Blog

Informuojame, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ skundą dėl Aplinkos ministro įsakymo, leidžiančio per ateinantį medžioklės sezoną sumedžioti 50 vilkų. Teismas ministro įsakymo galiojimą sustabdė, todėl vilkų medžioklės sezono pradžia, kuri numatyta spalio 15 d., gali nusikelti. Kol nežinosime ką nuspręs teismai, vilkų medžioklė, pagal medžioklės taisykles turinti prasidėti spalio 15 d., sustabdyta.

Šaltinis: www.medziokle.lt

Ketvirtadienį Kaune, Aleksandro Stulginskio universitete prasidėjo iki šeštadienio vyksianti miško, medžioklės ir aplinkos paroda „Sprendimų ratas 2012“. Jos tema – miškas ir jo ištekliai. paroda_kaune

Pirmuosius parodos lankytojus labiausiai patraukė tarptautinė medžioklės ir žūklės trofėjų paroda, kurioje savo paskutinių trijų medžioklės sezonų laimikius pristato medžiotojai iš Estijos, Latvijos, Čekijos ir Lietuvos.

Žmonių reakcija pamačius trofėjus labai skirtinga. Vieni gailisi nušautų gyvūnų, kiti godžiai klausosi medžiotojų pasakojimų.

Daugiausia dėmesio sulaukė 56 metų vilniečio medžiotojo Antano Truskausko trofėjų ekspozicija „Didysis Afrikos penketukas“. Lietuvis yra sumedžiojęs liūtą, dramblį, raganosį, leopardą ir buivolą – gyvūnus, kuriuos Afrikoje nukauti sunkiausia.

A. Truskauskas buvo pirmasis lietuvis, 2002 metais sumedžiojęs afrikinį dramblį.

„Neišmanantieji galvoja, kad drambliai lėti gyvūnai. Tačiau yra kitaip. Jie pavojingi. Dramblių bandos ištisą dieną, ieškodamos maisto, žingsniuoja sparčiu žingsniu. Norint spėti paskui dramblius reikia kone bėgti. Pailsėti gyvūnai sustoja tik vidurdienį per pačią kaitrą“, – pasakojo medžiotojas.

Kamerūne medžiodamas savo svajonių gyvūną, lietuvis ne vieną dieną sekė paskui dramblių kaimenę. Drambliai prastai mato, bet turi gerą klausą ir uoslę, todėl vyrui reikėjo ilgai laukti, kol pavyko prisėlinti prie būsimo trofėjaus taip arti, kad jo neužstotų patelės ir mažyliai bei medžiai ir krūmai.

„Nušauti dramblį galima tik pataikius į kumščio dydžio vietą, esančią tarp akies ir ausies. Todėl prie jo teko prisiartinti arčiau nei per 50 metrų“, – prisiminė medžiotojas.

A. Truskauskas šypsojosi, kad paragauti dramblienos jam taip ir neteko. Gyvūnų mėsą įprasta palikti toje šalyje, kur jis nušautas. Vyras parsivežė dramblio iltis.

Įspūdingai atrodo ir vilniečio Pietų Afrikos respublikoje nušautas baltasis raganosi.

„Kai medžiojami retesni gyvūnai, vyksta „žalioji“ medžioklė. Į savo raganosį šoviau ne kulka, o migdomųjų vaistų ampule. Tada raganosį išmatavau, prie jo nusifotografavau. Vėliau vėl reikėjo suleisti specialių vaistų, kad gyvūnas atsigautų ir toliau sėkmingai gyventų“, – pasakojo A. Truskauskas.

Todėl parodoje eksponuojamas ne tikrasis trofėjus, bet į gyvūno iškamšą labai panašus muliažas, kurį pačiupinėti stengiasi visi, priėję prie medžiotojo stendo.

„Medžioti išmokau iš senelio ir tėvo. Medžioklė yra savotiškas derliaus nuėmimas, todėl šauti į gyvūnus negaila“, – tvirtino A. Truskauskas.

Vilnietis tikino turintis didžiausią Lietuvoje medžioklės trofėjų kolekciją. Vyras ketina ją padovanoti Molėtų krašto muziejui. Parodos metu ir vyko medžiotojo bei muziejininkų derybos.

Parodoje taip pat galima pamatyti 400 stirninų, 100 tauriųjų elnių, 20 briedžių ragų, per 100 šernų ilčių, kailių, kaukolių. Išdėliota ir gausybės lapių, mangustų, bebrų ir kitų gyvūnų kaukolių bei iškamšų.

Pristatoma ir privati Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko medžioklinių peilių bei medalių kolekciją.

Per tris dienas „Sprendimų rato“ lankytojai gali ne tik apžiūrėti medžioklės trofėjus, bet ir susipažinti su naujomis aplinkosaugos idėjomis, miškininkystės, medžioklės bei aplinkos tvarkymo temomis.

Parodoje dalyvauja 82 firmos, asociacijos, organizacijos, 200 augintojų, gamintojų ir tautodailininkų iš Lietuvos, Čekijos, Latvijos ir Estijos.

Iki šeštadienio vakaro bus surengti 26 seminarai ir tarptautinė konferencija.

Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos stende galima pasikonsultuoti želdinių priežiūros rudenį klausimais.

Universiteto atstovai parengė ekspoziciją „Nuo amato iki inovatyvaus verslo“. Vyksta susitikimai su mokslininkais, inovatyvių produktų pristatymai, degustacijos, edukacinė programa vaikams ir suaugusiems.

Šeštadienį vyks Europos Tauriųjų elnių kvieslių čempionatas. Jame varžysis komandos iš Austrijos, Čekijos, Lenkijos, Vokietijos, Vengrijos, Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Lietuvos.

Parodos metu vyks ir žirgų konkūras Prezidento taurei laimėti.

Nuo spalio Lietuvoje galima medžioti briedžių, tauriųjų elnių, danielių, šernų pateles bei jauniklius. Taip pat barsukus, kuoduotąsias antis, laukius, kurapkas. Kitų žvėrių ir paukščių medžioklės sezonas yra prasidėjęs anksčiau.
Nuo spalio 15-osios Lietuvoje leidžiama medžioklė su varovais (varyminė medžioklė) bei tradiciškai leidžiama medžioti ir vilkus. Tačiau šįmet dėl vykstančių teisminių procesų šis leidimas dar nėra suteiktas, o medžioklės su varovais nevyksta, kol miškų neapleis grybautojai.

Vilkų teks laukti porą savaičių

„Ne draudžiama medžioti, o laikinai sustabdyta vilkų medžioklės sezono pradžia, – patikslino informaciją Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. – Taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Kai teismas priims sprendimą – o tai turėtų įvykti per porą savaičių – priklausomai nuo teismo sprendimo sezonas arba prasidės vėliau, arba tos laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos ir toliau. Tada vilkų medžioklės sezonas neprasidės, bet greičiausiai tuomet bus sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas.“

Pasiteiravus, kas ir kam turės atlyginti žalą, L. Budrys teigė, jog žalą atlyginti priklausys „tam, kas ėmėsi šios iniciatyvos“. Į teismą su prašymais sustabdyti vilkų medžioklės sezoną kreipėsi organizacija „Baltijos vilkas“.

Gamtos apsaugos departamento direktorius teigė, jog jokių kitų reikšmingesnių pakeitimų šiame medžioklės sezone nėra.
Jis taip pat pabrėžė, jog medžiotojai lygiai spalio 15-ąją medžioklės su varovais dažniausiai nepradeda.

„Kol nepašąla, kol nenukrenta lapai ir miškuose dar gali būti grybautojų – varyminės medžioklės nevyksta. Jos prasideda dažniausiai lapkričio mėnesį“, – teigė L. Budrys.

Informaciją apie varymines medžiokles turi urėdijos ir aplinkosaugininkai

Medžioklės su varovais metu keli ryškiai apsirengę žmonės garsais veja žvėris link linijos, ties kuria jų laukia medžiotojai.

Kauno medžiotojų sąjungos narys, būrelio „Ringovė“ medžiotojas Jonas Antanas Drižnius, medžiojantis Kauno rajone teigė „neimantis į galvą“ dėl atidėtos vilkų medžioklės.

„Vilkų pas mus nėra. Gal tik pėdsakus kelis kartus esame matę. Čia gal labiau žmonės ties Kupiškiu, kurių gyvulius pjauna, dėl to išgyvena“, – svarstė medžiotojas.

J. A. Drižnius pasakojo, jog medžiotojai medžiokles su varovais dažniausiai pradeda spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje – kaip nutaria konkretus būrelis. Kadangi medžiojama dažniausiai savaitgaliais, per sezoną įvyksta apie 13 medžioklių. Paskiriamas tokios medžioklės vadovas ir apie jos plotus būtina informuoti rajono miškų urėdiją bei Aplinkos apsaugos agentūrą.

Kiekvienas medžiotojų būrelis iš anksto turi visų medžioklių su varovais grafikus bei numatytus plotus, kuriuose vyks medžioklė.

Visuomet tikrinami ledimai ir primenamos taisyklės

„Visuomet medžioklės tvarkaraščiuose numatoma, kada medžioklė prasideda, kada baigiasi, medžiotojų susirinkimo vieta. Prieš medžioklę paskirtas vadovas kviečia visus užsiregistruoti – įsirašyti į medžioklės lapą – turi patikrinti visų medžiotojų bilietus ir leidimus ginklui – ar nepasibaigęs jų galiojimas. Kiekvieną kartą paaiškinama, kokie žvėrys bus medžiojami, kiek bus varymų ir nutariamas susirinkimo vieta po medžioklės“, – apie medžiokles su varovais pasakojo J. A. Drižnius.

Jis teigė, jog kiekvienoje medžioklėje dar kartą išdėstomos Saugaus elgesio medžioklėje taisyklės: varovams priartėjus per 200 metrų šauti negalima, o iki tol šaunama ne tiesiai į varovus, bet tam tikru kampu ir taip toliau.
Medžioklės pabaigoje visi nušauti žvėrys atnešami į tam tikrą iš anksto sutartą vietą, suguldomi pagal rūšis ir pagerbiami, ant jų uždėjus po eglės šakelę. Tuomet jie nešami į apdorojimo aikšteles ir padalinami, tik kiškiai ir lapės atitenka juos nušovusiam medžiotojui.

„Ringovės“ medžiotojų būrelio narys teigia, jog kiekvienas būrelis turi savo sumedžiojamų žvėrių limtus, todėl po kiekvienos medžioklės skaičiuojama, kiek žvėrių dar liko sumedžioti – jų skaičius dalijamas iš likusių medžioklių skaičiaus.

„Šernai, pavyzdžiui, šaudomi be apribojimų – nelimituotai. Bet nušovus kokius 5-8 būrelis jau sprendžia – gal šernų daugiau nebešaudome, kad išliktų banda ir kitiems metams“, – pasakojo medžiotojas.

Medžioti užsitraukus ledui – medžiotojų etikos klausimas

2011- ųjų sausio 5 dieną Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas paragino užbaigti medžiokles su varovais dėl gausaus sniego – esant tokioms gamtinėms sąlygoms medžiojamiems gyvūnams buvo labai sunku judėti.

Kai kurie medžiotojų būreliai tokiu būdu medžioti liovėsi ir praėjusiais metais iškritus gausiam sniegui.

Medžiotojas J. A. Drižnius teigė, jog iškritus gausiam sniegui, tada atėjus atlydžiui ir vėl pašalus susidaro ledo pluta, dėl kurios nei stirnos gali susirgti plaučių uždegimu ir žūti bei nei stirnos, nei šernai negali prisikasti iki maisto. Tokiu atveju vėlgi kiekvieno medžiotojų būrelio valdyba sprendžia, ar tęsti medžiokles su varovais, ar jas nutraukti.

Taip pat būrelis gali keisti medžioklės plotą, jei privačiame miške tuo metu vyksta darbai. Medžiotojas teigė, jog susitariama, kad arba žmogus tą savaitgalį nevažiuotų į mišką, arba medžiotojai tą teritoriją aplenktų. Grybautojų J. A. Drižniui nėra tekę sutikti, kita vertus, jie tikrai iš tolo išgirstų varovus.

DELFI Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą. http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/prasideda-medziokles-su-varovais-sezonas.d?id=59761223#ixzz29Thtonh4