Miske.lt

Blog

  • Jau išdegė daugiau hektarų žemės nei pernai

    Jau išdegė daugiau hektarų žemės nei pernai

    Kaip rodo naujausi duomenys, nuo metų pradžios atvirose šalies teritorijose jau kilo 463 gaisrai, per kuriuos išdegė virš 52 hektarų pievų ir kitų teritorijų. Palyginus su 2018 m., tokiu pat metu išdegęs plotas sudarė 30 hektarų, nors gaisrų buvo kilę daugiau (489).

    Šiemet daugiausiai – net 308 – gaisrų kilo pievose ir ražienose, kur sudegęs plotas sudaro 48 hektarus. Dar 6 gaisrai kilo miškuose, jų metu išdegė 0,5 hektaro miško paklotės. Šie gaisrai taip pat kilo nuo uždegtų pievų.

    Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos primena, kad žolės deginimas kelia daug nuostolių dirvožemiui, turtui ir gamtai: pažeidžiamas paviršinis humusingas sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklų daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, ežiai, zuikiai ir perintys paukščiai.

    Be to, deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas dujas ir įvairias sveikatai kenksmingas kietąsias daleles, kurių sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų, keliančių pavojų sveikatai.

    Už sausos žolės deginimą, nesilaikant numatytų reikalavimų, gresia administracinės baudos nuo 30 eurų iki 300 eurų, taip pat vertinama ir aplinkai padaryta žala. Šiuo metu yra numatyta, kad vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedant apskaičiuotą žalą gamtai pagal išdeginto ploto dydį.

    Pastebėjus deginamą žolę reikėtų nedelsiant apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

  • Kinijoje utilizuota 73 tūkstančiai kiaulių

    Kinijoje utilizuota 73 tūkstančiai kiaulių

    Kinijoje, vienoje didžiausių kiaulių fermų, nustatytas afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis – iš 73 tūkst. gyvūnų nugaišo 4 tūkst. Kai diagnozė buvo patvirtinta, visa iš dalies Danijos investuotojams priklausančios fermos kaimenė buvo sunaikinta.

    LR aplinkos ministerija praneša, kad tai buvo didžiausia Kinijos ferma, kurią AKM palietė 2018 metais, nors joje buvo laikomasi aukščiausių biologinės saugos reikalavimų, naudoti įvairūs AKM profilaktikos įrenginiai ir dezinfekcinės priemonės.

    Baltijos šalims ši labai gerai žinoma infekcija šiuo metu sparčiai plinta Kinijoje, apsunkindama populiariausios mėsos prekybą, taip pat tai atsiliepia kainoms – jos nuolat auga.

    Kinijos žemės ūkio ir kaimo reikalų ministerijos susirūpino AKM ir jo poveikiu valstybės ekonomikai. Šiuo metu liga nustatyta 23 provincijose. Kad sulėtintų infekcijos plitimą, draudžiama kiaules maitinti žmonių maisto atliekomis. Apribotas šviežios mėsos ir kiaulienos produktų gabenimas iš infekuotų zonų. Infekuotuose ūkiuose utilizuota daugiau kaip 200 tūkst. kiaulių.

    Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad mūsų šalyje pernai AKM nustatytas 3093 šernams (2653 nugaišusiems ir 440 sumedžiotų).

  • Biržiečių medžiotojų pomėgis – rinkti elnių ragus

    Biržiečių medžiotojų pomėgis – rinkti elnių ragus

    Taip tikina keli biržiečiai medžiotojai, jau kurį laiką miškuose ir laukuose renkantys numestus elnių ragus.
    Tamošiūnų medžiotojų būrelio medžiotojas 37 metų Mantas Bartuškevičius pasakoja šį pavasarį radęs net devynis ragus. Paskutinį ragą Mantas surado, pėsčiomis laukais ir miškais praėjęs 35 kilometrus.
    „Rasti ragą – tai tas pats, kaip lošiant futbolą įmušti įvartį. Jauti azartą. Yra ir tokia medžioklės forma“, – jausmą, kai randa elnio numestą ragą, apibūdino Mantas Bartuškevičius.

    Jis pasakojo, kad ragų miške ieškoti pradėjo dar tuomet, kai mokėsi penktoje klasėje. Į mišką eidavo su savo tėčiu Algimantu Bartuškevičiumi.
    Šį pavasarį Mantas kartu su žmona Dovile pasiėmę termovizorių važiavo elnių ragų ieškoti net į Latviją, netoli Ventspilio, kur yra didelė šių žvėrių populiacija. Toje Latvijos vietoje yra valstybinis visiškai neiškirstas miškas, todėl jame ir žvėrių gausa didesnė, ir vaikščioti įdomiau.
    Ten Mantas ir rado aštuonių elnių ragus. Praėjęs 23 kilometrus jis matė apie šimtą elnių.
    Biržų girioje ragų šį pavasarį dar neieškojo, nes juos elniai meta tik balandžio mėnesį.

    Surinktus ragus M. Bartuškevičius krauna savo ūkinio pastato palėpėje. Kai kuriuos pakabino šalia Anykščių rajone įrengto „Basų kojų tako“.
    Praėjusį savaitgalį keli biržiečiai medžiotojai ragų ieškojimo varžybas nutarė surengti su kolegomis rokiškėnais. Praėjusį savaitgalį visi susirinko netoli Naujosios Akmenės. Rinkosi šiame krašte, nes čia daugiau elnių, ir jie jau pradėjo mesti ragus.
    Mantas vieną dieną mišku, pelkėmis ir laukais sakė pėsčiomis įveikęs 35 kilometrus, kitą – 22.
    Šeši medžiotojai rado 7 elnio, 1 briedžio ragą ir vieną stirnos kaukolę. Biržietis Mindaugas Šeškas rado du maždaug dvylikos metų amžiaus elnio ragus. Vienas jų svėrė 3,8 kilogramo, kitas – 3,7.

    „Tai jo gyvenimo radinys“, – įsitikinęs M. Bartuškevičius.
    Mindaugas Šeškas ir Paulius Kundelis rado po tris, Daugirdas Lasys ir Mantas Bartuškevičius – po vieną ragą. Šįkart nepasisekė Virgilijui Jarusevičiui ir Simonui Lasiui, jie nieko nerado, bet maloniai praleido laiką gamtoje.
    Buvo nutarta, kad laimėtoją nustatys pagal ragų svorį. Biržiečių surinkti ragai svėrė 10,100 kilogramų, o rokiškėnų – 5,5 kilogramo. Taigi, nugalėtojais tapo biržiečiai.

    Ragų rinkėjai nutarė šiomis varžybomis neapsiriboti. Jie planuoja surengti respublikines ragų rinkimo varžybas. Yra sukūrę ir ragų ieškotojų mėgėjų grupę.
    M. Bartuškevičius miške naudojasi mobiliojo telefono programėle, kad geriau orientuotųsi. Tačiau kartą, telefonui išsikrovus, pasiklydo. Teko paklaidžioti, kol išėjo į kelią ir nuėjęs septynis kilometrus rado parduotuvę, kur telefoną pasikrovė ir susisiekė su artimaisiais.
    Ragai – ne vieninteliai įdomūs Manto radiniai. Jam miške yra tekę surasti Antrojo pasaulinio karo vokiečių kareivio šalmą.

    Šaltinis: Siaure.lt
  • Medžiotojų pokalbiai – Stirninų selekcija ir amžiaus nustatymas

    Medžiotojų pokalbiai – Stirninų selekcija ir amžiaus nustatymas

    Tiesioginės transliacijos metu kalbinome medžioklės trofėjų ekspertą Irmantą Vaickelionį. Tiesioginės transliacijos metu kalbėjome apie stirninų amžiaus nustatymą, selekcijos požymius ir medžioklės ypatumus.

  • Mirtini spąstai – melioracijos šuliniai

    Mirtini spąstai – melioracijos šuliniai

    Prieš kurį laiką girdėjau siaubo istoriją, kad dvi savaites dingęs medžioklinis šuo buvo rastas dar gyvas melioracijos šulinyje. Jis ten įkritęs patyrė tikrą košmarą – melioracijos šulinyje buvo vandens.

    Tas dvi savaites jis išgyveno, bet nė viena gyvybė nenusipelno tokių kančių ir išbandymų. Socialiniuose tinkluose sukasi keletas vaizdo įrašų: visai neseniai iš neuždaryto šulinio iškelta keletas šernų, taip pat buvo atvejis su dar vienu įkritusiu šunimi. O kiek atvejų mes net nežinome ir kiek daug gyvūnų, tikėkimės, kad ne žmonių, žuvo siaubingai kankindamiesi, įkritę į melioracijos šulinį?

    Lapkričio pabaigoje medžioklėje po vieno kvartalo teko praeiti pro vieną tokį kelkraštyje esantį neuždengtą šulinį. Kitapus kelio – dar vienas toks.

    Prisiminusi istoriją apie vargšą šunį, dvi savaites praleidusį šulinyje, nusprendžiau pažvelgti į vieną iš jų. Labai nustebau šulinyje pamačiusi pirmiausia elnio kaukolę su ragais, o paskui įžiūrėjau visus kitus kaulus.

    Kokiu būdu elnias sugebėjo į tokį šulinį įvirsti? Juk tai didelis gyvūnas, o šulinys atrodo mažas. Kad ir kaip ten būtų, šis elnias jau gana seniai nugaišo siaubingomis sąlygomis. Pagalvojau, kad galbūt elnias į šulinį buvo įmestas, bet vietos vyrai tik pasijuokė – kas gi mestų į šulinį elnią?

    Šaltinis žurnalas „Medžioklė”
    Parengė: LINDA DOMBROVSKA
    Kopijuoti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Bandymas sulaikyti įtariamą brakonierių baigėsi avarija ir muštynėmis

    Bandymas sulaikyti įtariamą brakonierių baigėsi avarija ir muštynėmis

    Antradienio vakarą Panevėžio rajone, Raguvoje kilo incidentas tarp įtariamo brakonieriaus ir jį sučiupti bandžiusio asmens.

    Pirminiais duomenimis, konfliktas kilo tuomet, kai „Volkswagen Touareg“ visureigio vairuotojas pastebėjo galimai brakonieriaujantį asmenį ir jo nušautą stirniną. Vyras bandė įtariamąjį sulaikyti pats, tačiau pastarasis šoko į automobilį „Volkswagen Bora“ ir pradėjo sprukti Raguvos link. Vos įvažiavus į Raguvą abu automobiliai susidūrė ir nuvažiavo nuo kelio į laukus.

    Iš „Volkswagen Bora“ išlipęs vyras sudavė į galvą ir pilvą jį bandžiusiam sustabdyti „Volkswagen Touareg“ vairuotojui. Po šių veiksmų įtariamasis paspruko, palikęs laukuose stovėti įklimpusį savo automobilį. Pareigūnai pradėjo įtariamojo paiešką, o „Volkswagen Bora“ nugabentas į policijos sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę. Įvykį tiria policija ir aplinkos apsauga.

    Šaltinis 15min.lt

  • Vokiečių medžioklinių terjerų seminaras ir paroda

    Vokiečių medžioklinių terjerų seminaras ir paroda

    Vokiečių medžiokliniai terjerai yra maži universalūs medžiokliniai šunys, kuriuos galima naudoti medžiojant įvairiais būdais. Jų naudojimas medžioklėje Lietuvoje turi gilias tradicijas. Pirmieji šios veislės atstovai į Lietuvą buvo atvežti 1975 metais. Vokiečių medžiokliniai terjerai iš karto užkariavo Lietuvos medžiotojų širdis. Daugelį dešimtmečių jie yra vieną iš skaitlingiausių medžioklinių šunų veislių Lietuvoje.

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, siekdama, kad Lietuvos medžiotojai pasisemtų šiuolaikiškų žinių apie vokiečių medžioklinių terjerų auginimą, rengimą ir visapusišką naudojimą medžioklei, š. m. kovo 29 ir 30 dienomis rengia seminarą „Vokiečių medžioklinio terjero auginimo, auklėjimo ir rengimo medžioklei pagrindai. Nuo šuniuko iki visapusiško medžioklinio šuns”.

    Seminare savo patirtimi dalinsis geriausi šios veislės ekspertai – Vokietijos vokiečių medžioklinių terjerų klubo prezidentas Manfred Kühne, viceprezidentas Max Miller ir vyriausiasis lauko bandymų teisėjas Peter Baum.

    Kovo 30 d. (po seminaro, 13.00 val.) bus rengiama specializuota vokiečių medžioklinių terjerų paroda, kurioje teisėjaus Max Miller.

    Seminaras ir paroda vyks kaimo turizmo sodyboje „Uosių paunksmėje”, esančioje apie 50 km nuo Vilniaus, Jaskaudžių kaime (Širvintų rajonas):http://uosiupaunksmeje.lt/, koordinatės 55º06’18.6″N, 24º48’04.8″E

    Seminaro metu bus verčiama iš vokiečių į lietuvių kalbą.

    Daugiau informacijos: www.lmzd.lt/lt/nauji…

  • Medžioklės taisyklių pakeitimo projektas

    Medžioklės taisyklių pakeitimo projektas

    Aplinkos ministerija paskelbė eilinį Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo projektą. Dešinėje pusėje, skyrelyje „Susijusi informacija”, „Priedų” sekcijoje galite rasti projekto lyginamąjį variantą.

    Pasiūlymus ar pastabas šiam projektui galite pateikti iki kovo 20 d. (per puslapio viršuje esančią nuorodą – baltas vokas su žalia rodykle).

    Šaltinis: LMŽD
  • J. Talmantas: „Norisi užbaigti susipriešinimą tarp medžiotojų, ūkininkų ir visuomenės“

    J. Talmantas: „Norisi užbaigti susipriešinimą tarp medžiotojų, ūkininkų ir visuomenės“

    Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas pretenduoja užimti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko (LMŽD) postą lygiai po mėnesio vyksiančiame neeiliniame šios draugijos suvažiavime.

    LMŽD vairininko postas atsilaisvino po to, kai iš pirmininko pareigų atsistatydino Bronius Bradauskas. Į naujas pareigas J. Talmantą pasiūlė medžiotojų klubai.

    „Taip, siekiu užimti šį postą, nes norisi baigti tą priešpriešą tarp medžiotojų, ūkininkų ir visuomenės. Norisi tiesiog suvienyti žmones bendram tikslui, kad to susiskaldymo nebebūtų ir pagaliau prasidėtų aktualių klausimų sprendimas tiek medžiotojams, tiek ūkininkams“, – „Agroetai“ sakė J. Talmantas.

    Šiuos išsakytus teiginius J. Talmantas laiko pagrindiniu savo tikslu.

    Jo nuomone, turi būti išspręsta laukinių žvėrių (vilkų, stumbrų) daromos žalos problema žemdirbiams. „Bet ne ką mažiau svarbu, jog medžiotojai susitelktų po vienu stogu, nes dabar kai kurie medžiotojai yra išstumti iš draugijos veiklos, nedalyvauja klubų veikloje“, – kalbėjo J. Talmantas.

    Jis pabrėžė, kad LMŽD pirmininko poste jam itin pravers sukaupta administracinė, politinė ir visuomeninė patirtis, nes konstruktyvūs jo, kaip LŪS pirmininko, ryšiai užsimezgę su Aplinkos, Žemės ūkio ministerijų vadovybėmis, Vyriausybe.

    „Tą sinergiją reikia išnaudoti ir daugelį dalykų galėtume sutvarkyti be didesnių pastangų“, – neabejoja J. Talmantas.

    Šaltinis: Agroeta.lt
  • Per savaitę AKM nustatytas 14 šernų

    Per savaitę AKM nustatytas 14 šernų

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad 2019 m. kovo 9–15 d. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus pristatytų šernų gaišenų ir skerdenų mėginius, afrikinis kiaulių maras (AKM) buvo nustatytas 13 nugaišusių ir 1 sumedžiotam šernui.

    AKM nustatytas šernams:
    Kazlų Rūdos sav. Kazlų Rūdos sen. – 5 nugaišusiems,
    Kėdainių r. sav. Gudžiūnų sen. – 1 sumedžiotam,
    Marijampolės sav. Liudvinavo sen. – 5 nugaišusiems,
    Švenčionių r. sav. Pabradės sen. – 1 gaišenai,
    Telšių r. sav. Degaičių sen. – 1 gaišenai,
    Vilniaus r. sav. Zujūnų sen. – 1 gaišenai.

    Iš viso 2019 m. laukinėje faunoje AKM patvirtintas 124 vietose 207 šernams (132 nugaišusiems ir 75 sumedžiotiems). Apie nustatytus AKM atvejus VMVT informuoja Europos Komisiją, Europos Sąjungos valstybių narių veterinarijos tarnybas, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizaciją. Užkrėstos šernų gaišenos ir skerdenos sunaikintos.

    AKM užkrėstuose medžioklės plotuose kiekvieną savaitę vykdoma nugaišusių šernų paieška, taip pat atliekamas epizootinis tyrimas.

    Šaltinis: Vmvt.lt