Miske.lt

Blog

  • Sužeistų žvėrių paieška I

    Sužeistų žvėrių paieška I

    Medžiotojas, medžiojantis žvėris ir paukščius, turi atsakyti už kiekvieną savo šūvį. Pagrindinė medžiotojo pareiga – padaryti viską, kas nuo jo priklauso, kad šautas žvėris ar paukštis būtų nukautas ir kuo mažiau kankintųsi. Pašautas žvėris ar paukštis turi būti ieškomas. Medžiotojas turi žinoti, kaip elgtis prieš šūvį ir po jo, kad būtų sudarytos palankiausios sąlygos sužeisto gyvūno paieškai. Nerūpestingumas, lengvabūdiškumas, nekontroliuojamas smalsumas, netramdoma medžioklės aistra, taip pat menkos medžioklės žinios padaro daug žalos. Klaidos sunkina paiešką, mažiną sėkmę. Kartais net ir geriausias šuo negali ištaisyti medžiotojo padarytų klaidų. Toliau pateikiame patarimus, kaip turi elgtis medžiotojas prieš ir po šūvio.

    Medžioklinis ginklas
    Paieška prasideda jau prieš šūvį. Medžioklinis šautuvas, kurį jūs nešiojatės miške ir lauke yra jums artimas kaip sužadėtinė. Šis pasitikėjimas atsiranda daug šaudant: su ir be optinio taikiklio, 50 ir 150 metrų nuotolyje. Centimetro tikslumo prišaudymas atliekamas šaudymo stende. Medžioklės sezono metu visą laiką kontroliuojame pataikymo taško padėtį ir darome tai medžioklės ploto sąlygomis. Savaime suprantama, optimalumo siekiame šaunant nuo atramos. Optinio taikiklio stiprus sutrenkimas ar medžiotojo kritimas kartu su šautuvu, paslydus ant apledėjusios žemės, gali pakeisti šūvio tašką, todėl po tokio įvykio rekomenduojama atlikti kontrolinį šūvį.

    Yra plati visų kalibrų ir kulkų pasiūla. Tad pasirinkti ne taip paprasta. Į 15 kg stirniuką ir stambų 200 kg taurųjį elnią, už 200 metrų lapę ir šūviui į tankumyną iš 50 metrų idealo nėra. Pasirinkite tinkamiausią jūsų medžioklės plotui. Įdomūs specialūs straipsniai medžioklės žurnaluose, specialios knygos gali nulemti jūsų pasirinkimą. Pakeitus šaudmenis, reikia iš naujo prišaudyti šautuvą.

    Dar vienas patarimas. Be abejonės, visi mes nesame biatlono bėgikai, kurių pulso ir kvėpavimo dažnumas po didelio fizinio nuovargio per trumpą laiką savaime nurimsta. Tačiau mes galime atitinkamos kvėpavimo technikos pagalba pasiruošti šūviui. Tai padeda ir tada, jeigu mus apima dažnai aprašomas „stirnino ar elnio drebulis”. Kai jis mus apima ir mes paliečiame nuleistuką …ir taip dažnai padiktuojame paiešką.

    Prieš šūvį
    Galima šauti tik į gerai matomą žvėrį, stovintį į jus šonu, pakelta galva ir tik iš tinkamo nuotolio. Patartina šauti tik nuo atramos. Sėlinant prie žvėries reikia su savimi nešiotis lazdą, į kurią šaunant atsiremiame. Prieš paleisdami šūvį į žvėrį, pasitikrinkite, kur pataikys kulka, jei jūs prašausite. Tai ne visuomet paprasta. Padėtį dažnai apsunkina tiesi, ilga proskyna, didelis kukurūzų laukas, rūkas ir ūkana arba būtinybė greitai išauti. Taip pat būtina įsidėmėti būdingus orientyrus, pagal kurios vėliau nustatysite žvėries ir savo buvimo vietą šūvio metu.

    Po šūvio
    Pirmasis reikalavimas po šūvio yra kuo greičiau pakartotinai užtaisyti šautuvą. Kol žvėris dar ant kojų, šaudoma į jį tol, kol tai galima. Žinoma, tada kulka ar grankulkės gali pataikyti, pvz., į kumpius, tai sumažina žvėrienos kokybę. Tačiau daug svarbiau, kuo greičiau nušauti žvėrį, išvaduoti jį iš bereikalingo kankinimosi. Be to, šuns nosiai padeda ir kraujas iš kumpio. Atidžiai stebėkite nubėganti žvėrį (jo elgesį, bėgimo kryptį). Pažymėkite savo stovėjimo vietą: nulaužkite šaką, nukrėskite sniegą nuo medžių.

    Pagal taisyklę palaukiame ketvirtį valandos, laiką išnaudodami klausymuisi, žvėries stovėjimo vietos prieš šūvį, pataikymo požymių šūvio metu, pašauto žvėries elgsenos, nubėgimo krypčiai ir keliui, vietos, kur jis patraukė į priedangą arba dingo medžiotojui iš akių, įsidėmėjimui.

    Laukti velniškai sunku. Tačiau iš šakų lūžinėjimo, likusios bandos elgsenos arba baikštaus paukščių tiksėjimo galime spręsti, kas bus toliau. Jei į šaulio nurodymą: „Žvėris atsiskyrė nuo bandos“ kraujasekio šeimininkas linksmai linksi galva, jo šuns šansai didėja.

    Žvėries reakcija į šūvį
    Kulkai pataikius į žvėrį: 1. kulka žeidžia žvėries organus, ardo audinius, kraujotakos ir nervų sistemas; 2. žvėrį ištinka nervinis ir skausmo šokas.

    Priklausomai nuo to, į kurią vietą pataikyta, žvėris skirtingai ir gana tipiškai reaguoja. Reakcija į šūvį priklauso ir nuo medžioklės būdo. Sėlinant ir tykojant, kai prieš šūvį žvėrys elgiasi ramiai, reakcija dažniausiai būną tipiška. Tuo tarpu medžioklėje su varovais žvėrys į pataikymą reaguoja neryškiai ir netipiškai. Šernai į šūvį, nepriklausomai nuo medžioklės būdo, reaguoja neryškiai ir netipiškai.

    Šūvis į krūtinės ląstą. Žvėris atsistoja piestu ir pargriūva, pašokęs greit nušuoliuoja žemai nulenkęs galvą. Kuo žemiau pataikoma į krūtinės ląstą, tuo stačiau piestu atsistoja žvėris. Kai pataikoma į širdį arba arti širdies esančias pagrindines kraujagysles, žvėrys atsistoja piestu ir pargriūva, tačiau ne taip greit, kaip pataikius kitur į krūtinės ląstą. Pataikius aukštai, jei pažeidžiamas stuburas, žvėris krinta šūvio metu. Nepataikius į stuburą, tik lengvai sužeidus plaukus, teks ilgai ir sunkiai ieškoti.

    Šūvis į kepenis. Pataikius į kepenis žvėries reakcija neryški. Po šūvio jis lėtai, trumpais šuoliais nubėga. Pataikius žemai į kepenis, reaguoja kaip ir pataikius į krūtinės
    ląstą. Žvėris daro didelį šuolį ir nubėga nuleidęs galvą, beveik liesdamas nosimi žemę.

    Šūvis į pilvo ertmę. Reakcija į tokį šūvį dar silpnesnė negu pataikius į kepenis. Tačiau pataikius arčiau užpakalinės dalies, žvėris gali spirti į orą. Kuo arčiau užpakalinės dalies pataikyta, tuo spyris aukštesnis. Taip sužeistas žvėris stengiasi kuo greičiau atsigulti ir išgyvena dar iki 24 valandų.

    Šūvis į inkstus. Žvėris pargriūva šūvio metu. Šūvis į inkstus yra labai skausmingas. Jei stuburas pažeistas, žvėris jau neatsistoja, gali dar šliaužti. Jei nepažeistas, atsistoja ir susikūprinęs lėtai, trumpais šuoliukais nušuoliuoja. Į inkstus sužeistas žvėris stengiasi kuo greičiau atsigulti. Gali išgyventi 3-4 valandas.

    Šūvis į stuburą ir smegenis. Žvėris pargriūva šūvio momentu ir jau nebeatsikelia. Gali judinti kojas.

    Šūvis į stuburo (kaklo, nugaros) slankstelių viršutines ataugas, į ragus. Pataikius į stuburo slankstelių viršutines ataugas arba į ragus, žvėris pargriūva šūvio metu, judina kojas. Toks pataikymas žvėriui sukelia stiprų šoką, todėl jis gali kažkiek pagulėti, po to pašoka ir pabėga.

    Šūvis į snukį. Žvėries reakcija neryški. Gali kratyti galvą. Pataikius netoli nervinių centrų (smegenų), gali pargriūti, tačiau vėl pašoka ir nubėga. Žvėris eina toli, krinta išsekęs.

    Šūvis į kaklą. Jei pataikyta į slankstelius, reakcija kaip ir pataikius į stuburą. Jei ne, reakcija neryški, žvėris nubėga šuoliais, mojuodamas galva. Šuoliuoja toli, nesiguldamas.

    Šūvis į kojas. Žvėris suklumpa ant pataikytos kojos, nušuoliuoja ant trijų kojų. Jei pataikyta aukštai į priekinę koją, gali atsistoti piestu. Šūvis nemirtinas, tačiau koja lieka sužalota.

    „Mūsų Girios”
    Vytautas Tamošiūnas

  • Bulgarijoje patvirtintas naujas afrikinio kiaulių maro protrūkis

    Bulgarijoje patvirtintas naujas afrikinio kiaulių maro protrūkis

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Bulgarijoje patvirtintas afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis. Pavojingos ligos užkratas nustatytas šios šalies šiaurės rytuose esančiame Nikola Kozlevo regione, penimų kiaulių ūkyje. Pranešama, kad jame buvo laikoma 24 000 kiaulių, vyksta kiaulių gaišinimo ir naikinimo darbai.

    Bulgarijos veterinarijos pareigūnai ėmėsi visų būtinų apsaugos priemonių ligos plitimui sustabdyti. Aplink ligos židinio vietą paskelbtos apsaugos ir priežiūros zonos, vykdomi židinio likvidavimo darbai bei epizootinis tyrimas, aiškinantis, kaip virusas galėjo patekti į kiaulių laikymo vietą.

    Bulgarija su AKM kovoja trečius metus iš eilės. Pirmą AKM atvejį šalis patvirtino 2018 m. pabaigoje, 2019 m. nustatė 44 protrūkius kaulių laikymo vietose, kuriose buvo sunaikinta beveik 140 000 kiaulių.

    Šis protrūkis šaltuoju metu periodu tik dar kartą patvirtina, kad AKM yra pavojingas visus metus. VMVT primena, kad biologinio saugumo priemonės kiaulininkystės ūkiuose turi būti taikomos nuolat ir nepriklausomai nuo metų laiko. Lietuvoje 2019 m. nustatyta 19 AKM židinių, kuriuose buvo sunaikintos 176 kiaulės.

  • Panevėžio rajone sumedžiota stumbro patelė

    Panevėžio rajone sumedžiota stumbro patelė

    Aplinkosaugininkams atlikus tyrimą, nustatyta, kad penktadienį Panevėžio rajone VĮ „Valstybinės miškų urėdijos“ Krekenavos – Naujamiesčio profesionalios medžioklės plotų vienete per vykdytą varyminę medžioklę sumedžiotas saugomos rūšies gyvūnas – stumbro patelė. Šį pazeidimą padarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Utenos rajono taryboje Jonas Slapšinskas.

    Už šį pažeidimą asmeniui gresia bauda nuo 800 iki 1800 eurų, teisės medžioti atėmimas nuo 1 iki 5 metų ir privalomas pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimas. Taip pat jam reikės atlyginti laukinei gyvūnijai padarytą žalą, kuri siekia beveik 12 200 eurų.

    AAD primena, kad stumbras yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą kaip saugomas žinduolis.

  • Teismas neleistinu metu briedę sumedžiojusiems vyrams skyrė baudas

    Teismas neleistinu metu briedę sumedžiojusiems vyrams skyrė baudas

    Panevėžio apylinkės teismas neleistinu metu briedžio patelę sumedžiojusiems trims vyrams skyrė baudas ir vieneriems metams atėmė teisę medžioti. Teismas antradienį pranešė, kad visiems trims medžiotojams atimta teisė medžioti vienerius metus bei paskirta 800 eurų bauda kiekvienam.

    Be to, iš briedę nušovusio medžiotojo konfiskuotas šautuvas su priedais bei automobilis, kuriuo gabeno nušautą gyvūną. Jis turės atlyginti ir gamtai padarytą žalą – beveik 3,6 tūkst. eurų.

    Bylos duomenimis, gruodžio 6 dieną dieną Biržų girioje trys vyrai sumedžiojo suaugusią briedžio patelę, pakrovė ją į visureigį, nuvežė ir išdorojo. „Apie sumedžiotą briedžio patelę nepranešė aplinkos apsaugai ar bendruoju pagalbos numeriu.

    Tai rodo, kad buvo bandoma nuslėpti šį faktą“, – rašoma teismo išplatintame pranešime. Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

    „BNS.lt”
    Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama

  • Medžiotojas peršovė kolegai koją

    Medžiotojas peršovė kolegai koją

    Šeštadienį Raseinių raj. medžioklės klube „Balčia”, varyminių medžioklių metų įvyko nelaimingas atsitikims. Pirminiais duomenimis garbingo amžiaus medžiotojas taikydamasis į bėgančias stirnas neišlaikė saugaus kampo ir peršovė kitam medžiotojui koją.

    Policija ir Kauno gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai tiria šio įvykio aplinkybes. Po pirminės medikų pagalbos nukentėjęs medžiotojas išleistas gyditis ambulatoriškai.

    „Miske.lt”

  • Vilkų gynėjai manipuliuoja klaidinančiais skaičiais

    Vilkų gynėjai manipuliuoja klaidinančiais skaičiais

    Vilkų gynėjai kelia paniką, kad šiemet bus sumedžiota 40% vilkų populiacijos. Eiliniai žmonės nežino, kaip skaičiuojama kvota, tad daug kas tiesiog patikliai užkimba ant melagių ir manipuliatorių meškerės. Pasiaiškinkime, kaip paskaičiuojama medžioklės kvota ir kiek procentų nuo vilkų populiacijos ji iš tikro sudaro.

    Taigi, Aplinkos ministerijos pateiktame vilkų apskaitos apibendrinimo žemėlapyje, skaičiuojant vienetais, yra 345 vilkai. Iš jų yra 37 gaujos po 4 ir daugiau vilkų. Skaičiuojant vadas vien jose, dauginame gaujų skaičių iš mokslininkų apskaičiuoto koeficiento 3,25 – tyrimais nustatyta, kad vidutiniškai gaujoje tiek vilkiukų išgyvena iki rudens (vilkė atveda nuo 3 iki 9 vilkiukų).Taigi, 37 gaujose bus 120 išgyvenusių vilkiukų. Apskaita buvo atliekama žiemą, tad šių metų vilkiukai dar nebuvo gimę, todėl pridedame juos ir gauname 465 vilkus (345+120). Tada nuo 465 vilkų skaičiuojame, kiek procentų sudaro 120 medžioklės kvota. Ir gauname viso labo 25,8% – vos ne per pusę mažesnį skaičių.

    Šis skaičiavimas atliktas naudojant tikslų vilkų apskaitoje įrašytą skaičių. Dar galimas kitoks skaičiavimas, numatytas vilko apsaugos plane:
    imamas tik šeimų po 4 ir daugiau vilkų skaičius (37), jis dauginamas iš koeficiento 8 – gaunasi 296 vilkai. Tuomet pridedame vadas: 37 padauginama iš 3,25 – gauname 120 vilkiukus. Sudedame 296 ir 120 ir gauname bendrą vilkų skaičių rudenį – 416. Paskaičiavę kvotą gauname 28,8% – ir vėl tolokai iki 40%. Taikant koficientą 8, turėtų būti į populiacijos skaičių itraukti ir vieniši vilkai, poros bei trijulės. Tačiau, kaip matome iš šių metų apskaitos žemėlapio, realiai yra suskaičiuoti 345 vilkai – gerokai daugiau, nei šiuo būdu gaunamas 296 skaičius. Todėl pirmo skaičiavimo būdu gaunamas mažesnis ir artimesnis tiesai medžioklės kvotos procentas.

    Vilkų gynėjai „netyčia“ klaidina visuomenę, skaičiuodami kvotos procentus nepridėdami šių metų išgyvenusių vilkiukų? Jie juk turėtų žinoti, kad žiemos apskaitos metu šių metų vilkiukai dar nebuvo gimę, tad žemėlapyje neapskaityti.

    Vilko apsaugos plane nenumatyta skaičiuoti trijulių ir porų vadas. O dalis iš jų tikrai turėjo vilkiukų, tad realūs kvotos procentai dar gerokai mažesni.

    „Miske.lt“
    STOP vilkų veisimui Lietuvoje

  • Medžiojame „Žemaitkiemio“ medžiotojų klube

    Medžiojame „Žemaitkiemio“ medžiotojų klube

    Praeitą savaitgalį buvau pakviestas į medžioklę Ukmergės raj. „Žemaitkiemio“ medžiotojų klube. Šis klubas valdo apie 12 tūkstančių hektarų plotus ir jame medžioja 42 medžiotojai. Nepaisant smarkaus vėjo į medžioklę susirinko gausus būrys medžiotojų. Kviečiu pasižiūrėti kaip mums tą dieną sekėsi ir ką pavyko sumedžioti.

  • Žvėrių takais su Dievo palaima

    Žvėrių takais su Dievo palaima

    Prieš savaitę, trisdešimt aštuntąjį kartą medžiotojai susirinko į Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos (MŽD) organizuojamą pavyzdinę medžioklę. Ji seniai tapo tradicinė – kasmet rengiama prieš Kalėdas ir vyksta vis kitame būrelyje ar klube. Šįkart – „Stanelių“ klubo medžioklės plotuose.

    Karaliumi pripažintas medžiotojų ir žvejų klubo „Juodeikiai“ vadovas Virginijus Vaškys, paguldęs lapę.
    Rašau, kad pripažintas, o ne tapo – sumedžiojęs daugiau žvėrių. Taip bus teisingiau, nes dar keli medžiotojai patiesė po vieną žvėrį.

    Medžiotojus į miškus išlydėjo Plungės parapijos klebonas Vytautas Gedvainis. Išsirikiavusiems šautuvus užsikabinusiems vyrams jis sakė, jog medžiotojai eina į Dievo kūriniją, kurią privalu saugoti.

    Organizatoriai (Iš kairės): Tadas Andruška, medžioklės vadovas Rimantas Kleinauskas, Andrius Balsys.

    Medžioklės vėliavą (Plungės rajono MŽD) šalia jau kabančios „Stanelių“ klubo iškėlė praeitos medžioklės karalius Česlovas Kerpauskas.
    Puikios medžioklės palinkėjo Plungės rajono MŽD vadovas Saulius Vengalis. Kaip elgtis medžioklėje, į kokius žvėris galima taikytis, susakė „Stanelių“ klubo ir medžioklės vadovas Rimantas Kleinauskas.

    Ta laputė medžiotojų ir žvejų klubo „Juodeikiai“ vadovui Virginijui Vaškiui pelnė medžioklės karaliaus vardą.

    O tada… visi patraukėme į tenykščius miškus, kiekvienas tikėdamasis pamatyti medžiojamą žvėrį. Geriausia, kad tai būtų „kalėdinis“ kiškis. Deja, kiškelio niekas nepatiesė. Tačiau per pirmą varymą krito dvi stirnos.

    Surengti trys varymai. Važiuodami magistrale Šiauliai–Palanga į kitus klubo miškus, pakelėje aptikome naktį kažkokiu transportu (greičiausiai krovininiu automobiliu) užmuštą suaugusį šerną. Pasak R. Kleinausko, tokių atvejų jų medžioklės plotuose būna dažnai, nes juos kerta magistraliniai keliai ir geležinkelis. Kasmet žūva nemažai žvėrių.

    Iš anksto buvome informuoti, jog vyks trys varymai. Trečiajame bus medžiojami šernai. Į degluosius pasipylė šūviai. Deja, nemažai pro šalį – net keturiolika.

    Vadovo nurodymai kitam varymui.

    Šioje medžioklėje buvo svečių iš Vilniaus, Ignalinos ir net Latvijos. Ignalinietis Remigijus Noreika paguldė stirnų jauniklį.
    Medžioklė buvo šauni. Patiesti žvėrys ir karalius pagerbti medžioklės rago garsais. Karaliumi tapusiam klubo „Juodeikiai“ vadovui V. Vaškiui draugijos pirmininkas S. Vengalis įteikė pereinamąją taurę. Tada – bendra nuotrauka, ir karalius nuleido medžioklės vėliavą.
    Viso to kitaip nei puikia medžioklės kultūra nepavadinsi!

    Pagerbiama sumedžiota laputė ir taiklus šaulys.

    Erdvioje R. Kleinausko pirtelėje suruoštame pobūvyje karalius dėkojo už puikiai surengtą medžioklę. Padėkas organizatoriams išsakė daugelis dalyvių. Medžioklinę sriubą išvirė pagarbintas tokio patiekalo specialistas Zigmas Viršila iš Kulių.
    Medžioklė tikrai buvo surengta šauniai – šeimininkai pasistengė. Kaip visus informavo draugijos vadovas, kitais metais ji vyks „Žemaitijos“ klubo plotuose.

    Plungės MŽD vadovas Saulius Vengalis karaliui Virginijui Vaškiui įteikia pereinamąją taurę

    Atsisveikinant „Plungei“ medžioklės vadovas R. Kleinauskas papasakojo, jog kolektyve yra 26 medžiotojai. Medžioklės teritorija su gyvenvietėmis, keliais ir geležinkeliu – maždaug 8 000 ha. Atrodo, kad tokioje teritorijoje, kur nuolatos vyksta eismas, žvėrių ne itin turėtų būti, bet vien briedžių (neskaitant kitų žvėrių) keliuose ir geležinkelyje kasmet žūva apie tris.
    Taigi žvėrių ten yra, sumedžiojama nemažai. Tad nei plauko… nei tauko.

    „Miske.lt”
    Kostas Slivskis
    Nuotraukos autoriaus

  • JAV sukurta vakciną nuo AKM gali būti neveiksminga

    JAV sukurta vakciną nuo AKM gali būti neveiksminga

    Vokietijos mokslininkai praneša, kad Amerikoje sukurta vakcina prieš afrikinį kiaulių marą (AKM) nebus veiksminga Europoje. Anot Vokietijos mokslininkų, afrikinio kiaulių maro virusas mutuoja, todėl sukurta vakcina greičiausiai nebus veiksminga.

    Anot mokslininkų tai tik pirmieji žingsniai kuriant vakciną nuo AKM. Tokios vakcinos kūrimo procesas užtruks nuo penkių iki septynių metų ir Europoje sąjungoje vykdomi keli projektai šiuo klausimu.

    Ties vakcinos prieš AKM kūrimu dirba ne viena šalis, tačiau pasiekti stabilių rezultatų, kad būtų galima pradėti masinę gamybą kol kas niekam nepavyko. Šiais metais Vietname buvo sukurta vakcina prieš AKM, tačiau virusui mutavus darbus teko pradėti iš pradžių.

    „Miske.lt”

  • Alytaus regione – medžioklė draudžiamais įrankiais

    Alytaus regione – medžioklė draudžiamais įrankiais

    Antradienį Varėnos rajone Karmės miške sulaikytas asmuo, medžioklei naudojęs kilpas gyvūnams gaudyti. Už medžioklę draudžiamu įrankiu pažeidėjui gresia bauda nuo 600 iki 1700 eurų kartu su 3 kilpų konfiskavimu. Be to, pareigūnams atlikus tyrimą, nustatyta, kad prieš kelias dienas asmuo minėtu draudžiamu įrankiu sumedžiojo stirną, todėl jam reikės atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri siekia 1028 eurus.

    Tai jau antras atvejis šį mėnesį, kai Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustato kilpomis medžiojantį pažeidėją. Gruodžio 2 d. medžioklė šiais draudžiamais medžioklės įrankiais fiksuota Jurgionių kaime. Sulaikytas asmuo taip pat buvo miške pastatęs 3 kilpas. Laimei, šis pažeidėjas gyvūnų sugauti nesuspėjo, tačiau už medžioklę su kilpomis jam gresia nuo 600 iki 1700 eurų bauda kartu su minėtų pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimu. Abiem atvejais sprendimus šiose bylose priims teismas.

    Taip pat vakar Varėnos rajone fiksuotas ir žvejybos taisyklių pažeidimas. Nedzingio ežere sulaikytas pažeidėjas, vykdęs neteisėtą žvejybą statomaisiais žvejybiniais tinklais. Šiais ne mėgėjų žvejybos įrankiais asmuo sugavo 23 karšius ir starkį.

    Už padarytą administracinį nusižengimą pažeidėjui gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų kartu su septynių tinklų konfiskavimu. Taip pat teks atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri siekia 1525 eurus.