Kai vaizdo įrašų kėlėjas, slapyvardžiu ShadoHHR, parėjęs namo kartu su draugu savo tvoros varteliuose rado dvi dideles kanopas, o už jų dideles išsigandusio briedžio jauniklio akis – suprato, ką turi daryti toliau.
Teko kirviu sulaužyti dalį vartelių, kad pavyktų išlaisvinti juose užstrigusį netikėtą svečią. ShadoHHR svarsto, kad, ko gero, scenarijus buvo toks (daugiau…)
Aplinkos ministerijoje vykusiame susitikime Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Bronius Bradauskas aptarė afrikinio kiaulių maro (AKM) prevencijos priemonių įgyvendinimą.
Vykdant Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos nutarimus ir Šernų populiacijos gausos reguliavimo planą, savivaldybėse, kuriose paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, nustatyta užduotis 2013–2014 m. sumedžioti visus šernus. Medžioklės plotų naudotojams likusioje šalies teritorijoje nustatyta užduotis sumedžioti 90 proc. šernų populiacijos dydžio nuo 2013 m. apskaitos.
„Kartu su Veterinarijos tarnyba ir medžiotojais nusprendėme pristabdyti tokią aktyvią šernų medžioklę. Lieka galioti taisyklės, pagal kurias medžioti šernus ir toliau bus galima ištisus metus, tačiau tik laikantis visų medžioklės taisyklių. Taip pat nebebus mokamos išmokos už sumedžiotus šernus. Tokį sprendimą paskatino priimti ypač ankstyvas pavasaris ir tai, kad šernų patelės jau atsiveda vadas – nėra argumentų, kodėl ką tik atsivesti jaunikliai turėtų būti medžiojami“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Už šernus, sumedžiotus nuo vasario 7 d. iki balandžio 1 d., mokamos nustatyto dydžio išmokos. Nuo praėjusių metų gegužės iki dabar sumedžiota apie 41,5 tūkst. šernų.
Nuo balandžio 1 d. išmokos už sumedžiotus šernus nebebus mokamos.
Susitikimo dalyviai taip pat sutarė atlikti naują šernų populiacijos apskaitą. Balandžio pabaigoje gavus ir įvertinus duomenis ir AKM galimo plitimo grėsmę, bus sprendžiama dėl priemonių, susijusių su šernų populiacijos gausos reguliavimu 2014–2015 m. medžioklės sezonu.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad nuo sausio 24 d. Lietuvoje nenustatyta teigiamų AKM atvejų. Ištyrus daugiau kaip 8 tūkst. sumedžiotų šernų ir daugiau kaip 4 tūkst. kiaulių, laikytų užkrėstoje teritorijoje, virusas nebuvo išskirtas.
Kaimiškoms vietovėms atstovaujanti Lietuvos savivaldybių asociacija vėl kelia klausimą, kaip pažaboti žmonių ūkiams bei drenažo sistemoms žalą darančius bebrus, rašo lžinios.lt. Valdininkai skundžiasi, kad medžiotojai vangiai medžioja bebrus, prioritetą teikdami briedžiams ir šernams. Medžiotojai savo ruožtu ginasi ir pataria ne kovoti prieš bebrus, o rasti būdų su jais sutarti.
Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Katliorius LŽ neslėpė, kad jau neapsiginama nuo žalą darančių bebrų, nes medžioti jų nėra kam. Upėse, upeliuose ir grioviuose šeimininkaujantys bebrai tvenkia ir juos, ir drenažo sistemas. Dėl to skęsta miškai, pievos.
Skaičiuojama, kad 2013 metais buvo beveik 50 tūkst. bebrų trobelių. Mokslininkai teigia, kad vienoje tokioje trobelėje gali gyventi nuo 3 iki 16 bebrų.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas nesutinka, kad dėl bebrų populiacijos gausėjimo ir jų daromos žalos masto kalti medžiotojai. Esą bebrai medžiojami kaip ir kiti gyvūnai, be to, jų medžioklė šiemet yra populiari kaip niekad.
„Zala Arms” kartu su „Swarovski Optik” siūlo Jums unikalią galimybę – laimėti vieną iš trijų „Swarovski Optik” išskirtinių laikrodžių!
Jums tereikia, atsiųsti mums savo nuotrauką iš medžioklės su „Swarovski Optik” optika ar žiūronais (nuotraukoje turite aiškiai matytis „Swarovski Optik” gaminys – optika arba žiūronai) ir dalyvio veidas, spūstelėti „patinka” ant šios nuotraukos ir pasidalinti su draugais.
Iki 2014.04.08 trys nuotraukos surinkusios daugiausiai „patinka”, laimės „Swarovski Optik” laikrodžius.
Nuotraukas siųskite į deividas@zalaarms.lt.
Konkurso dalyvių nuotraukų albumas: http://goo.gl/2tC7tb
Nuolatinio maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos komiteto posėdyje ES valstybių narių ekspertai pavirtino sprendimą skirti 3,5 mln. eurų finansinę paramą kovai su afrikiniu kiaulių maru 2014 metais. Lietuvai, Lenkijai, Estijai ir Latvijai numatyta parama skiriama stebėjimui, informuotumo didinimo kampanijoms ir kompensacijoms ūkininkams už kiaulių skerdimą.
Be to, patvirtintos atnaujintos afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės. Šiomis kontrolės priemonėmis nustatyti trys afrikinio kiaulių maro rizikos lygiai ir iš naujo apibrėžti užkrėsti rajonai.
Pagal naująsias taisykles skiriamos 3 rizikos zonos:
– padidintos rizikos zona dėl kiaulių ir šernų sergamumo Sardinijoje (Italija),
– užkrėsta zona Lietuvoje ir Lenkijoje palei sieną su Baltarusija, kur afrikinis kiaulių maras nustatytas tik šernams,
– buferinė zona netoli užkrėstos teritorijos.
Taikomi apribojimai priklauso nuo rizikos lygio. Užkrėstoje teritorijoje Lietuvoje ir Lenkijoje taikomi bendri apribojimai gyvoms kiaulėms, sėklai ir kiaulienai, buferinėje zonoje taikomi nežymūs apribojimai tik gyvoms kiaulėms, o Sardinijoje taikomi labai griežti apribojimai.
Šios kontrolės priemonės bus taikomos ne trumpiau kaip iki 2018 m.
Tikriausiai dažnas šių dienų medžiotojas yra girdėjęs apie medžioklei skirtas gyvūnų stebėjimo kameras. Šių kamerų pasirinkimas, kaip ir kainų skirtumas, yra ganėtinai didelis, tad pradžiai tenka nuspręsti, ko mes iš tos kameros norime?
Kaip žinome, kameros būna kelių tipų: paprastos, kurios daro nuotraukas ir jas galima peržiūrėti kameros ekrane arba įdėjus atminties kortelę į kompiuterį, kitas kamerų tipas – vadinamos MMS kameros, kurios siunčia nuotraukas į telefoną arba į el.paštą. Yra vienas MMS kameros minusas, tai MMS žinučių kaina, kuri vidutiniškai yra apie 25ct už vieną žinutę.
Šiuo metu yra kameros, kurios palaiko MMS ir GPRS funkcijas, tai reiškia, kad nuotraukas galima gauti MMS žinute arba GPRS interneto pagalba į el.pašto dėžutę.
Dabar mobilaus interneto kainos yra tikrai nedidelės, pavyzdžiui, „Pildyk“ , 1GB interneto mėnesiui kainuoja 6Lt, o su 1GB duomenų srautu, praktiškai galima gauti apie 1000 nuotraukų į el. paštą, jei skaičiuosime, kad viena nuotrauka užima apie 1MB, o 1GB turi 1024Mb. Naudojantis MMS funkcija už 6Lt gausite 24 nuotraukas, skirtumas manau aiškus…
Kitas svarbus dalykas renkantis kamerą yra jos kaina. Perkant kamerą su MMS ir GPRS funkcija iš parduotuvės Lietuvoje, jos kaina svyruoja nuo 1100Lt iki 1400Lt. Be abejo, dabar mes visi turime galimybę, nusipirkti ir parsisiūsti prekę iš užsienio internetu. Tai kainuotų šiek tiek mažiau, bet perkant tokiu būdu, dažniausiai kyla problemų dėl garantinio aptarnavimo.
Taigi, šį kartą noriu pristatyti naują gyvūnų stebėjimo kamerą UoVision su MMS ir GPRS funkciją kurią man asmeniškai teko išbandyti.
Pradėkime nuo smagiausio dalyko – kainos 850Lt.
Techninės savybės:
Išbandžius kamerą dieną ir naktį, mane ypač nustebino kameros veikimas naktį. Gamintojas rašo, kad naktį kameros veikimo atstumas yra 12m. Mano testavimo rezultatai, lyjant lietui, parodė, kad kamera veikia ir iki 19m, galite tuo įsitikinti patys.
Jei lygintumėme, pavyzdžiui, su 6210M arba 5210M kameromis, kur gamintojas sako, kad naktį jos veikia iki 12m, tai čia dar galėčiau pasiginčyti dėl IR apšvietimo nuotolio.
Mano nuomone, nuotraukų kokybė tikrai nėra pati prasčiausia, palyginus, kokia yra kaina ir kad ši kamera turi MMS ir GPRS funkcijas.
Dažnas tikriausiai pasakysite, jog nuolat turite problemų, dėl nuotraukų siuntimo. Išbandžiau šią kamerą su „Bite” ir „Tele2 Pildyk” kortelėmis ir viskas veikia kaip priklauso.
Pateikiu, kaip reikia sukonfigūruoti MMS ir interneto kameros nustatymus, kad viskas veiktu be priekaištų.
Dabar kitas dalykas nuotraukų siuntimas per GPRS į el.pašto dėžutę.
Kadangi nuotraukų siuntimas turi vykti iš pašto dėžutės, todėl kameros nustatymuose reikės suvesti pašto serverio siuntimo duomenis. Susikuriat pašto dėžutę www.gmx.com, siūlau naudoti būtent šį el.pašto paslaugų tiekėją dėl greito laiškų siuntimo ir paprastų nustatymų bei registracijos. Toliau susivedat pašto nustatymus kaip parodyta pavyzdyje.
Taigi, apibendrinant, mano nuomone, tai tikrai verta dėmesio gyvūnų stebėjimo kamera, už tikrai priimtiną kainą.
Autorius: Deividas Staponkus
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateikta turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad nebus mokamos išmokos už mėginius, paimtus iš šernų, sumedžiotų po balandžio 1 dienos. Sprendimas neimti mėginių ir nepratęsti išmokų skaičiavimo laiko priimtas atsižvelgiant į epizootinę situaciją Lietuvoje, kai nuo sausio 24 d. nenustatyta teigiamų afrikinio kiaulių maro atvejų.
Taip nuspręsta ir dėl to, kad ištyrus daugiau kaip 8 tūkst. sumedžiotų šernų ir daugiau kaip 4 tūkst. kiaulių, laikytų užkrėstoje teritorijoje, virusas nebuvo išskirtas. Be to, buvo atsižvelgta į tai, kad šernų patelės veda jauniklius. Taigi, norima išvengti jų gyvenamųjų plotų pakeitimo bei judėjimo ir išlaikyti šernus tose pačiose teritorijose, kad nebūtų platinamas galimas virusas.
VMVT atkreipia dėmesį, kad nuo balandžio 1 d. sumedžioti šernai turės būti ištirti dėl afrikinio kiaulių maro tik pagal VMVT teritorinio padalinio nurodymus arba kilus įtarimams dėl šios ligos. Tuo tarpu kiekvieną sumedžiotą šerną būtina ištirti dėl trichineliozės.
Šylant orams, medžiotojai raginami dar atsakingiau laikytis biologinės saugos reikalavimų dorojant sumedžiotus žvėris pirminėse apdorojimo aikštelėse. Nenaudojamas dorojimo atliekas būtina sumesti į sandarią ir tvirtai uždaromą medžiojamų gyvūnų dorojimo atliekų duobę.
Prašo pranešti apie gaišenas
Radus nugaišusį laukinį gyvūną, apie įvykį privaloma nedelsiant (ne vėliau kaip per 48 valandas) pranešti VMVT teritoriniam padaliniui. Rasto gyvūno negalima judinti, kol jo neapžiūrės veterinarijos specialistai ir nebus paimti mėginiai užkrečiamųjų ligų tyrimams.
Medžiotojai ir kiaulių laikytojai, pastebėję padidėjusį gyvūnų gaišimą ar radę nugaišusį gyvūną, raginami visuomet elgtis taip, kaip nustačius gyvūnų užkrečiamąją ligą ir imtis visų būtinų priemonių, kad liga nebūtų išplatinta. Šių priemonių privalu laikytis tol, kol laboratoriniais tyrimais nebus gauta tiksli diagnozė.
Jau praėjusį rudenį medžiotojai skundėsi, kad „Jonaičių“ klubo medžioklės plotuose dažnai randamos plieninės kilpos ir spąstai žvėrims gaudyti. Keletą kartų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai, aptikę kilpas, prie jų rengdavo pasalas, pamainomis budėdavo, tačiau asmens, stačiusio kilpas, sulaikyti nepavykdavo. Buvo įtariama, jog kilpas stato to paties kaimo gyventojas S. P., kuris jau ne kartą buvo baustas už neteisėtą medžioklę draudžiamais įrankiais. Š. m. vasario 21 d. apžiūrint mišką, kuriame nuolat būdavo statomos kilpos, pastebėta, jog vienoje iš jų yra įkliuvęs stirnos patinas. Žvėris rastas jau nebegyvas. Tą pačią dieną, pasalos metu, brakonieriaus nesulaukta, o kitą dieną atvykus į tą vietą stirnos kilpoje nebebuvo. Stirnos gaišena buvo paimta, ta pati kilpa iš naujo pataisyta ir paruošta gaudymui. Šalia esantys spąstai taip pat iš naujo paspęsti. Nuo tos vietos pėdsakai vedė S. P. sodybos link. Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai operatyviai reagavo į situaciją ir kartu su Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnais nuvyko patikrinti įtariamo asmens sodybos.
Įtarimai pasitvirtino. Apklausus įtariamą pažeidėją jis prisipažino ir nuvedė į tą vietą, kurioje paliko išdorotos stirnos liekanas. Sodyboje taip pat rastas neteisėtai sumedžiotas barsukas, spąstai ir statomas tinklas. Už šiuos veiksmus piliečiui S. P. surašytas ATP protokolas pagal 85 str. 4 d. ir 87 str. 2 d. Numatoma skirti bauda – nuo 2000 iki 4000 Lt, pažeidėjas taip pat turės atlyginti gamtai padarytą 8768 Lt žalą.
Tačiau piliečio S. P. tai nesustabdė. Š. m. vasario 25 d. pareigūnams nuvykus dar kartą apžiūrėti miško, kuriame buvo padarytas pažeidimas ir įsitikinti, ar neliko nepastebėtų draudžiamų medžioklės įrankių, inspektoriai vėl pastebėjo tą patį brakonierių, statantį spąstus žvėrims gaudyti. Jį sulaikant asmuo priešinosi, grasino, todėl teko iškviesti policijos pareigūnus ir minėtą pilietį pristatyti į Šilutės rajono policijos komisariatą. Už šiuos pasikartojančius neteisėtus veiksmus surašytas ATP protokolas pagal 85 str. 4 d., galimai bus pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Pastaruoju metu internetinėje erdvėje pasirodė pranešimų apie Šilutėje ir rajone gaminamus žvėrienos ir kiaulienos konservus iš neva ekologiškos savo ir užsakovo žaliavos.
Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pataria tokia produkcija nesižavėti, nes ji gali būti labai nesaugi.
Pirkėjai rizikuoja savo sveikata
„Šilutės rajone nėra nė vienos registruotos įmonės, kuri galėtų gaminti tokius konservus“, – iš karto žemėn nuleidžia apie tokios produkcijos legalumą klausiama VMVT valstybinė veterinarijos gydytoja – inspektorė Rasa Šarkienė.
Inspektorė pirmiausia suabejoja, kad sąlygos, kuriomis gali būti gaminama tokia internetu reklamuojama produkcija, gali atitikti higienos reikalavimus. Abejoti, pasak R.Šarkienės, verta ir mėsos kokybe, tiksliau – ar ji patikrinta, ar neužkrėsta salmonelėmis ir trichinelėmis.
Konservų žaliavos ekologiškumu inspektorė irgi abejoja, nes ekologiškai auginti kiaules nėra paprasta, reikia laikytis daugybės reikalavimų.
R.Šarkienė taip pat įspėja, kad sandariuose konservuose neretai pradeda gamintis vienas nuodingiausių toksinų – botulinas. Šio toksino neįmanoma nustatyti kitaip, kaip tik atliekant laboratorinius tyrimus, nes jis nepakeičia mėsos skonio, neišpučia ir dėžutės.
„Tokius konservus perkantys žmonės labai rizikuoja“, – įspėja VMVT atstovė.
Ji taip pat pastebi, kad neretai šalia parduotuvių ar turgavietės prieigose galime pamatyti lašinukus ar dešreles pardavinėjančius žmones. Tokia produkcija specialistei irgi kelia didelių įtarimų, nes ir joje gali slypėti tie patys pavojai.
„Tokiose dešrelėse gali būti ir trichinelių, ir salmonelių, ir listerijų – mikrobų, kurie slypi šaltai rūkytuose produktuose“, – vardija specialistė.
Atidumo reikia ir perkant žuvį
R.Šarkienė ragina pirkėjus būti atidžius ir perkant rūkytą žuvį.
Mūsų rajone yra registruotos tik 7 įmonės, kurios gali rūkyti ir pardavinėti žuvį. Tačiau niekam ne paslaptis, kad tokia veikla užsiima kur kas daugiau žuvies perdirbėjų. Pardavinėja jie savo produkciją kur tik netingi – net per kaimus važiuoja ir tiesiai į kiemus užsuka.
Perkant žuvį, pasak R.Šarkienės, reikėtų žiūrėti, ar dėžės, kuriose ji sudėta, paženklintos, ar jos pagamintos iš plastiko, kurį galima išplauti. Jei žuviai laikyti naudojamos iš prekybos centrų surinktos dėžės nuo citrusinių vaisių, jose turėtų būti įklotas maistinis popierius arba žuvis kaip nors kitaip higieniškai įpakuota.
Ženklinime turi būti nurodytas žuvies pavadinimas, jos saugojimo temperatūra, tinkamumo vartoti terminas.
Ir žinoma, joks save gerbiantis gamintojas nepardavinės savo produkcijos tiesiai iš automobilio bagažinės: žuvis turi būti sudėta termodėžėse arba parduodama iš specialiai tam pritaikyto automobilio.
Šaltinis: www.silutesnaujienos.lt
Kovo 21-ąją Neries regioninio parko direkcija drauge su Lietuvos Gamtos fondu organizuoja Pavasario lygiadienio minėjimą – nemokamą ekskursiją piliakalnių keteromis į upelio slėnio labirintą, bundančio pavasario kvapus, naktinius pelėdų ūbavimus, laužo magiją ir dienos pergalę prieš naktį!
Vos 25 km atstumu nuo sostinės esančiu Dūkštos pažintiniu taku dalyvius ves Neries regioninio parko gidai, o gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška supažindins su naktiniu pelėdų gyvenimu.
Bus įveikti maždaug 5 km nelygiu upelio slėnio reljefu, du kartus kertant ir pačią upelio vagą. Pavasario lygiadienis kasmet apie kovo 20-21 d. švenčiamas nuo seno. Šiuo laikotarpiu visuose Žemės kampeliuose dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas. Tai – astronominio pavasario pradžia, kurio laukimas senovės lietuviams buvo itin svarbus.
Tad ir šio žygio metu bus įkurta nauja, pavasarinė ugnis, supažindama su pavasario lygiadienio prasme ir istoriniais jo minėjimo būdais.
Tam, kad bundančio pavasario paieškos būtų malonesnės, rekomenduojama su savimi turėti puodelį arbatai, deglą, avėti neperšlampamus batus ir dėvėti šiltus drabužius! Tėveliai, kurie nori kartu su mažaisiais leistis į naktinį žygį, turėtų atsižvelgti į tai, jog vaikams iki 10 metų maršrutas gali būti kiek per sudėtingas.
Vieta: Karmazinų piliakalnis (Ąžuolų kalno regykla), Dūkštų sen., Vilniaus raj.
Nežinantiems kaip atvykti rekomenduojama 18.45 val. atvykti prie Neries regioninio parko lankytojų centro (Vilniaus g. 3, Dūkštos), iš kur drauge bus važiuojama į renginio pradžios tašką.
Laikas: 2014 m. kovo 21 d., penktadienis, 19.00 – 22.00 val.
Žygis – nemokamas!
Papildoma informacija: tel. 8 645 84683 (Karolina), www.neriesparkas.lt