Miske.lt

Blog

  • Vilniuje FITASC pasaulio taurės varžybos

    Vilniuje FITASC pasaulio taurės varžybos

    Jau netrukus Vilniuje bus galima išvysti gyvą pasaulio šaudymo legendą. FITASC pasaulio taurės etape dalyvaus George’as Digweedas, daugkartinis pasaulio ir Europos šaudymo į skriejančius taikinius čempionas, Britų imperijos ordino kavalierius.

    „Tai – fantastiška naujiena ir neįkainojamas mūsų, kaip organizatorių, įvertinimas. Be to, kad Lietuvoje pirmąsyk vyks šaudymo pasaulio taurės etapas, garbė priimti gyvą šaudymo legendą, yra istorinis įvykis. Šauliams jis – tarsi Chuckas Norrisas”, – sakė varžybas organizuojančios Lietuvos medžioklinio šaudymo federacijos prezidentas Virgilijus Grybė, neseniai laimėjęs pasaulio taurės etapą Kipre.

    Lietuvos Didžiojo prizo („Grand Prix”) varžybos vyks Lietuvos olimpinio centro šaudykloje Vilniuje balandžio 13-14 dienomis. Jose dalyvaus per 140 šaulių iš 17 pasaulio valstybių. Tai – pirmos tokio rango šaudymo į skriejančius taikinius varžybos Lietuvoje.

    G.Digweedas, pirmąsyk paėmęs šautuvą į rankas varžybose būdamas 12 metų, yra pelnęs 26 pasaulio čempiono titulus, keturis kartus tapo Europos čempionu ir iškovojo 12 pasaulio taurių. Jam priklauso daugybė nuotolių ir iš eilės numuštų taikinių rekordų. Anglas buvo pirmasis šaulys, sugebėjęs tapti pasaulio čempionu keturiais skirtingais dešimtmečiais: devintajame ir dešimtajame praėjusio amžiaus ir pirmuosiuose dviejuose šio amžiaus. Britų imperijos riterio turintis šaulys nuolat keliauja po pasaulį mokydamas šaudyti į skriejančius taikinius ir medžioklės paslapčių.

    Jis dalyvauja beveik dešimtyje labdaros projektų ir turi savo vardo šampaną „George Digweed Rose”. Teisė rengti FITASC (tarptautinės šaudymo į skriejančius taikinius federacijos) pasaulio taurės etapą Lietuva gavo po trejų metų intensyvių pastangų.

    V.Grybės nuomone, prie to prisidėjo ir sėkmingi Lietuvos šaulių pasirodymai tarptautinėse varžybose, ir nuolatinės tarptautinės varžybos Lietuvoje.

    Sportinio šaudymo ekspertų teigimu, ypač didelį susidomėjimą Lietuvos Didžiojo prizo varžybomis sukėlė būtent V.Grybės pasirodymas Kipro „Grand Prix” varžybose, kurias lietuvis laimėjo, per antrąją varžybų dieną numušęs visus 100 taikinių ir pasiekęs geriausią rezultatą pasaulyje.

    „Mūsų rengiamose Lietuvos varžybose nuolat atvykta šaulių bent iš šešių arba septynių valstybių. Jau seniai mus labai teigiamai vertina latviai, kurių įmonės net ėmė remti Lietuvos varžybas, baltarusiai, rusai, norvegai, prancūzai. Tačiau tai, kad atvyks tokių garbingų dalyvių, kad dalyvaus net 17 valstybių šaulių, laikau ypač aukštu įvertinimu”.

    Varžybos Vilniuje vyks pagal tarptautines „Compak Sporting” taisykles. Tai – šaudymo į skriejančius taikinius tam pritaikytose aikštelėse rungtis, kai vienoje linijoje 3–5 metrų atstumu išsidėstę penkios šaudymo vietos, apie kurias sustatytos 6 taikinių mėtymo mašinėlės.

    Ši sporto šaka Lietuvoje atsirado palyginti neseniai – maždaug nuo 2005 metų, kai buvo įkurta Lietuvos medžioklinio šaudymo federacija (LMŠF). Užsienyje šis sportas yra labai populiarus. Į varžybas suvažiuoja po 1000 ir daugiau šaulių, nuolat vyksta Europos ir pasaulio čempionatai. Tai yra labai demokratiškas sportas, kuriuo gali užsiimti visi – nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties.

    Šaltinis 15min.lt

  • Pakruojo rajone neteisėtai sumedžiotas bebras

    Pakruojo rajone neteisėtai sumedžiotas bebras

    Balandžio 4 d. policijos pareigūnai kelyje Petrašiūnai – Meiliūnai prie geležinkelio pervažos sustabdė automobilį, kuriame rastas sumedžiotas bebras ir medžiokliniai spąstai.

    Į įvykio vietą iškviesti aplinkos apsaugos specialistai nustatė, kad vienas iš automobiliu važiavusių piliečių Preičiūnų medžiotojų būrelio medžioklės plote melioracijos kanale prie kelio Petrašiūnai – Meiliūnai, neturėdamas teisės medžioti, spąstais pagavo bebrą.

    Už medžioklę neturint teisės medžioti asmeniui gresia bauda nuo 800 iki 1800 eurų kartu su pažeidimo įrankių konfiskavimu. Sprendimą dėl baudos dydžio priims teismas. Taip pat pažeidėjui reikės atlyginti 342,78 eurų žalą laukinei gyvūnijai.

    Automobilis, kuriuo buvo gabenamas neteisėtai sumedžiotas gyvūnas ir medžioklės įrankiai, priklauso kitam asmeniui, kuris automobilį buvo paskolinęs ir apie šį įvykį nieko nežinojo. Todėl automobilis konfiskuojamas nebus.

  • „LMŽD“ pirmininko rinkimai 2019m

    „LMŽD“ pirmininko rinkimai 2019m

    Artėja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko rinkimai, kurie įvyks balandžio 18d „LMŽD“ suvažiavime. Didžioji dalis Lietuvos medžiotojų yra „LMŽD“ nariai, kurie mokėjo sąvado mokestį daugelį metų, tačiau visi puikiai žinome koks dabar yra medžiotojo vardas visuomenėje ir kokių medžioklės taisyklių pakeitimų sulaukėme.

    Daugelis deda viltis į šiuos „LMŽD“ pirmininko rinkimus ir tikisi teigiamų permainų. Kadangi draugijos pirmininko rinkimai vyks už uždarų durų, noriu pakviesti visus medžiotojus išreikšti savo nuomone „Miske.lt“ balsavime.

    Nenoriu įtakoti niekieno sprendimo, tačiau trumpai išdėstysiu savo pastebėjimus apie kiekvieną kandidatą.

    Eugenijus Tijušas
    Šio kandidato į „LMŽD“ pirmininko postą pristatinėti nereikia. Visi puikiai žinote kokius darbus jis padarė medžiotojų labui. Eugenijaus Tijušo kandidatūrą į „LMŽD“ pirmininko postą palaiko ir Bronius Bradauskas.

    Jonas Talmantas
    Nuo 2008 m. liepos 11 d. eina Lietuvos Ūkininkų Sąjungos (LŪS) Pirmininko pareigas. Kyla didelis klausimas ar nebus maišomi medžiotojų ir ūkininkų interesai. „LMŽD“ kaip organizaciją visų pirma turi atstovauti medžiotojų interesus.

    Virginijus Kantauskas
    Verslininkas ir „Biovela Group“ įkūrėjas. Asmeniškai šio žmogaus nepažįstu, tačiau kiek yra tekę bendrauti ir domėtis šiuo kandidatu, susidariau teigiamą įspūdį. Žmogus kuris sugebėjo sukurti tokio dydžio verslą, turėtų sugebėti sutvarkyti ir „LMŽD“.

    Kviečiu visus išreikšti savo nuomonę balsuojant už jums patinkantį kandidatą į „LMŽD“ pirmininko postą. Balsavimas vyks iki 2019.04.17.

  • Paukščių gripas nustatytas Bulgarijos ūkyje

    Paukščių gripas nustatytas Bulgarijos ūkyje

    Bulgarijoje užfiksuotas aukšto patogeniškumo H5 potipio paukščių gripo atvejis. Liga nustatyta ūkyje, kur buvo laikoma beveik 35 tūkst. vištų.

    Įtarimų dėl ligos Bulgarijos atsakingos institucijos pareigūnams kilo ūkyje ėmus gaišti paukščiams. Iš viso Plovdivo srityje veikusiame ūkyje nugaišo 298 paukščiai. Ištyrus gaišenų mėginius, buvo nustatytas aukšto patogeniškumo paukščių gripo H5N8 virusas.

    Siekiant, kad virusas neišplistų, visi likę 34700 ūkyje augintų paukščių nugaišinti, gaišenos saugiai sunaikintos. Atsakingos Bulgarijos institucijos imasi visų būtinų priemonių, kad virusas toliau neplistų.

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena paukščių augintojams, kad jie privalo griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų. Specialistų teigimu, ligą dažniausiai perneša paukščių gripo virusu užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai, kurie užkrečia aplinką. Sveiki paukščiai gali užsikrėsti nuo užkrėsto lesalo ar vandens. Didžiausią tikimybę užsikrėsti turi paukščiai, laikomi šalia atvirų vandens telkinių. Paukščių gripas gali būti perduodamas ir per užsikrėtusių paukščių išmatas, apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, rūbus, avalynę.

    Pastebėjus pakitusią auginamų paukščių elgseną, jų sveikatos sutrikimo požymių, privalu nedelsiant pranešti veterinarijos gydytojams ar teritorinėms valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyboms.

  • AKM toliau plinta Azijoje

    AKM toliau plinta Azijoje

    Afrikinis kiaulių maras (AKM) toliau sparčiai plinta Azijos šalyse. Praėjusią savaitę apie pirmąjį AKM atvejį šalyje pranešė atsakingos Kambodžos institucijos. Viruso židiniai taip pat nustatomi Kinijoje, Mongolijoje, Vietname, Taivane.

    Kambodžos atsakinga institucija pranešė, kad liga nustatyta šalies pasienyje esančiame ūkyje, jame pradėjus gaišti kiaulėms. Iš viso ūkyje laikyta daugiau kaip 500 kiaulių. Nustačius AKM, visos kiaulės buvo nugaišintos, o gaišenos saugiai sunaikintos, imtasi apsaugos ir prevencijos priemonių, siekiant sustabdyti ligos plitimą.

    Lietuvoje 2019 m. AKM kiaulių laikymo vietose nebuvo nustatytas, tačiau toliau plinta laukinėje faunoje. Nuo metų pradžios AKM jau patvirtintas 173 vietose 311 šernų (233 nugaišusiems ir 78 sumedžiotiems).

    2019 m. kovo 30–balandžio 5 d. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus pristatytų šernų gaišenų ir skerdenų mėginius, AKM buvo nustatytas 14 nugaišusių ir 1 sumedžiotam šernui:

    Kaišiadorių r. sav. Kruonio sen. – 4 nugaišusiems,
    Kauno r. sav. Garliavos apyl. sen. – 2 nugaišusiems,
    Kazlų Rūdos sav. Jankų sen., Kazlų Rūdos sen. – 3 nugaišusiems,
    Mažeikių r. sav. Šerkšnėnų sen. – 1 nugaišusiam,
    Šiaulių r. sav. Kužių sen., Kuršėnų kaimiškoji sen. – 2 nugaišusiems ir 1 sumedžiotam,
    Telšių r. sav. Tryškių sen. – 1 sumedžiotam,
    Trakų r. sav. Lentvario sen. – 1 sumedžiotam.

  • Nusifotografavo prie lūšies jauniklio gaišenos

    Nusifotografavo prie lūšies jauniklio gaišenos

    Pirmadienį Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (AAD) gavo informacijos dėl, kaip įtariama, neteisėtai sumedžioto lūšies jauniklio. Pranešime nurodyta, jog vienoje iš žvejus vienijančių grupių socialiniame tinkle „Facebook“ vyras paskelbė nuotrauką, kurioje jis nufotografuotas prie negyvo lūšies jauniklio.

    Pranešime minimas asmuo į Panevėžio valdybą iškviestas antradienį. Pareigūnams jis paaiškino, kad kovo 31 dieną, žvejodamas Pasvalio rajone, Mūšos upės pakrantėje rado negyvą lūšį, prie kurios nusifotografavo ir nuotrauka pasidalijo internete. Asmuo teigė, jokių sužeidimų ar šautinių žaizdų nepastebėjęs.

    Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai antradienį patikrino nurodytą upės atkarpą, bet natūralioje gamtoje gulėjusios lūšies gaišenos neberado.

    Lūšys – gyvūnai, įtraukti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų sąrašą ir priskiriami prie stambiosios medžiojamosios faunos. Jų medžiojimo terminas nėra numatytas ir be atskiro Aplinkos apsaugos agentūros leidimo – jas medžioti draudžiama visus metus. Be to, be atskiro leidimo iš gamtos draudžiama paimti ir šių gyvūnų gaišenas ar jų dalis.

    Už neteisėtą lūšies sumedžiojimą (sunaikinimą) numatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo 800 iki 1800 eurų, su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu bei teisės medžioti (turinčiam tokią teisę) atėmimu iki 5 metų. Taip pat tektų atlyginti ir žalą gyvūnijos ištekliams, kuri siekia 4340 eurų.

    Apie rastus negyvus saugomuosius laukinius gyvūnus prašome pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112, arba tiesiogiai AAD telefonu 8 5 273 2995.

  • Ar medžiotojai – „blogiečiai“?

    Ar medžiotojai – „blogiečiai“?

    Įvairioje šalies spaudoje ne kartą skaičiau apie medžiotojų susipriešinimą su visuomene. Savo knygose šia tema irgi nemažai esu rašęs. Bet, matyt, apie tai teks dar ne sykį kalbėti ir ne tik man. Kodėl? Todėl, kad internete vis dažniau atsiranda neigiamų atsiliepimų apie medžiotojų veiklą, kartais jie net pavadinami žudikais.

    Regis, būtų viskas paprasta: nenori – nemedžiok, tik savo komentarais neerzink, netrukdyk kitaip mąstančiųjų. Yra daugybė šautuvus nešiojančių ir tuo pomėgiu besidžiaugiančių žmonių. Tai neišmatuojamas gamtos pažinimas visiems medžiotojams, miško faunos apsauga nuo brakonierių, žvėrių skaičiaus reguliavimas. Ten, kur aktyvūs medžiotojų klubai, brakonieriams nėra ką veikti miške. Jei ne medžiokliai, tai mūsų giriose seniai nebesutiktumėme nei vieno elnio, briedžio, stirnino ar barsuko.

    Neseniai medžiojau Afrikoje. Oi kiek komentarų internete pasipylė po publikuoto mano straipsnio. Na, nusispjauti, ir nekreipti į tai dėmesio lyg ir negali. Gi toje Afrikoje be jėgerio leidimo nė šūvio nepaleisi. Atrenkami tik selekciniai, plėšrūnų sužeisti, sergantys, amžių baigiantys žvėrys. Dažniausiai jie nebegali susilaukti palikuonių ir dalyvauti savo rūšies išsaugojimo procese. Ypač piktinamasi dėl sumedžiotų žirafų. Tačiau sumedžiojama tik tokia, kuri jau pasiekusi kritinį amžių, traumuotomis galūnėmis, negalinti susilaukti vaikų. Dar kuris laikas ir ji mirs savo ar plėšrūnų suteikiama mirtimi, o laiku sumedžiota dar atneša pelną medžioklės plotų prižiūrėtojui ir valstybei. Puikiai žinau, jog viskas tvarkingai įforminama ir mokesčiai sumokami. O tas pelnas skirtas žvėrių populiacijoms išsaugoti, gausinti, kovai prieš brakonierius, įvairioms gamtosauginėms programos.

    Grįžkime į mūsų kraštą. Lietuvoje medžiotojų yra daugiau kaip 30 tūkstančių. Nežinau, ar tas straipsnis bent kažkiek juos apgins? O ginti būtina. Juk medžiotojas yra didžiausias gamtos sargas ir šalies laukinės faunos globėjas. Nekalbu apie laidokus, kurių esti visuose mūsų visuomenės sluoksniuose.

    Matyt, nusistačiusieji prieš medžiotojus nepagalvoja, jog medžioklė taip pat yra ir šalies ūkio šaka, per įvairius mokesčius nešanti į biudžetą nemažus pinigus. Be to, su medžiokle susietoje infrastruktūroje įkurta daugybė darbo vietų.

    Sakysite, kad nereikia biudžetui tokių pinigų… Gerai, tada pateiksiu kitą argumentą: žvėrių skaičių būtina reguliuoti. Kai vienų atsiranda kokioje nors vietoje per daug, triukšmą pakelia ne tik kaimo žmonės, kurie tuos žvėris ir jų daromus nuostolius pasėliams mato vos ne kasdien. Kai tie nuostoliai pasidaro labai jau rimti, tai ir triukšmo iškart padaugėja. Tada norom nenorom medžiotojai spaudžiami tų žvėrių medžiokles suaktyvinti. Kai populiacija sumažėja, medžioklės nutraukiamos ar ribojamos.

    Patikėkite, visame pasaulyje buvo, yra ir bus medžiojama. Apie tai esu parašęs knygą. Tik nepamanykite, jog dabar ją reklamuoju. Tos knygos jau seniai nebegalima nusipirkti, ją galite gauti tik Plungės bibliotekose arba Vilniuje – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

    Galėčiau kalbėti ir apie medžiotojų pagalbą žvėrims sunkią žiemą, kai tiesiog kyla klausimas, ar jie ją išgyvens. Medžioju per 40 metų ir nežinau atvejo, net negirdėjau, kad kas nors, nusistatęs prieš medžioklę, žiemą pagelbėtų žvėrims.

    Vėlgi galite sakyti, kad žiemą medžiotojai gelbėja, o paskui išmedžioja. Taip, tuose žodžiuose yra tiesos, tačiau į papildomo maitinimo šėryklas eina ir visai (arba tuo metu) net nemedžiojami žvėrys.

    Kiekvienas suprantame medžioklę savaip. Tačiau niekas nepaneigs, kad medžioklė – pirmasis amatas Žemėje ir yra kiekvieno vyro kraujyje, genuose. Lietuva – katalikybės kraštas ir visi mano kalbinti klebonai tikino, kad Dievas žvėrį sukūrė tam, kad žmogus juo naudotųsi.

    Daug iškilių šalies žmonių buvo medžiotojai. Tarp jų – Prezidentai Antanas Smetona, Algirdas Brazauskas, garsiausias mūsų gamtininkas Tadas Ivanauskas, profesorius, operos dainininkas Kipras Petrauskas, generolas Jonas Žemaitis Vytautas, rezistentas, vadovavęs Lietuvos partizaniniam judėjimui prieš sovietų sąjungą ir nuteistas mirtimi. Žymus kardiologas profesorius Rimantas Benetis vadovavo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai.

    Tą sąrašą galėčiau tęsti ir tęsti. Ir, manau, perskaitę šį straipsnį, medžioklės priešininkai turėtų kiek kitaip pažiūrėti į 31 tūkstančio Lietuvos žmonių pomėgį, kuris valstybei ir mūsų gamtai yra neabejotinai reikalingas ir naudingas.

    Esu seniai įsitikinęs ir bene visose savo knygose teigiu, kad kiekvienos rūšies žvėrių turi būti nei per daug, nei per mažai. Tačiau žmogus neretai turi įsikišti. Antai padaugėjo bebrų – užliejama dirbama žemė, kenčia miškai. Panašių dalykų gamtoje daug, tad nėra abejonės, kad be medžiotojų pagalbos to neišspręsi.

    O būna, kad dėl sunkių žiemų, dėl ligų kai kurių žvėrių sumažėja. Tada nereikia nė Aplinkos ministerijos nurodymų – dauguma medžiotojų patys nekelia šautuvo į nykstančius žvėris.

    Be abejo, būna nukrypimų, kai valdžios vyrų neapgalvotai, o gal ir siekiant kokios nors naudos, stabdoma kai kurių žvėrių medžioklė. Taip dabar yra su vilkais, kurių populiacija nepaprastai padidėjo. Apie jų išskerstas avis (kol kas, mano žiniomis, rekordas – 72 vieno ūkininko avys, papjautos per naktį) rodo televizija. Kaimo žmonės ir medžiotojai, kuriems apribota vilkų medžioklė, piktinasi. Ir nieko! Jei taip bus toliau, ar neateis diena, kai sulauksime žmonių aukų? Dar įdomiau, kad kaimo žmonių pasipiktinimas išliejamas medžiotojams, nors ne nuo jų tai priklauso.

    Jei, tarkim, vokiečiams ar prancūzams vilkai taip skerstų avis, kaip pas mus, tai jie greitai savo žemės ūkio techniką suvarytų į Berlyno, Paryžiaus gatves. O mes dar nuo sovietmečio laikų esame kantrūs. Kažkas sumanė gausinti vilkus, kažkas pritarė ir… pirmyn.

    Antai, ir lūšys tebėra įtrauktos į Raudonąją knygą, nors jų populiacija jau kelia nerimą. Jos išžudo smulkesnius žvėris. Per medžioklę su varovais ateina į liniją atsisėda ir spokso į medžiotoją ir velniai žino, ką ji sugalvos. Savo akimis mačiau ir tai gali ne vienas medžiotojas paliudyti.

    Galiausiai medžiotojai vis labiau piktinasi dėl daugybės medžioklę gadinančių draudimų. Pateiksiu paprastą pavyzdį: į usūrinį šunį (invazinį žvėrį) negalima šauti pasišviečiant prožektoriumi. Ar tai ne kvailystė? Panašių nukrypimų – į valias.

    Rinkdamas medžiagą savo knygoms, apvažiuoju vos ne visą Lietuvą. Jau girdėti kalbų, kad reikia tik organizatoriaus – ir tos trys dešimtys tūkstančių medžiotojų susirinks prie Seimo išsakyti savo nuomonės.

    Galėčiau dar daug kalbėti apie medžioklės būtinumą. Kitas reikalas – medžioklė turi būti teisinga, humaniška, neturi būti medžiojami neleistini žvėrys. Taip pat ji turi būti etiška ir estetiška. Į tai daugelis medžiotojų kolektyvų pastaruoju metu žiūri vis rimčiau. Lietuvoje prigijo ir švenčiama šv. Huberto, medžiotojų globėjo diena. Sumedžioti žvėrys pagerbiami.

    Tą nelinksmą tekstą noriu baigti smagia gaida: o koks antrasis amatas Žemėje?…

    Agroeta.lt
    Autorius: Kostas SLIVSKIS

  • Lūšys ir jų medžioklė

    Lūšys ir jų medžioklė

    Lietuva – vienintelė Baltijos šalis, kurioje medžioti lūšis draudžiama, nes mokslininkai skaičiuoja, kad mūsų teritorijoje yra tik apie 100 lūšių.

    Pas kaimynus šių gražių ir baikščių kačių gerokai daugiau: Latvijoje – apie 700, Estijoje – apie 1000. Nors Lietuvoje lūšys tausojamos, daugelyje kitų šalių, kur jas medžioti leidžiama, šie gyvūnai laikomi vertingu trofėjumi. Latvijoje kasmet leidžiama sumedžioti 150 lūšių, tad pasitaikius tokiai progai gaunamas išskirtinis laimikis.

    Nors lūšys nėra tokios matomos kaip vilkai, jos neretai irgi užpuola galvijus ir papjauna po kokią avį ar ožką. Daugelis turbūt girdėjo legendų, kad lūšis gali patyliukais užšokti nuo medžio, kuriame užsimaskavusi laukia savo aukos.

    Atvejai, kai lūšis užpuola žmogų, tokie reti, kad grybautojai gali jaustis saugūs. Lūšims nepatinka atviros vietos, todėl jos geriau jaučiasi miške – kuo didesnis, tuo geriau. Kadangi pagrindinis lūšies grobis – stirnos, jų paprastai būna ten, kur ir stirnų.

    Kitaip nei vilkų, lūšių teritorija labai aiški, tad jų negali daugėti ir daugėti, kol ant kiekvieno kampo bus po lūšį. Kai lūšys pasiekia atitinkamą savo teritorijos plotą, įsijungia tam tikras savireguliacijos procesas ir jos net gali viena kitą nugalabyti, todėl vienoje teritorijoje jų neribotai niekada neprisidaugina.

    Vis dėlto šiais laikais didžiausia grėsmė lūšims yra jų buveinių nykimas. Latvijoje ir Estijoje pastebėta, kad teisėta lūšių medžioklė yra geriausias instrumentas stabilioms populiacijoms išsaugoti ir neteisėto lūšių šaudymo pavojui panaikinti.

    Latvijoje informacija apie sumedžiotas lūšis perduodama mokslininkams, kurie apibendrina duomenis apie populiacijos būklę: ką lūšys ėda, kiek patelių turėjo lūšiukų, kokiais parazitais gyvūnai buvo užsikrėtę ir t. t.

    Jeigu lūšys šaudomos nelegaliai, informacija apie jas dingsta ir niekas nenujaučia, kas iš tiesų populiacijoje vyksta. Lūšys medžiojamos ne tik dėl vertingo kailio ir trofėjaus (kaukolės), teigiama, kad jų mėsa – tikras delikatesas. Tik reikia būti atsargiam, nes praktiškai visoms Latvijos lūšims nustatyta trichineliozė.

    Lietuvoje gyvena paprastosios lūšies šiaurinių paprastųjų lūšių porūšis. Tai labai retas, į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategoriją įrašytas gyvūnas. XX a. pradžioje Tadas Ivanauskas rašė, kad jų liko tik menki likučiai.

    Kurį laiką jos medžiotos, bet 1979 m. medžioklė uždrausta. 2008 m. Lietuvoje gyveno kelios dešimtys šiaurinių paprastųjų lūšių. Šiek tiek žvėrių užklysta iš Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos. 1965 m. Lietuvoje gyveno 40 lūšių (14 iš jų buvo sumedžiotos), 1970 m. – 140 (13 sumedžiota), 1975 m. – 200 (17 sumedžiota), 1980 m. – 120 lūšių, 1985 m. – 200, 1988 m. – 215, 1990 m. – 170, 1995 m. – 100, 2000 m. – 87, 2015 m. – 97 paprastosios lūšys.

    Šaltinis žurnalas „Medžioklė”
    Parengė: Linda Dambrovska
    Kopijuoti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

  • Prezidentė paskyrė Mažeiką aplinkos ministru

    Prezidentė paskyrė Mažeiką aplinkos ministru

    Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį paskyrė parlamentarą „valstietį“ Kęstutį Mažeiką aplinkos ministru, pranešė šalies vadovės spaudos tarnyba.

    D. Grybauskaitė pasirašė tai numatantį dekretą.

    Naujasis ministras darbą pradės po priesaikos Seime. Ji planuojama kitos savaitės antradienį, BNS sakė Seimo pirmininko atstovė spaudai Karolina Frolovienė.

    36 metų K. Mažeika yra žemės ūkio mokslų daktaras, išsilavinimą įgijęs Lietuvos veterinarijos akademijoje. Per savivaldos rinkimus politikas nesėkmingai kandidatavo į Marijampolės merus.

    Nuolatinio vadovo Aplinkos ministerija neturi nuo praėjusių metų gruodžio 7-osios, kai premjero iniciatyva buvo atleistas Kęstutis Navickas.

    Prezidentė Dalia Grybauskaitė vasario pradžioje atmetė „socialdarbietės“ Irmos Gudžiūnaitės kandidatūrą į aplinkos ministro postą.

    Aplinkos ministerijai laikinai vadovavo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 2015 kovą Marijampolėje jis mirtinai partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusį žmogų. Pats Seimo narys teigė, kad nelaimė įvyko dėl itin prastų oro sąlygų, o žmogus į gatvę išėjo netikėtai.

  • Privaloma utilizuoti visus šernus šaldiklyje

    Privaloma utilizuoti visus šernus šaldiklyje

    Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad siekiant mažinti AKM viruso plitimą pakeistas VMVT direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. B1-265.

    Nurodoma, kad jei vienu metu sumedžioti šernai, tarp kurių yra ir AKM užsikrėtusių, transportuojamų į žvėrių dorojimo aikštelę ar patalpas ta pačia transporto priemone, išdorojamų vienoje aikštelėje tais pačiais įrankiais, laikomų vienoje patalpoje ar šaldymo įrenginyje, visi turi būti laikomi užsikrėtusiais AKM dėl kryžminės taršos.

    Visos tokių šernų skerdenos, mėsa, trofėjai, šalutiniai produktai (širdys, kepenys, plaučiai ir kita) turi būti sunaikinti.