Miske.lt

Blog

  • Medžioklės terminų kalendorius 2019m.

    Medžioklės terminų kalendorius 2019m.

    Medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus suaugusius elninių žvėrių patinus (draudimas netaikomas medžiojant tauriųjų elnių antramečius patinus)) medžioti varant leidžiama nuo spalio 15 d. iki vasario 1 d., atsižvelgiant į Medžioklės taisyklių 15.2 punkte nustatytus atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių medžioklės terminus. Lapes, mangutus ir kanadines audines, miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus medžioti varant ne miškuose leidžiama nuo spalio 15 d. iki balandžio 15 d. Kitais Medžioklės taisyklių 11 punkte nurodytais medžioklės būdais tam tikrus medžiojamuosius gyvūnus medžioti leidžiama Medžioklės taisyklių 15.2 punkte nurodytais terminais;

    Briedžius
    Patinus – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams)
    Pateles – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 15 d.
    Jauniklius – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.

    Tauriuosius elnius
    Patinus (išskyrus antramečius) – nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams)
    Pateles – nuo spalio 1 d. iki sausio 15 d.;
    Jauniklius – nuo spalio 1 d. iki sausio 15 d.;

    Danielius
    Patinus – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams)
    Pateles – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
    Jauniklius – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.

    Stirnas
    Patinus – nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams)
    Pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

    Šernus
    Visus metus

    Vilkus
    Nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d. (išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau)

    Miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus
    Nuo liepos 1 d. iki balandžio 1 d.

    Barsukus
    Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d.

    Pilkuosius kiškius
    Nuo lapkričio 3 d. iki vasario 1 d.

    Bebrus
    Nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d.

    Želmenines ir baltakaktes žąsis
    Nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d.

    Didžiąsias ir rudagalves antis, dryžgalves ir rudagalves krykles, klykuoles
    Nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.

    Kuoduotąsias antis, laukius
    Nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 15 d.

    Perkūno oželius, slankas
    Nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d.

    Kurapkas
    Nemedžiojama.

    Fazanus
    Nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 1 d.

    Keršulius
    Nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 1 d.

    Kovus, pilkąsias varnas
    Nuo liepos 1 d. iki kovo 1 d.

    Lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras
    Visus metus

  • Lietuvoje įsisiautėjo vilkai

    Lietuvoje įsisiautėjo vilkai

    Kiekvieną vasarą avių, ožkų, galvijų augintojams prasideda neramios dienos – jų bandas ima puldinėti vilkai. Šią savaitę Ukmergės rajone gauta pranešimų apie vilkų sudraskytas ožkas ir avį. Patirti nuostoliai ūkininkams kompensuojami, tad apie įvykius jie nedelsdami informuoja seniūnijų darbuotojus.

    Gamtininkai sako, kad vilkų medžioklės šiuo metų laiku – natūralus procesas. Mat dabar užauga jaunikliai ir vilkės moko juos medžioklės įgūdžių.

    Vis dėlto pranešimų apie vilkų sudraskytus gyvūnus Ukmergės rajone šiemet gauta nuo pat pavasario.

    Balandžio 26 d. Pabaisko seniūnijoje, Deltuvėlės kaime, vilkas sudraskė du mažus ėriukus, gegužės 14 d. Deltuvos seniūnijoje, Svaronių kaime, – savaitės amžiaus veršiuką.

    Gegužės 31 d. Jakutiškių kaime buvo užpulta avis.

    Dvi naktis iš eilės vilkai puldinėjo prie namų aptvertas avis Pivonijos seniūnijoje, Jačionių kaime. Tai nutiko birželio 11-osios ir 12-osios naktimis. Ūkininkų nuostolis – trys papjautos avys.

    Trys avys vilkų grobiu tapo liepos 2 dieną Lyduokių seniūnijoje, Lentvorų kaime. Gyvūnai buvo nugalabyti prie namų esančiame aptvare.

    Rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistė Neringa Adomavičienė pasakojo, kad net du pranešimai apie vilkų išpuolius gauti šią savaitę.

    Pirmadienį pranešta, kad trys ožkytės vilkų grobiu tapo Vidiškių seniūnijoje, Šventupėje.

    Kita žinia atskriejo iš Veprių seniūnijos Bėčių kaimo. Čia vilkas sudraskė avį.

    Adomavičienė pastebi, kad daugiausiai pranešimų apie vilkų išpuolius sulaukiama rugpjūtį, kai vilkiukams prasideda medžioklės pamokos.

    Pasak pašnekovės, radę papjautą galviją ūkininkai apie tai turi nedelsdami pranešti savo seniūnijos darbuotojams. Šie informuoja savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrių. Tuomet skubiai organizuojama Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos išvyka į įvykio vietą.

    Tarp komisijos narių visada kviečiamas seniūnas, veterinarijos specialistas, kiti komisijos nariai ir tos vietovės medžioklės ploto naudotojų atstovas.

    Svarbiausia komisijos užduotis – nustatyti, ar galvijas tikrai tapo būtent vilko auka. Tai liudija palikti pėdsakai, kandimo žymės – žudynių braižas paprastai būna panašus.

    Gal ūkininkai kada bandė apgauti komisiją, imituodami vilkų išpuolius ir tikėdamiesi kompensacijų?

    Adomavičienė sako, kad tokių atvejų tikrai nepasitaikė.

    Kompensacijos žalą patyrusiems ūkininkams skiriamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Žala paskaičiuojama vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika.

    Šaltinis
  • Bebrų ir šernų medžioklė

    Bebrų ir šernų medžioklė

    Praeitų metų vasaros pabaiga, visi galintys klubo medžiotojai susirenkame į stambiųjų kanopinių medžioklę. Aišku, aš irgi atvažiuoju su karabinu į medžioklę tykant, į tokią lygiavamzdžio gi neimsi.

    Vyrai aptaria, kas kur sės, ir man, pasirodo, vietos kaip ir nelieka. Visą vasarą pylęs lietus kelią iki elnių tykojimo vietos padarė nepravažiuojamą! O iki jo pėdinti beveik 2 kilometrai. Na, deja, ne mano senam kūnui ta procedūra. Vyrams sakau: jūs važiuokite, o aš atsisėsiu pagriovy, bebrų sezonas prasidėjęs, pasižiūrėsiu, koks judesys ten vyksta.

    O judesys tą vakarą vyko gan intensyvus. Pasigailėjau nepasiėmęs lygiavamzdžio… Vos saulei leidžiantis atplaukia „žvalgas“. Sėdžiu griovio krante, o iki plaukiančio bebro apie 7 metrai. Pabandyk, žmogau, tokiu atstumu sumedžioti bebrą karabinu, prišaudytu 100 metrų!

    Bebrą praleidžiu plaukti kanalu tolyn ir leidžiu šūvį. Gyvūnas susivarto, bando plaukti tai į vieną griovio kraštą, tai į kitą. Leidžiu antrą šūvį… Yra! Bebras susimaskatuoja ir agonijos apimtas vos neiššoka į krantą. Valio! Pirmas yra! Tą vakarą bandžiau dar tris sumedžioti, bet, deja… Pasirodo, per arti buvo. Ne karabinu, prišaudytu 100 metrų, medžioti bebrus vandeny iš 7–10 metrų. Bet čia tik įžanga į kitą, praeito savaitgalio, pasakojimą.

    2018 metų kovo 31-oji, paskutinė 2017-ųjų sezono diena. Su kolega aplekiame visus žinomus melioracijos griovius, kuriuose bebrai pasistatę užtvankų. Deja… Visos, matyt, savininkų išardytos, grioviai pustuščiai, jokio bebrų judėjimo nesimato. Važiuojame į numatytą paskutinę vietą plotų kampe, nors optimizmo važiuojant ir nedaug, nes prieš savaitę, kai vyrai tikrino, traktoriumi visa didžiulė užtvanka buvo išardyta ir nuleista.

    Važiuojame pagrioviu, dairomės į melioracijos griovį, bet judėjimo jokio. Nuotaika su kiekvienu metru prastėja… Pagaliau privažiuojame. Statome automobilį, lipame ir einame žiūrėti, kokia situacija griovyje. Priėjus užtvanką nuotaika pagerėja. Bebrai dirba savo darbą ir jau nedideli atstatymo rezultatai matyti. Vadinasi, dirba!

    Nors dar beveik visas kanalas pasidengęs ledu, palei užtvanką ir toliau matyti properšų. Kolegą siunčiu į „žvalgybą“, sakau, tu paėjėk iki griovio posūkio ir pasižiūrėk, kas ten gale darosi. Dairausi aplink pralaidą ir už jos – visos netoliese buvusios užtvankos nugriautos. Praeina kiek laiko ir matau, kaip kolega grįžta šypsodamasis. Sako, prieinu artyn, o bebrys jau plaukioja, pabaidžiau, tai nunėrė, matyt, reikia likti čia ir padaboti peliokų.

    Dedamės ginklus, rašomės medžioklės lape ir ruošiamės eiti. Tačiau girdime motoro ūžesį, kažkas dar atvažiuoja. Pasirodo, dar vienas klubietis, aplėkęs kelis griovius ir neradęs tinkamo, nusprendė čia atvažiuoti. Trumpas aptarimas, kas, kur, ir skirstomės. Vėliausiai atvažiavęs nusprendžia savo automobilį patraukti arčiau lauko, maža ką, šratai nuo ledo atsimuš ir link jo nulėks.

    Na ką, įsitaisome abu savo vietose ir prasideda laukimas. Kolega nupėdina palei griovį tolyn, sako, gal rasiu kokią vietelę, kur bebrai dirba. Jau ir valandėlė praėjo, saulei nusileidus ir temti pradeda. Girdžiu, kažkur už nugaros, lyg tolumoje, kažkas motociklą birbina. Galvoju – keisti tie žmonės, vakare motociklus kriokina!

    Tačiau garsas kažkaip vis stipriau ir į dešinį šoną sukasi… Galvoju, kažkas čia ne tep! Pasuku galvą į palaukę ir matau šerno siluetą, šuoliuojantį link kolegos pastatyto automobilio. Jopapa! Šoku nuo kėdutės ir pasileidžiu palaukės link. Matau, kaip šernas prabėga koks 30 žingsnių nuo automobilio ir neria į griovį. Karštligiškai ieškau kišenėse vienos kulkos ir dviejų nulių šratų, kuriuos pasiskolinau iš kolegos (galvojau, maža kas, išlys bebras iš toliau, tai ir kulka galėsiu šauti), tačiau iš jaudulio nesugraibau. Kol graibausi, šernas iššoka iš griovio, pribėga lauko viduriuką ir stabtelėja.

    Kadangi šovinių nesugraibiau, dingtelėja, kad gal spėsiu nors nuotrauką padaryti, tačiau šernį pagaunu kadre jau prie pat krūmų, ir tai tik siluetą tarp medžių. Apsiraminu ir eidamas atgal vėl bandau daugybėje kišenių suieškoti tą nelemtą kulką ir šratų užtaisą. Po galais, ką daro visose kūno ertmėse sukilęs adrenalinas! Šoviniai gi, pasirodo, sukišti į šautuvo buožės šovinyną. Užtat tose begalinėse kišenėse jų ir neradau…

    Drebulys atsisėdus jau kaip ir praėjo, imu mąstyti apie tą motociklo burzgimą. Sėdėdamas ir išmąstau, kad tas kuilys, jei vėjas nebūtų pūtęs nuo manęs į miškelį, matyt, būtų atėjęs man iš nugaros… Jis mane turbūt pajutęs ir burzgė kaip tolimas motociklas, o paskui pasuko ratu ir per lauką apylanka padarė lankstą.

    Zvaniju draugeliui, sakau, bratka, koks didelis kuilys mane aplankė! Būčiau turėjęs karabiną, medžioklė būtų baigta. Pasiguodžiame vienas kitam ir sėdime toliau. Kišenėje po kokių 20 minučių sudreba telefonas, keliu, draugas skambina – sako, neįsivaizduoji, kokio dydžio šernas man iš nugaros atėjęs, bet taip tyliai, kad išgirdau tik šnaresį, ir atsukęs galvą matau, kaip už kokių 50 žingsnių lauke stovi didžiulis kuilys. O pas mane bebriniai sudėti… Sako, būčiau spėjęs pertaisyti ir stambiais, jei jis būtų pasukęs į pievas, tačiau nulindo į krūmus ir ate. Girdžiu per telefoną, kaip tyliai spjaudosi. Na, gudruolis kuiliokas, patyręs. Pasisekė jam!

    Sėdime toliau, jau patemę, tačiau puikiai viskas matyti. Vis sukioju galvą link lauko, kur šernas praėjo, ir dūmoju – po paraliais, visą laiką karabiną ir lygiavamzdį imu į medžiokles, o šį kartą nusprendžiau nesivarginti…

    Girdžiu užkriokiant traktorių, kuris nuvažiuoja link kaimo. Vėl po kokių 20 minučių pasuku galvą į lauko pusę ir matau siluetą, bet tarp medžių ir pritemus blogai matyti. Gal trečias kolega nieko nepešęs grįžta atgal. Tačiau juodulys stovi vietoje. Imu žiūronus ir bandau pasižiūrėti, kas ir kaip. Jopapa! Lauke stovi tas pats kuilys! Dabar jau skubiai persimetu šovinius ir pritūpęs, bandydamas netraškinti sausų žolių, bandau tipenti link lauko. Matau, kaip šernas vėl šoka į griovį, iš jo iššoka ir vėl tuo pačiu taku palei automobilį grįžta ten, iš kur atėjo…

    Pabėgėjęs į atvirą vietą sustoja, paeina kelis žingsnius, vėl sustoja… Atstumas kaip ir nemažas, tačiau kadaise šaudydavau Plevo kulkomis į taikinį iš 100 metrų, ir rezultatas buvo gana neblogas. Bandau taikytis, tačiau šernys gudrus ir lenda į žemumą, kur būtų mažiau matomas, vis pasisukdamas į mano pusę. Pagaliau atsikvepiu, bandau suvaldyti drebulį ir leidžiu kulką. Matau, kaip kulka pakelia dirvoną nepasiekusi savo tikslo… Šernas šoka į šoną ir neria link tos pusės, kur kolega nuėjęs patykoti bebrų. Kadangi ryt Velykos, leidžiu pavymui ir šratus, sakau, mažu nedažytus pakasysiu! Čiumpu telefoną ir skambinu kolegai, turėtų girdėti parbėgantį. Tačiau šaukimas yra, o neatsiliepia. Va tau, broli, ir nutildyti savo aparatą!

    Pareinu atgal į tykojimo vietą ir apgalvoju visą šios medžioklės rezultatą. Taip galvojant griovio gale driokstelėja šūvis. Vėlokai bebras atplaukė. Tačiau pasirodo, kaip vėliau papasakojo, ir ne pirmą kartą! Bebras išlindo vos šernui nubėgus, jis stovėjo susinervinęs ir mąstė apie šernieną, o šautuvas gulėjo ant žemės. Sako, iškiša bebrys makaulytę už 2 metrų nuo kranto, o aš stoviu ir akytėmis mirksiu ir nejudu, bebrys pasižiūrėjo ir nunėrė…

    Va tokia bebrinė-šerninė medžioklė išėjo. Medžioji, žmogau, jau ne pirmus metus ir mokaisi! Na, kitą medžioklę karabiną būtinai pasiimsiu.

    Šaltinis žurnalas „Medžioklė”
    Parengė: RAMŪNAS LEONAVIČIUS
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Vasaros pabaigoje vilkai jau išbadėję

    Vasaros pabaigoje vilkai jau išbadėję

    Pagal ankstesnių šios vasaros išpuolių braižą medžiotojai matydavo, kad žvėrys į medžioklę eina vedini instinkto mokyti to meno savo vaikus. Dabar gi jau pilkiai be jokių ceremonijų savo aukas suėda iki paskutinio, palieka tik nagelius. Antpuoliai vis kartojasi

    Anykščių krašte, Andrioniškio seniūnijoje, vilkai vėl paliko kruviną pėdsaką.
    Prieš kelias dienas netoli Kupiškio ir Anykščių rajonų ribos esančiame Mikierių kaime buvo papjauta ėriavedė avis.
    Pamiškėje gyvenantys kaimiečiai prie namų esančioje ganykloje nakčiai buvo palikę 4 avis.

    Medžiotojai mano, kad šįsyk pilkiai nemokė jaunų vilkiukų, tiesiog traukė į medžioklę. Iš papjautos avies buvo belikę, anot jų, tik nageliai.

    Pilkiai atsliūkino iš šalia esančios Šimonių girios.
    Anykščių savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis sakė, kad tai jau devintas vilkų antpuolis rajone. Iš viso jų krašte papjautos 28 avys. Ūkininkai nurodė patyrę 2,9 tūkst. eurų nuostolių.

    Jau rašėme, kad prieš dvi savaites gretimos Svėdasų seniūnijos apylinkėse, irgi besiribojančiose su Šimonių giria, buvo išguldyta 16 avių.

    Visur vien nuostoliai
    Vilkai siautėjo ir kituose rajonuose.
    Kupiškio savivaldybės Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Beleckienė sakė, kad per du mėnesius buvo papjauti du veršiai.

    Birželio pradžioje vieną gyvulį vilkai sudorojo Skapiškio seniūnijos Mirabelėlio kaime, o antrąjį prieš savaitę sudraskė Šimonių seniūnijos Adomynės kaime.

    Čia irgi pilkiai aiškiai atklydo iš Šimonių girios. Juk ne veltui sakoma, kad vilką peni kojos. Jam vienas juokas per dieną įveikti 50 kilometrų.

    Rokiškio savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė irgi apgailestavo, kad vilkai jų kraštui pridarė nemažų nuostolių. Trys ūkininkai Kamajų, Kriaunų ir Panemunėlio seniūnijose neteko 16 avių ir dviejų ožkų.

    Tik viename rajone žvėrys nepasidarbavo
    Pasvalio savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Justas Zabėla sakė, kad prieš 3 savaites Daujėnų seniūnijoje, Girsūdų kaime, vilkai sudraskė veršiuką.

    Plėšrūnai buvo alkani, tad beveik iš karto surijo pusę grobio.
    J.Zabėla pats yra medžiotojas, tada jis bandė sekti žvėrių pėdsakais. Žemėje gerai buvo įsispaudusios dviejų stambių vilkų ir kelių smulkesnių pėdos.

    Taip medžiotojas išsiaiškino, kad gauja buvo atklydusi iš netoli esančio Žoliškių miško. Ten kiek anksčiau jis buvo užtikęs vilkų irštvą.
    Biržų savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Stepono Staškevičiaus žiniomis, prieš mėnesį Vabalninko seniūnijoje buvo papjauta telyčaitė, o prieš dvi savaites Parovėjos seniūnijoje vilkai sudraskė aviną.

    Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytas Jakubonis džiaugėsi, kad bent jau jų krašte vilkai ūkininkams nuostolių nepridarė.

    Šaltinis žurnalas „Panskliautas.lt”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Gamtos pažinimo centras

    Gamtos pažinimo centras

    Užsiimdami įvairia su gamta ir gyvuoju pasauliu susijusia veikla vaikai atskleidžia slaptą žvėrių, paukščių, roplių ir augalų gyvenimą, ugdosi, mokosi empatijos ir dėmesio kiekvienam, net pačiam mažiausiam sutvėrimui ir visai gamtai.

    Noras pažinti ir atskleisti paslaptis yra tas širdį kutenantis jausmas, raginantis mus tyrinėti. Laimingi žmonės, galintys sužinoti bent dalį gamtos paslapčių, pažinti bent vieną gyvą būtybę. Šiuolaikinių miesto vaikų akiratis vis labiau užsiveria metalo ir stiklo, naujųjų technologijų ir automobilių maišatyje. Sekant šiuolaikinėmis tendencijomis, pamokos mokykloje tampa vis lėkštesnės ir teoriškesnės, vaikai turi vis mažiau laisvės ir galimybių save realizuoti. Aišku, naujovės neišvengiamos ir būtinos, tačiau gamta buvo, yra ir bus mūsų lopšys, kurio niekada negalime pamiršti!

    Lietuvos medžiotojų sąjunga Gamta dar prieš 8 metus planavo įkurti gamtos pažinimo centrą Alytuje. Iš pradžių jis buvo Vidzgirio pagrindinėje mokykloje, suteiktos patalpos buvo erdvios, platūs ir ateities planai. Gamta ketino ne tik rengti pamokas mokiniams ir būsimiems medžiotojams, bet ir įkurti gamtos muziejų, kur būtų informacijos ne tik apie paukščius ir kitus gyvūnus, bet ir apie gamtos draustinius. Mokyklos direktorius tokią idėją rėmė. Šešių entuziastų dėka pirmasis etapas buvo atliktas sėkmingai ir gana greitai. Šie žmonės – patyrę medžiotojai, kurių kolekcijoje yra daug įvairių įspūdingų ir įdomių trofėjų. Be to, jie turi profesionalių teorinių ir praktinių žinių, taip pat nori dirbti visuomenės labui. Nemokamai! Be pamokų mokykloje ir paskaitų apie gamtą, šiame centre vyko ir medžiotojų kursai, kvalifikacijos kėlimo ir trofėjų ekspertų mokymai.

    Deja, pasikeitė miesto valdžia ir nuspręsta, kad gamtos centre prieinamų medžiagų – paukščių kiaušinių, lizdų, gyvūnų kaukolių, ragų, kailių – vaikams pažinti nebūtina, ir patalpas naudoti uždrausta. Naujoji valdžia mano, kad tokios žinios nevertingos ir apskritai daro blogą įtaką visuomenei. Toks teiginys skambėjo labai keistai, nes mokiniai ir suaugusieji registravosi į net 3–4 savaičių eiles, kad pasiklausytų Gamtos atstovų paskaitų. Patirta apie 8000 eurų vertės nuostolių. Anot R. Ribačiausko, tiek investuota į patalpas Vidzgirio pagrindinėje mokykloje.

    Vis dėlto nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Alytaus verslo mokyklos direktorius pasiūlė Gamtai patalpas savo įstaigoje, ir dabar klasės netgi didesnės, daugiau ir eksponatų. Čia yra visko, kas susiję su kanopiniais: ragų, kaukolių, kailių. Ragai išdėlioti pagal amžių. Moksleiviai gali apžiūrėti selekcinius ir standartą atitinkančius egzempliorius, yra plati kaukolių ekspozicija ir apie 60 iškamšų. Gamtos pažinimo centre surinkta viena didžiausių retųjų paukščių kiaušinių kolekcijų Lietuvoje, čia galima apžiūrėti ir lizdus. Visą reikiamą vaizdo ir garso aparatūrą paaukojo medžiotojai ir Gamtos nariai.

    Anot R. Ribačiausko, paskaitų įvairovė didžiulė. Vaikams pasakojama apie gyvūnus ir paukščius, jų elgsenos ir mitybos ypatumus. Dėstytojai rodo tam tikrų rūšių poveikį aplinkai, gerus ir blogus jų atstovų darbus, taip pat pasakoja apie žmogaus galimybes reguliuoti populiacijas ir išlaikyti gamtos pusiausvyrą. Klasėje yra stendai, paaiškinantys mirusios medienos reikšmę gamtoje, sausų medžių vaidmenį palaikant rūšių įvairovę. Viena paskaita vadinasi „Žmogus – gamtos priešas“. Joje sužinoma apie atliekų poveikį, kaip ilgai skaidosi įvairios sintetinės medžiagos, apie brakonierystę ir oro taršą. Gamtos centre vyksta ir Alytaus verslo mokyklos gamtos mokslų paskaitos.

    R. Ribačiauskas pasakojo, kad dabar sukaupta daug medžiagos bet kokioms paskaitoms. Interesantai gali rinktis temą: tai gali būti pamoka apie gyvūnus ir paukščius, gyvenančius šalia mūsų, apie miško žvėris, atskirai apie plėšrūnus ar kokią vieną rūšį, naudojant vaizdo ir garso įrašus. Tai vienintelė tokio pobūdžio paskaitų auditorija Lietuvoje. Atsiliepimai apie ją – patys geriausi, o susidomėjusiųjų nemažėja.

    Šaltinis žurnalas „Medžioklė”
    Parengė: KATARYNA ŠTERNA
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Šunų sekimo sistema „Garmin Alpha 100“

    Šunų sekimo sistema „Garmin Alpha 100“

    „Garmin Alpha 100“ yra šunų stebėjimo ir treniravimo įrenginys, kuriame naudojama „Garmin“ GPS sekimo sistema su ilgamete „Tri-tronics“ šunų treniravimo technologija.

    „Garmin Alpha“ antkaklis atnaujina šuns buvimo vietą net kas 2,5 sekundės, o su treniravimo antkakliu tuo pat metu galėsite kontroliuoti savo šunį. Visa tai galima padaryti iš vieno nešiojamo prietaiso. Įrenginys gali apimti iki 20 skirtingų šunų, o pilnai įkrauta ličio jonų baterija leis naudotis įrenginiu iki 34 valandų.

    „Alpha 100“ navigatorius turi spalvotą 3 colių jutiklinį ekraną, kuris gali būti valdomas viena ranka net ir šaltuoju metų laiku dėvint pirštines. Jis yra atsparus vandeniui pagal IPX7 standartus, o tai reiškia, kad įrenginys nenustoja veikti net jei ir įkris į vandenį ir ten išbus iki 30 minučių.

    Jutiklinis ekranas leidžia lengvai pasirinkti šunis ir konfigūruoti sistemą pagal jūsų poreikius.
    Vienintelis trūkumas, kurį aš pastebėjau yra tas, kad „Garmin Alpha“ arba „Tri-tronics“ navigatorių sistemų negalima sujungti su senesnių modelių DC30, DC40, DC40 arba EXP antkakliais.

    Komplektacija „Garmin Alpha 100/T5“

    Greitesni atnaujinimai
    Pradedantiesiems „Alpha“ navigatorius gali būti sukonfigūruotas taip, kad šunų sekimo vietą, greitį ir kryptį atnaujintų per 2,5 sekundės, lyginant su ankstesniu modeliu „Astro“ – maksimalus vietos atnaujinimo greitis yra tik 5 sekundės. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad greitesni atnaujinimo dažniai greičiau iškrauna bateriją, nei sukonfigūravus sistemą lėtesniam atnaujinimui.

    „Garmin Alpha 100“ vietos atnaujinimo dažnis gali būti sukonfigūruotas 2,5 sekundės, 5 sekundžių, 30 sekundžių ir 2 minučių. Taigi, jūs galite kontroliuoti baterijos išsikrovimo greitį. Tačiau netgi ir tada, kai nustatoma atnaujinti kas 2,5 sekundės, testuojant baterijos darbo laikas siekė 24-26 valandas iki pilno išsikrovimo ir 34-36 valandas – kai atnaujinimo dažnis buvo nustatytas 5 sekundės.

    Baterija
    Kalbant apie baterijos darbo laiką, „Garmin“ inžinieriai gerokai pasistengė ir patobulino šio antkaklio baterijų tarnavimo laiką. Lyginant su savo pirmtaku „Garmin Astro DC40“ baterijos veikimo laikas yra 22-24 valandos, kai nustatomas 5 sekundžių atnaujinimo dažnis. Pastebime, kad nustačius tą patį 5 sekundžių atnaujinimo dažnį „Garmin Alpha“ baterija atlaiko 34-36 valandas. Mano nuomone tai yra reikšmingas progresas.

    Garmin Alpha 100 Baterija

    „Garmin Alpha“ siųstuvai turi įkraunamas baterijas. Tai reiškia, kad jums nereikės apsirūpinti naujomis baterijomis prieš kiekvieną medžioklę. Paprasčiausiai su savimi galite pasiimti automobilinį „Garmin Alpha“ įkroviklį ir keliaudami į medžioklės plotus pakrausite apykaklės ir navigatoriaus baterijas. Viena pilnai įkrauta navigatoriaus baterija tarnaus apie 26 valandų. Taip pat galite įsigyti papildomų baterijų nenumatytiems atvejams.

    Antkaklio žibintuvėlis
    Dar viena naujovė, kuri man labai patiko – tai įmontuotas antkaklyje LED žibintuvėlis, kurį galima įjungti rankiniu būdu iš navigatoriaus. Kiekvienas, kuris mėgsta pasivaikščioti su savo šunimis naktį, bus ramus, kad kiti pastebės šunį esant silpnam apšvietimui. Taip pat galima keisti antkaklio žibintuvėlio darbo režimus, pavyzdžiui: šviečia nuolat, lėtai mirksi, greitai mirksi.

    Garmin Alpha 100-T5 antkaklis

    Panašiai, kaip ir didinant antkaklio vietos atnaujinimo dažnį, aktyvuota žibintuvėlio šviesa greičiau iškrauna antkaklio bateriją, nei kad įrenginys veiktų be jo. Bandymai parodė, kad akumuliatoriaus tarnavimo laikas sumažėjo perpus, kai apykaklė veikė su nuolat įjungtu žibintuvėliu.

    Šunų skaičius
    Dabar „Garmin Alpha“ gali sekti net 20 šunų, esančių iki 14 km. atstumu, priklausomai nuo vietovės reljefo. Taip pat Jums nereikės nerimauti kurioje vietoje yra šunys, paprasčiausiai įjunkite „Kontaktų sekimą“ ir galėsite matyti juos navigatoriuje. Jūsų medžioklės draugai ekrane bus rodomi skirtingomis piktogramomis, kas leis juos lengvai atskirti. Noriu paminėti, kad įjungus „Kontaktų sekimo“ funkciją, baterija senka šiek tiek greičiau.

    Žemėlapiai
    „Garmin Alpha“ modelyje iš karto yra įdiegti kai kurių Europos šalių TOPO žemėlapiai.Lietuvos TOPO žemėlapius reikės įsigyti atskirai. Jei norite papildomai galima įdiegti ir palydovinius žemėlapius (Ortofoto), su kuriais matysite realų žemės paviršiaus vaizdą iš paukščio skrydžio.

    Garmin Alpha 100 TOPO

    Gelbėjimo režimo funkcija
    Įjungus gelbėjimo režimo funkciją antkaklyje, galite nurimti, jog jis išsijungs išsekus baterijai. Jei antkaklio baterijos lygis nukrenta žemiau nei 25%, gelbėjimo režimas automatiškai perjungia antkaklį į 2 minučių atnaujinimo dažnį, kuris prailgina veikimo laiką dar 12 valandų. Tai puiki funkcija, kuri leis nesukti galvos dėl antkaklio baterijos lygio ir jūs pamiršite apie naktines šunų paieškas. Beje, ši funkcija numatytuose nustatymuose nėra įjungta. Jūs turite įjungti šią funkciją kiekvienam antkakliui atskirai per „Collar settings“ meniu navigatoriuje.

    „Geofence“ ir „Radius Alerts“ funkcija
    „Alpha 100“ sistema dabar siūlo unikalią funkciją, kuri vadinasi „Geofence“. Ši funkcija leidžia jums apibrėžti plotą žemėlapyje ir jeigu šuo išeina už šio ploto ribų, jūs nedelsiant gaunate perspėjimą į navigatorių. Medžiojant dideliuose plotuose ši funkcija yra labai naudinga, be to ji įspėja apie konkretų antkaklį. Tad jeigu turite šunį, kuris labiau linkęs ieškoti nuotykių, galėsite išlaikyti jį arčiau savęs ir užbėgti įvykiams už akių.

    Garmin-Alpha-100-Geofence

    Šunų stebėjimas
    Šunų kontrolė su „Garmin Alpha“ dar nebuvo tokia paprasta. Su „Alpha“ galėsite stebėti šunis dvejais būdais – kompaso režime arba TOPO žemėlapiuose.

    Garmin Alpha 100 Šuns sekimas

    Dirbant su vienu šunimi, man patogiausia naudoti kompaso vaizdą (Compass screen). Aiškiai matoma šuns buvimo kryptis. Ši sąsaja yra paprasta ir lengvai suprantama. Elektroniniame kompase yra spalvota rodyklė, kuri visada nurodo jūsų šuns kryptį. Matysite atstumą tarp jūsų ir šuns, ar jis bėga, ar stovi – rodoma ekrano apačioje.

    Garmin Alpha 100 Kompasas

    Taip pat galite sekti šunis ir TOPO žemėlapiuose. Juose iš paukščio skrydžio matysite kurioje vietoje yra šunys. Kaip ir minėjau anksčiau, tai yra svarbus „Garmin Alpha 100“ atnaujinimas. Su TOPO žemėlapiais galėsite matyti kiekvieną kelią, griovius, takus, pakilimus ir dar daugiau. Žemėlapio ekrane yra aiškiai matoma jūsų ir šuns pozicija. Taip pat galite susikurti kelio taškus ar žymes žemėlapyje, kurias aš naudoju nurodant automobilio buvimo vietą prieš išeinant į medžioklę.

    Dresūra ir kontrolė
    „Alpha 100„ suteikia galimybę dresuoti šunis ir juos kontroliuoti, kad šie nesivytų grobio, kurio jums nereikia. Naudodamiesi lengvai prieinamais dresavimo mygtukais galite atskirai, saugiai ir veiksmingai išlaikyti ryšį su kiekvienu iš šunų. Yra 18 lygių momentinio ir 18 lygių nuolatinio stimuliavimo funkcijos, be to, galimas garsinis tonas arba vibracinė komanda. Taip pat yra blokavimo nuostata, išjungianti stimuliavimą bei tonus tada, kai jie nereikalingi.

    Dar labiau pritaikyti dresūros funkcijas savo poreikiams galite rinkdamiesi iš 2 stimuliavimo režimų. Pasirinkus įprastinį stimuliavimą galima greitai pakeisti jo lygį (žemas, vidutinis arba aukštas, kiekvienu atveju nuo 1 iki 6), o jei nusprendžiate naudoti tiesinį stimuliavimą, jį galima reguliuoti nuo 1 iki 18 lygio. Visos prieš ai išvardintos funkcijos įmanomos tik tuo atveju jei naudojami TT15 serijos antkakliai.

    Valdymo mygtukų konfigūravimas pagal poreikius
    „Garmin Alpha“ dresūros ir kontrolės mygtukai gali būti konfigūruojami pagal jūsų poreikius, nesvarbu jus dirbate su vienu ar keliais šunimis. Pradiniuose nustatymuose jūs matysite vieną šunį ekrane ir tris mygtukus kuriais galėsite atlikti šuns kontrolę. Jūs galite keisti mygtukų stimuliavimo lygius priklausomai nuo šuns temperamento ir poreikių. Be to galima sukonfigūruoti sistemai taip, kad kiekvienas mygtukas būtų priskirtas skirtingiems šunims kurie turės savo individualų valdymo langą.

    Atstumas
    Kaip viena pagrindinių patobulinimų noriu paminėti naujus „Alpha“ šunų antkaklius. Naujieji antkakliai veikia „MURS“ bangose. Šis patobulinimas leidžia jums ne tik matyti kur yra jūsų šuo, bet tuo pačiu jį ir kontroliuoti. Tai reiškia, kad jei jūs matote savo šunį navigatoriuje už 14 kilometrų, be problemų galite pasiųsti ir kontrolės impulsą.

    Turėkite omenyje, kad gamintojo deklaruojamas 14 kilometrų maksimalus atstumas įmanomas idealiomis sąlygomis, tai yra atvirame lauke ir panašiai. Medžioklės sąlygomis šis atstumas trumpės priklausomai nuo reljefo ar augmenijos.

    Technines savybes ir įrenginio specifikaciją rasite oficialiame „GARMIN Lietuva“ puslapyje.

    „Miske.lt”
    Parengė: DEIVIDAS STAPONKUS
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Kas gina medžiotojų interesus ES?

    Kas gina medžiotojų interesus ES?

    Be FACE Europoje greičiausiai visai nebūtų paukščių medžioklės! Paprastai patys medžiotojai pernelyg nesidomi jiems atstovaujančiomis organizacijomis, nekreipia dėmesio į jų darbą, kol niekas netrukdo įprasto medžioklės ritmo. Tik kai staiga pasirodo kokių nors draudimų ir ribojimų, medžiotojai sukrunta ir pradeda klausinėti: kodėl niekas negina mūsų interesų, kodėl niekas nekovoja, kas atsakingas? Kodėl pažeidžiamos mūsų teisės?

    Paprastai vienu sakiniu į tokius klausimus neatsakysi, nes medžiotojų teisių apsauga ir atstovavimas interesams yra nenutrūkstamas, daugelį metų trunkantis procesas. Jeigu šiame procese kas nors nepavyksta, atsiranda kokių kliūčių ar force majeure, medžiotojai tai savo kailiu pajunta labai greitai ir greičiausiai nemaloniai.

    Kas yra FACE?
    Tai, kuo Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE) kasdien užsiima, gali pasirodyti labai nuobodu ir kartais nesuprantama. Kalbu apie direktyvas, reglamentus, konvencijas, tarpvalstybines sutartis, Europos Parlamentą (EP) ir Europos Komisiją (EK). Šios sąvokos, supintos į vieną sakinį, paprastam žmogui atrodo kaip kinų abėcėlė, nes klausimas paprastas – koks jų ryšys su medžiokle?

    Europos Parlamente priimti sprendimai turi daug didesnę įtaką medžioklės ūkiui nei įsivaizduojame. FACE yra institucija, sekanti, kad priimti sprendimai neigiamai neatsilieptų medžioklei

    Koks ryšys su tuo, kaip medžiojame stirnas, šernus, briedžius, vilkus ir paukščius? Paprastai pirmas įspūdis apie įvairių Europos įstaigų darbą yra toks – jie nieko nesupranta, kas pas mus vyksta, užtat nuolat diktuoja savo taisykles. Šiame teiginyje yra dalis tiesos, bet tik dalis. Paprastai nacionalinės institucijos bando nustatyti griežtesnes taisykles, negu reikalauja Europa, pavyzdžiui, Lietuvos vilkų klausimu, bet, aišku, yra ir tokių, kuriais mes beveik neturime žodžio.

    Taigi, apie viską iš pradžių. FACE įsteigta 1977 metais, o dabar atstovauja 7 milijonams medžiotojų kaip tarptautinė pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija. Tai didžiausia demokratiška medžiotojų atstovybė pasaulyje ir galbūt viena didžiausių tokių organizacijų Europoje. FACE narės– nacionalinės medžiotojų asociacijos iš 34 šalių, kurių 28 – ES šalys. Federacija turi ir septynis asocijuotuosius narius. Organizacijos sekretoriatas yra Briuselyje – iš esmės visų įvykių centre. FACE kalba apie tvarų gamtos išteklių naudojimo principą, yra Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos narė nuo 1987 metų. Federacija su savo partneriais bendradarbiauja aptardama daugybę su medžiokle susijusių klausimų. Klausimai įvairiausi: nuo stambiųjų plėšrūnų medžioklės iki švininės amunicijos.

    Kas nuveikta 2017 metais?
    Pernai FACE sėkmingai tvarkėsi su keletu svarbių politinių klausimų. Aktyviai vestas dialogas su EK dėl gamtos direktyvų efektyvumo. Plėtotas ES veiklos planas gamtos, žmonių ir ekonomikos klausimais, įsitraukiant į šio plano rengimą EP. Keletas svarbių FACE siūlymų įtraukta į šį veiklos planą ir EP rezoliuciją. Kokia iš to nauda Lietuvos medžiotojui? Yra didelė tikimybė, kad kaip nors keičiant Paukščių ir Buveinių direktyvas medžioklė galėtų būti apribota, uždraudžiant medžioti paukščius ir stambiuosius plėšrūnus. EP rezoliucijoje pabrėžiama tvarios medžioklės reikšmė saugant gamtą – taigi buvo pasiekta, kad ES lygiu medžioklė pripažįstama kaip svarbi gamtosaugos dalis. Dėl to į Lietuvos medžiotojo kasdienybę ir tradicijas ilgą laiką nebus kišamasi ir medžioklė toliau liks tokia pat kokybiška, kaip iki šiol.

    FACE atstovaujamos 34 valstybių medžiotojų organizacijos

    Be to, FACE aktyviai įsitraukia į diskusijas dėl galimų švininės amunicijos draudimų. Europoje švinas laikomas nuodinga ir toksiška medžiaga, todėl vis plačiau diskutuojama apie jo pašalinimą ne tik iš šratų, bet ir graižtvinių ginklų šaudmenų. Tikėtina, kad be FACE jau dabar Europoje būtų uždrausta bet kokia švininė amunicija, o tai medžioklės procesą padarytų itin brangų. FACE pritaria švininius šratus riboti šlapžemėse, kur paukščiai, pavyzdžiui, apsinuodija vietoj akmenukų lesdami švininius šratus ir nugaišta lėta ir kankinančia mirtimi.

    Taip pat FACE aktyviai reiškė nuomonę neteisėto paukščių žudymo Europoje klausimu. Tarptautinė ornitologijos organizacija Birdlife International pernai išleido pranešimą, kad Europoje itin stipriai ir nelegaliai žudomi paukščiai. Pranešime minimos įvairios šalys, įskaitant ir Lietuvą: nurodyta, kad pas mus kasmet nelegaliai nugalabijama apie 4000 įvairių paukščių. FACE nurodė, kad šiame pranešime minimi faktai ne visada yra teisingi.

    FACE yra 1973 metais Vašingtone priimtos Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) stebėtoja ir aktyviai dalyvauja įvairiose darbo grupėse. Pernai ji aktyviai siekė neleisti nepagrįstų draudimų dėl įvairių gyvūnų dalių prekybos. Pirma, tai nereiškia, kad nepagrįsti draudimai tiesiogiai paveiks laukinių gyvūnų populiacijas, nes daugelis nykstančių rūšių saugomos tik tada, kai tam skiriamas finansavimas. Pavyzdžiui, būtent medžiotojai moka už teisę įgyti konkrečios rūšies trofėjų, ir taip gautos lėšos skiriamos konkrečių rūšių apsaugai. Antra, tai galėtų tiesiogiai atsiliepti Lietuvos medžiotojams, kurie vyksta į įvairius pasaulio kraštus, bet paskui negali parsivežti trofėjaus, nes galioja neproporcingi ribojimai.

    Susitarimas dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo (AEWA) irgi yra FACE dėmesio centre. AEWA tikslas – užtikrinti migruojančių vandens paukščių ir jų buveinių apsaugą Afrikoje, Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Centrinėje Azijoje, Grenlandijoje ir Kanados archipelage. FACE įsitraukia į įvairias darbo grupes, kad tokių draudimų nustatyti neleistų. Vienas pavyzdys: AEWA šiais metais planuoja uždrausti tam tikrų vandens paukščių medžioklę, pavyzdžiui, rudagalvių ančių. FACE dirba, kad sutarties tekstas būtų pakoreguotas ir tokie draudimai neįsigaliotų, ypač kai jie niekuo nepagrįsti.

    Berno konvencijos tikslas – apsaugoti Europos laukinių augalų ir gyvūnų rūšis ir jų gyvenamąją aplinką. Ypatingas dėmesys skirtas toms rūšims, kurioms gresia išnykimas ir kurių atstovų sparčiai mažėja. FACE Berno konvencijai parengė Europos medžioklės ir biologinės įvairovės chartiją, kuri populiarina gerosios praktikos principus ir nustato gaires, užtikrinančias, kad medžioklė ir medžioklės turizmas Europoje vyktų tvariai. Štai pavyzdys, kaip tai gali atsiliepti medžioklės kasdienybei: neseniai Lenkijos Kasenatas priėmė Medžioklės įstatymą, numatantį nepagrįstų draudimų. FACE iš karto nurodė, kad šis įstatymas prieštarauja Berno konvencijai, kuri nustato, jog medžioklės ribojimai ir draudimai turi būti proporcingi. Jeigu Lenkijos medžiotojų sąjunga bus aktyvi, ji gali pasinaudoti šia chartija, kad įstatymo įsigaliojimą nukeltų, nes jis prieštarauja konvencijai, ratifikuotai ir privalomai kiekvienoje valstybėje. Be to, niekas negali numatyti, kad nieko tokio nenutiks ir Lietuvoje.

    Pernai FACE reikalavo, kad būtų parengtas politinis dokumentas dėl Europos stambiųjų plėšrūnų populiacijų tvarkymo, kuris visoje Europoje šiuo klausimu viską paaiškintų, įskaitant ir Lietuvą, nes, pavyzdžiui, vilkų medžioklės strategiją nustato šalies vyriausybė, o ne Europa. ES numato tik konkrečius įvykdytinus kriterijus. Pernai FACE pasiekė, kad Berno konvencija priimtų elgesio kodeksą dėl medžioklės ir invazinių rūšių, kuris aiškiai nustatytų, kaip medžioklė gali padėti kovojant su tokiomis rūšimis. Šis dokumentas padės gerinti medžiotojų įvaizdį visoje ES apskritai.

    FACE dalyvavo rengiant įvairių paukščių rūšių populiacijų tvarkymo planus. Didžiausia problema – kokiu mastu nacionalinės medžiotojų draugijos naudojasi šiais dokumentais ir argumentais, kovodamos už medžiotojų teises savo šalyje.

    FACE dalyvavo rengiant įvairias apklausas, kad apie medžioklę būtų prieinama objektyvi ir pagrįsta informacija.

    Be FACE veiklos nebūtų medžioklės
    Aišku, tai prielaida, bet faktas: FACE dirba jau 40 metų, kad medžioklė vyktų ir į ją būtų rimtai atsižvelgiama Europos ir pasaulio lygiu. Galbūt kiekvieną dieną medžiotojas nesusimąsto, jog gali medžioti taip ir tokiu būdu tik todėl, kad Europoje yra organizacija, kovojanti už medžioklės išsaugojimą. Gali būti, kad be FACE veiklos medžioklė šiandien būtų tik konkrečių probleminių gyvūnų ar populiacijų reguliavimo ir kontrolės įrankis nenumatytais atvejais. Tikėtina, kad paukščius medžioti apskritai būtų draudžiama, taip pat ir didžiuosius plėšrūnus. Medžiotojų kaip tokių nebeliktų, o gyvūnus „reguliuotų“ profesionalūs darbuotojai.

    Lietuvai FACE atstovauja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, o visoms Baltijos šalims FACE valdyboje – šio straipsnio autorė Linda Dombrovska. Baltijos šalių regionas yra mažiausias FACE, bet dėl aktyvios veiklos esame žinomi ir atpažįstami. Didžiausias klausimas vis dar tas, kiek nacionalinės organizacijos naudojasi visa FACE pateikiama informacija ir dokumentais.

    Šaltinis žurnalas „Medžioklė”
    Parengė: LINDA DOMBROVSKA
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Mokslininkai: apie kiaulių marą klausimų daugiau nei atsakymų

    Mokslininkai: apie kiaulių marą klausimų daugiau nei atsakymų

    Taline kovo pabaigoje įvyko COST darbo grupės susitikimas, kuriame kalbėta apie AKM kontrolę Rytų Europoje, pabrėžiant žinių spragas ir įrodymais paremtų duomenų poreikį. COST yra tarptautinė programa, remianti mokslininkų bendradarbiavimą įvairiose Europos mokslo ir technologijų plėtros srityse.

    Programa siekiama remti ikikonkurencinius ir aktualias visuomenės problemas sprendžiančius tyrimus. Medžiotojams nuo pernai šioje programoje atstovauja Europos Sąjungos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE), užpildydama mokslininkų informacijos apie įvairias medžioklės praktikas ir metodus trūkumą.

    Šį kartą susirinkime kalbėta apie situaciją Afrikoje, gyvų šernų transportavimą iš vienos Europos šalies į kitą, AKM plitimą Sardinijoje, šernų apskaitos metodus, jaukinimo įtaką ir epidemiologijos situaciją įvairiose šalyse. Vienas įdomiausių tyrimų – Čekijoje įgyvendintas projektas, įrodantis, kad jaukinimas iš tiesų mažina šernų judėjimą ir migraciją.

    Vis dėlto kiekvieno pristatymo pabaigoje konstatuota, kad klausimų apie AKM yra daugiau nei atsakymų. Aišku tik viena – mokslo srityje kol kas esame labai toli nuo kokio nors sprendimo.

    „FACE”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • „Pulsar Helion“ termovizorių apžvalga

    „Pulsar Helion“ termovizorių apžvalga

    Technologijoms skverbiantis į visas gyvenimo sritis, termovizorius medžiotojo rankose jau nieko nebestebina. Augant produkcijos poreikiui be abejo didėja ir pasiūla, atsiranda didelio pasirinkimo galimybė, kurioje rasti sau labiausiai tinkantį variantą tampa ganėtinai sudėtinga.

    Termovizorių rinkoje yra nemažai dėmesio vertų gamintojų, bet šį kartą kalbėsime apie vieną iš termovizorių rinkos lyderių “Pulsar” ir jo gaminių seriją „Helion“.

    XQ ir XP termovizorių skirtumai
    Vizualiai „Helion“ serijos termovizoriai atrodo identiškai, jei nekreipsime dėmesio į objektyvo dydį ir mygtuką prie jo. Korpusas yra IPX7 apsaugos klasės, kuris leidžia naudoti įrenginį prastomis oro sąlygomis.

    Tarp XQ ir XP termovizorių yra du pagrindiniai skirtumai į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.

    XP modeliai turi keičiamus objektyvus ir naują šilumos jutiklį (mikrobolometra), kurio skiriamoji geba yra 640×480 pikselių. Tuo tarpu XQ modeliai paveldėjo šilumos jutiklį iš senesnės „Quantum“ termovizorių kartos, kurio skiriamoji geba yra 384×288 pikselių ir jose nėra objektyvo keitimo galimybės.

    Nepaisant to, kad XQ ir XP modeliai turi skirtingus šilumos jutiklius ir skiriasi jų skiriamoji geba, visų „Helion’ų“ matomas vaizdas yra 640×480 pikselių.

    XP modeliuose matomas vaizdas yra detalesnis nei XQ, nes šilumos jutiklio ir ekranėlio skiriamoji geba yra vienoda (640x480px), o XQ modeliuose vaizdas yra išdidintas nuo 348×288 pikselių (šilumos jutiklio skiriamoji geba) iki 640×480 pikselių (ekranėlio skiriamoji geba), todėl matomas vaizdas yra mažiau detalus nei XP .

    Skirtumai tarp XQ ir XP modelių yra akivaizdūs jei remsimės skaičiais, tačiau kiek man teko išbandyti juos medžioklės sąlygomis, aš nepastebėjau kardinaliai didelių matomo vaizdo kokybės skirtumų.

    Objektyvai
    Termovizoriai komplektuojami su „Germanium“ objektyvais. Objektyvai turi skirtingą vaizdo didinimą ir matomumo lauką.
    Nuo objektyvo dydžio priklauso ir objektų aptikimo atstumas. Su „Helion“ XP38 žmogaus dydžio objektą galima pamatyti iš 1350 metrų, o su XP50 net iš 1800 metrų, tačiau XP38 labiau tiks miško sąlygomis nei XQ50, nes turi didesni matomumo lauką.

    Kaip ir minėjau, nuo objektyvo priklauso ir optinis vaizdo didinimas, kuris svyruoja nuo 1,4 karto (XP28) iki 2,5 karto (XP50). Visi termovizoriai turi ir skaitmeninį vaizdo didinimą, kuris gali siekti iki 20 kartų, tačiau didinant vaizdą skaitmeniniu būdu nukenčia vaizdo kokybė. Tai labiausiai juntama XQ modeliuose dėl mažesnės šilumos sensoriaus skiriamosios gebos.

    Baterija
    Inžinieriai kurdami „Helion“ termovizorių seriją atkreipė dėmesį ir į bateriją. Baterija tapo pakraunama ir lengvai keičiama. Su standartinės talpos baterija termovizoriumi galima naudotis iki 8 valandų, bet jei įsigysite padidintos talpos bateriją, naudojimo laikas pailgėja iki 20 valandų. Įprastai naudojantis termovizoriumi, vienos standartinės talpos baterijos vidutiniškai užtenka dvejoms medžioklėms. Baterijos yra lengvai keičiamos, tad galite įsigyti ir papildomą arba padidintos talpos bateriją.

    Vaizdo atnaujinimo dažnis
    Vaizdo atnaujinimo dažnis (Hz) buvo vienas iš pagrindinių parametrų prieš kelis metus, tačiau dabar yra primirštas ir nebeakcentuojamas. Galiu jus patikinti, kad vaizdo atnaujinimo dažnis vis dar yra svarbus parametras, į kurį tikrai reikėtų atkreipti dėmesį.

    Kaip tai veikia? Viskas labai paprasta: vaizdo atnaujinimo dažnis nusako kiek kartų per sekundę yra atnaujinamas vaizdas ekrane. Pavyzdžiui 50Hz dažnis atnaujina vaizdą 50 kartų per sekundę, o 9Hz tik 9 kartus.

    Kaip vaizdo atnaujinimo dažnis įtakoja matomą vaizdą? Kaip ir minėjau vaizdo atnaujinimo dažnis nusako kiek kartų per sekundę bus atnaujintas paveikslėlis (kadras). Lyginant 9Hz ir 50Hz vaizdą, tai 9Hz vaizde jausis vaizdo trūkčiojimas, o su 50Hz tokių pojūčių beveik nebus. Vaizdo atnaujinimo dažnio pavyzdį rasite čia.

    Video ir nuotraukų įrašymas
    Tai yra viena iš mano mėgstamiausių termovizoriaus funkcijų. Nuo šiol nebereikia nešiotis video priedėlio, kaip tai būdavo su „Quantum“ serijos termovizoriais. Vaizdo įrašai ir nuotraukos yra išsaugomi termovizoriaus vidinėje 8GB atmintyje, iš kurios lengvai persikelsite failus į kompiuterį ar telefoną (telefone reikia turėti Stream Vision programėlę).

    “Stream Vision” aplikacija
    Aplikacija suteikia galimybę sujungti „Pulsar“ gaminius su išmaniuoju „Android“ ar „Apple“ telefonu WiFi ryšio pagalba.

    Aplikacijos pagalba galite atsisiųsti vaizdo įrašus ir nuotraukas iš termovizoriaus į telefoną, atlikti termovizoriaus programinės įrangos atnaujinimus, keisti įrenginio nustatymus, tiesiogiai transliuoti video į „Facebook“ ir „Youtube“ socialinius tinklus.

    Norėčiau išskirti dvi naudingas funkcijas – tiesioginės vaizdo transliacijos iš termovizoriaus į telefono ekraną ir judesio aptikimo funkciją.

    Tiesioginės transliacijos funkcija leidžia patogiai stebėti vaizdą telefono ekrane, kurį mato termovizorius, o judesio aptikimo funkcija atsiunčia pranešimą į telefoną kaip aptinkamas šilumos šaltinis matomame diapazone.

    Rekomenduoju reguliariai atlikti termovizoriaus programinės įrangos atnaujinimus, kurie  pagerina termovizoriaus darbą ir prideda naujų funkcijų.

    Funkcionalumas
    Kaip ir didžioji dalis daiktų, kurie mus supa kasdieniniame gyvenime taip ir termovizoriai tampa vis labiau išmanūs.

    Pasirodžius „Quantum“ serijai, termovizoriai išmoko automatiškai nustatyti aplinką ir parinkti labiau tinkantį darbo režimą. Taip pat buvo įdiegtas skaitmeninis atstumo nustatymas, nors tai tikrai nebuvo tobulas techninis sprendimas ir dažnai rodydavo realybės neatitinkančius skaičius.

    „Helion“ termovizoriai tapo dar išmanesni su programinės įrangos atnaujinimo galimybe, kuri pagerina įrenginio naudojimą ir prideda naujų funkcijų. Iš esmės viskas priklauso nuo gamintojo, kiek jie norės ir sugebės pagerinti įrenginių funkcionalumą, tuo pačiu ir komfortą vartotojams. Detalesnę informaciją apie „Helion“ termovizorių galimybes ir techninius duomenis rasite čia.

    „Pulsar Helion“ spalvų pasirinkimas

    Apibendrinimas
    Dažniausiai užduodamas klausimas – kuris iš „Helion“ serijos termovizorių yra geriausias?

    Deja, bet vieno aiškaus atsakymo nėra. Aš siūlyčiau rinktis pagal medžioklės įpročius. Jei mėgstate medžioklę sėlinant, tai atkreipkite dėmesį į modelius, kurie turi platesnį matymo lauką: XQ28, XQ38, XP28, XP38. Jei termovizorius dažnai medžiojate iš bokštelių, tai siūlyčiau rinktis XQ50 arba XP50.

    Pabaigai trumpas pastebėjimas iš patirties. Po to, kai pamedžioji su termovizoriumi ir pamatai kiek aplinkui daug gyvybės, tai be šio daikto į mišką važiuoti nebesinori.

    „Miske.lt”
    Parengė: DEIVIDAS STAPONKUS
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!


    Video apžvalga

  • Vilkai peržengė visas ribas: naktimis medžioti – į miestelį

    Vilkai peržengė visas ribas: naktimis medžioti – į miestelį

    Užpalių seniūnijos gyventojai įbauginti – naktimis siautėjantys vilkai savo grobio ieško gyventojų kiemuose. Per savaitę nuo šių plėšrūnų nukentėję ir nuostolius skaičiuojantys ūkininkai griebiasi už galvos: kruvinos skerdynės taip įsismarkavo, kad jie bijo laukti rudens pradžios, kai vilkai pradės mokyti savo jauniklius medžioklės gudrybių.

    Naktimis medžioti – į miestelį
    „Mūsų kraštą pradėjo skriausti vilkai“, – taip dabartinę situaciją apibūdino Užpalių seniūnijos seniūnas Eugenijus Keraminas. Pastaruoju metu plėšrūnai, turėdami kruvinų kėslų, lankosi ne tik ganyklose, kur ganosi švelniakailės avys ar veršeliai, bet ir gyventojų kiemuose.

    Praėjusią savaitę nelaukti svečiai praretino avių gretas ir nusitaikė į ožką, veršelį, o birželio mėnesio pabaigoje sudorojo dar vieną ganykloje ramiai žolę rupšnojantį veršelį. „Veikiausiai netoliese gyvena vilkų šeimyna, kuri čia ir ieško grobio. Į seniūniją jau kreipėsi keli gyventojai, o Joninių išvakarėse vilkai įsisuko į ūkininko Keraičio gyvulių bandą. Vilkai įsigudrino grobio ieškotis ir Užpalių miestelio gyventojų kiemuose: štai papjovė mano aviną, nors šalia esančiuose aptvaruose buvo šunys. Nutemptą gyvulį radau netoli kapinių tvoros“, – pasakojo seniūnas. E. Keraminas prieš mėnesį taip pat prarado du avinus, kurie buvo pririšti vos už kelių šimtų metrų nuo gyvenamojo namo. „Galima sakyti, kad išsinešė iš kiemo“, – pridūrė.

    Užpalių krašto gyventojai pasakojo, kad šeimininkai, atėję į ganyklą, pašiurpo: vietoj gyvulio rado kraujo klaną, o ilgokai ieškoję vilkų aukos ant kelio aptiko tik grandinę. Seniūnas žmones ragina savo gyvūnais pasirūpinti patiems ir naktimis juos suginti į tvartus ar saugius aptvarus. Nukentėjęs nuo vilkų E. Keraminas kasdien tris avis ir ponius pargina į tvartą.

    Seniūno brolis ūkininkas Virginijus Keraminas, auginantis kelis šimtus švelniakailių ir bijodamas iš miško atsėlinančių nelauktų svečių, naktimis avis laiko saugiuose aptvaruose. Tačiau prieš kelis metus jis ir pats nukentėjo nuo vilkų, kurie įsisuko į naminių gyvulių bandą ir išpjovė kelias dešimtis avių.

    Praėjusią savaitę vilkai darbavosi Užpaliuose, Vilučiuose, Kaniūkuose, Norvaišiuose, Lėlių kaime, kur jau išguldė kone dešimt gyvulių.

    To nebuvo kelis dešimtmečius
    Specialistų teigimu, dažniausiai vilkų daroma žala ne visuomet atspindi realybę: neretai gyventojai, nukentėję nuo plėšrių pilkauodegių, niekur nesikreipia ir nepildo reikiamų dokumentų žalai atlyginti. Į nepavydėtiną situaciją įkliuvusius ūkininkus supranta ir medžiotojai, tačiau šiandien jie gali tik skėsčioti rankomis. Oficialiai vilkų medžioklė prasideda tik spalio mėnesio viduryje, tad ūkininkams belieka apsišarvuoti kantrybe ir patiems saugoti savo augintinius.

    „Vilkų skaičius gerokai išaugo, o praėjusiais metais vilkų medžioklės limitas buvo nedidelis. Todėl akivaizdu – jie ėmė daryti žalą gyventojams. Pasikeitus vilkų skaičiavimo planui, žiemą juos suskaičiavome ir duomenis siuntėme į ministeriją. Mes tikimės, kad po objektyvesnės vilkų apskaitos bus padidintas vilkų medžioklės limitas“, – sakė Utenos medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas žuvininkas Tomas Zubovas, teigdamas, kad Utenos rajone šiuo metu galėtų gyventi iki trijų vilkų šeimynų (šeimyną sudaro 5–7 vilkai). „Tokio didelio skaičiaus mūsų rajone nebuvo kelis dešimtmečius, – pridūrė T. Zubovas. – Kadangi jų yra labai daug, jie įsidrąsina ir į medžioklę traukia ne tik naktį, bet ir dieną.“

    Pašnekovas nedrįsta prognozuoti, kas laukia rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, kai jie intensyviai mokys jauniklius medžioklės. Tuomet turėtų būti išties nemenkų nuostolių. „Šie metai – išskirtiniai, mat jie dar nėra išsivedę jauniklių medžioti į laukus ir miškus, o jau juntami didžiuliai nuostoliai“, – pabrėžė T. Zubovas.

    Šaltinis