Miske.lt

Blog

  • Ar Seimo nariai sugriaus 20 metų galiojančią medžioklės tvarką?

    Ar Seimo nariai sugriaus 20 metų galiojančią medžioklės tvarką?

    Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 17 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkėje numatomas balsavimas dėl Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, kurį užregistravo Eugenijus Gentvilas.

    Posėdžio metu bus balsuojama ar Eugenijaus Gentvilo siūlomi pakeitimai dėl žemės ir miško savininkų teisių yra šiuo metu aktualūs, ir ar reikia tęsti darbus šiuo klausimu.

    Primename, kad 2021 m. lapkričio 25 d. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas Lietuvos Respublikos Seime įregistravo Medžioklės įstatymo  10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Projektu siekiama pakeisti beveik 20 metų galiojančią medžioklės plotų vienetų sudarymo tvarką, numatant galimybę medžioklės vienetą steigti kartu ar atskirai veikiantiems stambiems žemės ir miško valdytojams ar komerciniais pagrindais medžioklę ketinantiems organizuoti subjektams.

    Be to, Projektu siūloma atsisakyti reikalavimo, kad į naujai sudaromą medžioklės plotų vienetą patenkantys sklypai būtų susisiekiantys, kartu įtvirtinant, jog iki  30% naujai formuojamo medžioklės plotų vieneto ploto galėtų būti „papildoma“ kitų medžioklės plotų vienetų sąskaita. Taip pat nebelieka reikalavimo, kad medžioklės plotų vienetus gali formuoti tik teisę medžioti turintys asmenys.

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija projektą vertina kaip pakartotinį itin ribotą asmenų ratą atstovaujančių interesų grupių bandymą komercializuoti medžioklę ir sukoncentruoti vertingiausius medžioklės plotus kelių įtakingųjų rankose.

  • „Pulsar“ pristatė naujus termovizorius

    „Pulsar“ pristatė naujus termovizorius

    Kovo mėnesį Vokietijoje vykusioje „IWA 2022“ parodoje „Pulsar“ kompanija pristatė gausybę naujų termovizorių. Kviečiame pasižiūrėti kokios naujienos mūsų laukia šiais metais.

  • Dėkojame už Jūsų paramą Ukrainai

    Dėkojame už Jūsų paramą Ukrainai

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) prieš savaitę viešai kreipėsi į Lietuvos medžiotojų ir žvejų rajonines draugijas/skyrius, medžioklės plotų naudotojus, medžiotojų būrelius ir klubus bei žūklės klubus ir žvejus mėgėjus prašydama susitelkti ir padėti nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms.

    LMŽD reiškia nuoširdžią padėką visiems už geranoriškumą ir skirtą paramą, viso surinkta net 83 583 Eur. Šiuo metu kartu su Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija ieškome geriausio sprendimo kaip panaudoti surinktas lėšas.

    Džiaugiamės matydami, kokie vieningi medžiotojai gali būti užklupus nelaimei ir, kaip moka susitelkti bendram tikslui! 

    Vertiname medžiotojų individualias iniciatyvas padedant karo sunkumus kenčiantiems ukrainiečiams maistu, rūbais, medžiokliniu inventoriumi ir įranga, šaudmenimis bei suteikiant būstą karo pabėgėliams. 

    Ir toliau padėkime kuo galime! Šlovė Ukrainai!

  • Arvydas Anušauskas dėl naktinio matymo taikiklių poreikio

    Arvydas Anušauskas dėl naktinio matymo taikiklių poreikio

    Vakar Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tiesioginėje transliacijoje atsakinėjo į dažniausiai užduodamus klausimus, tame tarpe išsakė nuomonę ir dėl naktinio matymo taikiklių bei graso moderatorių naudojimo civilinėje apyvartoje.

    Lietuvos krašto apsaugos ministras konkrečiai neatsakė dėl minėtų priemonių naudojimo civilinėje apyvartoje, tik patvirtino tokios įrangos didžiulį poreikį karo atveju.

  • Kviečiame Medžiotojus ir žvejus prisidėti prie paramos Ukrainai

    Kviečiame Medžiotojus ir žvejus prisidėti prie paramos Ukrainai

    Gerbiamieji Lietuvos medžiotojai ir žvejai, viešai kreipiamės į Jus, nes šiuo metu kaip niekada svarbus mūsų visų susitelkimas ir pagalba nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms.

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) prašo susitelkti visas LMŽD rajonines draugijas/skyrius ir organizuoti lėšų surinkimą iš norinčių prisidėti medžiotojų, medžiotojų kolektyvų ir žvejų. Siekiame, kad parama būtų bendra ir parodanti mūsų solidarumą, jog medžiotojai ir žvejai – socialiai atsakinga visuomenės grupė, prisidedanti prie paramos Ukrainai.

    Prašome palaikyti bendrą medžiotojų ir žvejų iniciatyvą, kad kiekvienas medžiotojas ir žvejys paaukotų po 5 Eur. Galintys paaukoti daugiau nei 5 Eur, prašome paaukoti pagal savo galimybes. Lėšų surinkimą iš medžiotojų ir žvejų organizuoja LMŽD rajoninės draugijos/skyriai.

    Lėšų rinkimas baigtas.

    Užtikriname lėšų surinkimo apskaitą ir skaidrumą. Šlovė Ukrainai!

  • Ar ne laikas keisti ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo?

    Ar ne laikas keisti ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo?

    Diskusijos dėl naktinio matymo taikiklių ir garso moderatorių leidimo naudoti civilinėje apyvartoje tęsiasi jau senai, tačiau teigiama kitų Europos šalių praktika taip ir nebuvo perimta Lietuvoje. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas buvo tik griežtinamas ir įvedami papildomi ribojimai. 

    Dažniausiai neigiami sprendimai įtakoti dėl politikų ir atsakingų institucijų nenoro girdėti realių argumentų, o vadovautasi emocijomis bei kelių visuomeninių organizacijų nuogąstavimais.

    Ne kartą bandyta kalbėtis su Aplinkos ministerija dėl galimybės įteisinti naktinio matymo taikiklius ir garso moderatorius medžioklėje, tačiau Aplinkos ministerija visuomet blokuodavo tokias iniciatyvas be aiškių ir konkrečių argumentų, o vadovaudavosi tik emacijomis.

    Stebint pastaruosius įvykius Europos pasienyje, kyla klausimas ar ne laikas rimtai pagalvoti apie ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas, nes tai ne tik medžiotojų bendruomenės bet ir valstybės interesas.

    Atkreipiame dėmesį į mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos gyventojams parengtą trumpą atmintinę:

    Jei turite ginklą (savigynai, sportui, medžioklei) ir nesate nei karo prievolininkas, nei asmuo, įtrauktas į CMPR, nei šaulys, Jūsų paslaugų gali prašyti savivaldybės administracija, seniūnas ar karo komendantas, kurie tokio teisinio režimo sąlygomis gali skirti apsaugos ar kitas užduotis.

  • Brakonieriavimo pasekmės – paimtas automobilis, šautuvas ir bauda

    Brakonieriavimo pasekmės – paimtas automobilis, šautuvas ir bauda

    Naktį iš vasario 18-osios į 19-ąją Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai sulaikė asmenį, neteisėtai medžiojusį su nelegaliu šaunamuoju ginklu medžiotojų klubo „Aras“ medžioklės ploto vienete, Kėdainių rajone. Už pažeidimus asmeniui gresia iki 1800 eurų bauda ir nelegalaus ginklo bei visureigio „Suzuki“ konfiskacija.  

    Asmuo buvo sulaikytas medžiojantis be medžioklėje būtinų dokumentų, t. y. medžioklės lapo ir medžiotojo bilieto. Per medžioklę asmuo naudojo nelegalų graižtvinį savadarbį medžioklinį ginklą, prie kurio buvo pritaisytas duslintuvas.

    Kadangi medžioklės metu buvo naudojamas nelegalus medžioklinis ginklas, į sulaikymo vietą iškviesti policijos pareigūnai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

    „Asmuo aplinkos apsaugos pareigūnams yra žinomas, prieš kelerius metus jam buvo atimta teisė medžioti. Šį kartą iš asmens paimtas nelegalus medžioklinis ginklas, duslintuvas, 2 šoviniai ir visureigis „Suzuki“. O už neteisėtą medžioklę pažeidėjui gresia susimokėti iki 1800 eurų“, – sako Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius.

  • Dzū­ki­jos miš­ku ra­tą pra­su­ko ru­do­ji meš­ka

    Dzū­ki­jos miš­ku ra­tą pra­su­ko ru­do­ji meš­ka

    „Po­vil­nio“ me­džio­to­jų klu­bo na­rys Liu­das Pu­ga­čiaus­kas Mar­cin­ko­nių apy­lin­kė­se ap­ti­ko ru­do­sios meš­kos pėd­sa­kus. Tai­gi pa­va­sa­ris jau čia pat, nes Dzū­ki­jo­je pa­bu­do ne tik bar­su­kai ar pel­kė­je ry­tais tri­mi­tuo­ja ger­vės, bet ir po pas­ku­ti­nį snie­gą brai­do ru­do­ji meš­ka“, – feis­bu­ke ra­šo Dzū­ki­jos na­cio­na­li­nis par­kas.

    Tei­gia­ma, kad ru­do­sios meš­kos bent Dzū­ki­jos miš­kuo­se ne­gy­ve­na, ta­čiau kar­tais už­su­ka iš Bal­ta­ru­si­jos miš­kų. Prieš ke­le­tą me­tų jos pėd­sa­kų bu­vo ap­tik­ta Vei­sie­jų re­gio­ni­nia­me par­ke, o miš­ke prie Dul­gi­nin­kų kai­mo (Drus­ki­nin­kų se­niū­ni­ja) me­džio­to­jams net pa­vy­ko nu­fo­tog­ra­fuo­ti ru­dą­ją. Prieš vi­dur­nak­tį ji šmi­ri­nė­jo prie šer­nų vi­lio­ji­mo šė­ryk­los, uos­ti­nė­jo ten pa­ber­tas avi­žas.

    Se­kant šią sa­vai­tę pa­ste­bė­tus žvė­ries pėd­sa­kus, juos už­fik­sa­vęs me­džio­to­jas ma­no, kad meš­ka tu­rė­jo at­ei­ti iš Bal­ta­ru­si­jos per Čep­ke­lių re­zer­va­tą, o apė­ju­si ra­tą grei­čiau­siai grį­žo at­gal.

    „Pėd­sa­kai bu­vo ne­di­de­lės meš­kos, ei­ta ke­liu, ma­to­si, pė­dos ne­bu­vo švie­žios, bu­vo ap­snig­tos, bet jų ne­su­pai­nio­si, gam­to­je ki­tų to­kių nė­ra pa­na­šių“, – vie­šo­jo­je erd­vė­je tei­gia me­džio­to­jas L.Pu­ga­čiaus­kas.

    Spe­cia­lis­tai ma­no, kad gy­ven­to­jams bai­min­tis dėl meš­kos ne­rei­kė­tų, nes ji jau grei­čiau­siai pa­si­trau­ku­si iš mū­sų ša­lies. Bet pa­ta­ria­ma iš to­li pa­ma­čius šį gy­vū­ną jo­kiu bū­du prie jo ne­si­ar­tin­ti ir jo ne­gąs­din­ti. To­kiu at­ve­ju rei­kia pa­si­steng­ti ne­pa­ste­bė­tam pa­si­ša­lin­ti.

    Rai­ti­nin­kų se­niū­ni­jos val­dos – ar­čiau­sia prie Dzū­ki­jos na­cio­na­li­nio par­ko. Rai­ti­nin­kų se­niū­no, me­džio­to­jo Arū­no Lau­kai­čio klau­sė­me, ar ne­te­ko miš­kin­ges­nių kai­mų gy­ven­to­jams, o ir jam pa­čiam, kaž­ką pa­na­šaus pa­ma­ty­ti, iš­gy­ven­ti. Se­niū­nas tei­gė, kad šio kraš­to žmo­nės ir ga­na daž­nai įvai­rio­se si­tu­a­ci­jo­se at­si­du­ria aki­sta­to­je su vil­kais. Nors si­tu­a­ci­jų bū­ta ir grės­min­gų, pa­vyk­da­vo iš­si­suk­ti svei­kiems. Pa­sak A.Lau­kai­čio, tur­būt ne­at­si­ras­tų no­rin­čių­jų miš­ke akis į akį su­si­tik­ti su ne­kvies­ta vieš­nia – meš­ka.

    Alytausnaujienos.lt

  • Medžioklės įstatymo pakeitimo projektas dėl žemės savininkų teisių sulaukė gausybės pastabų

    Medžioklės įstatymo pakeitimo projektas dėl žemės savininkų teisių sulaukė gausybės pastabų

    Seimo kanceliarijos teisės departamentas įvertinę projekto NR. IX-966 atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikia šias pastabas:

    1. Projekto 1 straipsniu Medžioklės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete be konkurso išduodamas asmeniui ar fizinių ir juridinių asmenų įsteigtam juridiniam asmeniui šio Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytu naujo medžioklės plotų vieneto sudarymo atveju. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:

    Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį medžioklės plotų naudotojais yra fizinis ar juridinis asmuo. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projekte vartojamas sąvokas reikėtų suvienodinti su keičiamo įstatymo sąvokomis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

    Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete būtų išduodamas bet kokiam juridiniam asmeniui, nieko bendra neturinčiam su medžiokle, ar vis tik toks leidimas būtų išduodamas juridiniam asmeniui, kurio steigėjai yra medžiotojai. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto leidimo gavėjui, kai jis yra fizinis asmuo, taikomi reikalavimai, nustatyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos svarstytinos dėl jų pagrįstumo.

    2. Projekto 2 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatos svarstytinos šiais aspektais:

    Pirma, šių projekto nuostatų turinys nedera su šio straipsnio pavadinimu, t. y. keičiamo įstatymo 13 straipsnio pavadinimas nurodo, kad šiuo straipsniu yra reglamentuojamos žemės sklypų savininkų teisės, susijusios su medžioklės plotų vienetų sudarymu ir medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimu juose. Tuo tarpu projekto nuostatos nustato ne tik žemės savininkų, bet ir žemės naudotojų ar valdytojų teises.

    Antra, nurodant fizinių ir juridinių asmenų, siekiančių formuoti naują medžioklės plotų vienetą, turimas teises į žemės ūkio paskirties bei miško paskirties žemės sklypus vartojamos skirtingos sąvokos: ,,žemės ūkio ar miško paskirties žemės sklypų savininkai arba naudotojai“ ir ,,<…> ne mažiau kaip 70 procentų žemės ploto nuosavybės ar valdymo teise priklausytų prašymą sudaryti naują medžioklės plotų vienetą pateikusiam asmeniui arba jo įsteigto juridinio asmens dalyviams ar nariams“. Taigi pirmojoje nuostatoje nurodoma, kad asmenys yra tokių žemės sklypų savininkai arba turi teisę naudotis žemės sklypais, o antrojoje nurodoma, kad asmenys yra žemės sklypų savininkai ar valdytojai, bet ne naudotojai, kaip yra nurodoma pirmojoje nuostatoje. Siekiant teisinio aiškumo, projekte vartojamas sąvokas reikėtų suvienodinti. 

    Trečia, kyla abejonių, ar žemės ūkio paskirties ir miško paskirties žemės sklypų valdytojai ar naudotojai, nesant tokių žemės sklypų savininkų sutikimo, galėtų nuspręsti žemės sklypus įtraukti į formuojamą naują medžioklės plotų vienetą. Kyla abejonių, ar pastaruoju atveju būtų pagrįstai apribotos žemės sklypų savininkų nuosavybės teisės. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų papildyti nustatant, kad asmenys, naudojantys ar valdantys žemės ūkio paskirties ar miško paskirties žemės sklypus, šiuos sklypus įtraukti naują medžioklės plotų vienetą turėtų teisę tik gavę tokių žemės sklypų savininkų sutikimus.

    Ketvirta, Civilinio kodekso 2.45 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Taigi sąvoka ,,juridinio asmens dalyvis“ apima ir juridinio asmens narius, todėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata ,,juridinio asmens dalyviams ar nariams” tikslintina, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 2.45 straipsnyje nustatytą teisiną reguliavimą. 

    Penkta, projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo 13 straipsnio 3 dalies nuostata ,,Kai toks naujas medžioklės plotų vienetas sudaromas, prašymą pateikusiam asmeniui ar jo įsteigtam juridiniam asmeniui leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso” nedera su projekto 1 straipsniu siūlomomis keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, pagal kurias leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytu naujo medžioklės ploto sudarymo atveju suteikiamas ne prašymą pateikusiam ,,asmeniui ar jo įsteigtam juridiniam asmeniui”, bet ,,asmeniui ar fizinių ir juridinių asmenų įsteigtam juridiniam asmeniui“. Atsižvelgus į tai, abejas projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.

    Šešta, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos sąvokos „miško paskirties žemė“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra vartojama sąvoka „miško žemė“. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų projekte vartojamas sąvokas suderinti su keičiamo įstatymo sąvokomis.

    Septinta, projekto nuostatomis iš keičiamo įstatymo nuostatų formuluotės „ne mažiau kaip 1000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės klypus“ išbraukus žodį „susisiekiančius“, lieka neaišku, ar naujas ne mažesnis kaip 1000 ha medžioklės plotų vienetas būtų sudarytas laikantys keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto medžioklės ploto vieneto vientisumo kriterijaus, ar vis dėlto naujas medžioklės plotų vienetas galėtų būti sudarytas iš atskirų nesusisiekiančių žemės sklypų. Pastaruoju atveju, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamame įstatyme nustatytus medžioklėtvarkos principus.

    3.  Nors projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „nėra poreikio keisti kitus teisės aktus“, tačiau, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą Aplinkos ministerijos kompetenciją (pavyzdžiui, šios dalies 2 ir 5 punktus), reikėtų įvertinti poįstatyminių teisės aktų keitimo pagal siūlomą įstatymu nustatyti naują teisinį reguliavimą poreikį, ir, jei toks poreikis yra, atitinkamai papildyti projekto 3 straipsnį įstatymą įgyvendinančiomis nuostatomis. 

    4. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatytą Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją, siūlytina dėl projektu siūlomo nustatyti naujo teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą.

  • Aplinkos apsaugos departamentas turės ištaisyti priimtus nutarimus

    Aplinkos apsaugos departamentas turės ištaisyti priimtus nutarimus

    2021 spalio 21 dieną Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, „Sūduvos medžiotojų sąjunga“ ir „Lietuvos medžiotojų draugija“, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją užginčydamą, dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 2021-10-12 rašto Nr. (5.1)-AD5-19820 „Dėl teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijų sudarymo“.

    Aplinkos apsaugos departamentas eilinį kartą atsisakė į Teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijų sudėtį įtraukti medžiotojų klubus ir būrelius vienijančių visuomeninių organizacijų atstovus, kaip tai numato Medžioklės įstatymo 5 strp. 6 d. 2 punktas.

    Ginčas vyko pusantrų metų. Š.m. sausio 17 d. Lietuvos administracinių ginčų komisija savo sprendimu Nr. 21R-29 (AG-776/06-2021) patenkino asociacijų skundą, panaikindama Aplinkos apsaugos departamento priimtus nutarimus ir įpareigojo juos ištaisyti.

    Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Aplinkos apsaugos departamentas raštu atsakinėdamas į pareiškėjų kreipimasi nesilaikė nė vieno iš viešojo administravimo principų.  Šis Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas atvėrė kelius visoms medžiotojų klubus ir būrelius vienijančioms visuomeninėms organizacijos įgyvendinti savo teises, kurias numato medžioklės įstatymo 5 str.