Šioje laidoje kalbėsime apie egzotišką medžioklės trofėjų kolekciją. Laida medžiotojams ir gamtos mėgėjams. Medžiotojams ir gamtos mylėtojams skirta laida supažindina žiūrovus su girių gyventojais, medžioklės taisyklėmis ir tradicijomis bei kviečia į svarbiausias metuose medžiotojų šventes.
Laidos vedėjas: E.Tijušas
Blog
-
Girių takais 2014.03.16
-
Manguto kankintojo laukta dvi savaites
Paskelbus akciją „Kilpa“, Utenos Regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasų rajono agentūros pareigūnus pasiekė informacija apie Antazavės apylinkėse neteisėtai vykdomą medžioklę draudžiamais įrankiais – neselektyviniais spąstais. Šis įrankis medžioklėje draudžiamas dėl to, kad neužtikrina staigios gyvūno žūties, gyvūną dažniausiai sugauna už galūnių, dėl ko žvėris ilgai kankinasi, o dažnai sužalotas, netekęs kojos, išsivaduoja ir po kiek laiko žūsta.
Patikrinę informaciją, zarasiškiai aplinkosaugininkai miške prie Šlaitų kaimo aptiko ir pastatytų spąstų, o vienuose iš jų rado ir įkliuvusį jau nebegyvą mangutą. Pasidalijus informacija su kolegomis iš Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos, buvo parengtas bendras pažeidėjo sulaikymo planas.
Daugiau kaip dvi savaites pasikeisdami, Zarasų rajono agentūros ir GGAI pareigūnai stebėjo šią vietą, kol pagaliau kovo 7 dieną apie pietus, prie spąstuose įkliuvusio manguto atėjo pilietis ir žvėrį pasiėmė.
Zarasiškiai jį sulaikė ir apie tai nedelsdami informavo Utenos RAAD GGAI. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai iš Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos, aiškindamiesi pažeidimo padarymo aplinkybes, nustatė, kad neteisėtai medžiojęs asmuo, tai pilietis D. K. iš gretimo Pakerių kaimo.
Beje pažeidėjas turėjo medžiotojo bilietą, bet medžiojo svetimuose medžioklės plotuose, neturėjo medžioklės lapo ir kaip minėjome, medžiojo draudžiamais įrankiais. Už šį pažeidimą jam pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą teks iki 3 metų atsisveikinti su teise medžioti, bus konfiskuoti medžioklės įrankiai, o už neteisėtai sumedžiotą mangutą dar reikės sumokėti 548 Lt.
Pastebėjus daromus pažeidimus aplinkosaugininkai prašo informuoti Bendrojo pagalbos centro telefonu 112.
-
Patiekalų gaminimas iš žvėrių ir laukinių paukščių mėsos
Žvėrių, laukinių paukščių mėsa, kaip ir naminių, susideda iš keturių pagrindinių histologinių elementų: raumeninio, jungiamojo, riebalinio ir kaulinio audinių. Riebaliniai audiniai, taip pat kremzlės, yra tam tikri jungiamieji audiniai.
Kiekvienas raumuo susideda iš raumeninių skaidulų pluošto. Iš išorės raumenį gaubia jungiamojo audinio plėvė – facija. Sudedamųjų elementų savybės priklauso nuo žvėries, paukščio rūšies, amžiaus, lyties. Svarbiausi žmogaus mitybai yra raumenyse esantys baltymai ir juose esanti aminorūgštis.
Mėsos kokybė labai priklauso nuo joje esančių riebalų kiekio. Riebalai pagerina mėsos skonį ir padidina jos maistinę vertę, tačiau žvėrių riebalų paprastai nevartojame, o riebalų kiekį papildome augaliniais arba gyvuliniais riebalais.
Kaip minėta, kulinarijoje labai vertinami žvėrienos subproduktai. Jų maistinė vertė nevienoda. Kepenyse yra daug baltymų, geležies junginių, fosforo, vitaminų, fermentų, o liežuvyje – riebalų (apie 15-18 proc.). Vertingiausi subproduktai yra: kepenys, liežuvis, smegenys, inkstai. Jie greitai genda, todėl ruošiami kuo greičiau.
Lietuvoje maistui retai vartojamos žvėrių kojos ir galvos, nors iš jų galima pagaminti skanių patiekalų.
Laukinių paukščių mėsoje yra apie 21-24 proc. baltymų. Visaverčių baltymų yra daugiau negu žvėrienoje. Riebalų šioje mėsoje yra mažai, išskyrus putpeles ir jerubes bei laukius (pastarųjų riebalai maistui netinka), kurie rudenį būna labai riebūs.
Maistui vartojama tik laukinių paukščių mėsa (ir tik kartais kai kurie subproduktai bei kakleliai).
Šiluminis maisto apdorojimas yra galutinis jo gaminimo etapas, nors kartais gali būti ir pagalbinis (pvz., nuplikomos daržovės, kad nepatam-sėtų, prieš nupešant šerniukas nuplikomas).
Termiškai apdorotą maistą organizmas geriau suvirškina, be to, karštis dezinfekuoja produktus. Tačiau karštis turi ir neigiamos įtakos maisto kokybei, nes kaitinant suyra vitaminai, išgaruoja kvapiosios medžiagos, pakinta spalva ir kt.
Todėl vienas iš maisto technologijos uždavinių yra sumažinti neigiamą ir padidinti teigiamą karščio įtaką.
Šiluminiu būdu paruošti produktai suminkštėja, todėl jie lengviau sukramtomi ir geriau virškinami nuo karščio denatūruojasi baltymai, chemiškai ir fiziškai pakinta riebalai, dėl to lengviau pereina į organizmą. Tiesa, riebalai gali pakisti iki nepageidaujamų parametrų: jie polimeri-zuojasi, oksiduojasi, hidrolizuojasi ir suskyla, todėl, gaminant maistą, reikia laikytis tam tikrų taisyklių.
Maisto pasisavinimas taip pat priklauso nuo skonio, išvaizdos, kvapo. Malonus maisto kvapas, graži išvaizda, geras skonis skatina seilių, skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina virškinimą. Šilumos paveiktų produktų išvaizda pakinta, atsiranda kitas skonis ir kvapai.
Tačiau labai svarbu, kad žvėrienos patiekaluose išliktų jai būdingas skonis bei kvapas. Todėl, juos gaminant, reikia laikytis tam tikrų taisyklių, apie kurias bus kalbama vėliau.
Visi šiluminio apdorojimo būdai skirstomi į pagrindinius (virimas, kepimas, troškinimas ir kt.) ir pagalbinius (apkepimas, nuplikymas).
Produktai verdami įpylus daug arba mažai skysčio, savose sultyse (šutinimas) ir garuose. Kartais verdama karšto vandens vonelėse (pvz., paštetai) ir autoklavuose, kuriuose yra aukštesnis slėgis ir temperatūra (kaulų virimas), gali būti verdama aukšto dažnio kintamuose elektromagnetiniuose laukuose.
Indai turi būti pagaminti iš tokios medžiagos, kuri su maistu nesudaro cheminių junginių: nerūdijančio plieno, emaliuoti. Jie gali būti atviri, su hermetiniais dangčiais, kaitinami elektra, dujomis arba autoklavai.
Verdant paprastu būdu, j indą reikia įpilti tiek skysčio, kad produktą visiškai apsemtų, o kartais kur kas daugiau. Taip verdant, į sultinį pereina daugelis maistinių medžiagų. Šių medžiagų nuostoliai daug mažesni, kai produktai šutinami, t. y. verdami su nedaug skysčio (15-20 proc. produkto masės) arba savose sultyse. Šutinama uždengtame inde. Gautas sultinys paprastai vartojamas padažams arba paliekamas su produktu.
Ekonomiškiausias ir patogiausias produktų paruošimo būdas – jo kaitinimas aukšto dažnio elektromagnetiniuose kintamuose laukuose. Produktai sudedami į specialius, nelaidžius elektrai indus arba sumaunami ant iešmo ir sudedami į tokių aparatų kameras. Indai, oras kameroje lieka šalti, kaista tik produktas; jis šunta savose sultyse, praranda labai mažai vitaminų, maistinių medžiagų ir skysčių.
Kai kurie patiekalai, jeigu jie linkę greitai pridegti arba nuo karščio praranda kai kurias skonio savybes, verdami karšto vandens vonelėse. Visuomeninio maitinimo įstaigose tai daroma marmituose, o namų sąlygomis naudojami du nevienodo dydžio indai: į mažesnį dedamas produktas, įstatomas į didesnį, kuriame įpilta vandens. Vandens reikia pilti tiek, kad verdant jo nepakliūtų į produktą.
Kepant produktas kaitinamas su riebalais be skysčio. Riebalai izoliuoja produktą nuo kaitinamojo paviršiaus, neleidžia jam prisvilti, vienodai įšyla, pagerina skonį, padidina kaloringumą.
Technologiškai labai svarbu, kad riebalų molekulės aukštesnėje temperatūroje nepradėtų irti (nepradėtų rūkti). Žemiausia dūmų susidarymo temperatūra yra aliejų, ypač alyvų aliejaus (170° C), o aukščiausia -kai kurių margarinų ir riebalų (230° C). Dažniausiai riebalai įkaitinami iki 180° C.
Kepant produktą paprastu būdu, riebalų imama nedaug -5-10 proc. jo masės. Jeigu kepama riebi mėsa, pvz., šerniena, riebalų imama mažiau. Riebalai įkaitinami iki 130-150° C, po to dedamas kepamas produktas. Iš pradžių apkepa apatinė dalis, šiek tiek skysčio išgaruoja, šiek tiek išteka, o kitas susigeria. Toliau kepant, pakyla kepsnio paviršiaus temperatūra ir paviršiuje susidaro sausa rusva plutelė. Kad visas gaminys apsitrauktų plutele, kepant jį reikia vartyti. Plutelė neleidžia sultims ištekėti iš gaminio.
Kepant riebaluose (gruzdintuvėje), produktas panardinamas į iki 160-180° C įkaitintus riebalus. Jų imama 4-5 kartus daugiau negu produkto.
Kada kepama ant atviros ugnies (virš žarijų), produktą veikia ne tik tiesioginė šiluma, bet ir spinduliavimas. Produktai sumaunami ant iešmų (šerniukas, šašlykui paruošta mėsa) arba sudedami ant grotelių. Kepant ant iešmų, kepsnį reikia sukti, vartyti. Malkos turi būti lapuočių medžių (beržo be žievės, ąžuolo, uosio ir kt.). Žarijos turi būti karštos, be ugnies.Taip kepant, gaminys ne tik iškepa, bet ir įgauna specifinį skonį.
Kepant uždaroje erdvėje — orkaitėje, kepimo krosnyje, duonkepėje krosnyje – produktas kaista iš visų pusių.
Pastaruoju metu plačiai naudojami elektriniai kaitintuvai, kuriuose kepama infiraraudonaisiais spinduliais. Užmauto ant sukamo iešmo produkto iš karto įkaista paviršius ir apsitraukia rusva plutele, vėliau kepsnys įkaista vis giliau, kol visai iškepa.
Žvėrių ir laukinių paukščių mėsa dėl savo specifinių savybių dažnai ne verdama ar kepama, bet troškinama. Troškinama sandariai uždengtame inde su vandeniu, riebalais ir rūgštimi. Troškinami apkepinti arba neapkepinti produktai. Paruoštas produktas (mėsa, paukštis) dedamas į troškintuvą, užpilamas riebalais (jų kiekis priklauso nuo produktų riebumo), įpilama truputis vandens, kad iš viso skysčio būtų ne daugiau kaip trečdalis ar ketvirtadalis produkto tūrio ir uždengus kaitinama orkaitėje, krosnyje arba ant viryklės. Troškinant produktas palaistomas atsiradusiu skysčiu, pavartomas. Prieš baigiant troškinti, kai nugaruoja vanduo, įpilama rūgščių skysčių: grietinės, vyno, acto, vaisių sulčių ar kt.
Baigiant troškinti, o kartais ir pradžioje įdedama prieskoninių daržovių, jeigu reikia – druskos. Kad ištroškintas kepsnys įgautų gražią gelsvą spalvą, galima apkepinti ant grotelių.
Prieš šiluminį paruošimą produktai apkepinami riebaluose arba be jų. Apkepinama mėsa, prieskoninės daržovės, svogūnai, grybai ir 1.1. Apke-pinimo metu kvapiosios medžiagos ištirpsta riebaluose ir neišgaruoja.
Apkepinant svogūnus, iš jų išgaruoja dalis disulfidų – aštrių, ašarojimą sukeliančių medžiagų, iš morkų, pomidorų į riebalus pereina dažomosios medžiagos (karotinas, likopinas), o kvietiniai miltai įgauna malonų riešutų aromatą, juose padaugėja tirpiųjų medžiagų (dekstrinų ir kt.). Miltai paprastai apkepinami iki gelsvos, rusvos ir rudos spalvos.
Kaip jau minėta, daugumos žvėrių ir laukinių paukščių mėsa yra liesa, jos raumenys kieti ir stangrūs, senesnių individų mėsoje yra daug ekstrahuojamųjų medžiagų, todėl ji apdorojama specialiais būdais (pvz., šerniena verdama vyne) ir jai vartojami priedai, kurie nurodyti receptūrose. Ten taip pat nurodyta ir kaip paruošti mėsą virti, kepti, troškinti. Visų pirma reikia rūpestingai išpjaustyti ir nušluostyti šūvio užtaiso pažeistas vietas ir kruopščiau negu naminių gyvulių skerdeną nuplauti bei nušluostyti, nes paprastai ji būna daugiau užteršta.
Tamsią senų žvėrių (briedžio, elnio) mėsą būtina ne tik gerai nuplauti, bet ir nuvirinti ir tik paskui virti arba troškinti.
Laukinius paukščius rekomenduojama pešti sausus, o ne apiplikintus.
Iš susmulkintų kaulų verdamas sultinys, kuris tinka sriuboms, padažams ir patiekalui troškinti (vietoj vandens). Sultinį nugarinus, gaunamas ekstraktas, kuris pagerina patiekalų arba padažų skonį.
Paprastai mėsa, kad būtų riebesnė ir skanesnė, prismaigstoma lašinių. Tai daroma su specialia adata arba supjaustoma. Lašinius patariama palaikyti šaldiklyje, kad jie būtų stangresni. Taip paruošta, iškepta ir skersai raumenų supjaustyta mėsa, papuošta lašinių gabaliukais, labai gražiai atrodo ir kelia apetitą. Tai gerai, tačiau smaigstant pažeidžiami raumenys ir dėl to išteka daug sulčių. Paukščiai paprastai apvyniojami lašinių juostelėmis – padaromi „lašinių marškinėliai”. Taip mėsa pasidaro riebesnė ir neišteka sultys. Mėsą galima suvynioti į aliuminio foliją, celofaną arba kepimo popierių.
Žvėrių ir laukinių paukščių mėsai reikia daugiau prieskonių negu naminių, kad jie paryškintų žvėrienos skonį. Kadagių uogos, citrinų sultys, vynas ir pipirai visuomet suteikia laukinių žvėrių ir paukščių mėsos patiekalams gerą skonį.
Su žvėriena ir paukštiena patiekiami padažai turi būti aštresni, su daugiau prieskonių, nes jie išryškina būdingą jos skonį ir aromatą. Ypač tai būtina žvėrienai, kurios skonis specifinis (pvz., lokienos). Tačiau per daug prieskonių reikia vengti, nes galima gauti atvirkščią efektą – prieskoniai gali užgožti natūralų, puikų žvėrienos skonį.
Kad visiškai atsiskleistų žvėrienos patiekalų skonio savybės, būtini ir kiti priedai (garnyrai): sviesto ir daržovių mišiniai, bulvių, tešlos gaminiai ir 1.1. Jų receptai pateikiami toliau šioje knygoje. Taip pat pateikiami ir padažų receptai.
Nereikia jauno žvėries arba paukščio mėsos kepti per ilgai, nes ji pasidarys kieta ir sausa. Mėsa turi būti rožinės spalvos – tada ji skaniausia. Tai vadinamasis „angliškasis” kepimo būdas.
2 cm storio mėsos gabalai (kiekviena pusė) po 1—1,5 min. kepama smarkiai įkaitintame alyvų aliejuje.Didelis mėsos gabalas (pvz., stirnos nugarinė) pirmiausia apkepinamas karštoje orkaitėje riebaluose arba aliejuje. Taip pat apkepinami šviežios mėsos patiekalai, pvz., prismaigstyta stirnos filė.
Paprastai vienai porcijai skaičiuojama 250-350 g žvėrienos ir 250-400 g laukinių paukščių šviežios mėsos. Jeigu pridedama kitos mėsos, pvz., kiaulienos, porcijas reikia atitinkamai sumažinti. Žinoma, tai nėra griežta taisyklė, galimi įvairūs variantai pagal šeimininkų skonį ir įpročius.
Šaltinis: Medžiotojų vaišės
Autorius: Bronius Kačkus
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateikta turinį be mūsų sutikimo draudžiama! -
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritaria pistoletų naudojimui medžioklėje
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienio posėdyje pritarė patobulintam Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Jei Seimas pritars šiam projektui, medžioklėje bus leidžiama naudoti teisėtai turimus B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus (pistoletus).
Tačiau komitetas nusprendė siūlyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai sugriežtinti Medžioklės taisykles nustatant, kad šie ginklai galėtų būti naudojami tik tada, kai šūviu reikia pribaigti sužeistą žvėrį.
-
Iškamšų demonstravimas – taip pat pažeidimas
Kovo 10 dieną Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus pareigūnai, gavę informacijos apie neteisėtą prekybą saugomais laukiniais gyvūnais ir jų dalimis, patikrino Varėnos miesto įmonę. Joje neteisėtai eksponuotos iškamšos ir gyvūnų kaukolės.
Įmonėje neteisėtai buvo laikomos ir eksponuojamos lūšies, rudojo lokio, dvi ūdrų (daugiau…)
-
Parašų prieš šernų medžioklę rinkėjai: kodėl nesimokome iš Lenkijos?
GAA „Baltijos vilkas“ pirmadienį valstybinėms institucijoms, susijusioms su sprendimais dėl afrikinio kiaulių maro, įteikė 12286 žmonių pasirašytą peticiją, kurioje teigiama, kad dabar naudojamos priemonės yra per griežtos ir prasilenkia su Europos Komisijos rekomendacijomis. Taip pat asociacijos atstovai prašo paaiškinti, kodėl su afrikiniu kiaulių maru (daugiau…)
-
Sulaikytas „etatinis“ brakonierius
Jau praėjusį rudenį medžiotojai skundėsi, kad „Jonaičių“ klubo medžioklės plotuose dažnai randamos plieninės kilpos ir spąstai žvėrims gaudyti. Keletą kartų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai, aptikę kilpas, prie jų rengdavo pasalas, pamainomis budėdavo, tačiau asmens, stačiusio kilpas, sulaikyti nepavykdavo. Buvo įtariama, jog kilpas stato to paties kaimo gyventojas S. P., kuris jau ne kartą buvo baustas už neteisėtą medžioklę draudžiamais įrankiais. Š. m. vasario 21 d. apžiūrint mišką, kuriame nuolat būdavo statomos kilpos, pastebėta, jog vienoje iš jų yra įkliuvęs stirnos patinas. Žvėris rastas jau nebegyvas. Tą pačią dieną, pasalos metu, brakonieriaus nesulaukta, o kitą dieną atvykus į tą vietą stirnos kilpoje nebebuvo. Stirnos gaišena buvo paimta, ta pati kilpa iš naujo pataisyta ir paruošta gaudymui. Šalia esantys spąstai taip pat iš naujo paspęsti. Nuo tos vietos pėdsakai vedė S. P. sodybos link. Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai operatyviai reagavo į situaciją ir kartu su Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnais nuvyko patikrinti įtariamo asmens sodybos.
Įtarimai pasitvirtino. Apklausus įtariamą pažeidėją jis prisipažino ir nuvedė į tą vietą, kurioje paliko išdorotos stirnos liekanas. Sodyboje taip pat rastas neteisėtai sumedžiotas barsukas, spąstai ir statomas tinklas. Už šiuos veiksmus piliečiui S. P. surašytas ATP protokolas pagal 85 str. 4 d. ir 87 str. 2 d. Numatoma skirti bauda – nuo 2000 iki 4000 Lt, pažeidėjas taip pat turės atlyginti gamtai padarytą 8768 Lt žalą.
Tačiau piliečio S. P. tai nesustabdė. Š. m. vasario 25 d. pareigūnams nuvykus dar kartą apžiūrėti miško, kuriame buvo padarytas pažeidimas ir įsitikinti, ar neliko nepastebėtų draudžiamų medžioklės įrankių, inspektoriai vėl pastebėjo tą patį brakonierių, statantį spąstus žvėrims gaudyti. Jį sulaikant asmuo priešinosi, grasino, todėl teko iškviesti policijos pareigūnus ir minėtą pilietį pristatyti į Šilutės rajono policijos komisariatą. Už šiuos pasikartojančius neteisėtus veiksmus surašytas ATP protokolas pagal 85 str. 4 d., galimai bus pradėtas ikiteisminis tyrimas.
-
Brakonierius priėjo liepto galą
Šių metų pradžioje Vilniaus rajono Sudervės medžiotojų klubo nariai savo medžioklės plotuose dažnai girdėdavo įtartinus šūvius.
Gavę informaciją iš medžiotojų Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pradėjo domėtis minėtais plotais, kur buvo girdimi šūviai. Po plotų apžiūrų buvo rastos kelios laukinių žvėrių šėrimo vietos, apie kurias nieko nežinojo klubo medžiotojai. Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais organizavo pasalą prie šėrimo vietų. 2014 m. kovo 3 d. apie 16:30 val. Vilniaus rajone ties Smiglių kaimu esančiame Belūnų miške pastebėtas einantis žmogus, nešinas vienoje rankoje juodos spalvos polietileninį maišą, o kitoje – tamsiai žalios spalvos maišą su pailgu daiktu viduje.
Nutarta minėtą asmenį sulaikyti patikrinimui. Pareigūnai neapsiriko. Sulaikytas Vilniaus rajono gyventojas L. S., kuris nešėsi pašarus laukiniams gyvūnams šerti ir nelegalų medžioklinį šautuvą IŽ 94. Pasirodo L. S. yra dar ir legalus medžiotojas, turintis galiojantį medžiotojo bilietą, tačiau medžiotojų klubui “Sudervė” pilietis L.S. nepriklauso ir neturi teisės būti su medžiokliniu šautuvu tame medžioklės plotų vienete.
Paaiškėjus, kad medžioklinis šautuvas IŽ 94 yra nelegalus, nedelsiant iškviesta policija aplinkybių išaiškinimui. Surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 str. 4 d. Už padarytus nusižengimus L. S. gali būti skirtas teisės medžioti atėmimas nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. pagal kurį gresia laisvės atėmimas iki 5 metų.
-
Ugniagesiai išgelbėjo dumblo duobėje besikapanojančią stirną
Sekmadienį Druskininkuose ugniagesiai-gelbėtojai iš dumblo surinkimo aikštelės Mizarų gatvėje ištraukė įklimpusią ir pajudėti negalėjusią stirną.
Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pranešimą apie į dumblo duobę įkritusią stirną gavo 12 val. 45 min. Žvėrelis tiesiog vaikščiojo po dumblo aikštelę, kol netikėtai įsmuko į dumblą. Nuvykę į vietą pareigūnai pamatė, kad stirna į dumblą įklimpusi visomis kojomis iki pat kūno.
Naudodami gelbėjimo roges du pareigūnai ištraukė stirną ir pavedė ją šiek tiek toliau. Kadangi stirna nebuvo susižalojusi, veterinarų pagalbos neprireikė.
Gelbėjimo operacija užtruko dešimt minučių.
„Jau be vienos minutės pirma valanda stirna buvo išgelbėta ir išbėgo į mišką“, – sakė Druskininkų Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rimas Rūkštelis.
-
Medžioklė svetimuose plotuose kainuos 11 tūkst. litų
Praėjusį penktadienį Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai išaiškino net kelis pažeidimus. Pareigūnai sulaikė neteisėtai sumedžiotas 2 stirnas pasisavinusius piliečius ir, atlikdami patikrinimą vieno iš jų sodyboje, aptiko neleistinų ne mėgėjiškos žūklės įrankių – tinklų.
Vasario 28 d. pareigūnai gavo pranešimą apie Rokiškio rajone, „Salagirio“ medžiotojų klubo medžioklės plotuose medžiojamas stirnas. Pareigūnams pranešta, kad du medžiotojai medžioja svetimuose medžioklės plotuose naudodami šūvio garso slopintuvą, ant optinio taikiklio uždedamą naktinio matymo taikiklį, turintį elektroninio vaizdo keitiklį.
Įtarę, kad yra pastebėti, pažeidėjai iš įvykio vietos paspruko, o jų nušautas stirnas pasisavino kiti 2 piliečiai. Vėliau pažeidėjai sulaikyti jau Kupiškio rajone, dėl jų veiksmų Rokiškio rajono policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Atliekant apžiūrą vieno iš stirnas pasisavinusių piliečių sodyboje Rokiškio rajone, rasti neleistini ne mėgėjų žvejybos įrankiai – tinklai. Iš pažeidėjo paimti 6 vnt. statomų ir 2 vnt. traukiamų tinklų. Už jų laikymą pažeidėjui gresia bauda nuo 200 iki 700 Lt.
Neteisėtai stirnas medžioję piliečiai gamtai padarė bemaž 11 tūkst. litų žalą.
