Ketvirtadienio vakarą prie Kauno gatvėje esančio Alytaus aplinkos apsaugos departamento pastato atvyko policijos pareigūnai. Buvo pranešta, kad pastato rūsyje yra trys neblaivūs darbuotojai, o vienas esą netgi griebėsi smurto prieš juos netikėtai užklupusį asmenį.
Apie tokį įvykį patvirtino ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Kristina Janulevičienė.
Ji nurodė, kad 18.43 val. buvo gautas pranešimas, jog Alytaus aplinkos apsaugos departamento pastate gali būti trys neblaivūs darbuotojai. Apie tai pranešęs vyriškis informavo, kad laukia pareigūnų vietoje.
„Pranešėjas paaiškino, kad suveikus saugos signalizacijai, jis atvyko patikrinti patalpų, kadangi yra už tai atsakingas. Jis teigė, kad jam užėjus į rūsyje esančias patalpas, ten rado tris jam žinomus darbuotojus, kurie, pasak jo, vartojo alkoholinius gėrimus ne darbo metu, bet darbovietės patalpose“, – komentavo policijos atstovė K. Janulevičienė.
Vyriškiui netikėtai užklupus tris rūsyje buvusius vyrus, kilo konfliktas. Patalpų atvykęs apžiūrėti pranešėjas viską fiksavo telefonu. Policija informuota ir apie tai, kad vienas iš trijulės prieš pranešėją galimai ėmėsi smurtinių veiksmų – teigiama, kad darbuotojas jam trenkė, suplėšė marškinėlius.
Atvykus policijai, įvykio vietoje buvo rastas pranešėjas ir tik vienas iš trijų asmenų, kurie buvo įvardinti kaip neblaivūs. Pareigūnai patikrino vietoje buvusio vyriškio blaivumą ir paaiškėjo, kad jis išties neblaivus – aplinkosaugininkui nustatytas 1,98 promilės girtumas.
Kiti du su juo rūsyje buvę vyrai pasišalino nespėjus atvykti pareigūnams.
Penktadienį po pietų susisiekus su Aplinkos apsaugos departamento Alytaus valdybos viršininku Česlovu Meržvinsku, šis teigė apie įvykį ir pats sužinojęs prieš keliolika minučių.
Gautas atsakymas iš Komunikacijos ir aplinkai saugaus elgesio skatinimo departamento Komunikacijos skyriaus: Šiuo metu aiškinamasi šio atvejo aplinkybes, atliekamas tyrimas.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pozicija dėl LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui pateiktos LR Aplinkos ministerijos išvados.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) susipažino su LR aplinkos ministerijos 2023-05-05 Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) Aplinkos apsaugos komitetui pateikta išvada dėl LRS narių pasiūlymų medžioklės įstatymu leisti naudoti naktinius taikiklius medžioklėje (Išvada).
LRS buvo registruotas Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1457 (Projektas). Projektu yra siūloma į Medžioklės įstatymą perkelti šiuo metu LR medžioklės taisyklėse pateikiamą draudžiamų naudoti medžioklės įrankių ir priemonių sąrašą, į kurį patenka ir naktiniai taikikliai.
LRS narių grupė Projektui 2022-12-08 pateikė pasiūlymą[1], o prasidėjus projekto svarstymui Aplinkos apsaugos komitete – patikslintą 2023-04-25 pasiūlymą[2], kuriais pasiūlė patikslinti Projekto formuluotę numatant itin ribotas naktinių taikiklių naudojimo išimtis.
Išvadoje teigiama, kad LRS narių Projektui pateiktiems siūlymams neturėtų būti pritarta, o naktinių taikiklių draudimas turėtų būti absoliutus.
LMŽD laikosi pozicijos, jog absoliutūs draudimai neveikia, o Medžioklės įstatyme turėtų būti įtvirtintos aiškios išimtys, kada naktinių taikiklių naudojimas yra pateisinamas. Dėl kiekvienos iš Išvadoje pateikiamų prielaidų pasisakome žemiau.
LR aplinkos ministerijos argumentas. Leidimas naktinius taikiklius reguliaria tvarka naudoti medžioklėje prieštarautų laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos principams. Toks leidimas, reikštų, kad laukinės faunos ramybės tarpsnis paroje sutrumpėja ar visiškai išnyksta. Prie tradicinių medžioklės priemonių pridėjus naktinius taikiklius, prarandama buvusi paros dalis, kurios metu laukiniai gyvūnai netrikdomi žmogaus buvimo keliamo streso gali reikšti rūšims būdingą elgesį.
LMŽD pozicija. LRS narių grupė siūlo naktinius taikiklius leisti naudoti medžiojant šernus. Šiuo metu šernus leidžiama medžioti ištisus metus ir 24 valandas per parą. Medžiojant šernus iš bokštelių leidžiama naudoti dirbtinius šviesos šaltinius (prožektorius). Prieš šūvį apšviečiant šernus prožektoriumi yra neišvengiama „šviesos tarša“, kuri trikdo ne tik medžiojamus šernus, bet ir kitas (įskaitant saugomas) gyvūnų rūšis. Naktinių taikiklių naudojimo šernų medžioklėje įteisinimas leistų išvengti „šviesos taršos“ visai laukinei faunai tamsiuoju metu. Taigi, priešingai negu teigiama Išvadoje, naktinių taikiklių riboto naudojimo įteisinimas prisidėtų užtikrinant laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos principų įgyvendinimą.
LR aplinkos ministerijos argumentas. Esamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis nustatytas teisinis reguliavimas suteikia efektyvių galimybių išimties tvarka panaudoti naktinius taikiklius specifiniams uždaviniams išspręsti. Jeigu reikia lokaliai, ribotą laiką panaudojant naktinius taikiklius išspręsti specifinius uždavinius, minėtos taisyklės leidžia subjektams kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą išduoti leidimą panaudoti normaliomis aplinkybėmis draudžiamus medžioklės įrankius (žr. šių taisyklių 4 punktą).
LMŽD pozicija. Kitaip nei teigia LR aplinkos ministerija, Medžioklės taisyklės nenumato galimybės išimties tvarka panaudoti naktinius taikiklius medžiojamųjų gyvūnų aspektu Aplinkos apsaugos agentūros išduodamo leidimo pagrindu. Priešingai, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 56.3 punktu specifiškai draudžiama išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus, jei ketinama naudoti „taikiklius naktiniam šaudymui“. LMŽD duomenimis, iki šiol nė vienas toks tariamai įmanomas leidimas nebuvo išduotas.
LR aplinkos ministerijos argumentas. Seimo narių grupės motyvuose nurodoma, kad naktinių taikiklių naudojimo praktika pagerins piliečių pasirengimą krašto gynybai. Tai nesuderinama su gyvūnų globos ir apsaugos principais ir su krašto apsaugos pajėgumų plėtojimo logika. Pirma, naktinių taikiklių naudojimo įgūdžiai negali būti lavinami medžioklės metu, t. y. šaudant į gyvūnus, tai turi būti atliekama karinių pratybų teritorijose ir šaudyklose šaudant į specialius taiklius. Antra, įvairūs medžiokliniai ginklai, kuriais medžiojami gyvūnai, naudojant ekspansyvius šaudmenis, negali būti teisėtai naudojami karo veiksmuose prieš žmones. Medžioklinių kalibrų šaudmenų, kurie būtų tinkami karo veiksmams beveik nėra, taigi prireikus naudoti gynyboje tektų naktinius taikiklius montuoti ant kitų karinės paskirties šautuvų, kurių medžiotojai neturės, išskyrus Šaulių sąjungos narius. Atsižvelgiant į tai negali būti daroma teisinių prielaidų, kad naktiniai taikikliai ant medžioklinių šautuvų gali padėti pasirengti krašto gynybai. Trečia, medžiotojų vieningas pasiryžimas ginti kraštą nėra ištirtas, teiginys diskusijose pateikiamas be įrodymų. Efektyvesnis pasirengimas krašto gynybai įvyktų, jeigu naktiniais taikikliais centralizuotu būdu būtų aprūpinti ne medžiotojai, o patikimi, pasiryžimą kovai jau išreiškę, taktinius ir kitokius mokymus praėję Šaulių sąjungos ir savanorių pajėgų nariai, kurie tokius taikiklius galėtų sumontuoti ant karinės paskirties ginklų.
LMŽD pozicija. LR aplinkos ministerija, kaip ir LMŽD, neturi kompetencijos teigti ar neigti, jog leidimas medžiotojams naudoti naktinius taikiklius medžioklėje prisidės prie geresnio pasirengimo krašto gynybai.
LMŽD pateikia savo nuomonę dėl Išvadoje pateikiamų klaidingų spekuliacijų.
Pirma, medžioklė nėra treniruotė ir medžiotojai neketina treniruotis naudodami naktinius taikiklius medžioklėje medžiojamųjų gyvūnų sąskaita.
Antra, LMŽD mano, kad paskata įsigyti naktinius taikiklius gali turėti teigiamą poveikį krašto gynybai. Medžiotojų turimi naktiniai taikikliai esant reikalui galėtų būti perduoti Šaulių sąjungai ar Lietuvos kariuomenei, kurie galėtų tokius naktinius taikiklius sumontuoti ant karinės paskirties ginklų. Be to, kilus grėsmei, šiuos prietaisus galėtų naudoti ir dalis medžiotojų, nes medžiotojai yra apmokyti naudotis šaunamaisiais ginklais.
Be to, medžioklėje naudojamas ekspansyvias kulkas į pilnai dengtus ir karyboje naudojamus šaudmenis pakeisti galima už keliasdešimt eurų, o greitai įsigyti tūkstančius kainuojantį naktinį taikiklį – ne. Trečia, LR aplinkos ministerijos prašytume nesumenkinti medžiotojų pasiryžimo ginti kraštą, nes medžiotojai, prasidėjus karui Ukrainoje, buvo vieni iš pirmųjų solidarizavusių su Ukraina ir pradėjusių teikti humanitarinę pagalbą, taip parodydami savo pasiryžimą ir nusiteikimą prieš agresorių. Naktinio matymo priemonės buvo būtent tai, ko labiausiai prašė Ukrainos kariai, o Lietuvos medžiotojai kiek išgalėdami atsiliepė į jų prašymus. Beje, naktinio matymo priemones siuntė ir pati LR aplinkos ministerija.
LR aplinkos ministerijos argumentas. Šernų platinamo afrikinio kiaulių maro suvaldymo problemos išspręsti nepadės naktiniai taikikliai, nes savaime šie prietaisai neužtikrina, kad bus sumedžiojamos šernų patelės. Šernų gausą galima efektyviai sumažinti tik kryptingai medžiojant šernų pateles. Efektyviam šernų medžiojimui, Aplinkos ministerijos vertinimu, yra sudarytos visos reikiamos teisinės sąlygos (sumedžiojimas nelimituotas nei kiekiu, nei medžioklės sezonu), o naudojant tradicinius medžioklės įrankius ir priemones gali būti pasiekta puikių rezultatų. Iš esmės kryptingam šernų populiacijos sumažinimui trukdo tik medžiotojų elgesio stereotipai („paršavedės saugomos“), todėl situacija nepasikeis net, jeigu bus leisti naudoti naktiniai taikikliai. Naktiniai taikikliai padės geriau identifikuoti gyvūno amžių, lytį, nustatyti kitus požymius, todėl medžiotojų galimybės apsaugoti šernų pateles nuo neplanuoto sumedžiojimo pagerėtų.
LMŽD pozicija. Šernas yra naktinis gyvūnas, kuris apšviestas dažnu atveju pasibaido. Dėl šios priežasties, prožektorius pakeitus naktiniais taikikliais, sėkmingos medžioklės tikimybė ženkliai padidėtų. LMŽD mano, kad prožektoriaus keliama „šviesos tarša“ daro didesnį neigiamą poveikį gyvūnijai, nei keltų naktiniai taikikliai.
Išvadoje keliamos prielaidos, kad medžiotojai dėl etinių sumetimų nemedžioja šernų patelių stokoja statistinio pagrindo kaip ir pati prielaida, jog sumedžiojamas šernų kiekis, įteisinus naktinius taikiklius, nepasikeis. Panašu, kad LR aplinkos ministerija neapsisprendusi ir dėl medžioklės etikos, vienu atveju pasisako, kad naktiniai taikikliai prasilenkia su medžioklės etika, kitu – bandoma įteikti nuomonę, kad šernų gausą galima sumažinti tik kryptingai medžiojant šernų pateles. LMŽD nuomone, vaikingų patelių medžioklė nieko bendro neturi su dažnai LR aplinkos ministerijos linksniuojama medžioklės etika.
LR aplinkos ministerijos argumentas.Naktinius taikiklius leidus naudoti medžiojant ribotą skaičių gyvūnų rūšių nebus įmanoma užtikrinti, kad tokio ribojimo būtų laikomasi. Pasiūlymais teigiama, kad naktinius taikiklius medžioklėje reikia leisti naudoti šernų, invazinių svetimžemių rūšių žinduolių ir kai kurių vietinių vidutinio dydžio plėšriųjų žvėrių medžioklėje. Pažymėtina, kad šių rūšių medžioklė leidžiama visus metus, nenustatomi jų sumedžiojimo limitai, šios rūšys paplitę visoje šalies teritorijoje. Tai reiškia, kad riboto naudojimo prietaisų turėjimas ir naudojimas medžioklėje realiai būtų galimas bet kokiomis aplinkybėmis. Priežiūros institucijos negalėtų užtikrinti ir sukontroliuoti, kad riboto naudojimo prietaisai nebus panaudojami prieš rūšis, kurias su tokiais prietaisais negalima medžioti pagal Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus ir pagal Europos Sąjungos teisę. Pavyzdžiui, visi elniniai žvėrys yra globojamos rūšys pagal 1979 m. Berno konvenciją dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos, kuri įpareigoja uždrausti naktinių taikiklių naudojimą medžiojant globojamas rūšis. Pasiūlymais būtų sukurtas toks teisinis reguliavimas, kad medžioklės priežiūros institucijos negalėtų užtikrinti, kad šios globojamos rūšys nebūtų medžiojamos ginklais su naktiniais taikikliais. Kitas pavyzdys – pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos naktiniai taikikliai draudžiami paukščių medžioklėje. Priėmus pasiūlymus būtų sukurtos sąlygos, kad medžioklės priežiūros institucijos negalėtų užtikrinti, kad naudojant ginklus su naktiniais taikikliais nakties metu nebūtų medžiojamos migruojančios žąsys, nes visada būtų galima teigti, kad paukštis sumedžiotas nenaudojant naktinio taikiklio, o ant ginklo jis laikomas todėl, kad tikimasi sumedžioti lapę ar mangutą.
LMŽD pozicija. Šiuo metu Lietuvoje šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras (tykojant) yra leidžiama medžioti naudojant dirbtinius šviesos šaltinius (prožektorius). Prožektoriai, kaip ir naktiniai taikikliai, pagal ES ir tarptautinę teisę yra laikomi riboto naudojimo prietaisais ir dėl prožektorių naudojimo medžioklės kontrolę užtikrinančios institucijos Lietuvoje iki šiol problemų užtikrinant jų tinkamą panaudojimą neturėjo.
Saugotinų ar globojamų gyvūnų ir paukščių rūšių medžioklę naktiniais taikikliais pvz. elninių žvėrių, riboja Berno konvenciją dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos, todėl baiminimasis, kad bus medžiojamos globojamos gyvūnų rūšys yra nepagrįstas. Vadovaujantis Išvadoje dėstoma logika, šiuo metu medžioklės priežiūros institucijos negali
užtikrinti, kad naudojant ginklus su naktiniais taikikliais nakties metu nebūtų medžiojamos migruojančios žąsys, nes visada būtų galima teigti, kad paukštis sumedžiotas nenaudojant prožektoriaus, o ant ginklo jis laikomas todėl, kad tikimasi sumedžioti lapę ar mangutą.
Išvadoje taip pat ignoruojamas faktas, kad didžiausias pažeidimų skaičius užfiksuojamas vadovaujantis pačių medžiotojų pranešimais.
Per eilę metų, nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo medžiotojai buvo engiami ir nepelnytai nuvertinami, o apie medžiotojus sukurta begalė stereotipų ir suformuota neigiama visuomenės nuomonė. Medžiotojai yra medžioklės tradicijas ir kultūrą puoselėjanti, šiuolaikiška, inovatyvi bendruomenė, dalyvaujanti tarptautinių medžiotojų organizacijų veiklose ir nori būti pripažinta bei išgirsta.
Šiai dienai tarp medžiotojų dominuoja tvarios ir tausojančios medžioklės samprata, o medžiotojai tampa vis labiau socialiai atsakinga bendruomene. Politikams, valstybės tarnautojams ir visuomenei reikėtų pripažinti, kad medžiotojų vaidmuo gamtoje yra svarbus, nes būtent medžiotojai padeda sureguliuoti kai kurių laukinių žvėrių populiacijas, valdyti pavojingų ligų plitimą, prisideda prie bioįvairovės gausinimo ir užtikrina laukinės gyvūnijos pusiausvyros palaikymą. Medžiotojai kasmet valstybei sumoka 3,5 mln. Eur, o per metus medžiotojų patiriamos tiesioginės veiklos išlaidos siekia net 10 mln. Eur.
Medžiotojai yra socialiai atsakinga bendruomenė ir atėjo laikas ja pasitikėti.
Lietuvos medžioklės ūkio politiką formuoja LR Aplinkos ministerija, savo galioje turėdama medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių keitimo iniciatyvos teisę ir kitų su medžiokle susijusių įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimą.
Tam didelės reikšmės turi aplinkos ministerijos vadovybės požiūris į medžioklės ūkį, ryžtingumas priiminėjant sprendimus, atsakingų specialistų kompetencija, teisingų sprendinių paieškos ir noras įsigilinti į problematiką. Apžvelgiant kelių pastarųjų metų LR Aplinkos ministerijos veiklą medžioklės klausimais, pasigendama noro išgirsti medžiotojų prašymus, todėl medžiotojai prieštaringai vertina LR Aplinkos ministerijos veiklą.
Įžvelgiamas LR Aplinkos ministerijos darbuotojų nepasitikėjimas medžiotojais, nusistatymas prieš medžiotojų bendruomenę ir įvedami nauji ribojimai medžiotojams. Tinkamiausias to pavyzdys, politinės valios nebuvimas įteisinant naktinių taikiklių ir garso slopintuvų naudojimą medžioklėje bei drastiškas ir desperatiškas noras prieš medžiotojų valią įteisinti elektroninį medžioklės lapą.
Panašu, kad dabartinė LR Aplinkos ministerijos vadovybė ir ją atstovaujantys specialistai, medžiotojų nuomonės nenori girdėti, į ją visiškai neatsižvelgia bei ignoruoja.
Galima sakyti, kad svarbiausių medžioklės klausimų politika persikėlė į LR Seimą, todėl būtų teisinga palaikyti LR Seimo narius, kurie medžiotojus girdi ir įsiklauso į jų problemas.
Norisi, kad medžiotojų balsas Lietuvoje būtų girdimas, o medžiotojai vertintų tą balsą išgirdusius. Todėl svarbu palaikyti Seimo narius, kurie atsižvelgia į medžiotojų nuomonę ir lūkesčius.
Apibendrinome praeitų metų medžiotojų bendruomenei svarbius balsavimus LR Seime:
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas Lietuvos Respublikos Seime įregistravo Medžioklės įstatymo 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Projektu buvo siekiama pakeisti beveik 20 metų galiojančią medžioklės plotų vienetų sudarymo tvarką, numatant galimybę medžioklės vienetą steigti kartu ar atskirai veikiantiems stambiems žemės ir miško valdytojams ar komerciniais pagrindais medžioklę ketinantiems organizuoti subjektams.
Seimo nariai kurie šiuo klausimu balsavo medžiotojų naudai:
Seime buvo priimtas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Šiuo projektu legalizuotas naktinio matymo taikiklių naudojimas civilinėje apyvartoje. Tai primas svarbus žingsnis norit įteisinti naktinio matymo taikiklių naudojimą medžioklėje. Balsavimui užsiregistravo 105 Seimo nariai, už balsavo 90, prieš 5, susilaikė 10.
Primename, kad šiuo metu vyksta savivaldos rinkimai kuriuose dalyvauja ir medžiotojus palaikantys politikai, todėl manome, kad medžiotojų bendruomenei vertėtų atkreipti dėmesį į tokius kandidatus.
Aplinkos ministerija primena, kad kaip ir kasmet gruodžio – kovo mėnesiais esant tinkamoms sąlygoms ir sniego dangai medžiotojai privalo atlikti medžiojamų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege. Jos tikslas – nustatyti kanopinių žvėrių ir didžiųjų plėšrūnų paplitimą ir santykinę gausą.
Apskaita atliekama kasmet tuose pačiuose nuolatiniuose apskaitos maršrutuose. Konkretų laiką pasirenka pats apskaitos vykdytojas, kai yra ištisinė sniego danga, atitinkanti apskaitos atlikimui nustatytus reikalavimus. Apskaita viename maršrute (visame jo ilgyje) turi būti atlikta per vieną dieną. Nepavykus užbaigti apskaitos per vieną dieną, apskaita kartojama iš naujo kitą dieną.
Raginame medžiotojus neatidėti apskaitos atlikimo vėlesniam laikui, kai tik oro sąlygos ir sniego dangos būklė bus tinkama, įvykdyti šią prievolę. Ji yra numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje.
Daugiau informacijos rasite Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos tinklalapio rubrikoje „Biologinės įvairovės apsauga“, skyrelyje „Žvėrių apskaita“, skiltyje „Medžiojamųjų žvėrių apskaita pagal pėdsakus sniege“.
Medžiotojai turi ir kitą pareigą – visus metus rinkti ir teikti informaciją apie didžiuosius plėšrūnus vilkus, lūšis ir ruduosius lokius. Ši informacija, ypač apie vilkų ar jų veiklos stebėjimą, labai svarbi norint turėti kuo daugiau duomenų, kurie padeda vertinti vilkų populiacijos būklę.
Sukauptą informaciją apie stambiuosius plėšrūnus medžiotojai gali sukelti į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos tinklalapio rubrikoje „Biologinės įvairovės apsauga“, skyrelyje „Žvėrių apskaita“ esančią skiltį „Pranešimų apie vilkų, lūšių ir rudųjų lokių buvimą Lietuvoje registravimo anketa“.
Taip pat kviečiame visus gyventojus – ir tuos, kurių kontaktai su vilkais nebuvo malonūs, nes dėl jų kaltės patyrė žalą, ir tuos, kurie neabejingi gyvosios gamtos išsaugojimui – prisijungti prie tokios informacijos rinkimo ir teikti ją elektronine forma. Prieigą prie jos rasite Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos tinklalapio rubrikoje „Biologinės įvairovės apsauga“, skyrelyje „Žvėrių apskaita“, skiltyje „Pranešimų apie vilkų, lūšių ir rudųjų lokių buvimą Lietuvoje registravimo anketa“.
Šalia anketos rasite ir mokomąją medžiagą su išsamiu aprašymu, kaip tai padaryti. Jūsų pateikti duomenys labai padeda priimti kokybiškus šios gyvūnų rūšies apsaugos ir valdymo sprendimus, išvengti konfliktinių situacijų.
Aplinkos ministerija iki gruodžio 4 d. kviečia visuomenę pasidalinti nuomone dėl numatomo švino ribojimo lauko šaudyme ir žvejyboje. Informacija renkama siekiant parengti suderintą šalies nacionalinę poziciją, kuri bus pristatyta Europos Sąjungos institucijose.
Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) siūlo apriboti švino tiekimą rinkai ir naudojimą šaudmenyse: šaunamųjų ginklų šratuose, kulkose ir pneumatinių šautuvų šaudmenyse, taip pat žvejybos įrankiuose, skirtuose veiklai lauke.
Siūlomas apribojimas susijęs tik su civiliniu naudojimu, neapima švino šaudmenų ir šovinių naudojimo kariniais tikslais, policijos, saugumo ir muitinės pajėgose. Apribojimai taip pat nebūtų taikomi švino šaudmenų ir šovinių naudojimui patalpose. Pasiūlytas apribojimas papildo 2021 m. sausio 25 d. priimtą švino šratų naudojimo šlapžemėse apribojimą. Pastarasis apribojimas visose ES valstybėse narėse bus pradėtas taikyti 2023 m. vasario 15 d.
ECHA nuomonę dėl šio apribojimo Europos Komisijai planuoja pateikti 2023 m. pirmajame ketvirtyje. Europos Komisija, rengdama atitinkamą ES teisės akto projektą, įvertins ECHA nuomonę ir iš suinteresuotųjų šalių gautus pagrįstus pasiūlymus. Minėtas teisės akto dėl plataus švino naudojimo ribojimo sąlygų projektas bus priimtas sutarus visoms ES valstybėms narėms ir Europos Komisijai.
Apriboti šviną šaudmenyse ir žvejybos reikmenyse siūloma remiantis tyrimais, kuriais įvertinta švino jo junginių keliama žala, pavyzdžiui, paukščių praryti švininiai šratai, žvejybos svareliai ir masalai, gali sukelti ūminį ir lėtinį toksinį poveikį ar net mirtį.
Europos Sąjungoje kasmet į aplinką pasklinda apie 44 000 tonų švino: 57% dėl sportinio šaudymo, 32% dėl medžioklės ir 11% dėl žvejybos veiklos. Tai kelia riziką ne tik paukščių gerovei, bet ir žmonių sveikatai.
Patekęs į žmogaus organizmą švinas gali trikdyti nervų sistemos vystymąsi, lemti širdies ir kraujagyslių ligas, pabloginti inkstų funkciją. Švinas įvardijamas kaip viena padidėjusio kraujospūdžio, nevaisingumo priežasčių. Didžiausią rūpestį dėl visuomenės sveikatos kelia švino toksiškumas septynerių metų ir jaunesnių vaikų nervų sistemos vystymuisi.
Viešosios konsultacijos dėl švino ribojimo lauko šaudyme ir žvejybos reikmenyse vyks iki gruodžio 4 d. Kaip dalyvauti konsultacijoje, informaciją rasite čia. Išsamesnės informacijos apie viešąją konsultaciją galima teirautis Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjos Aurelijos Bajoraitienės, tel. 8 618 76434, el. paštas aurelija.bajoraitiene@am.lt.
Lietuvos visuomenė kviečiama išsakyti savo argumentuotą nuomonę apie ECHA pasiūlymą riboti švino ir jo junginių naudojimą, pateikti pagrindžiančią informaciją ir duomenis, susijusius su galimais iššūkiais įgyvendinant siūlomus reikalavimus.
Kaip žinote „Biomon.lt“ yra stambiųjų plėšrūnų registravimo sistema. Šioje sistemoje vykdoma žvėrių apskaita pagal pėdsakus sniege, registruojami sumedžioti vilkai bei pateikiami pranešimai apie stambiuosius plėšrūnus.
Mums žinoma, kad šiuo metu „Biomon.lt“ sistemoje yra dingę duomenys apie sumedžiotus vilkus 2022m. spalio 25 dienos, kiek dar duomenų yra dingusių informacijos neturime. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos puslapyje apie tą dieną sumedžiotus du vilkus Kėdainių raj. taip pat nėra.
Šiuo metu Aplinkos ministerija įgyvendina projektą kuriuo siekiama skaitmenizuoti medžioklės dokumentus ir diegia griežtos atsakomybės „elektroninio lapo“ sistemą. Kylą daug abejonių ar aplamai reikalinga tokia sistema ir kas atsakys kaip iš griežtos atsakomybės sistemos dings duomenys, o medžiotojus patikrinę aplinkos apsaugos pareigūnai nematys užregistruoto sumedžioto žvėries.
Papildyta 11:45: gavome informacijos jog trūksta duomenų dar apie vieną vilką sumedžiotą Kauno raj.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (toliau – LMŽD) susipažino su LR aplinkos ministerijos Medžioklės tvarkymo konsultacinei tarybai pateiktu LR medžioklės įstatymo (toliau – MĮ) pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas).
Kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, Projekto tikslas yra „<..> sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti skaitmenines priemones ir paslaugas medžioklės srityje, tobulinti teisines nuostatas, galinčias sudaryti prielaidas korupcijai <..>“.
Tačiau Projekte siūlomi pakeitimai yra skuboti ir teikiami neatlikus net minimaliausios teisinės ir faktinės jų galimų pasekmių analizės pagrįstumo bei proporcingumo požiūriu.
Projekto nuostatomis siūloma suteikti teisinį pagrindą atimti iš medžioklės plotų naudotojo teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius (pvz. tikslingai „suintensyvintų“ patikrinimų metu nustatytų pažeidimų pagrindu) ne dėl paties medžioklės plotų naudotojo, bet dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Projektu taip pat siūloma įtvirtinti objektyvią (be kaltės) medžioklės plotų naudotojo atsakomybę už neaiškiais kriterijais vadovaujantis nustatytos „didžiausios leistinos elninių žvėrių tankumo miškuose normos“ nepaisymą ar nurodymo likviduoti stumbrų populiacijos perteklių neįvykdymą. Nėra aišku, kaip šie didelį teisinį neapibrėžtumą lemiantys siūlymai prisideda prie Projekto tikslo sumažinti korupciją įgyvendinimo.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Virginijus Kantauskas
LMŽD nuomone, Projekto rengėjai turėtų aiškiai ir atvirai deklaruoti Projektu siekiamus legalizuoti veiksmus medžioklės dokumentacijos skaitmenizavimo srityje, o ne rūpintis meškų ir lūšių daromos žalos atlyginimu ar priminti suinteresuotoms šalims apie jų ir taip turimą galimybę sudaryti civilines sutartis dėl žalos atlyginimo.
Dėl kai kurių Projekte siūlomų įtvirtinti teisinio reguliavimo aspektų pasisakome išsamiau.
Dėl skaitmeninių priemonių medžioklėje taikymo
Sutinkame su Projekto aiškinamajame rašte dėstoma pozicija, jog fizinės formos medžioklės dokumentų – medžiotojo bilieto ir licencijų išdavimas ir naudojimas neatitinka šiuolaikinės procesų skaitmenizavimo ir efektyvaus duomenų tvarkymo tendencijos. Tačiau LMŽD įžvelgia grėsmę, jog šiuo metu efektyviai veikianti medžioklės organizavimo sistema, kai už medžioklės duomenų tvarkymą medžioklės lapų pagrindu atsakingi yra medžioklės plotų valdytojai, bus pakeista neproporcinga medžioklėse dalyvaujančių subjektų kontrole duomenų apie medžiokles tvarkymą centralizavus kuriamų e-sistemų pagrindu.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma: „Spendžiant dėl 2019 m. panaikinto medžiotojų sąvado atsiradusias problemas, susijusias su duomenų medžioklės kontrolei užtikrinti valdymu, aplinkos ministras įpareigojamas įsteigti medžioklės duomenų valstybės informacinę sistemą arba organizuoti medžioklės duomenų kaupimą susijusiose informacinėse sistemose.“
Pastebime, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra įvardijamos po panaikinto medžiotojų sąvado tariamai atsiradusios problemos.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vykdomasis direktorius Laimonas Daukša
Nepaisant to, tikėtina, jog siekiant šias menamas problemas spręsti, Projektu siūloma numatyti, kad LR aplinkos ministerija: I) nustato medžiotojų registravimosi į medžioklę ir laimikio apskaitos reikalavimus; II) steigia medžioklės duomenų valstybės informacinę sistemą arba organizuoja medžioklės duomenų kaupimą susijusiose informacinėse sistemose.
Siekiant užtikrinti kiekvieno asmens konstitucinę teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, valstybinės institucijos privalo asmens duomenis tvarkyti garantuojant, kad jų žinioje esantys duomenys būtų tvarkomi griežtai laikantis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.
Nei Projekte, nei Projekto aiškinamajame rašte nėra tiksliai įvardijama, kokius duomenis, kokiu tikslu, tvarka ir apimtimi ketinama tvarkyti centralizuotai kuriamų e-sistemų pagrindu.
Kalbant apie skaitmeninį (elektroninį) medžiotojo bilietąmanome, kad medžiotojo bilietas turi turėti materialią formą ir nesvarbu, ar tai popierinė knygelė, ar plastikinė kortelė, bet esant vien skaitmeniniam variantui, medžioklės vadovas neturės galimybės įsitikinti, ar atvykęs į medžioklę asmuo turi teisę medžioti apskritai. Kita situacija, kada reikalinga fiziškai su savimi turėti medžiotojo bilietą, tai vykstant medžioti svetur į kitas šalis.
Jeigu būtų nepaisoma irsteigiama medžioklės duomenų valstybės informacinė sistema, per kurią išduodami skaitmeniniai (elektroniniai) medžiotojo bilietai, LMŽD kaip medžiotojų duomenų tvarkytojas ir medžiotojų atstovas, pageidautų gauti prieigą prie medžiotojų registro duomenų, prisiimant konfidencialumo, asmens duomenų tvarkymo ir neatskleidimo tretiesiems asmenims įsipareigojimus.
Kaip nurodyta Projekto lyginamajame variante, „ <..> Aplinkos ministerija: 1) tvirtina Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose nustato: <…> medžiotojų registravimosi į medžioklę ir laimikio apskaitos reikalavimus <..>“. Manome, kad tai perteklinis reglamentavimas ir nesuprantame, kodėl LR medžioklės įstatyme reikia išskirti medžiotojų registravimosi į medžioklę ir laimikio apskaitos reikalavimus, kai aplinkos ministerija bet kada gali keisti šias tvarkas. Medžiotojų registravimosi į medžioklę ir laimikio apskaitos reikalavimus, kaip ir dabar, aplinkos ministras gali nustatyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Tačiau, jei prisidengiant šiuo punktu planuojama steigti medžioklės duomenų valstybinę informacinę sistemą (BĮIP) ir taip įpareigoti medžiotojus naudoti elektroninį lapą, kategoriškai prieštaraujame šios sistemos įdiegimui ir šio punkto įteisinimui LR medžioklės įstatyme.
Dauguma užsienio valstybių apskritai atsisako medžioklės lapo – net ir popierinio, o Lietuvos medžiotojams norima „iš viršaus“ nuleisti analogų neturinčią ir, galimai, asmens duomenų apsaugos įstatymą pažeidžiančią elektroninę medžiotojų registravimosi į medžioklę sistemą. Tai atskleidžia 2020 m. gruodžio 11 d. LR Seimo nutarimas Nr. XIV-72 „Dėl aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos vyriausybės programos 162.5. punktas, „<..> Įvesime elektroninius medžioklės lapus, kurie realiuoju laiku būtų pasiekiami kontrolę vykdančioms institucijoms <..>“. Šis reguliacinio pobūdžio teisinis reglamentavimas, diegiant skaitmeninius kontrolės metodus, supaprastina aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tačiau pažeidžia Konstitucines teises laisvai judėti, turėti poilsį ir laisvalaikį.
Pvz. Latvijoje medžioklės lapas yra labiau akto formos, kurio nereikia pažymėti medžioklės plotų naudotojo antspaudu ar, juolab, registruoti ir žymėti valstybinėje institucijoje. Kaimyninėje šalyje medžioklės lapas naudojamas tik trimis atvejais:
kai medžioklei naudojamas naktinis arba termovizorinis taikiklis;
kai medžioklės metu medžioklinis ginklas perduodamas kitam asmeniui;
medžioklių su varovais metu.
Visais kitais atvejais, medžioklės lapas kaimyninėje Latvijoje nei pildomas, nei pasirašomas.
Analizuojant mūsų šalies situaciją, akcentuojame, kad Lietuvos miškingose teritorijose, mažiau urbanizuotose ir nutolusiose bei atokesnėse vietovėse nėra judriojo telefoninio ryšio, jau nekalbant apie mobilųjį internetą. Mūsų duomenimis, apie 115 medžioklės plotų vienetų patenka į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio ruožo teritoriją, kurioje apskritai blokuojamas judrusis telefoninis ryšys ir mobilusis internetas.
Telefoninio judriojo ryšio ar interneto nebuvimas negali kelti problemų pildant medžioklės dokumentaciją ar sudaryti prielaidas įvykdyti netyčinį medžioklės reikalavimų pažeidimą. Be kita ko, elektroninių sistemų neprieinamumas ar nepakankami išmaniųjų prietaisų naudojimo gebėjimai, neturėtų apriboti senyvo amžiaus asmenų teisės medžioti.
Elektroninis medžioklės lapas, mūsų nuomone, galėtų būti kaip periodinės suvestinės pateikimas (pvz. kas mėnesį ar ketvirtį), bet ne kaip kiekvienos medžioklės būtinoji dalis prieš pradedant medžioklę, kaip yra dabar su popieriniu lapu. Elektroninis medžioklės lapas gali būti sudėtingai naudojamas dėl ryšio, informacinių technologijų žinių, informacinių įrenginių techninių savybių trūkumų. Aiškinamajame rašte įvardinta „Biologinės įvairovės informacinės platforma – BĮIP“ galėtų būti naudojama tik duomenų kaupimui, statistikos pateikimui, duomenų analizei ir panašiai.
Atsižvelgiant į aukščiau įvardintas aplinkybes, Projekto rengėjams siūlome patikslinti Projekto nuostatas aiškiai įvardinant, kokius medžioklės duomenis ketinama rinkti centralizuotai ir kokiu tikslu, tvarka bei apimtimi tai ketinama daryti. Šių aspektų sureguliavimas poįstatyminiais teisės aktais prieštarautų asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms ir suteiktų nepagrįstai neribotą diskreciją LR aplinkos ministerijai bei jai pavaldžioms institucijoms.
Siūlytina bet kokius pakeitimus, lemiančius asmens duomenų tvarkymą, papildomai suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija.
LMŽD taip pat siūlytų išsamiai pristatyti (leidžiant praktiškai išbandyti) planuojamas diegti e-sistemas (jų posistemes) medžiotojų bendruomenei ir, tik gavus suinteresuotų šalių nuomonę, imtis teisėkūros iniciatyvų.
Kalbant apie medžioklės dokumentacijos skaitmenizavimo trūkumus, prioritetą keliame asmens duomenų apsaugai ir kibernetiniam saugumui.
Dėl elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų panaikinimo
LMŽD kategoriškai nesutinka su Projekte įtvirtintu siūlymu panaikinti Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatus.
Atrankinės medžioklės rekomendacijos Lietuvoje pradėtos taikyti nuo 1979 m., būtent nuo tada, kai nemažoje dalyje miškų jau buvo išnykę briedžiai, elniai ir šernai. Žvėrių populiacijų nykimas paskatino imtis priemonių kai kurioms gyvūnų rūšims išsaugoti. Būtent tai ir lėmė atrankinės medžioklės rekomendacijų atsiradimą mūsų šalyje. Lietuvos elninių žvėrių atrankos veteranai R. Baleišis, P. Bluzma ir L. Balčiauskas prisidėjo prie atrankinės medžioklės kūrimo ir 1987 m. išleido knygą Lietuvos kanopiniai žvėrys. 1995 m. K. Pėtelis sudarė informacinį leidinį „Medžioklės trofėjai“. 1997 m. gamtos mokslų daktaras Rimantas Baleišis sudarė pirmąjį Lietuvos medžioklės trofėjų registrą, kuriame buvo užregistruota daugiau kaip 4 tūkst. medžioklės trofėjų, įvertintų medaliais pagal CIC sistemą. Pažymėtina, kad šis registras vedamas iki šiol.
Deja, trofėjų apžiūros rezultatų analizei iš valstybės pusės buvo skiriama per mažai dėmesio ir laiko, todėl nenuostabu, kad Projektu apskritai siūloma atsisakyti atrankinės žvėrių medžioklės teisinio reguliavimo pagrindų.
Susidaro dviprasmiška situacija, kai gyviesiems ištekliams – žuvims ir gyvūnams norima taikyti skirtingus išteklių naudojimo standartus. Pagal šią dieną galiojantį reguliavimą, sugautoms žuvims taikomi kiekio, dydžio, svorio ir kiti reikalavimai, tačiau elniniams gyvūnams kažkodėl kokybinių ir minimalių dydžio parametrų norima atsisakyti. Taip pat reikėtų įvertinti, kad pagal gausą ir paplitimą vienas sumedžiotas gyvūnas nėra tolygus sugautai vienai žuviai.
Istoriškai matyti, kad atrankinės medžioklės raida prasidėjo prieš daugiau kaip 40 metų ir, LMŽD nuomone, jos atsisakyti būtų klaidinga. Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatai paremti tausojančios medžioklės principais. Vadovaujantis tausojančios medžioklės principų strategija, populiacijos tankis reguliuojamas iš jos pašalinant individus su mažiausiais fenotipiniais gyvūno požymiais, o, elgiantis priešingai arba medžiojant tik stipriausius populiacijos individus, reikšmingai keičiamos visos populiacijos trofėjinės vertės savybės. Pabrėžtina tai, kad Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatai, reglamentuojantys elninių žvėrių patinų atrankinį medžiojimą, buvo parengti siekiant vertinti ragų morfologiją pagal gyvūno amžių. Laikantis atrankinės medžioklės nuostatų, individų tarpe palaikoma aukšta genetinė kokybė.
Išanalizavus įvairių šalių mokslinių tyrimų rezultatus, matyti, kad tikslingai ir teisingai vykdoma atrankinė medžioklė turi reikšmingos įtakos įspūdingiems ir medaliais vertinamiems trofėjams. Atrankinė medžioklė yra tvarus populiacijos tvarkymo būdas, todėl, jos netaikant, gali kilti svarbių ekologinių ir evoliucinių pasekmių. Pavyzdžiui, pernelyg intensyvus tam tikros elninių gyvūnų rūšies išmedžiojimas gali paskatinti evoliucinius pokyčius, tokius kaip mažėjantis kūno svoris ir ragų dydis.
Atrankinės medžioklės nuostatai įpareigoja medžiotojus laikytis tam tikros disciplinos ir moralės, pasirenkant, kurį gyvūną medžioti, tokiu būdu išlaikyti sveiką medžiojamųjų gyvūnų populiaciją. Nelikus tvarkos, gali būti padaryta didelė žala laukinių gyvūnų populiacijai. Vykdant elninių žvėrių patinų atrankinę medžioklę, gerinama ir išlaikoma elninių žvėrių bandos kokybė.
Panaikinus elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatus, nebeliks ir kasmetinių medžioklės trofėjų apžiūrų, kurios ilgainiui tapo įprastiniu reiškiniu medžiotojų gyvenime. Medžioklės trofėjų apžiūros – puiki proga vienoje vietoje pamatyti didesnį kiekį medžioklės trofėjų, išklausyti medžioklės trofėjų ekspertų vertinimus, taip atnaujinant ir pagilinant savo žinias. Per daugelį metų pasikeitė požiūris ir į medžioklės trofėjų apžiūras. Nebeliko draudimų, griežtų reikalavimų ir baudimo principo, o dalyvavimas medžioklės trofėjų apžiūrose, tapo tikruoju medžiotojų mokymu. Vis labiau medžioklės trofėjų apžiūrose medžiotojai mokosi teisingai atrinkti žvėris, vertinti bendrą sumedžiojimo kokybę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, dėl elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų panaikinimo, manome, kad valstybei turėtų rūpėti jos išteklių genetinė kokybė, todėl kviečiame nekurti taisyklių prastinančių ir primityvinančių medžioklę, kenkiančių medžiojamųjų gyvūnų populiacijoms, jų genetikai ir sveikatingumui.
Dėl medžiojamų gyvūnų daromos žalos atlyginimo ir siūlymo atsisakyti licencijų briedžiams ir t. elniams
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektą rengti paskatino „<..> būtinybė efektyviau spręsti šių gyvūnų gausos sureguliavimo klausimus, sudaryti sąlygas greičiau ir paprastesne tvarka atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, taip pat nustatyti sąlygas, kaip atlyginama žala, jeigu medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitai nenustatomi.“
LMŽD turimais duomenimis, esama medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo sistema, nors ir netobula, veikia pakankamai efektyviai. LMŽD taip pat mano, kad MĮ turėtų būti aiškiai įtvirtinta, jog dalį (pvz. iki 5% pasėliams padarytos žalos) rizikos dėl medžiojamųjų gyvūnų padaromos žalos turėtų prisiimti ūkinę-komercinę veiklą vykdantys subjektai, nes ši rizika yra įprasta ir numatoma vykdant ūkinę veiklą medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosiose vietovėse.
Tokios nuostatos įtvirtinimas ženkliai sumažintų su žalos atlyginimu susijusią administracinę naštą išvengiant mažareikšmės žalos nustatymo procedūrų iniciavimo.
Projektu siūloma sudaryti galimybę medžioklės ploto naudotojui ir žalą patyrusiam asmeniui susitarti dėl žalos be savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti.
Šis siūlomas pakeitimas yra ydingas teisės požiūriu, kadangi ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą suinteresuotos šalys gali pagal LR civilinio kodekso nuostatas sudaryti susitarimą dėl medžiojamųjų gyvūnų žalos atlyginimo, kuris būtų jas įpareigojantis ir vykdytinas teismine tvarka.
Privalomas skatinimas suinteresuotoms pusėms aptarti susitarimo dėl žalos atlyginimo galimybę gali tik apsunkinti žalos atlyginimo procedūros iniciavimą administracine tvarka dėl formaliai prailgintos ir jokio rezultato suinteresuotų šalių neįpareigojančios pasiekti privalomos „ikiadministracinės“ procedūros etapo.
Be to, Projekte siūlomas teisinis mechanizmas, kaip atlyginama žala, kai elninių žvėrių limitai nenustatomi. Numatyta, kad medžioklės plotų naudotojas turėtų atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, jeigu medžioklės plotų vienete viršyta didžiausia leistina elninių žvėrių tankumo miškuose norma. Didžiausia leistina elninių žvėrių tankumo miškuose norma kiekvienam medžioklės plotų vienetui būtų palyginama su medžioklės plotų naudotojų atliekamos medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenimis. Kilus abejonių dėl medžioklės plotų naudotojų atliekamos medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenų tikslumo, aplinkos ministro įgaliota institucija pasitelktų nepriklausomus medžioklėtvarkos specialistus faktiniam žvėrių tankumui nustatyti.
Taigi, Projektu, be dabar galiojančios medžiojamųjų gyvūnų žalos atlyginimo tvarkos, taip pat siūloma nustatyti medžioklės plotų valdytojams pareigą palaikyti medžiojamųjų gyvūnų tankumą, neviršijantį nustatytos didžiausios leistinos jų tankumo normos. Šios normos nepalaikius, medžioklės plotų valdytojams tektų atlyginti medžiojamųjų žvėrių miško naudmenoms padarytą žalą.
Didžiausios leistinos medžiojamųjų gyvūnų tankumo normos objektyviai nustatyti nėra įmanoma. Medžioklės plotų valdytojams taikant civilinę atsakomybę trečiųjų asmenų hipotetiškai nustatytų didžiausių leistinų gyvūnų tankumo normų pagrindu, neabejotinai kils daugiau teisminių ginčų ne tik dėl apskaičiuotos žalos dydžio, bet ir dėl pačių normų ir (ar) jų nustatymo objektyvumo ir teisėtumo.
Siekiant išvengti didesnio teisinio netikrumo, siūlytina likti prie dabartinio elninių žvėrių medžioklės limitavimo modelio. LMŽD nepritaria, kad būtų atsisakyta licencijų (briedžiams, t. elniams) ir jų išdavimo tvarkos. Valstybės ištekliai – medžiojamieji gyvūnai – turi būti naudojami itin apdairiai. Apdairus išteklių naudojimas reiškia, kad gamtos ištekliai turi būti naudojami atsargiai ir atsakingai. Manome, kad medžioklė turi būti reglamentuojama ir vykdoma taip, kad nedarytų neigiamo poveikio jautrioms gyvūnijos rūšims, pvz. tokioms kaip briedžiai, užtikrintų gamtos ir gyvūnijos apsaugą ir kiek galima etiškesnį elgesį su medžiojamaisiais gyvūnais. Dabartinė elninių žvėrių limitų nustatymo tvarka užtikrina racionalų stambiųjų elninių gyvūnų gausos reguliavimą. Panaikinus elninių žvėrių limitus, gali būti neigiamai paveiktos briedžių ir t. elnių populiacijos.
Projekte taip pat numatyta, kad medžioklės plotų naudotojas turėtų atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ir tuo atveju, jei medžioklės plotų naudotojas per 3 mėnesius neįvykdo aplinkos ministro įgaliotos institucijos nurodymo paimti iš gamtos žalą darančius medžiojamuosius gyvūnus, kai šie gyvūnai kelia pavojų visuomenės sveikatai ir saugai, ar medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo tikslu.
Priėmus šias MĮ pataisas, medžioklės plotų valdytojams gali būti, pvz. nurodyta skubiai sureguliuoti „viršnorminę“ vilkų ar stumbrų populiaciją, ką objektyviai padaryti per 3 mėnesius gali būti neįmanoma. Nepaisant to, tokiu atveju valdytojai taptų atsakingais už visą nurodymo objektu esančių gyvūnų, pvz. stumbrų, padarytą žalą, kas nepagrįstai ribotų jų teises.
Galiausiai, Projekte siūloma numatyti, kad lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinamas žalos dydis, įsiteisėjimo dienos. Galimos situacijos, kai dėl objektyvių priežasčių (pvz. didelis priskaičiuotos žalos dydis, prasta medžioklės plotų valdytojo finansinė padėtis ir kt.) per tokį trumpą terminą žalos atlyginti būtų objektyviai neįmanoma.
Tokiu atveju, medžioklės plotų valdytojas netektų teisės naudoti gamtos išteklius, o to priežastimi buvusi medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala apskritai nebūtų atlyginta.
Toks siūlomas reguliavimas taip pat prieštarauja LR civilinio proceso kodekso nuostatoms, suteikiančioms teisę teismui sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti.
Svarbu, kad teismui paliekant galimybę dėl objektyvių priežasčių išdėstyti sprendimo atlyginti žalą įvykdymą, būtų sudarytos prielaidos ne tik medžioklės plotų valdytojui išsaugoti teisę į gamtos išteklių naudojimą, bet ir atlyginti teismo priteistą žalą nukentėjusiems asmenims.
Dėl šiurkščių medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų
Projektu siūloma nustatyti, kas yra „šiurkštūs medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai“ ir nurodoma, kad jeigu medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – jo nariai ar darbuotojai) padarė keturis ar daugiau šiurkščių medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų per 24 mėnesius – leidimas panaikinamas.
Šiurkščiais pažeidimais siūloma, be kita ko, laikyti veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, apribojimų dėl žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo medžiojant, taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant medžioklės įrenginius, pažeidimus.
Taigi, leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius gali būti atimtas nustačius, jog keletą kartų per metus buvo viršytas maksimalus leistinas jauko kiekis ir pan. Tai sudaro prielaidų tretiesiems asmenims sąmoningais veiksmais siekti, kad valdytojui būtų panaikintas leidimas.
Be to, nors leidimas yra išduodamas konkrečiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, Projektu siūloma įtvirtinti, kad pagrindas jį panaikinti yra ne paties jo turėtojo, bet trečiųjų asmenų, už kuriuos jis nėra atsakingas ir, kurių negali efektyviai kontroliuoti, veiksmai.
Kituose ūkio sektoriuose, kuriuose veikla vykdoma leidimų naudoti gamtos išteklius ar licencijų pagrindu, tokio pobūdžio sankcijų nėra, o jų taikymas būtų nesuprantamas ir nelogiškas.
Vis dėl to, jeigu būtų neatsižvelgta į LMŽD aukščiau pateiktas pastabas dėl šiurkščių medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, siūlome tikslinti šiuos terminus:
Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – jo nariai ar darbuotojai):
1) tame medžioklės plotų vienete padarė keturis ar daugiau šiurkščius medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus per 24 12 mėnesių;
2) ilgiau kaip 612 mėnesių nemokėjo mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą;
3) nesilaikė leidime nurodytų sąlygų, veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, apribojimų dėl žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo medžiojant, taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant medžioklės įrenginius, pažeisdamas juos keturis ar daugiau kartų per 2412 mėnesių;
Keturi pažeidimai per neproporcingai didelį 24 mėn. laikotarpį yra neobjektyvi riba. Protingas keturių pažeidimų terminas turėtų būti ne ilgesnis, nei vieneri metai (pvz. KET taisyklių nesilaikymo pakartotiniai pažeidimai skaičiuojami 12 mėn. laikotarpyje).
Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą 6 mėnesių laikotarpio uždelsimas gali atsitikti dėl bet kurių objektyvių priežasčių (klubų/būrelių vadovybės pasikeitimo, įstatinių dokumentų pasikeitimo ir vėliau sekančių sutarčių su bankais, Registrų centro ir kitomis institucijos pasirašymo), ko pagrindu gali būti uždelstas atsiskaitymo už išteklius atlikimas. Terminas turėtų būti taip pat 12 mėn.
Dėl saugaus elgesio medžioklėje žinių ir šaudymo įgūdžių ugdymo ir jų patikrinimo
Projekto nuostatomis medžiotojų asociacijoms, vienijančioms medžiotojų klubus ir būrelius,siūloma pačioms spręsti dėl savo narių saugaus elgesio medžioklėje žinių ir šaudymo įgūdžių ugdymo ir jų patikrinimo. Dėl šio siūlymo atkreipiame dėmesį, kad ne visi medžiotojai priklauso asociacijoms, vienijančioms medžiotojų klubus ir būrelius, todėl dalis medžiotojų galės medžioti visiškai be įgūdžių patikrinimo ir tokiu būdu kelti pavojų aplinkiniams; taip pat neliks nuoseklumo ir tarp skirtingoms asociacijoms priklausančių medžiotojų, nes kiekviena asociacija galės taikyti skirtingus standartus. Tokiu būdu tarp medžiotojų asociacijų gali kilti konkurencija dėl „žemiausių standartų“, kai, siekiant pritraukti papildomų narių, saugaus elgesio praktiniai ar teoriniai patikrinimai apskritai nebūtų vykdomi.
Saugumas medžioklėje yra prioritetas ir jis turi būti užtikrintas. Kaip pavyzdį pateikiame Skandinavijos šalis, kuriose šaudymo įgūdžių ugdymo egzaminas laikomas kasmet. Toks požiūris, kai skiriamas dėmesys šaudymo įgūdžių lavinimui, turi dvejopą poveikį – veikia kaip prevencija nuo nelaimingų atsitikimų medžioklės metu ir gerina medžiotojų taiklumą, taip mažinant sužeistų žvėrių statistiką.
Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti LR medžioklės statymo 15 str. 3 punktą, Medžiotojų asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, aplinkos ministro nustatyta tvarka kasmet organizuoja savo narių saugaus elgesio medžioklėje ir šaudymo įgūdžių ugdymą ir reguliarų žinių ir įgūdžių patikrinimą, šią nuostatą perkeliant į LR medžioklės įstatymo 5 str. 6 dalį, prie medžiotojų asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, kompetencijų.
Dėl pavedimo medžioklės plotų vienetų naudotojams kartą per 20 m. parengti medžioklėtvarkos projektą
Medžioklėtvarkos projekto parengimas yra didelė ir daliai medžiotojų kolektyvų nepakeliama finansinė našta. Medžioklės plotų vienetų naudotojai reguliuoja laukinių medžiojamųjų gyvūnų populiaciją, atsako už gyvūnų padarytą žala, t. y. atlieka valstybės turto (laukinių gyvūnų) administravimą savo sąskaita. Atsižvelgiant į tai, iš tiesų nėra socialiai teisinga užkrauti dar vieną finansinę naštą ant riboto kiekio LR piliečių ir juridinių asmenų. Medžioklėtvarkos projektai turi būti rengiami išimtinai valstybės/savivaldybių lėšomis, o medžioklėtvarkos projektų rengimą privalo organizuoti Aplinkos ministerija, kaip tai numato LR medžioklės įstatymo 5 str., 2 dalies, 9 punktas.
Dėl pagrindų keisti medžioklės plotų vienetų ribas
Projektu siūloma numatyti, kad medžioklės plotų vieneto ribos gali būti keičiamos plotų vienetų naudotojo juridinio asmens reorganizavimo atveju. Visgi, Projekte nėra nustatyta, kad medžioklės plotų valdytoją reorganizavus, jo pagrindu atsiradę juridiniai asmenys įgis teisę gauti leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ne konkurso tvarka.
Taigi, tikėtina, kad nuostata dėl medžioklės plotų vieneto ribų keitimo valdytojo (juridinio asmens) reorganizavimo atveju, Projekte buvo palikta dėl techninės klaidos.
Bet kuriuo atveju, LMŽD pasisako už esamų medžioklės plotų vientisumo išsaugojimą ir prieš jų fragmentaciją.
Dėl leidimo panaikinimo fizinio asmens mirties atveju
Projektu siūloma nustatyti, kad leidimas panaikinamas mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį, kuriam buvo išduotas leidimas. LMŽD mano, kad teisinis reguliavimas turėtų numatyti, jog mirus valdytojui (fiziniam asmeniui), leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius galėtų būti išduodamas jo teises paveldėjusiam asmeniui, jei šis tenkina kitas MĮ įtvirtintas medžioklės plotų valdytojams keliamas sąlygas.
Dėl steigiamų poligonų sumažėjusio MPV ploto
Šiuo metu praktikoje kyla situacijų, kai dėl poligonų steigimo kai kurių medžioklės plotų vienetų plotas tampa mažesnis nei minimalus reikalaujamas 1000 ha plotas.
Dėl šios priežasties, siūlome apsvarstyti galimybę nepanaikinti leidimų tiems valdytojams, kurių valdomi medžioklės plotai netenkina minimalios 1000 ha ploto ribos dėl poligonų steigimo.
Apibendrinamoji dalis
Išanalizavę LR medžioklės įstatymo projektą, konstatuojame, kad dauguma projekte siūlomų pakeitimų yra skuboti ir teikiami neatlikus bent minimaliausios teisinės ir faktinės analizės jų galimų pasekmių, pagrįstumo bei proporcingumo požiūriu. Įstatymo projektu keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų, o tai jau yra teisės akto dėstymas nauja redakcija. Kitaip tariant, įstatymas keičiamas iš esmės. Keliame klausimą, ar kelis dešimtmečius tinkamai funkcionavęs medžioklės įstatymas, turi būti pakeistas iš esmės? Manome, kad ateityje kardinalūs medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai turi būti priimami tik gerai juos išdiskutavus medžioklės tvarkymo konsultacinėje taryboje. Tokie svarbūs klausimai, kaip elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų atsisakymas, didžiausios leistinos elninių žvėrių tankumo miškuose normos nustatymas, medžiojamųjų gyvūnų apskaitos metodikos tobulinimas ir kiti klausimai, turi būti gerai išdiskutuoti su mokslininkais, jiems skiriant tikslinį finansavimą ir, tik gavus išsamias išvadas, imamasi teisinio reguliavimo pakeitimų.
Aplinkos ministerija raštu patikslino ankstesnį (2022-05-10) Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai siųstą atsakymą dėl medžioklinio ginklo gabenimo medžioklės metu ir informuoja, kad pagal „Medžioklės taisyklių 60 punkto nuostatas, medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioti reikalingus dokumentus, ir gali būti gabenamas medžioklės metu ne dėkle iki pasibaigs medžioklė“.
Taigi, nepriklausomai nuo medžioklės būdo medžioklės metu, medžioklės plotų vienete judant iš vienos medžiojimo vietos į kitą, medžioklinį ginklą galima vežti/gabenti neįdėtą į dėklą.
Diskusijos dėl naktinio matymo taikiklių ir garso moderatorių leidimo naudoti civilinėje apyvartoje tęsiasi jau senai, tačiau teigiama kitų Europos šalių praktika taip ir nebuvo perimta Lietuvoje. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas buvo tik griežtinamas ir įvedami papildomi ribojimai.
Dažniausiai neigiami sprendimai įtakoti dėl politikų ir atsakingų institucijų nenoro girdėti realių argumentų, o vadovautasi emocijomis bei kelių visuomeninių organizacijų nuogąstavimais.
Ne kartą bandyta kalbėtis su Aplinkos ministerija dėl galimybės įteisinti naktinio matymo taikiklius ir garso moderatorius medžioklėje, tačiau Aplinkos ministerija visuomet blokuodavo tokias iniciatyvas be aiškių ir konkrečių argumentų, o vadovaudavosi tik emacijomis.
Stebint pastaruosius įvykius Europos pasienyje, kyla klausimas ar ne laikas rimtai pagalvoti apie ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas, nes tai ne tik medžiotojų bendruomenės bet ir valstybės interesas.
Atkreipiame dėmesį į mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos gyventojams parengtą trumpą atmintinę:
Jei turite ginklą (savigynai, sportui, medžioklei) ir nesate nei karo prievolininkas, nei asmuo, įtrauktas į CMPR, nei šaulys, Jūsų paslaugų gali prašyti savivaldybės administracija, seniūnas ar karo komendantas, kurie tokio teisinio režimo sąlygomis gali skirti apsaugos ar kitas užduotis.
Kaip žinote medžiotojai turi ne tik teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius bet ir gausybę pareigų bei prievolių. Lapkričio mėnesį Kauno medžiotojų sąjungoje įvyko visuotinis narių suvažiavimas, kuriame dalyvavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) atstovai, Kauno gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Virginijus Kantauskas ir direktorius Laimonas Daukša.
Susirinkimo metu kalbėta įvairiais medžiotojams aktualiais klausimais, bei apie ateities iššūkius ir perspektyvas. Diskusijos metu medžiotojai atkreipė dėmesį į daugelio manymu perteklinę mėnesinę atskaitą apie sumedžiotus šernus, kuri turi būti pateikta iki kiekvieno einamojo mėnesio 10 d. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, išdavusiam medžioklės plotų naudotojui leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ir VMVT teritoriniam padaliniui, kurio veiklos teritorijoje medžioklės plotų naudotojai turi leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius.
Atsakingų institucijų ir medžiotojų atstovų nuspręsta, kad būtina peržiūrėti šios ataskaitos aktualumą, todėl medžiotojų atstovai inicijavo kreipimąsi į VMVT, kuri atsižvelgdama į tai, kad net 99% šalies teritorijos yra laikoma užkrėsta afrikiniu kiaulių maru ir kad dėl šios ligos visi sumedžioti šernai privalo būti tiriami, siekdama tuo pačiu kartu su Aplinkos ministerija sumažinti medžiotojams tenkančią administracinę naštą, inicijavo ataskaitos panaikinimą, o Aplinkos ministerija tam pritarė.
Numatoma, kad nuo 2022 sausio 1 d. mėnesinių ataskaitų apie sumedžiotus šernus pateikinėti nebereikės.
