Miske.lt

Žyma: Vilkai

  • Medžioklė teismuose: kas trikdo plėšrūnų valdymą Europoje?

    Medžioklė teismuose: kas trikdo plėšrūnų valdymą Europoje?

    Plėšrūnų medžioklei apriboti nebūtina pasiekti nuolatinio draudimo. Organizacijų prašymu teismui laikinai sustabdžius leidimo vykdymą, medžioklė gali būti atidėta dar neįrodžius, kad leidimas neteisėtas. Estijos, Švedijos ir Suomijos bylos atskleidžia teisinių priemonių poveikį: ginčas tęsiasi, o ribotas laikas populiacijai reguliuoti eina. Net palankus galutinis sprendimas nebūtinai sugrąžina galimybę pasinaudoti leidimu.

    Estijoje Talino administracinis teismas spalio 15 dieną organizacijos „Eesti Suurkiskjad“ prašymu 30 dienų sustabdė penkių sprendimų dėl lokių medžioklės vykdymą. Kaip pranešė Estijos medžiotojų draugija, šiais sprendimais skirtingose vietovėse iš viso buvo leista sumedžioti 12 lokių. Draugija nurodė, kad dalis leidimų tuo metu jau buvo panaudoti.

    Estijos atveju organizacija pasinaudojo teisėtu procesiniu įrankiu – prašymu taikyti laikinąją apsaugą. Gavus teismo pritarimą, konkrečių sprendimų vykdymas sustabdytas dar neišnagrinėjus jų teisėtumo iš esmės. Taip galima pasiekti tiesioginį medžioklės ribojimą nelaukiant galutinio sprendimo. Sustabdyti penki sprendimai, o ne visa Estijos lokių medžioklė.

    Suomijos pavyzdys parodo, kas nutinka, kai galutinė teisinė išvada ateina jau pasibaigus medžioklės laikui. Šalies aukščiausiasis administracinis teismas 2026 metų birželio 1 dieną priėmė sprendimą byloje KHO:2026:36 dėl leidimo sumedžioti 15 lokių Joensū ir Eno teritorijose. Leidimas buvo skirtas 2025 metų rugpjūčio 20–spalio 31 dienų laikotarpiui. Žemesnės instancijos teismas jį buvo panaikinęs pagal organizacijos „Luonnonsuojeluyhdistys Tapiola Karelia“ skundą.

    Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad leidimas nebuvo neteisėtas skunde nurodytais pagrindais, ir panaikino žemesnės instancijos sprendimą. Buvo įrodyta konkreti problema: lokiai gerokai dažniau pasirodydavo prie gyvenamųjų namų, o vien pavienių probleminių gyvūnų pašalinimo nepakako susidūrimų rizikai sumažinti. Tačiau leidimo galiojimo terminas jau buvo pasibaigęs. Galutinis atsakymas dėl leidimo teisėtumo pateiktas tik kitais metais.

    Švedijoje organizacijų skundai turėjo kitokį rezultatą. 2025 metų gruodžio 15 dieną Liuleo administracinis teismas panaikino penkių apskričių sprendimus, kuriais nuo 2026 metų sausio 2 dienos planuota leisti sumedžioti 48 vilkus. Skundus pateikė ir „Naturskyddsföreningen“, „Svenska Rovdjursföreningen“ bei „Nordulv“.

    Teismo nurodyta priežastis buvo konkreti: apskričių administracijos neįrodė, kad planuojama medžioklė netrukdys išlaikyti palankios vilkų apsaugos būklės. Vadinasi, šioje byloje skundai atskleidė sprendimų pagrindimo trūkumus. Tačiau teismas pažymėjo ir didelį laiko spaudimą: dalis skundų pateikti vėlai, jau artėjant medžioklės pradžiai. Tai parodo, kiek reikšmės turi pats procesų laikas. Iš šios aplinkybės vienos negalima spręsti, kad skundų pateikėjai tyčia vilkino procesą.

    Bylinėjimasis organizacijoms yra ir būdas paveikti plėšrūnų valdymo politiką. „Naturskyddsföreningen“ viešai pristatė vilkų medžioklės sustabdymą kaip pergalę rūšies apsaugai ir vyriausybės vilkų politikos nesėkmę. Organizacija per teismą siekė sustabdyti konkrečią medžioklę, o pasiektą rezultatą panaudojo savo pozicijai viešojoje diskusijoje sustiprinti.

    Ypač aiškiai laikiną stabdymą ir galutinį bylos rezultatą atskiria Švedijos lūšių medžioklės istorija. Kaip spalio 15 dieną apžvelgė „Svensk Jakt“, likus dviem dienoms iki kovo 1-osios medžioklės pradžios apeliacinis teismas laikinai sustabdė licencinę lūšių medžioklę dešimtyje apskričių. Kovo 17 dieną medžioklei jose leista vykti, o Dalarnos sprendimo nagrinėjimas tęstas. Spalio 15 dieną teismas atmetė „Nordulv“, „Jaktkritikerna“ ir „Naturskyddsföreningen“ skundą dėl Dalarnos lūšių medžioklės. Apie tai pranešė ir Švedijos medžiotojų sąjunga. Taigi laikinas stabdymas jau buvo paveikęs medžioklės pradžią, nors galutinis apeliacinis sprendimas medžioklės teisėtumo nepaneigė.

    Sąjungos atstovas Mikaelis Samuelssonas pabrėžė medžiotojų apskaitų ir stebėjimų svarbą pagrindžiant sprendimus bei paragino administracijas kitų metų leidimus priimti anksčiau, kad teisminė patikra galėtų būti baigta iki medžioklės pradžios.

    Šie atvejai atskleidžia, kaip teisės aktuose numatyti skundai ir prašymai stabdyti sprendimų vykdymą tampa realiais svertais riboti medžioklę. Poveikį lemia ne vien tai, kas galiausiai laimi bylą. Laikinas draudimas ar užsitęsęs ginčas gali atidėti valdymo priemonę, sutrumpinti laiką jai įgyvendinti ir palikti institucijas bei medžiotojus laukti teisinio aiškumo. Ribotą laiką galiojančio leidimo atveju pats laukimas gali turėti lemiamą praktinę reikšmę.

    Lietuvai svarbu vertinti šį procesinį poveikį dar rengiant plėšrūnų valdymo sprendimus. Silpnai parengtas ar prieš pat sezoną priimtas sprendimas sukuria papildomą riziką, kad jo įgyvendinimas persikels į teismą, o numatytas valdymo laikotarpis tuo metu trumpės.

    Teisė kreiptis į teismą turi išlikti. Tačiau vertinant plėšrūnų valdymą būtina skaičiuoti ir teisinių procedūrų laiką: kiek jo užima laikinas stabdymas, kiek lieka medžioklei ir kada gaunamas galutinis atsakymas. Antraip teismo patvirtintas leidimo teisėtumas gali likti tik išvada apie jau pasibaigusį laikotarpį.

  • Apsaugai nuo plėšrūnų – beveik 1,15 mln. eurų: NMA priima paraiškas

    Apsaugai nuo plėšrūnų – beveik 1,15 mln. eurų: NMA priima paraiškas

    Ūkinių gyvūnų laikytojai iki 2026 m. lapkričio 30 d. gali kreiptis paramos apsaugai nuo didžiųjų plėšrūnų. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) spalio 1 d. paskelbė kvietimą, kuriam skirta beveik 1,15 mln. eurų.

    Pagal priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ finansuojama prevencija: aptvarai, jų dalys, elektros tiekimo ir palaikymo įrenginiai bei aviganių įsigijimas. Tai nėra kompensacija už papjautus ar sužalotus gyvulius.

    Aptvarams ir įrangai finansuojama 90 proc. tinkamų išlaidų be PVM. Vienam gavėjui per visą 2023–2027 metų strateginio plano laikotarpį numatyta iki 10 tūkst. eurų be PVM, o kartu įsigyjant aviganių – iki 12 tūkst. eurų be PVM.

    Šunims taikomi atskiri fiksuotieji įkainiai: Podhalės aviganiui – iki 1 000 eurų, Vidurio Azijos aviganiui – iki 850 eurų be PVM. Galima įsigyti ne daugiau kaip du, iki keturių mėnesių amžiaus aviganius su kilmės dokumentais.

    Parama skirta žemės ūkio veiklą vykdantiems, valdą įregistravusiems ir reikalavimus atitinkančius ūkinius gyvūnus laikantiems pareiškėjams. Būtina įvertinti ir savivaldybei taikomas sąlygas bei užtikrinti, kad tos pačios išlaidos nebūtų finansuojamos pakartotinai.

    Paraiškos teikiamos per ŽŪMIS pranešimų funkciją arba kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyti dokumentai siunčiami NMA elektroniniu paštu.

    Išsamios sąlygos ir dokumentų nuorodos – NMA spalio 1 d. pranešime.

  • Valdininkų planas: avys – vilkams, o ūkininkams – kompensacijos

    Valdininkų planas: avys – vilkams, o ūkininkams – kompensacijos

    Aplinkos ministerijai bandant išsaugoti pilkųjų vilkų populiaciją Lietuvoje, ūkininkai skaičiuoja augančius šių plėšrūnų padaromus nuostolius ir ima baimintis, kad vilkai ateityje gali nebebijoti žmogaus.

    Oficialiais Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena ne mažiau kaip 34 vilkų šeimos, o tai, pasak gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ informacijos, yra ne mažiau nei 272 vilkai.

    Toks kiekis vilkų kasmet pridaro nemažai nuostolių gyvulių augintojams. Aplinkos ministerijos skaičiavimu, vien per 2018 metus fiksuoti 529 vilkų padarytos žalos atvejai, žalos patyrė 444 asmenys, papjauti 1709 ūkiniai gyvūnai.

    Skaičiai meluoja?
    „Atlikus erdvinę 2018 m. apskaitos pagal pėdsakus sniege rezultatų analizę, įvertinta, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 34 vilkų šeimos. Norime pažymėti, kad vilkų populiacijos gausumas valdomas apgalvotai, netrukdant rūšiai išlikti palankios apsaugos būklės, kaip numatyta Vilko (Canis lupus) apsaugos plane“, – portalui DELFI rašė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausioji specialistė Jolanta Urbelionytė.

    Tačiau gyvulius auginantys ūkininkai ir medžiotojai įsitikinę, kad vilkų yra daugiau nei suskaičiuojama oficialiai.

    „Mes jau seniai kalbame, kad vilkų sumedžiojimo limitai yra per maži ir buvome vieni iš pirmųjų, kurie sakė, kad vilkų Lietuvoje yra žymiai daugiau negu jų suskaičiuojama dėl tam tikrų skaičiavimo metodų niuansų ir dabar mes jau matome rezultatą. Vilkai dažnai pjauna ūkininkų gyvulius ir sugrįžta į tą pačią vietą ne po vieną kartą“, – sakė medžiotojas, Miske.lt įkūrėjas Deividas Staponkus.

    Ukmergės rajone gyvenanti ir per 120 avių laikanti Jolanta Keburienė taip pat sako, kad vilkai į jos laikomas avis kėsintis pradėjo tik dabar: „Jau 11 metų avys pas mus gyvena ir tik pastaraisiais metais pirmas išpuolis buvo, tad, mano galva, vilkų prisiveisė tiesiog per daug.“

    Kompensacijos neguodžia
    Nors per 2018 metus kompensacijoms vilkų padarytai žalai atlyginti išleista daugiau nei 150 tūkst. eurų (tiksli suma 168 tūkst. 284,27 Eur.), gyvulių augintojai teigia, kad tai menka paguoda, ypač atsižvelgus į tai, kiek kelių tenka praminti norint jas gauti.

    „Liūdniausia, kad kompensacijas gauname tik už papjautas avis. O už sužeistas niekas nemoka, nors dažniausiai jos neišgyvena ir tenka skersti. O po vilkų atakos nepatikrinsi juk, kuriai kas praplėšta ar įkąsta, kai 200 avių būrys subėga į tuntą. Tai pamatai tik kai pasidaro blogai kažkuriai, o tada jau kompensacijų niekas nemoka, neva, gal čia net ne vilkų darbas, gal čia mūsų pačių šunys. Juokinga, bet ir pikta“, – apie patiriamą žalą pasakojo daugiau nei 400 avių auginanti Laima Urbonavičiūtė Aleknavičienė.

    Andrius Kimbarauskas iš Prienų rajono, savo malonumui laikantis apie 60 avių pasakojo, kad kai vilkai praėjusį savaitgalį papjovė 4 jo avis ir dar vieną sužalojo, specialistai iš pradžių net nežinojo, ką daryti.

    „Šeštadienį atvažiavęs apžiūrėti avių, radau 4 papjautas ir vieną sužeistą. Supratęs, kas įvyko, patyriau savotišką šoką. Tikrai nesitikėjau, kad galėjo man taip nutikti.

    Iš pradžių net nežinojau, ką daryti, paskambinau savo veterinarui, jis buvo išvykęs, bet nurodė kreiptis į seniūniją. Keisčiausia, kad seniūnijoje nelabai žinojo, ką daryti, sakė, kad čia pirmas toks atvejis. Tai dabar nėra labai jauku, kai žinau, kad ir čia jau atėjo vilkai“, – patirtimi dalijosi prieniškis.

    J. Keburienė iš Ukmergės portalui DELFI pasakojo, kad jai labiausiai gaila ne mažų kompensacijų, bet avių, kuriomis rūpinasi ir myli. „Kadangi nesame tie ūkininkai, kurie augina dėl skaičiaus ir išmokų, jos mums nėra paprastas gyvulys ir mes jas tikrai mylime. O tas vaizdas, atėjus į aptvarą, esantį prieš pat namus ir radus išdraskytas avis, tiesiog žiaurus“, – kalbėjo pašnekovė.

    Išpuolio nesitikėjo
    Jau 11 metų avis laikanti J. Keburienė net nenumanė, kad į jos sklypą, kuris ribojasi su greitkeliu ir kitu judriu keliu bei kertasi su žmonių dažnai lankomu miškeliu, užsuks vilkai.

    „Gyvename labai arti rajono centro, atskirti greitkelio ir kito intensyvaus kelio, kitoje sklypo pusėje yra žmonių gausiai lankomas parkas, kurio mišku negaliu pavadinti, ten ir pasivaikščiojimų takai, ir treniruokliai įrengti. Tai mes buvome tikrai ramūs, kad kas kas, bet vilkai tai tikrai neateis iki mūsų, nes paprasčiausiai gyvename tikrai triukšmingoje vietoje, kur intensyvus eismas. Negana to, savo avis nakčiai visada pargename į aptvarą priešais pat namus dėl saugumo.

    Tą vakarą pati pargyniau jas namo ir nustebau, kad avys labai neramios, bet kažkaip nesureagavau. Ryte, aptvare radome tris sudraskytas, o dar vieną, kurios, kaip pasirodo, vakarą prieš tai nepastebėjau, sudraskytą radome dieniniame aptvare. Tai reiškia, kad vilkai užpuolė bei vieną avį sudraskė dar dieną, todėl visas būrys ir buvo išsigandęs“, – įvykius prisiminė ukmergiškė.

    Gyventojai vilkus pastebi jau ir po savo namų langais
    Laima Urbonavičiūtė Aleknavičienė auginanti daugiau kaip 400 avių sako, išpuolių sulaukianti kiekvienais metais, o vilkai jau įsidrąsino slankioti ir aplink sodybos langus.
    „Užpuolimų pasitaiko kiekvienais metais po keletą kartų. Vienais metais, bandydami apsaugoti avis, nakčiai jas gindavome į tvartus, bet tai blogai atsiliepė avių sveikatai, nes avys yra gyvūnai, kurie turi gyventi lauke. Dabar turime du šunis, kurie lojimu įspėja pajutę vilkus, tad kai ima loti naktį, keliuosi iš lovos, sėdu į mašiną ir seku įkandin.

    Praėjusį sekmadienį šunys vėl prikėlė naktį, tad kėliausi tikrinti. Ir tikrai, šalia ganyklų, automobilio žibintų apšviesti, iš ganyklos į mišką prabėgo keli vilkai, tik nemačiau naktį kiek tiksliai jų buvo. O šiaip tų atvejų yra daugybė ir įvairiausių. Jeigu net ryte kaimynas matė, kaip vilkas vieną mano avį iš aptvaro tempė. Aš ir pati pro langus rytais kartais matau juos slankiojant aplink aptvarus.

    Anksčiau buvo ramiau, bet dabar, tiek nuostolių, tiek neramių naktų. Čia yra tik laiko klausimas, kada vilkai ims nebebijoti žmonių“, – patirtimi dalijosi avių augintoja.

    Konfliktą pastebi ir medžiotojai, ir gamtosaugininkai
    Ekologijos ir aplinkotyros centro prof. dr. Alius Ulevičius sako, kad nors vilkai ir užima svarbią ekosistemos dalį, per didelis jų kiekis žmonėms pavojingas.

    „Vilkas yra mitybinės grandinės viršūnėje, jis reguliuoja žolėdžių, o taip pat kitų smulkesnių plėšrūnų populiacijas. Kuo mažiau vilkų, tuo didesnė atsakomybė žmogui atliekant reguliacijos funkciją. Puikiai žinome, kokios problemos iškyla, kuomet smarkiai padaugėja stambiųjų kanopinių arba lapių, usūrinių šunų. Kita vertus, pernelyg išaugęs vilkų skaičius neišvengiamai iššaukia konfliktus su žmonėmis“, – portalui DELFI rašė profesorius.

    Medžiotojas, Miske.lt įkūrėjas Deividas Staponkus sako, kad medžiotojai išnaikinti vilkų nenori, o ir padaryti tai būtų nemenkas iššūkis.
    „Vilkų yra tikrai per daug. Medžiotojai tikrai nenori jų išnaikinti, kiekvienas gyvas padaras turi turėti vietos po saule, tiesiog turėtų būti viskas subalansuota ir daroma protingai. Vilkų sumedžiojimo limitas turėtų atitikti realią situaciją, medžiotojų nuomone, kalba sukasi apie 150-200 vilkų, kad kaip sakoma būtų ir vilkas sotus ir avis gyva. Dabar to balanso tikrai nėra, o Lietuva tapo vilkų veisykla, – sakė S. Staponkus ir pridėjo, kad netgi turint leidimą, sumedžioti vilką nėra lengva užduotis, – Sumedžioti vilką yra tikrai nelengva, nes jie yra vieni atsargiausių žvėrių. Jeigu medžiotojas sumedžioja vilką, tarp medžiotojų tai laikoma didele sėkme.“

    DELFI kalbintas „Baltijos vilko“ vadovas Vaidas Balys turėjo kitą poziciją nei medžiotojai. Jis aiškino, kad medžiotojų įvardytas skaičius yra nerealus, nes būtų išmedžiota didžioji vilkų dalis.

    „Jeigu, vilkų, kaip medžiotojai įsivaizduoja, būtų 1000, tai 150-200 vilkų netektį populiacija toleruotų pakankamai gerai, tačiau jeigu vilkų, kaip dabar preliminariai skaičiuojama, yra apie 300, o jie nori beveik visus išmedžioti, tai čia yra visiškas kosmosas ir apie tai net kalbėti negalima“, – sakė „Baltijos vilko“ vadovas V. Balys.

    Šiuo metu Lietuvoje gyvenantys vilkai yra saugomi, yra nustatyti griežti medžioklės limitai, kuriuos pažeidus gresia griežtos bausmės.

    „Delfi.lt“
    Miglė Krancevičiūtė

  • Vilkai avis puolė praktiškai gyvenvietėje

    Vilkai avis puolė praktiškai gyvenvietėje

    Marija Petrulienė, antradienio rytą atvykusi į Kalniškių kaime (Plungės sav.) esančią savo sodybą, buvo šokiruota ten išvysto vaizdo. Tvenkinyje, kuriame kas rytą maudosi, moteris pamatė negyvą vieną iš septynių savo avių.

    Netrukus paaiškėjo, kad paskerstos dar trys, o viena kažkur dingusi. Ar tai vilkų darbas? Specialistai sako, kad taip.

    „Šioje sodyboje negyvenu, bet kasdien atvykstu. Atvažiavau ir antradienio rytą. Tada ir išvydau tvenkinio pakrašty, šalia liepto, gulinčią avį. Pamaniau, kad nuskendo, bet priėjusi arčiau pamačiau, kad ji apdraskyta. Aptvare, kurį saugo elektrinis piemuo, beradau dvi gyvas avis. Viena negyva, kaip minėjau, buvo tvenkinyje, kita – mažesnėje kūdroje arčiau namų, trečia – pievelėje, ketvirta – aptvare, iki pusės nuėsta. O penktosios net neradome“, – pasakojo moteris.

    Pasak M. Petrulienės, pernai ji laikiusi penkiolika avių, šiemet bandą sumažinusi perpus. „Tikrai labai baisu savo gyvulius taip išskerstus rasti. Pasikvietėm štai pažįstamus medžiotojus, jie ieško pėdsakų, svarsto, ar tai vilkų, ar kieno kito darbas“, – kalbėjo moteris.

    Anot jos, senovėje čia vilkų būdavę, bet dabar – mažai tikėtina. Juk visai šalia – miestas, judrus kelias, pokylių salė, daug žmonių. „Negi vilkai tokie išdrąsėję, kad gyvena jau ne miško glūdumoje, o visai arti žmonių?“ – stebėjosi avių savininkė.

    Pas M. Petrulienę atvykę „Tauro“ būrelio medžiotojai minėjo, kad vilkų taip arti miesto lyg ir neturėtų būti. Bet tikėtina, kad tai būtent jų darbas. Ir pagal rastus pėdsakus, ir pagal plaukus.

    „Aš 26 metus medžioju, bet vilką tik du kartus esu matęs. Ne čia, o kituose miškuose. Šiuose net pėdsakų nesame užtikę. Čia daug judesio, tad vilkams tokia vieta neturėtų patikti. Bet ir valkataujančių šunų, kuriuos šiuo atveju galėtume įtarti, čia taip pat nėra. Gal vis dėlto vilkas… Gal jauniklius mokino medžioti…“ – svarstė medžiotojas.

    Tuo, kad vilkai gyventų taip arti miesto, kad eitų prie pat namų, patikėti negalėjo ir avių savininkės dukra Jūratė Motužienė: „Juk tie miškai čia nedideli. Be to, mes dažnai susirenkame, vakarojame. Ir ilgąjį savaitgalį čia buvome daugybė žmonių. Vakare tik devintą išsiskirstėme, o naktį vilkai atėjo. Skerdynės rojuje. Kitaip ir nepavadinsi.“

    Moteris dar prisiminė, kad vieną vėlyvą vakarą sėdėdama prie tvenkinio ji girdėjo, jog miške kažkas traška. Dar pasvarstė, kas čia galėtų būti, bet apie vilkus net nepagalvojo.

    Antradienį įvykio vietoje lankėsi ir Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos nustatymo komisija. Jos narys, Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Tadas Andruška „Žemaičiui“ sakė: „Apžiūrėjom įvykio vietą, kritusius gyvulius ir padarėm išvadą, kad tai vis dėlto – vilkų darbas. Sprendžiam pagal pėdsakus, kandimo žymes, išdraskytus vieno ėriuko vidurius. Ko gero, suaugusieji mokino vilkiukus.“

    Ar gali būti, kad vilkai eitų taip arti miesto? „Iš vienos pusės miestas, bet iš kitos – dideli miškų masyvai. Milašaičių miškas jungiasi su Juodeikių, Purvaičių miškais. Tad visai gali būti, kad vilkai ten migruoja. Be to, sodyba – miškų apsuptyje, todėl nereikėtų labai stebėtis, kad užklysta žvėrys“, – kalbėjo T. Andruška.

    Apie tai, kad vilkai užpuola naminius gyvulius ir pridaro žalos, girdime vis dažniau ir dažniau. Ar tai reiškia, kad jų populiacija per daug išplitusi, kad per mažai jų sumedžiojama?

    Pasak aplinkosaugininko, vilkų padaryta žala tikrai didėja. Pagal tai galima spręsti, kad ir šių žvėrių skaičius auga. „Vilkas – saugomas gyvūnas. Aplinkos ministerija nusprendžia, kiek Lietuvos mastu per metus jų galima sumedžioti. Plungės rajonas atskiros kvotos neturi. Ji suteikiama tik toms savivaldybėms, kuriose pridaroma išskirtinai daug žalos. Mano žiniomis, pernai Plungės rajone sumedžiotas vienas vilkas“, – paaiškino vyr. specialistas.

    Buvęs ilgametis Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Zenonas Vaištaras „Žemaičiui“ sakė, kad vilkų mūsų kraštuose nėra tiek daug, kad jų reikėtų sumedžioti daugiau. Jų esama arčiau Rietavo, Kantaučių, Reiskiuose, o prie miesto tikrai negyvena. „Jie čia – tik užklystantys svečiai. Matyt, keliaudama iš vieno miško į kitą vilkė sumanė vilkiukus pamokinti. Žala, žinoma, padaryta, bet ją žmonėms atlygins Savivaldybė“, – sakė Z. Vaištaras.

    Beje, tuomet, kai straipsnis jau buvo parengtas spaudai, paaiškėjo, kad iš aptvaro dingo ir dvi likusiosios avys. Pasak J. Motužienės, gali būti, kad išsigandę gyvuliukai pabėgo.

    „Delfi.lt“
    Li­na LIŪ­NIE­NĖ

  • Lietuvoje užkurti pirmieji laužai prieš vilkus

    Lietuvoje užkurti pirmieji laužai prieš vilkus

    Spalio 15 d. buvo įžiebti pirmieji laužai prieš vilkų daromą žalą, pagerbiant visus po vilkų atakų prarastus gyvulius ir augintinius. Ši data buvo pasirinkta neatsitiktinai. Būtent spalio 15 d. turėjo prasidėti vilkų medžioklės sezonas, tačiau jo pradžia buvo atidėta. Kol vilkų gynėjai garsiai trimituoja žiniasklaidoje melą apie apsileidusius ūkininkus, siūlo neveiksmingas apsaugos priemones ir fotografuojasi su vilkų trafaretais, kaimuose įsižiebė laužai, kuriuos užkūrė ne vien ūkininkai, bet ir paprasti kaimo žmonės, praradę savo augintą ir mylėtą šeimos maitintoją ar draugą – kiemo sargą. Akcija surengta ekspromtu, pilietins iniciatyvos facebook grupėje „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“. Jos metu nuo vilkų nukentėję žmonės savo kiemuose ir ūkiuose užkūrė solidarumo laužus ir dalinosi video bei nuotraukomis, išreikšdami pagarbą prarastiems gyvūnams. Tai pasipriešinimas prieš Lietuvoje kryptingai veisiamus ir saugomus vilkus, kurie kuo toliau, tuo labiau tampa drąsesni ir įžūlesni. Lietuvos kaimo žmonės pakartojo kitų Europos šalių ūkininkų: Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Italijos, Ispanijos, Švedijos, Austrijos, Šveicarijos iniciatyvą kurti laužus prieš vilkų daromą žalą. Tokia laužų įžiebimo akcija Europoje rengiama ne pirmus metus. Šių metų rugsėjo 15 d. vieningai visoje Europoje buvo uždegti šimtai laužų pagerbiant nuo šių plėšrūnų atakų žuvusius ir nukentėjusius gyvulius ir augintinius. Šia akcija buvo bandoma atkreipti dėmesį į Europoje kylančią vilkų grėsmę. Vokietijoje papildomi laužai deginami kas antrą penktadienį, tam tikrose vietose.

    Nors Lietuvoje vilkus ginančios organizacijos stengiasi piršti kitokį įspūdį ir bando įtikinti, kad visa likusioji Europos dalis džiaugiasi vilkų sugrįžimu, realybėje yra kitaip. Vilkai daro didžiulę žalą minėtų šalių ūkininkams ir visos naudojamos apsaugos priemonės yra neveiksmingos. Kaip pavyzdys yra Prancūzija, kurioje vyksta ypač aršios ūkininkų protesto akcijos. Vyriausybė kelis metus finansavo apsaugos priemonių įrengimą, tačiau rezultatai priešingi lauktiems. Vilkai – be galo protingi ir stiprūs gyvūnai, jie greitai išmoksta kaip tas apsaugas įveikti. Todėl, nepaisant visų pastangų, Prancūzijoje vilkų žudomų gyvūnų skaičius kasmet auga. Pernai šioje šalyje buvo suskaičiuota apie 15 000 papjautų gyvulių. Ispanijos ūkininkai, apimti nevilties, rengia makabriškas akcijas – ant kelio ženklų kabina nužudytų vilkų kūnus. Italijos ir Švedijos ūkininkai priversti tapti brakonieriais, manoma, kad būtent šių šalių ūkininkai sumedžioja daugiausiai vilkų. Pastaruoju metu šių plėšrūnų problema ypač aštrėja Vokietijoje, kurios ūkininkai vis aktyviau priešinasi nevaldomam vilkų gausėjimui.

    Lietuvoje žmonės ilgą laiką gyveno be vilkų baimės. Vilkai visada buvo šalyje, bet jų kiekis grėsmės nekėlė. Kelis paskutinius metus vilkų apskaitos neįvyko, sumedžiojimo kvota buvo per maža, skiriama atsižvelgiant į pasenusius duomenis, todėl grėsmė stipriai išaugo. Jau keletas metų, kai žala yra pasiekusi netoleruotinus mastus. Deja, gamtosaugininkų grupei, atstovaujančiai tam tikros visuomenės dalies svajones, atrodo kitaip. Šie plėšrūnai buvo apipinti mitais, idealizuoti, patys saugotojai gyvena pasakoje, ja penėdami ir kitus. Realybėje, dažniausiai, visuomeninių organizacijų deklaruojama rūšių įvairovės apsauga teapima keletą privilegijuotų gyvūnų grupių, bet neapima biologinės įvairovės. Taip suardoma ekosistemų pusiausvyra, nuo pernelyg gausios plėšrūnų populiacijos kenčia ne tik kaimo žmonės, bet ir pati gamta. Lietuvoje vilkams išnykimo grėsmės nebuvo ir nėra, todėl ypatinga apsauga nereikalinga.
    Sekantis masinis laužų įžiebimas Europoje vyks kitų metų kovo mėnesį. Lietuvos kaimo žmonės planuoja prisidėti prie šios reikšmingos akcijos.

  • Ministerija siūlo padvigubinti vilkų medžioklės limitą

    Ministerija siūlo padvigubinti vilkų medžioklės limitą

    Rudenį vilkai moko savo paūgėjusius jauniklius medžioti, todėl ūkininkai patiria vis daugiau jų išpuolių ir skaičiuoja didžiulius nuostolius. Žemės ūkio ministerija siekia, kad vilkų būtų sumedžiojama du kartus daugiau, o ūkininkų patirtų nuostolių kompensavimo tvarka – tobulinama.

    Palyginus 2015 m. su 2017 m., papjautų gyvulių skaičius išaugo 28 proc. Žemės ūkio ministerija sieks, kad vilkų būtų galima sumedžioti du kartus daugiau negu dabar. „Ūkininkai imasi visų įmanomų priemonių, tačiau jos gaujomis plėšikaujančių vilkų nesulaiko. Šie plėšrūnai vadinami miško sanitarais, bet jie jau tampa vis aktyvesni sveikų ūkio gyvūnų „gydytojai“. Kiekviena gyvūnų rūšis turi teisę gyventi, tačiau ne kitos rūšies sąskaita“, – situaciją apibūdina žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

    Į Žemės ūkio ministeriją plaukia nusiskundimai iš skirtingų Lietuvos rajonų ūkininkų dėl vilkų daromos žalos naminiams gyvūnams. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis per 2015 metus Lietuvoje laukiniai gyvūnai papjovė 1323 ūkinius gyvūnus, 2016 m. – 1453, 2017 m. – 1845. Šie metai toli gražu dar nesibaigė, o šalies ūkiai jau neteko 1135 gyvūnų: 932 avių, 167 galvijų, 36 ožkų.

    Ūkininkai stengiasi saugoti savo gyvulius: stato apsaugines tvoras, nušienauja žolę, bet tai nepadeda – vilkai vis tiek užpuola avis ar kitus gyvulius, jų augintojai patiria tūkstantinę žalą, o valstybė turi nuolat mokėti kompensacijas.

    Šį trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje vilkų medžioklės limito klausimas bus svarstomas kaip prioritetinis.

    ŽŪM keičia ir bendrą Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų metodiką dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo. Šią nuostolių kompensavimo tvarką norima išdėstyti detaliau, atsižvelgiant į ūkio pobūdį. „Iki šiol už vilkų sudraskytą veislinį ar neveislinį ūkinį gyvūną buvo mokama vienodai. Manome, kad veislinių gyvūnų augintojas turi gauti didesnę kompensaciją“, – sako ministras G. Surplys.

    Šaltinis
  • Vil­kai ar­tė­ja prie mies­to. Šį­kart įsi­su­ko į Čins­kių avių ban­dą

    Vil­kai ar­tė­ja prie mies­to. Šį­kart įsi­su­ko į Čins­kių avių ban­dą

    Nak­tį iš sek­ma­die­nio į pir­ma­die­nį Tel­šių ra­jo­ne siau­tė­jo vil­kai. Ir ne kaž­kur miš­ko glū­du­mo­je ar ato­kaus kai­mo pa­kraš­ty­je, o vi­siš­kai ša­lia Tel­šių mies­to, prie Rai­nių – Čins­kių ūky­je.

    Nak­tį mie­gan­čią ke­lių šim­tų avių ban­dą už­klu­pę vil­kai gy­vū­nų ne­pa­si­gai­lė­jo – gerk­les per­kan­do aš­tuo­nioms avims.

    Ūkio šei­mi­nin­kas Aud­rius Čins­kis ne­ga­li at­si­ste­bė­ti, kad vil­kai taip priar­tė­jo prie mies­to. Tie­sa, prieš ke­le­tą die­nų jau bu­vo gir­dė­jęs ap­lin­ki­nių gy­ven­to­jų kal­bas, kad kaž­kur ne­to­li jų val­dos slan­kio­ja vil­kai. Tik­riau­siai tie pa­tys plėš­rū­nai nak­tį ir įsi­su­ko į Čins­kių au­gi­na­mų avių ban­dą.

    Lem­tin­gą nak­tį, apie 2 va­lan­dą, stip­riai lo­jan­čius šu­nis ga­nyk­lų pu­sė­je gir­dė­jo ir ša­lia gy­ve­nan­tis kai­my­nas, grei­čiau­siai, šu­nys užuo­dė plėš­rū­nus.

    Pap­jau­tas avis pir­ma­sis ra­do ūkio dar­bi­nin­kas. Jau iš to­lo pa­ste­bė­jęs virš lau­ko skrai­dan­čius var­nus su­pra­to, kad kaž­kas ne­ge­rai. Į įvy­kio vie­tą at­sku­bė­jęs šei­mi­nin­kas ap­ti­ko ne­gy­vas sep­ty­nias avis, aš­tun­tą – gu­lin­čią ato­kia­me ka­na­le – pa­ste­bė­jo tik ki­tą die­ną. A. Čins­kio tei­gi­mu, bu­vo aki­vaiz­džiai ma­ty­ti, kad vil­kai at­kly­do iš miš­ke­lio pu­sės, kur ga­nyk­los ne­juo­sia tvo­ra. Perb­ri­dę ne­di­de­lį Jud­ros upe­lį, ten ir už­klu­po mie­gan­čią avių ban­dą. Ga­li bū­ti, kad dar vie­ną avį vil­kai nu­si­vil­ko, nes ka­na­le ma­tė­si nuo­šliau­žos, žo­lė­je li­kę bal­tos vil­nos pū­ke­liai.

    Ka­dan­gi ūkio šei­mi­nin­kas – me­džio­to­jas, to­dėl ma­no, kad čia pa­si­dar­ba­vo vil­kės su vil­kiu­kais. Mo­ti­nos mo­kė juos me­džio­ti.

    Apie nu­ti­ku­sią ne­lai­mę A. Čins­kis iš­kart in­for­ma­vo Tel­šių vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bą, kur ga­vo nu­ro­dy­mus kaip elg­tis. „Iš­sik­vie­čiau ve­te­ri­na­rą, ku­ris už­fik­sa­vo įvy­kį, su­ra­šė rei­kia­mus do­ku­men­tus, o avys bu­vo iš­vež­tos uti­li­zuo­ti“, – pa­sa­ko­jo ūkio šei­mi­nin­kas.

    Ūki­nin­kas kol kas tik skai­čiuo­ja pa­tir­tus nuo­sto­lius. Iš tūks­tan­ti­nės ban­dos bu­vo pa­pjau­tos trys di­de­lės avys, ki­tos – ma­žes­nės.

    Ga­nyk­la, ku­rio­je lan­kė­si vil­kai, nuo Čins­kių na­mų nu­to­lu­si per 1 km. Po in­ci­den­to šei­mi­nin­kas kas va­ka­rą avis par­ge­na ar­čiau na­mų, bai­mi­na­si, kad plėš­rū­nai ga­li vėl grįž­ti. Ap­sau­go­ti avis pa­de­da ir spe­cia­liai dre­suo­ti šu­nys.

    Vil­kų pa­da­ry­ti nuo­sto­liai kom­pen­suo­ja­mi
    Tel­šių vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos (VMTV) Vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas-vals­ty­bi­nis ve­te­ri­na­ri­jos ins­pek­to­rius Lai­mo­nas Bag­do­nas in­for­ma­vo, jog šiuo me­tų lai­ku vil­kai mo­ki­na vil­kiu­kus pa­si­gau­ti mais­to, to­dėl gy­vu­lių au­gin­to­jai tu­rė­tų sau­go­tis. Šiuo konk­re­čiu at­ve­ju vil­kai ir atė­jo į avių ban­dą per neap­sau­go­tą, t.y. neapt­ver­tą elekt­ri­niu pie­me­niu ap­tva­ro da­lį, per­si­kė­lė per upe­lį.

    Nors VMVT nė­ra įga­lio­ta ves­ti to­kios sta­tis­ti­kos, bet ži­no­ma, kad vil­kai Tel­šių ra­jo­ne į žmo­nių gy­vu­lius per me­tus įsi­su­ka iki 3–4 kar­tų.

    Nuo vil­kų nu­ken­tė­jęs žmo­gus tu­ri kreip­tis į ūkį ap­tar­nau­jan­tį ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­ją. Jis iš­duo­da pa­žy­mą apie vil­kų pa­da­ry­tus su­ža­lo­ji­mus ar gy­vū­nų nu­žu­dy­mo at­ve­jus, taip pat vie­ti­niai me­džio­to­jai tu­rė­tų da­ly­vau­ti, kad iden­ti­fi­kuo­tų, ar vil­kai su­dras­kė gy­vu­lius. Ka­dan­gi vil­kai yra vals­ty­bės sau­go­mi gy­vū­nai, o jų me­džiok­lė yra li­mi­tuo­ta, vil­kų pa­da­ry­ti nuo­sto­liai kom­pen­suo­ja­mi. Rei­kia kreip­tis į Sa­vi­val­dy­bę.

    Vil­kų su­dras­ky­tos avys iš Čins­kių ūkio iš­vež­tos į UAB „Rie­ta­vo ve­te­ri­na­ri­nė sa­ni­ta­ri­ja“ uti­li­za­ci­jos įmo­nę.
    Li­mi­tas – 60 vil­kų
    Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros Gy­vo­sios gam­tos li­cen­ci­ja­vi­mo sky­riaus ve­dė­jas Da­rius Mi­ke­lai­tis ti­ki­no, jog žmo­nės tu­rė­tų pa­tys steng­tis ap­sau­go­ti sa­vo gy­vu­lius nuo plėš­rū­nų: nak­čiai juos su­va­ry­ti į ap­tva­rus, re­ko­men­duo­ja­ma ga­nyk­las tver­ti ke­lių juos­tų elekt­ri­niu pie­me­niu, gy­vu­lius pa­de­da ap­sau­go­ti ir dre­suo­ti šu­nys.

    D. Mi­ke­lai­tis in­for­ma­vo, jog vil­kų me­džiok­lės se­zo­nas pra­si­dės spa­lio 15 die­ną ir tę­sis iki ki­tų me­tų ba­lan­džio 1 die­nos. Šiam lai­ko­tar­piui nu­sta­ty­tas jų su­me­džio­ji­mo li­mi­tas – 60 vil­kų.

    TZINIOS.LT
    Autorius: Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Anksti kėlęs nesigailėsi – patikrinta

    Anksti kėlęs nesigailėsi – patikrinta

    Medžioklės patirtis pas mane labai didelė. Pernai gavau medžiotojo bilietą, pirmą kartą gyvenime dalyvavau varyminėje medžioklėje, ne tik kaip varovas, bet ir kaip medžiotojas, ir turbūt per metus pamačiau tiek gyvūnų laukinėje gamtoje, kaip niekada gyvenime. Turėjau lengvo nerimo, kad gal „neužkabins“, bet klydau. Ir „užkabino“ ne tiek noras sumedžioti, kaip galimybė pažinti, pamatyti, pabūti arti gamtos, taip kaip statistinis pilietis nebūna.

    Man pasisekė ir dėl to, kad turiu labai gerą mentorių, sakyčiau čia yra pusė medžioklės sėkmės. Jis medžioja nei daug nei mažai, kokių šešiasdešimt metų.
    Atvažiuoju į Utenos kraštą vėlų antradienio vakarą – juk rytoj Žolinės. Dar viena galimybė pabūti miške. Šį kartą noriu tai daryti anksti rytą, juk sakė, kad tada galima pamatyti daugiau žvėrių, nei vakarėjant. Nesmagu tai, kad žmogus jau miega, o medžioklės lapas neužpildytas. Pažadinu (patys žinote koks jausmas žadinti miegantį žmogų), atsiprašau, sutvarkomas formalumas ir gaunu rekomendacijas kur geriau važiuoti. Tai sakau „Gal aš į tą pievą, kur aną kartą buvom?“. Mentorius jungia žalią šviesą ir atsibundu nuo žadintuvo skambučio. Be penkiolikos penkios. Gal kiek neramu, nes tikėjausi dar nakties, o jau šviesėja. Ginklas paruoštas, žiūronai mašinoje, apranga sudėta, pusryčiai bus paskui – galima judėti.

    Pravažiuoju pro „kvartalinę“, palieku mašiną šabakštyne. Geras jausmas – miškas šlapias, uodų dar, arba jau nebėra, lieka keli šimtai metrų iki potencialios pievos. Ten gera vieta medžioti dviese. Vienas gali būti pamiškėje iš vienos pusės – ožys gali ateiti iš kairės, arba dešinės. Taip pat matoma ir už griovelio esanti kita pamiškė – deja, atstumas apie 300 metrų, todėl kitas gali sėstis arčiau griovio ir tikėtis žvėries ten.

    Praėjusi kartą būtent tolėliau ir buvau, stirnos ėjo arčiau. Dabar nusprendžiau būti čia, arčiau, bet čia kaip su ežeru, kai atvažiuoji ir plauki į kitą krantą, tikėdamasis, kad ten daugiau žuvies. Įsitaisau kėdutėje, lazda, šautuvas, žiūronai ant žolės padėti. Laukiu.

    Nežinau kaip jums, bet tokiems patyrusiems medžiotojams kaip aš nuolat kyla mintis palaikyti telefoną ryte – ar ko nepraleidau ko svarbaus šį Žolinių rytą. Jau po penkių keliolika. Pradedu filmuoti tolumoje bundančias gerves. Ten bala už gero kilometro. Nuostabūs garsai – pagalvoju. Vėjas nuo pievos į mano pusę – suprantu, kad viskas gerai. Ir čia įvyksta tai, kas kaip sako mano mentorius „šitą tai gali ir internetą įdėti“. 50 metrų nuo manęs, palei pat griovį, eina du šunys. Pirma mintis – „O, kokie nematyti haskiai“. Antra mintis – iš kur čia šunys, o dar einantys taip atsargiai, kažkaip panašiai į lapes, bet ne lapės tikrai. Imu žiūronus – ir klausiu ar tikrai gali būti taip, kad čia yra vilkai? Priešais mane? Dabar?

    Nepaminėjau, kad nuo mano pozicijos, dešinėje už 1,5-2 kilometrų yra kelios sodybos, ir jau man atėjus girdėjau avelių mekenimą. Širdis lengvai spurda ir suvokiu, kad kone gudriausias miško gyventojas (o tiksliau du), eina praktiškai pro pat mane, per greičiausiai taiklaus šūvio atstumą, ir kadangi vėjas į mane – nejaučia. Paimu žiūronus, pridedu telefoną (jeigu kas mokat gudriau filmuoti, pasakykite) ir bandau įamžinti šitą vaizdą. „Haskiai“ neskuba, pauosto taką, toliau eina, bet tarsi su tikslu. Nuotrauka, vaizdo įrašas, dar vienas, trečias, suprantu, kad reikia tiesiog mėgautis akimirka. Ir tai medžioklės dalis.

    Dar tada nedrįsau galvoti, kad tai vilkai, kol nenusiunčiau įrašo keliems bičiuliams, kurie patvirtino, kad mačiau vilkus. Vargšai, šeštą ryto turėjo atrašinėti man. Ramu, juk laukiu pasirodančių ožių.

    Ir kaip tik toje pusėje, kur esu tykojęs praėjusį kartą – pamatau rudą dėmę tolumoje. Žiūronai rankose, stirna, šalia jos stirniukas. Ožio nematau. Kažkaip natūraliai kylanti mintis – „pala, jeigu yra tiedu, turi būti ir trečias kažkur“. Pasuku žiūronus kairiau – ir matau ožiuką. Ragus sunku įžiūrėti, atstumas tai ne mažas, bet mėginu pafilmuoti, padaryti kelias nuotraukas. Suprantu, kad pataikyti iš tokio atstumo, su mano pasiruošimu ir patirtimi – nerealu. Bet suprantu, kad laukiant tiesiog pamatysiu, kaip jie pamiške eina ir nueina.

    Kadangi priešais mane yra keli krūmai, griovys, ir lengvas landšafto žemėjimas, suvokiu, kad galiu prisėlinti arčiau ir mėginti šauti. Reikia bandyti, žolė nupjauta, šlapia, turėčiau neišsiduoti. Prisėlinau taip, kad ožio nematyčiau nei aš, nei jis manęs. Bet pamirštu apie stirną su stirniuku. Jau matau jos „neramų“ žvilgsnį į mane ir „labanaktis“ – aukštais šuoliais pasislepia miške. Atsiradus ten, kur turėčiau pamatyti ožį – jo neberandu taip pat. Gal kiek apmaudu, bet suprantu, kad viskas gerai, taip turi būti. Bandau suprasti ką ne taip dariau – ko gero per greitai judėjau, reikėjo kiek daugiau susilenkti.

    Rašau žinutę dar vienam specialistui, paaiškinu situaciją – sako mėgink sėlinti pamiške. O kas belieka, praėjo laiko nebemažai, tuoj aštuonios ryto, panašu, kad nebeilgai liko tykoti. Praėjau lengvai pamiške iki tos pusės, kur stirnos dingo iš vaizdo, pamačiau ten lengvą kirtimą ir už jo kitą pievą. Supratau, kad šiandien medžioklė baigėsi. Grįžtu, pasiimu kėdutę, ir atgal iki mašinos.

    Suprantu, kad „norint išmokti plaukti, reikia plaukti“. Su medžiokle taip pat. Kuo daugiau laiko praleisiu miške, tuo mažiau klaidų darysiu. Žiemą turėjau galimybę pamatyti lūšį, kuri nuo bokštelio praėjo per keliolika metrų, tądien – du vilkus, praėjusius pro mane – tikiuosi tai ne paskutinis kartais, kai juos sutikau. Medžioklei valio!

    MISKE.LT
    Autoriai: Artūras
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Lietuvoje įsisiautėjo vilkai

    Lietuvoje įsisiautėjo vilkai

    Kiekvieną vasarą avių, ožkų, galvijų augintojams prasideda neramios dienos – jų bandas ima puldinėti vilkai. Šią savaitę Ukmergės rajone gauta pranešimų apie vilkų sudraskytas ožkas ir avį. Patirti nuostoliai ūkininkams kompensuojami, tad apie įvykius jie nedelsdami informuoja seniūnijų darbuotojus.

    Gamtininkai sako, kad vilkų medžioklės šiuo metų laiku – natūralus procesas. Mat dabar užauga jaunikliai ir vilkės moko juos medžioklės įgūdžių.

    Vis dėlto pranešimų apie vilkų sudraskytus gyvūnus Ukmergės rajone šiemet gauta nuo pat pavasario.

    Balandžio 26 d. Pabaisko seniūnijoje, Deltuvėlės kaime, vilkas sudraskė du mažus ėriukus, gegužės 14 d. Deltuvos seniūnijoje, Svaronių kaime, – savaitės amžiaus veršiuką.

    Gegužės 31 d. Jakutiškių kaime buvo užpulta avis.

    Dvi naktis iš eilės vilkai puldinėjo prie namų aptvertas avis Pivonijos seniūnijoje, Jačionių kaime. Tai nutiko birželio 11-osios ir 12-osios naktimis. Ūkininkų nuostolis – trys papjautos avys.

    Trys avys vilkų grobiu tapo liepos 2 dieną Lyduokių seniūnijoje, Lentvorų kaime. Gyvūnai buvo nugalabyti prie namų esančiame aptvare.

    Rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistė Neringa Adomavičienė pasakojo, kad net du pranešimai apie vilkų išpuolius gauti šią savaitę.

    Pirmadienį pranešta, kad trys ožkytės vilkų grobiu tapo Vidiškių seniūnijoje, Šventupėje.

    Kita žinia atskriejo iš Veprių seniūnijos Bėčių kaimo. Čia vilkas sudraskė avį.

    Adomavičienė pastebi, kad daugiausiai pranešimų apie vilkų išpuolius sulaukiama rugpjūtį, kai vilkiukams prasideda medžioklės pamokos.

    Pasak pašnekovės, radę papjautą galviją ūkininkai apie tai turi nedelsdami pranešti savo seniūnijos darbuotojams. Šie informuoja savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrių. Tuomet skubiai organizuojama Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos išvyka į įvykio vietą.

    Tarp komisijos narių visada kviečiamas seniūnas, veterinarijos specialistas, kiti komisijos nariai ir tos vietovės medžioklės ploto naudotojų atstovas.

    Svarbiausia komisijos užduotis – nustatyti, ar galvijas tikrai tapo būtent vilko auka. Tai liudija palikti pėdsakai, kandimo žymės – žudynių braižas paprastai būna panašus.

    Gal ūkininkai kada bandė apgauti komisiją, imituodami vilkų išpuolius ir tikėdamiesi kompensacijų?

    Adomavičienė sako, kad tokių atvejų tikrai nepasitaikė.

    Kompensacijos žalą patyrusiems ūkininkams skiriamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Žala paskaičiuojama vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika.

    Šaltinis
  • Vasaros pabaigoje vilkai jau išbadėję

    Vasaros pabaigoje vilkai jau išbadėję

    Pagal ankstesnių šios vasaros išpuolių braižą medžiotojai matydavo, kad žvėrys į medžioklę eina vedini instinkto mokyti to meno savo vaikus. Dabar gi jau pilkiai be jokių ceremonijų savo aukas suėda iki paskutinio, palieka tik nagelius. Antpuoliai vis kartojasi

    Anykščių krašte, Andrioniškio seniūnijoje, vilkai vėl paliko kruviną pėdsaką.
    Prieš kelias dienas netoli Kupiškio ir Anykščių rajonų ribos esančiame Mikierių kaime buvo papjauta ėriavedė avis.
    Pamiškėje gyvenantys kaimiečiai prie namų esančioje ganykloje nakčiai buvo palikę 4 avis.

    Medžiotojai mano, kad šįsyk pilkiai nemokė jaunų vilkiukų, tiesiog traukė į medžioklę. Iš papjautos avies buvo belikę, anot jų, tik nageliai.

    Pilkiai atsliūkino iš šalia esančios Šimonių girios.
    Anykščių savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis sakė, kad tai jau devintas vilkų antpuolis rajone. Iš viso jų krašte papjautos 28 avys. Ūkininkai nurodė patyrę 2,9 tūkst. eurų nuostolių.

    Jau rašėme, kad prieš dvi savaites gretimos Svėdasų seniūnijos apylinkėse, irgi besiribojančiose su Šimonių giria, buvo išguldyta 16 avių.

    Visur vien nuostoliai
    Vilkai siautėjo ir kituose rajonuose.
    Kupiškio savivaldybės Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Beleckienė sakė, kad per du mėnesius buvo papjauti du veršiai.

    Birželio pradžioje vieną gyvulį vilkai sudorojo Skapiškio seniūnijos Mirabelėlio kaime, o antrąjį prieš savaitę sudraskė Šimonių seniūnijos Adomynės kaime.

    Čia irgi pilkiai aiškiai atklydo iš Šimonių girios. Juk ne veltui sakoma, kad vilką peni kojos. Jam vienas juokas per dieną įveikti 50 kilometrų.

    Rokiškio savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė irgi apgailestavo, kad vilkai jų kraštui pridarė nemažų nuostolių. Trys ūkininkai Kamajų, Kriaunų ir Panemunėlio seniūnijose neteko 16 avių ir dviejų ožkų.

    Tik viename rajone žvėrys nepasidarbavo
    Pasvalio savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Justas Zabėla sakė, kad prieš 3 savaites Daujėnų seniūnijoje, Girsūdų kaime, vilkai sudraskė veršiuką.

    Plėšrūnai buvo alkani, tad beveik iš karto surijo pusę grobio.
    J.Zabėla pats yra medžiotojas, tada jis bandė sekti žvėrių pėdsakais. Žemėje gerai buvo įsispaudusios dviejų stambių vilkų ir kelių smulkesnių pėdos.

    Taip medžiotojas išsiaiškino, kad gauja buvo atklydusi iš netoli esančio Žoliškių miško. Ten kiek anksčiau jis buvo užtikęs vilkų irštvą.
    Biržų savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Stepono Staškevičiaus žiniomis, prieš mėnesį Vabalninko seniūnijoje buvo papjauta telyčaitė, o prieš dvi savaites Parovėjos seniūnijoje vilkai sudraskė aviną.

    Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytas Jakubonis džiaugėsi, kad bent jau jų krašte vilkai ūkininkams nuostolių nepridarė.

    Šaltinis žurnalas „Panskliautas.lt”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!