Miske.lt

Žyma: VMVT

  • Prasidedanti medžioklė su varovais – ko negalima pamiršti dėl AKM?

    Prasidedanti medžioklė su varovais – ko negalima pamiršti dėl AKM?

    Spalio viduryje Lietuvoje įprastai prasideda medžioklės su varovais sezonas, kuris tęsiasi iki pat sausio pabaigos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipia medžiotojų dėmesį, kad jau ilgą laiką dažniausi afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai tarp šernų fiksuojami būtent lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais. Veterinarijos specialistai akcentuoja, kad saugantis AKM užkrato svarbiausia griežtai laikytis biosaugos reikalavimų ir primena, kas gali padėti neišplatinti šios ypač pavojingos užkrečiamos virusinės ligos teritorijas, kuriose virusas kartą jau buvo išgaišinęs didžiąją šernų populiacijos dalį. 

    Viruso perdavimo keliai tarp šernų 

    Šernų populiacijoje AKM virusas plinta tiesioginio kontakto būdu – bene dažniausiai per viliojimo vietas, kur maitintis ateina tiek sveiki, tiek ir sergantys gyvūnai. Taip pat šernų rujos metu, kai šernų patinai aktyviai lankosi patelių bandose. Virusą pernešti gali ir subrendęs šernas, išvarytas iš gimimo vietos, kol suranda savo teritoriją ir gali nukeliauti netgi iki 50 km.  

    AKM taip pat plinta ir netiesioginio perdavimo būdu, labai dažnai per užkrėstą aplinką: su pašarais, grūdinėmis kultūromis, šakniavaisiais, virtuvės bei maisto atliekomis, medžiotojams nesilaikant biologinio saugumo reikalavimų dorojant sumedžiotus šernus, netinkamai juos transportuojant, iš gamtos neišrenkant nuo AKM kritusių šernų. 

    Priežastys, dėl kurių dažniausiai AKM pasireiškia tarp šernų 

    Veterinarijos specialistai išskiria keletą dažniausių AKM pasireiškimo laukinėje faunoje priežasčių. Viena pagrindinių –  šernų sugrįžimas į medžiotojų įrengtas šėrimo ir viliojimo vietas. Be to, galimybės virusą išplatinti didesnėse teritorijose itin padidėja prasidėjus medžioklės varant sezonui, ypač su šunimis, kai žvėrys intensyviai vaikomi. Medžiotojai ir varovai aktyviai važinėja automobiliais ir vaikšto medžioklės plotuose, todėl nesilaikantys biosaugos virusą gali lengvai išplatinti visoje teritorijoje. Taip pat vadinamieji medžiotojai „svečiai“, kurie aplaidžiai žiūri į biosaugą ir dėl to gali virusą pernešti dideliais atstumais. 

    Akcentuojama, kad gaišenos, o kartu ir AKM virusas jose gana gerai išsilaiko gamtoje nesuirę, šaltyje virusas puikiai išgyvena šernų gaišenose, aptinkamas net kaulo čiulpuose, o visiškai nukritus medžių lapams ir sukritus žolei nugaišę šernai aptinkami dažniau dėl geresnio matomumo. Iškritus sniegui gaišenos pastebimos dar geriau, dėl plėšriųjų paukščių ir mėsėdžių žvėrių maitinimosi jomis. Aplink gaišenas kelių metrų spinduliu būna rausvų dėmių. 

    Beje, spalio 19 d. gaišenų paieškos metu buvo nustatyta, kad krankliai taip pat jau reaguoja į gaišenas ir būriais suka ratus aplinkui jas. 

    Biologinio saugumo priemonės, būtinos medžioklėje 

    VMVT primena, kokių priemonių turi imtis medžiotojai, kad AKM virusas neišplistų į medžioklės plotų vienetus, kitus šalies regionus bei kiaulių ūkius: 

    • sumedžiotus šernus gabenkite į jų dorojimo vietas tik sandariose talpose, užtikrinant, kad nebūtų užteršiama aplinka; 
    • dorokite sumedžiotus šernus medžiojamų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelėje ar patalpoje,  į kurias negalėtų patekti pašaliniai asmenys, medžioklei naudojami šunys ar kiti gyvūnai; 
    • šernienos atliekas sudėkite į tam skirtą sandarią ir rakinamą gyvūninių atliekų duobę; 
    • išdoroję šernus, išvalykite, išplaukite ir gerai išdezinfekuokite aikštelę ar patalpos grindis, sienas, įrangą, įrankius, stalus; 
    • išplaukite ir dezinfekuokite šerno transportavimo talpas, esant poreikiui – ir pačią transporto priemonę; 
    • dorojant šernus privalu laikytis higienos, tinkamai nusiplauti avalynę, ypač gerai išvalyti avalynės pado protektorių. Prieš įeinant ir išeinant iš žvėrių dorojimo patalpos ar aikštelės būtina dezinfekuoti medžioklės plotų naudotojų ir kitų asmenų avimą avalynę, naudojant purkštuvus, arba aikštelėje turi būti įrengtas dezinfekcinis barjeras, užpildytas autorizuotais veterinariniais biocidiniais produktais, veikiančiais AKM ir kitų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus; 
    • saugant šernų skerdenas iki tyrimų rezultatų, jos turi būti pažymimos taip, kad būtų užtikrintas mėsos atsekamumas; 
    • radus šernų gaišenas, ar tai būtų auto įvykio pasekmė, ar sužeidimo atvejis medžioklės metu, ar nugaišus dėl kitų priežasčių, jos jokiu būdu nereikėtų liesti, o būtina apie tai kuo skubiau pranešti VMVT specialistams telefonais 1879 arba +370 5 242 0108. Informuoti galima ir internetu https://pranesimai.vmvt.lt/ pasirinkus > Įtarimų dėl gyvūnų ligų pranešimų anketą. Gaišenos  radimo vietą pažymėti bei, jeigu yra galimybė, nustatyti radimo vietos koordinates. 

    VMVT duomenimis, šiemet Lietuvoje AKM jau buvo nustatytas 741 šernui. Šiais metais aktyviausiai šis virusas buvo aptinkamas Biržų, Alytaus, Elektrėnų, Jurbarko, Kalvarijos, Kauno, Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Širvintų, Trakų, Marijampolės bei Jonavos rajonų savivaldybėse. 

    Šiuo metu virusas vis dar nustatomas Anykščių, Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kelmės, Klaipėdos, Lazdijų, Pasvalio, Rokiškio, Šiaulių, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Utenos ir Vilniaus rajonų savivaldybėse. 

  • Rajonai kuriuose vykdoma sumedžiotų šernų stebėsena dėl AKM

    Rajonai kuriuose vykdoma sumedžiotų šernų stebėsena dėl AKM

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. įsigalioja 2024-09-09 Įsakymas Nr. B1-933 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. B1-265 „Dėl afrikinio kiaulių maro valdymo” pakeitimo.

    Nuo 2024-09-09 iš Utenos, Anykščių, Radviliškio ir Švenčionių rajonų savivaldybių teritorijose sumedžiotų šernų PRIVALOMA imti (100 proc.) kraujo mėginį (mėgintuvėlis su violetiniu kamšteliu) Afrikinio kiaulių maro tyrimo nustatymui.

    Lietuvos Respublikos administracinės teritorijos, kuriose vykdoma kai kurių sumedžiotų šernų stebėsena:
    Akmenės r. sav., Ignalinos r. sav., Joniškio r. sav., Kėdainių r. sav., Kupiškio r. sav., Neringos sav., Pagėgių r. sav., Pakruojo r. sav., Panevėžio r. sav., Skuodo r. sav., Tauragės r. sav., Visagino sav.

  • VMVT įspėja – valgant žvėrieną galima užsikrėsti raumenų parazitais visam gyvenimui

    VMVT įspėja – valgant žvėrieną galima užsikrėsti raumenų parazitais visam gyvenimui

    Interneto svetainėse medžiotojai ir šeimininkės dalijasi įvairių žvėrienos patiekalų receptais – tarp jų ir iš barsuko mėsos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, jog barsukų skerdena rekomenduojama patikrinti dėl trichineliozės parazito užkrato.

    VMVT perspėja, jog trichineliozė vis dar nustatoma šernuose ir kituose gyvūnuose (kaip ir minėtuose barsukuose). Šią žmogui pavojingą liga, serga ir platina  kiti mėsėdžiai ir visaėdžiai gyvūnai, tokie kaip lapės, usūriniai šunys, meškėnai, pelės. Kai kuriuose savivaldybėse šis susirgimas šernuose yra nustatomas dažniau, kai kuriuose rečiau. Žmonės dažniausiai užsikrečia suvalgę trichinelėmis užkrėstos kiaulių ar šernų mėsos. Tačiau yra atvejų, kai užsikrečiama suvalgius sergančių barsukų ar bebrų mėsos.

    Skiriami du trichineliozės užsikrėtimo ciklai:

    – Naminis ciklas, kai kiaulės užsikrečia tvartuose nuo tenai gyvenančių, nenaikinamų graužikų.
    – Laukinis ciklas, kai užsikrečia įvairūs plėšrūnai, įskaitant šernus, barsukus, bebrus, tame tarpe ir naminiai graužikai, kurie vėliau parneša ligą iš gamtos į tvartą naminėms kiaulėms.

    Trichineliozę iš laukinių gyvūnų ciklo į naminių gyvūnų ciklą arba atvirkščiai platina kiaulių laikytojų arba medžiotojų netinkamai tvarkomos paskerstų gyvūnų atliekos, kuomet jos yra išmetamos į aplinką ir taip liga plačiai išplatinama.

    „Trichineliozė – tai bendra gyvūnų ir žmonių parazitinė liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės, laikinai parazituojančios plonosiose žarnose. Vėliau jų lervos, visą žmogaus ar gyvūno gyvenimą praleidžia raumenyse. Ši liga sukelia ne tik ekonominius nuostolius gyvūnų laikytojams ar medžiotojams, bet ir sunkius susirgimus žmonėms, netgi mirtį. Nors susirgimų jau seniai nebuvo, patys turime būti atsakingi renkantys mėsą ir netikėti mitais, kad kiaulės arba šernai neserga“, – sako Vaidas Jonušaitis, Skubios veiklos skyrius Vyriausiasis veterinarijos gydytojas – valstybinis veterinarijos inspektorius.

    VMVT turimi duomenys rodo, kad užsikrėtimai trichinelioze, būna nustatomi kiekvienais metais, dažniausiai tuose pačiose regionuose (žr. Pav. 1).  Kėdainių ir Kelmės rajonų savivaldybėse trichineliozė nustatoma kasmet.

    Pav. 1 Trichineliozės paplitimas 2018-2023 m.

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2023 m. atlikus Lietuvoje sumedžiotų šernų trichineliozės laboratorinius tyrimus, net 15 šiais parazitais užsikrėtusių šernų. Trichineliozės paplitimas šernuose, 2023 metais (žr. Pav. 2).

    Pav. 2 Trichineliozės paplitimas šernuose, 2023 m.

    VMVT rekomenduoja, norint niekada nesusirgti trichinelioze, kiaulieną įsigyti tik iš žinomų prekybos vietų, tokių kaip prekybos centrų, turgų, kur kiekviena paskersta kiaulė buvo patikrintą specialiu laboratorinių tyrimu. Vartotojai turėtų žinoti, kad perkant šviežią mėsą iš internetinių portalų, skelbimų ar asmenų, kurie pristato tiesiai į namus, visada galima prašyti pateikti VMVT registracijos Nr., tinkamumo vartoti datą, kur gyvūnas buvo paskerstas, išpjaustytas bei kt. informaciją ir taip būtų garantuoti, kad jų įsigyjama produkcija yra saugi. Vartojant kiaulieną, kuri buvo paskersta smulkiame kiaulių ūkyje, savoms reikmėms, būtina įsitikinti, kad taip pat buvo atlikti trichineliozės tyrimai. Vartojant šernieną, barsukų ar bebrų mėsą taikoma analogiški trichineliozės tyrimų reikalavimai, kaip ir kiaulienai.

  • Saugantis nuo afrikinio kiaulių maro rekomenduojama atsisakyti varominių medžioklių

    Saugantis nuo afrikinio kiaulių maro rekomenduojama atsisakyti varominių medžioklių

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) konstatuoja, kad afrikinio kaulių maro (AKM) virusas išlieka aktyvus visus metus bei pataria neintensyvinti šernų judėjimo AKM užkrėstoje teritorijoje ir nevykdyti medžioklių varant arba jose nenaudoti palaidų šunų.

    „Norime priminti medžiotojams, kad medžioklės varant metu gyvūnai yra išvaromi žmonių ir šunų iš įprastų jiems gyvenamųjų plotų, todėl bėga į gretimas teritorijas – traukiasi ten, kur jiems atrodo saugiau. Šitaip AKM užkrėstose teritorijose galimai sergantys šernai gali pasitraukti į teritorijas, kur AKM viruso dar nėra, ir ją užkrėsti, lygiai kaip, sveiki šernai gali pasitraukti į užkrėstas teritorijas ir ten užsikrėsti virusu, ir pernešti ligą savo gentainiams. Dar kartą norime priminti medžiotojams, kad užkrėstose teritorijose ar besiribojančiose su užkrėsta teritorija vietovėse nevykdytų medžioklių varant, ar vykdytų jas be palaidų šunų, ar tyliuoju būdu“, –  perspėja VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius Marius Masiulis.

    VMVT primena, kad pernai metų pabaigoje AKM virusas labai suaktyvėjo šernuose ir išlieka aktyvus visus šiuos metus. Per praėjusią vasarą AKM užkratas pateko ir į kiaulių ūkius bei buvo nustatytas net 16 kiaulių ūkių, kuriuose nugaišo ir buvo nugaišinta bei sunaikinta 2255 kiaulės. Prieš tai AKM kiaulių ūkyje buvo nustatytas tik 2020 metais. AKM virusas nustatomas kaip naujose Tauragės, Šilutės, Kretingos rajonuose, taip ir teritorijose kuriuose kažkada buvo išguldęs beveik visą šernų populiaciją Molėtų, Jurbarko, Telšių, Kelmės, Plungės, Varėnos, Šalčininkų, Kaišiadorių, Prienų, Visagino rajonų teritorijose. Viruso suaktyvėjimas pastebėtas ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje bei Lenkijoje.

    Šiuo metu virusas nestabdo savo aktyvumo. Randami nuo AKM nugaišę šernai bandomis ar per medžiokles sumedžiojami ne pavieniai, o keli ar net keliolika AKM užsikrėtusių šernų. Gyventojai skatinami pranešti apie pastebėtas gyvūnų gaišenas – Radusiems šerno gaišeną – specialios išmokos | Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (vmvt.lt)

  • Naikinamas rekalavimas medžioklės plotų naudotojams teikti mėnesinės ataskaitas apie sumedžiotus šernus

    Naikinamas rekalavimas medžioklės plotų naudotojams teikti mėnesinės ataskaitas apie sumedžiotus šernus

    Kaip žinote medžiotojai turi ne tik teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius bet ir gausybę pareigų bei prievolių. Lapkričio mėnesį Kauno medžiotojų sąjungoje įvyko visuotinis narių suvažiavimas, kuriame dalyvavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) atstovai, Kauno gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos  pirmininkas Virginijus Kantauskas ir direktorius Laimonas Daukša.

    Susirinkimo metu kalbėta įvairiais medžiotojams aktualiais klausimais, bei apie ateities iššūkius ir perspektyvas. Diskusijos metu medžiotojai atkreipė dėmesį į daugelio manymu perteklinę mėnesinę atskaitą apie sumedžiotus šernus, kuri turi būti pateikta iki kiekvieno einamojo mėnesio 10 d. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, išdavusiam medžioklės plotų naudotojui leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ir VMVT teritoriniam padaliniui, kurio veiklos teritorijoje medžioklės plotų naudotojai turi leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius.

    Atsakingų institucijų ir medžiotojų atstovų nuspręsta, kad būtina peržiūrėti šios ataskaitos aktualumą, todėl medžiotojų atstovai inicijavo kreipimąsi į VMVT, kuri atsižvelgdama į tai, kad net 99% šalies teritorijos yra laikoma užkrėsta afrikiniu kiaulių maru ir kad dėl šios ligos visi sumedžioti šernai privalo būti tiriami, siekdama tuo pačiu kartu su Aplinkos ministerija sumažinti medžiotojams tenkančią administracinę naštą, inicijavo ataskaitos panaikinimą, o Aplinkos ministerija tam pritarė. 

    Numatoma, kad nuo 2022 sausio 1 d. mėnesinių ataskaitų apie sumedžiotus šernus pateikinėti nebereikės.

  • VMVT informuoja apie šernuose nustatytus AKM atvejus

    VMVT informuoja apie šernuose nustatytus AKM atvejus

    VMVT informuoja, kad 2021 m. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo tiriami pristatytų šernų gaišenų ir skerdenų mėginiai. 2021 m. sausio 1–gegužės 4 d. afrikinis kiaulių maras buvo patvirtintas 48 vietose 52 šernams (10 nugaišusių ir 42 sumedžiotiems).

    Apie nustatytus AKM atvejus VMVT informavo Europos Komisiją, Europos Sąjungos valstybių narių veterinarijos tarnybas, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizaciją. Užkrėstos šernų gaišenos ir skerdenos sunaikintos. AKM užkrėstuose medžioklės ploto vienetuose kiekvieną savaitę vykdoma nugaišusių šernų paieška, taip pat atliekamas epizootinis tyrimas. AKM atvejų šernuose žemėlapį rasite čia.

  • Pagaliau šernai papuolė į gaudyklę

    Pagaliau šernai papuolė į gaudyklę

    Jei sekate mūsų veiklą tikriausiai žinote, kad statėme šernų gaudyklę Kėdainių raj. (video). Kol kas ilgasnukiai nepanoro iš arčiau susipažinti su mūsų statiniu toje vietoje, bet Marijampolės rajone jie buvo drąsesni ir užsidarė gaudyklėje.

    Kaip žinote Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jau trečius metus dalyvauja tarptautiniame „Defend“ projekte, kuris įgyvendinamas tarptautinių mokslo, industrijos ir vyriausybinių organizacijų partnerystės pagrindu. Institucijos siekia rasti naujų būdų ir metodų kontroliuoti afrikinį kiaulių marą (AKM), įgyti naujų žinių apie šios ligos eigą ir galimus jos likvidavimo būdus.

  • Kam reikalinga šernų gaudyklė

    Kam reikalinga šernų gaudyklė

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jau trečius metus dalyvauja tarptautiniame „Defend“ projekte, kuris įgyvendinamas tarptautinių mokslo, industrijos ir vyriausybinių organizacijų partnerystės pagrindu. Institucijos siekia rasti naujų būdų ir metodų kontroliuoti afrikinį kiaulių marą (AKM), įgyti naujų žinių apie šios ligos eigą ir galimus jos likvidavimo būdus.

  • Lietuvoje kai kurių šernų judėjimas stebimas su GPS siųstuvais

    Lietuvoje kai kurių šernų judėjimas stebimas su GPS siųstuvais

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jau trečius metus dalyvauja tarptautiniame „Defend“ projekte, kuris įgyvendinamas tarptautinių mokslo, industrijos ir vyriausybinių organizacijų partnerystės pagrindu. Institucijos siekia rasti naujų būdų ir metodų kontroliuoti afrikinį kiaulių marą (AKM), įgyti naujų žinių apie šios ligos eigą ir galimus jos likvidavimo būdus. Lietuva dalyvauja projekto veiklose, susijusiosiose su AKM prevencija, šios ligos valdymu ir kontrole kiaulininkystės ūkiuose bei laukinėje faunoje – tarp šernų.

    Įgyvendinant projektą yra siekiama geriau suprasti AKM viruso savybes ir plitimo būdus tarp šernų, nustatyti atstumus, kuriais užkratas gali būti perduodamas kitiems šernams natūraliu būdu, užfiksuoti šernų judėjimą per parą, atstumus, kuriais šie gyvūnai juda AKM užkrėstose teritorijose ir kokios yra skirtingų šernų grupių kontaktų tikimybės perduodant virusą. Dėl to AKM užkrėstose vietovėse privaloma sugauti skirtingų amžiaus grupių ir lyčių šernus bei juos paženklinti, panaudojus specialius antkaklius su globalaus pozicionavimo sistemos (GPS) davikliais. GPS pagalba bus sisteminti duomenys apie šernų judėjimą medžioklės ploto vienetuose skirtingais metų laikais, surinkta informacija apie šernų gyvenimo arealą ir judėjimo diapazoną. Šiuo darbus Lietuvoje numatyta atlikti iki 2021 m. pabaigos.

    Šiam tikslui pasiekti VMVT specialistai pernai Kauno, Kaišiadorių, Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybėse, pritarus medžioklės plotų naudotojams, Karalgirio profesionaliosios medžioklės plotų vienete, Žiežmarių medžioklės klubo, Skalos medžioklės klubo, Valstybinės miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio ir Jovariškių medžiotojų klubo „Elnias“ medžioklės plotų vienetuose įrengė 9 gyvagaudžius šernų spąstus, gavus Aplinkos apsaugos agentūros leidimą.

    Minėtose vietovėse šernai vilioti, siekiant juos pagauti ir suženklinti. 2020 m. buvo pagauti 22 šernai (20 jų buvo suženklinti geltonos spalvos ausų įsagu su tel. numeriu, kuriuo sumedžiojusiųjų tokį šerną prašoma paskambinti ir pateikti tikslias sumedžiojimo koordinates ir specialiais antkakliais šernams su GPS siųstuvais).

    Atkreipiamas dėmesys, kad sugauti šernai buvo primigdomi, kad nejaustų streso juos ženklinant ir kuo mažiau žalotųsi, o suženklinant šernus buvo panaudoti skirtingų gamintojų (Ispanijos, Vokietijos ir Lietuvoje pagaminti) antkakliai su GPS siųstuvais, perduodančiais informaciją apie šerno buvimo vietą iki 48 kartų per parą. Medžioklės plotų vienetuose, kuriuose buvo pagauti, suženklinti ir atgal paleisti šernai, jokie medžiokles ribojantys veiksmai nebuvo taikomi.  

    Iš 20-ies suženklintų šernų (dešimties patelių ir tiek pat patinų) 2 šernai jau rasti nugaišę. Atlikti gaišenų tyrimai neparodė, kad gyvūnai nugaišo dėl AKM, tačiau tikslios jų gaišimo priežasties nustatyti nepavyko. Vienas iš šernų rastas nušautas (tikėtina, kad brakonieriavimo paseka), 3 buvo sumedžioti, 2 – nusimetė antkaklius, o dar 5 šernų antkakliai nebesiunčia signalo dėl, tikėtina, techninių problemų su davikliais arba didelio sukaupto duomenų kiekio vidinėje daviklio atmintyje, todėl šiuo šernus buvo paprašyta sumedžioti, įsitikinant, kad prisegti davikliai kaupia informaciją, kurią bus galima panaudoti tolimesnei šernų judėjimo duomenų analizei.

    2021 m. papildomai planuojama suženklinti dar 10 šernų tiek ausų įsagais, tiek ir antkakliais, turinčiais GPS daviklius. Toks kiekis jau būtų pakankamas duomenų kiekis analizei ir tam tikriems rezultatams bei išvadoms suformuoti.  

    Todėl VMVT kreipiasi į šalies medžiotojus su prašymu sumedžiojus suženklintus šernus pateikti informaciją gyvūno ausies įsage nurodytu telefonu, o atsargiai nuėmus antkaklį su GPS imtuvu jį pristatyti į artimiausią VMVT teritorinį padalinį.

    Gyvagaudžių spąstų, ausų įsagų, antkaklių su GPS davikliais ir suženklintų šernų nuotraukos pridedamos.

  • AKM virusą gali pernešti ir migruojantys šernai, ir miškų lankytojai

    AKM virusą gali pernešti ir migruojantys šernai, ir miškų lankytojai

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai atkreipia dėmesį, kad augant afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų skaičiui laukinėje gamtoje ir kiaulininkystės ūkiuose, kiaulių laikytojai turi skirti dar didesnį dėmesį biologinio saugumo priemonių įgyvendinimui ir saugoti savo gyvūnus, ūkius nuo šios ligos. Kaimyninės Lenkijos ūkiuose patvirtintų AKM protrūkių skaičius jau siekia 50, juose teko sunaikinti apie 43 tūkst. kiaulių, o laukinėje faunoje nustatyta beveik 3 tūkst. susirgimo atvejų. Virusu užkrėsta teritorija vis labiau plečiasi ir artėja prie Vokietijos. Tuo tarpu Lietuvoje per šiuos metus ūkiuose registruoti 3 protrūkiai, taip pat virusas patvirtintas 174 šernams – 100 sumedžiotų ir 74 nugaišusiems.

    VMVT atkreipia šalies ūkininkų, jau pradėjusių šviežių grūdų derliaus nuėmimo darbus, dėmesį, kad tuose pačiuose laukuose iki įvažiuojant kombainams ganėsi ir maitinosi šernai, kurie galėjo būti užsikrėtę AKM ir galėjo užteršti grūdus, šiaudus ar žolę. Veterinarijos specialistai primena, kad šerti kiaules šių metu derliaus grūdais, šiaudais ar šviežia žole, neišlaikius jų bent 60 dienų, yra draudžiama.

    Didelę riziką AKM virusui iš laukinės gamtos patekti į kiaulių laikymo vietas kelia ir žmonių lankymasis miškuose, grybavimas ar uogavimas, kuris šiuo metu yra gana intensyvus. Ypač svarbu, kad kiekvienas, dirbantis kiaulių ūkyje, būtų atsargus, atsakingai laikytųsi biologinio saugumo reikalavimų.

    Akcentuojama, jog šis virusas gali plisti per užkrėstą šernieną ar kiaulieną, maisto atliekas, šernų ar kiaulių gaišenas, skysčius ir kt. Taip pat AKM gali būti pernešamas ant avalynės, drabužių, užterštų įrankių ar transporto priemonės paviršių, todėl sugrįžus iš miško būtina persirengti, persiauti, drabužius išskalbti. Reikalaujama, kad prieš įeidami į kiaulių laikymo patalpas ūkininkai persivilktų drabužius ir persiautų avalynę, nešertų kiaulių virtuvės atliekomis, grybų ar uogų valymo likučiais, nušienauta žole, nes tai vienas iš galimų užkrato šaltinių. Kiaules derėtų šerti tik termiškai apdorotu pašaru.

    Prieš darbus tvarte ir juos pabaigus, rekomenduojama ne tik persirengti, bet ir švariai nusiplauti rankas. Drabužiai ir avalynė, skirti eiti į kiaulių laikymo vietą, privalo būti laikomi prie kiaulių laikymo vietos taip, kad būtų patogu persirengti. Svarbu kuo dažniau drabužius keisti ir skalbti juos aukštos temperatūros vandenyje.

    Specialistai taip pat primena, kad dezinfekciniai kilimėliai privalo būti įrengti prie įėjimo į kiaulių laikymo vietą ir tokio dydžio, kad jų nebūtų galima peržengti, be to, užpildyti reikiamos koncentracijos dezinfekciniu tirpalu. Dezinfekcinis kilimėlis negali būti įrengtas pastato išorėje, nes lietingomis dienomis gali prilyti, dėl to jis neatliks tinkamos dezinfekcijos. Taip pat ant langų, jei jie laikomi praviri, privalo būti įrengti tinkleliai nuo vabzdžių. Kiaulių auginimo patalpose be šeimininko leidimo negali lankytis pašaliniai asmenys.

    VMVT primena, kad įtarus AKM, susirgus ar nugaišus kiaulei, taip pat miške pastebėjus šerno gaišeną, jokiu būdu jos nereikėtų liesti. Būtina kuo skubiau informuoti VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403, kreiptis į teritorinį VMVT padalinį arba pranešti privačiam veterinarijos gydytojui.