Diena buvo graži, švietė saulė, tik buvo didelis vėjas, o orų prognozė rodė, kad vakaras taip pat bus geras be lietaus ir nutariau pabūti gamtoje, ir tuo pačiu pamedžioti. Vakare važiuojant prie bokštelio, kuris stovėjo pamiškėje prie nupjauto kviečių lauko, stabtelėjau ir su žiūronais apžiūrėjau aplinką.
Pamiškėje pastebėjau stirną. Privažiavęs prie miško, kiek toliau nuo bokštelio, palikau mašiną ir neskubėdamas, kiek atsitraukęs nuo miško, kulniavau link bokštelio, protarpiais sustodamas ir apsidairydamas su žiūronais. Prieš mane iš lauko miškan įbėgo lapė, o toliau pamačiau tą pačią stirną jau išėjusią į lauką. Pasirodo, kad tai buvo stirninas, o rageliai gal kelis centimetrus aukštesni už ausis, todėl iš toli ir neįžiūrėjau ragų.
Stovėjau ir tyrinėjau stirniną kiek vizualiai jam metų ar ne selekcinis ir po truputį ėjau artyn. Kiek paėjęs, vėl ilgai jį tyrinėjau. Žvėriukas, kiek paskabęs žolę, nubėgo miškan. Svarbu, kad jis manęs nepastebėjo ir manau, kad turėtų dar pasirodyti.
Bokštelyje prabuvęs apie pusvalandį, toje pačioje vietoje į lauką išeina tas pats stirninas. Pro žiūronus vėl jį tyrinėju ir nusprendžiu, kad jam apie keturis metus, kad ragai maži ir prasti, kad geresnių ragų neužaugins ir kad jį galima būtu sumedžioti. Kiek pabuvęs lauke, stirninas vėl nubėga miškan.
Kiek toliau, avižų lauke pastebiu stirną su dviem stirniukais. Jie besiganydami tolsta ir padarydami didelį lanką įlenda kairėje pusėje į mišką. Pasuku galvą dešinėn ir žiūriu vėl išeina laukan tas pats stirninas. Nutariau, kad jį reikia sumedžioti, kad pats to prisiprašė, nes jau trečią kartą man pasirodo. Lėtai pakeliu šautuvą, prisitaikau, – šūvis… ir matau, kaip kulka sulindo į žemę, pakilo dulkės, o stirninas sekundę pastovėjęs, lodamas nubėgo miškan. Ramu, prašoviau, na sakau ir gerai, nes ilgai galvojau ir mėčiausi.
Po truputį pradėjo tempti. Staiga žiūriu, man iš kairės pusės iš miško išlenda tas pats stirninas ir atstumas visai neblogas. Bet aš jau ramus, žiūriu į jį ir šautuvo nekeliu. Šiandien jis laimėjo ir turi gyventi. Stirninas iš lėto įėjo į avižų lauką ir aš ilgai dar jį mačiau kol visai sutemo ir žvėriukas dingo man iš akiračio.
Saulė nusileido todėl iš kuprinės išsitraukiau termovizorių, kad geriau matyti didesniais atstumais. Toje vietoje, kur į mišką įlindo stirna su stirniukais, pastebiu kelis šviesius taškelius. Pamaniau, kad vėl ta pati stirna su stirniukais. Bet žiūriu, kad taškelių vis daugėja ir suskaičiuoju net aštuonis. Supratau, kad tai šernai.
Išėję iš miško, jie ramiai pradėjo ganytis. Toje vietoje buvo nupjautas kviečių laukas ir matyt jie ten rasdavo pribirėjusių grūdų. Dar ilgai juos stebėjau per termovizorių, bet šernai niekur nejudėjo ir nutariau pabandyti prisėlinti. Atstumas iki jų buvo apie 450 metrų. Tiesiai iki jų negalėjau eiti, nes lauke styrojo nupjautų kviečių kotai ir jie labai šnarėjo, o svarbiausia, kad buvo tylu, nebuvo vėjo. Nusprendžiau iš pradžių eiti pamiškę, o po to lauko keliuku, kuriuo atvažiavau.
Tyliai, iš lėto jau eidamas keliuku, miške išgirdau traškesį ir pamaniau, kad dar vienas šerniukas eina. Griebiau termovizorių, dairausi ir matau, kur jau praėjau, į keliuką išbėga barsukas ir bėga tiesiai į mane. Aš pasimečiau, nespėjau ir pagalvoti ką daryti, kai barsukas metras nuo manęs prabėga, o iš paskos išbėgo kitas barsukas, bet mane pamatęs, nusuka laukan.
Atsipučiau ir vėl lėtai slenku link šernų. Suskaičiuoju, kad jų yra dešimt. Staiga pastebiu, kad tarp manęs ir šernų atsirado stirninas, turbūt tas pats, kurį ganiau visą vakarą ir kurį prašoviau. Kol galvojau ką daryti, kaip ir iš kokios pusės jį apeiti, stirninas dingo be triukšmo, o svarbiausia be lojimo.
Jau suskaičiuoju, kad šernų yra penkiolika. Lėtai sėlinu artyn, vis pasižiūrėdamas per termovizorių. Gerai, kad man iš dešinės augo nedidelės pušaitės ir buvo gera priedanga. Jau girdžiu kaip jie kriuksi ir kaip visai netoli, nutariau, kad pakaks sėlinti, kad atstumas geras ir reikia bandyti medžioti. Pasistatau trikojį, ramiai padedu šautuvą, prisitaikau, per optiką matau juodulius. Vienas šerniokas gerai šonu stovi, spaudžiu gaiduką…, trenksmas, įjungiu prožektorių, bet laukas jau tuščias ir net nežinau kurion pusėn nubėgo šernai. Greitai iš kišenės išsitraukiu termovizorių ir apsidairau, bet aplinkui tuščia, šernų nėra. Pažiūriu į šūvio vietą, – šviečia balta dėmė…
Medžioklei valio!
