Šį kartą apžvelgsime „Pulsar Helion“ ir naujuosius „Accolade“ termovizorius. Noriu atkreipti dėmesį, kad fiziškai matomas vaizdas iš termovizoriaus yra geresnis nei šiame video. Daugiau informacijos apie termovizorius rasite čia.
Blog
-
Naujas medžioklės įstatymo pakeitimo projektas gina žemės savininkų interesus
Pasirodė naujas medžioklės įstatymo pakeitimo projektas, kuris yra orientuotas į žemės savininkų interesus ir teises. Anot Strasbūro teismo, Lietuvoje žemės savininkų teisės yra pažeidžiamos apribojant jiems teisę į medžioklę savo žemėje. Kaip žinome Lietuvoje didžioji dalis smulkiųjų žemvaldžių vidutiniškai valdo apie 15h žemės ploto. Naujajame medžioklės įstatymo pakeitimo projekte yra numatyta, kad asmuo norinti įgyti teisę medžioti savo žemėje, turi valdyti ne mažiau nei 15ha.
Ištrauka iš medžioklės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto
Jeigu medžioklės plotų naudotojas (asociacija) raštu atsisako šioje dalyje nurodytą privačios žemės sklypo savininką priimti į savo narius arba kai medžioklės plotų naudotojas nėra asociacija, šis savininkas, šiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta, turi teisę proporcingai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotui naudoti jame medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti) sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl šiam privačios žemės sklypo savininkui skiriamų sumedžioti gyvūnų skaičiaus nustatymo tvarkos, dėl tiesioginių ir proporcingų medžioklės plotų naudotojo išlaidų, susijusių su medžiojamosios gyvūnijos apsauga, medžioklės plotų priežiūra ir medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimu, kompensavimo tvarkos, dėl medžioklės dokumentų išdavimo šiam privačios žemės sklypo savininkui ir jų grąžinimo, dėl kitų medžioklės organizavimo tvarkos reikalavimų vykdymo. Rekomendacijas dėl tipinių šioje dalyje nurodytos sutarties sąlygų nustato aplinkos ministras. Medžioklės plotų naudotojas per 30 dienų nuo privačios žemės sklypo savininko prašymo gavimo dienos privalo parengti šioje dalyje numatytos sutarties projektą ir pasiūlymą ją sudaryti pateikti šiam privačios žemės sklypo savininkui. Tais atvejais, kai privačios žemės sklypo savininkas atsisako tapti medžioklės plotų naudotojo (asociacijos) nariu, šio straipsnio šios dalies nuostatos dėl teisės sudaryti sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) netaikomos.Pilną medžioklės įstatymo pakeitimo projektą rasite čia.
„Miske.lt”
Parengė: DEIVIDAS STAPONKUS
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama! -
Aplinkos apsaugos pareigūnai galės nustatyti medžiotojų blaivumą.
Tai numatoma trečiadienį priimtose Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisose. Už tai balsavo 84 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, vienas susilaikė. Pagal priimtą pataisą, aplinkosaugininkai galės tikrinti medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų blaivumą. Tvarką, kaip tai daroma, nustatys Vyriausybė, o alkoholio tikrintuvams reikės atlikti metrologinę patikrą.
Anot Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos, tuo pačiu patobulintas aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų teisių ir pareigų reguliavimas. „Tikslinamos patikrinimo procedūros, užtikrinama galimybė pareigūnams paimti patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus ir daiktus, patikrinimo metu daryti vaizdo ir garso įrašą, (…) patikslinti pretenzijos ir ieškinio dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo pateikimo tvarką“, – sakė jis pranešime spaudai.
Šaltinis „15min.lt”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama! -
Į vilkų nasrus pakliuvo dvylika jautukų
Stalgėnų seniūnijos Luknėnų kaime ūkininkaujančiai Ingridai Jundulaitei keletą pastarųjų rytų teko patirti šoką, išvydus nežinia kieno stipriai apdraskytus savo gyvulius.
Per tris naktis nuo žvėrių nukentėjo dvylika jautukų. Jiems nukandžiotos uodegos, apdraskyti šonai, pažeistos kojos. Kaip spėja specialistai, ūkininkės bandą puldinėja vilkai, kurie šiuo metų laiku – ypač aktyvūs.
Mėsinius galvijus auginanti I. Jundulaitė šalia miško esančiame aptvare laiko keliasdešimt jautukų. Iki šiol jos gyvulių niekas neužkliuvo, tačiau keletą pastarųjų rytų ji nustėrsta pamačiusi vis daugiau ir daugiau sužalotų savo augintinių. „Pirmąkart radau šešis apkandžiotus jautukus. Kitą rytą – dar keletą. O po pastarojo užpuolimo sužalotųjų jau dvylika. Visi jie žaizdoti, sustingę, sunkiai vaikštantys. Nieko neėda, negeria, krenta jų svoris. Keturių būklė ypač sunki – nežinia, ar išgyvens. Kiti bandos galvijai taip pat išsigandę, įsitempę, neramūs“, – „Žemaičiui“ pasakojo ūkininkė.
Pasak I. Jundulaitės, iškart kilo įtarimų, kad tai vilkų darbas. Norėdami tuo įsitikinti, po trečiojo užpuolimo medžiotojai ūkininkės valdose įrengė vaizdo stebėjimo kameras, tačiau plėšrūnai kol kas nepasirodė.Nebeapsikentusi laukinių gyvūnų teroro, I. Jundulaitė kreipėsi į Stalgėnų seniūniją, prašydama nustatyti, kas puldinėja jos galvijus, ir išaiškinti, kokios galimybės gauti patirtos žalos atlyginimą. Seniūnija ūkininkės prašymą persiuntė Plungės rajono savivaldybės administracijai, ši viską išsiaiškinti pavedė Savivaldybės komisijai medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti. Jos pirmininkas – Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Januška.
„I. Jundulaitės kreipimąsi gavome birželio 18-ąją, pirmadienį. Ir iškart į jį sureagavome – antradienį apsilankėme pas ūkininkę, apžiūrėjome jos galvijus ir kokia žala padaryta“, – pasakojo V. Januška, į Luknėnus vykęs kartu su kitais komisijos nariais: Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūros atstovu Tadu Andriuška, Valstybinės miškų tarnybos atstovu Algirdu Jurevičiumi, Savivaldybės ekologe Edita Lydiene ir medžiotojų būrelio „Draugystė“, turinčio ten medžioklės plotų, nariu Zenonu Srėbaliumi.
V. Januškos teigimu, akivaizdu, kad gyvūnai buvo užpulti, kai kurie iš jų stipriai apkandžioti. Ypač pažeistos uodegos, užpakalinių kojų sąnariai, žaizdoti šonai. „Žaizdos nėra gilios, kraujas nesitaško, bet akivaizdu, kad gyvūnams skauda, jie kenčia, kai kurie vos bepaeina. Be to, jaučiamos ir pasekmės – banda nebeėda, krenta jautukų, svėrusių 400–500 kilogramų, svoris“, – kalbėjo pirmininkas. Jo teigimu, komisija vieningai sutarė, kad tai – vilkų darbas. Mat jie pastaruoju metu labai aktyvūs, gyvulius puldinėja ne tik čia, bet ir kitose savivaldybėse.
Pasak V. Januškos, ūkininkei jau pateiktas atsakymas, kad jos gyvulius užpuolė vilkai ir kad ji gali teikti prašymą dėl patirtos žalos atlyginimo. „Savivaldybė turi Aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą, kurios lėšomis gali atlyginti vilkų padarytą žalą. Jai reikia pateikti tik tam tikrus dokumentus, o mes savo išvadą jau padarėme“, – sakė V. Januška.
Komisijos pirmininko teigimu, I. Jundulaitė turi kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris įvertins sužalotųjų jautukų būklę, nustatys padarytus sužalojimus ir žalą bei suskaičiuos, kiek kainuos gydymas. Remdamasi šiais dokumentais, Savivaldybė ūkininkei atlygins visus ar dalį nuostolių.
Plungės medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Virgilijus Ostasevičius patvirtino, kad šiuo metu vilkai augina jauniklius, tad visai tikėtina, kad gali puldinėti gyvulius, mat ieško maisto savo vaikams, be to, moko juos medžioti. „Reikia pripažinti, kad vilkų Lietuvoje vis daugėja. Dėl to kenčia ir gyvulių netenkantys ūkininkai, ir medžiotojai, nes jų plotuose sunaikinama daug stirnų. Per metus leidžiama sumedžioti tik 60 vilkų, nors iš tikrųjų jų skaičių reikėtų reguliuoti rimčiau“, – įsitikinęs medžioklės žinovas.
Jo teigimu, Plungės rajone yra mažiausiai 15 vilkų. Nustatyta, kad vienoje iš bandų jų yra net 9. Šių plėšrūnų esama Plokštinės, Purvaičių, Medingėnų miškuose. „Kol augina vaikus, jie sėslesni, laikosi arčiau irštvos, o paskui pradeda klajoklių gyvenimą. Vilkas per parą gali nueiti apie 50 kilometrų, todėl jų apskaita gana sudėtinga“, – sakė V. Ostasevičius.
Šaltinis www.zemaiciolaikrastis.lt
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama! -
Vakaras miške (I dalis)
Tą vakarą, visiškai nieko nesitikėdamas, nusprendžiau pasižiūrėti kas vyksta pamiškėje. Kaip dažniausiai būna, kai nieko nesitiki gamta tave nustebina. Kviečiu pasigrožėti to vakaro akimirkomis.
-
Medžioklės parodoje – Lietuvos istorija ir pusantro tūkstančio trofėjų
Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje (Kauno r.) kvepia šienas, kaukši plaktukai, dūzgia grąžtai – kasdien besikeičiantys savanoriai medžiotojai rengia eksponatus didžiulei Medžioklės parodai. Jos atidarymas – birželio 23 d., iki to laiko reikia parengti eksponavimui daugiau nei 1500 trofėjų.
Medžioklės paroda Raudondvaryje, kurio dvaro menų inkubatorius svetingai atvėrė duris dviejų organizacijų – medžiotojų sąjungos „Gamta“ ir Sūduvos medžiotojų sąjungos – projektui, skirta atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui. Parodos atidarymo dieną, birželio 23-ąją, bus ir šv. Mišios, ir eisena į Raudondvario dvarą su vėliavomis, trimitais, kariškiais.
Per visą Medžioklės parodos Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje laiką, iki rugpjūčio 4 d., vyks paskaitos, pokalbiai, praktiniai mokymai. Koncertuos medžioklės ragų ansamblis, bus mokoma pažinti laukinius paukščius, išgyventi miške pasiklydus, prisivilioti tauriuosius elnius ir stirninus, supažindinama su medžioklės kultūra ir medžiotojo įvaizdžiu visuomenėje, su medžioklinių šunų veislėmis, su retomis saugomomis gyvūnų rūšimis, naudingų žinių žemės ir miškų savininkams suteiks teisininkas.
Parodos lankytojams bus pateikta išsami informacija apie pagrindinių Lietuvoje gyvenančių gyvūnų biologiją, o budintys medžioklės trofėjų ekspertai galės atsakyti į klausimus.
Daugiau nei pusantro tūkstančio trofėjų, kuriuos išvys parodos lankytojai, surinkti daugiausiai iš Lietuvos miškų ir laukų, bet kai kurie atkeliavo ir iš Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos bei iš septynių Afrikos valstybių, kuriose leidžiama medžioti. Parodos lankytojai išvys šimtus eksponatų – nuo stirninų, elnių, danielių, briedžių ragų, šerno ilčių iki žirafos, antilopės, liūto ar Marko Polo trofėjų. Vis dėlto pagal ES standartus nebus eksponuojami trofėjai iš tų sumedžiotų gyvūnų, kurių viešas demonstravimas draudžiamas: rudosios meškos, lūšies, plėšrių paukščių ir pan.
Lankytojai galės ne tik susipažinti su didžiojoje salėje eksponuojamais trofėjais, kurių kiekvienas bus paženklintas lentele su medžiotojo pavarde ir trofėjui skirtais balais, bet, užsukę į gretimą salę, praturtinti žinias apie Lietuvos medžioklės istoriją. „Šioje mūsų atkurtos valstybės šimtmečiui skirtoje parodoje didelį dėmesį skirsime edukacijai, – pasakojo vienas Medžioklės parodos organizatorių Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas. – Parodysime, kaip glaudžiai visą laiką buvo susijusios medžioklė ir Lietuvos visuomenės raida. Šią neįkainojamą istorinę medžiagą surinko Algirdas Brukas.“
„Egzistuoja dviejų rūšių medžiotojai, – aiškino R.Ribačiauskas. – Tai medžiotojai – gamtos globėjai ir medžiotojai – mėsininkai arba šauliai. Medžiotojai – gamtos globėjai saugo gyvūnus, puikiai išmano jų biologiją, maitina per sunkmetį, o už globą leidžia sau pasiimti vieną kitą trofėjų, nepakenkiant populiacijai, bet prisidedant prie protingo jos reguliavimo. O tie, kuriuos vadinu mėsininkais, tik teršia medžiotojų vardą ir kuria blogą, visuomenę pykdantį įvaizdį. Džiaugiuosi, kad tokių medžiotojų yra nepalyginti mažiau nei tų, kurie su gamta draugauja. Tik tokių medžiotojų dėka Lietuvoje šiandien gyvena stumbrai, taurieji elniai, bebrai, danieliai, aptvaruose laikomi muflonai ir dėmėtieji elniai, kurie anksčiau buvo iš dalies ar visai išnaikinti.“
Parodos rengėjų tikslas – supažindinti lankytojus su Lietuvos medžioklės istorija, kultūra ir perspektyva.
-
Medžiotojo su naktinio matymo priedėliu
2018 m. gegužės 6 d. LR AM Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai vykdė medžioklės kontrolės reidą. Reido metu, apie 23:00 val. Kauno rajone, medžiotojų klubo „Vejuona“ medžioklės ploto vienete pareigūnai sulaikė medžiotoją, kuris medžiojo naudodamas naktinio matymo priedėlį.
Už medžiojimą su naktinio matymo priedėliu asmeniui gresia atsakomybė pagal LR ANK 290 str. 5 d. t.y. bauda nuo 600 Eu iki 1700 Eu su teisės medžioti atėmimu bei ginklo ir priedėlio konfiskavimu.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama! -
Ar .30-06 Springfield pakankamas bet kuriai situacijai?
Net praėjus šimtui metų po sukūrimo .30-06 Springfield vis dar laikomas vienu geriausių ir universaliausių kalibrų. Aišku, nemažai kas su tuo nesutiks, bet skaičiai vis tiek rodo ką kita – medžiotojai vis dar renkasi šio kalibro ginklus, o Baltijos šalyse šis kalibras populiariausias.
Kodėl .30-06 neužleidžia savo pozicijų?
Daugeliui medžiotojų .30-06 Springfield tarsi mėgstamiausias patiekalas ar muzika – anksčiau ar vėliau prie jo grįžtama. Per savo istoriją šis kalibras buvo naudojamas abiejuose pasauliniuose karuose ir daugybėje įvairių kruvinų konfliktų. Juo medžiojama visuose žemynuose, jis pergyveno įvairius medžiotojų skonio ir rinkos pokyčius bei naujai pasirodžiusius kalibrus. Vis dėlto, nepaisant labai didelės konkurencijos, šiuolaikinių parako tipų ir kulkų įvairovės, taip pat to, kad daugelis ekspertų šį kalibrą laiko morališkai pasenusiu, .30-06 Springfield vis dar yra lyderis. Kodėl? Atsakymas paprastas – jis atlieka savo užduotį.FAKTAI
– Kalibras naudojamas nuo 1906 metų, naudotas abiejuose pasauliniuose karuose ir visuose žemynuose.
– 7,8 mm kulkos skersmuo labai universalus, svoris paprastai nuo 100 iki 240 gr (6,48–15,55 g), tad pasirinkimas didelis.
– Kalibras pakankamai galingas, kad juo būtų galima medžioti įvairiausius gyvūnus.
– 180 gr (11,66 g) kulka skrieja 822–853 m/s greičiu, todėl įmanoma šaudyti ištoliau.
– Kalibro atatranką pakenčia dauguma medžiotojų.Daugelis 0,308 in (7,8 mm) kulkas pripažįsta todėl, kad jų pritaikymo galimybės – vienos plačiausių. Kulkų pasirinkimas didžiulis – nuo 6,5 iki 15,5 g, taigi jomis gali sumedžioti bet kurį gyvūną, net daugumą Afrikos žvėrių.
Vis dėlto niekada netrūko šio kalibro kritikų, ir ginčai tęsiasi jau daugiau nei šimtą metų. Kai kurie mano, kad kulkos turėtų skrieti greičiau, kitiems vidutinis kulkos greitis atrodo geriausias, o tretiems tinka ir viena, ir kita. Aišku, galima sakyti, kad ir 7 mm kalibrai plačiai pritaikomi, tačiau .30 kalibrai vis dar populiariausi. Medžiotojai labiausiai mėgsta 9,7–14,3 g kulkas, o gera žinia ta, kad šiuolaikiniai kulkų gamintojai siūlo gerų variantų ir mažo, ir didelio svorio kulkoms.Didžiausias .30-06 Springfield privalumas: dėl jo konstrukcijos naudojamas galingas užtaisas, taip pat kulka pasiekia gerą greitį vamzdžio gale, plokščią trajektoriją, šūvio atatranka priimtina, o stabdomoji galia – gana didelė. Apie 4000 J greitis vamzdžio gale yra pakankamas medžiojant stambesnius gyvūnus. .30-06 atatranka pakenčiama, nors kiekvienas turi savo ribas (čia praverstų mūsų šalyje draudžiamas triukšmo slopintuvas, kuris gerokai sumažina atatranką).
.30-06 Springfield yra vienas šovinių, kuriuos galima naudoti medžiojant beveik visų rūšių gyvūnus, jis gana sėkmingas didžiausių ir pavojingiausių gyvūnų medžioklėje. Šiuo kalibru sumedžiota didžiausių meškų, nors tam ir yra tinkamesnių kalibrų. Tai geras kalibras medžiojant elnius, briedžius ir panašius gyvūnus.
9,7 g kulka vamzdžio gale skrieja 883 m/s greičiu, todėl tai puikus pasirinkimas medžiojant elnius ir antilopes, o 10,7 g kulkos greitis yra 853 m/s. Pačios populiariausios yra 9,7, 10,7 ir 11,7 g kulkos, kurios atlieka pagrindines savo užduotis. Prireikus stambesniems gyvūnams pravers sunkesnės – 12,9 ir 14,2 g kulkos, kurios labai galingos ir į gyvūno kūną prasiskverbia giliai. Jeigu planuojama medžioti smulkiuosius plėšrūnus, pravers lengvesnės, t. y. galima rinktis 7,1–8,4 g kulkas. Nors reikia pripažinti, kad intensyvios treniruotės šaudykloje šiuo kalibru nebus labai malonios dėl atatrankos (treniruotėms skirti kiti kalibrai).
Šiek tiek istorijos
Po Ispanijos ir Amerikos karo buvo pripažinta, kad 7×57mm Mauser daug pranašesnis nei .30-40 Krag, kurį naudojo JAV. Taigi imta galvoti, kaip kalibrą .30-40 Krag pakeisti kuo nors efektyvesniu. Vis dėlto niekas nebuvo patenkintas šio darbo rezultatais, kol 1906 metais galiausiai buvo padaryta patobulinimų ir sukurtas .30 Model 1906. Šis kalibras patiko prezidentui Theodore’ui Rooseveltui, Ernestui Hemingway’ui ir kitiems autoritetams, kurie tuo metu buvo medžiotojų nuomonės lyderiai. Kalibras buvo pritaikytas praktiškai visiems įmanomiems graižtviniams ginklams, pradedant pompiniais šautuvais, baigiant pusautomačiais karabinais.JAV kariuomenėje .30-06 buvo pakeistas po Korėjos karo, kai pradėta naudoti .308 Win/7.62mm NATO. Ginčai dėl to, kuris kalibras geresnis – .308 Win ar .3006 Springfield, netyla ir šiandien, tačiau aišku, kad bendro vardiklio pasiekti nepavyks vien todėl, kad šių kalibrų rodikliai tokie panašūs.
Kodėl vis dar perkamas .30-06 Springfield
Pakalbėjus su šaudymo sporto entuziastais, išmanančiais kalibrų rodiklius, kulkų balistiką ir kitus niuansus, retas teigia renkąsis šį kalibrą tiek šaudymo varžyboms, tiek medžioklei. Mat pasaulyje tiek daug ir įvairių medžioklei skirtų kalibrų, o .30-06 iš pradžių net buvo sukurtas tik karinėms reikmėms, kaip ir .308 Win. Baltijos šalyse .30-06 pergalės žygis tęsiasi labiau iš įpročio, o ne todėl, kad šio kalibro rodikliai iš tiesų būtų geriausi. Pirmiausia, kai jaunas medžiotojas ieško savo pirmojo karabino, išsirinkti kalibrą yra kone sunkiau nei žmoną. Draugai ir pažįstami naudoja .30-06 arba .308 Win, o parduotuvėse būtent šių kalibrų ginklų būna daugiausia, taip pat yra labai didelė amunicijos pasiūla, tad jaunuolis nusprendžia pasirinkti patikrintas vertybes ir nerizikuoti.Įsigyjant karabiną reikia suprasti, kokiems tikslams jis bus naudojamas, ir pagal tai rinktis kalibrą. Yra daug galingų kalibrų, atitinkančių visus minėtus kriterijus ir rodiklius, be to, juos viršijančius. Kalibrui .30-06 Springfield šiais laikais padeda tai, kad jis visur prieinamas, su šaudmenimis nekyla jokių problemų, be to, „visi tokį naudoja“. Vis dėlto, iš arčiau patyrinėjus kitų kalibrų rodiklius, galima rasti daug geresnių variantų. Laikydamiesi patikrintų vertybių, nesistebėkite, jeigu koks nors šaudymo sporto entuziastas pasišaipys, kai pasakysite, kad šaudote .30-06, bet faktas lieka faktu – savo užduotį jis atliks.
Šaltinis žurnalas „Medžioklė”
Parengė: LINDA DOMBROVSKA
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama! -
Naudojo naktinio matymo optiką
Š. m. gegužės 30 d. Marijampolės RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Šakių r. sav. medžiotojų būreliui „Gelgaudiškis“ priklausančiame medžioklės plotų vienete „Pankliškės“ sulaikė du medžiotojus A. J. ir R. G. medžiojusius iš bokštelio tykojant neturinčius medžioklės lapo.
Be to vienas iš medžiotojų medžioklės metu naudojo draudžiamą medžioklės įrankį – naktinio matymo taikiklį. Nepavykusios medžioklės metu, žvėrių nesumedžiojo, tačiau abiem medžiotojams teks sumokėti baudas iki 1700 eurų, neteks teisės medžioti nuo vienerių iki penkerių metų.
Medžiotojas, naudojęs draudžiamą įrankį, neteks graižtvinio šautuvo CZ 527 ir naktinio matymo taikiklio „Pulsar“.
Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama! -
Įvyko pirmosios „LAPUA HUNTER 2018“ varžybos
Praeitą savaitgalį įvyko pirmosios „LAPUA HUNTER 2018“ medžioklinio šaudymo varžybos. Nepaisant vasariško karščio, varžybose dalyvavo 46 šauliai, kurie rungėsi įvairiose rungtyse. Sveikiname varžybų nugalėtojus ir Joną Barbaravičių, kuris burtų keliu laimėjo „Mauser M18“ graižtvinį šautuvą! Mindaugas Grinevičius užėmė penktą vietą nuo galo ir buvo apdovanotas šerno medžiokle tykojant.
Su Mindaugu susimatysime miške, o visiems varžybų dalyviams ir jų svečiams dėkojame už puikiai praleistą laiką ir iki susimatymo kitais metais!
[button content=”DAUGIAU NUOTRAUKŲ…” color=”black” text=”white” url=”https://www.facebook.com/pg/NormarkHunting/photos/?tab=album&album_id=634672013559703″ openin=”_blank”]
Varžybų rezultatai:LAPUA HUNTER 2018 REZULTATAI