Miske.lt

Blog

  • Medžioklės reguliavimo ir veiklos peripetijos tarpukario Lietuvoje (1920–1940 m.)

    Medžioklės reguliavimo ir veiklos peripetijos tarpukario Lietuvoje (1920–1940 m.)

    Lietuvos taisyklingosios medžioklės draugijos įsikūrimas ir veikla
    Laikinosios medžioklės taisyklės (priimtos 1920 06 15) buvo paruoštos prieškarinių carinės imperijos teisės aktų pagrindu, atsižvelgiant į atsiradusias naujas valdžios struktūras ir kai kurią mūsų krašto specifiką. Jose nurodyta, kad medžioklės tvarkymas pavedamas Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijai (vėliau – Žemės ūkio ministerijai). Jas paruošė šiai ministerijai pavaldaus Miškų departamento vadovas prof. Povilas Matulionis. Taisyklės visiškai uždraudė briedžių, elnių ir kurtinių medžiokles, nustatė trumpesnius nei buvusius carinius medžioklės terminus ir kiek didesnius ieškinius už neteisėtą medžioklę.

    Tuoj po taisyklių priėmimo 1920 m. liepos 9 d. Gamtos tyrimo stotyje surengtas steigiamasis Lietuvos medžiotojų draugijos susirinkimas, kuriame nutarta paruošti reikalingus dokumentus ir įteisinti įkuriamą Taisyklingosios medžioklės draugiją. 1921 m. vasarą buvo nustatyti įkainiai ir paruoštas valstybinių miškų nuomos sutarties su Taisyklingos medžioklės draugija projektas. Dar tais pačiais metais šiai draugijai išnuomota 6 metų laikotarpiui 647 265 ha valstybinių miškų (juose – 1730 ha vandenų), imant nuomos mokestį metams po 10 skatikų už hektarą. Įvedus nacionalinę valiutą – litą, 1923 m. nustatytas 20 centų mokestis už 1 ha, bet medžiotojams pradėjus protestuoti jis 1924 m. buvo sumažintas iki 5 centų už 1 ha.

    Taisyklingosios medžioklės draugija tapo valstybinių miškų nuomos monopolininke, nes kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims šie miškai buvo nenuomojami. Kiti savo interesus galėjo tenkinti tik privačiame sektoriuje. Tai kėlė tam tikras problemas ir nepasitenkinimą, nes žemės reformos metu vykdant dvarų miškų nacionalizavimą, privačių miškų liko nedaug ir jie buvo išsibarstę nedideliais plotais. Tokia padėtis buvo labai naudinga Taisyklingosios medžioklės draugijai, nes paskatino vos ne privalomą daugumos medžiotojų, o ypač gyvenančių mieste, įstojimą į šią draugiją.

    Tokiu būdu jau 1921 m. susikūrė 15 draugijos skyrių su 1667 nariais, o 1922 m. – 22 skyriai su 3771 nariu. Nuo 1924 m. draugijos narių skaičius pradėjo mažėti ir 1928 m. tebuvo apie 3000.

    Šiais laikais kai kas užduoda klausimą, kodėl tada medžiotojai nepasivadino tiesiog Lietuvos medžiotojų draugija, o būtinai pridėjo žodžius – „taisyklingosios medžioklės“. Reikia suprasti, kad tiek XIX a., tiek po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo medžiojama intensyviai, bet neorganizuotai ir netaisyklingai. Šios draugijos 1922 m. liepos 16 d. vykusiame metiniame suvažiavime pažymėta: daugybė medžiotojų – plėšikų sudaro tikrąją mūsų krašto žaizdą, nes jie mažne galutinai nuvalė Lietuvą nuo medžiojamųjų gyvūnų.

    Į LTMŽD susibūrę išsilavinę ir atsakingesni žmonės matė būtinybę keisti nusistovėjusią tvarką, kad išsaugotų nykstančios faunos likučius ir pradėtų medžioti pagal teisės aktuose nustatytą tvarką. Jau carinėje Rusijos imperijoje nuo 1862 m. pradėjo kurtis atskiros taisyklingosios medžioklės draugijos. Taigi, šie žodžiai atėjo iš carinių laikų kartu su siekiu pakeisti buvusią „netaisyklingą“ padėtį. Draugijos skyriai atsirado tuo metu visose buvusiose 20 apskričių ir dar Prienuose bei Žeimelyje. Du pastarieji skyriai faktiškai susikūrė Kaune, tik buvo užregistruoti kitur. Matyt, su ta intencija, kad vienoje apskrityje oficialiai nebūtų daugiau kaip vienas draugijos skyrius, nes tą draudė draugijos įstatai. Daugumą Prienų skyriaus medžiotojų sudarė laikinosios sostinės karininkai, o Žeimelio – jos valdininkai bei medžiojantys menininkai.

    Atkūrus šalies nepriklausomybę naujų teisės aktų rengimas reguliuoti medžiokles su turimomis pajėgomis buvo nelengvas dalykas. Dar sunkiau buvo keisti žmonių požiūrį į laukinę gyvūniją ir jos naudojimą. Manome, kad tas laikotarpis paliko daugiau gerų nei blogų pavyzdžių ir verta žinoti šių laikų medžiotojui, – rašo Algirdas Brukas knygoje „Medeinės takais“ apie naujų medžioklės reguliavimo principų bei organizacinių struktūrų atsiradimą tarpukario Lietuvoje ir vykusias peripetijas tarp medžiotojų vadovų.

    Kelių draugijų atsiradimas
    Kaune susibūrė 3 draugijos, nors pagal įstatus kiekvienoje apskrityje turėjo būti vienas draugijos skyrius, į kurį turėjo jungtis fiziniai asmenys (medžiotojai). Matyt, laikinojoje sostinėje, esant dideliam medžiotojų skaičiui, organizuoti visą veiklą, o ypač konkrečias medžiokles, buvo pernelyg sudėtinga, todėl dirbtinai buvo kuriamos trys draugijos. Kol neišsiaiškinau šių niuansų, niekaip negalėjau suprasti, kad LTMŽD Kauno skyriuje buvo mažiau medžiotojų nei kokioje nors Kretingoje, Marijampolėje ar Raseiniuose. Sudėjus į vieną vietą Kauno, Prienų ir Žeimelio skyrius, gauname realesnį vaizdą apie Kaune buvusių medžiotojų skaičių. Jų 1921 m. buvo 324, 1924 m. – 412, Kauno medžiotojai nuomavo 83,4 tūkst. ha valstybinių miškų.

    Iš kitos pusės žiūrint, kelių draugijų atsiradimas Kaune iki galo nėra aiškus. Gal būt patiems pažeidinėti pirmuosius, vos patvirtintus draugijos nuostatus, atrodė nekorektiška. Teisė turėti apskrityje du ar daugiau skyrių atsirado tik 1929 m. priimtuose įstatuose, tačiau ir tada Kaune neatsirado tos pačios draugijos keleto skyrių. Medžioklės reguliavimo ir veiklos peripetijos tarpukario Lietuvoje (1920–1940 m.) „Atkūrus šalies nepriklausomybę naujų teisės aktų rengimas reguliuoti medžiokles su turimomis pajėgomis buvo nelengvas dalykas. Dar sunkiau buvo keisti žmonių požiūrį į laukinę gyvūniją ir jos naudojimą. Manome, kad tas laikotarpis paliko daugiau gerų nei blogų pavyzdžių ir verta žinoti šių laikų medžiotojui“, – rašo Algirdas Brukas knygoje „Medeinės takais“ apie naujų medžioklės reguliavimo principų bei organizacinių struktūrų atsiradimą tarpukario Lietuvoje ir vykusias peripetijas tarp medžiotojų vadovų. Kiek vėliau įsikūrė antrasis skyrius tik Alytuje, į kurį susibūrė Antano Rukuižos vadovaujami dviejų miškų urėdijų ir Alytaus aukštesniosios miškų mokyklos miškininkai medžiotojai. Nors Prienų bei Žeimelio medžiotojų draugijos skyriai iš sąrašų išnyko, bet kai kuriuose dokumentuose ir nuo 1927 m. leistame „Medžiotojo“ žurnale randame XX a. IV dešimtmetyje šalia pagrindinės – Lietuvos taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugijos – minimas Kaune funkcionavusias medžiotojų draugijas: Lietuvos karininkų medžiotojų draugija ir Taisyklingos medžioklės mėgėjų draugija. 1936 m. vietoje Taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugijos pagal naujo Draugijų įstatymo reikalavimus įkūrus Medžioklės draugijų sąjungą, minėtos dvi draugijos į sąjungą neįstojo. Tas leidžia hipotetiškai manyti, kad trys draugijos Kaune atsirado ne tik dėl organizacinių sunkumų, o ir dėl kitų priežasčių.

    Medžioklės veikėjų tarpusavio santykiai
    Išskirtinai geri buvo tik miškininkų vadovo prof. Povilo Matulionio ir pirmojo medžiotojų vadovo prof. Tado Ivanausko santykiai. Nuo 1924 m. pradžios P. Matulioniui pasitraukus iš ŽŪM viceministro posto, miškininkų ir medžiotojų santykiai gerokai pablogėjo. Tas jaučiasi iš nuolatinio reikalų aiškinimosi „Mūsų girių“ ir „Medžiotojo“ žurnalų puslapiuose. Vėliau nedraugiškai klostėsi prof. T. Ivanausko santykiai su kylančia nauja miškininkų žvaigžde Antanu Rukuiža, pasibaigę T. Ivanausko išstūmimu iš Medžiotojų sąjungos vadovo ir „Medžiotojo“ atsakingojo redaktoriaus posto. Iki 1939 m. išėjo 34 žurnalo numeriai, redaguoti prof. T. Ivanausko, o 1939–1940 m. išleista 12 numerių, redaguotų Antano Rukuižos. Prof. T. Ivanausko oponentu buvo ir Girdžių dvaro girininko sūnus, baigęs aukštuosius teisės mokslus Peterburge, valdininkas Feliksas Janušauskas, Lietuvos šaudymo rinktinės narys, vienas iš aktyviausių tarpukario medžiotojų. „Medžiotojo“ žurnale prof. T. Ivanauskas patalpino viešą atsakymą F. Janušauskui, kad jo straipsnio apie medžioklę nespausdins, nes „…jis panašus į įžangą, o pats vienas nieko neduoda“. Reaguodamas į tai F. Janušauskas daugiau rašinių nesiūlė, bet toliau aktyviai dalyvavo medžiotojų veikloje, vadovavo jo iniciatyva sukurtai Taisyklingosios medžioklės mėgėjų draugijai.

    Ketvirto dešimtmečio antroje pusėje jo pavaduotoju buvo išrinktas lietuviškos operos primarijus Kipras Petrauskas, tarp narių buvo nemažai Kauno valdininkijos ir meno elito atstovų. Lyderiauti linkusių žmonių konfliktėliai nepasitarnavo medžiotojų organizacijų vieningumui.

    1940 m. liepą uždarant visuomenines organizacijas, pagal išlikusius turto perėmimo aktus Kaune buvo šios medžiotojų organizacijos: Lietuvos medžioklės draugijų sąjunga (LTMŽD centrinis aparatas), Kauno medžiotojų draugija (buvęs LTMŽD draugijos Kauno skyrius), Medžioklės draugija „Mėgėjų sportas“, Taisyklingosios medžioklės mėgėjų draugija, Krašto apsaugos ministerijai priklausiusi Karininkų medžiotojų draugija (uždaryta 1940 m. pabaigoje).

    Šie duomenys patvirtina faktą, kad tarpukario Lietuvos Kaune veikė 4 atskiros medžiotojų organizacijos, Klaipėdos krašte – Mažosios Lietuvos medžiotojų draugija, Vilniaus krašte – lenkiškoji Vilniaus medžiotojų draugija. Dauguma apie medžioklės istoriją rašiusių autorių šiuos faktus nutylėjo, nors juos patvirtinančius duomenis galima rasti 1924 m. išėjusiame Žemės ūkio ministerijos metraštyje, kituose statistiniuose leidiniuose bei periodikos publikacijose. Apie tai trumpai užsimenama ir „Medžiotojo“ bei „Mūsų girių“ žurnaluose. Apie Karininkų medžiotojų draugijos funkcionavimą Kaune 1935– 1940 metais užfiksuota Lietuvos Centrinio valstybinio archyvo pažymoje. (Tęsinys kitame straipsnyje)

    Šaltinis
    žurnalas „Mūsų girios“

  • Neeilinis LMŽD narių suvažiavimas

    Neeilinis LMŽD narių suvažiavimas

    Remiantis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos įstatais, LMŽD taryba nutarė sukviesti neeilinį Draugijos narių suvažiavimą.

    Vieta: Kauno Tado Ivanausko zoologijaus muziejus, II a. salė, Laisvės al. 106, LT-44253, Kaunas.

    Data ir laikas: 2019 m. liepos 31 d., trečiadienis, 11 val.

    Registracija: nuo 10 val.

    Darbotvarkė:
    1. Dėl Draugijos tarybos atšaukimo;
    2. Dėl Draugijos tarybos narių skaičiaus nustatymo;
    3. Dėl naujos Draugijos tarybos rinkimo likusiam kadencijos laikui;
    4. Dėl Draugijos nario mokesčio didinimo;
    5. Einamieji klausimai.

    Į suvažiavimą kviečiami visi Draugijos narių atstovai: miestų, rajonų draugijų, skyrių, sąjungos ir federacijos vadovai ir darbuotojai, LMŽD tarybos ir komisijų nariai.

  • Vilkai avis puolė praktiškai gyvenvietėje

    Vilkai avis puolė praktiškai gyvenvietėje

    Marija Petrulienė, antradienio rytą atvykusi į Kalniškių kaime (Plungės sav.) esančią savo sodybą, buvo šokiruota ten išvysto vaizdo. Tvenkinyje, kuriame kas rytą maudosi, moteris pamatė negyvą vieną iš septynių savo avių.

    Netrukus paaiškėjo, kad paskerstos dar trys, o viena kažkur dingusi. Ar tai vilkų darbas? Specialistai sako, kad taip.

    „Šioje sodyboje negyvenu, bet kasdien atvykstu. Atvažiavau ir antradienio rytą. Tada ir išvydau tvenkinio pakrašty, šalia liepto, gulinčią avį. Pamaniau, kad nuskendo, bet priėjusi arčiau pamačiau, kad ji apdraskyta. Aptvare, kurį saugo elektrinis piemuo, beradau dvi gyvas avis. Viena negyva, kaip minėjau, buvo tvenkinyje, kita – mažesnėje kūdroje arčiau namų, trečia – pievelėje, ketvirta – aptvare, iki pusės nuėsta. O penktosios net neradome“, – pasakojo moteris.

    Pasak M. Petrulienės, pernai ji laikiusi penkiolika avių, šiemet bandą sumažinusi perpus. „Tikrai labai baisu savo gyvulius taip išskerstus rasti. Pasikvietėm štai pažįstamus medžiotojus, jie ieško pėdsakų, svarsto, ar tai vilkų, ar kieno kito darbas“, – kalbėjo moteris.

    Anot jos, senovėje čia vilkų būdavę, bet dabar – mažai tikėtina. Juk visai šalia – miestas, judrus kelias, pokylių salė, daug žmonių. „Negi vilkai tokie išdrąsėję, kad gyvena jau ne miško glūdumoje, o visai arti žmonių?“ – stebėjosi avių savininkė.

    Pas M. Petrulienę atvykę „Tauro“ būrelio medžiotojai minėjo, kad vilkų taip arti miesto lyg ir neturėtų būti. Bet tikėtina, kad tai būtent jų darbas. Ir pagal rastus pėdsakus, ir pagal plaukus.

    „Aš 26 metus medžioju, bet vilką tik du kartus esu matęs. Ne čia, o kituose miškuose. Šiuose net pėdsakų nesame užtikę. Čia daug judesio, tad vilkams tokia vieta neturėtų patikti. Bet ir valkataujančių šunų, kuriuos šiuo atveju galėtume įtarti, čia taip pat nėra. Gal vis dėlto vilkas… Gal jauniklius mokino medžioti…“ – svarstė medžiotojas.

    Tuo, kad vilkai gyventų taip arti miesto, kad eitų prie pat namų, patikėti negalėjo ir avių savininkės dukra Jūratė Motužienė: „Juk tie miškai čia nedideli. Be to, mes dažnai susirenkame, vakarojame. Ir ilgąjį savaitgalį čia buvome daugybė žmonių. Vakare tik devintą išsiskirstėme, o naktį vilkai atėjo. Skerdynės rojuje. Kitaip ir nepavadinsi.“

    Moteris dar prisiminė, kad vieną vėlyvą vakarą sėdėdama prie tvenkinio ji girdėjo, jog miške kažkas traška. Dar pasvarstė, kas čia galėtų būti, bet apie vilkus net nepagalvojo.

    Antradienį įvykio vietoje lankėsi ir Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos nustatymo komisija. Jos narys, Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Tadas Andruška „Žemaičiui“ sakė: „Apžiūrėjom įvykio vietą, kritusius gyvulius ir padarėm išvadą, kad tai vis dėlto – vilkų darbas. Sprendžiam pagal pėdsakus, kandimo žymes, išdraskytus vieno ėriuko vidurius. Ko gero, suaugusieji mokino vilkiukus.“

    Ar gali būti, kad vilkai eitų taip arti miesto? „Iš vienos pusės miestas, bet iš kitos – dideli miškų masyvai. Milašaičių miškas jungiasi su Juodeikių, Purvaičių miškais. Tad visai gali būti, kad vilkai ten migruoja. Be to, sodyba – miškų apsuptyje, todėl nereikėtų labai stebėtis, kad užklysta žvėrys“, – kalbėjo T. Andruška.

    Apie tai, kad vilkai užpuola naminius gyvulius ir pridaro žalos, girdime vis dažniau ir dažniau. Ar tai reiškia, kad jų populiacija per daug išplitusi, kad per mažai jų sumedžiojama?

    Pasak aplinkosaugininko, vilkų padaryta žala tikrai didėja. Pagal tai galima spręsti, kad ir šių žvėrių skaičius auga. „Vilkas – saugomas gyvūnas. Aplinkos ministerija nusprendžia, kiek Lietuvos mastu per metus jų galima sumedžioti. Plungės rajonas atskiros kvotos neturi. Ji suteikiama tik toms savivaldybėms, kuriose pridaroma išskirtinai daug žalos. Mano žiniomis, pernai Plungės rajone sumedžiotas vienas vilkas“, – paaiškino vyr. specialistas.

    Buvęs ilgametis Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Zenonas Vaištaras „Žemaičiui“ sakė, kad vilkų mūsų kraštuose nėra tiek daug, kad jų reikėtų sumedžioti daugiau. Jų esama arčiau Rietavo, Kantaučių, Reiskiuose, o prie miesto tikrai negyvena. „Jie čia – tik užklystantys svečiai. Matyt, keliaudama iš vieno miško į kitą vilkė sumanė vilkiukus pamokinti. Žala, žinoma, padaryta, bet ją žmonėms atlygins Savivaldybė“, – sakė Z. Vaištaras.

    Beje, tuomet, kai straipsnis jau buvo parengtas spaudai, paaiškėjo, kad iš aptvaro dingo ir dvi likusiosios avys. Pasak J. Motužienės, gali būti, kad išsigandę gyvuliukai pabėgo.

    „Delfi.lt“
    Li­na LIŪ­NIE­NĖ

  • Tauro Ragas – stirninų medžioklė Klaipėdos r.

    Tauro Ragas – stirninų medžioklė Klaipėdos r.

    Šioje laidoje matysite stirninų medžioklę kuri vyko Klaipėdos raj. Kaip pasakė mūsų laidos herojus – medžioklė laikoma pavykusi nepaisant to, kad grįžti namo be trofėjaus!

  • Eismo įvykių metu pribaigti žvėrys bus išskaičiuojami iš limito

    Eismo įvykių metu pribaigti žvėrys bus išskaičiuojami iš limito

    Aplinkos ministerija paskelbė medžioklės taisyklių pakeitimą kuris numato, kad medžioklės plotų naudotojas ar medžiotojų klubo atstovas turės atvykti į eismo įvykio vietą ir jei numuštas gyvūnas yra dar gyvas, jį pribaigti ir įrašyti į medžioklės lapą. Pribaigtas gyvūnas bus išskaičiuojamas iš tos rūšies klubo medžioklės limto.

    Lietuvos teritorijoje yra ne viena vieta, kur klubas turi limitą sumedžioti 3 – 4 briedžius, o aplinkiniuose keliuose automobiliai numuša 4 – 8 briedžius. Tai tokiu atveju, klubo medžiotojams briedžių medžioklę reikės pamiršti. O kaip reikėtų daryti, jei žvėris nutrenkiamas ne medžioklės sezono metu? O kas jeigu tas medžiotojas, kuris gali atvykti į įvykio vietą neturi medžioklės lapo?

    Visos Lietuvos medžiotojų organizacijos pasirašė (pirmą kartą Lietuvos respublikos istorijoje) bendrą kreipimąsi į aplinkos ministeriją – prašome susilaikyti nuo nesuderintų su medžiotojų organizacijomis medžioklės taisyklių pakeitimų! Lietuvos medžiotojų organizacijos – LMŽD, GAMTA, SŪDUVA, GPA, LMD sutarė paruošti bendrą medžioklės taisyklių pakeitimų projektą, ir jį pateikti aplinkos ministerijai.

    Vizito į LMŽD metu aplinkos ministras K.Mažeika pažadėjo į vieningą Lietuvos medžiotojų organizacijų pateikta projektą žiūrėti labai rimtai.

    Miske.lt
    Deividas Staponkus

  • Prezidentė vetavo ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą

    Prezidentė vetavo ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą

    Ketvirtadienis, birželio 20 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, siūlydama tobulinti nuostatas dėl piliečių teisės disponuoti teisėtai įgytais ginklais ir šaudmenimis nepaprastosios ar karo padėties atveju.

    Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad ginklai ir šaudmenys iš jų turėtojų yra laikinai paimami ar rekvizuojami Nepaprastosios ar Karo padėties įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas laikinam ginklų ir šaudmenų paėmimui iš visų juos teisėtai turinčių asmenų visais atvejais, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.

    Pasak Prezidentės, niekas negali varžyti tautos ir kiekvieno piliečio teisės priešintis agresoriui, okupantui ir bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Konstitucijoje laiduojama kiekvieno piliečio teisė priešintis, todėl jo pasiryžimas ginti Lietuvos valstybę privalo būti skatinamas.

    Prezidentė siūlo, kad nepaprastosios, karo padėties metu ar paskelbus mobilizaciją ginklai bei šaudmenys jų teisėtiems turėtojams būtų paliekami ir galėtų būti laikinai paimami ar rekvizuojami tik išskirtiniais atvejais – jeigu tie ginklai ir šaudmenys būtų reikalingi Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms arba būtų turima informacijos, kad jie gali būti panaudoti nusikalstamoms veikoms daryti.

    Prezidentės teigimu, reguliuojant karo ar nepaprastosios padėties teisinius santykius, turėtų būti pasirinktas toks teisinis reguliavimas, kuris sukurtų vientisą, nuoseklią valstybės gynybos sistemą, skatinančią, bet ne ribojančią kiekvieno piliečio pasiryžimą ginti valstybę ginkluoto užpuolimo metu.

    Vyriausybė Seimui pateiktame Karo padėties konstitucinio įstatymo projekte taip pat siūlo atsisakyti laikino ginklų paėmimo galimybės iš jų teisėtų turėtojų visais be išimties atvejais, paskelbus karo padėtį.

    Prezidentės siūlymas leidžia užtikrinti ir tai, jog teisėtai ginklus turinčių asmenų nuosavybė bus ribojama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

    Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 94 tūkst. teisėtų ginklų savininkų, o civilinėje apyvartoje – apie 174 tūkst. ginklų.

  • Prašymas vetuoti ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą

    Prašymas vetuoti ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą

    Mes, medžiotojų ir ginklų savininkų atstovai, kreipiamės į Jūsų Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentę, su prašymu vetuoti 2019 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtą – Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymą dėl šių toliau išvardintų priežasčių:

    1. Manome, kad įstatymo dalys prieštarauja Konstitucijai
    1.1. Konstitucijos 3 str. 2 dalis skelbia: „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.“ Tai reiškia, kad kiekvienas pilietis ir be nepaprastosios ar karo padėties paskelbimo turi teisę priešintis savo turimu ginklu.

    1.2. Mūsų supratimu, ši Konstitucijos nuostata garantuoja, kad jeigu kas nors pasikėsino į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, tai kiekvienas pilietis gali tiesiogiai remdamasis Konstitucija, imti bet kokį jam papuolusį ginklą ilgąjį ar trumpąjį, šaunamąjį ar kitokį ginklą į rankas ir priešintis, o tam Konstitucijos numatytu atveju nebereikia jokių policijos leidimų, gydytojų pažymų ar seifo patikrinimo, nes ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas negali paneigti Konstitucinės teisės.

    1.3. Kaip pavyzdį galime paminėti, kad daugelis Fizikos instituto darbuotojų 1991 metais sausį ginkluoti budėję poste prie Pedagoginio tilto neturėjo nei medžiotojo bilietų, nei šaudymo federacijų, nei policijos leidimų turėti ginklus, bet pagal šiandieninę Konstituciją jiems ir nereikėtų jokių policijos leidimų ginklui nepriklausomai nuo to ar tai medžioklinis, sportinis, policijos, karinis, vardinis ar trofėjinis ginklas. Priešintis gali kiekvienas pilietis, be to nepriklausomai nuo to ar jo reputacija nepriekaištinga.

    1.4. Mes neginčijame valstybės teisės ginklą patikėti tam tikriems asmenims valstybės prioritetų nustatyta tvarka, bet tai nepaneigia Konstitucinės piliečio teisės be jokių specialių policijos leidimų priešintis savo ar iš priešo paimtu ar gautu ginklu.

    1.5. Dėl karčios 1940 metų okupacijos patirties, kai Vyriausybė ir Prezidentas nepriėmė sprendimų priešintis prasidėjusias okupacijai buvo priimta ši Konstitucija, kuri garantuoja, kad ginkluotas pasipriešinimas yra teisėtas be jokių leidimų ginklui ar sprendimo dėl nepaprastosios ar karo padėties paskelbimo.

    1.6. Pagal Konstitucijos 145 straipsnį įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose. Tai reiškia, kad negalima karo ar nepaprastąją padėtimi pateisinti Konstitucijos 3 straipsnio apribojimo ar piliečių turimų ginklų paėmimo. Atkreipiame dėmesį, kad įvedus karo ar nepaprastąją padėtį teisės numatytos Konstitucijos 23 straipsnyje „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.“ negali būti apribotos. Tai reiškia, kad: piliečių ginklai gali būti reikvizuojami kariuomenės ar pasipriešinimo poreikiams, bet ne su tikslu nuginkluoti piliečius, kaip tai bandė padaryti sovietinė milicija 1990-1991 metais tiesiog siekdama apriboti Lietuvos piliečių prieigą prie ginklų.

    1.7. Atkreipiame dėmesį, kad jei kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, tai normalu tikėtis, kad sutriks ir maisto tiekimas, viešoji tvarka, o ginklų atėmimas iš medžiotojų reiškia, kad jie nebegalės nei saugotis, nei medžioti.

    1.8. Atkreipiame dėmesį, kad nepaprastoji padėtis formaliai gali būti įvesta po gamtinės stichijos nelaimės ar/ir piliečiams pradėjus akmenukais daužyti Seimo ar Vyriausybės langus, bet ar tai yra pagrindas iš savininkų atimti ginklus? Pagal naująjį įstatymą kilus neramumams ginklų savininkai negalės ginti Tėvynės ir savo namų?

    1.9. Lietuvoje yra beveik 100 tūkstančių ginklų savininkų. Taigi, nepaprastosios ir karo padėties atvejais iš visų jų bus atimta teisėtai priklausanti nuosavybė ? Kaip tai bus įgyvendinta logistikos prasme ? O po padėties normalizavimosi juos atiduos ? Nesurūdijusius ir nesugadintus ? 1990 metais valdžia to nesugebėjo padaryti, ir ačiū Dievui.

    2. Kreipiamės į jūsų ekscelenciją dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti, nes tokiu įstatymo:

    2.1. Nuostata 12 str. „11. Leidimas įsigyti ginklus, leidimas laikyti ir leidimas nešiotis A, B, C kategorijų ginklus nepaprastosios ir karo padėties metu neišduodamas.“ dalimi ir, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705

    2.2. Nuostata 41 str. „2. Nepaprastosios ar karo padėties metu ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis policijos įstaigos ir kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos laikinai paima ar rekvizuoja nepaprastąją ar karo padėtį reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis.“

    būtų sukurtos teisinės prielaidos, prieštaraujančios Konstitucijos 3 straipsnio nuostatai.

    3. Siūlome pakeisti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 ir juos išdėstyti taip:
    3.1. „12 str. „11. Jei kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, tai leidimo įsigyti ginklus, leidimo laikyti ir leidimo nešiotis ginklus nereikia iki nepaprastosios ar karo padėties pabaigos. Ginklų laikymo ir nešiojimo tvarka nepaprastosios ar karo padėties metu nustatoma nepaprastąją ar karo padėtį reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka.“

    3.2. 41 str. „2. Nepaprastosios ar karo padėties metu ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis policijos įstaigos ir kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos gali teisingai atlyginus rekvizuoti visuomenės poreikiams nepaprastąją ar karo padėtį reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, tuo atveju jeigu pilietis nusprendžia nepasinaudoti savo teise asmeniniu ginklu priešintis tam kas kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.

    Pagarbiai
    LMD valdybos pirmininkas
    Gediminas Vaitiekūnas

  • Europos Sąjungoje vis didesnis dėmesys gyvūnų ligų situacijai

    Europos Sąjungoje vis didesnis dėmesys gyvūnų ligų situacijai

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika skaitė pranešimą aukšto lygio tarptautinėje konferencijoje „Tarp valstybių plintančios gyvūnų ligos“. Ši konferencija, skirta sudėtingai gyvūnų užkrečiamųjų ligų situacijai ir valstybių bendradarbiavimo klausimas aptarti, birželio 10 d. surengta Bukarešte.

    Konferencijoje VMVT direktorius pristatė Lietuvos patirtį kovojant su afrikiniu kiaulių maru (AKM). „Su šia liga susidūrė jau ne viena Europos valstybė, tad Lietuvos sukaupta patirtis ir praktinės žinios aktualios tiek Europos Sąjungos, tiek ir kaimyninėms šalims, lygiai taip pat susiduriančiomis su AKM rizika. Lietuvoje mums tikrai pavyko pasiekti gero ir glaudaus bendradarbiavimo su medžiotojais ir kiaulių laikytojais. Kitų šalių ekspertus pakviečiau atvykti į Lietuvoje organizuojamus praktinius kovos su AKM mokymus. Juos organizuoja Afrikinio kiaulių maro kompetencijos centras, drauge su VMVT įkurtas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje“, – sakė D. Remeika.

    Konferencijoje pranešimus skaitė Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), Europos Komisijos, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ekspertai. Šalių patirtį pristatė atstovai iš Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos ir Bulgarijos.

    „Konferencijos metu dar kartą įsitikinau, kaip aukštai kitų šalių kolegos vertina Lietuvos patirtį ir mūsų ekspertų žinias kovojant su AKM. Tik ką Lietuvos ekspertai grįžo iš Kinijos, kurioje AKM situacija yra labai sudėtinga. Šią savaitę mūsų specialistai veda mokymus Balkanų šalyse, o artimiausiu metu Lietuvoje mokymus organizuosime ekspertams iš Japonijos, Vokietijos, Suomijos. Lietuvoje drauge su Vokietijos mokslininkais vykdomi svarbūs moksliniai projektai: tiriamas AKM viruso virulentiškumas ir atsparumas aplinkos veiksniams, vykdomi viruso pernešimo moksliniai tyrimai. Lietuvos ekspertų tarptautinis pripažinimas stiprina trečiųjų šalių atsakingų institucijų pasitikėjimą mūsų vykdomos kontrolės procesais, o drauge ir mūsų pozicijas derantis dėl eksporto galimybių“, – pabrėžia D. Remeika.

    Pasak VMVT direktoriaus, gyvūnų ligų atnešami pavojai ir nuostoliai bus nagrinėjami ne tik konferencijoje. Šie klausimai persikels ir į birželio 12–14 d. Bukarešte vyksiančio neformalaus Europos Sąjungos Tarybos Vyriausiųjų veterinarijos pareigūnų darbo grupės posėdžio darbotvarkę.

  • AKM nesitraukia – virusas plinta laukinėje gamtoje ir kelia pavojų ūkiams

    AKM nesitraukia – virusas plinta laukinėje gamtoje ir kelia pavojų ūkiams

    Medžiotojams pradėjus aktyvesnį medžioklės sezoną, šalies miškuose dažniau nustatomos ir afrikiniu kiaulių maru (AKM) užkrėstos vietos. Per pastarąjį mėnesį gegužės 7–birželio 6 d. laukinėje gamtoje AKM buvo nustatytas 47 vietose, kuriose buvo rasti 43 nugaišę ir sumedžioti 26 virusu užsikrėtę šernai. Iš viso šiemet mūsų šalyje AKM diagnozuotas 418 šernų (307 nugaišusiems ir 111 sumedžiotų).

    Šią savaitę registruotas ir pirmas šiais metais AKM atvejis kiaulių laikymo vietoje. Liga nustatyta nedideliame Šakių rajono Plokščių seniūnijos ūkyje. Patvirtinus AKM diagnozę, ūkyje laikytos dvi kiaulės saugiai sunaikintos, atlikta ūkio dezinfekcija, aplink protrūkio vietą nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos.

    VMVT specialistai dar kartą atkreipia kiaulių laikytojų dėmesį, kad laukinėje faunoje nuolat fiksuojami AKM atvejai yra didžiausias rizikos veiksnys, dėl kurio atsiranda sąlygos į ūkius patekti ligą sukeliančiam virusui. Šiltuoju metu tokia tikimybė yra pati didžiausia, tad būtina rūpintis laikomų kiaulių sveikata ir griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų. Būtina saugoti gyvulius nuo galimo kontakto su pašaliniais asmenimis, kitais gyvūnais, negalima šerti kiaulių termiškai neapdorotais pašarais ir virtuvės atliekomis. Einant į tvartą būtina pasikeisti avalynę, darbo drabužius, naudoti tik kiaulių šėrimui ir priežiūrai skirtą inventorių, laikytis asmeninės higienos. Prieš patenkant į patalpą, kur laikomos kiaulės, būtina įsirengti dezinfekcinį kilimėlį batų dezinfekcijai ir jį nuolat užpildyti aktyviu dezinfekciniu tirpalu, veikiančiu prieš AKM.

    Vengiant įgyvendinti šiuos reikalavimus arba juos įgyvendinant aplaidžiai, nukenčia visi aplinkiniai kiaulių augintojai, kurie patiria nemenkų nuostolių dėl taikomų veiklos apribojimų. Į ribojimų zoną patekus mėsos perdirbimo įmonei ar komerciniam kiaulininkystės ūkiui, dėl produkcijos ir gyvūnų išvežimo draudimo jų patiriami ekonominiai nuostoliai gali siekti ir dešimtis tūkstančių eurų. Todėl kiaulių laikytojai turėtų realiai įvertinti savo galimybes užtikrinti ir laikytis biologinio saugumo reikalavimų, o jų nesant – nedelsti ir pasiskersti kiaules bei jas suvartoti savo reikmėms. Nustačius AKM, nugaišinamos visos ūkyje laikomos kiaulės bei sunaikinama visa mėsa ir jos produktai, kurie galėjo būti užkrėsti AKM.

    VMVT primena, kad pastebėjus pakitusį laikomų kiaulių elgesį ar joms pradėjus gaišti, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos specialistus arba pranešti VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403.

  • Pasivaikščiojimas gamtoje su ginklu baigėsi bauda

    Pasivaikščiojimas gamtoje su ginklu baigėsi bauda

    2019 m. birželio 3 d. apie 21.50 val. reido metu buvo gautas pranešimas, kad Kelmės rajone esančiame Kurtuvėnų medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete prie Pelenių miško sulaikytas vyras, su savimi turintis graižtvinį šautuvą.

    Atvykus į įvykio vietą, aplinkos apsaugos pareigūnus pasitiko pranešę apie įvykį medžiotojų būrelio medžiotojai. Kartu su jais buvo ir asmuo, vaikščiojęs po medžioklės plotus su graižtviniu šautuvu, neturintis medžioklės lapo. Patikrinus dokumentus nustatyta, kad asmuo nepriklauso jokiam medžiotojų būreliui ar klubui. Nebuvo nieko sumedžiojęs. Paaiškinime nurodė, esą vaikščiojo po mišką ir grožėjosi gamta, o ginklą su optiniu taikikliu nešiojosi, kad esą geriau galėtų stebėti gamtą.

    Už šį pažeidimą piliečiui surašytas administracinis nusižengimo protokolas, gresia bauda nuo 600 iki 1 450 Eur su medžioti teisės atėmimu iki penkerių metų.