Miske.lt

Žyma: VMVT

  • AKM situacija ir pastabos

    AKM situacija ir pastabos

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Lenkijoje birželio 4 d. užfiksuotas jau trečias afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis (Vlodavos r.) naminių kiaulių ūkyje, kuriame buvo auginama 70 kiaulių. Šiuo metu ligos židinys jau likviduotas, tačiau specialistai perspėja, kad, įsivyraujant šiltiems orams, AKM viruso rizika nuolat didėja ir Lietuvoje. Greitu metu protrūkių galima tikėtis ir mūsų šalies kiaulių ūkiuose, todėl tam reikia ruoštis.

    VMVT atkreipia dėmesį, kad AKM pasireiškimui ir plitimui didžiausią įtaką turi biologinio saugumo reikalavimų laikymasis. Nuo AKM viruso nėra nei gydymo, nei vakcinos, o kiaules gali apsaugoti tik biosaugos reikalavimų laikymasis. Pažeidus arba nepaisant šių reikalavimų, užkratas iš laukinės gamtos gali būti lengvai perneštas į kiaulių laikymo vietas.

    Nuolat ir reguliariai stebint šio viruso elgesenos pokyčius, aiškėja, kad AKM poveikis šernų populiacijai pastaraisiais metais kito. Pastebėta, kad AKM dažniau nustatomas sumedžiotiems šernams, o šernų gaišenose patvirtinamas vis rečiau. Šiais metais Lietuvoje AKM jau nustatytas 55 nugaišusiems ir 77 sumedžiotiems šernams. VMVT specialistai pastebi, kad pastaruoju metu sumažėjo šernų gaišenų paieškų intensyvumas, o tai neleidžia objektyviai įvertinti ligos daromo poveikio šernų populiacijai. Primename, kad už pranešimą apie rastą šerno gaišeną pranešėjui yra mokama 30 eurų kompensacija.

    Vakariniuose Lietuvos regionuose (Kelmės, Kretingos, Pagėgių, Plungės, Raseinių, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės r. savivaldybėse) AKM iki šiol nebuvo nustatytas arba patvirtinti tik pavieniai šios ligos atvejai. Pastebėta, kad šiuose rajonuose sumedžiojamų šernų skaičius trečius metus sistemingai mažėja. Specialistų manymu, šiose vietovėse AKM virusas gali cirkuliuoti, bet vis dar nėra aptinkamas, kadangi šernų gaišenų paieška vykdoma vangiai, sumažėjusi arba buvo pristabdyta ir šernų medžioklė.

    Specialistai įspėja, jog pasyvumas prisidedant prie AKM nustatymo ir prevencijos gali sukelti didelių ekonominių nuostolių, nes AKM virusas gamtoje nėra išnykęs. Liga gali pasireikšti tiek naujose, tiek ir tose teritorijose, kuriose jis buvo nustatomas prieš 5–6 metus.

    Kadangi mūsų šalyje pagrindinis AKM viruso šaltinis yra iš šernų populiacijos, VMVT nuolat primena medžioklės plotų naudotojams, kaip svarbu suvaldyti AKM viruso plitimą – intensyviau turėtų vykti tiek šernų medžioklės, tiek ir šernų gaišenų paieška. Apie surastą šerno gaišeną reikėtų informuoti artimiausią VMVT teritorinį padalinį ir nurodyti šerno gaišenos buvimo vietą arba pranešti VMVT visą parą veikiančia nemokama telefono linija tel. 8 800 40 403.

    VMVT pastabos dėl šernų mėginių

    Atkreipiame Jūsų (medžiotojų) dėmesį dėl tyrimams pristatomų sumedžiotų šernų mėginių sudėtį ir kokybę:

    1. Iš kiekvieno atitinkamo rajono savivaldybės teritorijoje sumedžioto šerno turi būti paimti mėginiai tyrimams dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) ir trichineliozės.

    2. Trichineliozės mėginį sudaro ne mažiau kaip 100 g diafragmos raumeninio audinio (taip vadinamų diafragmos kojelių ar raumenų, kuriais diafragma siejasi su krūtinės ląsta. Tai komercinis mėginys, jo nefinansuoja valstybė, todėl už jo ištyrimą visada reikia mokėti 8,70 Eur.

    3. AKM (Afrikinio kiaulių maro tyrimams) mėginį, privalomą pristatyti rajono veterinarijos tarnybos padaliniui, sudaro: 

    – blužnies gabaliukas, gabalas inksto ar visas inkstas, vienas ar keli limfiniai mazgai ir du mėgintuvėliai kraujo (vienas raudonu, kitas violetiniu kamšteliais). Tokios sudėties mėginys laikomas valstybinės stebėsenos mėginiu ir jo ištyrimą finansuoja valstybė.

    4. Jei AKM tyrimui pristatomas mėginys neatitiks 3 punkto reikalavimų, jis nebus tiriamas valstybės lėšomis. Tokį mėginį laboratorija galės ištirti dėl AKM kaip komercinį už 70 Eur medžiotojų pinigus.

    5. Jei šernų skerdenos nebus ištirtos dėl AKM (arba už valstybės, arba už medžiotojų pinigus), jo mėsa negalės būti naudojama nei žmonių maistui, nei gyvūnų šėrimui ir turės būti sunaikinta prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui.

    Pastaba: jei nežinote, ką reikia paimti tyrimams dėl AKM ar trichinų, skambinkite savo rajonų VMVT tarnybos specialistams

    Primename. kad mėginiai turi būti labai sandariai ir tinkamai (aiškiai ir įskaitomai) sužymėti taip vadinamais „markeriais“.

  • Lietuvoje pradedama laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės

    Lietuvoje pradedama laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) šiandien, balandžio 21 d., pradeda pavasarinę laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. Buferinėje 50 kilometrų zonoje pasienyje su Baltarusijos Respublika ir Lenkija iš orlaivių bus išmėtyta 505 tūkst. jaukų, vakcinaciją tikimasi baigti iki gegužės pabaigos.

    Lietuvoje paskelbus karantiną šiuos, dar kovo mėnesio pabaigai planuotus, darbus teko nukelti beveik mėnesiu vėliau. Pasak VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjos Kristinos Stakytės, laukinių gyvūnų vakcinacija Lietuvoje sistemingai vykdoma daugiau kaip dešimtmetį, todėl pasiutligės atvejų beveik nebepasitaiko. Tačiau kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Baltarusijoje, pasiutligė yra paplitusi ir tarp naminių, ir tarp laukinių gyvūnų, todėl visada išlieka rizika, kad į Lietuvą užsikrėtusių laukinių gyvūnų gali atklysti.

    Nors mėtomi jaukai su vakcina atitinka visus saugumo standartus ir nekelia pavojaus nei žmonių, nei gyvūnų sveikatai, tačiau specialistai perspėja, kad gyventojai, radę jauką, jo neliestų ir nerinktų.

    Jauko viduje yra aštri membrana su vakcina, kuria galima susižeisti. Tokiu atveju rekomenduojama nusiplauti rankas ir, jei reikia, žaizdą dezinfekuoti. Dėl tokio kontakto užsikrėsti pasiutlige žmogui pavojaus nėra – vakcina yra visiškai saugi ir patikrinta.

    Pastebėjus, kad jauką netyčia surado ir suėdė augintinis, rekomenduojama keletą dienų stebėti jo sveikatos būklę, pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Naminiams gyvūnams šie jaukai nepavojingi.

    Pasak specialistų, naminių ir laukinių gyvūnų vakcinacija – vienintelis efektyvus būdas kovoti su pasiutlige. Norėdami apsisaugoti, gyventojai taip pat turėtų vengti tiesioginių kontaktų su benamiais ar laukiniais gyvūnais. Visi šunų, kačių ar šeškų šeimininkai savo augintinius nuo pasiutligės privalo vakcinuoti kartą per 12 mėnesių, arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina, – pagal jos gamintojo instrukcijas. Vakcinavimą atlikęs veterinarijos gydytojas į skiepų pažymėjimą arba gyvūno augintinio pasą turi įrašyti datą ir skiepų galiojimo laiką.

    Praėjusiais metais dėl pasiutligės įtarimo Lietuvoje buvo ištirta 314  mėginių, daugiausia – laukinių gyvūnų  (atitinkamai 81 lapės ir 64 usūrinių šunų). Taip pat ištirta 20 šunų ir 20 kačių. Visų tyrimų rezultatai buvo neigiami. Paskutinį kartą pasiutligė nustatyta nugaišusiai lapei pasienyje su Baltarusija 2018 m. 

    Kaip skelbia Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija, pasaulyje kasmet nustatoma daugiau kaip  55 tūkst. žmonių mirčių nuo pasiutligės atvejų, daugiausia – Azijos ir Afrikos žemynuose. Lietuvoje paskutinis mirties atvejis užregistruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui, keliavusiam po Indiją, įkando šuo.

  • Lenkijoje ir Vengrijoje patvirtinti nauji paukščių gripo židiniai

    Lenkijoje ir Vengrijoje patvirtinti nauji paukščių gripo židiniai

    Atsakingos Lenkijos ir Vengrijos veterinarijos tarnybos praneša apie pastarosiomis dienomis užregistruotus naujus didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) paukščių gripo židinius.

    Kaimyninėje Lenkijoje (Sulencino apskritis, Liubušo vaivadija) liga patvirtinta komerciniame kalakutų ūkyje, kuriame buvo auginama daugiau kaip 94 tūkst. paukščių. Įtarimai kilo, staiga nugaišus daugiau kaip 600 kalakutų (13 savaičių amžiaus). 

    Nauji viruso židiniai užregistruoti ir Vengrijos Bač Kiškūno regione įsikūrusiose penkiose ančių fermose – iš viso čia laikyta per 95 tūkst. ančių, kurių amžius nuo 2 iki 12 savaičių.  

    Siekdami išvengti tolesnio paukščių gripo plitimo, Vengrijos ir Lenkijos valstybių veterinarijos specialistai aplink ūkius nustatė 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonas bei įgyvendina kitas papildomas kontrolės priemones. Visi laikyti paukščiai, jų produkcija, lesalai saugiai sunaikinami ir utilizuojami, ūkiuose atliekami dezinfekavimo darbai.

    „Per šiuos 2020 metus daugelis Europos valstybių patyrė didelių ekonominių nuostolių tiek dėl prekybos paukštiena apribojimų iš virusą patvirtinusių zonų, tiek dėl daugybės sunaikintų paukščių. Daugiau kaip 60 paukščių gripo židinių jau sunaikinta per 1 mln. naminių paukščių. Didelio patogeniškumo virusas labiausiai paveikė komercinius kalakutų ūkius ir kol kas plinta aplenkdamas Lietuvą – iki šiol paukščių gripas nebuvo nustatytas nė vienam ištirtam paukščio mėginiui. Tačiau primename, kad šiuo itin sudėtingu laiku paukščių laikytojai, įvertinę rizikas, privalo griežtai laikytis biosaugos reikalavimų, saugoti savo paukščius“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika.

    Akcentuojama, kad apsisaugoti nuo didelius ekonominius nuostolius nešančios ligos galima tik griežtai laikantis biologinio saugumo priemonių paukštininkystės ūkiuose. Juose laikomi paukščiai negali turėti jokių kontaktų su išorine aplinka. Todėl visiems paukščių laikytojams toliau galioja laikini apribojimai – vis dar vyksta pavasarinė laukinių vandens paukščių migracija ir iki šio laikotarpio pabaigos Lietuvoje privaloma laikyti savo naminius paukščius uždarytus arba išleisti tik į aptvertas lauko aikšteles. Paukščių laikytojams taip pat rekomenduojama kuo dažniau skalbti drabužius, dezinfekuoti batus, instrumentus, transporto priemones ir kt.

    Pastebėjus ar radus gaišusių naminių ar laukinių vandens paukščių, prašoma apie tai kuo skubiau pranešti veterinarijos gydytojams arba informuoti artimiausius VMVT departamentus visą parą veikiančia nemokama telefono linija 8 800 40 403.

  • Afrikinis kiaulių maras plinta ES – pirmas židinys Graikijoje

    Afrikinis kiaulių maras plinta ES – pirmas židinys Graikijoje

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šių metų vasario 5 d. Graikijos atsakinga tarnyba pranešė apie pirmąjį šioje šalyje afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkį. Tai jau vienuolikta Europos Sąjungos (ES) valstybė, kurioje per pastaruosius penkerius metus užregistruota šios ligos žinių.

    AKM virusas nustatytas šiaurinėje Graikijoje, Serės regione, esančiame kiaulių laikymo ūkyje, kuriame laikytos 32 kiaulės. Įtarimai kilo nugaišus vienam iš gyvulių su aiškiais AKM požymiais, kitos laikytos kiaulės taip pat saugiai sunaikintos. Graikijos veterinarijos pareigūnai ėmėsi visų būtinų apsaugos priemonių ligos plitimui sustabdyti.

    Lietuvoje šiais metais AKM protrūkių ūkiuose dar nebuvo užregistruota. 2019 metais mūsų šalyje patvirtina 19 AKM židinių nedideliuose ūkiuose, kuriuose kiaulės buvo laikomos savo reikmėms. Dėl šio viruso buvo sunaikintos 184 kiaulės.

    ES valstybėse AKM židiniai praėjusiais metais patvirtinti Lenkijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje, Latvijoje, Italijoje, Estijoje, Vengrijoje, Belgijoje ir Ukrainoje.

    VMVT primena kiaulių laikytojams, kad kilus įtarimų dėl gyvulių sveikatos būklės būtina nedelsdami informuoti tarnybą telefonu 8 800 40 403, kreiptis į VMVT teritorinius departamentus arba pranešti aptarnaujantiems privatiems veterinarijos gydytojams.

  • Afrikinis kiaulių maras jau ir Žemaitijoje

    Afrikinis kiaulių maras jau ir Žemaitijoje

    Skuodo rajone, Ylakių seniūnijoje medžiotojų būrelio narių sumedžiotiems šernams specialistai nustatė kiaulių marą.

    Pirmadienį Skuodo rajono savivaldybės administracija gavo pranešimą iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento Skuodo skyriaus. 

    Specialistai informavo, kad Laumių miške ir Gailiškės kaime bei Dobiliškės miške sumedžiotiems šernams nustatytas afrikinis kiaulių maras.

    „Klaipeda.diena.lt„

  • Išaiškinta neleistina žvėrienos išpjaustymo veikla

    Išaiškinta neleistina žvėrienos išpjaustymo veikla

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Marijampolės departamento inspektoriai, vykdydami neplaninį maisto tvarkymo įmonės UAB „Gardulis“ patikrinimą, rado daugiau kaip 200 kg žvėrienos, dalis mėsos buvo neaiškios kilmės, be įsigijimo dokumentų.

    Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonėje buvo vykdomas laukinių medžiojamų gyvūnų (stirnų, bebrų, šernų, danielių) mėsos išpjaustymas. Įmonė negalėjo pateikti ir kitų atsekamumo bei apskaitos dokumentų. Nelegaliai išpjaustytą mėsą nurodyta saugiai sunaikinti šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonėje UAB „Gardulis“ bus taikomos administracinės  nuobaudos ir rekomenduota kreiptis į Marijampolės VMVT dėl papildomo leidimo šiai veiklai.

    VMVT primena, kad norintys gaminti mėsos gaminius iš asmeninio ūkio reikmėms naudojamos žvėrienos, privalo raštu informuoti teritorinį VMVT departamentą ir pateikti parengtą mėsos gaminių, gaminamų iš asmeninio ūkio reikmėms naudojamos žvėrienos, gamybos proceso aprašymą bei kitus su tokia veikla susijusius dokumentus. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pristatydamas sumedžiotus gyvūnus perdirbimo įmonei maisto tvarkymo subjektas turi pateikti informaciją tiek apie pristatomą žvėrieną, atliktus jos tyrimus, tiek ir apie pristatantį asmenį.

  • Bulgarijoje patvirtintas naujas afrikinio kiaulių maro protrūkis

    Bulgarijoje patvirtintas naujas afrikinio kiaulių maro protrūkis

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Bulgarijoje patvirtintas afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis. Pavojingos ligos užkratas nustatytas šios šalies šiaurės rytuose esančiame Nikola Kozlevo regione, penimų kiaulių ūkyje. Pranešama, kad jame buvo laikoma 24 000 kiaulių, vyksta kiaulių gaišinimo ir naikinimo darbai.

    Bulgarijos veterinarijos pareigūnai ėmėsi visų būtinų apsaugos priemonių ligos plitimui sustabdyti. Aplink ligos židinio vietą paskelbtos apsaugos ir priežiūros zonos, vykdomi židinio likvidavimo darbai bei epizootinis tyrimas, aiškinantis, kaip virusas galėjo patekti į kiaulių laikymo vietą.

    Bulgarija su AKM kovoja trečius metus iš eilės. Pirmą AKM atvejį šalis patvirtino 2018 m. pabaigoje, 2019 m. nustatė 44 protrūkius kaulių laikymo vietose, kuriose buvo sunaikinta beveik 140 000 kiaulių.

    Šis protrūkis šaltuoju metu periodu tik dar kartą patvirtina, kad AKM yra pavojingas visus metus. VMVT primena, kad biologinio saugumo priemonės kiaulininkystės ūkiuose turi būti taikomos nuolat ir nepriklausomai nuo metų laiko. Lietuvoje 2019 m. nustatyta 19 AKM židinių, kuriuose buvo sunaikintos 176 kiaulės.

  • Naikinamos išmokos už sumedžiotus šernus

    Naikinamos išmokos už sumedžiotus šernus

    VMVT pateikė projektą panaikinti išmokas už vyresnes kaip 24 mėn. amžiaus šernų pateles nuo 2020 m. sausio 1 d. Primename, kad už iki 2019 m. gruodžio 20 d. sumedžiotos pateles bus mokamos išmokos pateikus prašymą iki 2020 m. sausio 15 d.

    Medžioklės plotų naudotojams buvo mokama VMVT 100 Eur. dydžio išmoka už kiekvieną sumedžiotą vyresnę kaip 24 mėnesių amžiaus šerno patelę.

    Medžioklės plotų naudotojai, siekiantys gauti išmokas, iki kiekvieno mėnesio 15 d. VMVT teritoriniam padaliniui turėjo pateikti prašymą už praėjusį mėnesį sumedžiotas šerno pateles, jeigu prašymas nebuvo teikiamas su kiekvienu aktu.

    Medžiotojai turėjo užtikrinti, kad iš kiekvienos sumedžiotos šerno patelės būtų paimti kraujo mėginiai ir užpildyti šernų mėginių paėmimo aktai AKM, amžiui ir lyčiai nustatyti. Neteisingai paėmus mėginius ar blogai užpildžius prašymą arba aktą, išmoka už sumedžiotas šernų pateles nebuvo mokama.

    Medžioklės plotų naudotojams išmokas VMVT išmokėdavo per 60 kalendorinių dienų nuo prašymų gavimo iš VMVT teritorinio padalinio dienos, pervesdama valstybės biudžeto lėšas į medžioklės ploto naudotojo prašyme nurodytą sąskaitą.

     

    „Miske.lt”

  • Šią savaitę Lietuvoje užregistruoti du nauji AKM protrūkiai

    Šią savaitę Lietuvoje užregistruoti du nauji AKM protrūkiai

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šią savaitę Kazlų Rūdos savivaldybės Antanavo ir Kazlų Rūdos seniūnijose nustatyti du nauji afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkiai nekomerciniuose ūkiuose. Iš viso nuo metų pradžios Lietuvoje jau užregistruota 15 AKM židinių kiaulių laikymo vietose, 7 iš jų – Kazlų Rūdos savivaldybėje.

    Abiejuose ūkiuose, kuriuose nustatyti naujausi AKM protrūkiai, buvo laikoma po 1 kiaulę savo reikmėms. Vienu atveju kiaulių laikytojas, pastebėjęs, kad kiaulė neėda, informavo privatų veterinarijos gydytoją, kuris paėmė mėginį. Atlikus laboratorinius tyrimus, įtarimai pasitvirtino – kiaulei patvirtinta AKM diagnozė.

    Kitame, Kazlų Rūdos seniūnijos kaime, ūkininkas paskerdė savo penimą kiaulę. Skerdenos mėginiai, vykdant AKM stebėsenos programą, buvo ištirti dėl AKM ir patvirtinta ši diagnozė.

    „Norėtume dar kartą įspėti kiaulių laikytojus, kad AKM virusas ilgai išlieka užkrėstoje teritorijoje. Todėl virusą į ūkį atsinešti galima iš aplinkinių laukų ar miško, grybaujant uogaujant, dirbant žemės ūkio darbus. Vadovaujantis biologinio saugumo nurodymais, kiaules šerti reikia tik termiškai apdorotu pašaru ir griežtai drausti pašaliniams asmenims eiti į tvartus, tuo siekiant išvengti galimo viruso pernešimo iš užkrėstos aplinkos. Nagrinėjant priežastis, kaip AKM virusas galėjo patekti į užkrėstus ūkius, nė vienu atveju nenustatyta, kad virusą į kiaulių laikymo vietą galėjo įnešti užkrėstas šernas. Didžiausia tikimybė, kad tai padarė patys kiaulių savininkai, nepaisydami biologinio saugumo reikalavimų. Kiekvienas kiaulių laikytojas, visų pirma, pats atsako už savo laikomų gyvulių apsaugą“, – pabrėžia VMVT direktorius Darius Remeika.

  • EU rekomenduoja leisti naudoti naktinio matymo taikiklius ir garso slopintuvus

    EU rekomenduoja leisti naudoti naktinio matymo taikiklius ir garso slopintuvus

    Pernai Lietuvoje buvo sumedžiota apie 23 tūkstančiai šernų ir 3 tūkstančiai rasti nugaišusių. Tačiau Europos komisija sako, kad mūsų šalis įgyvendina ne visus kovos su AKM strategijos elementus.

    Kovos su AKM strategijoje yra numatyta, kad šernų sumedžiojimo santykis turi būti 50% patinų ir 50% patelių, o mūsų medžiotojai sumedžioja 60% patinų ir 40% patelių.

    Siekiant efektyviau reguliuoti šernų populiaciją, bendrija rekomenduoja leisti medžiotojams naudoti naktinio matymo taikiklius, jų priedus ir garso slopintuvus. Tokią įrangą naudoja Prancūzijos, Belgijos, Anglijos, Lenkijos, Latvijos medžiotojai, o Čekijos medžiotojams pavyko visiškai likviduoti AKM židinius.

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pritaria Europos komisijos rekomendacijai ir siūlo leisti medžiotojams naudoti naktinio matymo taikiklius bei garso slopintuvus. Tai padėtų efektyviau kontroliuoti (ne naikinti) šernų populiaciją ir kovoti su AKM.

    Seimo narys Linas Balsys, tokį Europos komisijos ir VMVT siūlymą vertina skeptiškai. Anot jo pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į kiaulių ūkius ir pašaro kokybę. Taip pat jis abejoja ar gyvosios gamtos apsaugos inspekcija būtų pajėgi užkirsti kelią brakonieriams.

    Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad prieš pateikiant Seimui siūlymą peržvelgti galimybę naudoti papildomas priemones, dar bus analizuojama informacija ir kitų šalių patirtis.
    Kęstutis Mažeika atkreipia dėmesį, kad ignoruoti Europos komisijos ir VMVT rekomendacijų negalime, tačiau reikia padirbėti ties saugikliais kurie užtikrintų naktinio matymo taikiklių naudojimą pagal paskirtį.

    Miske.lt
    Deividas Staponkus