Miske.lt

Žyma: VMVT

  • VMVT siūlo leisti naudoti papildomas priemones kovai su AKM

    VMVT siūlo leisti naudoti papildomas priemones kovai su AKM

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, siekdama įgyvendinti Europos Sąjungos afrikinio kiaulių maro strategiją, atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nėra įgyvendinami tam tikri strategijos elementai.

    Afrikinio kiaulių maro kontrolės ir kovos priemonės yra nustatytos Europos Sąjungos strategijoje, kuri privalomai įgyvendinama visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Vienas iš AKM strateginių tikslų yra šernų populiacijos reguliavimas, mažinant jos dydį. Tai gali būti pasiekiama tik per tikslingą patelių medžiojimą (ypatingai – suaugusias šernų pateles) ir išlaikant sumedžiojamų šernų patinų ir patelių balansą (50% patinų ir 50% patelių).

    VMVT informuoja, kad š.m. birželio 12-13 d. Europos Komisijos nuolatinio komiteto darbo grupės posėdyje buvo pristatyta strategijos projekto 11 versija, kurioje, siekiant įgyvendinti strategijos tikslus, kaip papildoma kovos su AKM priemonė, yra numatyta galimybė šernų populiacijai reguliuoti naudoti naktinio matymo taikiklius, jų priedus ir garso slopintuvus.

    Minėtos papildomos šernų populiacijos reguliavimo priemonės yra leidžiamos naudoti Europos Sąjungos valstybėse narėse, kuriose nustatytas afrikinis kiaulių maras, t.y. Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir Vengrijoje.

    Siekiant tinkamai kontroliuoti AKM plitimą tikslu likviduoti AKM šernų populiacijoje, VMVT prašo reglamentuoti galimybę naudoti naktinio matymo taikiklius, jų priedus ir garso slopintuvus šernų medžioklėje.

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikisi, kad leidus medžioti šernus naudojant papildomas priemones, bus pasiektas šernų patinų ir patelių sumedžiojimo balansas, o medžiotojai efektyviai sieks užsibrėžtų tikslų.

  • Europos Sąjungoje vis didesnis dėmesys gyvūnų ligų situacijai

    Europos Sąjungoje vis didesnis dėmesys gyvūnų ligų situacijai

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika skaitė pranešimą aukšto lygio tarptautinėje konferencijoje „Tarp valstybių plintančios gyvūnų ligos“. Ši konferencija, skirta sudėtingai gyvūnų užkrečiamųjų ligų situacijai ir valstybių bendradarbiavimo klausimas aptarti, birželio 10 d. surengta Bukarešte.

    Konferencijoje VMVT direktorius pristatė Lietuvos patirtį kovojant su afrikiniu kiaulių maru (AKM). „Su šia liga susidūrė jau ne viena Europos valstybė, tad Lietuvos sukaupta patirtis ir praktinės žinios aktualios tiek Europos Sąjungos, tiek ir kaimyninėms šalims, lygiai taip pat susiduriančiomis su AKM rizika. Lietuvoje mums tikrai pavyko pasiekti gero ir glaudaus bendradarbiavimo su medžiotojais ir kiaulių laikytojais. Kitų šalių ekspertus pakviečiau atvykti į Lietuvoje organizuojamus praktinius kovos su AKM mokymus. Juos organizuoja Afrikinio kiaulių maro kompetencijos centras, drauge su VMVT įkurtas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje“, – sakė D. Remeika.

    Konferencijoje pranešimus skaitė Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), Europos Komisijos, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ekspertai. Šalių patirtį pristatė atstovai iš Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos ir Bulgarijos.

    „Konferencijos metu dar kartą įsitikinau, kaip aukštai kitų šalių kolegos vertina Lietuvos patirtį ir mūsų ekspertų žinias kovojant su AKM. Tik ką Lietuvos ekspertai grįžo iš Kinijos, kurioje AKM situacija yra labai sudėtinga. Šią savaitę mūsų specialistai veda mokymus Balkanų šalyse, o artimiausiu metu Lietuvoje mokymus organizuosime ekspertams iš Japonijos, Vokietijos, Suomijos. Lietuvoje drauge su Vokietijos mokslininkais vykdomi svarbūs moksliniai projektai: tiriamas AKM viruso virulentiškumas ir atsparumas aplinkos veiksniams, vykdomi viruso pernešimo moksliniai tyrimai. Lietuvos ekspertų tarptautinis pripažinimas stiprina trečiųjų šalių atsakingų institucijų pasitikėjimą mūsų vykdomos kontrolės procesais, o drauge ir mūsų pozicijas derantis dėl eksporto galimybių“, – pabrėžia D. Remeika.

    Pasak VMVT direktoriaus, gyvūnų ligų atnešami pavojai ir nuostoliai bus nagrinėjami ne tik konferencijoje. Šie klausimai persikels ir į birželio 12–14 d. Bukarešte vyksiančio neformalaus Europos Sąjungos Tarybos Vyriausiųjų veterinarijos pareigūnų darbo grupės posėdžio darbotvarkę.

  • AKM nesitraukia – virusas plinta laukinėje gamtoje ir kelia pavojų ūkiams

    AKM nesitraukia – virusas plinta laukinėje gamtoje ir kelia pavojų ūkiams

    Medžiotojams pradėjus aktyvesnį medžioklės sezoną, šalies miškuose dažniau nustatomos ir afrikiniu kiaulių maru (AKM) užkrėstos vietos. Per pastarąjį mėnesį gegužės 7–birželio 6 d. laukinėje gamtoje AKM buvo nustatytas 47 vietose, kuriose buvo rasti 43 nugaišę ir sumedžioti 26 virusu užsikrėtę šernai. Iš viso šiemet mūsų šalyje AKM diagnozuotas 418 šernų (307 nugaišusiems ir 111 sumedžiotų).

    Šią savaitę registruotas ir pirmas šiais metais AKM atvejis kiaulių laikymo vietoje. Liga nustatyta nedideliame Šakių rajono Plokščių seniūnijos ūkyje. Patvirtinus AKM diagnozę, ūkyje laikytos dvi kiaulės saugiai sunaikintos, atlikta ūkio dezinfekcija, aplink protrūkio vietą nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos.

    VMVT specialistai dar kartą atkreipia kiaulių laikytojų dėmesį, kad laukinėje faunoje nuolat fiksuojami AKM atvejai yra didžiausias rizikos veiksnys, dėl kurio atsiranda sąlygos į ūkius patekti ligą sukeliančiam virusui. Šiltuoju metu tokia tikimybė yra pati didžiausia, tad būtina rūpintis laikomų kiaulių sveikata ir griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų. Būtina saugoti gyvulius nuo galimo kontakto su pašaliniais asmenimis, kitais gyvūnais, negalima šerti kiaulių termiškai neapdorotais pašarais ir virtuvės atliekomis. Einant į tvartą būtina pasikeisti avalynę, darbo drabužius, naudoti tik kiaulių šėrimui ir priežiūrai skirtą inventorių, laikytis asmeninės higienos. Prieš patenkant į patalpą, kur laikomos kiaulės, būtina įsirengti dezinfekcinį kilimėlį batų dezinfekcijai ir jį nuolat užpildyti aktyviu dezinfekciniu tirpalu, veikiančiu prieš AKM.

    Vengiant įgyvendinti šiuos reikalavimus arba juos įgyvendinant aplaidžiai, nukenčia visi aplinkiniai kiaulių augintojai, kurie patiria nemenkų nuostolių dėl taikomų veiklos apribojimų. Į ribojimų zoną patekus mėsos perdirbimo įmonei ar komerciniam kiaulininkystės ūkiui, dėl produkcijos ir gyvūnų išvežimo draudimo jų patiriami ekonominiai nuostoliai gali siekti ir dešimtis tūkstančių eurų. Todėl kiaulių laikytojai turėtų realiai įvertinti savo galimybes užtikrinti ir laikytis biologinio saugumo reikalavimų, o jų nesant – nedelsti ir pasiskersti kiaules bei jas suvartoti savo reikmėms. Nustačius AKM, nugaišinamos visos ūkyje laikomos kiaulės bei sunaikinama visa mėsa ir jos produktai, kurie galėjo būti užkrėsti AKM.

    VMVT primena, kad pastebėjus pakitusį laikomų kiaulių elgesį ar joms pradėjus gaišti, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos specialistus arba pranešti VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403.

  • Medžiotojų organizacijos ir VMVT vienija jėgas

    Medžiotojų organizacijos ir VMVT vienija jėgas

    Praeitą savaitę vyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos išplėstinis tarybos posėdis kuriame buvo aptarti medžiotojams aktualūs klausimai. Susirinkime taip pat dalyvavo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė, valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika ir direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.

    Susirinkimo metu buvo pritarta, kad medžiotojus vienijančios organizacijos privalo dalyvauti keičiant medžioklės taisykles, su jomis turi būti tariamasi ir atsižvelgiama į jų nuomonę.

    Vyko diskusija ir dėl dvigubai išaugusių mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklius panaudojimo. Medžiotojų organizacijos tikisi, kad turės aiškiai reglamentuotą galimybę panaudoti dalį šių lėšų medžiojamosios faunos ir jos gyvenamosios aplinkos apsaugai, gausinimu ir turtinimui.

    Su valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais buvo aptarti klausimai, dėl Europos Komisijos pristatytos Afrikinio kiaulių maro strategijos Europos Sąjungoje projekto.
    Siūlomos AKM strategijos priemonės skiriasi skirtingose teritorijose. Pagrindiniai pakeitimai kurie liečia mus – šernų šėrimas ir jų jaukinimas turi būti uždrausti. Jaukinti galima būtų tik su tikslu pagauti šernus gaudyklėmis ar žudymo tikslais, t. y. ne maistui vartoti, o sunaikinti.
    Prieita bendros nuomonės, kad Lietuvos medžiotojų organizacijos kartu su VMVT pakankamai gerai tvarkosi su AKM paplitimu šalies teritorijoje ir Briuselio siūlomos pataisos yra perteklinės. Nutarta suvienyti jėgas ir atstovėti šią poziciją kartu.

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai pateikė duomenis dėl šernų sumedžiojimo AKM zonose ir išsakė savo pastebėjimus bei pageidavimus. Bendra situacija nėra bloga, tačiau VMVT pageidavo, kad būtų sumedžiojamą daugiau šernų patelių. Norima pasiekti sumedžiojimo santyki 50% patinų ir 50% patelių.
    Bendru sutarimu prieita prie nuomonės, kad norit pasiekti VMVT pageidaujamą šernų sumedžiojimo santyki, medžiotojams turėtų būti leidžiama naudoti įrangą kuri leistų atlikti taiklų šūvį tamsiu paros metu nenaudojant prožektorių.

    Nesenai pasirodė nepatvirtinta informacija, kad Ispanai sėkmingai išbandė vakciną nuo AKM. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai patvirtino, kad šis faktas yra teisingas ir vakcina dabar yra bandymų stadijoje. Jei bandymai pavyks sėkmingai, vakcina bus išleista į rinką. Anot VMVT sėkmės atveju vakcina mūsų šalį pasieks ne greičiau kaip po trijų metų.

    „Miske.lt“
    Deividas Staponkus

  • Briuselis užsimojo uždrausti šernų viliojimą?

    Briuselis užsimojo uždrausti šernų viliojimą?

    Praeitą savaitę Europos Komisija pristatė Afrikinio kiaulių maro strategijos Europos Sąjungoje projektą. Esminiai pakeitimai dėl AKM kontrolės priemonių šernų populiacijoje.

    Siūlomos AKM strategijos priemonės skiriasi skirtingose teritorijose. Lietuva patenka į 5 grupę – teritorijas, kur AKM yra daugiau nei metai, todėl mums taikomos priemones, aprašytos 3.1.5. punkte (projekto dokumentas EN kalba).

    Pagrindiniai pakeitimai kurie liečia mus – šernų šėrimas ir jų jaukinimas turi būti uždrausti! Jaukinti galima būtų tik su tikslu pagauti šernus gaudyklėmis ar žudymo tikslais, t. y. ne maistui vartoti, o sunaikinti.

    Žudymą turėtų atlikti tik specialiai paruošti medžiotojai (čekų atveju žudymą atliko tik policijos snaiperiai, medžiotojams nebuvo leista vykdyti šios priemonės).

    Iš savo pusės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) ruošia rekomendacijas ir pasiūlymus šiuo klausimu. Šis Europos Komisijos pristatytas projektas liečia ne tik Lietuvą bet ir kitas Europos sąjungos šalis, todėl bandoma kooperuotis šiuo klausimu su Estija, Latvija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Bulgarija.

    Priėmus šį dokumentą, turėsime atitinkamai keisti ir medžioklės taisykles bei koreguoti medžiotojų įpročius.

    „Miske.lt“

  • Vyko mokymai inspektoriams dėl AKM

    Vyko mokymai inspektoriams dėl AKM

    Balandžio 17–18 d. Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) vyko mokymai VMVT teritorinių padalinių darbuotojams tema „Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų kontrolė ir afrikinio kiaulių maro židinių likvidavimas“.

    Afrikinis kiaulių maras (AKM) naminių kiaulių laikymo vietose dažniausiai pasireiškia šiltuoju metu laiku, todėl dvi dienas trukusiuose mokymuose pagrindinis dėmesys buvo skirtas pasirengimui vasaros sezonui. VMVT ekspertai pristatė Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimus, pasidalino Lietuvoje ir užsienyje įgytomis žiniomis ir sukaupta patirtimi kovojant su AKM, pristatė AKM situaciją Lietuvoje, Europoje ir Azijoje. VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis neseniai grįžo iš Kinijos, kur dalyvavo ir pranešimą skaitė Pekine vykusiame tarptautiniame seminare AKM klausimais, tad šiuose mokymuose kolegos turėjo galimybę išgirsti pačią naujausią ir aktualiausią informaciją.

    Inspektoriai aktyviai diskutavo dėl problemų, iškylančių vykdant patikrinimus kiaulininkystės ūkiuose ar medžiotojų aikštelėse, jų sprendimo būdų. Praktines užduotis pagal individualius scenarijus mokymų dalyviai atliko grupėse kartu su ekspertu-moderatoriumi. Jie modeliavo veiksmų planus esant AKM įtarimui arba jam pasitvirtinus ūkyje ar laukinėje faunoje.

    „Šių mokymų tikslas, kad gerąja praktika pasidalintų ir savo patirtį perduotų tie, kurie jau buvo susidūrę su AKM ir žino, kaip reikia elgtis esant ekstremaliai situacijai. Taip pat siekiame paskatinti kolegas operatyviai keistis informacija ir bendradarbiauti esant ligos įtarimui ar protrūkiui. Mokymuose itin daug dėmesio skyrėme praktiniams užsiėmimas. Tikimės, kad tai padės kolegoms visapusiškai pasiruošti artėjančiam rizikingam laikotarpiui, tinkamai reaguoti į nenumatytas situacijas ir išmokys svarbiausio dalyko: komunikuoti, bendradarbiauti, keistis informacija, priimti geriausius sprendimus“, – sakė VMVT direktorius Darius Remeika.

  • Su Prancūzijos atstovais aptarti AKM keliami iššūkiai

    Su Prancūzijos atstovais aptarti AKM keliami iššūkiai

    Praėjusį penktadienį, kovo 29 d., Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas susitiko su Prancūzijos žemės ūkio atašė Centrinėje ir Rytų Europoje p. Marie Christine Le Gal ir Prancūzijos ambasados atstovais.

    Susitikimo tikslas – detaliau susipažinti, su kokiais iššūkiais susiduria Lietuva ir kitos regiono valstybės dėl afrikinio kiaulių maro (AKM). Anot ponios M. C. Le Gal, Prancūzija dėl šios ligos imasi nemažai prevencinių veiksmų tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygiu, todėl domisi ir kitų šalių patirtimi.

    „Susitikimo metu kolegoms iš Prancūzijos pristatėme, kokia AKM situacija Lietuvoje yra šiuo metu, taip pat, kokia šios ligos istorija mūsų šalyje. Svečiams buvo įdomu viskas, pradedant nuo to, kokių prevencinių veiksmų ėmėsi Lietuva AKM 2013 m. nustačius kaimynėje Baltarusijoje. Taip pat detaliai aptarėme šiuo metu mūsų taikomas ligos kontrolės ir likvidavimo priemones ligos židinyje laukinėje faunoje ar kiaulių ūkyje“, – kalbėjo V. Paulauskas.

    Pasak VMVT direktoriaus pavaduotojo, Prancūzijos žemės ūkio atašė domėjosi ir ekonominiais nuostoliais, siejamais su AKM protrūkiais: tiek tiesiogiai ūkiuose patiriamais nuostoliais dėl ligos židinio likvidavimo, tiek ir netiesioginiai nuostoliai ūkininkams ir mėsos perdirbimo įmonėms, dėl taikomų prekybos apribojimų.

    AKM Europoje Sąjungoje šiuo metu užfiksuotas 10 valstybių. Liga gan sparčiai plinta ir Azijoje. Kinijoje šiais metais jau užregistruoti 114 AKM židinių, kuriuose nugaišinta per 1 mln. kiaulių. Mongolijoje kiaulių laikymo vietose patvirtinta 11 ligos židinių, o Vietname – 556 AKM protrūkiai (šiose šalyse dėl AKM jau sunaikinta daugiau kaip 90 tūkst. kiaulių).

  • Kiaulė ar šernas – štai kur klausimas

    Kiaulė ar šernas – štai kur klausimas

    Neseniai Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba (VMVT) išplatino pranešimą, kad išmokos už sumedžiotas šernų pateles nedavė laukto rezultato. Įdomu būtų sužinoti kokio rezultato VMVT tikėjosi? Kad medžiotojai iššaudys visas pateles už kelis eurus?

    Visų pirma noriu pasakyti, kad šiame straipsnyje išdėstyta mano nuomonė ir tai nereiškia, kad medžiotojai nevykdo jiems priskirtų prievolių.

    Pradžioje noriu atkreipti dėmesį, kad Afrikinis kiaulių maras (AKM) paveiktoms šalims sukelia didžiulius ekonominius nuostolius,  nes liga pasižymi dideliu mirtingumo laipsniu. Be to, ši liga pasižymi dideliu plataus ir spartaus tarptautinio paplitimo potencialu. Tokiu atveju tarptautinė prekyba gyvūnais ir kiaulienos produktais gali patirti rimtus ekonominius padarinius.

    VMVT įpareigojo medžiotojus mažinti šernų skaičių, kad sumažėtų žvėrių tankis gyvename plote, ko pasekoje Afrikinis kiaulių maro plitimas į naujas teritorijas būtų pristabdytas. Noriu paklausti, ar jūs tikrai tuo tikit, kad tai geriausias spendimas sustabdyti AKM plitimą?

    Tikriausiai ir kvailiui aišku, kad AKM perneša ne tik šernai, o ir grybautojai, miškininkai, paukščiai, uodai, plėšrūnai ir visi kiti, kurie kartą per metus įkelia koją į mišką.

    Pamenate 2014 m. Alytaus rajone statėme tvorą už 200 tūkstančių eurų, kuri turėjo apsaugoti mus nuo AKM. Dabar visi puikiai supranta, kad tai buvo absurdiškas spendimas ir lėšų švaistymas. Ar nepasikartos situacija ir su šernų tankio mažinimu, tik vietoje niekam nereikalingos  tvoros būsime išnaikinę vieną pagrindinių Lietuvos miškų gyventojų.

    Medžiotojai pamena tuos laikus kaip 2001 metais per Lietuvą praūžė klasikinis kiaulių maras, ko pasekoje per porą metų išmirė beveik visa šernų populiacija. Po to, kai mūsų šalies  teritorijoje 2014 metais buvo nustatytas pirmas Afrikinio kiaulių maro atvejis, visi baiminosi tų pačių rezultatų kaip ir su klasikinių kiaulių maru. Tačiau kaip matome, AKM mūsų šalyje jau daugiau nei trys metai ir šernai nekrenta taip, kaip visi tikėjosi. Kyla klausimas kodėl taip yra?

    Iš visų sumedžiotų šernų yra paimami mėginiai dėl Afrikinio kiaulių maro ir pristatomi į maisto ir veterinarijos tarnybą tyrimams. Man žinomas ne vienas atvejis, kada gautame tyrimų atsakyme sakoma, kad šernas yra ligos nešiotojas.

    Įdomi situacija – turime šernų bandą, kurią sudaro apie dvidešimt šernų ir vienas iš jų yra AKM nešiotojas, tačiau visi kiti šernai sveiki ir gyvi. Į galvą peršasi viena labai paprasta išvada, kad dalis šernų yra atsparūs šiai ligai.

    Jei dalis šernų atsparūs šiai ligai, tokiu atveju ar nereikėtų jų saugoti anot juos šaudžius? Žvelgiant iš medžiotojo pusės tai būtų protingas sprendimas, tačiau iš kiaulių augintojų pusės tai reikštu verslo pabaigą.

    Pranešime spaudai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis teigė, kad preliminariais duomenimis, šiais metais sumedžiotas panašus kiekis vyresnio amžiaus šernų patelių kaip ir praėjusių metų medžioklės sezono metu. Tai rodo, jog padidintos išmokos nedavė laukto efekto, todėl bus svarstomos papildomos šernų populiacijos reguliavimo priemonės.

    Apmaudu, kad esame pasirengę bet kokia kaina apsaugoti kiaulių fermas nepaisant to, kad reikės išnaikinti šernus.  Jei ateityje  nenorime vaikščioti po tuščius miškus, pradėkime racionaliai mastyti ir saugoti tai ką turime.

    Autorius: Deividas Staponkus
    www.medziotojusajunga.lt

  • VMVT: padidintos išmokos už sumedžiotas šernų pateles nedavė rezultato

    VMVT: padidintos išmokos už sumedžiotas šernų pateles nedavė rezultato

    „Preliminariais duomenimis, šiais metais sumedžiotas panašus kiekis sumedžiotų vyresnio amžiaus šernų patelių kaip ir praėjusių metų medžioklės sezono metu. Tai rodo, jog padidintos išmokos nedavė laukto efekto, todėl bus svarstomos papildomos šernų populiacijos reguliavimo priemonės“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

    VMVT taip pat primena, kad pirmadienį baigėsi prašymų gauti išmokas už sumedžiotas šernų pateles terminas. Siekiant paskatinti medžiotojus aktyviau reguliuoti šernų populiaciją, anot VMVT, nuo šių metų spalio 1 d. iki gruodžio 18 d. buvo iki 300 eurų padidintos išmokos už sumedžiotą vyresnę kaip 24 mėn. šerno patelę, tačiau nebemokama už jaunesnes kaip 2 metų pateles.

    Medžiotojai VMVT teritoriniams padaliniams dar gali teikti prašymus gauti išmokas už šernų pateles, sumedžiotas iki š.m. gruodžio 17 d. (imtinai). Europos Sąjungos kovos su afrikiniu kiaulių maru (AKM) strategijoje numatyta, kad siekiant sureguliuoti šernų populiaciją, turi būti medžiojamos suaugusios šernų patelės.

    „Tai viena iš pagrindinių priemonių, siekiant pristabdyti AKM plitimą“, – teigiama pranešime. Ši užkrečiamoji liga paplitusi 31 Lietuvos savivaldybėje. Šiais metais AKM laukinėje faunoje nustatytas 1 242 vietose 2 245 šernams (282 sumedžiotiems ir 1 963 nugaišusiems).

    Šaltinis: www.15min.lt