Nemokama mobilioji programėlė „Stream Vision 2“ reikšmingai praplečia termovizorių ir kitų „Pulsar“ bei „Yukon“ įrenginių funkcijas. Ši programėlė leidžia prijungti įrenginius prie mobiliųjų telefonų, veikiančių „Android“ arba „iOS“ operacinių sistemų pagrindu ir suteikia daugiau privalumų valdant juos.
Belaidžiu ryšiu „Wi-Fi“ susiejus su išmaniuoju telefonu, pastarasis gali veikti kaip failų naršyklė, ieškiklis vykdant tiesioginį duomenų transliavimą iš prietaiso į telefoną, nuotolinis valdiklis norint greitai pakeisti prietaiso nustatymus, leidžia programinės įrangos atnaujinimus ir dar daug papildomų funkcijų.
Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines funkcijas kurios reikalingos medžiotojui.
Failų naršyklė
Prijungę termovizorių belaidžio „Wi-Fi“ ryšio pagalba prie programėlės, joje galėsite matyti visus vaizdo įrašus ir nuotraukas išsaugotas termovizoriuje. Galima atsisiųsti failus į telefono atmintį, tuomet nereikės prijungti termovizoriaus prie mobilaus telefono norit peržiūrėti nuotraukas ar vaizdo įrašus.
Taip pat užsiregistravęs programėlėje, naudotojas gauna nemokamos atminties „Stream Vision 2“ debesyje, kur gali saugoti nuotraukas ir vaizdo įrašus. Įkėlę failus į debesį ir prisijungę su savo vartotojo duomenimis, juos galėsite atidarytibet kuriame telefone, planšetiniame kompiuterije ar asmeninio kompiuterio naršyklėje.
„Stream Vision 2“ failų naršyklė
Vaizdo peržiūra realiu laiku ir nuotolinis valdymas
Su „Stream Vision 2“ programėle galima nuotoliniu būdų matyti termovizoriaus ieškiklio vaizdą savo telefone. Reikia paminėti jog matomas vaizdas telefone šiek tiek atsilieka nuo realaus vaizdo matomo per termovizorių. Senesnėje programėlės versijoje matyti tiesioginį vaizdą buvo galima tik horizontalioje padėtyje, o šioje programos versijoje palaikoma ir vertikalt padėtis.
„Stream Vision 2“ vaizdo transliavimas nuotoliniu būdų
Šios funkcijos praktinis panaudojimas galėtų būti stebint aplinką prastomis oro sąlygomis iš patapos, kaip tuo tarpu termovizorius būtų išorėje. Teko matyti tokį praktinį panaudojimą medžiojant vilkus, kaip medžiotojai sėdi uždaroje patalpoje, o prietaisas pritaisytas lauke ir valdomas sukinėjant laikiklį iš vidaus. Taip pat nuotoliniu būdu galima keisti ir prietaiso nustatymus atitinkamai pagal aplinkos sąlygas.
Programėlės pagalba galėsite atnaujinti savo prietaiso programinę įrangą. Šiuolaikinių prietaisų techninės galimybės stipriai priklauso nuo programinės įrangos, todėl jos atnaujinimai yra būtini.
Naujienos
„Stream Vision 2“ suteikia galimybę gauti paskutines naujienas apie „Pulsar“ ir „Yukon“ technologijas ir įvykius naktinio matymo ir termovizorių pasaulyje.
„Stream Vision 2“ naujienos
Šiuo metu palaikomi prietaisai yra Helion 2 XP50 Pro, Helion 2 XQ38, Helion 2XQ50, Axion XM30F ir Axion XM22F.
Lietuvoje apsilankė „FACE“ organizacijos prezidentas Torbjörn Larsson ir aplinkosaugos specialistas Cy Griffin. Kviečiu pasižiūrėti reportažą iš trijų dienų FACE atstovų vizito Lietuvoje ir medžioklės varant.
Aplinkos ministerija šiam 2021-2022 m. medžioklės sezonui nustatė 190 vilkų sumedžiojimo limitą. Šiuo metu iš limito išimta 103 vilkai, iš kurių 98 sumedžioti, kiti 5 vilkai buvo rasti partrenkti automobilio arba sumedžioti kaip probleminiai pagal išduotą leidimą paimti iš gamtos. Liko sumedžioti 87 vilkus.
Kaip žinote medžiotojai turi ne tik teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius bet ir gausybę pareigų bei prievolių. Lapkričio mėnesį Kauno medžiotojų sąjungoje įvyko visuotinis narių suvažiavimas, kuriame dalyvavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) atstovai, Kauno gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Virginijus Kantauskas ir direktorius Laimonas Daukša.
Susirinkimo metu kalbėta įvairiais medžiotojams aktualiais klausimais, bei apie ateities iššūkius ir perspektyvas. Diskusijos metu medžiotojai atkreipė dėmesį į daugelio manymu perteklinę mėnesinę atskaitą apie sumedžiotus šernus, kuri turi būti pateikta iki kiekvieno einamojo mėnesio 10 d. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, išdavusiam medžioklės plotų naudotojui leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ir VMVT teritoriniam padaliniui, kurio veiklos teritorijoje medžioklės plotų naudotojai turi leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius.
Atsakingų institucijų ir medžiotojų atstovų nuspręsta, kad būtina peržiūrėti šios ataskaitos aktualumą, todėl medžiotojų atstovai inicijavo kreipimąsi į VMVT, kuri atsižvelgdama į tai, kad net 99% šalies teritorijos yra laikoma užkrėsta afrikiniu kiaulių maru ir kad dėl šios ligos visi sumedžioti šernai privalo būti tiriami, siekdama tuo pačiu kartu su Aplinkos ministerija sumažinti medžiotojams tenkančią administracinę naštą, inicijavo ataskaitos panaikinimą, o Aplinkos ministerija tam pritarė.
Numatoma, kad nuo 2022 sausio 1 d. mėnesinių ataskaitų apie sumedžiotus šernus pateikinėti nebereikės.
2021 m. lapkričio 25 d. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas Lietuvos Respublikos Seime įregistravo Medžioklės įstatymo 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Projektu siekiama pakeisti beveik 20 metų galiojančią medžioklės plotų vienetų sudarymo tvarką, numatant galimybę medžioklės vienetą steigti kartu ar atskirai veikiantiems stambiems žemės ir miško valdytojams ar komerciniais pagrindais medžioklę ketinantiems organizuoti subjektams.
Be to, Projektu siūloma atsisakyti reikalavimo, kad į naujai sudaromą medžioklės plotų vienetą patenkantys sklypai būtų susisiekiantys, kartu įtvirtinant, jog iki 30% naujai formuojamo medžioklės plotų vieneto ploto galėtų būti „papildoma“ kitų medžioklės plotų vienetų sąskaita. Taip pat nebelieka reikalavimo, kad medžioklės plotų vienetus gali formuoti tik teisę medžioti turintys asmenys.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (toliau – LMŽD) Projektą vertina kaip pakartotinį itin ribotą asmenų ratą atstovaujančių interesų grupių bandymą komercializuoti medžioklę ir sukoncentruoti vertingiausius medžioklės plotus kelių įtakingųjų rankose.
Pasak LMŽD direktoriaus Laimono Daukšos, Seimui pritartus naujai siūlomam reguliavimui, būtų sugriauta per eilę metų susiformavusi tausojančios medžioklės sistema, grindžiama nevyriausybinių ir ne pelno siekiančių organizacijų, kurių nariais dažnai yra vietinių bendruomenių nariai, sąranga.
LMŽD Direktorius Laimonas Daukša
Lietuvoje šiuo metu yra apie 1000 medžioklės ploto vienetų, kuriuose medžioklės veiklą vykdo per 900 medžiotojų būrelių, klubų ir individualių medžiotojų. Vidutinis vieno medžioklės ploto vieneto dydis – 8650 ha. Vidutinis narių skaičius medžiotojų kolektyvuose – 41 medžiotojas. Dabartinė medžioklės ploto vienetų vientisumo sistema užtikrina racionalų medžioklės išteklių panaudojimą ir mokesčių už juos valstybei sumokėjimą, tvarų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą ir reguliavimą juos medžiojant. Didesnio ploto medžioklės ploto vienetai užtikrina vieną iš svarbiausių medžiotojų priedermių – medžiojamosios gyvūnijos globą, gausinimą, medžiojamųjų gyvūnų produktyvumo didinimą, tvarios ir etiškos medžioklės propagavimą.
Akivaizdus esamos medžioklės sąrangos privalumo įrodymas – šiuo metu kaip niekad gausūs ir stabilūs medžiojamųjų žvėrių ir atsistatę daugelio retųjų, nemedžiojamų rūšių, ištekliai. Pavyzdžiui, t. elnių populiacija per 10 metų pagausėjo 2, kai kur net 3 kartus, vilkų 2010 m. buvo priskaičiuojama 250 individų, mokslininkų teigimu šiai dienai Lietuvoje gyvena ne mažiau 800-900 vilkų, lūšių skaičius per tą patį laikotarpį nuo 100 individų išaugo iki 250-300.
Primintina, kad iki dabartinės redakcijos Medžioklės įstatymo įsigaliojimo (2002 m.) galiojusi tvarka sudarė sąlygas steigti nedidelio ploto medžioklės plotų vienetus, dėl ko medžiojamųjų žvėrių, pirmiausia tauriųjų elnių ir stirnų populiacijos buvo sumažėjusi iki kritinės ribos.
Priėmus dabartinį medžioklės teisinį reguliavimą faktiškai pasibaigė iki tol buvę pavieniai nesutarimai tarp medžiotojus vienijančių asociacijų ir privačių žemių ir miškų savininkų.
Taigi, beveik 20 metų nekeičiamos bazinės medžioklės tvarkos taisyklės stabilizavo padėtį medžioklės srityje bei pagerino santykius tarp medžiotojų ir žemių savininkų.
Dabartinė medžioklės sistema nesukuria išskirtinių teisių jokioms konkrečioms interesų grupėms ir nedidina socialinės atskirties, kadangi sudaro maksimaliai vienodas galimybes medžioti visiems to norintiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Medžiotojų klubuose medžioja tiek miesto, tiek kaimo gyventojai ir įvairių specializacijų medžiotojai: žemės ūkio (pastarųjų daugiausia), verslo, valstybės tarnybos ir t.t.
Priėmus Projektu siūlomą įteisinti reguliavimą, naują medžioklės ploto vienetą galės formuoti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra žemės ūkio ar miško paskirties žemės sklypų savininkai, bet ir naudotojai.
Ką tai reiškia? Naujus medžioklės ploto vienetus Lietuvoje galės įsteigti ūkininkai ar ūkininkų grupės, žemės ūkio bendrovės, miškininkystės veikla užsiimančios neretai užsienio investuotojų tiesiogiai ar per tarpininkus valdomos įmonės, kurios nuosavybės ar naudojimo teise valdo žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemes. Kaip minėta, nebebūtina sklypų valdyti nuosavybės teise, kas vėl suteiks galimybę „aktyvistams“ važinėti per žemės savininkus su įvairaus pobūdžio sutartimis siekiant surinkti kuo didesnį „naudojamos“ žemės ir miško plotą.
Kitas momentas, minimalus medžioklės ploto vieneto dydis išlieka tas pats – 1000 ha, tačiau nuosavybės ar valdymo teise užteks valdyti 70 proc. Klausimas, kaip bus įforminama likusi 30 proc. dalis? Nejaugi bus grįžta prie privalomų sutarčių su žemės ir miško savininkais? Tuomet šis pakeitimas sukels nemažai sumaišties ir sukurs medžiotojams ir atsakingiems valstybės tarnautojams administracinę naštą.
Įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte teigiama, kad nebus pakenkta greta esančių medžioklės plotų vieneto naudotojams – išsaugoma ta pati plotų vienetų ribų derinimo tvarka, kuri numatyta šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje. Šis teiginys kelia dvejonių, nes LMŽD nuomone, priėmus šias pataisas atsiras daug smulkių medžioklės ploto vienetų ir 30 proc. gali padaugėti medžioklės ploto vienetų Lietuvoje, ypač jų bus daug „žemdirbiškuose“ regionuose.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, medžioklė pirmiausia reguliuojama atsižvelgiant į pagrindinį šios veiklos objektą – medžiojamuosius gyvūnus ir jų apsaugą. Tačiau visuotinai pripažįstama, kad aiškinantis medžiotojų ir savininkų santykius labiausiai nukečia žvėrys ir paukščiai, o jų ištekliai pereikvojami ar naudojami neatsižvelgiant į ekologijos reikalavimus. Todėl mūsų šalyje vyraujantis vidutinis medžioklės ploto vieneto dydis apie 8 500 ha, yra optimalus atsižvelgiant į mūsų krašto ekologines sąlygas. Tai patvirtina ir vieninga šalies bei kitų Europos šalių žymiausių mokslininkų nuomonė, kad tik dideliuose medžioklės plotuose įmanomas racionalus laisvėje gyvenančių gyvūnų išteklių naudojimas.
Pritariame, kad kaimyninėje Lenkijoje minimalus medžioklės plotų vienetas, siekiantis 3000 ha, o Estijoje – 5000 ha, optimaliai atitinka šio regiono stambiųjų medžiojamųjų žvėrių biologiją. Lietuvoje minimalus medžioklės ploto vienetas 1000 ha, todėl minimalaus ploto medžioklės ploto vienetuose turi būti atsakingai vertinamas stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų medžiojimas, juolab jei medžioklės plotai driekiasi laukais, kur gyvena tik smulkioji fauną. Apie tai turi būti atsakingai pagalvota, nes kitaip nebus užtikrinta medžiojamųjų gyvūnų apsauga. Pavyzdžiui kaimyninėje Latvijoje 1000 ha medžioklė ploto vienete galima medžioti tik šernus ir smulkiąją medžiojamąja fauną, t. elnių pateles ir jauniklius galima medžioti 1500 ha, t. elnio patiną 2000 ha, briedžius 2500 ha ir didesniuose medžioklės ploto vienetuose.
Reikia nepamiršti, kad medžiotojų organizacijos yra nemažai investavusios į biotechnines priemones: ėdžias, pašarines aikšteles ir kitas priemones, gerinančias medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas. Daug kur miškuose medžiotojai yra įrengę pavėsines ar atokvėpio vietas, įsigiję žemės sklypus ir investavę į pastatus, juose pagal reikalavimus įrengę pirminio žvėrių dorojimo aikšteles, patalpas ar susirinkimų sales.
Pasak Advokatų kontoros „Glimstedt“ advokato dr. Felikso Miliučio, dar 2005 metų Lietuvos Konstitucinio Teismo buvo konstatuota, jog palaipsniui yra grįžtama prie iki sovietų okupacijos buvusios medžioklės tradicijos. Nors pagal dabar galiojančius teisės aktus laukinė gyvūnija, įskaitant medžiojamąją fauną, vis dar yra laikoma valstybės nuosavybe, privataus sklypo savininkas gali bet kada uždrausti medžioklę jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Be to, daugiau kaip 15 ha valdos savininkas, turintis teisę medžioti, turi galimybę būti priimtas į medžiotojų asociaciją, į kurios medžioklės plotų vienetą tokia valda patenka, arba tokiame medžioklės plotų vienete medžioti sutartiniais pagrindais. 1000 ha turintis asmuo gali įkurti savarankišką medžioklės plotų vienetą ir jame organizuoti medžiokles. Taip pat žemės sklypo savininkas bet kada gali nustatyti sąlygas, kurias turėtų įvykdyti medžioklės plotų naudotojas, norėdamas medžioti jam priklausančiame sklype. Taigi, tvirtinti, kad privačių žemės ir miško savininkų interesų nėra paisoma, negalima.
Pagal Konstituciją, valstybė rūpinasi gyvūnijos apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Aplinkos apsauga yra viešasis interesas, todėl nuosavybės teisių įgyvendinimas neturi prieštarauti valstybės politikos nuostatoms aplinkos apsaugos srityje.
Konstitucinis Teismas 2005 m. nutarime pripažino, kad laukinių gyvūnų (jų išteklių) apsauga gali būti užtikrinta nustatant tam tikrus draudimus ar ribojimus, įskaitant reikalavimą dėl minimalaus medžioklės ploto vieneto dydžio. Dabartinė medžioklės organizacinė sistema yra patikrinta, veikianti ir užtikrinanti valstybės turto – laukinių gyvūnų gausėjimą. Projektu siūlomi pakeitimai gali sumažinti esamų plotų dydį, reikšmingai padidinti medžioklės plotų valdytojų, taigi ir laukinės gyvūnijos naudotojų, skaičių. Kadangi dėl to medžiojamųjų gyvūnų populiacijų kontrolė gali tapti mažiau efektyvi bei racionali, bet kokie siūlymai keisti esamą teisinį reguliavimą turi būti itin motyvuoti ir įvertinti viešojo intereso – aplinkos apsaugos aspektu.
Be to, dėl Projektu siūlomos įtvirtinti galimybės sudaryti medžioklės plotų vienetą ne tik nuosavybės teise valdomoje žemėje, kartu prie šios žemės „prijungiant“ kitiems medžioklės plotų vienetams priklausančias teritorijas, didelė diskrecija suteikiama už medžioklės plotų vienetų sudarymą ir jų ribų keitimą atsakingoms savivaldybių komisijoms. Dėl šių priežasčių, tikėtina, ženkliai išaugs tarp esamų ir potencialių medžioklės plotų valdytojų kylančių ginčų skaičius.
Primintina, kad panašaus turinio siūlymai keisti nusistovėjusią medžioklės tvarką p. Eugenijaus Gentvilo ir kitų Liberalų frakcijos narių Seimui buvo teikiami ir 2017 bei 2018 metais. Šiems siūlymams buvo vieningai nepritarta Seimo komitetuose. Be to, dalis jų susilaukė neigiamo antikorupcinio vertinimo.
LMŽD, vienijanti daugiau kaip 17 000 medžiotojų, vieningai pasisako, kad Lietuvos Respublikoje išliktų dabartinė stabili medžioklės ploto vienetų sistema, funkcionuojanti jau 20 m., o medžioklės reguliavimas užtikrintų kiekvieno Lietuvos gyventojo teisę medžioti ir kartu būtų užtikrintas medžiojamos gyvūnijos klestėjimas.
Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs FACE – Europos medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos konfederacijos prezidentas Torbjorn Larsson būtent atkreipė dėmesį, kad mūsų šalyje medžioklės plotų vienetų skaičius ir jų vidutinis dydis 8 500 ha yra optimalus ir užtikrinantis ne tik tvarią medžioklę, tačiau ir medžiojamųjų gyvūnų apsaugą.
Virginijus Kantauskas LMŽD prezidentas, Torbjörn Larsson FACE presidentas, Laimonas Daukša LMŽD direktorius, Cy Griffin FACE aplinkosaugos specialistas
Nesinori, kad priėmus siūlomus pakeitimus būtų pažeistas viešasis interesas, medžioklės plotų vienetų sudarymo klausimus sprendžiantiems valstybės tarnautojams suteikta laisvė be aiškesnių taisyklių spręsti dėl teritorijų priskirtinumo vienam ar kitam plotų vienetui, taip sukuriant prielaidas korupcijai, reikšmingai padidinant teisminių ginčų skaičių tuo padidinant valstybės biudžeto išlaidas.
Lietuvoje apsilankė „FACE“ organizacijos prezidentas Torbjörn Larsson ir aplinkosaugos specialistas Cy Griffin.
„FACE“ organizacija įsteigta 1977 metais, o dabar atstovauja 7 milijonams medžiotojų kaip tarptautinė pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija. Tai didžiausia demokratiška medžiotojų atstovybė pasaulyje ir galbūt viena didžiausių tokių organizacijų Europoje. „FACE“ narės – nacionalinės medžiotojų asociacijos iš 34 šalių, kurių 28 – ES šalys. „FACE“ kalba apie tvarų gamtos išteklių naudojimo principą, yra pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos narė nuo 1987 metų. Federacija su savo partneriais bendradarbiauja aptardama daugybę su medžiokle susijusių klausimų.
„FACE“ organizacijos prezidentas Torbjörn Larsson ir „Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos“ prezidentas Virginijus Kantauskas susitiko su aplinkos ministru Simonu Gentvilu.
Susitikimo Aplinkos ministerijoje metu aptarta esama medžioklės plotų struktūra Lietuvoje, kuri anot „FACE“ ir „LMŽD“ yra tinkamai funkcionuojanti ir atitinka didžiosios dalies medžiotojų poreikius. Taip pat aptarta sudėtinga situacija dėl afrikinio kiaulių maro Europoje, pasidalinta kitų šalių praktiką dėl naktinio matymo taikiklių ir garso moderatorių naudojimo medžioklėje.
Susitikimas Aplinkos ministerijoje buvo naudingas visoms pusėms, o „FACE“ organizacijos prezidentas Torbjörn Larsson paminėjo, kad „Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija“ nuo šiol turės visokeriopą palaikymą iš Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos federacijos.
Susitikimo dalyviai iš kairės: Deividas Staponkus LMŽD patarėjas, Marius Čepulis aplinkos ministro patarėjas, Cy Griffin FACE aplinkosaugos specialistas, Simonas Gentvilas aplinkos ministras, Torbjörn Larsson FACE presidentas, Virginijus Kantauskas LMŽD prezidentas, Laimonas Daukša LMŽD direktorius.
Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai prieš keletą dienų susitiko su Kauno medžiotojų klubo „Šališkės“ medžiotojais. Pasak Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Dariaus Jurevičiaus, šie susitikimai labai svarbūs todėl, kad aplinkosaugininkus ir medžiotojus sieja bendras tikslas – užkardyti neteisėtą medžioklę ir brakonieriavimą.
„Tai, kad medžiotojų klubai ar būreliai mielai bendradarbiauja ir praneša apie įvairius pažeidimus, dažniausiai vykdomus jų teritorijoje, – aplinkosaugininkams didelė paspirtis. Juk medžiotojai yra tų plotų savininkai, todėl žino iš esmės viską. Be to, jei informaciją suteikęs medžiotojas nori likti anonimu, mes visada tai užtikriname“, – sako D. Jurevičius.
Kauno GGAI viršininko teigimu, šis bendradarbiavimas daugiausia naudos duoda gamtai – pamažu mažėja brakonierių, žvėris gaudančius kilpomis ir spąstais: „Nors mes nuolat kalbame, kokie žiaurūs šie gyvūnų gaudymo būdai, deja, tokių asmenų dar yra. Todėl džiugina, kad yra tokių medžiotojų, kurie specialiai apeina savo plotus ieškodami draudžiamų įrankių, prisijungia prie mūsų pasalose.“
Aplinkosaugininkai informacijos apie galimus medžioklės pažeidimus gauna ir iš kitų žmonių – tokiais atvejais pareigūnai važiuoja pranešimo patikrinti. „Tiesą sakant, gerai, kad dažniausiai pažeidimas nepasitvirtina – patikrinę nustatome, kad medžiotojas laikosi visų reikalavimų ir taisyklių, būna užsipildęs dokumentus. Dabartiniai medžiotojai labai pasikeitę – jiems svarbi ir asmeninė, ir visos medžiotojų bendruomenės garbė“, – pastebi D. Jurevičius.
Be bendradarbiavimo ir medžiotojams rūpimų klausimų, su „Šališkės“ medžiotojais buvo aptarti ir naujausi Medžioklės taisyklių pasikeitimai ir saugumo taisyklės medžiojant.
„Medžiotojams priminėme, kad, įsigaliojus Medžioklės įstatymo nuostatų pataisoms, aplinkosaugos pareigūnai turi teisę tikrinti medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų neblaivumą ar apsvaigimą. Tai itin svarbu palaikant saugų elgesį medžioklėje“, – priduria Kauno GGAI viršininko.
Taip pat dar kartą buvo atkreiptas dėmesys, kad per medžioklę su varovais ar sėlinant medžiotojai turi vilkėti ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemenes ar galvos apdangalus. Be to, per medžioklę su varovais išskirtinai paženklinti turi būti ir šunys. Šuo apvelkamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemene arba jam uždedamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos antkaklis, arba šuo pažymimas kitu ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos elementu.
„Kad būtų užtikrintas ne tik medžiotojų, bet ir gyventojų saugumas, draudžiama šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų. Išimtis taikoma tik tada, kai tokių patalpų savininkai ar valdytojai tam neprieštarauja“, – aiškina D. Jurevičius.
Pasak aplinkosaugininko, šauti svarbu tik įsitikinus, kad tai – medžiojamasis gyvūnas: „Šauti į neatpažintą taikinį ar vietą, kurioje girdėti šlamesys, draudžiama. Be to, šaunama tik įsitikinus, kad šūvis nepavojingas kitiems asmenims.“
Medžioklė Lietuvoje turi gilias tradicijas, apie ją pasakojama pasakose, gausu su tuo susijusių motyvų ir folklore, tačiau kartu tai turbūt viena rečiausiai visuomenėje profesionaliai aptariamų temų.
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas Sigitas Kvedaras pripažįsta, jog visuomenėje yra sukurtas neigiamas įvaizdis, nes retas numano, kaip reikšmingai medžiotojai prisideda prie gamtos apsaugos ir tyrimų.
Griežti reikalavimai ir ilgametės tradicijos
Medžioklė yra nenutrūkstamas procesas ir vyksta ištisus metus, nors yra nustatyti tam tikri žvėrių medžiojimo terminai. Kalendorinis medžioklės sezonas paprastai yra skaičiuojamas iki ir po balandžio 1 d. O lapkričio 3 dieną minima medžiotojų globėjo šventojo Huberto vardo diena.
Būtent Hubertinės medžioklės, kurių tradicijos pradėjo formuotis prieš šimtmetį, turėjo įtakos šiuolaikinių medžioklių etikai ir kultūrai: medžiotojai turi specialiai medžioklei skirtą aprangą, medžiotojų būreliai turi savo vėliavas, garbės kodeksus, susiformavusias tradicijas.
Į Valstybinių miškų urėdijos organizuojamas profesionalias medžiokles atvyksta ne tik vietos medžiotojai, bet ir svečiai iš užsienio – taip reprezentuojamas ne tik šalies miškų ūkis, medžioklės tradicijos, bet ir valstybė. Prieš medžioklę visi medžioklės dalyviai supažindinami su medžioklės eiga, taisyklėmis, leistinais medžioti gyvūnais.
Vienas pagrindinių medžioklės simbolių, suburiantis medžiotojus, yra medžioklės rago pūtimas, pranešantis apie medžioklės pradžią ir pabaigą. Užkišdamas eglės šakelę už kepurės, medžioklės vadovas visuomet pasveikina laimikį sumedžiojusius medžiotojus, taip pat būtina pagerbti medžioklėje kritusius laukinius žvėris: sumedžioti žvėrys suguldomi į Huberto kapą – aikštelę, paruoštą iš eglišakių, kurios kampuose uždegami laužai.
Kiekvienam žvėreliui į nasrus įdedama eglės šakelė – paskutinio kąsnio simbolis. Pagerbdami kritusius žvėris, medžiotojai išsirikiuoja ir nusiima kepures, kiekvienas žvėrelis pagerbiamas medžioklės ragu pučiant jam skirtą melodiją.
VMU prižiūri net 18 profesionaliosios medžioklės plotų vienetų, kurie užima daugiau nei 135 tūkst. ha. plotą. VMU specialistai nuolat bendradarbiauja ir bendrauja su profesionaliais medžiotojais, jų organizacijomis. Siekiant, kad medžioklė vyktų saugiai, medžioklės plotuose yra įrengti stacionarūs bokšteliai, įrengtos technologinės linijos medžioklei su varovais.
Kaip pasakojo S.Kvedaras, medžioklę Lietuvos respublikoje reglamentuoja daug teisės aktų, iš kurių pagrindiniai yra Medžioklės įstatymas, Medžioklės taisyklės. VMU profesionalios medžioklės plotuose dar yra vadovaujamasi ir Profesionalių medžioklės plotų tvarkymo ir naudojimo nuostatais. Medžiotojai turi paisyti daugybės taisyklių, o jų veikla yra itin stebima.
Pašnekovo pasiteiravus, kokias funkcijas miškuose ir gamtoje atlieka medžiotojai, jis pabrėžė, kad vienos svarbiausių jų yra medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymas, sąlygų gyvūnams gerinimas bei apsauga, želdinių apsauga nuo laikinių gyvūnų, pagalba mokslininkams tiriant miško gyvūnus bei įvairias ligas ir kt.
„Medžiotojai stebi gamtą. Būtent jie mato gamtos pokyčius, stengiasi apsaugoti žvėris nuo vadinamojo baltojo bado. Labai svarbi yra ir jų vykdoma kasmetinė žvėrių apskaita, kuri paprastai yra vykdoma medžioklės sezono pabaigoje.
Žvėrių apskaitą geriausia atlikti kai matomi jų pėdsakai, todėl žiemą, esant sniegui, yra vertinamas populiacijos dydis. Tai reikalinga tam, kad būtų galima suvaldyti populiaciją ir numatyti, kas grės želdiniams ir medžiams“, – pasakojo jis bei pridūrė, kad nors medžioklė yra griežtai prižiūrima veikla, atsiranda brakonierių, bet šiandien tai labiau išimtys. Norintieji medžioti nesunkiai gali rasti galimybes tai daryti legaliai.
Kodėl svarbu valdyti populiaciją?
Viena iš svarbiausių ir nuolatinių medžiotojų funkcijų – populiacijos valdymas yra ypač naudingas ir reikalingas dėl įvairių ligų, ūkių apsaugos. Kaip pavyzdį specialistas pateikia šernus. Išaugus jų populiacijai šalyje, pasklido afrikinis kiaulių maras ir klasikinis kiaulių maras. Tai padarė didelę žalą ir ūkinei žmonių veiklai. „Šiandien stebima itin didelė elninių žvėrių populiacija. Pastarasis laikas buvo itin palankus gyvūnams daugintis ir gyventi: trumpos ir nešaltos žiemos, ilgi ir šilti rudenys, kai žvėrys gali puikiai rasti kaip prasimaitinti, prisiauginama atsargų, riebalų ir gali lengviau pakelti žiemą.
Tai daro didžiulę žalą javams, kviečiams, miežiams, avižoms, kukurūzams, runkeliams ir kt.
Bandos ėda ir suniokoja ištisus laukus. Jei žvėrių populiacija nekistų, žala būtų, bet ji nebūtų didelė. Sode gyvenantis kiškis irgi turi maitintis, jei kažkiek sunaikins, vis tiek didelės žalos nepadarys. Tačiau jei tų kiškių bus šimtas, žala bus greitai pastebima. Tokiais atvejais medžiotojų pagalba yra būtina“, – paaiškino pašnekovas.
Pastaruoju metu itin padidėjus elnių populiacijai, anot VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovo, sulaukiama klausimų, kodėl medžiotojai nesiima veiksmų, tačiau svarbu paminėti, jog tai, kiek žvėrių (elnių, briedžių) bus galima sumedžioti, nustato gyvūnų sumedžiojimo limitų komisija.
Aplinkos ministerija šiam 2021-2022 m. medžioklės sezonui nustatė 190 vilkų sumedžiojimo limitą. Šiuo metu iš limito išimta 67 vilkai, iš kurių 63 sumedžioti, kiti 4 vilkai buvo rasti partrenkti automobilio arba sumedžioti kaip probleminiai pagal išduotą leidimą paimti iš gamtos. Liko sumedžioti 123 vilkus.
Kaip ir kiekvienais metais, prasidėjus medžioklių varant sezonui, mūsų klube „Lėdas“ vyksta šventinė medžioklė į kurią susirenka gausus būrys klubo narių, svečių, varovų ir varovių.
Šiais metais dėl pandeminės situacijos medžiotojų gretos buvo šiek tiek retesnės, tačiau visų dalyvių nuotaikos kaip visada buvo puikios, o kaip mums sekėsi kviečiu žiūrėti šiame reportaže.
