Žyma: Medžioklės įstatymas

Medžiotojų būreliams priekaištaujant, kad jie verčiami priimti į savo gretas smulkius ūkininkus, kurių žemėse jie medžioja, Seimas nusprendė, kad tokios prievolės nuo kitų metų nebeliks.

Seimas taip pat leido stambiems žemės ir miškų savininkams atsiskirti nuo esamų medžioklės plotų ir inicijuoti naujus bei panaikino medžiotojų sąvadą.

Seimas antradienį priėmė tai numatančias Medžioklės įstatymo pataisas: už balsavo 69, prieš – 5, o susilaikė 24 parlamentarai.

Seimas leido ne mažiau kaip 1 tūkst. ha bendro ploto žemės ar miško sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, turintį savininką inicijuoti naujo medžioklės ploto kūrimą. To padaryti jie negalėtų, jeigu buvęs plotas dėl pertvarkos sumažėtų iki 1 tūkst. ha.

„Leidžiam performuoti medžioklės plotus, nes jie dabar yra labai uždari, patekti į medžioklės plotą yra labai sunku, o dabar stambūs žemės savininkai galės formuoti savo medžioklės plotus“, – BNS sakė Aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas.

Leidimą dėl naujo medžioklės ploto kūrimo duos Aplinkos ministerija.

Kita pataisa numato, kad medžioklės ploto visų sklypų turėtojai galės būti priimami į būrelį. Jeigu būrelis atsisakys kažkurį savininką priimti, vis tiek turės jam leisti medžioti, o jis turės sudaryti atskirą sutartį.

Šios nuostatos galios tik tiems žemės ir miško savininkams, kurie turės daugiau negu 15 ha sklypą.

Dabar nepriimti į būrelį iki 100 ha turintys ūkininkai negali medžioti net savo žemėje.

Seimas taip pat panaikino medžiotojų sąvadą. Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos, duomenys apie medžiotojus būtų policijos duomenų bazėje.

Iki šio šiame sąvade buvo kaupiami duomenys apie medžiotojų organizacijai priklausančius medžiotojus, apie teisės medžioti suteikimą arba panaikinimą, medžiotojams suteiktas kvalifikacijas, skirtas nuobaudas, medžiotojo bilieto paėmimą.

Šaltinis

Kiek aš pamenu, tokio skaičiaus medžioklės įstatymo pakeitimų projektų dar nesu matęs…; susidaro toks įspūdis, kad kiekvienas save gerbiantis seimo narys būtinai turi ką nors pakeisti medžioklės įstatyme, nes kitaip „negalės ramiai miegoti”.

Šiandien turime tokią situaciją – ant Seimo narių stalų suguldyti nekantriai laukia net septyni medžioklės įstatymo pakeitimo projektai ir pasiūlymai!  Pavyzdžiui, E. Gentvilas siūlo priimti į medžioklės klubus visus žemės savininkus, kurie turi ne mažiau kaip 50ha miško ar ūkio paskirties žemės ir t.t… Paskaitykite! Manau tikrai rasite įdomių dalykų ir bus aišku, kas su kuo už stalo sėdi…

O mes norėtume išgirsti jūsų nuomonę, kuriuos projektus reikėtų mesti į šiukšlių dėžę, o kuriuos jūs palaikytumėte. Savo nuomonę galite išreikšti balsuodami už vieną iš projektų ir rašydami komentarus.

[megapoll id=”11″]

Antradienį Seime vėl buvo balsuojama dėl Konstitucijai prieštaraujančio Medžioklės įstatymo pakeitimo. Už naująjį Medžioklės įstatymą balsavo 82 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė – 9, tad Medžioklės įstatymas patvirtintas be pakeitimų.

Prieš Medžioklės įstatymo pakeitimų tvirtinimą, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Valentinas Stundys priminė, jog balsavime dalyvauti neturėtų Bronius Bradauskas – vienas turtingiausių Seimo narių ir prisiekęs medžiotojas.

Už įstatymo priėmimą be pakeitimų pasisakė ir opoziciniai konservatoriai.

Bandymai priimti įstatymo pataisas prasidėjo dar balandžio mėnesį. Galiausiai tik po antro balsavimo, balandžio 25 d., įstatymas buvo nežymia persvara priimtas, tačiau balsavimas baigėsi sąmyšiu – dešinieji užsipuolė nusišalinti turėjusį socdemą, medžiotoją Bronių Bradauską, o paskui ėmė tvirtinti, kad aplinkos ministras, „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis balsavo nebūdamas Seimo salėje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė gegužės 3 d. vetavo įstatymą, motyvuodama neskaidriu balsavimo procesu ir galimais teisinių procedūrų pažeidimais bei grąžino jį persvarstyti Seimui nepateikusi pakeitimų.

Gegužės 9 d. pakartotinai balsuojant pritarti pataisoms nebepavyko, nes balsavimui neužsiregistravo daugiau nei pusė Seimo narių. Neužtekus balsų, liko galioti buvęs Medžioklės įstatymas su Konstitucijai prieštaraujančiomis pataisomis.

Konstitucinis teismas (KT) dar 2005 m. yra išaiškinęs, kad Medžioklės įstatyme įteisintas leidimas medžiotojams medžioti privačioje žemėje be jos šeimininko sutikimo pažeidžia Konstituciją. Keistina nuostata, kad privataus miško savininkas gali uždrausti medžioti jo valdoje tik tuo atveju, jeigu medžioklės metu žemės ūkio pasėliams arba miškui daroma žala.

Priimtos Medžioklės įstatymo pataisos be apribojimų leidžia medžiotojų būrelių nariais tapti privačios žemės sklypo savininkams, kurie medžioklės plote turi daugiau nei 100 hektarų miško arba dirbamos žemės. Tokie nauji nariai į medžiotojų būrelius būtų priimami per mėnesį.

Vieno medžioklės ploto dydis negalėtų būti mažesnis negu 1 tūkst. hektarų.

Skaičiuojama, kad šiuo metu miškų savininkų yra apie 240 tūkst., daugelis jų – smulkūs, valdantys po kelis hektarus. Medžiojančių medžioklės plotuose yra maždaug 30 tūkst.

Šarūnas Černiauskas; Paulius Paulaitis

Nors šiuo metu dėl nesusirinkusios Seimo narių daugumos balsavime liko galioti senasis Medžioklės įstatymas, siūlytas jo pakeitimų projektas nestumiamas į šalį. Prie jo planuojama grįžti artimiausiu metu ir siekti, kad jam būtų pritarta. Aplinkos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas GRYNAS.lt teigė, kad šio įstatymo priėmimas jau tampa principo reikalu.

Po šešių balsavimų jaučia lengvą pyktį
„Šiuo metu rengiu prašymą etikos procedūrų komisijai. Pagal mane mes turime dar kartą grįžti prie to įstatymo ir dar kartą balsuoti. Paskutiniame balsavime prezidentė grąžino įstatymą be pataisų, tiktai dėl to, kad buvo statutiniai pažeidimai kreipiuosi į etikos komisiją, kad jie priimtų sprendimą ir prašysiu, kad dar kartą būtų traukiama į darbotvarkę ir balsuojama dėl medžioklės ir ją lydinčių įstatymo paketo“, – situaciją komentavo A. Salamakinas.

Nors iki šiol vykę visi balsavimai buvo bevaisiai, Seimo narys A. Salamakinas sakė tikintis, kad ketvirtąjį kartą balsuojant sutarimas vis dėlto bus rastas.

„Tikrai nubalsuosime už tą įstatymą, nes dabar pas mane ateina jau ir miškų savininkai, kurie turi virš 100 ha. Jie patys prašo, kad tas įstatymas būtų priimtas. Miškų savininkų lyderiai aišku norėjo gauti absoliutą, viską, kaip prašė, kad turėtų hektarą ar du ir jau galėtų ir medžioti, ir rengti komercines medžiokles.

Aš pasakiau, kad jie visuomet žiūrėtų, kaip gauti mažiau, o ateityje žiūrėsime, kaip tas įstatymas veiks, kitaip negausime nieko. Taip ir išėjo. Matyt jie įtikino opoziciją, kad blokuotų tuos įstatymus, bet dabar patys eiliniai miškų savininkai skambina ir prašo, kad tas įstatymas būtų priimtas. Manau, kad tai paveiks. Galvoju, kad gal po poros savaičių jis vėl bus darbotvarkėje ir vėl balsuosime ir tikiuosi, kad bus tas 71 balsas”, – dėstė Aplinkos komiteto pirmininkas.

Esu truputį užpykęs, po tų penkių ar šešių balsavimų pasakiau, kad šis įstatymas aštuoni metai gulėjo prieš mane buvusių komiteto pirmininkų stalčiuose ir niekas nesiryžo nieko daryti. Mes tikrai labai daug laiko sugaišome, ir nervų ir pasitarimų, kol radome kompromisą ir parengėme projektą. Čia jau tampa principo reikalu tą įstatymą priimti.
A. Salamakinas

Anot jo, įstatymą priimti dar iki rudens sesijos svarbu ir dėl to, kad naujo Medžioklės įstatymo poįstatyminiai aktai numato vilkų padarytų nuostolių kompensaciją ūkininkams.

„Vilkai pradeda savo vaikus mokyti medžioti spalio mėnesį, jeigu mes nepriimsime įstatymo pavasario sesijoje, o per metus yra papjaunama apie 250 žmonių galvijų, jie negaus kompensacijos. Šiuo aspektu įstatymas turi būti priimtas iki pavasario sesijos pabaigos, kad dar būtų parengti poįstatyminiai aktai, kad nuo spalio 1 d. ūkininkai galėtų gauti kompensacijas“, – priminė A. Salamakinas.

Pašnekovas neslėpė dedantis visas viltis tik į esamą įstatymo projektą ir naujų pasiūlymų, plano B nepavykus planui A neturi: „ Esu truputį užpykęs, po tų penkių ar šešių balsavimų pasakiau, kad šis įstatymas aštuoni metai gulėjo prieš mane buvusių komiteto pirmininkų stalčiuose ir niekas nesiryžo nieko daryti. Mes tikrai labai daug laiko sugaišome, ir nervų ir pasitarimų, kol radome kompromisą ir parengėme projektą. Čia jau tampa principo reikalu tą įstatymą priimti. Galvoju, kad pavyks srategija A ir pavyks nubalsuoti už“, – mintimis dalijosi A. Salamakinas.

Primena ūkininkų atsakomybę
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys antrino A. Salamakinui sakydamas taipogi neprarandantis vilčių, kad nubalsavus už naują Medžioklės įstatymą ūkininkai dar šiemet galėtų sulaukti kompensacijų už vilkų padarytą žalą jų galvijams. Tiesa, specialistas priminė, kad net ir įteisinus įstatymą, turės būti numatytas apsaugos mechanizmas: „Kai bus priimtas įstatymas, reikės priimti ir atskirą įstatymą žalos atlyginimo tvarkai. Taip jau būna gyvenime, kad neatsirastų ir piktnaudžiavimo atvejų“.

L. Budrys svarsto, kad turėtų būti numatomos ir galvijų savininkų tam tikros pareigos. Kitais žodžiais tariant, bus siekiama, kad pats savininkas maksimaliai stengtųsi apsaugoti savo turtą ir tik tokiomis aplinkybėmis, kurių neįmanoma išvengti, ūkininkui būtų galimybė žalos atveju gauti kompensaciją.

„Įstatymas nustato tik pagrindinius principus, o paskui visos tvarkos, metodikos, taisyklės tvirtinamos arba atitinkamos ministerijos ministro įsakymu, arba kelių ministrų – šiuo atveju, ko gero, bus dviejų ministrų – Aplinkos ir Ūkio nutarimu. Kai tik bus pasirašytas įsakymas, iš karto pakoreguosime jau dabar esančias medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo vykdymo metodikas“, – tolimesnius teisinius žingsnius aptarė L. Budrys.

Pagal oficialius skelbiamus įkainius yra įvertinama gyvulio kaina ir teikiamas protokolo išrašas savivaldybei, o savivaldybė per 10 dienų po protokolo pateikimo turi atlyginti ūkininkui padarytą žalą.
L. Budrys

Šios metodikos, kaip atskleidė L. Budrys, šiuo metu yra peržiūrimos ir koreguojamos, tikslinami terminai, žalos paskaičiavimo metodikos.

„Kiekvienoje savivaldybėje veikia sudaryta medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos paskaičiavimo komisija, į kurią įeina įvairių institucijų atstovai – tiek žemės savininkai, tiek valdytojai, veterinarijos specialistai, medžiotojų atstovai, aplinkosaugos atstovai. Kiekvieną įvykį komisija turės aprašyti ir įvertinti. Pirmoje eilėje turės įvertinti, ar tikrai vilkų žala padaryta, nes dažnai būna visokių spekuliacijų. Komisija įvertina, ar buvo imtasi prevencinių priemonių – ar buvo pievos aptvertos. Pagal oficialius skelbiamus įkainius yra įvertinama gyvulio kaina ir teikiamas protokolo išrašas savivaldybei, o savivaldybė per 10 dienų po protokolo pateikimo turi atlyginti ūkininkui padarytą žalą“, – apie galimą žalos atlyginimo mechanizmą svarstė L. Budrys.

Pasitikslinus, ar Lietuva negalėtų tikėtis kompensacijų iš Europos Sąjungos (ES), pašnekovas patikslino, kad tokios alternatyvos nėra: „ Didieji europinių dalykų žinovai kažkur pasiskaito ar viena ausimi išgirsta ir paskui deklaruoja visuomenei, kad jie viską žino ir klaidina visuomenę. Jokių kompensacijų už saugomą gyvūną ES neišmoka. Galima tiktai kreiptis dėl prevencijos, apsaugos priemonių, bet tai nėra taip paprasta. Nė viena šalis negauna jokių kompensacijų ir jokios kompensacijos nenumatomos“, – sakė AM Gamtos apsaugos departamento direktorius.

Kiek iš viso lėšų gali prireikti išmokėti ūkininkams, jeigu įstatymas bus priimtas, L. Budrys pasakyti negalėjo. Iki šiol nebuvo tokios praktikos, todėl ir tikslių skaičių, kiek galvijų kasmet praranda ūkininkai dėl vilkų kaltės savivaldybės neturi.

Autorė: Rūta Levickaitė

Seimui ketvirtadienį neužteko balsų nei patvirtinti neseniai priimtų Medžioklės įstatymo pataisų, nei priimti prezidentės veto. Todėl lieka galioti dabartinis Medžioklės įstatymas.

Už įstatymo priėmimą be pakeitimų balsavo 67 Seimo nariai, tiek pat balsų buvo ir už jo priėmimą su prezidentės pasiūlytais pakeitimais.
Pagal Seimo statutą (daugiau…)

Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė Prezidentės veto dėl medžioklės įstatymo, nors antradienį Seimas buvo nusprendęs jį atmesti ir grąžinęs svarstyti į komitetus.

Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas pabrėžė, jog Prezidentė nepateikė jokių siūlymų, kaip galima būtų tobulinti šį įstatymą. Jai užkliuvo balsavimo tvarkos pažeidimai – už Aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį balsavo jo „kaimynai“ ir tik tokiu būdu buvo surinktas reikiamas balsų skaičius (71 Seimo nario balsas) įstatymo priėmimui.

Be to, už įstatymą balsavo Bronius Bradauskas, kuris yra Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas ir žadėjo nuo balsavimo nusišalinti.

Dar anksčiau įstatymas buvo nepriimtas dėl nepakankamo skaičiaus Seimo narių.

Pagal šį Medžioklės įstatymą žemės savininkų siekta teisė medžioti bus suteikta tik 100 hektarų žemės turintiems žemės savininkams. Dalis savininkų, žinoma, liko nepatenkinti šiuo punktu, tačiau pasak Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Algimanto Salamakino, dabar ką nors pakeisti nėra galimybės.

Prezidentės veto Aplinkos apsaugos komitete buvo pritarta vienbalsiai.

„Siūlome, kad būtų balsuojama iš naujo, kad nebūtų pažeistas Seimo statutas, kad dalyvautų tikslus Seimo narių skaičius. Prezidentė neteikė pataisų įstatymui. O Seimas turi vieną teisę – arba pritarti įstatymui, arba jį atmesti. Na, atmetinėti nėra labai ką. O Seimo nariams neleidžiama teikti kažkokių pataisų“, – kalbėjo A. Salamakinas.

Paklaustas, kodėl į taip sunkiai išgryninto, tiek pataisų siūlymų ir diskusijų visuomenėje sukėlusio įstatymo priėmimą niekaip nesusirenka Seimo dauguma, A. Salamakinas pripažino, jog jam gėda už kolegas.

„Kaltas Seimo narių nedrausmingumas. Ypač priėmimuose, kai jau priimamas įstatymas, reikia privaloma tvarka dalyvauti posėdyje. Gal čia jaunų parlamentarų toks principas – ak, kažkur pakvietė, kažkur nubėgsiu, kažkur išeisiu. Kaip valdančios daugumos atstovui man truputį gėda, kad turint 87 valdančiosios daugumos atstovus Seime mums sudėtinga surinkti 71-ą, kurie turi dalyvauti įstatymo priėmime“, – teigė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

Seimas atmetė šalies vadovės Dalios Grybauskaitės veto daug diskusijų Seime sulaukusioms Medžioklės įstatymo ir jį lydinčių įstatymų pataisoms.

Už tai, kad prezidentės vetuotos pataisos būtų laikomos nepriimtomis ir liktų galioti anksčiau nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti medžioklės reglamentavimo tvarka balsavo 31 Seimo narys, prieš – 45, susilaikė 9 (daugiau…)