Vilniaus rajone dėl vieno medžioklinio šautuvo laisvės neteko 18-metis vaikinas ir 37 metų vyras.
Gegužės 25 d. apie 19 val. 18 min. Vilniaus r., Totorinės k., miške, sulaikyti vyras (g. 1982 m.) ir jaunuolis (g. 2001 m.), šalia kurių rastas ir paimtas neteisėtai laikomas lygiavamzdis medžioklinis šautuvas „TOZ“. Įtariamieji uždaryti į areštinę, sekmadienį praneša Policijos departamentas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Telšių padalinio specialistai, bendradarbiaudami su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnais, tikrindami gautą informaciją, pas du Rietavo ir Mažeikių rajono gyventojus aptiko neteisėtai įrengtus aptvarus, kuriuose buvo laikomi suaugę šernai ir šiemet atvestos šerniukų vados. Jokių leidimų laikyti šiuos laukinius gyvūnus aptvaruose asmenys neturėjo.
Patikrinimų metu nustatyta, kad Rietavo savivaldybės gyventojas aptvare laikė 1 suaugusį šerną, o Mažeikių rajono gyventojas – net 21 gyvūną, iš jų – 6 suaugusius šernus. Pagal aptvaruose paliktus šernų veiklos požymius, esančią įrangą ir remiantis laikytojų paaiškinimai konstatuota, kad šernus aptvaruose gyventojai laiko ne vienerius metus. Nelegaliai šernus auginusių ir veisusių asmenų laukia nuobaudos, jiems uždrausta toliau verstis šia veikla.
„Stebina kai kurių asmenų neatsakingumas ir abejingumas. Lietuvoje jau penktus metus siaučia afrikinis kiaulių maras, šernams ir kiaulėms mirtinai pavojinga liga, kuri jau pridarė didžiulių nuostolių tiek kiaulių augintojams, tiek mėsos perdirbėjams visoje Lietuvoje. Tad kelia nerimą tokie atvejai, kuomet nelegaliai, aptvaruose vis dar laikomi šiai ligai labai jautrūs gyvūnai. Toks neatsakingumas kelia grėsmę tiek aptvaruose laikomiems šernams, tiek ir aplinkiniams kiaulių laikytojams“,– sako VMVT direktorius Darius Remeika.
Vykdydami afrikinio kiaulių maro prevencijos priemones VMVT specialistai šių metų kovo – gegužės mėnesiais patikrino daugiau kaip 11 tūkst. šalyje registruotų kiaulių laikytojų. Nors pokalbių su kiaulių laikytojais metu paaiškėja, kad reikalavimus žmonės žino ir turi įsigiję visas reikiamas priemones, tačiau neretai kasdieninėje ruošoje biosaugos principų netaiko ar laikosi jų tik iš dalies. Patikrų metu nustatyta, kad biologinio saugumo reikalavimų tinkamai nevykdo apie 10 proc. visų tikrintų ūkių. Panašus procentas kiaulių laikytojų laiku neregistruoja laikomų kiaulių skaičiaus, įsigyja neregistruotų paršelių ir pan.
„Deja, pasitaiko atvejų kuomet aptinkame ne tik nelegaliai laikomų šernų aptvaruose. Vis dar yra asmenų, kurie „slepia“ savo laikomas kiaules ir jų nedeklaruoja. Tokiems kiaulių laikytojams gresia pačios griežčiausios sankcijos. Jam gali būti skiriamas ne tik įspėjimas ar piniginė bauda, bet ir nurodyta kiaules savo lėšomis ištirti dėl AKM ir, gavus rezultatus, jas paskersti arba nugaišinti“, – pabrėžia D. Remeika.
Praeitą savaitę Europos Komisija pristatė Afrikinio kiaulių maro strategijos Europos Sąjungoje projektą. Esminiai pakeitimai dėl AKM kontrolės priemonių šernų populiacijoje.
Siūlomos AKM strategijos priemonės skiriasi skirtingose teritorijose. Lietuva patenka į 5 grupę – teritorijas, kur AKM yra daugiau nei metai, todėl mums taikomos priemones, aprašytos 3.1.5. punkte (projekto dokumentas EN kalba).
Pagrindiniai pakeitimai kurie liečia mus – šernų šėrimas ir jų jaukinimas turi būti uždrausti! Jaukinti galima būtų tik su tikslu pagauti šernus gaudyklėmis ar žudymo tikslais, t. y. ne maistui vartoti, o sunaikinti.
Žudymą turėtų atlikti tik specialiai paruošti medžiotojai (čekų atveju žudymą atliko tik policijos snaiperiai, medžiotojams nebuvo leista vykdyti šios priemonės).
Iš savo pusės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) ruošia rekomendacijas ir pasiūlymus šiuo klausimu. Šis Europos Komisijos pristatytas projektas liečia ne tik Lietuvą bet ir kitas Europos sąjungos šalis, todėl bandoma kooperuotis šiuo klausimu su Estija, Latvija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Bulgarija.
Priėmus šį dokumentą, turėsime atitinkamai keisti ir medžioklės taisykles bei koreguoti medžiotojų įpročius.
„Miske.lt“
Pasirodė informacija, kad Ispanijos mokslininkai sėkmingai išbandė vakciną nuo afrikinio kiaulių maro (AKM). Vakcinos pagrindas – susilpnintas AKM virusas gautas iš Latvijos.
Mokslininkas iš Ispanijos veterinarijos ir sveikatos priežiūros centro „VISAVET“ teigia sėkmingai atlikęs vakcinos bandymus su laukiniais šernais. Anot jo iš 100% vakcinuotų šernų išgyveno net 92%, kaip nevakcinuotų mirtingumas siekė 100%. Dar vienas svarbus niuansas, kad po vakcinacijos šernai įgauna imunitetą nuo II kategorijos AKM genotipo viruso.
Vakcina sukurta taip, kad ją būtų galima maišyti su pašarais ir tokiu būdu vakcinuoti laukinius šernus jaukyklose.
Plačiau apie tai skaitykite: Sciencedaily.com, Frontiersin.org, Sfera.fm.
„Miske.lt“
Deividas Staponkus
Gegužės 15-ąją, prasideda 2019-2020 metų medžioklės sezonas. Siūlome susipažinti su limituojamų medžiojamųjų kanopinių gyvūnų (stirnų, briedžių, elnių, danielių) sumedžiojimo limitais kiekvienam medžioklės plotų naudotojui.
Medžioklės limitai 2019-2020 metų sezonui (pagal medžioklės klubus)
Šiandien pasibaigė medžioklės plotų vieneto „Sujainiai“ aukcionas. Aukciono laimėtojas už medžioklės plotus, kurie yra Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, paklojo 359100 Eur sumą.
Bendras medžioklės ploto vieneto „Sujainiai” plotas – 1007,2 ha. Medžioklės plotų kategorijos pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi bei veistis sudaro 1007,2 ha, iš jų: gryni lapuočiai ir mišrūs lapuočių su spygliuočiais medynai (spygliuočių – iki 5 sudedamųjų dalių) – 219,8 ha, mišrūs spygliuočių su lapuočiais medynai (lapuočių 3-5 sudedamosios dalys) – 188,7 ha, mišrūs spygliuočių su nedidele lapuočių priemaiša medynai (lapuočių 1-2 sudedamosios dalys), gryni eglynai – 204,3 ha, gryni pušynai (kitų medžių rūšių ne daugiau kaip 1 sudedamoji dalis) – 96 ha, laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) kitoje Lietuvos Respublikos dalyje – 274 ha, vandens telkiniai – 8,9 ha, ne medžioklės plotai – 15,5 ha.
Šiandien aplinkos viceministrės pareigas pradėjusi eiti Rasa Vaitkevičiūtė kuruos gamtos apsaugos ir miškų sektorius. Naujoji viceministrė gerai žino šių sektorių problemas, nes yra įgijusi tiek mokslinio, tiek praktinio darbo patirties.
Iš Kauno kilusi 34 metų Rasa Vaitkevičiūtė baigė aplinkotyros ir ekologijos studijas Lietuvos žemės ūkio universitete, o prieš šešerius metus už apgintą miškotyros mokslo darbą jai buvo suteiktas žemės ūkio mokslų daktaro laipsnis. Naujoji viceministrė jau šeštus metus skaito paskaitas studentams Aleksandro Stulginskio universitete.
Rasa Vaitkevičiūtė gerai susipažinusi su mišku – yra dirbusi Kazlų Rūdos mokomojoje miškų urėdijoje. Pastaruoju metu jos darbas buvo susijęs su valstybine aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrole Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Kauno agentūroje.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo nauji Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai. Juose, be ankstesnių reikalavimų žvėrių pirminio dorojimo aikštelėms ir gyvūninių atliekų duobėms, nustatyti nauji reikalavimai žvėrių dorojimo patalpoms. Be to, anksčiau tik metus galiojusi Pažyma apie medžiotojų klubo ar būrelio objektų ir veiklos atitiktį veterinariniams reikalavimams, nuo šių metų išduodama neterminuotam laikui.
„Šiuo metu medžiotojų klubai ir būreliai gana aktyviai teikia prašymus VMVT teritoriniams padaliniams, kurių inspektoriai pagal juos atlieka patikrinimus. Jei nenustatoma pažeidimų, medžioklės ploto vienetui išduodama neterminuota Pažyma, o apie jos išdavimą informuojama to rajono Aplinkos apsaugos departamento valdyba. Pažymos galiojimą gali sustabdyti ar panaikinti pats medžiotojų klubas ar būrelis. Jos galiojimas gali būti sustabdytas arba Pažyma gali būti panaikinta ir nustačius šiurkščių teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Tokiu atveju Pažymoje nurodytuose medžioklės plotų vienetuose medžioklė būtų stabdoma ar nutraukiama“, – sako VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas.
Specialistas pastebi, kad medžiotojai gan aktyviai įsirengia žvėrių išdorojimo patalpas, tad nustatyti reikalavimus tokioms patalpoms buvo būtina. Tam tikrų palengvinimų numatyta ir tvarkant sumedžiotus elninius gyvūnus ar paukščius. Tikimasi, kad bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija ir medžiotojų bendruomene parengti Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų pakeitimai prisidės ir prie afrikinio kiaulių maro (AKM) mažėjimo laukinėje faunoje.
Per pastarąjį mėnesį (balandžio 6–gegužės 5 d.) Lietuvoje AKM buvo nustatytas 29 nugaišusiems ir 6 sumedžiotiems šernams: Akmenės sen. Papilės sen., Alytaus r. sav. Alytaus sen., Birštono sav., Druskininkų sav. Viečiūnų sen., Elektrėnų r. sav. Vievio sen., Kaišiadorių r. sav. Kruonio sen., Kauno r. sav. Garliavos apyl. sen., Molėtų r. sav. Balninkų sen., Prienų r. sav. Naujosios Ūtos sen., Radviliškio r. sav. Šaukoto sen., Šakių r. sav. Lukšių sen., Šiaulių r. sav. Raudėnų sen., Telšių r. sav. Tryškių sen., Ukmergės r. sav. Siesikų sen., Zarasų r. sav. Antazavės sen.
Užkukavus gegutei smaragdine žaluma nusidažė miškai: lapoja beržai, alksniai, klevai, svaiginančiais kvapais keri žydinčios ievos. Jei balandis galėtų būti laikomas grįžtančių paukščių mėnesiu, tai gegužei tinkamiausias žydinčių žolynų vardas.
Paklajojus miško takeliais tikriausiai pastebite, jog šalpusniai, žibuoklės, šilagėlės, plautės jau be baigią žydėti, o jiems į pamainą skuba plukės, rūteniai, pelėžirniai, raktažolės, purienos ir daugelis daugelis kitų augalų – ištisa įvairiaspalvė gegužės žolynų jūra.
Išgirdus šiuo metu mistifikuojamą žodį „sengirė“ daugeliui prieš akis tikriausiai iškyla šimtametis išlakus pušynas – savotiškas miško grožio etalonas. Taip, grybautojui, uogautojui, ieškančiam atgaivos miške toks miškas maloniausias. Tokiame miške rasi specifinį, unikalų tam tikrų augalų bei gyvūnų rūšių kompleksą – tačiau pakankamai skurdų. Kas kita vešlūs derlingų Vidurio Lietuvos dirvožemių lapuotynai ir mišrūs miškai, kurie augalų ir gyvūnų rūšių bei individų gausa kelis kartus pranoksta vienarūšius pušynus. Drėgni derlingi dirvožemiai – daugybė įvairiausių augalų augalėlių – nuo mažyčių mikroskopinių iki galingų šimtamečių ąžuolų. O kur gausu augalų, ten gausu ir įvairiausių vabzdžių, paukščių ir žinduolių. Štai tokie miškai, plytintys daugiausia Kauno, Kėdainių, Panevėžio, Pakruojo, Joniškio, Biržų rajonų teritorijose ir yra tikrieji namai nesuskaičiuojamai gausybei įvairių įvairiausių augalų bei gyvių.
Ir vienas iš tokių – Karalgiris Kauno rajone. Jau pats pavadinimas sako, jog tai neeilinis miškas: galbūt net Lietuvos karaliai jame lankėsi? Jei „draugauji“ su žvėrimis, žinai kur ir kaip pasimatymą jiems paskirti, nesunkiai sutiksi čia briedį, elnią, stirną, šerną, lapę, kiškį, o labai pasistengus – net šmėstelėjusią lūšįar vilką gali išvysti. Nuo aušros iki sutemųošia giria paukščių giesmėmis: nuo mažiausio mūsų paukštelio nykštuko iki didžiulio jūrinio erelio. Karalgirio, Zacišiaus, Padauguvos miškų brandus medynai – geninių paukščių rojus. Čia įsteigtas biosferos poligonas būtent ir skirtas tripirščio bei baltnugario genių apsaugai. Šiuo metų laiku auštant miškas aidėte aidi nuo juodųjų bei pilkųjų meletų, didžiųjų bei vidutinių margųjų genių trelių ir šūksnių.
O jei beklajodamas mišku užklysi į Striūnos slėnį – galvą ims svaiginti kažkoks keistai aitrus kvapas. Kas tai?Tai žaliu kilimu nukloti meškinio česnako sąžalynai. Šį nuostabų, saugotiną, begalę įvairiausių savybių turintį augalą senovėje buvo pamėgę ne tik meškos: jis ir mūsų protėviams anksti pavasarį buvo vienas pirmųjų taip trūkstamų po žiemos vitaminų šaltinis, o taip pat vaistas nuo begalės ligų. Šio augalo jau nebėra naujajame Raudonosios knygos saugomų rūšių sąraše, jo populiacijos mūsų šalyje atkurtos, tačiau rauti, kasti, be saiko skinti šių augalų tikrai nevalia. Na o jei sauja kita lapų nuspręsite pagardinti savo stalą – į sveikatą!
„Delfi.lt“
Romualdas Barauskas
Pokalbių šou, kuriame diskutuojama apie medžioklę. Čia analizuojamos ir aptariamos šiuo metu svarbiausios ir aktualiausios visuomenei temos, o savo pastebėjimais ir mintimis dalijasi garsūs ekspertai bei visuomenės veikėjai.