Iš Vidurio Lietuvos į Dzūkijos nacionaliniame parke esantį Stėgalių gamtinį kompleksą sėkmingai perkelta pirmoji stumbrė. Jai uždėtas ankaklis su siųstuvu, stumbrė yra stebima. Čia turėtų būti perkelta apie 20 stumbrų iš Kėdainių ir Panevėžio rajonų.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, aptvaras Dzūkijos nacionaliniame parke – gana didelis, beveik 100 hektarų. Tad iš Kėdainių ir Panevėžio rajonų perkelti stumbrai čia turėtų jaustis gerai bei suformuoti naują bandą. Vėliau juos planuojama paleisti į laisvę. Tikimasi, kad perkeltieji stumbrai jungsis su Lenkijos Belovežo stumbrų ir kitomis netoliese esančiomis populiacijomis.
Vidurio Lietuvoje gyvenantys girių galiūnai patiria inbrydingą, kai kryžminasi artimos giminės stumbrai, tad ši saugoma rūšis ima sirgti įvairiausiomis ligomis, gręsia išsigimimas. Dzūkijoje susiklostytų palankesnės sąlygos stumbrų bandai susijungti su kitų šalių stumbrų populiacijomis. Dzūkijos nacionaliniame parke jau vaikšto keletas stumbrų, imigravusių iš Baltarusijos arba Lenkijos.
Stumbrų perkėlimas numatytas projekte „Stumbrų apsaugos priemonių gerinimas“, kurio tikslas – saugoti ir atkuriti šią nykstančią gyvūnų rūšį. Jį įgyvendina Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, projekto partneriai – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija bei Valstybinių miškų urėdija.
Projektas apima ir nuolatinį laisvėje ir nelaisvėje gyvenančių stumbrų populiacijos stebėjimą bei tyrimus. Pagal jį planuojama perkelti dalį laisvėje Vidurio Lietuvoje gyvenančių stumbrų populiacijos į laikino laikymo aptvarus Dzūkijos nacionaliniame parke. Norima, kad stumbrai adaptuotųsi naujose gyvenimo sąlygose ir vėliau juos išleisti į laisvę tinkamuose biotopuose.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija kaip informacinis šaltinis prisideda prie tarptautinio mokslininkų inicijuoto tyrimo apie stambiųjų plėšrūnų priimtinumą. Tikimasi, kad tyrimas atskleis nuomones dėl stambiųjų plėšrūnų (vilkas, lūšis ir rudasis lokys) ir padės informuoti gamtosauginių sprendimų priėmėjus. Apklausą sudaro 5 dalys iš kurių viena klausimynas medžiotojams, todėl labai svarbu, kad apklausoje sudalyvautų ir medžiotojai. Svarbu ir tai, kad šis tyrimas tarptautinis trijų Pabaltijo šalių, todėl bus galima įvertinti ir palyginti nuomones apie stambiuosius plėšrūnus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Prašome išplatinti šią informaciją medžiotojams, kuriuos kviečiame sudalyvauti apklausoje. Taip pat šią apklausos anketą pagal galimybes prašome išplatinti savo tinklapiuose ir socialiniuose tinkluose. Apklausa vykdoma elektroniniu formatu iki birželio mėn. pabaigos. Atsakymus patekti užtruksite iki 20 min.
Informacija apie projektą.
Stambūs plėšrūnai (lūšis, vilkas ir rudasis lokys) yra kontraversiškai vertinamos žinduolių rūšys ne tik Lietuvoje. Vien nuomonių skirtumai apie priimtiną vilkų populiacijos dydį, jų daromą žalą gyvulių augintojams ir kasmet naujai nustatomą sumedžiojimo limitą kasmet atsispindi šimtuose komentarų įvairiuose socialiniuose tinkluose.
Platesniu mastu lietuvių nuomonė apie stambiuosius plėšrūnus buvo tiriama prieš 15 metų. Nuo to laiko šalyje vilkų skaičius padidėjo dešimteriopai, lūšių – bent šešis kartus, Lietuvoje vis dažniau stebimi rudieji lokiai, plėšrūnų fauna pasipildė nauja rūšimi – šakalu. Pokyčiai įvyko ir kitose Baltijos šalyse, todėl norėtume tyrimą pakartoti.
Vertinsime ir palyginsime nuomones apie stambiuosius plėšrūnus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Iš anksčiau yra žinoma, kad įvairių visuomenės grupių nuomonės apie vilkus, lūšis ir ruduosius lokius labai skiriasi, nuo ypač teigiamos iki ypač neigiamos. Žmonių požiūrį žinoti labai svarbu planuojant šių gyvūnų populiacijų apsaugą ir valdymą, nes dėl plėšrūnų neretai kyla konfliktai. Kai kuriuose klausimuose įtraukėme ir šakalus. Šakalai nepriskiriami stambiems plėšrūnams, tačiau tolesnis jų populiacijos augimas gali turėti įtakos kitų stambiųjų plėšrūnų populiacijų valdymui.
Jūsų dalyvavimas yra svarbus, nes šio tarptautinio tyrimo rezultatai papildys populiacijų valdymą mokslinėmis rekomendacijomis, prisidės prie žmonių ir stambiųjų plėšrūnų konfliktų priežasčių suvokimo. Mums svarbūs įvairaus amžiaus, skirtingų vietų ir įvairių profesijų žmonių atsakymai. Kiekvienas atsakymas papildo bendrą nuomonę ir įžvalgas apie stambiųjų plėšrūnų priimtinumą visuomenei. Nuo 2005–2006 metų, kai buvo vykdoma panaši apklausa, pasikeitė ne tik stambiųjų plėšrūnų skaičius. Pokyčiai vyko gamtoje ir visuomenėje, dėl to žmogaus ir plėšrūnų santykiai, tuo pačiu ir jų priimtinumas visuomenei, gali būti nebe tokie pat.
Apklausą sudaro 5 dalys: I Stambieji plėšrūnai ir visuomenė, II Laukiniai gyvūnai ir visuomenė, III Klausimynas medžiotojams, IV Klausimynas ūkininkams ir bitininkams, ir V Bendra informacija (apie respondentą). Atsakymams prireiks apie 20 minučių. Atsakyti į klausimus galima tik vieną kartą. Laukiame atsakymų iš vyresnių negu 15 metų respondentų. Jei esate jaunesni, perduokite klausimyną šeimos nariui, kurio gimtadienis bus greičiausiai.
Respondentai nėra identifikuojami, jūsų tapatybė išliks konfidenciali. Studijos rezultatai bus apibendrinti ataskaitose, mokslinėse publikacijose, konferencijų pranešimuose. Nei vienas atsakymas nėra susietas su jūsų tapatybe, demografiniai ir sociologiniai duomenys apie respondentus bus naudojami tik imties apibūdinimui. Respondentai patys nusprendžia, ar dalyvauti apklausoje. Jūs galite atsisakyti, arba pasitraukti bet kuriame apklausos etape, nenurodant apsisprendimo priežasčių.
Skirtingai nuo ankstesnės apklausos, respondentams bus sudaryta galimybė savo atsakymus pateikti elektroniniame formate, pildant klausimyną internetu. Numatoma, kad apklausos vyks balandžio-birželio mėnesiais. Apie tyrimo pradžią informuosime ir nuorodas pateiksime Gamtos tyrimų centro, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos, Vilniaus Universiteto tinklapiuose, socialiniuose tinkluose.
Tyrimą vykdo Gamtos tyrimų centras, Latvijos valstybinis Miškų tyrimo institutas ir Tartu universitetas. Kontaktinis asmuo Lietuvoje: Linas Balčiauskas, linas.balciauskas@gamtc.lt. Esu pasirengęs atsakyti į visus klausimus.
Labai tikimės ir būsime dėkingi, kad prisidėsite prie tarptautinio mokslininkų inicijuoto tyrimo, kuris bus panaudotas informuojant gamtosauginių sprendimų priėmėjus!
Šiandien vykusiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, svarstytas klausimas dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Pakeitimų tikslas legalizuoti naktinio matymo taikiklių naudojimą civilinėje apyvartoje. Primename, kad šiam projektui pritarė 104 Seimo nariai, už balsavo 89, prieš 2, susilaikė 13. Plačiau apie šio projekto pakeitimus skaitykite čia.
Po diskusijų ir svarstymų, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vienbalsiai pritarė šiam projektui. Toliau projektas pateikiamas svarstymui Seimo posėdyje ir galutiniam jo priėmimui dėl kurių bus balsuojama.
Komiteto posėdis
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą teikia šie Seimo nariai: Arvydas Pocius, Laurynas Kasčiūnas, Valdas Rakutis, Raimundas Lopata, Romualdas Vaitkus, Audrius Petrošius, Andrius Kupčinskas, Jonas Gudauskas, Justinas Urbanavičius, Algirdas Stončaitis, Juozas Varžgalys,Remigijus Žemaitaitis, Andrius Palionis, Tomas Bičiūnas, Jonas Pinskus, Andrius Mazuronis, Valentinas Bukauskas,Artūras Skardžius, Edmundas Pupinis, Valdemaras Valkiūnas, Kazys Starkevičius, Jurgita Sejonienė, Paulė Kuzmickienė,Sergejus Jovaiša, Irena Haase, Dalia Asanavičiūtė, Paulius Saudargas, Vytautas Juozapaitis, Algis Strelčiūnas.
Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pagal turimą informaciją organizavo pasalą Ukmergės rajone, Radiškio kaime, asmeniui, įtariamam dėl neteisėtos medžioklės. Informacija pasitvirtino, nustatytas asmuo medžiojo neturėdamas tam teisės ir su nelegaliai laikomu ginklu.
„Šis asmuo mums, aplinkosaugininkams, yra žinomas, todėl surinkę reikiamą informaciją nusprendėme surengti jam pasalą ir pirmadienio vakare laukėme įtariamojo prie sodybos. Ilgai netrukus jis pasirodė nešinas kuprine ir pasuko link pareigūnams žinomos vietos“, – sako Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas.
Pasak aplinkosaugininko, vyras buvo užtiktas su ginklu rankose ir pamatęs pareigūnus bandė sprukti, tačiau buvo sugautas.
Apžiūrėjus vietą buvo rastas lygiavamzdis šautuvas perdarytas į graižtvinį ginklą su optiniu taikikliu ir naktinio matymo prietaisas, skirtas aptikti medžiojamiesiems gyvūnams. Taip pat ant ginklo buvo aptiktas pritvirtintas prietaisas, panašus į garso slopintuvą.
Be to, pažeidėjo kuprinėje rasti peiliai, kirvukas, pjūklelis, galąstuvas ir plastikiniai maišai.
Ukmergiškiui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir gresia bauda nuo 800 iki 1800 eurų.
Kadangi asmuo neturėjo teisės medžioti bei laikyti ginklą, į pažeidimo vietą buvo iškviestas policijos ekipažas ir pažeidėjui gresia atsakomybė pagal LR Baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. – areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų.
Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė asmenį, kuris medžiojo neturėdamas tam teisės su nelegaliu medžiokliniu ginklu. Asmuo sulaikytas ir jam pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Aplinkosaugininkai pagal turimą informaciją, kad medžiotojų klubo „Varnė“ medžioklės ploto vienete yra įrengtas nelegalus bokštelis ir gyvūnų jaukinimo vieta, atliko išsamų tyrimą.
Remiantis aplinkosaugininkų rinktais įrodymais ir kita svarbia informacija, asmuo buvo sulaikytas medžioklėje ir jam gresia bauda nuo 600 iki 1800 eurų.
„Pažeidėjas buvo sukonstravęs savadarbę medžioklei skirtą kėdę, iškeltą ant metalinės konstrukcijos, kad būtų patogiau stebėti laukinius gyvūnus. Taip pat per medžioklę asmuo turėjo nelegalų savadarbį graižtvinį medžioklinį ginklą su optiniu taikikliu, 3 šovinius ir naktinio matymo priedėlį prie optinio taikiklio“, – sako Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius.
Atlikus patikrinimą gyvenamojoje sodyboje rastas didelis kiekis nelegaliai laikomų šaudmenų ir savadarbis duslintuvas.
Aplinkosaugininkai informavo policijos pareigūnus, kurie sulaikė asmenį ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša pasakoja su kokiais iššūkiais teko susidurti dirbant ties Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo įregistruotu Medžioklės įstatymo 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu.
Projektu buvo siekiama pakeisti beveik 20 metų galiojančią medžioklės plotų vienetų sudarymo tvarką, numatant galimybę medžioklės vienetą steigti kartu ar atskirai veikiantiems stambiems žemės ir miško valdytojams ar komerciniais pagrindais medžioklę ketinantiems organizuoti subjektams.
Kaip pamenate 2022 m. kovo 24 d. Seimo nariai balsavo dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Pakeitimų tikslas legalizuoti naktinio matymo taikiklių naudojimą civilinėje apyvartoje. Balsavimui užsiregistravo 104 Seimo nariai, už balsavo 89, prieš 2, susilaikė 13. Plačiau apie šio projekto pakeitimus skaitykite čia.
Buvo nuspręsta, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022 m. balandžio 12 d. turi pateikti savo išvadą dėl šio įstatymo pakeitimo projekto ir tada bus numatytas svarstymas dėl projekto priėmimo.
Deja dėl tam tikrų priežasčių Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šio klausimo nesvarstė balandžio 12 d., kas sukėlė kai kurių Seimo narių susirūpinimą, kodėl šis visuomenei aktualus klausimas atidėliojamas.
Po kilusio susirūpinimo atnaujintoje Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto darbotvarkėje 2022 m. balandžio 20 d. įtrauktas šio klausimo svarstymas. Tikimės, kad komiteto išvados bus teigiamos suprantant šių pataisų svarbą ir reikalingumą.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą teikia šie Seimo nariai: Arvydas Pocius, Laurynas Kasčiūnas, Valdas Rakutis, Raimundas Lopata, Romualdas Vaitkus, Audrius Petrošius, Andrius Kupčinskas, Jonas Gudauskas, Justinas Urbanavičius, Algirdas Stončaitis, Juozas Varžgalys,Remigijus Žemaitaitis, Andrius Palionis, Tomas Bičiūnas, Jonas Pinskus, Andrius Mazuronis, Valentinas Bukauskas,Artūras Skardžius, Edmundas Pupinis, Valdemaras Valkiūnas, Kazys Starkevičius, Jurgita Sejonienė, Paulė Kuzmickienė,Sergejus Jovaiša, Irena Haase, Dalia Asanavičiūtė, Paulius Saudargas, Vytautas Juozapaitis, Algis Strelčiūnas.
Informuojame, kad 2022 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras įsakymu Nr. D1-96 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, pakeitė medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. Tesisės akto pakeitimus rasite čia. Projekto lyginamąjį variantą rasite čia.
Panaikintas medžioklės būdas varant tyliuoju būdu ir reikalavimas šį medžioklės būdą nurodyti medžioklės lape. Šis būdas ir toliau bus galimas, tačiau nebus privaloma medžioklės būdo ,,varant tyliuoju būdu” nurodyti medžioklės lape.
Pakeistas 12 punktas ir išdėstytas nauja redakcija. Šunis ir plėšriuosius paukščius naudoti tam tikram medžioklės būdui parengti, tai yra organizuojant lauko bandymus, varžybas medžioklės plotuose natūraliomis sąlygomis leidžiama tik per leidžiamą šiais būdais medžioti terminą. Šiems renginiams medžioklės plotuose organizuoti privaloma turėti visus medžioklei būtinus dokumentus. Nenatūraliomis sąlygomis šunis ir plėšriuosius paukščius tam tikram medžioklės būdui parengti, organizuoti lauko bandymus, varžybas tam tikslui specialiai įrengtuose statiniuose ir įrenginiuose (voljeruose, dirbtiniuose urvuose ar kituose uždaruose įrenginiuose, uždaroje teritorijoje) rengti galima visus metus. Kitais atvejais medžioklės plotuose šunys vedžiojami tik su pavadėliais.
Pakeistas ir papildytas 20 punktas. Medžioklės lapas pildomas tvarkingai ir aiškiai. Jei padaroma klaida, klaidingas įrašas perbraukiamas tiesia horizontalia linija, šalia užrašoma teisingai, taisymo data, pasirašoma. Jeigu taisomas įrašas apie sumedžiotą gyvūną, medžioklės vadovas prieš taisydamas įrašą telefonu 8 (5) 273 2995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo tarnybą, kuri šią informaciją vertina ir priima sprendimą dėl informacijos patikrinimo, informaciją perduoda toje teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam AAD pareigūnui, o jo nedarbo metu – AAD būdraujančiam pareigūnui.
Pakeistas ir papildytas 22 punktas. Sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) ir šių gyvūnų sumedžiojimo datą įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje prieš išvežant juos iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas.
Sumedžiojus šernų, duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis) ir lytį nurodomi medžioklės lapo antrojoje pusėje prieš išvežant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas.
Atsirado naujas draudimas 58.36. punktas.Draudžiama rašyti medžioklės lape pieštuku arba specialiais rašikliais, kuriais padarytus įrašus galima pašalinti cheminiu priemonėmis, kitaip naikinti įrašus medžioklės lape.
Pakeistas ir papildytas 60 punktas. Medžioklės varant metu medžioklės plotų vienete judant iš vienos medžiojimo vietos į kitą medžioklinis ginklas nešamas arba vežamas be šovinio lizde, jeigu šautuvas atlaužiamas, – atlaužtas. Pasibaigus medžioklei, medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami. Pastaba. Šiuo punktu patikslinta kaip transportuojamas medžioklinis ginklas medžioklės varant metu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šio punkto patikslinimas „varant“ suformuoja reikalavimą medžioklės tykojant arba sėlinant metu judant medžioklės plotų vienete iš vienos medžiojimo vietos į kitą, medžioklinis ginklą vežti įdėtą į dėklą.
Dažnai yra konstatuojama, kad tarp elninių gyvūnų danieliai yra labiausiai žmonių įtakota rūšis, ypač kalbant apie jų dabartinį išplitimą visame pasaulyje. Beje, didžiąja dalimi atvejų, jie yra žmonių atvežta rūšis. Mokslinėje literatūroje tvirtinama, kad danieliai (Dama dama dama) yra ta rūšis, kuri buvo integruota į žmonių kultūrą jau nuo Neolito laikų. Archeologinė medžiaga rodo, kad danielių perkėlimai prasidėjo ankstyvajame Neolite bei suintensyvėjo Bronzos amžiuje. Romėnai nedideliais kiekiais pervežė danielius į centrinę ir šiaurės Europą, Portugaliją, Šveicariją, Prancūziją, Nyderlandus, Austriją ir Britaniją. Gerokai vėliau, devynioliktame ir dvidešimtame amžiuje, žmonės išplatino šią rūšį Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Šiaurės ir Pietų Afrikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje bei, žinoma, plačiai visoje Europoje.
Danieliai yra lengvai prisitaikanti gyvūnų rūšis, galinti įsitvirtinti įvairiose buveinėse (miškuose, krūmynuose, želdiniuose, pasėliuose, ganyklose, pievose). Literatūroje nurodoma, kad šie gyvūnai mėgsta gyventi miškuose, kur yra pievelių ar atviresnių vietų arba netoli laukų. Pastebėta, jog danieliai nėra migruojantys gyvūnai, prisitaiko išgyventi įvairiose klimato sąlygose (nuo šalto-drėgno iki šilto-sauso oro). Lietuvoje danieliai tiek auginami aptvaruose, tiek paleidinėjami į laisvę bei sėkmingai papildo laukinių gyvūnų gausą.
A. Kibišos nuotr.
Šiuo straipsniu norime pristatyti septynių (4 patinai ir 3 patelės) GPS antkakliais pažymėtų danielių nueinamų atstumų, užimamos teritorijos dydžio ir pasirenkamo kraštovaizdžio įvairovės tyrimus. Visi šie danieliai buvo išveisti ir užauginti nelaisvėje. Atkakliais pažymėti danieliai išleisti į laisvę trijose vietovėse: A. 1♂ 2♀ Kauno r., B. 1♂ 1♀ Radviliškio r. ir C. 2♂ Anykščių r. (Pav. 1). Kauno rajone iš viso drauge buvo išleista 11 danielių (3 patinai ir 8 patelės), kurių tarpe buvo 3 pažymėti GPS antkakliais. Kauno rajone danieliai išleisti minkštuoju būdu: išleidimui atrinkti danieliai buvo patalpinti atskirame aptvare ir keletą dienų iki vartų atidarymo papildomai šerti. Atidarius vartus jiems suteikta galimybė išeiti patiems. Radviliškio ir Anykščių rajonuose buvo išleistos danielių grupės po 10 individų (2 patinai, 8 patelės), kurių tarpe buvo ir pažymėtieji antkakliais. Šiuose rajonuose danieliai buvo išleisti kietuoju būdu (į numatytą vietą atvežti gyvūnai buvo tiesiog paleisti be papildomos adaptacijos).
Pav. 1. Danielių išleidimo į laisvę vietos: A. 1♂ 2♀ Kauno r., B. 1♂ 1♀ Radviliškio r., C. 2♂ Anykščių r.
A. 3 antkakliais pažymėti danieliai (1 patinas, 2 patelės) į laisvę buvo išleisti Kauno rajone, medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete „Karklė“.
B. 2 antkakliais pažymėti danieliai (1 patinas, 1 patelė) į laisvę buvo išleisti Radviliškio rajone, medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete „Šušvė“.
C. 2 antkakliais pažymėti danieliai (2 patinai) į laisvę buvo išleisti Anykščių rajone, medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete „Uosinta“.
Danielių antkakliai buvo nustatyti, kad kas valandą siųstų signalus apie gyvūno buvimo vietą. Iš viso tyrimų metu buvo gauti 69987 pranešimai su danielių buvimo vietos koordinatėmis ir laiku. Kiekvieno danieliaus antkaklis vidutiniškai veikė 15 mėnesių (trumpiausiai 9 mėn., ilgiausiai 23 mėn.). Per antkaklių veikimo laikotarpį kiekvieno danieliaus atskirai nueiti suminiai atstumai: 959.8 km (A♀, antkaklis veikė 9 mėn.), 998.2 km (C♂, antkaklis veikė 10 mėn.), 1032.5 km (C♂, antkaklis veikė 12 mėn.), 1242.7 km (A♀, antkaklis veikė 16 mėn.), 1663.9 km (B♀, antkaklis veikė 18 mėn.), 2008.0 km (A♂, antkaklis veikė 19 mėn.), 1998.5 km (B♂, antkaklis veikė 23 mėn.).
A. Kibišos nuotr.
Vidutiniškai danieliai per 1 val. nueidavo po 0.13 km. Patinų ir patelių nueinamas atstumas buvo labai panašus. Tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros laikotarpiu patinai nueidavo vidutiniškai po 0.1 km/val.; patelės ir šviesiuoju, ir tamsiuoju paros laikotarpiu nueidavo po 0.13 km/val. Intensyviausiai patinai judėjo tamsiuoju paros metu rudens laikotarpiu (0.2 km/val.), o mažiausiai šviesiuoju laikotarpiu vasarą (0.1 km/val.). Patelių judėjimo variacija metų laikų atžvilgiu buvo dar mažiau išreikšta.
Per parą (suma atstumų tarp 24 gyvūno registracijos taškų) danieliai vidutiniškai nueidavo po 3.1 km (patinai vidutiniškai – 3.1 km, patelės – 3.0 km). Mažiausias nueitas atstumas per parą buvo 0.2 km, o didžiausias – 25.7 km. Didžiausią paminėtą atstumą nėjo patinas lapkričio 9 d. (paleistas jis buvo tų pačių metų sausio 5 d.); didžiąją dalį šio atstumo (21.9 km) jis nuėjo laikotarpyje nuo 00 val. iki 8 val. (vid. greitis 2.7 km/val.) Atvejai, kai danieliaus paros kelias neviršijo 2.7 km, sudarė 50%. Dažniausiai (33.7% atvejų) danieliaus paros kelią sudarė 2–3 km atstumas.Didžiausius atstumus per parą danieliai nueidavo rudenį (vidutiniškai 3.6 km.) ir pavasarį (vidutiniškai 3.5 km), mažiausius – vasarą (vidutiniškai 2.5 km). Danielių nueinami atstumai šviesiuoju ir tamsiuoju paros laikotarpiu labiausiai skyrėsi laikotarpyje nuo spalio mėnesio iki sausio (imtinai) – tamsiuoju paros laikotarpiu vidutiniškai buvo nueinama 77.3% viso paros kelio. Rugsėjo ir vasario mėnesiais nueinamo kelio proporcija tarp šviesiojo ir tamsiojo paros laikotarpio susilygindavo, o laikotarpyje nuo kovo iki rugpjūčio (imtinai) didesni atstumai buvo nueinami šviesiuoju paros laikotarpiu – vidutiniškai 59.9% viso paros kelio.
Vidutinis danielių patinų ir patelių per parą nueinamas atstumas skirtingais mėnesiais priklausomai nuo lyties buvo skirtingas. Per parą nueinamų atstumų skirtumai labiausiai išryškėjo liepos–rugsėjo ir lapkričio mėnesiais. Liepos–rugsėjo mėnesiais patinai buvo sėslesni nei patelės ir per parą vidutiniškai nueidavo 2.3 km, o patelės – 3.4 km. Lapkričio mėnesį patinai judėjo aktyviau nei patelės. Jie per parą vidutiniškai nueidavo 4.9 km, tuo tarpu patelės – 3.7 km.
Per pirmą savaitę po išleidimo į laisvę vidutinis per parą nueinamas atstumas buvo 1 km ilgesnis nei viso tyrimo laikotarpiu (Lentelė 1). Tuo tarpu jau antrą savaitę po išleidimo nueinamas atstumas nusistovėdavo ir buvo lygus bendram vidutiniškai per parą nueinamam atstumui viso tyrimo metu. Atkreipėme dėmesį, kad dažnu atveju danielių nueitas atstumas per pirmąsias 24 val. po išleidimo buvo žymiai didesnis nei viso tyrimo laikotarpiu ir net lyginant su sekančiomis pirmosios savaitės dienomis. Penkių danielių per pirmąsias 24 val. po išleidimo nueitas atstumas viršijo kiekvieno iš jų bendrą paros vidurkį 1.8–5.9 karto (vidutiniškai 3.8 karto). Kita vertus, dviejų danielių per pirmąsias 24 val. po išleidimo nueitas atstumas buvo 1.2–1.5 karto mažesnis nei kiekvieno iš jų bendras paros vidurkis.
Lentelė 1. Danielių vidutinis nueinamas atstumas per 24 val. pirmosiomis dienomis po išleidimo į laisvę ir viso tyrimo laikotarpiu
Norėtųsi paieškoti galimos danielių išleidimo į laisvę būdo įtakos, tai yra ar minkštasis ir kietasis išleidimo būdai padarė įtaką danielių judėjimo intensyvumui pirmosiomis paromis po išleidimo į laisvę. Aptariant gautus duomenis, pirmiausiai reikėtų akcentuoti, kad antkakliais pažymėtų danielių skaičius, kurių elgseną turėjome galimybę analizuoti, buvo nedidelis. Jei imtis būtų didesnė, apskaičiuotas vidurkis būtų taiklesnis ir patikimesnis, matytume, kaip dažnai pasitaiko netipinio elgesio individai. Turimu atveju, minkštuoju būdu buvo išleisti 3 individai (A 1♂ 2♀), o kietuoju – 4 (B 1♂ 1♀, C 2♂). Per pirmąsias 24 valandas po išleidimo nueitų atstumų vidurkis esminio skirtumo neparodė: minkštuoju būdu išleisti danieliai nuėjo vidutiniškai 8.4 km, o kietuoju – 8.7 km. Pirmos paros nueinamų atstumų duomenys atkreipė dėmesį, kad priklausomai nuo individo (bet, matomai, ne nuo išleidimo būdo) nueinamas atstumas per 24 val. gali iš esmės skirtis (net iki 8 kartų). Skaičiuojant visą pirmąją savaitę po išleidimo per parą danielių nueitus vidutinius atstumus, nustatyta, kad jie sutrumpėjo dvigubai, beje minkštuoju būdu išleistų danielių nueinamas atstumas buvo kiek mažesnis (atitinkamai 3.8 km ir 4.3 km). Skaičiuojant abiejų grupių per parą nueinamus atstumus viso tyrimo laikotarpiu, skirtumo tarp grupių nebenustatyta – tiek vienu, tiek kitu būdu išleisti danieliai vidutiniškai nueidavo 3.1 km/24val.
Per pirmąją parą po išleidimo į laisvę danielių maksimalus nutolimas nuo išleidimo vietos, priklausomai nuo individo, svyravo nuo 0.9 km iki 3.4 km (visų danielių maksimalių nutolimų vidurkis buvo 1.8 km). Visi danieliai pirmąją para po išleidimo vidutiniškai laikėsi per 1.2 km nuo išleidimo vietos. Skaičiuojant visą pirmąją savaitę maksimalius danielių nutolimus nuo išleidimo vietos, keturių individų šis rodiklis liko nepakitęs, o trijų – padidėjo, todėl bendras visų danielių maksimalaus nutolimo vidurkis padidėjo iki 2.4 km. Vidutinis visų danielių laikymosi nuo išleidimo vietos atstumas buvo 1.4 km. Lyginant minkštuoju ir kietuoju būdu išleistų danielių aukščiau aptartus nutolimo rodiklius, esminio skirtumo nenustatyta.
Dažnu atveju yra aktualu žinoti, kokiu atstumu tolimesnio gyvenimo bėgyje danieliai nutolsta nuo vietos, kurioje jie buvo išleisti į laisvę. Antkakliais pažymėtų danielių registracijos taškai atskleidė, kad danieliai laikėsi vidutiniškai 2.4 km atstumu nuo išleidimo į laisvę vietos. Šis vidutinis atstumas, priklausomai nuo individo svyravo 1.3–3.5 km diapazone. Didžiausias atstumas nuo išleidimo vietos, priklausomai nuo individo, svyravo 3.9–12.6 km diapazone. Taigi Kauno r. išleista patelė maksimaliai buvo nutolusi 3.9 km atstumu nuo išleidimo vietos, o Anykščių r. išleistas patinas – 12.6 km atstumu. Reikia pastebėti, kad tokie nutolimai nuo išleidimo vietos buvo vienkartiniai. Dažniausiai danieliai laikėsi 1–2 km (30.7% taškų) ir 2–3 km (45.4% taškų) atstumu nuo išleidimo vietos. Skaičiuojant šiuos danielių nutolimų nuo išleidimo vietos vidurkius nebuvo įtrauktas kitas Anykščių r. išleistas patinas, nes jis reikšmingai neatitiko visų kitų danielių vidutinių migracijų. Taigi šis patinas laikėsi vidutiniškai 4.8 km atstumu nuo išleidimo į laisvę vietos (dvigubai toliau nei visų kitų danielių vidurkis). Registruotas šio danieliaus didžiausias atstumas nuo išleidimo vietos buvo 15.1 km, o dažniausiai jis laikėsi 4–6 km (64% registracijos taškų) atstumu nuo išleidimo vietos.
Kita vertus, vidutiniškai 67.8% visų danielių registracijos taškų buvo tuose medžioklės plotų vienetuose, kuriuose jie buvo išleisti į laisvę. Bet štai trijų danielių, išleistų MPV „Karklė“ (patelė) ir MPV „Šušvė“ (patinas ir patelė), daugiau nei 99% taškų buvo būtent tuose MPV, kur jie buvo išleisti. Tačiau kitos patelės, išleistos MPV „Karklė“, ir patino, išleisto MPV „Uosinta“, tik 25% registracijos taškų buvo tuose MPV, kur jie buvo išleisti.
Trys antkakliais pažymėti danieliai į laisvę buvo išleisti netoli Nemuno upės, kurios plotis ties danielių gyvenama teritorija siekia apie 260 metrų. GPS antkakliai užregistravo, kad danieliai gali sėkmingai perplaukti šią upę. Danieliaus patinas, praėjus 74 d. po išleidimo į laisvę, perplaukė Nemuną, trumpai pabuvo kitoje upės pusėje ir vėl sugrįžo. Tęsiantis tyrimui užregistruota, kad tas pats individas tų pačių metų lapkričio mėnesį dar kartą sėkmingai perplaukė Nemuną pirmyn ir atgal. Kiti du antkakliais pažymėti danieliai (patelės) taip pat pabuvojo kitoje Nemuno pusėje, ir po keleto valandų sėkmingai grįžo atgal. Viena danieliaus patelė pabuvojo kitoje Nemuno pusėje netoli nuo tos vietos, kur buvo registruotas danielius patinas. Tai buvo vienintelis šios patelės plaukimas iki priešingo upės kranto ir atgal. Kita patelė plaukė per Nemuną pirmyn ir atgal 2 kartus. Pirmą kartą patelė perplaukė upę rugpjūčio mėnesį. Kaip ir patinas, toli nepasitraukė nuo kranto ir po kelių valandų parplaukė atgal. Antrą kartą patelė upę perplaukė lapkričio pradžioje. Šį kartą patelė priešingoje upės pusėje išbuvo visą dieną. Tamsiuoju paros laiku ji buvo nutolusi nuo upės apie 6.9 km atstumu. Dieną praleido sėsliai, o sutemus vėl sugrįžo netoli tos vietos, kur praėjusią naktį kirto Nemuną, ir sėkmingai perplaukė per upę atgal. Įdomu, kad visi plaukimai registruoti tamsiuoju paros metu.
A. Lūžos nuotr.
Kiekvieno danieliaus viso tyrimo laikotarpio visi taškai buvo išsidėstę vidutiniškai 757.61 ha teritorijoje (min–max 317.9–1011.5 ha). Tų individų (n=5), kurių antkakliai veikė ištisus pirmus metus po išleidimo, pirmų 12 mėnesių visi taškai buvo vidutiniškai 656.5 ha teritorijoje (min–max 204.5–903.8 ha): patinų – 776.4 ha, patelių – 476.6 ha. Patelių imtį sudarė tik du individai (trečia patelė neįtraukta, nes jos antkaklis veikė 9 mėn.), kurių pirmų 12 mėnesių naudotos teritorijos ženkliai skyrėsi, tai yra atitinkamai buvo 204.5 ha ir 748.8 ha.
Vidutinė vieno gyvūno per 1 parą užimama teritorija tiriamuoju laikotarpiu buvo 44.4 ha. Patinų buvo didesnė nei patelių. Patinai paros bėgyje vidutiniškai laikydavosi 49.4 ha teritorijoje (priklausomai nuo individo vidutinė užimama paros teritorija buvo 44.1–70.3 ha), o patelės – 36.9 ha teritorijoje (priklausomai nuo individo vidutinė užimama paros teritorija buvo 20.4–50.9 ha). Patelių užimamos paros teritorijos dydis buvo pastovesnis nei patinų. Ypač plačioje amplitudėje variavo dviejų patinų kiekvienos paros užimamos teritorijos dydis, kurie buvo išleisti Anykščių r. Atitinkamai vieno patino minimali paros teritorija buvo 0.9 ha, o maksimali – 2009.8 ha; kito patino minimali paros teritorija buvo 0.7 ha, o maksimali – 1767.0 ha. Abiejų individų didžiausios paros užimamos teritorijos registruotos lapkričio mėnesį.
Aptariant danieliaus per mėnesį naudojamą plotą, danielius galima suskirstyti į tris grupes. Didžiąją dalį danielių (71.4%) sudarė individai, kurių per mėnesį naudotas vidutinis plotas iš esmės buvo panašus (vidutiniškai 243.9 ha). Tačiau išsiskyrė du individai, kurių mėnesio bėgyje naudojamo ploto vidurkis buvo atitinkamai vieno 97.4 ha, o kito 467.6 ha.
Keturių individų (2 patinai, 2 patelės) GPS siųstuvai veikė ilgiau nei metus, todėl atsirado galimybė palyginti, kokį plotą tam tikrą mėnesį naudojo tas pats individas pirmaisiais metais po išleidimo ir antraisiais metais. Nustatyta, kad abiejų patinų kas mėnesį naudotas plotas antraisiais gyvenimo laisvėje metais turėjo tendenciją mažėti, t. y., lyginant pirmųjų ir antrųjų metų tuos pačius mėnesius, 76.5% atvejų naudotas plotas sumažėjo (vidutiniškai 1.6 karto). Kita vertus, abiejų patelių pirmų ir antrų metų mėnesiniai rodikliai parodė priešingą tendenciją, t. y., lyginant pirmųjų ir antrųjų metų tuos pačius mėnesius, visais atvejais naudotas plotas padidėjo (vidutiniškai net 3.4 karto).
A. Lūžos nuotr.
Stebėjimų metu danieliai dažniau užregistruoti miške (46.1% registracijos vietų), nei kitose nagrinėtose teritorijose. Radviliškio r. išleistų danielių 57.2% registracijos taškų buvo miške, Kauno r. išleistų danielių 50.9% registracijos taškų buvo miške, o Anykščių r. tik 15.3%. Miškas Lietuvoje užima 33.7% teritorijos (MPV „Šušvė“ – 24.7%, MPV „Karklė“ – 40.8%, MPV „Uosinta“ – 39.3%), taigi Radviliškio ir Kauno rajonuose išleisti danieliai teikė pirmumą miško aplinkai. Dar 4.3% danielių registracijos taškų buvo medžių, krūmų želdiniuose ir žėliniuose. Palyginti dažnai danieliai buvo registruoti atvirame kraštovaizdyje, tai yra dirbamos žemės (pasėlių) plotuose (35.0% taškų) ir ganyklose bei pievose (5.4% taškų). Dirbama žemė Lietuvos teritorijoje užima 44.7%, o ganyklos ir pievos 5.5%. Dažniausiai pasėliuose laikėsi Anykščių r. išleisti danieliai (51.8% taškų). Palyginti dažnai danieliai registruoti prie užstatytų teritorijų (7.2% taškų), ypač tai buvo būdinga Anykščių r. išleistiems danieliams (13.7% taškų).
Pastebėta, kad į laisvę išleisti danieliai dažnai laikėsi vis tose pačiose pamėgtose miško teritorijose. Štai Kauno r. išleistų danielių 72.5% registracijos taškų (iš tų, kurie buvo miške) buvo tik 5 kvartalų teritorijoje. Labai panaši situacija susidarė ir Radviliškio r., kur 74.4% registracijos taškų miške buvo 5 kvartalų teritorijoje bei Anykščių r. – 75.3% registracijos taškų miške buvo 4 kvartalų teritorijoje.
Tokias danielių pamėgtas vietas detaliau patikrinome Kauno r. Paaiškėjo, kad net 44.3% danielių taškų registruoti tik 8 sklypuose. Viename iš jų buvo kirtavietė, dviejuose – pušies jaunuolynas. Didžiausiame sklype (23 ha), kuriame danieliai registruoti dažniausiai, augo grynas 70 metų amžiaus pušynas. Kitas 12 ha sklypas, kuriame registruota taip pat labai daug danielių taškų, augo virš 180 metų mišrus ąžuolynas. Danieliai daug laiko praleido ir kitame labai panašių parametrų sklype. Dažnai danieliai buvo registruojami ir 6 ha dydžio virš 200 metų mišriame pušyne. Jų pasirinktų sklypų trake augo lazdynai, šaltekšniai, šermukšniai, sausmedžiai.
Aptariant į laisvę išleistų danielių elgseną, jų naudotos teritorijos dydžių įvairovę, verta atkreipti dėmesį į kiekvieną danielių, kaip atskirą individą, kadangi, analizuojant duomenis, neretai buvo pastebima, kad ne visada tikslinga tiriamus danielius apjungti, apibendrinti. Analizuojant duomenis, išryškėjo, kad kiekvienas danielius daugiau ar mažiau išsiskiria, pasielgia individualiai. Netgi tas pats individas pirmais tyrimo metais gali pasižymėti vienokiais elgsenos bruožais, o sekančiais metais kitokiais. Štai, lyginant skirtingais mėnesiais atskirų danielių užimamos teritorijos dydžius, atkreiptinas dėmesys, kad atskirų individų naudojamų teritorijų dydžiai ypač skyrėsi. Vidutinis danieliaus užimamas plotas mėnesio bėgyje buvo 263.9 ha, tačiau registruoti atvejai, kai individas visą mėnesį laikėsi tik 44.1 ha teritorijoje arba atvirkščiai – net 1020.0 ha teritorijoje. Įdomu, kad tiek minimalus, tiek maksimalus mėnesio užimamo ploto rodiklis priklausė patelėms.
A. Lūžos nuotr
Dėkojame už šiam projektui skirtą finansavimą, įsigyjant GPS antkaklius, ir už pagalbą išleidžiant danielius:Kauno medžiotojų klubo „Karklė“ (MPV Kauno rajone) valdybos pirmininkui Ričardui Pareigiui ir šio klubo medžiotojams Remigijui Vaitiekūnui, Sauliui Jociui, Adolfui Augustinavičiui, Vidmantui Karickui, Gintarui Karickui, Romualdui Valaičiui, Valdui Alaburdai; Kauno medžiotojų būrelio „Šušvė“ (MPV Radviliškio rajone) vadovui Justinui Dzidzevičiui ir šio būrelio medžiotojams Artūrui Rimkui, Evaldui Padervinskiui, Almantui Juškevičiui, Tomui Urbonui, Žygimantui Žiauriui, Vidmantui Žiauriui, Vytautui Poškui, Vaidotui Poškui, Vilmantui Poškui, Artūrui Macevičiui, Daliui Tilingai, Ernestui Morkiui, Mantui Eitmanavičiui, Mantvydui Janykevičiui, Gediminui Janukevičiui, Vidmantui Skauminui, Antanui Buzai, Raimundui Zieniui bei Vilniaus medžiotojų klubo „Uosinta“ (MPV Anykščių rajone) prezidentui Mindaugui Jablonskiui ir šio klubo medžiotojams-ūkininkams Petrui Baronui ir Tadui Ražanskui.
Artūras Kibiša, Kastytis Šimkevičius, Renata Špinkytė-Bačkaitienė, Rolandas Šauklys. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorija.
Prieš kelias dienas Raseinių mietso pakraštyje gyventojai nufilmavo lūšį. Vis dažniau plėšrūnai pastebimi arti gyvenamų teritorijų, kas kelia susirūpinimą ne tik medžiotojų bet ir gyventojų tarpe.
