Miske.lt

Žyma: Medžioklė

  • Kas atlygins žvėrių daromus nuostolius?

    Kas atlygins žvėrių daromus nuostolius?

    Medžiotojų nuomone valdžia neteisingai juos kaltina dėl nuostolių, kuriuos ūkininkams padaro vilkai, nes pastarųjų medžioklė stipriai apribota. Nevedama tiksli apskaita, kiek laukiniai žvėrys ir paukščiai kasmet padaro žalos ūkininkų pasėliams. Bet, pasak specialistų, nėra tokio rajono, kuriame nedirbtų nuostolių atlyginimo komisija. Aplinkos ministerija kasmet gauna apie dešimt skundų iš ūkininkų dėl neteisingai apskaičiuotų kompensacijų.

    Ekologinį ūkį Ukmergės rajone valdanti Žydrė Barišauskienė viena iš daugelio Lietuvos ūkininkų, kurių laukus nuniokoja laukiniai žvėrys. Ūkininkės teigimu, praėjusių metų pavasarį ir rudenį bei šiais metais jos kmynų pasėlius kniso šernai. „Pernai jie iškniso 6 ha plotą. Panašiai ir šiemet. Bet keista, kad praėjusiais metais patirtus nuostolius prie savivaldybės sukurta komisija teįvertino 600 litų“, – apmaudo neslėpė Ž.Barišauskienė.

    Ūkininkei 600 Lt kompensacija atrodo permenka, nes jos apskaičiavimais, patyrė kelių tūkstančių litų žalą. Vien sertifikuotos kmynų sėklos kilogramas kainuoja 18 Lt, o vienam ha jos reikia apie 10 kg. Be to, laukus reikia suarti (200 Lt už ha), iškultivuoti (100 Lt už ha) ir apsėti.

    20 hektarų kmynų pasėlių turinti Ž.Barišauskienė sakė, jog neketina nuleisti rankų ir toliau kovos, kad nuostoliai būtų teisingai atlyginti.

    Kalbėdamiesi su ja akis į akį, „Girelės“ būrelio (Šešuolių seniūnija) medžiotojai būdavo arogantiški, bet tapdavo sukalbamesni, kai į ginčą įsikišdavo savivaldybės tarnautojai. „Jie klausdavo, kodėl ieškau teisybės, girdi, galėtų po 10 litų „susimesti“ ir atlyginti nuostolius“, – nemalonius pokalbius prisiminė ūkininkė.

    Ji tikino, kad negali apsaugoti kmynų laukų nuo šernų net žiemą. „Neturėjau jokios galimybės nuimti derlių šią žiemą, nes kmynai – dvimečiai augalai, o dabartiniams pasėliams kaip tik dveji metai“, – sakė Ž.Barišauskienė.

    Šalyje yra apie 900 medžiotojų būrelių, kuriuose yra apie 30 tūkst. medžiotojų. Kasmet jie sumedžioja per 100 tūkst. žvėrių ir paukščių. Per 2011–2012 m. medžioklės sezoną buvo sumedžiota daugiau kaip 94 tūkst. laukinių žvėrių, iš kurių daugiausia šernų (33 tūkst.), bebrų (20 tūkst.), stirnų ir lapių (po maždaug 14 tūkst.).

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas teigia, – „Lietuvoje nustatyta labai nepalanki medžiotojams tvarka, pagal kurią jie privalo atlyginti nuostolius ūkininkams, jei laukiniai žvėrys nuniokojo jų derlių“. Jei žala nustatyta ir įvertinta, medžioklės plotų naudotojas – medžiotojų būrelis, privalo atlyginti žalą. „Galima, aišku, bylinėtis dėl žalos dydžio, bet jei ji priteista, jos nesumokėjus, būreliui gresia sankcijos“, – sakė E.Tijušas.

    Pagal Medžioklės įstatymą, privačios žemės savininkas, kurio žemė buvo priskirta medžioklės plotams, turi teisę uždrausti medžioti jam priklausančioje žemėje – panaikinti medžioklės būreliui medžioklės leidimą.
    Tai kraštutinė priemonė, kuri itin nepalanki medžiotojams, nes vienam būreliui priskiriamas vidutiniškai apie 5 tūkst. ha dydžio medžioklės plotas. Jame privatiems savininkams (įskaitant ir ūkininkus) gali priklausyti didelė dalis sklypų.
    Iki šiol tik du kartus medžiotojų būreliams laikinai buvo atimti leidimai medžioklės plotams, už tai kad medžiotojai nesutiko padengti žalos.
    Pagal Medžioklės įstatymą, kuris galioja nuo 2002 m., kiekvienoje savivaldybėje yra patvirtinta speciali komisija, vertinanti laukinių žvėrių ir paukščių padarytą žalą ūkininkams.

    Nuostoliai apskaičiuojami pagal aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintą metodiką. Ūkininkui, kurio laukams pakenkė žvėrys, pakanka per 3 dienas kreiptis į seniūną. Pastarasis per 7 dienas kartu su medžiotojais privalo įvertinti padarytos žalos dydį.

    E.Tijušo nuomone, žemdirbiai neretai gudrauja. „Nesakau, kad taip elgiasi dauguma, bet pasitaiko ūkininkų, kurie tyčia nenukasa bulvių, o vėliau reiškia pretenzijas, kad jų lauką iškniso šernai“, – prisiminė E.Tijušas.

    Minėtoje metodikoje nustatyta, kad jei sklypas yra ne toliau kaip 200 metrų nuo namų valdos, žemdirbys negali reikšti pretenzijų dėl žalos, nes pats turi pasirūpinti derliaus apsauga. „Vienas 6 arų šeimininkas aiškindavo, kad medžiotojai privalo aptverti jo sklypą, – sakė E.Tijušas. – Pretenzijas paprastai reiškia smulkūs ūkininkai. Neteko girdėti, kad stambesni žemdirbiai būtų nepatenkinti.“

    Medžiotojų lyderis mano, kad nuostolių atlyginimo tvarka yra nesudėtinga. Ji sukurta remiantis Vokietijos, turinčios gilias medžioklės tradicijas, patirtimi.

    Medžiotojai nesutinka tik dėl to, kad už vilkų padaromą žalą būtų atsakingi medžiotojai, nes vilkų medžioklė Lietuvoje yra stipriai apribota. Pernai buvo nušauti tik 5 vilkai iš maždaug 200–250 vilkų. O, pavyzdžiui, Latvijoje vilkų yra 800 žinduolių, Baltarusijoje – per 1 000. Šiose valstybėse kasmet sumedžiojama atitinkamai 200 ir 600 vilkų.

    Valstybė ir savivaldybės nuostolius ūkininkams atlygina už visų laukinių žvėrių padaromą žalą, kuriuos draudžiama medžioti ištisus metus.

    Pavyzdžiui, Panevėžio ir Kėdainių rajone besigananti maždaug 70–80 stumbrų kaimenė, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, per kuriuos ūkininkai patiria nuostolių už 150–180 tūkst. Lt. Šiemet prognozuojami apie 200 tūkst. Lt nuostoliai.
    L. Budrio teigimu, nuostolių atlyginimo klausimas yra per daug išpūstas, nes ginčų dėl pastarųjų atlyginimo kyla retai.
    Šiuo metu Panevėžio r. vienas medžiotojų būrelis teisme įrodinėja, kad dėl maždaug 40 tūkst. Lt nuostolių buvo kaltas pats ūkininkas, kuris laiku nenuėmė kukurūzų derliaus. „Kaip gali šernas iškentėti, kai žiemą šalia jo pastatytas puotos stalas“, – vaizdingai kalbėjo L.Budrys.

    Jau šį pavasarį bus patobulinta nuostolių apskaičiavimo metodika, kurioje bus tiksliau reglamentuota, iki kada medžiotojai privalės atlyginti nuostolius už nuniokotas bulves, kukurūzus bei kitas kultūras.

    O ūkininkams patariama kaip geriau apsisaugoti nuo laukinių žvėrių, vienų nuomone – apsitverti laukus, kitų – įsigyti garsines patrankas. „Pati pirkau garsines patrankas, – prisiminė ūkininkė Ž.Barišauskienė. – Bet jos veiksmingos buvo tik vieną mėnesį, nes vėliau ir žvėrys prie jų priprato.“

    Pasak ūkininkės, geriausia būtų, jei nuostolius atlygintų valdžia, o ne medžiotojų būreliai, nes šernai juk priklauso Lietuvos Respublikai, o ne medžiotojams.

    „Pavyzdžiui, mano prašymas teisingai atlyginti nuostolius Ukmergės r. savivaldybėje guli nuo praėjusių metų, bet į jį iki šiol negavau jokio atsakymo. Jei įstatymu būtų įtvirtinta prievolė valstybei, o ne būreliams atlyginti žalą, gal į tuos prašymus savivaldybės reaguotų greičiau“, – svarstė Ž.Barišauskienė.

    Nė viena Lietuvos draudimo kompanija nedraudžia pasėlių ne tik nuo šernų, bet ir apskritai nuo laukinių gyvūnų, žvėrių ar paukščių padaromos žalos. Apdrausti galima tik tokius įvykius, kai ūkininkui priklausantis gyvūnas padaro nuostolių (pvz., ištrukęs iš aptvaro) kitų žemdirbių pasėliams. Tiesa, tokių atvejų kol kas nebuvo užfiksuota.

    Šaltinis: www.Pienoukis.lt

  • Teisė medžioti žemės savininkams vėl slysta iš rankų

    Teisė medžioti žemės savininkams vėl slysta iš rankų

    Trečiadienį Seimo aplinkos apsaugos komitetas svarstė Medžioklės įstatymo straipsnių pakeitimus. Naujame medžioklės įstatymo projekte numatyta sureguliuoti medžiotojų ir žemės ar miško savininkų, kurių plotuose jie medžioja, santykius. Vis dėlto kompromiso tarp medžiotojų ir savininkų pasiekti kol kas nepavyko.

    Pristatydamas darbotvarkę komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas pabrėžė, jog įstatymas svarstomas jau 8-eri metai, Konstitucinio teismo pripažinta, jog kai kurios senojo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai.

    Išvijus medžiotojus teks taikstytis su žvėrių daromais nuostoliais

    Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius L. Budrys komiteto posėdyje pristatė, kokios galimybės miško ar žemės savininkams bus suteikiamos priėmus naująjį Medžioklės įstatymą.

    „Medžioklės įstatymas svarstomas jau trečią kadenciją. Konstitucinis teismas pasisakė už 6 jo straipsnių neatitikimą Konstitucijai. Tas neatitikimas susijęs su privačių žemių savininkų teisėmis. Dabar galiojančiame įstatyme yra numatyta, kad žemės savininkas gali uždrausti medžioti tik tuomet, kai sudaromi nauji medžioklės ploto vienetai arba kai medžioklės metu daroma žala miškams arba pasėliams. Įstatymo projekte siūloma, kad medžioklės savininkas gali uždrausti medžioti savo žemėje bet kuriuo metu. Jei tik jo interesai nesutinka su medžioklės ploto naudotojų, medžiotojų interesais. Laukinė gyvūnija pagal įstatymą lieka valstybinė nuosavybė.

    Ja naudotis gali ir savininkas, ir medžiotojas. Jei savo plotuose savininkas draudžia naudotis šia valstybine nuosavybe, jis tuo pačiu netenka galimybės gauti atlyginimą už gyvūnų daromą žalą“, – dėstė Aplinkos ministerijos atstovas.

    Jis siūlė nemažinti mažiausio medžioklės ploto vieneto dydžio – palikti jį 1000 hektarų ploto.

    Teisę galės gauti tik stambūs žemės savininkai
    „Savininkui suteikiamos trys galimybės: uždrausti medžioti, leisti medžioti bendrai nustatyta tvarka, kartu atgaunant iš medžiotojų žvėrių padarytą žalą. Trečia galimybė – žemės savininkas gali sudaryti rašytinį susitarimą su būreliu, kuriame apibrėžtų medžioklės sąlygas. Žemės savininkas gali tapti medžioklės būrelio pilnateisiu nariu, prisiimti visus tuos medžiotojo įsipareigojimus ir būrelis privalo jį priimti. Tačiau tuo atveju, jei jis turi ne mažiau, nei 100 hektarų žemės. Tokį plotą nutarėme nustatyti padiskutavę su visom suinteresuotom pusėm. Nes hektaras, du hektarai ar trys hektarai medžioklei jokios didesnės reikšmės nesudaro. Vien kiškiui gyventi reikia 300 hektarų“, – naujojo Medžioklės įstatymo pasiūlymus vardijo L. Budrys.

    „Ar įstatymo spragos, kurios prieštarauja Konstitucijai, šiuo įstatymo projektu ištaisomos?“, – teiravosi Seimo narė Aurelija Stancikienė. Ji siūlė įstatymo projektą, kuriuo medžioti leidžiamą bet kokio žemės ploto savininkams, žinoma, pirmiausia įgijus teisę medžioti pagal visus įstatymus.

    „Taip, visas, bei pridedame kelias lydinčias nuostatas, tokias kaip vilkų daromos žalos atlyginimas“, – patvirtino L. Budrys.

    Tačiau žėmės ir miško savininkui Egidijui Jasiūniui neatrodė, jog naujasis įstatymas išspręs įsisenėjusią problemą.

    „Nuo 2009 metų bandau įgyvendinti savo teisę (medžioti, – red. past.), kuri numatyta Medžioklės įstatyme. Bet kiek bandau apginti tą savo teisę, man niekaip nepavyksta. Panevėžio gamtos apsaugos departamentas su visokiais išvedžiojimais sako, kad turiu geranoriškai susitarti su medžiotojais“, – tvirtino E. Jasiūnas.

    „Šis atvejis labai gerai išreiškia priešpriešą tarp medžiotojų ir žemės savininkų. Ponas Jasiūnas turi 1,6 hektaro. Ir nori visų medžioklės bilietų ir teisių“, – šyptelėjo Aplinkos ministerijos atstovas L. Budrys.

    „Nedraugauja“ net teismo sprendimu
    Su medžiotojų būreliu besibylinėjusiam E. Jasiūnui pavyko gauti netgi teismo išvadą, jog būrelis turi priimti jį ir suteikti dalines teises medžioti. Medžiotojų būrelis, net įpareigotas teismo, to nedaro.

    Privačių žemės plotų savininkų asociacijos pirmininkas daktaras Rimvydas Valiulis prisiminė žemės savininkų konferencijos metu pateiktą statistiką.

    „Naujasis įstatymas neįtvirtina savininkų teisės medžioti. Kaip suprantu, savininkas, turintis 99 hektarus, jau negauna tos teisės. Virš 100 hektarų žemės, Lietuvoje turi tik 400 savininkų. Vadinasi, norite, kad tie 400 iš milijono savininkų turėtų teisę medžioti?,“ – klausė R. Valiulis.

    „Tiek yra tik viename rajone, – prieštaravo L. Budrys.

    Linas Naudužas, žemės ir miško savininkas bei vieno privataus medžioklės ploto savininkas priminė, jog dar 1925-aisiais metais priimto Medžioklės įstatymo pirmas punktas sako, kad teisę medžioti pirmiausia turi žemės savininkas. Šį įstatymą pasirašė tuometinis Prezidentas Aleksandras Stulginskis.

    „Įstatymo leidėjas, pagal Konstitucinio teismo išaiškinimą, turi sukurti tokį įstatymą, kad būtų klausiama žemės savininko sutikimo. Juk aš esu savininkas, ateikite, susitarkite, atsiklauskite. Dabar sėdi kaimo žmogus troboje ir žiūri, kaip džipais po jo žemę važinėja“, – tikino vyras.

    L. Naudužas sakė, jog per 8-erius metus jau kone atmintinai išmoko keliasdešimties lapų Konstitucinio teismo išaiškinimą.

    Pripažino sulaukęs spaudimo iš Seimo narių
    Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis apgailestavo, jog į GRYNAS.lt jau aprašytos konferencijos dalyvių pasiūlymus vis tiek nebuvo atsižvelgta.

    „Šis įstatymas nekeičia nieko. Apmaudu, kad įregistruoti įstatymo projektai tiek Aurelijos Stancikienės, tiek daugiau nei 100 žmonių konferencijos rezoliucijos pasiūlymai yra atmetami. Neatsižvelgta į siūlymus, kuriuos asociacija teikė raštu. Įstatymas tenkina tik medžiotojus,“ – konstatavo A. Gaižutis.

    „Ar norime tą įstatymą priimti, ar dar 8 metus apie jį kalbėti? – neištvėrė komiteto pirmininkas A. Salamakinas – Mane spaudžia iš visų pusių – ypač Seimo nariai medžiotojai. Reikia kažkokių nuolaidų iš abiejų pusių. Jei surašysite tokį įstatymą, kokio norite, Seimas jo vėl nepriims.“

    „Jeigu įrašom tą 100 hektarų reikalavimą, tai jau iš karto neišsprendžiame pagrindinio punkto dėl pažeistų žemės savininkų teisių. Bent jau tą 100 hektarų reikalavimą turime naikinti“, – svarstė Aplinkos apsaugos komiteto narė A. Stancikienė.

    Kol kas komiteto nariai sutarė, kad atidžiai peržvelgs ir Laimučio Budrio pristatytas, ir parlamentarės Aurelijos Stancikienės pasiūlytas Medžioklės įstatymų pataisas, įvairius kitus dokumentus.

    Teigiama, jog jau birželio mėnesį arba dar anksčiau įstatymas, 8-erius metus galiojęs kaip prieštaraujantis Konstitucijai, bus pakeistas.

    Ar juo labiau džiaugsis medžiotojai, ar žemės ir miško savininkai – lieka neaišku.

    Grynas

  • Briedžių medžioklė

    Briedžių medžioklė

    Dokumentinis filmas apie viena populiariausių medžioklių Rusijoje. Varyminė briedžių medžioklė, viena iš populiariausių medžioklių tarp Rusijos medžiotojų. Rusijoje sakoma: medžioklėje yra du didžiausi malonumai, pataikyti pačiam ir pamatyti kaip prašauna kitas 🙂
    Filmo trukmė: 25 min.
    Kalba: rusų

  • Vilkų gyvenimas ir medžioklė Rusijoje

    Vilkų gyvenimas ir medžioklė Rusijoje

    Dokumentinis filmas apie vilkų gyvenimą ir medžioklę Rusijoje. Laidoje matysite pasakojimą kaip aptikti vilkus, jų gyvenimo peripetijas ir vilkų medžioklę aptveriant juos vėliavėlėmis.
    Filmo trukmė: 51 min.
    Kalba: Rusų

  • Padėka medžiotojams

    Padėka medžiotojams

    2013 m. kovo 1 d. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius R. Vygantas ir šio departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas A. Vaičiūnas lankėsi Rokiškio rajono agentūroje, kur susitiko su šio rajono medžiotojais, padėjusiais išaiškinti asmenis, neteisėtai sumedžiojusius briedį. Departamento direktorius padėkojo jiems (daugiau…)

  • Uždrausta kurapkų medžioklė

    Uždrausta kurapkų medžioklė

    Aplinkos ministro Valentino Mazuronio sprendimu Lietuvoje neribotam laikui uždrausta kurapkų medžioklė.

    „Padariau tai, ką privalau padaryti. Tyrimai rodo, kad kurapkų skaičius tiesiog katastrofiškai mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Jeigu norime išsaugoti bent minimalią jų populiaciją, lieka vienintelis būdas – visiškai uždrausti šių paukščių medžioklę“, – sako ministras Valentinas Mazuronis.

    Pavojaus varpais dėl nykstančių kurapkų skambina ir Lietuvos ornitologų draugija (LOD). Šios draugijos Aplinkos ministerijai atsiųstame rašte teigiama, kad, ES ornitologų tyrimų duomenimis, per trisdešimt pastarųjų metų šios rūšies gausa sumažėjo net 82 proc. Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje atlikti LOD tyrimai rodo, kad kurapkų populiacija Lietuvoje taip pat gerokai sumažėjusi.

    „Akivaizdu, kad veiksmų turime imtis nedelsiant, jeigu nenorime, kad kurapkos mūsų šalyje liktų tik gražiu prisiminimu. Esame atsakingi už gyvąją gamtą ir kiekvieną jos egzempliorių“, –pažymi Valentinas Mazuronis.

    LOD teigimu, kurapkų medžioklės uždraudimui pritaria ir su padėtimi susipažinusi Lietuvos žvejų ir medžiotojų draugija.

  • „Girių takais” geriausi dešimtmečio laidos fragmentai

    „Girių takais” geriausi dešimtmečio laidos fragmentai

    Laida medžiotojams ir gamtos mėgėjams
    Medžiotojams ir gamtos mylėtojams skirta laida supažindina žiūrovus su girių gyventojais, medžioklės taisyklėmis ir tradicijomis bei kviečia į svarbiausias metuose medžiotojų šventes.
    Laidos vedėjas: E.Tijušas