Miske.lt

Žyma: Aplinkos ministerija

  • Politikai neapsisprendžia, ką sunaikinti: medžiotojus ar laukinius gyvūnus

    Politikai neapsisprendžia, ką sunaikinti: medžiotojus ar laukinius gyvūnus

    Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijų ministrų įsakymo pakeitimo projektas dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos sukėlė dideles audras medžiotojų bendruomenėje.

    Institucijos siūlo visus ūkininkų ir miškininkų nuostolius, patirtus dėl medžiojamųjų laukinių gyvūnų, dengti iš medžiotojų kišenių. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) išreiškia susirūpinimą, jog šis nutarimas prasilenkia ne tik su esamais įstatymais ir su pačia medžiotojų bendruomenės vykdoma veikla, bet ir elementariais ūkinės veiklos vykdymo principais. Kaip teigia draugijos direktorius, tokiu atveju iškyla klausimas, ką politikai siekia likviduoti – laukinius gyvūnus ar šalies medžiotojus?

    LMŽD sureagavo į naują pakeitimo projektą

    Pasirodžius minėtų ministerijų ministrų įsakymo projektui, į jį nedelsiant sureagavo šalies medžiotojų bendruomenė. Kaip teigia LMŽD direktorius Laimonas Daukša, dokumente pateikti nurodymai – orientuoti į ūkininkų vykdomą agrokultūrinę veiklą, neatsižvelgiant tiek į medžiotojų interesų lauką, tiek į natūralius gamtoje vykstančius procesus bei atsakingos ūkinės veiklos principus.

    „Mes reiškiame didelį susirūpinimą projektu, kurio įgyvendinimas gali įvykti visai netrukus. Siūloma, kad medžiotojai, ministerijoms neatsižvelgiant į jų vykdomą ir įstatymais bei poįstatyminiais  teisės aktais griežtai apibrėžtą veiklą, iš esmės be išlygų turės atsakyti už laukinių gyvūnų padarytus nuostolius. Tačiau nors mūsų bendruomenė vykdo žvėrių populiacijų valdymą pagal apibrėžtus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytus limitus, mes negalime užkirsti kelio jų migracijai, kurios kelyje pasitaiko ir ūkininkų pasėliai. Mes taip pat neturėtume atsakyti už vykdomą ūkinę-komercinę veiklą, kuri visada yra susijusi atitinkama rizika.“, – teigia L. Daukša.

    LMŽD direktorius išskiria, kad laukiniai žvėrys maitinasi natūraliai gamtoje randamu maistu, tad auginamos grūdinės  ar ankštinės kultūros – ne išimtis: „Žinoma, pritariame, jog žala turi būti kompensuojama jei atsakingai ūkininkaujant ir saugant ūkio naudmenas jos nepavyksta išvengti. Tačiau negalime ignoruoti fakto, kad gyvūnai maitinasi tuo, ką randa ne tik miškuose. Dėl to ūkininkams būtina imtis prevencinių priemonių, jog jų turtas būtų, kuo mažiau paveiktas ir prisiimti bent minimalią galimos žalos riziką. Ministerijų siūlymas šias aplinkybes ignoruoja ir sudaro prielaidas komercinę veiklą neatsakingai vykdantiems asmenims pasipelnyti medžiotojų sąskaita.“

    Ūkininkai privalo apsaugoti savo turtą ir įspėti medžiotojus

    Tačiau neretai pasitaiko, jog ūkininkai imasi ne visų būtinų apsaugos priemonių, siekiant apsaugoti pasėlius nuo užklystančių žvėrių. Dėl šios priežasties L. Daukša pabrėžia, jog numatytos prevencinės priemonės ūkininkams nesudaro finansinės naštos, nes yra pilnai kompensuojamos numatytomis savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis, kurių dalį  kasmet į valstybės biudžetą sumoka medžiotojai už medžiojamųjų išteklių naudojimą.

    „Vien maksimaliai įvykdyto valstybės nurodyto sumedžioti medžiotojams gyvūnų kiekio tikrai neužteks, jog šie nedarytų žalos pasėlių apsėtiems ūkininkų laukams. Norėdami nepatirti nuostolių ar juos sumažinti, jie turi imtis agroapsauginių priemonių: elektrinio piemenio, tvoros, garsinių patrankų, atbaidančių repelentų ir kitų dirgiklių. Šios apsaugos priemonės ir kitos miško apsaugai nuo žvėrių daromos žalos prevencinės  priemonės – pilnai finansuojamos valstybės, tad ūkininkams už juos padengti iš savo piniginių nereikia“, – sako LMŽD direktorius.

    L. Daukša pabrėžia ir tai, kad kartais šios priemonės gali ir neatbaidyti gyvūnų, tačiau užfiksavus nuostolius ūkininkai turėtu apie juos pranešti medžiotojams, jog būtų išvengta maksimalios žalos: „Žalą turi būti fiksuojama, tad mus pasiekti turi ne vien reikalavimai padengti jau padarytus milžiniškus nuostolius, bet ir informacija apie žvėrių kenkėjišką veiklą ir ypač jos pradžią. Kitu atveju, atsižvelgiant į esamus įsakymo punktus, gali būti pradėta naudotis trūkumais, kurių padengimu neproporcingai rūpinsis ir atsakys medžioklės plotų naudotojai.“

    Gali pasinaudoti spragomis

    Kalbėdamas apie ūkininkų galimas patirti žalas, LMŽD direktorius atkreipia dėmesį į vieną aspektą. Jo teigimu, ne visada gyvūnai yra kalti dėl pasėlių suniokojimo, tad aplinkybes vertinti būtina nešališkai.

    „Randamomis įsakymo naudomis gali būti pradėta ir manipuliuoti, jog nebūtų jaučiama finansinė našta. Svarbu suprasti, jog nebūtinai, jei yra rastas pažeistas pasėlis ir šalia matomi laukinių gyvūnų pėdsakai, reiškia, kad turtas sugadintas žvėries. Tam įtakos gali turėti ir meteorologinės sąlygos ar agrotechninių reikalavimų nesilaikymas, todėl tokie atvejai turi būti tiriami atsakingai ir objektyviai“, – tikina L. Daukša.

    Ne visada žinoma apie pasėliams daromą žalą

    Tačiau nerimą kelia ir tai, jog medžiotojų kolektyvai  ne visada yra informuojami apie  pasėliams ar miškui daromą žalą,. Anot LMŽD direktoriaus, tai – didelis trūkumas, kuris ūkio subjektams  lemia nemalonius padarinius.

    „Deja, bet ne visada yra žinoma  informacija, kurioje vietoje yra vykdoma agrokultūrinė veikla. Supraskite, medžiotojai negali medžioti prie gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų arčiau nei 200 metrų, o jei nėra žinoma apie vykdomą veiklą, tos apylinkės gyvūnų populiacija gali būti ir grėsminga neapsaugotiems apsėtiems laukams“, – pabrėžia draugijos direktorius.

    Mato tik dvi siūlomas išeitis

    Atsižvelgiant į esamą situaciją, L. Daukša nuogąstauja, jog minėtas projektas kelia grėsmę ne tik medžiotojams, bet ir laukiniams gyvūnams. Kaip įžvelgia jis, tokiu atveju liks tik viena interesus apsigynusi šalis.

    „Mes medžiotojai suprantame ūkio patiriamą žalą, bet ar tai reiškia, kad aplink visai neturi būti laukinių gyvūnų? Ar vis tik tada reikia sumažinti medžiotojų gretas, kurios neatlaikys finansinės naštos su kompensacijomis ūkininkams ir miško savininkams? Mūsų užduotis – sumažinti perteklinę gyvūnų populiaciją ne tik dėl ūkininkų, bet ir visos visuomenės saugumo, turiu omenyje daugėjančius eismo įvykius su laukiniais gyvūnais keliuose, todėl suprantame, kad patiriama žala ūkinę komercinę veiklą vykdantiems žemės ar miškų ūkio subjektams turi būti kompensuojama, tačiau tą svarbu daryti proporcingai. Dėl politinių sprendimų neturėtų kentėti gyvūnai. Riziką turėtų pasidalinti ūkinės veiklos vykdytojai ir medžiotojai. Kol kas to nėra.“, – tikina LMŽD vadovas.

    LMŽD siūlo susitarti dėl minimalios toleruotinos žalos

    LMŽD pabrėžia, jog atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, draugija Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoms pateikė siūlymą dėl procentinės minimalios laukinių gyvūnų padarytos žalos įvedimo: „Siūlome taikyti 5 proc. išskaitą bet kokiems pasėliams daromai žalai, o kukurūzų ir kitų ankštinių pasėlių atveju siūlome taikyti 10% išskaitą, atsižvelgiant į gyvūnų maitinimosi ypatumus.“

    Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo

    LMŽD raštas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodikosParsisiųsti
  • Atnaujintos Medžioklės Lietuvoje taisyklės

    Atnaujintos Medžioklės Lietuvoje taisyklės

    Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė atnaujintas Medžioklės Lietuvoje taisykles, kuriose numatoma naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje tvarką, draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą ir kasmetinio jų sumedžiojimo limitų Lietuvos Respublikoje bei atskiruose medžioklės plotų vienetuose nustatymo tvarką, saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus ir kitus medžiojimo reikalavimus.

    Susipažinti su kitais Medžioklės Lietuvoje taisyklių pakeitimais galite žemiau, arba paspaudę šią nuorodą. Atnaujintos Medžioklės Lietuvoje taisykles įsigalios nuo 2024 gegužės 3d. Nuoroda į teisės aktų registrą.

    1. P a k e i č i u Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“:

    1.1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

    „1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – Medžioklės taisyklės) nustato medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą, ir kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikoje bei atskiruose medžioklės plotų vienetuose nustatymo tvarką, saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus ir kitus medžiojimo reikalavimus.“

    1.2. Pripažįstu netekusiu galios II skyrių.

    II SKYRIUS

    TEISĖS MEDŽIOTI SUTEIKIMAS IR MEDŽIOTOJO BILIETO IŠDAVIMAS

    5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos(toliau šiame skyriuje – Komisija) medžioklės egzaminą organizuoja ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Informaciją apie rengiamą medžioklės egzaminą Komisija paskelbia Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) interneto svetainėje, nurodydama darbo kalendorinį grafiką, vietą, laiką ir Medžioklės taisyklių 6 punkte išvardytų dokumentų pateikimo terminą.

    6. Asmuo, pageidaujantis įgyti teisę medžioti ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus tokia teisė gali būti suteikta, privalo Komisijai iki nustatyto termino pateikti šiuos dokumentus ir jų kopijas (dokumentų originalai, įsitikinus kopijų tikrumu, grąžinami juos pateikusiam asmeniui):

    6.1. asmens dokumentą su fotonuotrauka, kuriame būtų nurodyta gimimo data arba asmens kodas;

    6.2. pažymėjimus apie baigtus medžiotojų mokymo kursus ir atliktą stažuotę pagal Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510, arba aukštojo ar aukštesniojo mokslo diplomą, liudijantį įgytą aukštąjį ar aukštesnįjį biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą, ir šio diplomo priedą apie studijų metu išklausytą specialų medžioklės kursą ir išlaikytą atitinkamą egzaminą;

    6.3. prašymą Komisijai leisti laikyti medžioklės egzaminą;

    6.4. pažymas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1–5 punktų reikalavimus;

    6.5. dvi amžių atitinkančias fotonuotraukas, skirtas dokumentams įforminti.

    7. Visus 6 punkte nurodytus dokumentus pateikusiems ir išlaikiusiems medžioklės egzaminą asmenims medžiotojo bilietą Komisijos pirmininkas išduoda per 30 kalendorinių dienų. Išduodamas medžiotojo bilietas turi būti patvirtintas AAD herbiniu antspaudu ir medžiotojo bilietą išduodančio asmens parašu. Už medžiotojo bilieto išdavimą arba jo pakeitimą nauju turi būti sumokėta nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Komisijos pirmininkas Medžiotojų bilietų išdavimo registre įrašo medžiotojo bilieto išdavimo datą, numerį, asmens, kuriam išduodamas bilietas, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą. Registre pasirašo bilietą gavęs medžiotojas ir bilietą išdavęs asmuo, nurodydami savo vardą, pavardę ir pareigas. Pametus arba sugadinus medžiotojo bilietą, išduodamas kitas medžiotojo bilietas. Šiais atvejais išduodamame medžiotojo biliete įrašomos senajame medžiotojo biliete buvusios žymos apie medžiotojo kvalifikaciją, nurodoma data, iki kada galioja žyma apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą, ir patvirtinama AAD herbiniu antspaudu. Medžiotojo bilieto pavyzdinę formą tvirtina aplinkos ministras.

    8. Kas treji metai medžiotojų organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytos komisijos organizuoja medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą (toliau – Patikrinimas);

    Saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas atliekamas testuojant raštu. Testų klausimų programa ir turinys atitinka Medžiotojų mokymų kursų ir stažuotės programos medžioklės saugumo ir pirmosios medicininės pagalbos temų turinį. Testo klausimus tvirtina aplinkos ministras.

    Testą sudaro 10 klausimų: 9 klausimai iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ir 1 saugaus elgesio medžioklėje šaudymo situacija (schema). Testui spręsti skiriama 10 minučių. Testas yra išlaikytas, jei per nustatytą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 90 procentų klausimų. Neišlaikius testo, atlikti praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo neleidžiama.

    Praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliekamas pagal Medžioklės egzamino tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Medžioklės egzamino tvarkos ir programos ir Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programos patvirtinimo“, nuostatas.

    Patikrinimo rezultatai fiksuojami Saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo protokole.

    Protokolą pasirašo visi Patikrinimą atlikę asmenys. Pagal šį protokolą šiame punkte nurodytų komisijų pirmininkai Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto puslapyje „Kitos žymos“ arba kitame puslapyje įrašo žymą, kurią sudaro: užrašas „Saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliktas“, vardas, pavardė, parašas, data.

    9. Asmenys, kuriems už Medžioklės taisyklių pažeidimus teisė medžioti, vykdant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo laikinai atimta, prieš atsiimdami medžiotojo bilietą privalo Komisijoje išlaikyti Medžioklės egzaminą ir pateikti tai patvirtinančią pažymą AAD. Jei asmuo minėtus teisės pažeidimus padarė būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pasibaigus terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami įvykdžius išvardytus reikalavimus ir pateikus dokumentus, liudijančius, kad asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išklausė paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai.

    1.3. Pakeičiu III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

    „MEDŽIOKLĖS ĮRANKIAI IR PRIEMONĖS, MEDŽIOKLĖS BŪDAI IR TERMINAI, LEIDŽIAMŲ NAUDOTI ĮRANKIŲ IR PRIEMONIŲ NAUDOJIMO MEDŽIOKLĖJE TVARKA“

    1.4. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:

    „10. Medžiojant leidžiama naudoti šiuos įrankius ir priemones: Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 152 straipsnyje nurodytus įrankius ir priemones.

    10.1. įrankius:

    10.1.1. ilguosius graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus su optiniais taikikliais ar be jų, B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus. B ir C kategorijų trumpieji šaunamieji ginklai naudojami, kai siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas;

    10.1.2. tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančias gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą; 

    10.1.3. selektyviuosius spąstus, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį;

    10.1.4. medžioklinius durklus – kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas medžiojamasis gyvūnas;

    10.2. priemones:

    10.2.1. iškamšas, profilius, muliažus, krykštes, natūralios kilmės masalą, feromoninius ir cheminius jaukus, vilkioklius, vilbynes;

    10.2.2. peilius, vėliavėles;

    10.2.3. medžioklinius šunis, plėšriuosius paukščius, žirgus;

    10.2.4. žiūronus, naktinio stebėjimo prietaisus, stacionarius ar kilnojamus tykojimo bokštelius ir dirbtines priedangas, slėptuves;

    10.2.5. sausumos ir vandens transporto priemones;

    10.2.6. prožektorius, kurie pritaisyti prie šautuvo (leidžiama naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras tykojant, su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių).“

    1.5. Papildau 11.12 papunkčiu:

    „11.12. Naktinius taikiklius leidžiama naudoti tik medžiojant tykojant.“

    1.6. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:

    „21. Prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje, turi teisę medžioti ir ji nėra panaikinta. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje.“

    1.7. Pakeičiu 24.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „24.3. patikrinti prieš medžioklę visų medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų bilietus, pasirūpinti pirmosios pagalbos priemonėmis;“

    1.8.Pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip:

    „33. Kasmet iki balandžio 5 d. gegužės 1 d. medžioklės plotų naudotojai Komisijai turi pateikti nustatytos formos prašymą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo (4 priedas). Kai leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete buvo išduotas  nuo balandžio 5 d. gegužės 1 d., tai einamojo medžioklės sezono prašymas dėl sumedžiojimo limitų nustatymo turi būti pateikiamas Komisijai tik gavus leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Jei medžioklės plotų vienetas įsiterpia į daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją, prašymas dėl sumedžiojimo limitų nustatymo pateikiamas tos savivaldybės Komisijai, kurios teritorijoje yra didesnė konkretaus medžioklės plotų vieneto dalis. Prašyme medžioklės plotų naudotojai turi nurodyti:

    33.1. praėjusios medžioklės sezono medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitus;

    33.2. kiek medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, praėjusiame medžioklės sezone buvo faktiškai sumedžiota pagal atskiras rūšis;

    33.3. preliminarius prašymo formoje nurodytų medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenis; 

    33.4. pasiūlymą dėl medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitų nustatymo ateinančiam medžioklės sezonui.“

    1.9. Pakeičiu 35 punktą ir jį išdėstau taip:

    „35. Komisija kasmet iki balandžio 15 d. gegužės 15 d. priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Priimdama sprendimą, Komisija privalo atsižvelgti į medžioklės plotų naudotojų prašymus, praėjusios medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis, VĮ Valstybinių miškų urėdijos pateikiamą informaciją apie elninių žvėrių miško želdiniams, žėliniams ir kitiems medynams daromo neigiamo poveikio pokytį, jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nenustato specialių reikalavimų dėl atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių sumedžiojimo limitų. Komisija privalo atitinkamai sumažinti nustatytą tam tikros limituojamo medžiojamojo gyvūno rūšies sumedžiojimo limitą dėl Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytų atvejų. Prireikus, Komisija gali medžioklės plotų naudotojus ar VĮ Valstybinių miškų urėdijos prašyti papildomos informacijos, reikalingos sprendimui priimti.“

    1.10. Pakeičiu 39 punktą ir jį išdėstau taip:

    „39. Medžioklės plotų naudotojai, kurių medžioklės plotuose medžioklės sezono metu dėl labai padidėjusio limituojamų medžiojamųjų gyvūnų tankumo (kai tankumas ne mažiau kaip 2 kartus viršija Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. D1-162 „Dėl Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 priede nurodytas didžiausias leistinas elninių žvėrių tankumo orientacines normas) pasireiškia didelė žala žemės ūkio ar miško naudmenoms, taip pat medžioklės plotų naudotojai, kurių naudojamuose medžioklės plotuose nustatytą medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitą dėl objektyvių priežasčių būtina peržiūrėti, gali iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą Komisiją, kad iš patvirtinto nepaskirstyto konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies sumedžiojimo limito būtų skirtas papildomas limitas šiems gyvūnams sumedžioti. Su prašymu turi būti pateikiamas ir Komisijos posėdžio, kuriame buvo pritarta šiam prašymui, protokolas. Gavusi tokį kreipimąsi, Komisija iki nustatytos konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos peržiūri medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, kad nebūtų viršytas bendras limitas, nustatytas išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje. Komisijos sprendimo dėl papildomo limito skyrimo protokolas išsiunčiamas el. paštu AAD ir Aplinkos apsaugos agentūrai. Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, ne vėliau kaip per dvi darbo dienas, paskelbiama gauta informacija apie medžioklės plotų naudotojui Komisijos paskirtą papildomą limitą, atitinkamai pakeičiamas medžioklės plotų naudotojui nustatytas sumedžiojimo limitas ir nepaskirstyto konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies sumedžiojimo limito likutis. Medžioklės plotų naudotojams pageidaujant, Komisija turi teisę iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos peržiūrėti medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, neviršijant bendro limito, nustatyto išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje.“

    1.11. Pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:

    „42. Bendras kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitas Lietuvos Respublikoje tvirtinamas aplinkos ministro įsakymu pagal Komisijų iki kiekvienų kalendorinių metų gegužės 20 d. gegužės 31 d. Aplinkos ministerijai pateiktus suvestinius duomenis.

    Informacija apie kiekvienam medžioklės plotų naudotojui nustatytą kanopinių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitą pagal Komisijų Aplinkos apsaugos agentūrai iki kalendorinių metų gegužės 31 d. pateiktus duomenis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas paskelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje po to, kai įsigalioja aplinkos ministro įsakymas dėl bendro kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limito Lietuvos Respublikoje patvirtinimo.

    Informacija apie medžioklės plotų naudotojui Medžioklės taisyklių 39 punkte nustatyta tvarka paskirtą papildomą limitą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai priimamas sprendimas dėl papildomo limito paskyrimo, paskelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, atitinkamai pakeičiant medžioklės plotų naudotojui nustatytą sumedžiojimo limitą. Paskirtas papildomas limitas įsigalioja jį paskelbus Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

    Vilkų sumedžiojimo limitą Lietuvos Respublikoje tvirtina aplinkos ministras Vilko (Canis lupus) apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“, nustatyta tvarka.“

    1.12. Pakeičiu 53 punktą ir jį išdėstau taip: 

    „53. Medžiojant medžioklės plotų vienetuose, sudarytuose žuvininkystės tvenkinių teritorijose pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 8 dalies reikalavimus (toliau šiame skyriuje – Žuvininkystės tvenkiniai), papildomai taikomi 54–55 punktų reikalavimai.

    Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, atsižvelgiant į vietos sąlygas, greta esančias paukščių apsaugai svarbias teritorijas ir kitus veiksnius, medžioklė Žuvininkystės tvenkiniuose gali būti draudžiama arba ribojama nustatant trumpesnius leidžiamus medžiojamųjų gyvūnų medžioklės terminus, papildomai uždraudžiant tam tikrus medžioklės būdus, tam tikrų įrankių ar priemonių naudojimą ar nustatant kitus reikalavimus.“

    1.13. Pakeičiu 58.3.9 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „58.3.9. naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant turėti juos su savimi medžioti gyvūnus, kurie pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą negali būti medžiojami naudojant naktinius taikiklius ar naudoti naktinius taikiklius kitais medžiojimo būdais nei nustatyta 11.12 papunktyje;“

    1.14. Pripažįstu netekusiu galios 58.5 papunktį.

    58.5. medžioti medžiotojo biliete neturint žymos, įrašytos ne seniau kaip prieš 3 metus, apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus (šis reikalavimas netaikomas 3 metus nuo teisės medžioti suteikimo);

    1.15. Pripažįstu netekusiu galios 58.9 papunktį.

    58.9. medžioti pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, kurių dėtuvėje telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu dėtuves įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinių), arbaletais;

    1.16.Pripažįstu netekusiu galios 58.10 papunktį.

    58.10.vilioti elektriniais, elektroniniais ar magnetiniais garso atkūrimo prietaisais;

    1.17. Pakeičiu 58.11 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „58.11. gyvūnams gaudyti ar žudyti naudoti klijus, kablius ir kitus įrankius, ir priemones arba būdus, kurie Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu uždrausti naudoti ar Medžioklės taisyklėse neįvardyti kaip leistini arba naudoti medžioklės būdus, kurie Medžioklės taisyklėse neįvardinti kaip leistini;“

    1.18. Pripažįstu netekusiu galios 58.12 papunktį.

    58.12. medžiojamuosius gyvūnus akinant veidrodžiais ar kitomis priemonėmis;

    1.19. Pripažįstu netekusiu galios 58.13 papunktį.

    58.13. medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais (išskyrus atvejus, nurodytus Medžioklės taisyklių 10.2.6 papunktyje);

    1.20 Pripažįstu netekusiu galios 58.17 papunktį.

    58.17. medžioti kanopinius žvėris graižtvinių ginklų neekspansyviosiomis kulkomis;

    1.21. Pripažįstu netekusiu galios 58.18 papunktį.

    58.18. medžioti kanopinius žvėris visų dydžių šratais ir grankulkėmis;

    1.22. Pripažįstu netekusiu galios 58.20 papunktį.

    58.20. medžioti kanopinius žvėris šoviniais, neturinčiais būtinos šaudmens energijos:

    58.20.1. stirnas – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 1 000 J;

    58.20.2. danielius, antramečius šernus ir jauniklius – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 000 J;

    58.20.3. briedžius, tauriuosius elnius ir suaugusius šernus – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 500 J;

    1.23. Pripažįstu netekusiu galios 58.34 papunktį.

    58.34. medžioklėje naudoti Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąraše, patvirtiname Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 „Dėl Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo patvirtinimo“, nurodytų veislių šunis;

    1.24. Pakeičiu 59 punktą ir jį išdėstau taip:

    „59. Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme,

    Kas treji kalendoriniai metai medžiotojų asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytos komisijos organizuoja savo narių saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą (toliau – Patikrinimas);

    Saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas atliekamas testuojant raštu. Testų klausimų programa ir turinys atitinka Medžiotojų mokymų kursų ir stažuotės programos medžioklės saugumo ir pirmosios medicininės pagalbos temų turinį. Testo klausimus tvirtina aplinkos ministras.

    Testą sudaro 9 klausimai iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ir 1 saugaus elgesio medžioklėje šaudymo situacija (schema). Testui spręsti skiriama 10 minučių. Testas yra išlaikytas, jei per nustatytą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 90 procentų testo klausimų. Neišlaikius testo, neleidžiama atlikti praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo.

    Praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliekamas pagal Medžioklės egzamino tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Medžioklės egzamino tvarkos ir programos ir Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programos patvirtinimo“, nuostatas.“

    1.25. Pakeičiu 60 punktą ir jį išdėstau taip:

    „60. Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioti reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine ar katilu – pradėjus medžioti. B ir C kategorijos trumpieji šaunamieji ginklai užtaisomi, kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas. Jeigu medžiojant einant su užtaisytu ginklu tenka įveikti kliūtį (peršokti upelį ar kanalą, perlipti tvorą, pereiti slidų lieptą ir visais atvejais, kai kyla pavojus parkristi), prieš ją įveikiant būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių. Medžioklės varant metu medžioklės plotų vienete judant iš vienos medžiojimo vietos į kitą medžioklinis ginklas nešamas arba vežamas be šovinio lizde, jeigu šautuvas atlaužiamas,– atlaužtas. Pasibaigus medžioklei, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami, medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami.“

    2. N u s t a t a u, kad šio įsakymo 2, 14 ir 21 punktai įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

  • Aplinkos ministerija planuoja naikinti popierinius medžiotojų bilietus

    Aplinkos ministerija planuoja naikinti popierinius medžiotojų bilietus

    Siekiant perkelti dabar naudojamus popierinius medžiotojų bilietus į skaitmeninę erdvę, 2023 m. su Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sudaryta Biudžeto lėšų naudojimo medžiotojų ir medžiotojų bilietų duomenų kaupimo sistemai Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje kurti sutartis (toliau – sutartis). Sutarties I ir II etapai, apimantys elektroninių prašymų suteikti teisę medžioti ir išduoti medžiotojo bilietą pateikimo ir turimų popierinių medžiotojų bilietų perkėlimo į elektroninę erdvę paslaugas, sėkmingai įvykdyti, sudaryta galimybė išduoti elektroninius medžiotojo bilietus, naudojantis Policijos elektroninių paslaugų sistema.

    Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad Aplinkos ministerija nustato medžiotojo bilieto išdavimo, paėmimo ir grąžinimo tvarką. Aplinkos ministerija šią įstatymo nuostatą įgyvendino dviem teisės aktais: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-1031 „Dėl Medžiotojo bilieto paėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinta medžiotojo bilieto paėmimo ir grąžinimo tvarka, o Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse – medžiotojo bilieto išdavimo tvarka.

    Projekto tikslas –reglamentuoti, kaip elektroninėmis priemonėmis Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje (toliau – PLVIS) suteikiama teisė medžioti, vykdomas teisės medžioti atėmimas, grąžinimas, panaikinimas. Supaprastinti teisinį reguliavimą nuostatas dėl teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo perkeliant į vieną teisės aktą.

    Siūlomos priemonės. Siekiant supaprastinti teisinį reguliavimą, tiksliau – įgyvendinti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo nuostatas, Projekte siūloma nuostatas dėl teisės medžioti suteikimo išbraukti iš Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir perkelti į Projektą. Reglamentuojama, kaip elektroninėmis priemonėmis PLVIS suteikiama teisė medžioti, vykdomas teisės medžioti atėmimas, grąžinimas, panaikinimas. Išbraukiamos nuorodos į netekusį galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 609 „Dėl Duomenų pateikimo medžiotojų sąvadui ir sąvade sukauptos informacijos teikimo kitoms institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“. Siūloma atsisakyti nuostatos, kad administracinio nusižengimo, už kurį numatytas specialiosios teisės – teisės medžioti – atėmimas, tyrimo metu ar kol vyksta teisminis medžiotojo padaryto nusižengimo nagrinėjimas, medžiotojas gali be jokių apribojimų medžioti toliau turėdamas Aplinkos apsaugos departamento pareigūno išduotą laikinąjį medžiotojo bilietą.

    Nauda visuomenei. Efektyvesnė ir skaidresnė teisės medžioti suteikimo, sustabdymo ir panaikinimo tvarka.

    Projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai, Europos Sąjungos teisės reikalavimams, neperkelia ir neįgyvendina Europos Sąjungos teisės aktų, nenotifikuotinas Europos Komisijai.

    Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas, nes Projekto nuostatos neatitinka Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punkte nustatytų reikalavimų.

  • Pristatytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių projektas

    Pristatytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių projektas

    Aplinkos ministerija pristatė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių projektą, derinimui su visuomeninėmis organizacijomis.

    P a k e i č i u Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“:

    1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

    „1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – Medžioklės taisyklės) nustato medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą, ir kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikoje bei atskiruose medžioklės plotų vienetuose nustatymo tvarką, saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus ir kitus medžiojimo reikalavimus.“

    2. Pripažįstu netekusiu galios II skyrių.

    II SKYRIUS

    TEISĖS MEDŽIOTI SUTEIKIMAS IR MEDŽIOTOJO BILIETO IŠDAVIMAS

    5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos(toliau šiame skyriuje – Komisija) medžioklės egzaminą organizuoja ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Informaciją apie rengiamą medžioklės egzaminą Komisija paskelbia Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) interneto svetainėje, nurodydama darbo kalendorinį grafiką, vietą, laiką ir Medžioklės taisyklių 6 punkte išvardytų dokumentų pateikimo terminą.

    6. Asmuo, pageidaujantis įgyti teisę medžioti ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus tokia teisė gali būti suteikta, privalo Komisijai iki nustatyto termino pateikti šiuos dokumentus ir jų kopijas (dokumentų originalai, įsitikinus kopijų tikrumu, grąžinami juos pateikusiam asmeniui):

    6.1. asmens dokumentą su fotonuotrauka, kuriame būtų nurodyta gimimo data arba asmens kodas;

    6.2. pažymėjimus apie baigtus medžiotojų mokymo kursus ir atliktą stažuotę pagal Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510, arba aukštojo ar aukštesniojo mokslo diplomą, liudijantį įgytą aukštąjį ar aukštesnįjį biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą, ir šio diplomo priedą apie studijų metu išklausytą specialų medžioklės kursą ir išlaikytą atitinkamą egzaminą;

    6.3. prašymą Komisijai leisti laikyti medžioklės egzaminą;

    6.4. pažymas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1–5 punktų reikalavimus;

    6.5. dvi amžių atitinkančias fotonuotraukas, skirtas dokumentams įforminti.

    7. Visus 6 punkte nurodytus dokumentus pateikusiems ir išlaikiusiems medžioklės egzaminą asmenims medžiotojo bilietą Komisijos pirmininkas išduoda per 30 kalendorinių dienų. Išduodamas medžiotojo bilietas turi būti patvirtintas AAD herbiniu antspaudu ir medžiotojo bilietą išduodančio asmens parašu. Už medžiotojo bilieto išdavimą arba jo pakeitimą nauju turi būti sumokėta nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Komisijos pirmininkas Medžiotojų bilietų išdavimo registre įrašo medžiotojo bilieto išdavimo datą, numerį, asmens, kuriam išduodamas bilietas, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą. Registre pasirašo bilietą gavęs medžiotojas ir bilietą išdavęs asmuo, nurodydami savo vardą, pavardę ir pareigas. Pametus arba sugadinus medžiotojo bilietą, išduodamas kitas medžiotojo bilietas. Šiais atvejais išduodamame medžiotojo biliete įrašomos senajame medžiotojo biliete buvusios žymos apie medžiotojo kvalifikaciją, nurodoma data, iki kada galioja žyma apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą, ir patvirtinama AAD herbiniu antspaudu. Medžiotojo bilieto pavyzdinę formą tvirtina aplinkos ministras.

    8. Kas treji metai medžiotojų organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytos komisijos organizuoja medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą (toliau – Patikrinimas);

    Saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas atliekamas testuojant raštu. Testų klausimų programa ir turinys atitinka Medžiotojų mokymų kursų ir stažuotės programos medžioklės saugumo ir pirmosios medicininės pagalbos temų turinį. Testo klausimus tvirtina aplinkos ministras.

    Testą sudaro 10 klausimų: 9 klausimai iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ir 1 saugaus elgesio medžioklėje šaudymo situacija (schema). Testui spręsti skiriama 10 minučių. Testas yra išlaikytas, jei per nustatytą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 90 procentų klausimų. Neišlaikius testo, atlikti praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo neleidžiama.

    Praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliekamas pagal Medžioklės egzamino tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Medžioklės egzamino tvarkos ir programos ir Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programos patvirtinimo“, nuostatas.

    Patikrinimo rezultatai fiksuojami Saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo protokole.

    Protokolą pasirašo visi Patikrinimą atlikę asmenys. Pagal šį protokolą šiame punkte nurodytų komisijų pirmininkai Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto puslapyje „Kitos žymos“ arba kitame puslapyje įrašo žymą, kurią sudaro: užrašas „Saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliktas“, vardas, pavardė, parašas, data.

    9. Asmenys, kuriems už Medžioklės taisyklių pažeidimus teisė medžioti, vykdant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo laikinai atimta, prieš atsiimdami medžiotojo bilietą privalo Komisijoje išlaikyti Medžioklės egzaminą ir pateikti tai patvirtinančią pažymą AAD. Jei asmuo minėtus teisės pažeidimus padarė būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pasibaigus terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami įvykdžius išvardytus reikalavimus ir pateikus dokumentus, liudijančius, kad asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išklausė paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai.

    3. Pakeičiu III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

    „MEDŽIOKLĖS ĮRANKIAI IR PRIEMONĖS, MEDŽIOKLĖS BŪDAI IR TERMINAI, LEIDŽIAMŲ NAUDOTI ĮRANKIŲ IR PRIEMONIŲ NAUDOJIMO MEDŽIOKLĖJE TVARKA“

    4. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:

    „10. Medžiojant leidžiama naudoti šiuos įrankius ir priemones: Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 152 straipsnyje nurodytus įrankius ir priemones.

    10.1. įrankius:

    10.1.1. ilguosius graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus su optiniais taikikliais ar be jų, B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus. B ir C kategorijų trumpieji šaunamieji ginklai naudojami, kai siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas;

    10.1.2. tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančias gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą; 

    10.1.3. selektyviuosius spąstus, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį;

    10.1.4. medžioklinius durklus – kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas medžiojamasis gyvūnas;

    10.2. priemones:

    10.2.1. iškamšas, profilius, muliažus, krykštes, natūralios kilmės masalą, feromoninius ir cheminius jaukus, vilkioklius, vilbynes;

    10.2.2. peilius, vėliavėles;

    10.2.3. medžioklinius šunis, plėšriuosius paukščius, žirgus;

    10.2.4. žiūronus, naktinio stebėjimo prietaisus, stacionarius ar kilnojamus tykojimo bokštelius ir dirbtines priedangas, slėptuves;

    10.2.5. sausumos ir vandens transporto priemones;

    10.2.6. prožektorius, kurie pritaisyti prie šautuvo (leidžiama naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras tykojant, su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių).“

    5. Papildau 11.12 papunkčiu:

    „11.12. Naktinius taikiklius leidžiama naudoti tik medžiojant tykojant iš kilnojamų ar nekilnojamų medžioklės bokštelių, kitų virš žemės pakeltų priedangų ir slėptuvių, nuo kilnojamų kopėčių, kai ginklas yra laikomas ne žemesniame kaip žmogaus ūgis aukštyje, užtikrinant šaudmenų kritimą į gruntą matomame šaudymo sektoriuje.“

    6. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:

    „21. Prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje, turi teisę medžioti ir ji nėra panaikinta. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje.“

    7. Pakeičiu 24.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „24.3. patikrinti prieš medžioklę visų medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų bilietus, pasirūpinti pirmosios pagalbos priemonėmis;“

    8.Pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip:

    „33. Kasmet iki balandžio 5 d. gegužės 1 d. medžioklės plotų naudotojai Komisijai turi pateikti nustatytos formos prašymą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo (4 priedas). Kai leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete buvo išduotas  nuo balandžio 5 d. gegužės 1 d., tai einamojo medžioklės sezono prašymas dėl sumedžiojimo limitų nustatymo turi būti pateikiamas Komisijai tik gavus leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Jei medžioklės plotų vienetas įsiterpia į daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją, prašymas dėl sumedžiojimo limitų nustatymo pateikiamas tos savivaldybės Komisijai, kurios teritorijoje yra didesnė konkretaus medžioklės plotų vieneto dalis. Prašyme medžioklės plotų naudotojai turi nurodyti:

    33.1. praėjusios medžioklės sezono medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitus;

    33.2. kiek medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, praėjusiame medžioklės sezone buvo faktiškai sumedžiota pagal atskiras rūšis;

    33.3. preliminarius prašymo formoje nurodytų medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenis; 

    33.4. pasiūlymą dėl medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitų nustatymo ateinančiam medžioklės sezonui.“

    9. Pakeičiu 35 punktą ir jį išdėstau taip:

    „35. Komisija kasmet iki balandžio 15 d. gegužės 15 d. priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Priimdama sprendimą, Komisija privalo atsižvelgti į medžioklės plotų naudotojų prašymus, praėjusios medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis, VĮ Valstybinių miškų urėdijos pateikiamą informaciją apie elninių žvėrių miško želdiniams, žėliniams ir kitiems medynams daromo neigiamo poveikio pokytį, jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nenustato specialių reikalavimų dėl atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių sumedžiojimo limitų. Komisija privalo atitinkamai sumažinti nustatytą tam tikros limituojamo medžiojamojo gyvūno rūšies sumedžiojimo limitą dėl Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytų atvejų. Prireikus, Komisija gali medžioklės plotų naudotojus ar VĮ Valstybinių miškų urėdijos prašyti papildomos informacijos, reikalingos sprendimui priimti.“

    10. Pakeičiu 39 punktą ir jį išdėstau taip:

    „39. Medžioklės plotų naudotojai, kurių medžioklės plotuose medžioklės sezono metu dėl labai padidėjusio limituojamų medžiojamųjų gyvūnų tankumo (kai tankumas ne mažiau kaip 2 kartus viršija Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. D1-162 „Dėl Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 priede nurodytas didžiausias leistinas elninių žvėrių tankumo orientacines normas) pasireiškia didelė žala žemės ūkio ar miško naudmenoms, taip pat medžioklės plotų naudotojai, kurių naudojamuose medžioklės plotuose nustatytą medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitą dėl objektyvių priežasčių būtina peržiūrėti, gali iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą Komisiją, kad iš patvirtinto nepaskirstyto konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies sumedžiojimo limito būtų skirtas papildomas limitas šiems gyvūnams sumedžioti. Su prašymu turi būti pateikiamas ir Komisijos posėdžio, kuriame buvo pritarta šiam prašymui, protokolas. Gavusi tokį kreipimąsi, Komisija iki nustatytos konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos peržiūri medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, kad nebūtų viršytas bendras limitas, nustatytas išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje. Komisijos sprendimo dėl papildomo limito skyrimo protokolas išsiunčiamas el. paštu AAD ir Aplinkos apsaugos agentūrai. Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, ne vėliau kaip per dvi darbo dienas, paskelbiama gauta informacija apie medžioklės plotų naudotojui Komisijos paskirtą papildomą limitą, atitinkamai pakeičiamas medžioklės plotų naudotojui nustatytas sumedžiojimo limitas ir nepaskirstyto konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies sumedžiojimo limito likutis. Medžioklės plotų naudotojams pageidaujant, Komisija turi teisę iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos peržiūrėti medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, neviršijant bendro limito, nustatyto išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje.“

    11. Pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:

    „42. Bendras kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitas Lietuvos Respublikoje tvirtinamas aplinkos ministro įsakymu pagal Komisijų iki kiekvienų kalendorinių metų gegužės 20 d. gegužės 31 d. Aplinkos ministerijai pateiktus suvestinius duomenis.

    Informacija apie kiekvienam medžioklės plotų naudotojui nustatytą kanopinių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitą pagal Komisijų Aplinkos apsaugos agentūrai iki kalendorinių metų gegužės 31 d. pateiktus duomenis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas paskelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje po to, kai įsigalioja aplinkos ministro įsakymas dėl bendro kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limito Lietuvos Respublikoje patvirtinimo.

    Informacija apie medžioklės plotų naudotojui Medžioklės taisyklių 39 punkte nustatyta tvarka paskirtą papildomą limitą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai priimamas sprendimas dėl papildomo limito paskyrimo, paskelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, atitinkamai pakeičiant medžioklės plotų naudotojui nustatytą sumedžiojimo limitą. Paskirtas papildomas limitas įsigalioja jį paskelbus Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

    Vilkų sumedžiojimo limitą Lietuvos Respublikoje tvirtina aplinkos ministras Vilko (Canis lupus) apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“, nustatyta tvarka.“

    12. Pakeičiu 53 punktą ir jį išdėstau taip: 

    „53. Medžiojant medžioklės plotų vienetuose, sudarytuose žuvininkystės tvenkinių teritorijose pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 8 dalies reikalavimus (toliau šiame skyriuje – Žuvininkystės tvenkiniai), papildomai taikomi 54–55 punktų reikalavimai.

    Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, atsižvelgiant į vietos sąlygas, greta esančias paukščių apsaugai svarbias teritorijas ir kitus veiksnius, medžioklė Žuvininkystės tvenkiniuose gali būti draudžiama arba ribojama nustatant trumpesnius leidžiamus medžiojamųjų gyvūnų medžioklės terminus, papildomai uždraudžiant tam tikrus medžioklės būdus, tam tikrų įrankių ar priemonių naudojimą ar nustatant kitus reikalavimus.“

    13. Pakeičiu 58.3.9 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „58.3.9. naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant turėti juos su savimi medžioti gyvūnus, kurie pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą negali būti medžiojami naudojant naktinius taikiklius;“

    14. Pripažįstu netekusiu galios 58.5 papunktį.

    58.5. medžioti medžiotojo biliete neturint žymos, įrašytos ne seniau kaip prieš 3 metus, apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus (šis reikalavimas netaikomas 3 metus nuo teisės medžioti suteikimo);

    15. Pripažįstu netekusiais galios 58.9 ir 58.10 papunkčius.

    58.9. medžioti pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, kurių dėtuvėje telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu dėtuves įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinių), arbaletais;

    58.10.vilioti elektriniais, elektroniniais ar magnetiniais garso atkūrimo prietaisais;

    16. Pakeičiu 58.11 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „58.11. gyvūnams gaudyti medžioti naudoti klijus, kablius ir kitus įrankius, ir priemones arba būdus, kurie Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu uždrausti naudoti ar Medžioklės taisyklėse neįvardyti kaip leistini arba naudoti medžioklės būdus, kurie Medžioklės taisyklėse neįvardinti kaip leistini;“

    17. Pripažįstu netekusiais galios 58.12 ir 58.13 papunkčius.

    58.12. medžiojamuosius gyvūnus akinant veidrodžiais ar kitomis priemonėmis;

    58.13. medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais (išskyrus atvejus, nurodytus Medžioklės taisyklių 10.2.6 papunktyje);

    18. Pripažįstu netekusiais galios 58.17 ir 58.18 papunkčius.

    58.17. medžioti kanopinius žvėris graižtvinių ginklų neekspansyviosiomis kulkomis;

    58.18. medžioti kanopinius žvėris visų dydžių šratais ir grankulkėmis;

    19. Pripažįstu netekusiu galios 58.20 papunktį.

    58.20. medžioti kanopinius žvėris šoviniais, neturinčiais būtinos šaudmens energijos:

    58.20.1. stirnas – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 1 000 J;

    58.20.2. danielius, antramečius šernus ir jauniklius – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 000 J;

    58.20.3. briedžius, tauriuosius elnius ir suaugusius šernus – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 500 J;

    20. Pripažįstu netekusiu galios 58.34 papunktį.

    58.34. medžioklėje naudoti Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąraše, patvirtiname Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 „Dėl Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo patvirtinimo“, nurodytų veislių šunis;

    21. Pakeičiu 59 punktą ir jį išdėstau taip:

    „59. Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme,

    Kas treji kalendoriniai metai medžiotojų asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytos komisijos organizuoja savo narių saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą (toliau – Patikrinimas);

    Saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas atliekamas testuojant raštu. Testų klausimų programa ir turinys atitinka Medžiotojų mokymų kursų ir stažuotės programos medžioklės saugumo ir pirmosios medicininės pagalbos temų turinį. Testo klausimus tvirtina aplinkos ministras.

    Testą sudaro 9 klausimai iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ir 1 saugaus elgesio medžioklėje šaudymo situacija (schema). Testui spręsti skiriama 10 minučių. Testas yra išlaikytas, jei per nustatytą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 90 procentų testo klausimų. Neišlaikius testo, neleidžiama atlikti praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo.

    Praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliekamas pagal Medžioklės egzamino tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Medžioklės egzamino tvarkos ir programos ir Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programos patvirtinimo“, nuostatas.“

    22. Pakeičiu 60 punktą ir jį išdėstau taip:

    „60. Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioti reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine ar katilu – pradėjus medžioti. B ir C kategorijos trumpieji šaunamieji ginklai užtaisomi, kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas. Jeigu medžiojant einant su užtaisytu ginklu tenka įveikti kliūtį (peršokti upelį ar kanalą, perlipti tvorą, pereiti slidų lieptą ir visais atvejais, kai kyla pavojus parkristi), prieš ją įveikiant būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių. Medžioklės varant metu medžioklės plotų vienete judant iš vienos medžiojimo vietos į kitą medžioklinis ginklas nešamas arba vežamas be šovinio lizde, jeigu šautuvas atlaužiamas,– atlaužtas. Pasibaigus medžioklei, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami, medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami.“

    23. N u s t a t a u, kad:

    23.1. šio įsakymo 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 22 punktai įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d.;

    23.2. šio įsakymo 2, 7, 14 ir 21 punktai įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

  • Avių augintojai prašo peržiūrėti probleminių vilkų medžioklės tvarką

    Avių augintojai prašo peržiūrėti probleminių vilkų medžioklės tvarką

    Praėjusios savaitės rytą savo tvarte pamatyto vaizdo jaunasis ūkininkas Mantas Jančiukas ilgai neištrins iš atminties. Keturios avys papjautos, tiek pat stipriai sužeistų, o likusios – iš baimės išsilaksčiusios. Visa tai naktinės ir kruvinos vilko puotos pasekmė, kurią įamžino tvarte įrengtos vaizdo kameros.

    Lazdijų krašte ūkininkaujantis vyras atviras – jei nebus ieškoma realiai veikiančių priemonių kovoti su žalą darančiais vilkais, gyvulininkystė šalyje toliau trauksis.

    Ne pirmas išpuolis

    Keturiolika metų avininkyste besiverčiantis M. Jančiukas šiandieną šeimos ūkyje laiko kiek daugiau nei 150 avių. Ūkininkas prieš 4 metus buvo vienas pirmųjų pasinaudojęs parama aptvarams nuo vilkų įsigyti. Tąkart investuoti į avių apsaugą paskatino vienišo vilko apsilankymas, kai visai šalia namų buvo sudraskyta avis.

    Su parama ūkininkas įsigijo elektrifikuotą tinklą. Ir praėjusią savaitę jis buvo pajungtas, elektros srovė tekėjo 1,23 m tinklu. Tačiau akivaizdu, kad tai buvo menka kliūtis vilkui. Jis tinklą peršoko, atėjo į tvartą ir 2 valandas draskė gyvulius viduje ir aplink tvartą. Tik vėliau jis pasišalino taip pat kaip ir pateko. Kruvinos puotos rezultatas – keturios avys paskerstos, tiek pat sunkiai sužeistos, kitos atsipirko išgąsčiu ir nežymiais sužalojimais.

    „Labai gaila ėriavedės, kuri kaip tik tą užpuolimo dieną atvedė ėriuką. Ją vilkas apkandžiojo, sužeidė tešmenį, koją, sužeidė gerklę. Sužalotos jos balso stygos, ji dabar net nepramekena. Avis sveiksta, maitina savo ėriuką toliau, bet nemalonu, kad tai gyvuliai turi patirti. Taip pat neramina kas laukia mano veislinio avino, jis turi kilmės dokumentus, jį pirkau kaip reproduktorių veislei gerinti. Jam vilkas sugebėjo perkąsti sėklides. Nesu tikras ar avinas liks vaisingas. Nežinau kaip elgtis – keisti aviną ar tikėtis, kad šiam nebus sužalojimo pasekmių. Jei lauksiu – avys nebus sukergtos, vėl nuostoliai. Bet tai mažai kam įdomu… niekas tokių nuostolių nekompensuoja“, – guodžiasi ūkininkas.

    Kol saugo vilką, kenčia visi kiti gyvūnai

    Vilkų atakos vaizdo įrašu iš ūkio Mantas pasidalijo ūkio „Facebook“ paskyroje. Jis sulaukė itin daug dėmesio, žmonių reakcijų. Vieni ūkininką palaikė, o kiti puolė mokyti kaip reikia avis saugoti nuo pilkių. „Avininkyste užsiimu 14 metų, nesu naujokas, nuolat mokausi, stengiuosi apsaugoti savo gyvulius, pasinaudojau parama, įsirengėme tvoras. Nežinau kodėl žmonės imasi komentuoti ir mokyti tose srityse, kurios jie gerai neišmano. Aš nesiimčiau vertinti kitų darbo, jei tos srities neišmanyčiau“, – komentatorių atkaklumu mokyti ūkininkus stebisi Mantas.

    Mantas savo avis saugo elektrifikuotu tinklu, tačiau kuo toliau tuo labiau jis abejoja jo efektyvumu. Pasak jo, kiekvieną vasarą, pavasarį ar rudenį tenka iš jo traukti įstrigusias stirnas, kitus žvėrelius, nuo elektros srovės žūva smulkūs žvėreliai, pavyzdžiui, ežiukai. Praktika rodo, kad jį nesunkiai įveikia vilkai – jie prasikasa žeme arba peršoka.

    „Dėl šio tinklo nukenčia visi kiti laukiniai gyvūnai. Dažnai tenka gelbėti įsipainiojusias stirnas, randu negyvus ežius, zuikius. Taip gaunasi, kad mes saugome tik vilkus, o kenčia visi. Šis tinklas efektyvus tik tada, kai vilkas nesugeba peršokti tvoros. Po įvykusio avių užpuolimo, perėjau teritoriją, įsitikinau, kad pilkis net nebuvo jos nulenkęs, vadinasi, jis laisvai peršoko per viršų“, – tikina avių augintojas.

    Nemažai komentatorių ūkininką ragino įsigyti šunį aviganį, kuris saugotų avių bandą. Tam skiriama ir parama. Tačiau M. Jančiukui pasidomėjus daugiau, jis suprato, kad aviganiai taip pat nėra pajėgūs atremti vilkų atakas. Vienas gerai išdresiruotas ir paruoštas šuo gali atremti akistatą su vilku, o jei į ūkį žengs jų gauja – šuo gali būti sudorotas. Tokių atvejų užsienyje buvo ne vienas, komentarų skiltyje jis patalpino ir tai įrodančias nuotraukas. „Buvo įvairių atvejų su šunimis aviganiais ir Lietuvoje. Kartais šunis apdrasko vilkai, kitur šunys pasišalindavo iš laukų“, – sakė jis.

    Avių augintojas įsitikinęs, kad vienas iš galimų problemos sprendimo būdų – efektyvesnė probleminių vilkų medžioklė. Jo manymu, galėtų pagelbėti operatyvūs medžiotojų būrelis, kuris užsiimtų tokių vilkų išėmimu iš gamtos. Reikalinga sukurti sistemą, kuri užtikrintų, kad po ūkiuose padarytos žalos, į juos atvyktų budėti medžiotojai. Tiesa, jis supranta, kad medžiotojus įtikinti budėti ūkiuose gali būti nelengva.

    „Nieko nekaltinu, tačiau suprantu, kad medžiotojams tai gali būti nepatrauklu. Iš viešų jų pasisakymų esu girdėjęs, kad vilkai nelabai įdomūs, sumedžioti vilką ne visiems rūpi. Kiti tai daro per varymines medžiokles, tai tarsi pramoga, o budėti ūkyje jau būtų kaip ir darbas. Aš suprantu, kad jie savo laisvu laiku nenori tuo užsiimti, bet galbūt galėtų būti sukurtas kompensacinis mechanizmas, kad žmonėms už jų darbą, sumedžiotą vilką, būtų mokama kompensacija“, – svarstė ūkininkas.

    Kvotos nepasiekė

    M. Jančiukas priminė, kad šiemet kovo 31 d. baigėsi 2023-2024 m. vilkų medžiojimo sezonas. Šio sezono metu sumedžiota 280 vilkų, dar 9 vilkai buvo partrenkti automobilių ar sumedžioti pagal išduotus specialius leidimus ne medžioklės sezono metu mažinant vilkų daromą žalą avims ir kitiems ūkiniams gyvūnams. Taigi, net nebuvo pasiektas nustatytas šių metų limitas – 341. Ūkininkas sulaukė netgi siūlymų imtis pačiam vilkus medžioti ir apie tai nepranešti. Tačiau jis sąmoningas – tokia saviveikla užsiimti neplanuoja ir kitiems nepataria, nes gali susilaukti rimtų nemalonumų. „Tokie siūlymai nesuprantami. Net jeigu šuo vilką papjautų man būtų teisinių nemalonumų, joks ūkininkas to nenori. Mes siekiame, kad būtų sprendžiamas iš esmės probleminių vilkų klausimas“, – pabrėžė jis.

    Prevencinės priemonės neveikia

    Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovė Gintarė Kisielienė antrina M. Jančiukui. Jos nuomone, reikia ne tik kurti operatyvinį medžiotojų būrelį, kuris orientuotųsi į probleminių vilkų medžioklę, bet verta ir svarstyti ir apie medžioklės sezono ankstinimą. Anot jos, vilkai dažnai grįžta į tą patį ūkį, todėl sumedžioti rūpesčius nuolat keliantį vilką gali būti ir ne taip sudėtinga. Ji įsitikinusi, kad reikėtų orientuotis daugiau į vilkų medžioklę ten, kurie jie daro žalą, o ne miškuose kur vilkai maitinasi laukiniais žvėrimis. Dėl probleminių vilkų LAAA dar kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją.

    „Mūsų valstybė turi apsispręsti kur mūsų prioritetas – avininkystė ar vilkininkystė. Mes nuolat girdime, kad Lietuvai reikia daugiamečių pievų, remiamas ekstensyvus ganymas. Tačiau ūkininkai su nerimu gyvulius leidžia į laukus, nes vilkų atakos dažnėja. Ką kalbėti apie avių ganymą laukuose, kai vilkai tiesiog lenda į tvartus. Šiuo metu daroma kuo daugiau kliūčių gyvulininkystei, avininkystė žlugdoma“, – atvirai savo nuomonę dėsto asociacijos vadovė.

    G. Kisielienė akcentuoja, kad jokių efektyvių priemonių nuo vilkų nėra. Ūkininkai tiek iš paramos, tiek iš savų lėšų perka elektrifikuotas tvoras, stato elektrinius piemenis, taiko ir kitokias apsaugos sistemas, tačiau jos vilkams nesunkiai įveikiamos. „Gal pradėti statyti tokio aukščio tvoras kaip zoologijos sode, kad vilkai jos neperšoktų? Dabartinius elektrinius tinklus vilkai peršoka, o išsigandusios avys dar juos ir išverčia. Mums priekaištauja gamtininkai iš miesto daugiabučio penkto aukšto kaip ūkininkauti, bet mes nuolat kalbame, kad prevencinės priemonės nuo vilkų neveikia, tai rodo praktiniai pavyzdžiai. Dabartinė tvarka su probleminių vilkų pašalinimo tvarka ir lėta ir neatliepianti problemos masto. Reikalingi pokyčiai“, – atkreipė dėmesį LAAA direktorė.

  • Bus keičiamos Medžioklės taisyklės – susipažinkite su projektu

    Bus keičiamos Medžioklės taisyklės – susipažinkite su projektu

    Kviečiame susipažinti su „Medžioklės Lietuvos respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo projektu, kurį pateikė Aplinkos ministerija. Šiuo metu projektas derinimas su suinteresuotomis pusėmis.

    1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

    „1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – Medžioklės taisyklės) nustato medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą, ir kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikoje bei atskiruose medžioklės plotų vienetuose nustatymo tvarką, saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus ir kitus medžiojimo reikalavimus.“

    2. Pripažįstu netekusiu galios II skyrių.

    II SKYRIUS

    TEISĖS MEDŽIOTI SUTEIKIMAS IR MEDŽIOTOJO BILIETO IŠDAVIMAS

    5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos(toliau šiame skyriuje – Komisija) medžioklės egzaminą organizuoja ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Informaciją apie rengiamą medžioklės egzaminą Komisija paskelbia Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) interneto svetainėje, nurodydama darbo kalendorinį grafiką, vietą, laiką ir Medžioklės taisyklių 6 punkte išvardytų dokumentų pateikimo terminą.

    6. Asmuo, pageidaujantis įgyti teisę medžioti ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus tokia teisė gali būti suteikta, privalo Komisijai iki nustatyto termino pateikti šiuos dokumentus ir jų kopijas (dokumentų originalai, įsitikinus kopijų tikrumu, grąžinami juos pateikusiam asmeniui):

    6.1. asmens dokumentą su fotonuotrauka, kuriame būtų nurodyta gimimo data arba asmens kodas;

    6.2. pažymėjimus apie baigtus medžiotojų mokymo kursus ir atliktą stažuotę pagal Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510, arba aukštojo ar aukštesniojo mokslo diplomą, liudijantį įgytą aukštąjį ar aukštesnįjį biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą, ir šio diplomo priedą apie studijų metu išklausytą specialų medžioklės kursą ir išlaikytą atitinkamą egzaminą;

    6.3. prašymą Komisijai leisti laikyti medžioklės egzaminą;

    6.4. pažymas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1–5 punktų reikalavimus;

    6.5. dvi amžių atitinkančias fotonuotraukas, skirtas dokumentams įforminti.

    7. Visus 6 punkte nurodytus dokumentus pateikusiems ir išlaikiusiems medžioklės egzaminą asmenims medžiotojo bilietą Komisijos pirmininkas išduoda per 30 kalendorinių dienų. Išduodamas medžiotojo bilietas turi būti patvirtintas AAD herbiniu antspaudu ir medžiotojo bilietą išduodančio asmens parašu. Už medžiotojo bilieto išdavimą arba jo pakeitimą nauju turi būti sumokėta nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Komisijos pirmininkas Medžiotojų bilietų išdavimo registre įrašo medžiotojo bilieto išdavimo datą, numerį, asmens, kuriam išduodamas bilietas, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą. Registre pasirašo bilietą gavęs medžiotojas ir bilietą išdavęs asmuo, nurodydami savo vardą, pavardę ir pareigas. Pametus arba sugadinus medžiotojo bilietą, išduodamas kitas medžiotojo bilietas. Šiais atvejais išduodamame medžiotojo biliete įrašomos senajame medžiotojo biliete buvusios žymos apie medžiotojo kvalifikaciją, nurodoma data, iki kada galioja žyma apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą, ir patvirtinama AAD herbiniu antspaudu. Medžiotojo bilieto pavyzdinę formą tvirtina aplinkos ministras.

    8. Kas treji metai medžiotojų organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytos komisijos organizuoja medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą (toliau – Patikrinimas);

    Saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas atliekamas testuojant raštu. Testų klausimų programa ir turinys atitinka Medžiotojų mokymų kursų ir stažuotės programos medžioklės saugumo ir pirmosios medicininės pagalbos temų turinį. Testo klausimus tvirtina aplinkos ministras.

    Testą sudaro 10 klausimų: 9 klausimai iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ir 1 saugaus elgesio medžioklėje šaudymo situacija (schema). Testui spręsti skiriama 10 minučių. Testas yra išlaikytas, jei per nustatytą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 90 procentų klausimų. Neišlaikius testo, atlikti praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo neleidžiama.

    Praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliekamas pagal Medžioklės egzamino tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Medžioklės egzamino tvarkos ir programos ir Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programos patvirtinimo“, nuostatas.

    Patikrinimo rezultatai fiksuojami Saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo protokole.

    Protokolą pasirašo visi Patikrinimą atlikę asmenys. Pagal šį protokolą šiame punkte nurodytų komisijų pirmininkai Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto puslapyje „Kitos žymos“ arba kitame puslapyje įrašo žymą, kurią sudaro: užrašas „Saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliktas“, vardas, pavardė, parašas, data.

    9. Asmenys, kuriems už Medžioklės taisyklių pažeidimus teisė medžioti, vykdant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo laikinai atimta, prieš atsiimdami medžiotojo bilietą privalo Komisijoje išlaikyti Medžioklės egzaminą ir pateikti tai patvirtinančią pažymą AAD. Jei asmuo minėtus teisės pažeidimus padarė būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pasibaigus terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami įvykdžius išvardytus reikalavimus ir pateikus dokumentus, liudijančius, kad asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išklausė paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai.

    3. Pakeičiu III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

    „MEDŽIOKLĖS ĮRANKIAI IR PRIEMONĖS, MEDŽIOKLĖS BŪDAI IR TERMINAI, LEIDŽIAMŲ NAUDOTI ĮRANKIŲ IR PRIEMONIŲ NAUDOJIMO MEDŽIOKLĖJE TVARKA“

    4. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:

    „10. Medžiojant leidžiama naudoti šiuos įrankius ir priemones: Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 152straipsnyje nurodytus įrankius ir priemones.“

    10.1. įrankius:

    10.1.1. ilguosius graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus su optiniais taikikliais ar be jų, B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus. B ir C kategorijų trumpieji šaunamieji ginklai naudojami, kai siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas;

    10.1.2. tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančias gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą; 

    10.1.3. selektyviuosius spąstus, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį;

    10.1.4. medžioklinius durklus – kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas medžiojamasis gyvūnas;

    10.2. priemones:

    10.2.1. iškamšas, profilius, muliažus, krykštes, natūralios kilmės masalą, feromoninius ir cheminius jaukus, vilkioklius, vilbynes;

    10.2.2. peilius, vėliavėles;

    10.2.3. medžioklinius šunis, plėšriuosius paukščius, žirgus;

    10.2.4. žiūronus, naktinio stebėjimo prietaisus, stacionarius ar kilnojamus tykojimo bokštelius ir dirbtines priedangas, slėptuves;

    10.2.5. sausumos ir vandens transporto priemones;

    10.2.6. prožektorius, kurie pritaisyti prie šautuvo (leidžiama naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras tykojant, su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių).“

    5. Papildau nauju 11.12 papunkčiu:

    „11.12. Naktinius taikiklius leidžiama naudoti tik medžiojant tykojant iš bokštelių. Apie tai, kad medžioklėje bus naudojami naktiniai taikikliai, prieš pradedant medžioti medžioklės lapo antrojoje pusėje įrašoma medžioklės data, naktinį taikiklį naudosiančio medžiotojo vardas, pavardė. Šį įrašą medžiotojas patvirtina savo parašu. Su naktiniu taikikliu medžiojantis medžiotojas tuo pačiu metu gali būti įrašytas tik į vieną medžioklės lapą Medžioklės taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka.“

    6. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:

    „21. Prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje, turi teisę medžioti ir ji nėra panaikinta. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Jei medžioklėje naudojami naktiniai taikikliai tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką nurodyti privaloma. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje.“

    7. Pakeičiu 24.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „24.3. patikrinti prieš medžioklę visų medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų bilietus, pasirūpinti pirmosios pagalbos priemonėmis;“

    8.Pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip:

    „33. Kasmet iki balandžio 5 d. gegužės 1 d. medžioklės plotų naudotojai Komisijai turi pateikti nustatytos formos prašymą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo (4 priedas). Kai leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete buvo išduotas po balandžio 5 d. gegužės 1 d., prašymas dėl sumedžiojimo limitų nustatymo turi būti pateikiamas tik gavus leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Jei medžioklės plotų vienetas įsiterpia į daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją, prašymas dėl sumedžiojimo limitų nustatymo pateikiamas tos savivaldybės Komisijai, kurios teritorijoje yra didesnė konkretaus medžioklės plotų vieneto dalis. Prašyme medžioklės plotų naudotojai turi nurodyti:

    33.1. praėjusios medžioklės sezono medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitus;

    33.2. kiek medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, praėjusiame medžioklės sezone buvo faktiškai sumedžiota pagal atskiras rūšis;

    33.3. preliminarius prašymo formoje nurodytų medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenis; 

    33.4. pasiūlymą dėl medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitų nustatymo ateinančiam medžioklės sezonui.“

    9. Pakeičiu 35 punktą ir jį išdėstau taip:

    „35. Komisija kasmet iki balandžio 15 d. gegužės 15 d. priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Priimdama sprendimą, Komisija privalo atsižvelgti į medžioklės plotų naudotojų prašymus, praėjusios medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis, VĮ Valstybinių miškų urėdijos pateikiamą informaciją apie elninių žvėrių miško želdiniams, žėliniams ir kitiems medynams daromo neigiamo poveikio pokytį, jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nenustato specialių reikalavimų dėl atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių sumedžiojimo limitų. Komisija privalo atitinkamai sumažinti nustatytą tam tikros limituojamo medžiojamojo gyvūno rūšies sumedžiojimo limitą dėl Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytų atvejų. Prireikus, Komisija gali medžioklės plotų naudotojus ar VĮ Valstybinių miškų urėdijos prašyti papildomos informacijos, reikalingos sprendimui priimti.“

    10. Pakeičiu 39 punktą ir jį išdėstau taip:

    „39. Medžioklės plotų naudotojai, kurių medžioklės plotuose medžioklės sezono metu dėl labai padidėjusio limituojamų medžiojamųjų gyvūnų tankumo (kai tankumas ne mažiau kaip 2 kartus viršija Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. D1-162 „Dėl Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 priede nurodytas didžiausias leistinas elninių žvėrių tankumo orientacines normas) pasireiškia didelė žala žemės ūkio ar miško naudmenoms, taip pat medžioklės plotų naudotojai, kurių naudojamuose medžioklės plotuose nustatytą medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitą dėl objektyvių priežasčių būtina peržiūrėti, gali iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą Komisiją, kad iš patvirtinto nepaskirstyto konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies sumedžiojimo limito būtų skirtas papildomas limitas šiems gyvūnams sumedžioti. Su prašymu turi būti pateikiamas ir Komisijos posėdžio, kuriame buvo pritarta šiam prašymui, protokolas. Komisija turi teisę iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos peržiūrėti medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, neviršijant bendro limito, nustatyto išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje. Komisijos sprendimo dėl papildomo limito skyrimo protokolas išsiunčiamas el. paštu AAD ir Aplinkos apsaugos agentūrai. Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, ne vėliau kaip per dvi darbo dienas, paskelbiama gauta informacija apie medžioklės plotų naudotojui Komisijos paskirtą papildomą limitą, atitinkamai pakeičiant medžioklės plotų naudotojui nustatytą sumedžiojimo limitą. Medžioklės plotų naudotojams pageidaujant, Komisija turi teisę iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos peržiūrėti medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, neviršijant bendro limito, nustatyto išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje.“

    11. Pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:

    „42. Bendras kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitas Lietuvos Respublikoje tvirtinamas aplinkos ministro įsakymu pagal Komisijų iki kiekvienų metų gegužės 20 d. gegužės 31 d. Aplinkos ministerijai pateiktus suvestinius duomenis.

    Informacija apie kiekvienam medžioklės plotų naudotojui nustatytą kanopinių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitą pagal Komisijų Aplinkos apsaugos agentūrai iki gegužės 31 d. pateiktus duomenis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas paskelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje po to, kai įsigalioja aplinkos ministro įsakymas dėl bendro kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limito Lietuvos Respublikoje patvirtinimo.

    Informacija apie medžioklės plotų naudotojui Medžioklės taisyklių 39 punkte nustatyta tvarka paskirtą papildomą limitą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai priimamas sprendimas dėl papildomo limito paskyrimo, paskelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, atitinkamai pakeičiant medžioklės plotų naudotojui nustatytą sumedžiojimo limitą. Paskirtas papildomas limitas įsigalioja jį paskelbus Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

    Vilkų sumedžiojimo limitą Lietuvos Respublikoje tvirtina aplinkos ministras Vilko (Canis lupus) apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“, nustatyta tvarka.“

    12. Pakeičiu 53 punktą ir jį išdėstau taip: 

    „53. Medžiojant medžioklės plotų vienetuose, sudarytuose žuvininkystės tvenkinių teritorijose pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 8 dalies reikalavimus (toliau šiame skyriuje – Žuvininkystės tvenkiniai), papildomai taikomi 54–55 punktų reikalavimai.

    Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, atsižvelgiant į vietos sąlygas, greta esančias paukščių apsaugai svarbias teritorijas ir kitus veiksnius, medžioklė Žuvininkystės tvenkiniuose gali būti draudžiama arba ribojama nustatant trumpesnius leidžiamus medžiojamųjų gyvūnų medžioklės terminus, papildomai uždraudžiant tam tikrus medžioklės būdus, tam tikrų įrankių ar priemonių naudojimą ar nustatant kitus reikalavimus.“

    13. Pakeičiu 58.3.9 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „58.3.9. naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant turėti juos su savimi medžioti gyvūnus, kurie pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą negali būti medžiojami naudojant naktinius taikiklius;“

    14. Pripažįstu netekusiu galios 58.5 papunktį.

    58.5. medžioti medžiotojo biliete neturint žymos, įrašytos ne seniau kaip prieš 3 metus, apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus (šis reikalavimas netaikomas 3 metus nuo teisės medžioti suteikimo);

    15. Pripažįstu netekusiais galios 58.9 ir 58.10 papunktčius.

    58.9. medžioti pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, kurių dėtuvėje telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu dėtuves įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinių), arbaletais;

    58.10.vilioti elektriniais, elektroniniais ar magnetiniais garso atkūrimo prietaisais;

    16. Pakeičiu 58.11 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „58.11. gyvūnams gaudyti naudoti klijus, kablius ir kitus įrankius, priemones arba būdus, kurie Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme ar Medžioklės taisyklėse neįvardyti kaip leistini;“

    17. Pripažįstu netekusiais galios 58.12 ir 58.13 papunktčius.

    58.12. medžiojamuosius gyvūnus akinant veidrodžiais ar kitomis priemonėmis;

    58.13. medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais (išskyrus atvejus, nurodytus Medžioklės taisyklių 10.2.6 papunktyje);

    18. Pripažįstu netekusiais galios 58.17 ir 58.18 papunktčius.

    58.17. medžioti kanopinius žvėris graižtvinių ginklų neekspansyviosiomis kulkomis;

    58.18. medžioti kanopinius žvėris visų dydžių šratais ir grankulkėmis;

    19. Pripažįstu netekusiu galios 58.20 papunktį.

    58.20. medžioti kanopinius žvėris šoviniais, neturinčiais būtinos šaudmens energijos:

    58.20.1. stirnas – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 1 000 J;

    58.20.2. danielius, antramečius šernus ir jauniklius – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 000 J;

    58.20.3. briedžius, tauriuosius elnius ir suaugusius šernus – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 500 J;

    20. Pripažįstu netekusiu galios 58.34 papunktį.

    58.34. medžioklėje naudoti Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąraše, patvirtiname Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 „Dėl Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo patvirtinimo“, nurodytų veislių šunis;

    21. Pakeičiu 59 punktą ir jį išdėstau taip:

    „59. Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme,

    Kas treji metai medžiotojų asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytos komisijos organizuoja savo narių saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą (toliau – Patikrinimas);

    Saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas atliekamas testuojant raštu. Testų klausimų programa ir turinys atitinka Medžiotojų mokymų kursų ir stažuotės programos medžioklės saugumo ir pirmosios medicininės pagalbos temų turinį. Testo klausimus tvirtina aplinkos ministras.

    Testą sudaro 10 klausimų: 9 klausimai iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ir 1 saugaus elgesio medžioklėje šaudymo situacija (schema). Testui spręsti skiriama 10 minučių. Testas yra išlaikytas, jei per nustatytą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 90 procentų klausimų. Neišlaikius testo, atlikti praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo neleidžiama.

    Praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliekamas pagal Medžioklės egzamino tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Medžioklės egzamino tvarkos ir programos ir Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programos patvirtinimo“, nuostatas.

    Patikrinimo rezultatai fiksuojami Saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo protokole, kurį pasirašo visi Patikrinimą atlikę asmenys.“

    22. Pakeičiu 60 punktą ir jį išdėstau taip:

    „60. Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioti reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine ar katilu – pradėjus medžioti. B ir C kategorijos trumpieji šaunamieji ginklai užtaisomi, kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas. Jeigu medžiojant einant su užtaisytu ginklu tenka įveikti kliūtį (peršokti upelį ar kanalą, perlipti tvorą, pereiti slidų lieptą ir visais atvejais, kai kyla pavojus parkristi), prieš ją įveikiant būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių. Medžioklės varant metu medžioklės plotų vienete judant iš vienos medžiojimo vietos į kitą medžioklinis ginklas nešamas arba vežamas be šovinio lizde, jeigu šautuvas atlaužiamas,– atlaužtas. Pasibaigus medžioklei, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami, medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami.“

    23. N u s t a t a u, kad:

    23.1. šio įsakymo 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 22 punktai įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d.;

    23.2. šio įsakymo 2, 7, 14 ir 21 punktai įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

  • Vilkų populiacija Lietuvoje prie esamų medžioklės taisyklių tampa nevaldoma

    Vilkų populiacija Lietuvoje prie esamų medžioklės taisyklių tampa nevaldoma

    Šis sezonas išskirtinis: suskaičiuota 91 vilkų šeima – tai yra minimalus žinomas vilkų šeimų skaičius Lietuvoje. Realiai jų gali būti ženkliai daugiau. Pirmą kartą skaičiuojant vidutinį metinį prieaugį koeficientas iš 3,25 padidintas iki 3,75: „Tikėtina, kad prieaugio vidurkis 3,25, kuris buvo nustatytas šiauresnėse šalyse, neatitinka geresnėse gamtinėse sąlygose (gausesnė mitybinė bazė, geresnės žiemojimo sąlygos ir pan.) besiveisiančios vilkų populiacijos būklės. Tam kad sustabdyti tolimesnį vilkų populiacijos augimą, siūlome atsargiai didinti prieaugio vidurkio koeficientą iki 3,75.” – rašoma Vilkų tyrimų 2023 metų ataskaitoje.

    2023-2024 metų sezonui Aplinkos ministerija nustatė 341 vilkų limitą – lygų vidutiniam metiniam prieaugiui. T.y. eilinį kartą buvo ignoruojamas Vilko apsaugos plano reikalavimas reguliuoti šeimų skaičių, jei jis viršija 62 šeimų ribą.

    Čia reiktų pastebėti, kad perskaičiavus limitą senąjį koeficientą 3,25, jis būtų buvęs 295 vilkai. Sumedžiota, kaip jau rašiau – tik 289 vilkai.

    Tad galime pasveikinti Aplinkos ministeriją, kurios sprendimų dėka vilkų populiacija Lietuvoje prie esamų medžioklės taisyklių, tapo nevaldoma. Nuo šiol Lietuva, kaip ir kaimyninė Latvija, tapo vilkus generuojančia šalimi – kaimyninės šalys turėtų pastebėti padidėjusią vilkų, ieškančių sau naujų teritorijų, migraciją, o mūsų šalyje vilkams teks ieškotis teritorijų dar arčiau žmogaus…

    Sulyginus praėjusio sezono ir šio sezono vilkų sumedžiojimo intensyvumus, matyti, kad vilkų populiacija Lietuvoje yra pasiekusi įsisotinimą. Tikėtina, kad vilkams trūksta naujų saugių teritorijų šeimų kūrimui. Tad turėsime daugiau vienišių, ieškančių sau vietos, o tuo pačiu gali suintensyvėti ir vilkų kovos dėl teritorijos, kas buvo stebima prieš keletą metų Jeloustouno nacionaliniame parke – nepaisant galimybės migruoti už parko ribų, vilkų kovos buvo viena pagrindinių priežasčių, lėmusių populiacijos mažėjimą.

    Vilkų sumedžiojimo intensyvumo grafikai 2021-2023 metams (čia 2023-tieji – turimas omenyje 2023-2024 metų sezonas):

  • Aplinkos apsaugos pareigūnai tikrino žvėrių viliojimo vietas

    Aplinkos apsaugos pareigūnai tikrino žvėrių viliojimo vietas

    Aplinkos apsaugos departamentas šių metų vasario 12–26 dienomis tikrino, kaip medžiotojai laikosi Medžioklės taisyklių viliodami maistu medžiojamuosius laukinius gyvūnus. Aplinkosaugininkai patikrino 194 medžioklės plotų vienetus, kuriuose nustatė 71 pažeidimą. 

    Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūnai 194-iuose medžioklės plotų vienetuose apžiūrėjo 706 viliojimo vietas. Daugiausia pažeidimų (po 14) nustatė Šiaulių ir Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyrių pareigūnai.  

    Medžioklės plotuose įrengtos viliojimo vietos skirtos medžiotojams maistu privilioti laukinius gyvūnus su tikslu juos sumedžioti bei atitraukti nuo pasėlių.  

    „Prieš akciją pastebėjome padidėjusį pranešimų skaičių, susijusį su laukinių gyvūnų viliojimo vietomis, todėl norėjome priminti medžiotojams, kad medžioklės vietos turi būti tvarkingos. Apie planuojamą akciją pranešėme iš anksto, tikėdamiesi, kad medžiotojai atkreips dėmesį ir susitvarkys. Dauguma medžiotojų tai ir padarė, tik maža dalis, apie 10 procentų, tikrintų vietų buvo įrengtos pažeidžiant reikalavimus“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.  

    Pasak M. Ramanauskienės, aplinkosaugininkams tenka susidurti su įvairiais pažeidimais viliojimo vietose: nustatyta atvejų, kai laukiniai gyvūnai buvo viliojami tonomis maisto atliekų ar jiems labai netinkamu maistu, pvz., makaronais, šokoladukais, duona, pradėjusiais gesti vaisiais ir daržovėmis, o plėšrūnai, pvz. vilkai viliojami naminių galvijų gaišenomis.  

    Šiųmetės akcijos metu dažniausiai nustatytas pažeidimas – pašarai viliojimo vietoje išpilti ant žemės. Užfiksuota atvejų, kai viliojimui buvo naudotos naminių gyvulių gaišenos. 

    Tikimės, kad atkreipėme medžiotojų dėmesį ir jie taps dar atsakingesni, o aplinkosaugininkams organizuoti panašios akcijos dėl viliojimo vietų nebeteks.  

    Svarbu:

    • Viliojimo vietose natūralius pašarus ar masalą draudžiama išpilti ant žemės ir jų kiekis negali viršyti 100 kg (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską).  
    • Medžioklės plotų vienete (1000 ha) draudžiama įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų ir vienoje viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kg arba 125 l natūralaus pašaro.  
    • Atsakomybė už pažeidimus viliojimo vietose nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalyje. Šis pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų.  
  • Kas mokės už žąsų nulestus pasėlius ūkininkams?

    Kas mokės už žąsų nulestus pasėlius ūkininkams?

    Nemuno deltos ūkininkai kreipiasi į valdžią prašydami kompensuoti nuostolius, kuriuos patiria dėl paukščių daromos žalos. Per paukščių migraciją pasėlius nulesa net milijonas žąsų, o tai sumažina derlių apie dešimtadaliu, kai kuriais atvejais, ūkininkai net priversti atsėti ištisus laukus. Kol kas nebuvo rastas tinkamas būdas apskaičiuoti paukščių daromą žalą, tačiau mokslininkai teigia, kad ten kur žąsys maitinasi intensyviai kviečių derlius gali sumažėti net iki 10%.

    Nors šiuo metu nėra kompensavimo metodikos, vyksta diskusijos dėl žąsų padarytos žalos kompensavimo, o kad žąsų daugėja, pasak ornitologų, lemia griežtesnė paukščių apsauga ir geresnė mityba.

    Per rudeninę migraciją žąsis galima medžioti, bet anot ornitologų medžiotojai atsargiai žiūri į žąsų medžioklę, nes sumedžiojus ne tos rūšies žąsį klaidos kaina yra didelė.

    Medžiotojų pozicija yra aiški – žąsis yra protingas paukštis, jį sumedžioti sunku, tam reikia skirti daug laiko ir specialių priemonių. Medžioklės taisyklės itin griežtos, sumedžiojus ne tos rūšies žąsį skiriama nuo 800 iki 1800 € bauda, konfiskuojamas ginklas, medžioklės priemonės ir net automobilis jei juo buvo gabenama žąsis.

    Esant tokiai situacijai tik ekstremalių pojūčių mėgėjas gali imtis šių paukščių medžioklės. Žinant dabartinę Aplinkos ministerijos vadovybės poziciją tikėtina bus einama pramintais keliais – pažadamos biurokratiniais reikalavimais ir sunkiai įrodomais pagrindžiamų padarytų nuostolių kompensavimas ūkininkams, vietoje to, kad spręsti problemą iš esmės.

    Švedijoje žąsys medžiojamos jau nuo rugpjūčio mėnesio pradžios, ten vietos ūkininkai yra sudarę sutartis su paukščių medžioklę organizuojančiomis kompanijomis arba patys jas aktyviai medžioja. Žąsys Švedijoje vadinamos „padangių žiurkėmis“ dėl savo daromos  didelės žalos žemės ūkiui, milijonai šių paukščių gali visiškai nulesti pasėtus želmenis, jei nebus baidomi arba medžiojami. Ūkininkų statomas baidykles nuo tikrų medžiotojų šie paukščiai puikiai atskiria, baidyklė gali veikti apie savaitę, o vėliau ji tampa „nebebaisi“ ir paukščiai leidžiasi šalia jos.

    Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau, o ir dabar ne EU šalyse šie paukščiai būdavo medžiojami ir pavasarį, tokiu būdu jų populiacija nebūdavo tokia didelė, kokia yra dabar.

    Ėmus saugoti ir įvairiais būdais varžyti žąsų medžiokles, panašu, kad „žaliojo kurso“ iniciatoriai eilinį kartą bus išbalansavę gamtos procesus ir šioje srityje.

    Beje, Lietuvoje žąsys peri itin retai, jų perimvietės yra Rusijoje, taigi ribodami medžioklę ir už padarytą žalą mokėdami mūsų valdininkai šeria rusų žąsis, kurie jas medžioja be apribojimų pavasarį ir rudenį.

    Visose didžiausiose žąsų susitelkimo vietose migracijos metu Šilutės ir Marijampolės rajonuose žąsų medžioklės yra  uždraustos. Kintų komerciniai medžioklės plotai, vieninteliai darydavo  komercinę šių paukščių medžioklę ir iš to valstybė gaudavo pajamas, dabar panašu pajamos bus keičiamos kompensacijomis ūkininkams. Tai štai tokios yra „žaliųjų gamtos balansuotųjų be medžioklės“ veiksmų pasekmės.

  • Lietuvos medžiotojai prašo juos integruoti į krašto gynybą

    Lietuvos medžiotojai prašo juos integruoti į krašto gynybą

    Lietuvos medžiotojus ir žvejus vienijanti draugija (LMŽD) prašo juos integruoti į šalies gynybą bei priešų atgrasymą. Tokį prašymą juos vienijanti draugija pateikė šalies vyriausiam ginkluotųjų  pajėgų vadui – Lietuvos Respublikos prezidentui. Anot draugijos pirmininko, medžiotojai yra bene labiausiai šalį ginti ginklu nusiteikusi bendruomenė, kuri gali atlikti pačias įvairiausias funkcijas šalies gynybos politikos užtikrinime.

    „Net 9 iš 10 yra pasirengę Lietuvą ginti ginklu, o tai reiškia, kad šalies gynybos potencialas gali būti papildytas tūkstančiais taiklių šaulių. Tačiau tam reikalingas kompleksinis sprendimas, kurį galėtų formuoti už tai atsakingi, o ne kas nors kitas. Tad manau, kad apvalaus stalo diskusija apie tai, kuo mes galime būti naudingi ir kaip prisidėti prie saugesnės Lietuvos sukūrimo, galėtų būti pirmas žingsnis formuojant mūsų bendruomenės įtraukimą į valstybės saugumo užtikrinimą“, – sako LMŽD pirmininkas Virginijus Kantauskas.

    Jis priminė, kad būtent medžiotojai prieš kelias dešimtis metų buvo vieni iš tų, kurie kruvinojo sausio dienomis, Lietuvai kovojant už nepriklausomybę buvo pasirengę ginklu ginti tiek Parlamento rūmus, tiek kitus objektus.

    „Situacija yra nepalyginama tada ir dabar, tačiau esu tikras, kad valstybės gynybinis potencialas gali būti dar stipresnis, tad esame pasirengę profesionaliai diskusijai apie tai“, – sako jis.

    Remiantis naujausia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos apklausa, atlikta šių metų birželio 17-19 dienomis, beveik 9 (86,6 proc.) iš dešimties Lietuvos medžiotojų grėsmės atveju Lietuvai ją gintų ginklu, 5,4 proc. gintų kitaip, negintų – tik 4,2 proc., nuo atsakymo susilaikė – 3,8 proc.

    2023 metų pradžioje paskelbtais visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Vilmorus“ duomenimis, Lietuvą ginti ginklu buvo pasiruošę tik 14 proc. Lietuvos gyventojų, 36 proc. ją būtų ginę kitaip, 13 proc. – pasitrauktų iš Lietuvos, 15 proc. – laikytųsi nuošalyje, 22 proc. – neatsakė. Tuo tarpu medžiotojų bendruomenės apklausos metu taip pat paaiškėjo, kad net 72,1 proc. respondentų visapusiškai palaikytų Lietuvos medžiotojų glaudesnį bendradarbiavimą su už šalies gynybą atsakingomis institucijomis, dar 18,2 proc. tai greičiau palaikytų nei ne ir tik nedidelė dalis ­– ne (4 proc.).