Blog

Liepos 1 d. įsigalios Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, kurios buvo priimtos 2011 m., pataisos. Jas patvirtino aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.

Pataisytos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės praplečia ir patikslina naminių gyvūnų, kuriems laikyti nereikia leidimų, sąrašą. Jis papildytas keliomis papūgų ir įprastomis fazanų rūšimis. Taip pat praplėstas ir patikslintas taisyklių 2 priede pateiktas draudžiamų laikyti nelaisvėje (išskyrus zoologijos sodus) gyvūnų rūšių sąrašas. Į jį įrašytos invazinės rūšys (baltaskruostė stačiauodegė antis, amerikiniai baliniai ir raštuotieji vėžliai, jautinės varlės) ir plėšrieji žvėrys – vilkas, paprastasis šakalas, rudoji meška, vilpišys (europinė miškinė katė), paprastoji lūšis ir ūdra.

Kadangi dabartinių taisyklių formuluočių nepakanka laukinių ir naminių gyvūnų, ypač šernų ir naminių kiaulių, naminių kačių ir laukinių servalų, kryžminimui reguliuoti, pakeistas laukinių gyvūnų hibridų apibrėžimas. Jie nusakomi kaip skirtingų laukinių gyvūnų rūšių palikuonys, laukinių ir naminių gyvūnų palikuonys. Bus draudžiama nelaisvėje laikyti laukinių gyvūnų hibridus, jų palikuonis ir gyvūnus, kuriems veisti naudoti hibridai.

Nemažai pataisų yra susijusių su gyvūnų paėmimu iš gamtos, jų laikymu nelaisvėje, zoologijos sodų įkūrimu.

Už neteisėtai nušautą vaikingą briedžio patelę Liolių kaime (Kelmės r.) gyvenantis medžiotojas R.B. turės atlyginti daugiau kaip 23 tūkst. litų gamtai padarytą žalą.

Pažeidėją vakar rytą sulaikė Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai, kelyje Kelmė-Lioliai patikrinimui sustabdę jo automobilį. Bagažinėje aptikę briedžio galinės kojos kumpį, apie tai pranešė aplinkosaugininkams. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros pareigūnai nustatė, kad automobiliu važiavęs medžiotojas R.B. vaikingą 3-4 metų amžiaus briedžio patelę neteisėtai nušovė Pliuškaičių kaime (Kelmės r.), medžiotojų klubo „Baris“ medžioklės plotuose.

Už šį pažeidimą gresia ir administracinė atsakomybė – teisės medžioti atėmimas nuo vienų iki trejų metų ir pažeidimo įrankių bei priemonių konfiskavimas.

Visuomenės informavimo skyrius
2014-04-23

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2014 m. balandžio 15 d. gavo pranešimą, kad Elektrėnų savivaldybėje ties Vilūniškių kaimu esančiame miškelyje pastatyta kilpa žvėrims gaudyti, kurioje yra įkliuvęs šerno jauniklis. Nedelsdami Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su neetatiniais (daugiau…)

Balandžio pradžioje Marijampolės agentūra nustatė, kad Marijampolės seniūnijos teritorijoje, Gulbiniškių kaime, statybinė organizacija, vykdydama neteisėtą grunto sandėliavimą bei lyginimą, sunaikino bebro namelį. Aktyvių ir pilietiškai nusiteikusių žmonių dėka, pavyko operatyviai nustatyti pažeidimą padariusius asmenis ir patraukti juos administracinėn (daugiau…)

Balandžio 17 d. Aplinkos ministerijoje aptarti bendradarbiavimo su Bendruoju pagalbos centru rezultatai. Jie rodo, kad aplinkai neabejingi piliečiai aktyviai naudojasi galimybe pranešti apie pažeidimus, ypač vakarais, o aplinkosaugininkai su jiems tekusiu darbu susitvarko.

„Žmonės aktyviai naudojasi galimybe pranešti apie pastebėtus pažeidimus. Mūsų pareiga – užtikrinti, kad į šiuos pranešimus būtų reaguojama. Sustiprinome patruliavimą regionuose taip, kad ten nuolat budėtų vienas aplinkosaugininkų ekipažas. Tai padarėme iš vidinių išteklių, nesinaudodami papildomomis biudžeto lėšomis“, – sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Kovo 12 dieną Aplinkos apsaugos agentūrai pasirašius bendradarbiavimo su Bendruoju pagalbos centru sutartį, piliečiams buvo suteikta galimybė bet kuriuo paros metu paskambinus telefonu 112 pateikti informaciją apie brakonieriavimo atvejus, teršiamą aplinką ar kitus aplinkos apsaugos pažeidimus.

Kad į žmonių pranešimus būtų reaguojama visą parą, kiekviename regione nepertraukiamai dirba po vieną pareigūnų ekipažą.

Nuo balandžio pradžios iš piliečių gauti 136 pranešimai apie daromą neigiamą poveikį aplinkai. Vidutiniškai – po 10 per parą.

Dalis pranešimų dar neįtraukti į apskaitą, nes vyksta tyrimai, nustatoma aplinkai padaryta žala. Iš registruotų 136 pranešimų 42 susiję su gyvąja gamta, 33 – su oro tarša, po 10 – su netinkamu atliekų tvarkymu ir miško naudojimo pažeidimais bei nelegaliu medžių kirtimu, 6 – su vandens tarša, 2 – apie įvykusias avarijas, kai buvo užteršta aplinka, 33 – susiję su aplinkos apsauga pranešimai ir konsultacijų prašymai.

Apie 10 proc. pranešimų, juos patikrinus vietoje, nepasitvirtino. Daugelis pranešimų gaunami vakare – 70 skambučių, naktį gauta 11 pranešimų.

Patruliavimą vykdantys pareigūnai reaguoja ne tik į pranešimus, gaunamus iš Bendrojo pagalbos centro operatorių, bet ir vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę priskirtoje teritorijoje. Per pirmas dvi balandžio savaites, ar laikosi nustatytų reikalavimų, patikrinti 524 žvejai, 77 medžiotojai, 27 miško naudotojai, atlikta daugiau kaip 50 kitų aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi patikrinimų. Jų metu surašyti 63 administracinių pažeidimų protokolai už aplinkos apsaugos reikalavimų nevykdymą.

Aly­taus ra­jo­ne pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis pra­dė­ta tver­ti tvo­ra sie­kiant ap­sau­go­ti miš­kus nuo šer­nų mig­ra­ci­jos ir už­kirs­ti ke­lią af­ri­ki­niam kiau­lių ma­rui plis­ti. Šia tvo­ra nuo ne­pa­gei­dau­ja­mų pa­da­ri­nių bus izo­liuo­ti trys miš­kai – Var­čios, Ka­les­ny­kų ir Ge­di­mi­no, dar va­di­na­mas Dau­gų miš­ku. Miš­kai tu­ri bū­ti baig­ti tver­ti ge­gu­žės 15-ąją. Mi­li­jo­nus kai­nuo­jan­tį ap­tva­rą ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­tai, me­džiok­lės ži­no­vai ir ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai šian­dien ver­ti­na ne­vie­na­reikš­miš­kai.

Apie tvo­rą pra­bil­ta tik diag­no­za­vus li­gą

Aly­taus ra­jo­ne dėl af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro ypač su­krus­ta sau­sio pa­bai­go­je šią li­gą diag­no­za­vus dviem su­me­džio­tiems šer­nams Šal­či­nin­kų ra­jo­ne ir Va­rė­nos ra­jo­ne, prie pat Aly­taus ra­jo­no ri­bos, ne­to­li Var­čios miš­ko. Me­tų pra­džio­je af­ri­ki­nį kiau­lių ma­rą im­ta įta­ri­nė­ti me­džio­to­jams ra­dus kri­tu­sių šer­nų Var­čios, Ka­les­ny­kų ir Ge­di­mi­no miš­kuo­se. Ta­čiau ta­da šios už­kre­čia­mo­sios li­gos at­ve­jai ne­pa­si­tei­si­no.

Kai tik Aly­taus ra­jo­no pa­šo­nė­je bu­vo nu­sta­ty­tas af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro at­ve­jis, ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je su­reng­ta­me me­džio­to­jų, ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­tų, ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų ir miš­ki­nin­kų su­si­ti­ki­me su Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos di­rek­to­riu­mi Jo­nu Mi­liu­mi pra­bil­ta apie tvo­ros sta­ty­bą sie­kiant ap­ri­bo­ti šer­nų ju­dė­ji­mą ga­li­mo ži­di­nio te­ri­to­ri­jo­je. Tuo­met pa­ste­bė­ta, kad tvo­ra ga­li bran­giai kai­nuo­ti, ma­ža ti­ki­my­bė gau­ti jai rei­ka­lin­gus pi­ni­gus.

Šian­dien jau aki­vaiz­du – tvo­ra nuo šer­nų Aly­taus ra­jo­ne pra­dė­ta tver­ti ir tu­ri bū­ti baig­ta iki ge­gu­žės 15-osios. Ji vals­ty­bei at­si­eis 1 mln. 900 tūkst. li­tų. Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba ne­skel­bia­mų de­ry­bų bū­du, kai ran­go­vą rei­kia ras­ti ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka, pa­rin­ko tvo­ros sta­ty­to­ją. To­kį tar­ny­bos kon­kur­są lai­mė­jo Vil­niaus ben­dro­vė „Te­le­kon­ta“.

Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis tvo­ra jau im­ta tver­ti. Iš vi­so šis ap­tva­ras bus 29 ki­lo­met­rų il­gio. Vie­na jo at­kar­pa tve­ria­ma nuo Ri­mė­nų pro Meš­ku­čius iki Il­gų, ta­da miš­ko ke­liu iki ke­lio Aly­tus–Dau­gai sie­kiant pus­mė­nu­liu ap­ri­bo­ti Var­čios miš­ką. Ki­ta at­kar­pa tu­rint tiks­lą taip pat pus­mė­nu­liu ap­ri­bo­ti Ka­les­ny­kų miš­ką tie­sia­ma nuo Alo­vės link Ka­les­ny­kų gi­ri­nin­ki­jos ir pro gi­ri­nin­ki­ją miš­kais pa­gal ke­lią nu­si­drieks į pa­lau­kę.

Tvo­ra pus­mė­nu­liais ap­juo­sus mi­nė­tus du miš­kus Ge­di­mi­no miš­kas liks jų vi­du­ry­je, to­dėl šio tver­ti ne­rei­kia.

Ko­dėl pa­si­rink­ti ap­tver­ti bū­tent mi­nė­ti trys Aly­taus ra­jo­no miš­kai? Aly­taus vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­ko Ro­mo Čer­niaus tei­gi­mu, jie vie­nas su ki­tu ri­bo­ja­si, čia di­de­lė šer­nų po­pu­lia­ci­ja, ne­to­li Var­čios ras­tas nu­šau­tas af­ri­ki­niu kiau­lių ma­ru už­krės­tas šer­nas, to­dėl no­ri­ma su­stab­dy­ti šer­nų mig­ra­ci­ją bū­tent šiuo­se miš­kuo­se, kad žvė­rims bū­tų sun­kiau iš­bėg­ti ir at­bėg­ti.

Kol kas vie­nin­te­liai trys Aly­taus ra­jo­no miš­kai ša­ly­je ap­juo­sia­mi tvo­ro­mis sie­kiant ap­sau­go­ti šer­nų mig­ra­ci­ją ir iš­veng­ti af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro.

„Kur len­da šer­no šni­pas, pra­len­da ir vi­sa šer­nas“

1 met­ro 80 cen­ti­met­rų aukš­čio tvo­ra yra pin­ta iš vie­los, su­tvir­ti­na­ma me­ta­li­niais kuo­lais. R.Čer­niaus tei­gi­mu, to­kią tvo­rą el­niai ir brie­džiai leng­vai per­šoks, bet šer­nams ji bus kliū­tis.

Vi­siš­kai ki­to­kios nuo­mo­nės aly­tiš­kis me­džiok­lės tro­fė­jų eks­per­tas Al­gi­man­tas Ka­mi­čai­tis, da­bar lai­ki­nai ei­nan­tis me­džiok­lės ži­no­vo pa­rei­gas Aly­taus me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jo­je: „La­bai abe­jo­ju to­kios tvo­ros rei­ka­lin­gu­mu. Įta­riu, kad iš jos sta­ty­mo kaž­kas no­ri tik pa­si­pel­ny­ti. Man dir­bant Pu­nios ši­le bu­vo­me įren­gę plie­ni­nio tin­klo 4 mi­li­met­rų sto­rio ap­tva­rą žvė­rims, da­bar jis miš­kuo­se tve­ria­mas sil­pnes­nis, ir šer­nai tik­rai pro jį pra­lįs, nes ten, kur len­da šer­no šni­pas, pra­len­da ir vi­sas šer­nas. Kaip skel­bia­ma, af­ri­ki­nį kiau­lių ma­rą pla­ti­na ne tik šer­nai, bet ir vabz­džiai, pa­vyz­džiui, er­kės, tai gal sta­ty­ki­me tvo­rą ir nuo vabz­džių. Aiš­ku, juo­kau­ju. Ta­čiau la­bai abe­jo­ju, kad šią li­gą į Lie­tu­vą at­ne­šė šer­nai.“

A.Ka­mi­čai­čio įsi­ti­ki­ni­mu, tai ga­li bū­ti ge­rai su­pla­nuo­ta ir įvyk­dy­ta eko­no­mi­nė di­ver­si­ja: „Ste­bė­ti­nai grei­tai su­re­a­ga­vo Ru­si­ja, už­draus­da­ma kiau­lie­nos eks­por­tą iš Lie­tu­vos ir vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos, nes nuo šer­nų af­ri­ki­niu kiau­lių ma­ru už­si­kre­čia kiau­lės. Jei pas mus tin­ka­mai dirb­tų ati­tin­ka­mos struk­tū­ros, tai ga­lė­tų iš­si­aiš­kin­ti. O da­bar vie­ni tve­ria abe­jo­ti­nos nau­dos tvo­ras, ki­ti de­ra­si dėl kiau­lie­nos eks­por­to, tre­ti šau­do šer­nus, kai­mo žmo­nės pri­vers­ti at­si­sa­ky­ti net sa­vo reik­mėms au­gi­na­mų kiau­lių.“

Me­džiok­lės ži­no­vas ste­bi­si, kaip be­veik prieš tris mė­ne­sius bu­vo nu­sta­ty­ti tik du af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro at­ve­jai šer­nams ir iki šiol li­gos pro­trū­kio nė­ra. Jo nuo­mo­ne, ši li­ga, kaip skel­bia­ma, grei­tai plin­ta, va­di­na­si, af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro at­ve­jų tu­rė­jo bū­ti nu­sta­ty­ta daug dau­giau tiek šer­nams, tiek kiau­lėms.

Iki ba­lan­džio 1-osios Aly­taus ra­jo­ne, kaip Vy­riau­sy­bės Eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų ko­mi­si­jos pa­skelb­to­je eks­tre­ma­lios pa­dė­ties te­ri­to­ri­jo­je, tu­rė­jo bū­ti su­me­džio­ti vi­si šer­nai. Aly­taus vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos duo­me­ni­mis, iki to lai­ko jų su­me­džio­ta 736 ir nė vie­nam ne­nu­sta­ty­tas af­ri­ki­nis kiau­lių ma­ras.

Tos pa­čios tar­ny­bos tu­ri­mo­mis ži­nio­mis, ra­jo­no miš­kuo­se pa­gal me­džio­to­jų klu­bų ir bū­re­lių tvar­ko­mą šių žvė­rių ap­skai­tą ba­lan­džio 1-ąją jų dar li­ko per 160, nes vi­sų su­me­džio­ti ne­įma­no­ma. Vė­liau vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos su­švel­ni­no rei­ka­la­vi­mą su­me­džio­ti vi­sus šer­nus ne tik to­dėl, kad tai ne­įma­no­ma, bet ir kad iš­šau­džius vi­sas pa­te­les, ypač vai­sin­gas, grės­tų gam­tai ne­nau­din­gas šių žvė­rių su­ma­žė­ji­mas.

Pa­sak tar­ny­bos vir­ši­nin­ko, ti­kė­ti­na, kad iš li­ku­sių apie penk­ta­da­lis yra pa­te­lės, ku­rios jau­nik­lius daž­niau­siai ve­da ko­vo ar ba­lan­džio mė­ne­siais, vie­na pa­te­lė at­ve­da vi­du­ti­niš­kai še­šis šer­niu­kus, o jie, iš­lin­dę iš guo­lių, pra­dės šliau­žio­ti ge­gu­žę. Kad šer­nų tiks­liai ne­įma­no­ma su­skai­čiuo­ti, liu­di­ja jų da­bar su­me­džio­tas skai­čius ta­me pa­čia­me Var­čios miš­ke. To­kio pat pa­va­di­ni­mo me­džio­to­jų klu­bo duo­me­ni­mis, po per­nykš­tės me­džiok­lės „Var­čios“ klu­bo ri­bo­se tu­rė­jo bū­ti 44 šer­nai, bet da­bar su­me­džio­ta 87.

„Di­džiau­sia ti­ki­my­bė, kad li­ga at­ke­lia­vo per me­džio­to­jus“

Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to spe­cia­lis­tų skai­čia­vi­mu, ja­me gy­ve­na apie 50–60 šer­nų.

„Kai bu­vo pa­skelb­tas šer­nų me­džio­ji­mo va­jus, vie­ti­niai me­džio­to­jai la­bai ap­si­džiau­gė, kad ga­lės me­džio­ti re­zer­va­te. Ta­čiau jų en­tu­ziaz­mas grei­tai iš­blė­so, nes me­džio­ti pas mus tik­rai su­dė­tin­ga, – klam­pu, daug iš­var­tų, nė­ra ke­liu­kų. Su­me­džio­tą žvė­rį sun­ku iš­vilk­ti“, – min­ti­mis da­li­jo­si Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to di­rek­to­rius Arū­nas Pra­nai­tis.

To­dėl re­zer­va­te iki ba­lan­džio 1-osios su­me­džio­ti tik trys šer­nai, ki­ti li­ko gy­ven­ti, jų kri­ti­mo at­ve­jų ne­pa­ste­bė­ta.

A.Pra­nai­čiui, kaip bio­lo­gui ir ap­lin­kos ap­sau­gos spe­cia­lis­tui, keis­ta at­ro­do pa­skelb­ta ži­nia, jog af­ri­ki­niu kiau­lių ma­ru už­si­krė­tę šer­nai pas mus ga­lė­jo at­ke­liau­ti iš Bal­ta­ru­si­jos, kur ši li­ga nu­sta­ty­ta per­nai maž­daug 40 ki­lo­met­rų at­stu­mu nuo Lie­tu­vos sie­nos: „Nors Lie­tu­vo­je pa­ly­gin­ti ma­žai ty­ri­mų, ži­no­ma, kad šer­nai – pa­kan­ka­mai sės­lūs žvė­rys. Jie gy­ve­na gru­pė­mis, lai­ko­si sa­vo te­ri­to­ri­jos. Už­si­krė­tęs af­ri­ki­niu kiau­lių ma­ru gy­vū­nas tam­pa apa­tiš­kas ir, ko ge­ro, ap­skri­tai ne­ke­liau­ja. Šia li­ga ga­li­ma už­si­krės­ti per pa­ša­rus, tech­ni­ką, ją ga­li per­neš­ti žmo­nės per ava­ly­nę ar dra­bu­žius. To­dėl di­džiau­sia ti­ki­my­bė, kad li­ga at­ke­lia­vo per me­džio­to­jus, ku­rie vyks­ta į ko­mer­ci­nes me­džiok­les Bal­ta­ru­si­jo­je. Juk su­grį­žę iš me­džiok­lių ka­žin ar dez­in­fe­kuo­ja ava­ly­nę ar dra­bu­žius. Jei su tais pa­čiais ba­tais ar rū­bais at­vy­ko me­džio­ti į mū­sų miš­kus, la­bai ti­kė­ti­na, kad už­ne­šė ir li­gą.“

Kad Aly­taus ra­jo­ne vei­kian­čių me­džio­to­jų klu­bų ar bū­re­lių at­sto­vai vyks­ta me­džio­ti į kai­my­ni­nę Bal­ta­ru­si­ją, pa­tvir­ti­no ir me­džiok­lės ži­no­vas A.Ka­mi­čai­tis. To­kių iš­vy­kų mo­ty­vas, anot jo, ga­na prak­tiš­kas – me­džiok­lės ten ne­bran­gios, o žvė­rių daug, me­džiok­les Bal­ta­ru­si­jo­je or­ga­ni­zuo­ja ko­mer­ci­nės fir­mos, į jas ga­li­ma vyk­ti ir in­di­vi­du­a­liai.

Nuosp­ren­dis kiau­lėms Aly­taus mies­te ir sep­ty­nio­se ra­jo­no se­niū­ni­jo­se

Ka­dan­gi Aly­taus ra­jo­nas dėl af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro pa­vo­jaus pa­te­ko į eks­tre­ma­lios pa­dė­ties ša­ly­je te­ri­to­ri­ją, ku­rios toks sta­tu­sas tu­rė­tų bū­ti ma­žiau­siai me­tus – iki at­ei­nan­čių me­tų pra­džios, Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos di­rek­to­rius J.Mi­lius pa­si­ra­šė įsa­ky­mą dėl bu­fe­ri­nės af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro zo­nos iš­plė­ti­mo ša­ly­je. Į ją pa­te­ko Aly­taus mies­tas ir sep­ty­nios Aly­taus ra­jo­no se­niū­ni­jos iš vie­nuo­li­kos – Alo­vės, But­ri­mo­nių, Dau­gų, Ne­mu­nai­čio, Pi­va­šiū­nų, Pu­nios ir Rai­ti­nin­kų. Čia iki ko­vo 15-osios tu­rė­jo bū­ti iš­skers­tos vi­sos kiau­lės. Vė­liau šis ter­mi­nas pra­tęs­tas iki ba­lan­džio 15-osios. O už­va­kar Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos di­rek­to­rius J.Mi­lius jį pra­tę­sė dar kar­tą – kiau­les bu­fe­ri­nė­je af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro zo­no­je bū­ti­na iš­skers­ti iki lie­pos 30-osios. Tai pa­da­ry­ta žmo­nių pa­to­gu­mui, kad jie ga­lė­tų iki va­sa­ros pabaigos at­si­sa­ky­ti da­bar dar ne­spė­ju­sių už­aug­ti kiau­lių.

Va­ka­rykš­čiais Aly­taus vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos duo­me­ni­mis, kiau­lių vi­siš­kai ne­li­ko Aly­taus mies­te, o mi­nė­to­se sep­ty­nio­se Aly­taus ra­jo­no se­niū­ni­jo­se jų dar yra 317, jas lai­ko 95 as­me­nys.

Li­ku­sios ke­tu­rios Aly­taus ra­jo­no se­niū­ni­jos – Aly­taus, Kro­kia­lau­kio, Mi­ros­la­vo ir Sim­no – pa­ten­ka į af­ri­ki­niam kiau­lių ma­rui plis­ti grės­min­gą te­ri­to­ri­ją. To­dėl stam­bes­niuo­se nei de­šim­ties kiau­lių ūkiuo­se jas ga­li­ma lai­ky­ti tik pri­tai­kius bio­sau­gos prie­mo­nes – įsi­ren­gus de­zo­bar­je­rus, per­si­ren­gi­mo, ap­si­prau­si­mo pa­tal­pas, kiau­lių lai­ky­mo vie­tų ap­tva­rus. Kiau­les ga­li­ma iš­vež­ti į ūkius, ku­riuo­se įreng­tos bio­sau­gos prie­mo­nės. Šio­se ke­tu­rio­se ra­jo­no se­niū­ni­jo­se da­bar yra 303 kiau­lių au­gin­to­jai, ku­rie tu­ri 2 tūkst. 97 kiau­les.

Vy­riau­sy­bė įsi­pa­rei­go­ju­si už kiek­vie­ną eks­tre­ma­lios pa­dė­ties te­ri­to­ri­jo­je su­me­džio­tą šer­ną nuo lie­pos mo­kė­ti po 250 li­tų, jei­gu jam bus nu­sta­ty­tas af­ri­ki­nis kiau­lių ma­ras, ir 100 li­tų ma­žiau, jei ši li­ga ne­bus diag­no­zuo­ta.

Vie­na dėl mi­nė­tos li­gos pa­vo­jaus pa­skers­ta kiau­lė bu­fe­ri­nė­je zo­no­je įkai­no­ta 165 li­tais. Nors jų sker­di­mo lai­ko­tar­pis jau pra­tęs­tas du kar­tus, iš­mo­kų ga­li ti­kė­tis tik jas pa­sker­du­sie­ji iki ko­vo 15-osios, ne­bent Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja pa­keis­tų iš­mo­kų mo­kė­ji­mą reg­la­men­tuo­jan­čius tei­sės ak­tus. Iki mi­nė­tos da­tos bu­fe­ri­nė­je zo­no­je iš­skers­ta 1 tūkst. 32, o iki šios die­nos – 1 tūkst. 142 kiau­lės. Nė vie­nai jų af­ri­ki­nis kiau­lių ma­ras ne­nu­sta­ty­tas.

Vals­ty­bės pa­ža­dė­tų iš­mo­kų Aly­taus ra­jo­no gy­ven­to­jai dar nė­ra ga­vę, nes tik bai­gia­mas šio pro­ce­so ad­mi­nist­ra­vi­mas, duo­me­nys ar­ti­miau­siu me­tu bus per­duo­ti Na­cio­na­li­nei mo­kė­ji­mo agen­tū­rai prie Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos.

Kaip sa­kė Aly­taus vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­kas R.Čer­nius, lai­ku ne­pa­sker­du­sių­jų kiau­lių pir­mą­kart lau­kia įspė­ji­mai ir bau­dos iki 200 li­tų, ant­rą­kart šios jau sieks nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. li­tų.

Tai­syk­lė­se – ap­ri­bo­ji­mai šer­ti šer­nus

Aly­taus ra­jo­nui pa­te­kus į eks­tre­ma­lios pa­dė­ties ša­ly­je te­ri­to­ri­ją, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja da­vė nu­ro­dy­mą su­me­džio­ti šer­nus, nes di­de­lis jų skai­čius miš­kuo­se kė­lė grės­mę plis­ti af­ri­ki­niam kiau­lių ma­rui. Me­tų pra­džio­je pa­ste­bė­jus kren­tant šer­nus, Aly­taus vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos su­reng­ta­me su­si­ti­ki­me su me­džio­to­jų klu­bų ir bū­re­lių at­sto­vais Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­tai ak­cen­ta­vo, kad miš­kai dėl gau­saus žvė­rių šė­ri­mo pa­vers­ti tie­siog kiau­li­dė­mis. Tai da­ro pa­tys me­džio­to­jai, siek­da­mi žvė­ris nu­šer­ti, o ge­riau įmi­tu­sios šer­nės už­au­gi­na dau­giau jau­nik­lių.

Ko­vo­jant su šer­nais ap­lin­kos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis pa­tvir­ti­no Me­džiok­lės Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je tai­syk­lių pa­kei­ti­mus, ku­rie įsi­ga­lios nau­juo­ju 2014–2015 me­tų me­džiok­lės se­zo­nu. Di­džiau­sia nau­jo­vė – ap­ri­bo­ja­mas be­sai­kis ta­pęs me­džio­ja­mų gy­vū­nų šė­ri­mas, už­draus­tas šė­ri­mas jiems ne­įpras­tais pa­ša­rais, ku­rių jie ne­ga­li ras­ti na­tū­ra­lio­mis gam­ti­nė­mis są­ly­go­mis. Iki šiol dau­ge­liui bu­vo ži­no­ma, kad ypač šer­nai bu­vo še­ria­mi kom­bi­nuo­tai­siais pa­ša­rais sie­kiant juos nu­šer­ti. Me­džio­ja­mų gy­vū­nų vi­lio­ji­mo vie­to­se ga­lės bū­ti iš­pil­ta ne dau­giau kaip 20 ki­log­ra­mų na­tū­ra­lios kil­mės ma­sa­lo, pa­vyz­džiui, bul­vių, run­ke­lių ar grū­dų. Taip pat už­draus­ta žvė­rių me­džiok­lė prie šė­ryk­lų.

To­kie tai­syk­lių pa­kei­ti­mai me­džio­to­jams ap­ri­bos ga­li­my­bes miš­kus pa­vers­ti šė­ryk­lo­mis ar kiau­li­dė­mis. O me­džio­ja­mų gy­vū­nų šė­ri­mą tu­rės kon­tro­liuo­ti ap­lin­kos ap­sau­gos ins­pek­to­riai.

Alma MOSTEIKAITĖ
Šaltinis: www.alytausnaujienos.lt

Prieš 60 metų Prancūzijoje išnykę vilkai šiandien kelia realią grėsmę kelia vietos ūkininkų avims. 2013-2017-metams Vyriausybė yra pasitvirtinusi projektą pavadinimu „Vilko projektas“, kuriuo siekiama suteikti paramą ūkininkams apsisaugant nuo vilkų, rašo lzinios.lt.

Skaičiuojama, kad iš viso Prancūzijoje gyvena apie 250 vilkų, o valdžia leidžia sumedžioti – 24. Ūkininkai nuo vilkų ginasi įsirengdami elektrines tvoras bei įsigydami šunis, kuriems dedami spygliuoti metaliniai antkakliai, kad vilkas negalėtų suleisti ilčių į kaklą.

Pra­ncū­zi­ja bu­vo vie­nin­te­lė Pie­tų Eu­ro­pos ša­lis, ku­rio­je vil­kai bu­vo iš­ny­kę. Ta­čiau da­bar vil­kai pri­ar­tė­jo prie mies­tų. Jie klai­džio­ja net Šam­pa­nės vy­nuo­gy­nuo­se, esančiame apie 160 km nuo Par­yžiaus.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis patvirtino Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimus, kurie įsigalios naujuoju 2014–2015 metų medžioklės sezonu.
Taisyklėmis supaprastinta medžioklės tvarka ir licencijų išdavimas, tačiau uždrausta jau daugelio medžiotojų įpročiu virtusi medžioklė prie šėryklų.

„Šiais pakeitimais mes supaprastinome medžioklės tvarką, licencijų išdavimą ir naudojimą, apskritai sumažinome „popierizmo“ naštą tiek medžiotojams, tiek juos tikrinantiems aplinkosaugininkams. Taip pat atskyrėme netyčinius, smulkius medžioklės pažeidimus nuo šiurkščių – už šiurkščius bausim griežtai ir negailestingai, bet svarbu, kad dėl to nekentėtų tie, kurie tikrai netyčia padarė klaidą. Dar apribosime kai kur jau besaikiu tapusį gyvūnų šėrimą ir medžioklę prie šėryklų. Šie medžioklės pakeitimai leis užtikrinti tausojantį medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą“, – sako V. Mazuronis.

Pakeitus taisykles, įsigalios nauji medžioklės dokumentai – naujos licencijos ir medžioklės lapai. Paprastesnė ir patogesnė šių dokumentų išdavimo, pildymo ir sumedžiotų licencijuojamų gyvūnų žymėjimo tvarka sumažins administracinę naštą medžioklės plotų naudotojams ir valstybiniams aplinkos apsaugos pareigūnams ir leis užtikrinti efektyvią medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo kontrolę bei kovą su brakonieriavimu.

Nebebus galima šerti tortais ir bandelėmis

Patikslinti kai kurių medžiojamųjų gyvūnų medžiojimo terminai. Dėl šių pakeitimų buvo tartasi su mokslininkais, ekspertais ir medžiotojus vienijančiomis organizacijomis. Pakeitimai sudarys tinkamas sąlygas racionaliai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, kita vertus, jie leis tinkamai reguliuoti medžiojamųjų gyvūnų (ypač kanopinių žvėrių) populiacijų dydį ir taip sumažinti jų daromą žalą žemės ūkio pasėliams ir miškams.

Pakeitus taisykles, patikslintas pažeidimų, kurie laikomi šiurkščiais taisyklių pažeidimais, sąrašas. Už tokius pažeidimus brakonieriams numatytos pačios griežčiausios nuobaudos. Ir ne tik piniginės, bet ir pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas, o turintiems medžiotojo bilietą – ir teisės medžioti atėmimas.

Taip pat žengtas žingsnis, siekiant apriboti kai kur jau besaikiu tapusį medžiojamųjų gyvūnų šėrimą. Uždraustas gyvūnų šėrimas jiems neįprastais pašarais, kurių jie negali rasti natūraliomis gamtinėmis sąlygomis. Naujuoju medžioklės sezonu įsigalios draudimas medžioti prie šėryklų, kaip yra visose pažangiose medžioklės organizavimo požiūriu šalyse, leidžiama medžioti tykojant ar sėlinant tik medžiojamųjų gyvūnų viliojimo vietoje, kurioje gali būti išpilta ne daugiau kaip 20 kilogramų natūralios kilmės masalo.

Panevėžio RAAD aplinkos apsaugos inspektoriai kovo 21 d. iš Panevėžio policijos komisariato gavo informaciją, kad Panevėžio rajone galimai vykdomos neteisėtos medžioklės. Nuvykus į vietą, inspektoriai prie pat sodybos, miške, aptiko įrengtą šėrykla žvėrims šerti, kurioje buvo įrengta signalizacija, pranešanti apie priartėjančius žvėrelius. Išradingumui ribų nėra: brakonieriai tokią pat signalizaciją, įspėjančią apie artėjančius pašalinius asmenis, buvo įsirengę ir ant vietinio keliuko.

Apklausus sodybą prižiūrintį asmenį, paaiškėjo, kad sodyboje yra paslėptas nelegalus graižtvinis šautuvas. Nuodugniai patikrinus sodybos teritoriją, rasti užkasti dviejų šernų kailiai ir šešios kojų liekanos metalinėje talpoje. Sodybos prižiūrėtojo paaiškinimu, du šernus nelegaliai nušovė turintis medžiotojo bilietą A.U., kuris dažnai lankosi šioje sodyboje.

Dėl nelegalaus šaunamojo ginklo laikymo Panevėžio VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Dėl nelegaliai sumedžiotų dviejų šernų medžiotojui A.U. surašytas administracinės teisės pažeidimų protokolas.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą pažeidėjui gresia teisės medžioti atėmimas nuo 1 iki 3 metų ir privalomai atlyginimas gyvūnijai padarytos žalos, kuri yra 10 960 Lt.

Pastebėję panašių aplinkosaugos pažeidimų kreipkitės telefonu 112.