Spalio 14 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė Medžioklės įstatymo 8 straipsnio pakeitimo projektui XVP-1207. Pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui siūloma jį tobulinti pagal Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Posėdyje taip pat pasiūlyta sujungti du susijusius projektus ir Seimui pateikti vieną bendrą įstatymo projektą.
Pataisomis siekiama spręsti medžioklės plotų naudotojams kylančią problemą: įgyvendinant valstybei svarbius projektus ar plečiant teritorijas, kuriose medžioti draudžiama, jų naudojami plotai gali sumažėti dėl nuo pačių naudotojų nepriklausančių sprendimų.
Kaip nurodoma Vyriausybės kanceliarijos parengtoje projekto vertinimo pažymoje, istoriškai susiformavęs medžioklės plotų vienetas tokiu atveju gali tapti mažesnis nei įstatyme nustatyta 1 000 hektarų riba. Tai kelia jo panaikinimo riziką ir ginčus dėl tolesnio plotų formavimo, nors naudotojai nėra padarę pažeidimų.
Susijusiu projektu XVP-1569 siūloma prarastą teritoriją pirmiausia kompensuoti kitu naudotojo neturinčiu medžioklės plotu. Jeigu tokios galimybės nebūtų, jau egzistuojančiam medžioklės plotų vienetui būtų leidžiama išlikti mažesniam nei 1 000 hektarų. Taip pat siekiama nustatyti, kad valstybės poreikiams paimta žemė ar įsiterpusi teritorija, kurioje medžioti draudžiama, nesuardytų vieneto vientisumo.
Kaimo reikalų komiteto posėdyje pasiūlyta projektą XVP-1569 prijungti prie XVP-1207. Aplinkos ministerijos atstovas išsakė pritarimą XVP-1569 ir paaiškino, kad tai ankstesnio projekto variantas, pataisytas atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Svarstant šį projektą komitetas bendru sutarimu pritarė aštuonioms departamento pastaboms.
Diskusijoje aptartas ir medžioklės plotų ribų nustatymo aiškumas. Kalbėta apie saugomose teritorijose taikomus draudimus bei apribojimus ir poreikį nuosekliau suderinti reguliavimą būsimoje Medžioklės įstatymo redakcijoje. Konkretaus naujo ribų apibrėžimo pateiktoje posėdžio ištraukoje nepatvirtinta.
Kaimo reikalų komitetas šiuos projektus svarsto kaip papildomas komitetas. Toliau juos nagrinės pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas. Komiteto pritarimas dar nekeičia galiojančios tvarkos – siūlomos nuostatos turi pereiti likusius teisėkūros etapus.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas spalio 7 d. vienbalsiai pritarė Medžioklės įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma drausti laikyti, gaminti, pirkti ar parduoti gyvūnų galūnes suspaudžiančius spąstus ir medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti skirtas kilpas. Komitetas pateikė patobulintą projektą XVP-1445(2), kuriame taip pat tikslinama pareiga medžioklėje turėti dokumentus.
Projekte numatyta galūnes suspaudžiančius spąstus aiškiai įrašyti į draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių sąrašą. Jų ir kilpų laikymo, gaminimo, pirkimo bei pardavimo draudimas būtų įtvirtintas atskirame įstatymo straipsnyje. Išimtis numatyta šių įrankių eksponavimui muziejuose ir edukaciniuose renginiuose.
Siūlomos nuostatos apima būtent gyvūnų galūnes suspaudžiančius spąstus, todėl jų nereikėtų suprasti kaip visų rūšių spąstų draudimo.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad pataisomis siekiama sustiprinti aplinkos apsaugos kontrolę ir užkirsti kelią prekybai nehumaniškais gaudymo įrankiais. Projektą parengė Seimo narys Linas Jonauskas kartu su Aplinkos ministerija.
Vertindamas pirminį projektą, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pažymėjo, kad galūnes suspaudžiančių spąstų naudojimą jau draudžia tiesiogiai taikomas Europos Sąjungos reglamentas. Todėl papildomą naudojimo draudimą įstatyme jis laikė pertekliniu.
Komitetas šiai pastabai pritarė iš dalies ir draudimą laikyti, gaminti, pirkti bei parduoti šiuos įrankius perkėlė į atskirą straipsnį. Komiteto argumentuose nurodyta, kad Medžioklės įstatymas nesuteikia aplinkos ministrui įgaliojimų nustatyti tokius apyvartos apribojimus, todėl Medžioklės taisyklėse įtvirtinto draudimo laikyti ar parduoti kilpas teisėtumas gali būti ginčijamas teisme.
Lydinčiu Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektu XVP-1446 siūloma už kilpų ir galūnes suspaudžiančių spąstų laikymą, gaminimą, pirkimą ar pardavimą, išskyrus numatytą eksponavimo išimtį, nustatyti 600–1 700 eurų baudą. Šias siūlomas sankcijas Seimas pristatė rugsėjo 24 d. pranešime.
Kita pataisų dalis susijusi su medžioklės dokumentais. Vietoje pareigos medžiojant su savimi turėti medžiotojo bilietą ir kitus nustatytus dokumentus siūloma įrašyti pareigą turėti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytus dokumentus. Aiškinamajame rašte šis pakeitimas siejamas su dokumentų skaitmeninimu.
Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad skaitmeninius medžiotojo bilietus ir elektroninius medžioklės lapus galima naudoti jau pagal galiojančią tvarką, todėl pakeitimą laikė netikslingu. Komitetas šiai pastabai nepritarė: jo vertinimu, formuluotę reikia patikslinti dėl teisinio aiškumo ir suderinti su kitų įstatymų nuostatomis. Taigi projektu nesukuriama pati galimybė naudoti elektroninius medžioklės dokumentus.
Teisingumo ministerijos siūlymui papildyti įstatymo priedą nuoroda į galūnes suspaudžiančių spąstų naudojimą draudžiantį ES reglamentą komitetas pritarė.
Už komiteto sprendimą balsavo septyni nariai, prieš balsavusių ir susilaikiusių nebuvo. Projekte siūloma nustatyti, kad pataisos įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d., o aplinkos ministrui įgyvendinamuosius teisės aktus priimti iki 2026 m. gruodžio 31 d. Komiteto pritarimas dar nereiškia, kad pataisos priimtos: galutinis sprendimas priklausys Seimui.
Seimas rugsėjo 24 d. po pateikimo pritarė Medžioklės įstatymo pataisų projektui XVP-1569. Juo siūloma apsaugoti medžioklės plotų naudotojus, kai jų naudojamos teritorijos sumažėja dėl ypatingos valstybinės svarbos projektų arba saugomų teritorijų plėtros.
Gegužės 28 d. įregistruotą projektą pateikė dešimties Seimo narių grupė. Juo numatoma keisti Medžioklės įstatymo 8 ir 10 straipsnius.
Projektą pristatęs Martynas Gedvilas atkreipė dėmesį, kad medžioklės plotų vienetas paprastai turi būti ne mažesnis kaip 1 000 hektarų. Valstybei paėmus dalį teritorijos arba joje uždraudus medžioti, naudotojai gali netekti dalies plotų dėl nuo jų nepriklausančių sprendimų.
Siūloma prarastą teritoriją pirmiausia kompensuoti kitu naudotojo neturinčiu medžioklės plotu. Jeigu tokios galimybės nebūtų, jau egzistuojančiam medžioklės plotų vienetui būtų leidžiama išlikti mažesniam nei 1 000 hektarų.
Taip pat siūloma nustatyti, kad valstybės poreikiams paimta žemė arba teritorija, kurioje medžioti draudžiama, nesuardytų medžioklės plotų vieneto vientisumo.
Už projektą po pateikimo balsavo 69 Seimo nariai, vienas buvo prieš, 20 susilaikė. Pagrindiniu jį svarstyti paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas. Seimo pranešime tolesnis svarstymas plenariniame posėdyje numatytas gruodžio 1 d.
Pritarimas po pateikimo reiškia, kad projektas perduotas toliau svarstyti. Siūlomos nuostatos šiuo balsavimu netapo galiojančiu įstatymu.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (toliau – LMŽD) susipažino su LR aplinkos ministerijos Medžioklės tvarkymo konsultacinei tarybai pateiktu LR medžioklės įstatymo (toliau – MĮ) pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas).
Kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, Projekto tikslas yra „<..> sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti skaitmenines priemones ir paslaugas medžioklės srityje, tobulinti teisines nuostatas, galinčias sudaryti prielaidas korupcijai <..>“.
Tačiau Projekte siūlomi pakeitimai yra skuboti ir teikiami neatlikus net minimaliausios teisinės ir faktinės jų galimų pasekmių analizės pagrįstumo bei proporcingumo požiūriu.
Projekto nuostatomis siūloma suteikti teisinį pagrindą atimti iš medžioklės plotų naudotojo teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius (pvz. tikslingai „suintensyvintų“ patikrinimų metu nustatytų pažeidimų pagrindu) ne dėl paties medžioklės plotų naudotojo, bet dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Projektu taip pat siūloma įtvirtinti objektyvią (be kaltės) medžioklės plotų naudotojo atsakomybę už neaiškiais kriterijais vadovaujantis nustatytos „didžiausios leistinos elninių žvėrių tankumo miškuose normos“ nepaisymą ar nurodymo likviduoti stumbrų populiacijos perteklių neįvykdymą. Nėra aišku, kaip šie didelį teisinį neapibrėžtumą lemiantys siūlymai prisideda prie Projekto tikslo sumažinti korupciją įgyvendinimo.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Virginijus Kantauskas
LMŽD nuomone, Projekto rengėjai turėtų aiškiai ir atvirai deklaruoti Projektu siekiamus legalizuoti veiksmus medžioklės dokumentacijos skaitmenizavimo srityje, o ne rūpintis meškų ir lūšių daromos žalos atlyginimu ar priminti suinteresuotoms šalims apie jų ir taip turimą galimybę sudaryti civilines sutartis dėl žalos atlyginimo.
Dėl kai kurių Projekte siūlomų įtvirtinti teisinio reguliavimo aspektų pasisakome išsamiau.
Dėl skaitmeninių priemonių medžioklėje taikymo
Sutinkame su Projekto aiškinamajame rašte dėstoma pozicija, jog fizinės formos medžioklės dokumentų – medžiotojo bilieto ir licencijų išdavimas ir naudojimas neatitinka šiuolaikinės procesų skaitmenizavimo ir efektyvaus duomenų tvarkymo tendencijos. Tačiau LMŽD įžvelgia grėsmę, jog šiuo metu efektyviai veikianti medžioklės organizavimo sistema, kai už medžioklės duomenų tvarkymą medžioklės lapų pagrindu atsakingi yra medžioklės plotų valdytojai, bus pakeista neproporcinga medžioklėse dalyvaujančių subjektų kontrole duomenų apie medžiokles tvarkymą centralizavus kuriamų e-sistemų pagrindu.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma: „Spendžiant dėl 2019 m. panaikinto medžiotojų sąvado atsiradusias problemas, susijusias su duomenų medžioklės kontrolei užtikrinti valdymu, aplinkos ministras įpareigojamas įsteigti medžioklės duomenų valstybės informacinę sistemą arba organizuoti medžioklės duomenų kaupimą susijusiose informacinėse sistemose.“
Pastebime, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra įvardijamos po panaikinto medžiotojų sąvado tariamai atsiradusios problemos.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vykdomasis direktorius Laimonas Daukša
Nepaisant to, tikėtina, jog siekiant šias menamas problemas spręsti, Projektu siūloma numatyti, kad LR aplinkos ministerija: I) nustato medžiotojų registravimosi į medžioklę ir laimikio apskaitos reikalavimus; II) steigia medžioklės duomenų valstybės informacinę sistemą arba organizuoja medžioklės duomenų kaupimą susijusiose informacinėse sistemose.
Siekiant užtikrinti kiekvieno asmens konstitucinę teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, valstybinės institucijos privalo asmens duomenis tvarkyti garantuojant, kad jų žinioje esantys duomenys būtų tvarkomi griežtai laikantis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.
Nei Projekte, nei Projekto aiškinamajame rašte nėra tiksliai įvardijama, kokius duomenis, kokiu tikslu, tvarka ir apimtimi ketinama tvarkyti centralizuotai kuriamų e-sistemų pagrindu.
Kalbant apie skaitmeninį (elektroninį) medžiotojo bilietąmanome, kad medžiotojo bilietas turi turėti materialią formą ir nesvarbu, ar tai popierinė knygelė, ar plastikinė kortelė, bet esant vien skaitmeniniam variantui, medžioklės vadovas neturės galimybės įsitikinti, ar atvykęs į medžioklę asmuo turi teisę medžioti apskritai. Kita situacija, kada reikalinga fiziškai su savimi turėti medžiotojo bilietą, tai vykstant medžioti svetur į kitas šalis.
Jeigu būtų nepaisoma irsteigiama medžioklės duomenų valstybės informacinė sistema, per kurią išduodami skaitmeniniai (elektroniniai) medžiotojo bilietai, LMŽD kaip medžiotojų duomenų tvarkytojas ir medžiotojų atstovas, pageidautų gauti prieigą prie medžiotojų registro duomenų, prisiimant konfidencialumo, asmens duomenų tvarkymo ir neatskleidimo tretiesiems asmenims įsipareigojimus.
Kaip nurodyta Projekto lyginamajame variante, „ <..> Aplinkos ministerija: 1) tvirtina Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose nustato: <…> medžiotojų registravimosi į medžioklę ir laimikio apskaitos reikalavimus <..>“. Manome, kad tai perteklinis reglamentavimas ir nesuprantame, kodėl LR medžioklės įstatyme reikia išskirti medžiotojų registravimosi į medžioklę ir laimikio apskaitos reikalavimus, kai aplinkos ministerija bet kada gali keisti šias tvarkas. Medžiotojų registravimosi į medžioklę ir laimikio apskaitos reikalavimus, kaip ir dabar, aplinkos ministras gali nustatyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Tačiau, jei prisidengiant šiuo punktu planuojama steigti medžioklės duomenų valstybinę informacinę sistemą (BĮIP) ir taip įpareigoti medžiotojus naudoti elektroninį lapą, kategoriškai prieštaraujame šios sistemos įdiegimui ir šio punkto įteisinimui LR medžioklės įstatyme.
Dauguma užsienio valstybių apskritai atsisako medžioklės lapo – net ir popierinio, o Lietuvos medžiotojams norima „iš viršaus“ nuleisti analogų neturinčią ir, galimai, asmens duomenų apsaugos įstatymą pažeidžiančią elektroninę medžiotojų registravimosi į medžioklę sistemą. Tai atskleidžia 2020 m. gruodžio 11 d. LR Seimo nutarimas Nr. XIV-72 „Dėl aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos vyriausybės programos 162.5. punktas, „<..> Įvesime elektroninius medžioklės lapus, kurie realiuoju laiku būtų pasiekiami kontrolę vykdančioms institucijoms <..>“. Šis reguliacinio pobūdžio teisinis reglamentavimas, diegiant skaitmeninius kontrolės metodus, supaprastina aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tačiau pažeidžia Konstitucines teises laisvai judėti, turėti poilsį ir laisvalaikį.
Pvz. Latvijoje medžioklės lapas yra labiau akto formos, kurio nereikia pažymėti medžioklės plotų naudotojo antspaudu ar, juolab, registruoti ir žymėti valstybinėje institucijoje. Kaimyninėje šalyje medžioklės lapas naudojamas tik trimis atvejais:
kai medžioklei naudojamas naktinis arba termovizorinis taikiklis;
kai medžioklės metu medžioklinis ginklas perduodamas kitam asmeniui;
medžioklių su varovais metu.
Visais kitais atvejais, medžioklės lapas kaimyninėje Latvijoje nei pildomas, nei pasirašomas.
Analizuojant mūsų šalies situaciją, akcentuojame, kad Lietuvos miškingose teritorijose, mažiau urbanizuotose ir nutolusiose bei atokesnėse vietovėse nėra judriojo telefoninio ryšio, jau nekalbant apie mobilųjį internetą. Mūsų duomenimis, apie 115 medžioklės plotų vienetų patenka į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio ruožo teritoriją, kurioje apskritai blokuojamas judrusis telefoninis ryšys ir mobilusis internetas.
Telefoninio judriojo ryšio ar interneto nebuvimas negali kelti problemų pildant medžioklės dokumentaciją ar sudaryti prielaidas įvykdyti netyčinį medžioklės reikalavimų pažeidimą. Be kita ko, elektroninių sistemų neprieinamumas ar nepakankami išmaniųjų prietaisų naudojimo gebėjimai, neturėtų apriboti senyvo amžiaus asmenų teisės medžioti.
Elektroninis medžioklės lapas, mūsų nuomone, galėtų būti kaip periodinės suvestinės pateikimas (pvz. kas mėnesį ar ketvirtį), bet ne kaip kiekvienos medžioklės būtinoji dalis prieš pradedant medžioklę, kaip yra dabar su popieriniu lapu. Elektroninis medžioklės lapas gali būti sudėtingai naudojamas dėl ryšio, informacinių technologijų žinių, informacinių įrenginių techninių savybių trūkumų. Aiškinamajame rašte įvardinta „Biologinės įvairovės informacinės platforma – BĮIP“ galėtų būti naudojama tik duomenų kaupimui, statistikos pateikimui, duomenų analizei ir panašiai.
Atsižvelgiant į aukščiau įvardintas aplinkybes, Projekto rengėjams siūlome patikslinti Projekto nuostatas aiškiai įvardinant, kokius medžioklės duomenis ketinama rinkti centralizuotai ir kokiu tikslu, tvarka bei apimtimi tai ketinama daryti. Šių aspektų sureguliavimas poįstatyminiais teisės aktais prieštarautų asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms ir suteiktų nepagrįstai neribotą diskreciją LR aplinkos ministerijai bei jai pavaldžioms institucijoms.
Siūlytina bet kokius pakeitimus, lemiančius asmens duomenų tvarkymą, papildomai suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija.
LMŽD taip pat siūlytų išsamiai pristatyti (leidžiant praktiškai išbandyti) planuojamas diegti e-sistemas (jų posistemes) medžiotojų bendruomenei ir, tik gavus suinteresuotų šalių nuomonę, imtis teisėkūros iniciatyvų.
Kalbant apie medžioklės dokumentacijos skaitmenizavimo trūkumus, prioritetą keliame asmens duomenų apsaugai ir kibernetiniam saugumui.
Dėl elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų panaikinimo
LMŽD kategoriškai nesutinka su Projekte įtvirtintu siūlymu panaikinti Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatus.
Atrankinės medžioklės rekomendacijos Lietuvoje pradėtos taikyti nuo 1979 m., būtent nuo tada, kai nemažoje dalyje miškų jau buvo išnykę briedžiai, elniai ir šernai. Žvėrių populiacijų nykimas paskatino imtis priemonių kai kurioms gyvūnų rūšims išsaugoti. Būtent tai ir lėmė atrankinės medžioklės rekomendacijų atsiradimą mūsų šalyje. Lietuvos elninių žvėrių atrankos veteranai R. Baleišis, P. Bluzma ir L. Balčiauskas prisidėjo prie atrankinės medžioklės kūrimo ir 1987 m. išleido knygą Lietuvos kanopiniai žvėrys. 1995 m. K. Pėtelis sudarė informacinį leidinį „Medžioklės trofėjai“. 1997 m. gamtos mokslų daktaras Rimantas Baleišis sudarė pirmąjį Lietuvos medžioklės trofėjų registrą, kuriame buvo užregistruota daugiau kaip 4 tūkst. medžioklės trofėjų, įvertintų medaliais pagal CIC sistemą. Pažymėtina, kad šis registras vedamas iki šiol.
Deja, trofėjų apžiūros rezultatų analizei iš valstybės pusės buvo skiriama per mažai dėmesio ir laiko, todėl nenuostabu, kad Projektu apskritai siūloma atsisakyti atrankinės žvėrių medžioklės teisinio reguliavimo pagrindų.
Susidaro dviprasmiška situacija, kai gyviesiems ištekliams – žuvims ir gyvūnams norima taikyti skirtingus išteklių naudojimo standartus. Pagal šią dieną galiojantį reguliavimą, sugautoms žuvims taikomi kiekio, dydžio, svorio ir kiti reikalavimai, tačiau elniniams gyvūnams kažkodėl kokybinių ir minimalių dydžio parametrų norima atsisakyti. Taip pat reikėtų įvertinti, kad pagal gausą ir paplitimą vienas sumedžiotas gyvūnas nėra tolygus sugautai vienai žuviai.
Istoriškai matyti, kad atrankinės medžioklės raida prasidėjo prieš daugiau kaip 40 metų ir, LMŽD nuomone, jos atsisakyti būtų klaidinga. Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatai paremti tausojančios medžioklės principais. Vadovaujantis tausojančios medžioklės principų strategija, populiacijos tankis reguliuojamas iš jos pašalinant individus su mažiausiais fenotipiniais gyvūno požymiais, o, elgiantis priešingai arba medžiojant tik stipriausius populiacijos individus, reikšmingai keičiamos visos populiacijos trofėjinės vertės savybės. Pabrėžtina tai, kad Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatai, reglamentuojantys elninių žvėrių patinų atrankinį medžiojimą, buvo parengti siekiant vertinti ragų morfologiją pagal gyvūno amžių. Laikantis atrankinės medžioklės nuostatų, individų tarpe palaikoma aukšta genetinė kokybė.
Išanalizavus įvairių šalių mokslinių tyrimų rezultatus, matyti, kad tikslingai ir teisingai vykdoma atrankinė medžioklė turi reikšmingos įtakos įspūdingiems ir medaliais vertinamiems trofėjams. Atrankinė medžioklė yra tvarus populiacijos tvarkymo būdas, todėl, jos netaikant, gali kilti svarbių ekologinių ir evoliucinių pasekmių. Pavyzdžiui, pernelyg intensyvus tam tikros elninių gyvūnų rūšies išmedžiojimas gali paskatinti evoliucinius pokyčius, tokius kaip mažėjantis kūno svoris ir ragų dydis.
Atrankinės medžioklės nuostatai įpareigoja medžiotojus laikytis tam tikros disciplinos ir moralės, pasirenkant, kurį gyvūną medžioti, tokiu būdu išlaikyti sveiką medžiojamųjų gyvūnų populiaciją. Nelikus tvarkos, gali būti padaryta didelė žala laukinių gyvūnų populiacijai. Vykdant elninių žvėrių patinų atrankinę medžioklę, gerinama ir išlaikoma elninių žvėrių bandos kokybė.
Panaikinus elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatus, nebeliks ir kasmetinių medžioklės trofėjų apžiūrų, kurios ilgainiui tapo įprastiniu reiškiniu medžiotojų gyvenime. Medžioklės trofėjų apžiūros – puiki proga vienoje vietoje pamatyti didesnį kiekį medžioklės trofėjų, išklausyti medžioklės trofėjų ekspertų vertinimus, taip atnaujinant ir pagilinant savo žinias. Per daugelį metų pasikeitė požiūris ir į medžioklės trofėjų apžiūras. Nebeliko draudimų, griežtų reikalavimų ir baudimo principo, o dalyvavimas medžioklės trofėjų apžiūrose, tapo tikruoju medžiotojų mokymu. Vis labiau medžioklės trofėjų apžiūrose medžiotojai mokosi teisingai atrinkti žvėris, vertinti bendrą sumedžiojimo kokybę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, dėl elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų panaikinimo, manome, kad valstybei turėtų rūpėti jos išteklių genetinė kokybė, todėl kviečiame nekurti taisyklių prastinančių ir primityvinančių medžioklę, kenkiančių medžiojamųjų gyvūnų populiacijoms, jų genetikai ir sveikatingumui.
Dėl medžiojamų gyvūnų daromos žalos atlyginimo ir siūlymo atsisakyti licencijų briedžiams ir t. elniams
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektą rengti paskatino „<..> būtinybė efektyviau spręsti šių gyvūnų gausos sureguliavimo klausimus, sudaryti sąlygas greičiau ir paprastesne tvarka atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, taip pat nustatyti sąlygas, kaip atlyginama žala, jeigu medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitai nenustatomi.“
LMŽD turimais duomenimis, esama medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo sistema, nors ir netobula, veikia pakankamai efektyviai. LMŽD taip pat mano, kad MĮ turėtų būti aiškiai įtvirtinta, jog dalį (pvz. iki 5% pasėliams padarytos žalos) rizikos dėl medžiojamųjų gyvūnų padaromos žalos turėtų prisiimti ūkinę-komercinę veiklą vykdantys subjektai, nes ši rizika yra įprasta ir numatoma vykdant ūkinę veiklą medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosiose vietovėse.
Tokios nuostatos įtvirtinimas ženkliai sumažintų su žalos atlyginimu susijusią administracinę naštą išvengiant mažareikšmės žalos nustatymo procedūrų iniciavimo.
Projektu siūloma sudaryti galimybę medžioklės ploto naudotojui ir žalą patyrusiam asmeniui susitarti dėl žalos be savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti.
Šis siūlomas pakeitimas yra ydingas teisės požiūriu, kadangi ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą suinteresuotos šalys gali pagal LR civilinio kodekso nuostatas sudaryti susitarimą dėl medžiojamųjų gyvūnų žalos atlyginimo, kuris būtų jas įpareigojantis ir vykdytinas teismine tvarka.
Privalomas skatinimas suinteresuotoms pusėms aptarti susitarimo dėl žalos atlyginimo galimybę gali tik apsunkinti žalos atlyginimo procedūros iniciavimą administracine tvarka dėl formaliai prailgintos ir jokio rezultato suinteresuotų šalių neįpareigojančios pasiekti privalomos „ikiadministracinės“ procedūros etapo.
Be to, Projekte siūlomas teisinis mechanizmas, kaip atlyginama žala, kai elninių žvėrių limitai nenustatomi. Numatyta, kad medžioklės plotų naudotojas turėtų atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, jeigu medžioklės plotų vienete viršyta didžiausia leistina elninių žvėrių tankumo miškuose norma. Didžiausia leistina elninių žvėrių tankumo miškuose norma kiekvienam medžioklės plotų vienetui būtų palyginama su medžioklės plotų naudotojų atliekamos medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenimis. Kilus abejonių dėl medžioklės plotų naudotojų atliekamos medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenų tikslumo, aplinkos ministro įgaliota institucija pasitelktų nepriklausomus medžioklėtvarkos specialistus faktiniam žvėrių tankumui nustatyti.
Taigi, Projektu, be dabar galiojančios medžiojamųjų gyvūnų žalos atlyginimo tvarkos, taip pat siūloma nustatyti medžioklės plotų valdytojams pareigą palaikyti medžiojamųjų gyvūnų tankumą, neviršijantį nustatytos didžiausios leistinos jų tankumo normos. Šios normos nepalaikius, medžioklės plotų valdytojams tektų atlyginti medžiojamųjų žvėrių miško naudmenoms padarytą žalą.
Didžiausios leistinos medžiojamųjų gyvūnų tankumo normos objektyviai nustatyti nėra įmanoma. Medžioklės plotų valdytojams taikant civilinę atsakomybę trečiųjų asmenų hipotetiškai nustatytų didžiausių leistinų gyvūnų tankumo normų pagrindu, neabejotinai kils daugiau teisminių ginčų ne tik dėl apskaičiuotos žalos dydžio, bet ir dėl pačių normų ir (ar) jų nustatymo objektyvumo ir teisėtumo.
Siekiant išvengti didesnio teisinio netikrumo, siūlytina likti prie dabartinio elninių žvėrių medžioklės limitavimo modelio. LMŽD nepritaria, kad būtų atsisakyta licencijų (briedžiams, t. elniams) ir jų išdavimo tvarkos. Valstybės ištekliai – medžiojamieji gyvūnai – turi būti naudojami itin apdairiai. Apdairus išteklių naudojimas reiškia, kad gamtos ištekliai turi būti naudojami atsargiai ir atsakingai. Manome, kad medžioklė turi būti reglamentuojama ir vykdoma taip, kad nedarytų neigiamo poveikio jautrioms gyvūnijos rūšims, pvz. tokioms kaip briedžiai, užtikrintų gamtos ir gyvūnijos apsaugą ir kiek galima etiškesnį elgesį su medžiojamaisiais gyvūnais. Dabartinė elninių žvėrių limitų nustatymo tvarka užtikrina racionalų stambiųjų elninių gyvūnų gausos reguliavimą. Panaikinus elninių žvėrių limitus, gali būti neigiamai paveiktos briedžių ir t. elnių populiacijos.
Projekte taip pat numatyta, kad medžioklės plotų naudotojas turėtų atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ir tuo atveju, jei medžioklės plotų naudotojas per 3 mėnesius neįvykdo aplinkos ministro įgaliotos institucijos nurodymo paimti iš gamtos žalą darančius medžiojamuosius gyvūnus, kai šie gyvūnai kelia pavojų visuomenės sveikatai ir saugai, ar medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo tikslu.
Priėmus šias MĮ pataisas, medžioklės plotų valdytojams gali būti, pvz. nurodyta skubiai sureguliuoti „viršnorminę“ vilkų ar stumbrų populiaciją, ką objektyviai padaryti per 3 mėnesius gali būti neįmanoma. Nepaisant to, tokiu atveju valdytojai taptų atsakingais už visą nurodymo objektu esančių gyvūnų, pvz. stumbrų, padarytą žalą, kas nepagrįstai ribotų jų teises.
Galiausiai, Projekte siūloma numatyti, kad lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinamas žalos dydis, įsiteisėjimo dienos. Galimos situacijos, kai dėl objektyvių priežasčių (pvz. didelis priskaičiuotos žalos dydis, prasta medžioklės plotų valdytojo finansinė padėtis ir kt.) per tokį trumpą terminą žalos atlyginti būtų objektyviai neįmanoma.
Tokiu atveju, medžioklės plotų valdytojas netektų teisės naudoti gamtos išteklius, o to priežastimi buvusi medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala apskritai nebūtų atlyginta.
Toks siūlomas reguliavimas taip pat prieštarauja LR civilinio proceso kodekso nuostatoms, suteikiančioms teisę teismui sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti.
Svarbu, kad teismui paliekant galimybę dėl objektyvių priežasčių išdėstyti sprendimo atlyginti žalą įvykdymą, būtų sudarytos prielaidos ne tik medžioklės plotų valdytojui išsaugoti teisę į gamtos išteklių naudojimą, bet ir atlyginti teismo priteistą žalą nukentėjusiems asmenims.
Dėl šiurkščių medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų
Projektu siūloma nustatyti, kas yra „šiurkštūs medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai“ ir nurodoma, kad jeigu medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – jo nariai ar darbuotojai) padarė keturis ar daugiau šiurkščių medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų per 24 mėnesius – leidimas panaikinamas.
Šiurkščiais pažeidimais siūloma, be kita ko, laikyti veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, apribojimų dėl žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo medžiojant, taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant medžioklės įrenginius, pažeidimus.
Taigi, leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius gali būti atimtas nustačius, jog keletą kartų per metus buvo viršytas maksimalus leistinas jauko kiekis ir pan. Tai sudaro prielaidų tretiesiems asmenims sąmoningais veiksmais siekti, kad valdytojui būtų panaikintas leidimas.
Be to, nors leidimas yra išduodamas konkrečiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, Projektu siūloma įtvirtinti, kad pagrindas jį panaikinti yra ne paties jo turėtojo, bet trečiųjų asmenų, už kuriuos jis nėra atsakingas ir, kurių negali efektyviai kontroliuoti, veiksmai.
Kituose ūkio sektoriuose, kuriuose veikla vykdoma leidimų naudoti gamtos išteklius ar licencijų pagrindu, tokio pobūdžio sankcijų nėra, o jų taikymas būtų nesuprantamas ir nelogiškas.
Vis dėl to, jeigu būtų neatsižvelgta į LMŽD aukščiau pateiktas pastabas dėl šiurkščių medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, siūlome tikslinti šiuos terminus:
Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – jo nariai ar darbuotojai):
1) tame medžioklės plotų vienete padarė keturis ar daugiau šiurkščius medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus per 24 12 mėnesių;
2) ilgiau kaip 612 mėnesių nemokėjo mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą;
3) nesilaikė leidime nurodytų sąlygų, veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, apribojimų dėl žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo medžiojant, taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant medžioklės įrenginius, pažeisdamas juos keturis ar daugiau kartų per 2412 mėnesių;
Keturi pažeidimai per neproporcingai didelį 24 mėn. laikotarpį yra neobjektyvi riba. Protingas keturių pažeidimų terminas turėtų būti ne ilgesnis, nei vieneri metai (pvz. KET taisyklių nesilaikymo pakartotiniai pažeidimai skaičiuojami 12 mėn. laikotarpyje).
Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą 6 mėnesių laikotarpio uždelsimas gali atsitikti dėl bet kurių objektyvių priežasčių (klubų/būrelių vadovybės pasikeitimo, įstatinių dokumentų pasikeitimo ir vėliau sekančių sutarčių su bankais, Registrų centro ir kitomis institucijos pasirašymo), ko pagrindu gali būti uždelstas atsiskaitymo už išteklius atlikimas. Terminas turėtų būti taip pat 12 mėn.
Dėl saugaus elgesio medžioklėje žinių ir šaudymo įgūdžių ugdymo ir jų patikrinimo
Projekto nuostatomis medžiotojų asociacijoms, vienijančioms medžiotojų klubus ir būrelius,siūloma pačioms spręsti dėl savo narių saugaus elgesio medžioklėje žinių ir šaudymo įgūdžių ugdymo ir jų patikrinimo. Dėl šio siūlymo atkreipiame dėmesį, kad ne visi medžiotojai priklauso asociacijoms, vienijančioms medžiotojų klubus ir būrelius, todėl dalis medžiotojų galės medžioti visiškai be įgūdžių patikrinimo ir tokiu būdu kelti pavojų aplinkiniams; taip pat neliks nuoseklumo ir tarp skirtingoms asociacijoms priklausančių medžiotojų, nes kiekviena asociacija galės taikyti skirtingus standartus. Tokiu būdu tarp medžiotojų asociacijų gali kilti konkurencija dėl „žemiausių standartų“, kai, siekiant pritraukti papildomų narių, saugaus elgesio praktiniai ar teoriniai patikrinimai apskritai nebūtų vykdomi.
Saugumas medžioklėje yra prioritetas ir jis turi būti užtikrintas. Kaip pavyzdį pateikiame Skandinavijos šalis, kuriose šaudymo įgūdžių ugdymo egzaminas laikomas kasmet. Toks požiūris, kai skiriamas dėmesys šaudymo įgūdžių lavinimui, turi dvejopą poveikį – veikia kaip prevencija nuo nelaimingų atsitikimų medžioklės metu ir gerina medžiotojų taiklumą, taip mažinant sužeistų žvėrių statistiką.
Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti LR medžioklės statymo 15 str. 3 punktą, Medžiotojų asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, aplinkos ministro nustatyta tvarka kasmet organizuoja savo narių saugaus elgesio medžioklėje ir šaudymo įgūdžių ugdymą ir reguliarų žinių ir įgūdžių patikrinimą, šią nuostatą perkeliant į LR medžioklės įstatymo 5 str. 6 dalį, prie medžiotojų asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, kompetencijų.
Dėl pavedimo medžioklės plotų vienetų naudotojams kartą per 20 m. parengti medžioklėtvarkos projektą
Medžioklėtvarkos projekto parengimas yra didelė ir daliai medžiotojų kolektyvų nepakeliama finansinė našta. Medžioklės plotų vienetų naudotojai reguliuoja laukinių medžiojamųjų gyvūnų populiaciją, atsako už gyvūnų padarytą žala, t. y. atlieka valstybės turto (laukinių gyvūnų) administravimą savo sąskaita. Atsižvelgiant į tai, iš tiesų nėra socialiai teisinga užkrauti dar vieną finansinę naštą ant riboto kiekio LR piliečių ir juridinių asmenų. Medžioklėtvarkos projektai turi būti rengiami išimtinai valstybės/savivaldybių lėšomis, o medžioklėtvarkos projektų rengimą privalo organizuoti Aplinkos ministerija, kaip tai numato LR medžioklės įstatymo 5 str., 2 dalies, 9 punktas.
Dėl pagrindų keisti medžioklės plotų vienetų ribas
Projektu siūloma numatyti, kad medžioklės plotų vieneto ribos gali būti keičiamos plotų vienetų naudotojo juridinio asmens reorganizavimo atveju. Visgi, Projekte nėra nustatyta, kad medžioklės plotų valdytoją reorganizavus, jo pagrindu atsiradę juridiniai asmenys įgis teisę gauti leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ne konkurso tvarka.
Taigi, tikėtina, kad nuostata dėl medžioklės plotų vieneto ribų keitimo valdytojo (juridinio asmens) reorganizavimo atveju, Projekte buvo palikta dėl techninės klaidos.
Bet kuriuo atveju, LMŽD pasisako už esamų medžioklės plotų vientisumo išsaugojimą ir prieš jų fragmentaciją.
Dėl leidimo panaikinimo fizinio asmens mirties atveju
Projektu siūloma nustatyti, kad leidimas panaikinamas mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį, kuriam buvo išduotas leidimas. LMŽD mano, kad teisinis reguliavimas turėtų numatyti, jog mirus valdytojui (fiziniam asmeniui), leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius galėtų būti išduodamas jo teises paveldėjusiam asmeniui, jei šis tenkina kitas MĮ įtvirtintas medžioklės plotų valdytojams keliamas sąlygas.
Dėl steigiamų poligonų sumažėjusio MPV ploto
Šiuo metu praktikoje kyla situacijų, kai dėl poligonų steigimo kai kurių medžioklės plotų vienetų plotas tampa mažesnis nei minimalus reikalaujamas 1000 ha plotas.
Dėl šios priežasties, siūlome apsvarstyti galimybę nepanaikinti leidimų tiems valdytojams, kurių valdomi medžioklės plotai netenkina minimalios 1000 ha ploto ribos dėl poligonų steigimo.
Apibendrinamoji dalis
Išanalizavę LR medžioklės įstatymo projektą, konstatuojame, kad dauguma projekte siūlomų pakeitimų yra skuboti ir teikiami neatlikus bent minimaliausios teisinės ir faktinės analizės jų galimų pasekmių, pagrįstumo bei proporcingumo požiūriu. Įstatymo projektu keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų, o tai jau yra teisės akto dėstymas nauja redakcija. Kitaip tariant, įstatymas keičiamas iš esmės. Keliame klausimą, ar kelis dešimtmečius tinkamai funkcionavęs medžioklės įstatymas, turi būti pakeistas iš esmės? Manome, kad ateityje kardinalūs medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai turi būti priimami tik gerai juos išdiskutavus medžioklės tvarkymo konsultacinėje taryboje. Tokie svarbūs klausimai, kaip elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų atsisakymas, didžiausios leistinos elninių žvėrių tankumo miškuose normos nustatymas, medžiojamųjų gyvūnų apskaitos metodikos tobulinimas ir kiti klausimai, turi būti gerai išdiskutuoti su mokslininkais, jiems skiriant tikslinį finansavimą ir, tik gavus išsamias išvadas, imamasi teisinio reguliavimo pakeitimų.
Atsižvelgiant į Antikorupcinio vertinimo išvadas dėl teisės aktų, reglamentuojančių teisės medžioti suteikimą, panaikinimą ir medžioklės kontrolę, kad laukinių gyvūnų ištekliai yra valstybės turtas, kurio naudojimas turi būti atsparus korupcijai bei efektyviai kontroliuojamas, kartu pateikiant visuomenei visapusišką su medžiokle ir jos kontrole susijusią informaciją, būtina centralizuotai kaupti ir tvarkyti visą su medžiokle Lietuvos teritorijoje susijusią informaciją – nuo išduodamų, stabdomų ar naikinamų medžioklės leidimų, licencijų, medžiotojų bilietų, apie medžioklės plotų vienetus, kontroliuojamų medžioklės plotų ribas, medžiotojų būrelių ir juos vienijančių organizacijų sąrašo iki vykdomos medžioklės kontrolės procedūrų ir jų rezultatų, valstybės iš medžioklės valdymo gaunamas pajamas, kt.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, teisinio reguliavimo ir juo numatomų aukščiau minėtų procedūrų skaidrumui ir atsparumui užtikrinti siūlom inicijuoti medžioklės informacinės sistemos, kurioje būtų centralizuotai tvarkomi visi su medžiokle susiję duomenys, kūrimo procedūras.
Medžiotojų asociacija kasmet privalo valstybės įmonei Registrų centrui teikti metinį pranešimą metinių finansinių ataskaitų rinkinį, veiklos ataskaitas. Taip pat pateikia vadovo, valdymo organuose dalyvaujančių asmenų duomenis. Tačiau medžioklės plotų vienetuose kuriuos naudoja fiziniai asmenys, jokių duomenų pateikti nereikia.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, privačios žemės sklypo savininkui, turinčiam medžiotojo bilietą ir konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdančiam ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės siekiant realizuoti teisę medžioti, vienu atveju kai medžioklės ploto naudotojas yra asociacija – sprendimą priima kolegialus valdymo organas visuotinis susitrinkimas arba valdyba, o kitu atveju kai medžioklės ploto vienetas priklauso fiziniam asmeniui – sprendimas vienasmenis.
Siekiant užpildyti aukščiau minėtas teisines spragas siūloma suvienodinti medžioklės ploto vienetų valdymo formą. Vertinant, kad medžioklė yra bendruomeninė ir dažniausiai grupės žmonių vykdoma veikla, o sprendimai apie valstybės išteklių naudojimą nepriklausytų vienasmeniškai, siūloma atsisakyti fizinio asmens sąvokos Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme, o dabar fiziniams asmenims priklausantys medžioklės ploto vienetai, per nustatytą terminą turėtų sukurti asociacijas.
Seimo kanceliarijos teisės departamentas įvertinę projekto NR. IX-966 atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikia šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu Medžioklės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete be konkurso išduodamas asmeniui ar fizinių ir juridinių asmenų įsteigtam juridiniam asmeniui šio Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytu naujo medžioklės plotų vieneto sudarymo atveju. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį medžioklės plotų naudotojais yra fizinis ar juridinis asmuo. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projekte vartojamas sąvokas reikėtų suvienodinti su keičiamo įstatymo sąvokomis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatoms.
Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete būtų išduodamas bet kokiam juridiniam asmeniui, nieko bendra neturinčiam su medžiokle, ar vis tik toks leidimas būtų išduodamas juridiniam asmeniui, kurio steigėjai yra medžiotojai. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto leidimo gavėjui, kai jis yra fizinis asmuo, taikomi reikalavimai, nustatyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos svarstytinos dėl jų pagrįstumo.
2. Projekto 2 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
Pirma, šių projekto nuostatų turinys nedera su šio straipsnio pavadinimu, t. y. keičiamo įstatymo 13 straipsnio pavadinimas nurodo, kad šiuo straipsniu yra reglamentuojamos žemės sklypų savininkų teisės, susijusios su medžioklės plotų vienetų sudarymu ir medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimu juose. Tuo tarpu projekto nuostatos nustato ne tik žemės savininkų, bet ir žemės naudotojų ar valdytojų teises.
Antra, nurodant fizinių ir juridinių asmenų, siekiančių formuoti naują medžioklės plotų vienetą, turimas teises į žemės ūkio paskirties bei miško paskirties žemės sklypus vartojamos skirtingos sąvokos: ,,žemės ūkio ar miško paskirties žemės sklypų savininkai arba naudotojai“ ir ,,<…> ne mažiau kaip 70 procentų žemės ploto nuosavybės ar valdymo teise priklausytų prašymą sudaryti naują medžioklės plotų vienetą pateikusiam asmeniui arba jo įsteigto juridinio asmens dalyviams ar nariams“. Taigi pirmojoje nuostatoje nurodoma, kad asmenys yra tokių žemės sklypų savininkai arba turi teisę naudotis žemės sklypais, o antrojoje nurodoma, kad asmenys yra žemės sklypų savininkai ar valdytojai, bet ne naudotojai, kaip yra nurodoma pirmojoje nuostatoje. Siekiant teisinio aiškumo, projekte vartojamas sąvokas reikėtų suvienodinti.
Trečia, kyla abejonių, ar žemės ūkio paskirties ir miško paskirties žemės sklypų valdytojai ar naudotojai, nesant tokių žemės sklypų savininkų sutikimo, galėtų nuspręsti žemės sklypus įtraukti į formuojamą naują medžioklės plotų vienetą. Kyla abejonių, ar pastaruoju atveju būtų pagrįstai apribotos žemės sklypų savininkų nuosavybės teisės. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų papildyti nustatant, kad asmenys, naudojantys ar valdantys žemės ūkio paskirties ar miško paskirties žemės sklypus, šiuos sklypus įtraukti naują medžioklės plotų vienetą turėtų teisę tik gavę tokių žemės sklypų savininkų sutikimus.
Ketvirta, Civilinio kodekso 2.45 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Taigi sąvoka ,,juridinio asmens dalyvis“ apima ir juridinio asmens narius, todėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata ,,juridinio asmens dalyviams ar nariams” tikslintina, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 2.45 straipsnyje nustatytą teisiną reguliavimą.
Penkta, projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo 13 straipsnio 3 dalies nuostata ,,Kai toks naujas medžioklės plotų vienetas sudaromas, prašymą pateikusiam asmeniui ar jo įsteigtam juridiniam asmeniui leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso” nedera su projekto 1 straipsniu siūlomomis keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, pagal kurias leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytu naujo medžioklės ploto sudarymo atveju suteikiamas ne prašymą pateikusiam ,,asmeniui ar jo įsteigtam juridiniam asmeniui”, bet ,,asmeniui ar fizinių ir juridinių asmenų įsteigtam juridiniam asmeniui“. Atsižvelgus į tai, abejas projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
Šešta, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos sąvokos „miško paskirties žemė“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra vartojama sąvoka „miško žemė“. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų projekte vartojamas sąvokas suderinti su keičiamo įstatymo sąvokomis.
Septinta, projekto nuostatomis iš keičiamo įstatymo nuostatų formuluotės „ne mažiau kaip 1000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės klypus“ išbraukus žodį „susisiekiančius“, lieka neaišku, ar naujas ne mažesnis kaip 1000 ha medžioklės plotų vienetas būtų sudarytas laikantys keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto medžioklės ploto vieneto vientisumo kriterijaus, ar vis dėlto naujas medžioklės plotų vienetas galėtų būti sudarytas iš atskirų nesusisiekiančių žemės sklypų. Pastaruoju atveju, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamame įstatyme nustatytus medžioklėtvarkos principus.
3. Nors projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „nėra poreikio keisti kitus teisės aktus“, tačiau, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą Aplinkos ministerijos kompetenciją (pavyzdžiui, šios dalies 2 ir 5 punktus), reikėtų įvertinti poįstatyminių teisės aktų keitimo pagal siūlomą įstatymu nustatyti naują teisinį reguliavimą poreikį, ir, jei toks poreikis yra, atitinkamai papildyti projekto 3 straipsnį įstatymą įgyvendinančiomis nuostatomis.
4. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatytą Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją, siūlytina dėl projektu siūlomo nustatyti naujo teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą.
Šiandien vyks kaimo reikalų komiteto posėdis, kuriame bus svarstomi medžioklės įstatymo pakeitimo projektai. Peržiūrėjus kokie pakeitimai bus teikiami, norime atkreipti jūsų dėmesį į kelis iš jų.
Kaip pamenate buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, kadencijos pabaigoje išleido įsakymą kuriuo buvo keičiamos Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklės. Jose buvo numatyta, kad nuo 2022 turėjo bus leidžiama medžioti su lankais. Pakeitimai sukėlė dalies visuomenės pasipiktinimą, ko pasekoje buvo užregistruoti medžioklės įstatymo pakeitimo projektai, kurie šiandien ir bus svarstomi.
Seimo nariai Arvydas Nekrošius, Agnė Širinskienė, Mykolas Majauskas siūlo medžioklės įstatymo pakeitimą, kuriuo norima eliminuoti valstybės, savivaldybių institucijų bei medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių klubus ir būrelius, kompetenciją siūlyti ir spręsti kokie įrankiai yra draudžiami ar leidžiam naudoti medžioklėje.
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: “3) tvirtina medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose nustato: medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus; draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius bei kitus medžioklės reikalavimus;“
Seimo narė Virginija Vingrienė galvojo, galvojo ir sugalvojo! Reikia uždrausti medžioklėje naudotis prožektorius pritvirtintus prie šautuvo su išimtimi kaip medžiojama masinių gyvūnų ligų atveju. Na ir aišku uždrausti naudoti durklus ir lankus.
Tai tokie medžioklės įmatyto pakeitimo projektai bus svarstomi šiandien. Aš beveik įsitikinęs, kad jie bus atmesti, bet ramybės labui siūlau tuo įsitikinti savo akimis.
Kaimo reikalų komiteto posėdis, pradžia 2021.06.16 – 10 valandą.
Seimui pateikta Vyriausybės išvadą dėl pateiktų Medžioklės ir Gyvūnų gerovės įstatymų pakeitimo projektų.
Siūloma nepritarti šiems įstatymų projektams:
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4819 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-4819), kurį pateikė Seimo nariai Aistė Gedvilienė, Mykolas Majauskas, Simonas Gentvilas, Aušrinė Armonaitė, Rasa Budbergytė. Įstatymo projektu Nr. XIIIP-4819 siekiama užtikrinti, kad medžioklė Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų vykdoma laikantis Medžioklės įstatyme nurodytų etiškumo, racionalumo, gyvūnų apsaugos, saugumo ir sėkmės kriterijų, įskaitant draudimą vykdyti medžioklę tam prieštaraujančiais būdais ir/ar įrankiais (įskaitant medžioklę automatiniais ginklais, lankais, arbaletais, kitais templiniais ginklais ir/ar įrankiais, kurių naudojimas pažeidžia šiuos nuostatus).
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo 51 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-4823 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-4823), kurį pateikė Seimo nariai Arvydas Nekrošius, Agnė Širinskienė. Įstatymo projektu Nr. XIIIP-4823 siūloma nustatyti, kad medžioklėje leidžiamų naudoti įrankių baigtinis sąrašas būtų tvirtinamas ne vienasmeniškai priimamomis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis (toliau – Medžioklės taisyklės), bet įstatymu, laikantis maksimalių skaidrumo ir viešumo standartų.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4845 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-4845), kurį pateikė Seimo nariai Arvydas Nekrošius, Agnė Širinskienė, Mykolas Majauskas, įvertinus Seimo Teisės departamento pastabas projektui XIIIP-4823 (projektas užregistruotas kaip Įstatymo projekto XIIIP-4823 lydintysis teisės aktas). Įstatymo projektu Nr. XIIIP-4845 siūlomas pakeitimas, kurį priėmus aplinkos ministras neturėtų teisės tvirtinti leidžiamų naudoti medžioklėje įrankių sąrašo (sąrašas būtų tvirtinamas Seimo priimtu įstatymu.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 papildymo 51 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-4825 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-4825), kurį pateikė Seimo narė Virginija Vingrienė. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-4825 siūloma nustatyti, kad medžioklėje draudžiami naudoti įrankiai bei priemonės būtų tvirtinami ne vienasmeniškai priimamomis Medžioklės taisyklėmis, bet ir įstatymu.
Liepos paskutinę savaitę visoje šalyje sudūzgė kombainai. Geltonų grūdų kvapas užburia. Juose sutelpa viskas: saulė, vėjo paglostymai, lietaus lašai ir, aišku, duona. Ūkininkai džiaugiasi, seniai turėjome tokį derlių, tačiau kaip prisimenu praėjusius pavasarius, tai visada viešoje erdvėja “prognozės“ visada sklandydavo panašios : “Šiemet ūkininkai patirs milžiniškus nuostolius dėl: sausros, šalčio, karščio, lietaus ar vėjo…“ ir kaip visada viskas baigiasi gerai. Et, niurgzlių kraštas.
Tačiau derliaus nuėmimo pradžia visada yra didelis nerimas ir nuostoliai medžiotojams. Prieš derliaus nuėmimą žemės savininkai griebia medžiotojus už gerklės, liepdami atlyginti žvėrių padarytą žalą jų pasėliams. Tačiau jeigu žiūrėti į nuosavybės faktą istoriškai iš gamtos pusės, tai ta žemė, kurioje mes pasėjome ir kažką pasodinime istoriškai priklauso visai gyvūnijai. Žmogus, būdamas pats didžiausias plėšrūnas gamtoje, iškirto miškus, suarė ir apsėjo visas pievutes, nusausino pelkes ir ištiesino natūralius upelius, tuo pačiu iš visos gyvūnijos atimdamas ar stipriai apribodamas teisėtą galimybę gyventi, maitintis ir auginti vaikus, jau nekalbant apie tūkstančių įvairių rūšių gyvūnų ir paukščių išnaikinimą.
Taigi nori nenori, gyvūnai ateis maitintis į jūsų javus ar bulves, nes paprasčiausiai jam nėra daugiau kur eiti pavalgyti, juk nepriversi elnių graužti supuvusios medienos ar šernų maitintis akmenimis miške. Manau apsėdamas pamiškes javais, ūkininkas turi būti padorus ir iš karto susitaikyti su tuo, kad su užaugintu derliumi reikia pasidalinti su gamta, o ne tik klausytis į šlamančių eurų garsą.
Važiuoju kaimo keliuku, sustabdo moteris… Ribačiauskai, žiūrėk, šernai nukniso bulves, kur žiūrit… Jeigu galėčiau, tai aš juos visus iššaudyčiau, piktinasi moteriškė. Puikios mintys., tik įdomu, ką apie mus galvoja gyvūnai, ir jeigu turėtų galimybę, ką su mumis padarytų. Analizuodamas tikrų medžiotojų ir tikrų būrelių veiklą, pabrėžių tikrų, o ne mėsaėdžių, prieinu absurdiškos idėjos, kuri daug kam nepatiks. Tie tikri vyrai ir moterys ar juos jungiantys klubai ir būreliai yra šimtą kartų didesni gamtos mylėtojai, negu save aplinkosaugininkais laikantys vyrai ir moterys, kurie aplinkosauginius projektus daro už didelius europinius ar įvairių ministerijų programų pinigus, o didžioji meilė gamtai baigiasi su pinigais.
Medžiotojai, negaudami jokiu pinigėlių, visą savo gyvenimą saugo ir maitina gyvūnus, gausiną jų populiaciją ir dar atlygina ūkininkams žalą už tai, kad jie išeina pavalgyti ar šiaip pasivaikščioti. Žalos atlyginimas yra labai diskutuotinas. Medžiotojus vienijantys klubai ir būreliai yra įpareigoti palaikyti minimalią žvėrių populiaciją. Šiuo metu didžiojoje šalies dalyje šernų populiacija yra žemiau minimalios. Tačiau net tūkstantyje ha. gyvenantis vienas briedis visada žiemą nugrauž pušies jaunuolynus, o vienas šernas aplankys jūsų javus ar bulves. Manau tokioje situacijoje ūkininkai turėtų parodyti meilę ir supratimą gamtai, arba esant minimaliai tam tikros rūšies populiacijai, žalų klausimą turėtų spręsti valstybė.
Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo. Lietuviški pavadinimai – Pjūtė, Šilinis (Dzūkijoje), Grikinis, Drevinis, Degėsis ar Paukštlėkis. Paukščiai ruošiasi kelionei, kaupia jėgas. Rugpjūčio mėn. yra daug svarbių religinių švenčių, tai Žolinė (15 d.), Šv. Baltramiejus (24 d.). Bene svarbiausia rugpjūčio šventė – Žolinė. Senovėje ji buvo skirta didžiajai deivei gimdytojai Ladai. Būtent jai aukodavo pirmąjį subrendusį derlių. Paprastai apie rugpjūčio mėn. 24 d. išskrenda gandrai. Senoliai sakydavo, kad po Baltramiejaus varlės nasrai užgyja. Kerdžiaus didybė rugpjūčio pabaigoje nublankdavo, nes derlius nuimtas, o laisvai besiganantiems gyvuliams užtekdavo piemenėlių priežiūros.
Stirninas burokų lauke
Po Šv. Baltramiejaus bitininkai nebekopinėdavo medaus, nes bitelėms reikėdavo palikti laiko prisinešti maisto žiemai. Šernų jaunikliai jau šviesiai rudi, elninių žvėrių jaunikliai vaikšto kartu su mamomis ir jas vejasi savo dydžiu, lapiukai jau medžioja patys, tačiau vilkiukai dar tik mokosi medžioti. Stirnų rujos pikas buvo nuo rugpjūčio 1 iki 12 dienos, dabar eina į pabaigą.
Nuo rugpjūčio 1 d. galima medžioti bebrus, tačiau rekomenduojama nemedžioti patelių, jos išsiskiria savo dydžiu. Sumedžiojus abu tėvus – jaunikliai neišgyvens.
Rugpjūčio 15 d. prasideda vandens paukščių medžioklė, medžioti galima didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles ir kanadines bernikles. Labai sunkus pasirinkimas, nes atskirti skrendančias antis tokias kaip rudagalves nuo didžiųjų, dryžgalves krykles nuo rudagalvių kryklių yra pakankamai sunki užduotis net ornitologams, ypač jauniklių.
Noriu priminti, kad nuo sekančių metų balandžio 1 d. vandens paukščių medžioklėje bus negalima naudoti švininių šratų. Siūlau jų nekaupti…
Elnias kirtime
Nuo rugpjūčio 15 d. prasideda tauriųjų elnių patinų medžioklė. Visiems medžiotojams tai lauktas laikotarpis, ši medžioklė suteikia daug žavesio, iš medžiotojo reikalauja daug biologinių ir gamtos pažinimo žinių, ištvermės . Patinai renkasi į pamėgtas rujos vietas, užima teritorijas, jas pasižymi ragais nutrindami krūmus ir medžius, palikdami savo kvapą, pasiruošia „duobes“, jose atliks kosmetines (kvapų) procedūras. Girdisi tik pavieniai balsai, ruja prasidės sekantį mėnesį, dabar reikia ruoštis. Į savo rujos vietas pradeda traukti ir briedžių patinai, jų užimamos rujos teritorijos yra kelis kartus didesnės už tauriųjų elnių patinų.
Medžioklės politikoje velniava. Aplinkos ministerija ES pateikė savo poziciją dėl švino šaudmenų apribojimo šlapžemėse. Pagal Ramsaro konvenciją šlapžemė, tai stovintis ar bėgantis vanduo, natūralus ar dirbtinas vandens telkinys. Ministerija pritarė švino šaudmenų naudojimo uždraudimui minėtose teritorijose ir jų 100 ar 300 metrų apsauginėse zonose. Jeigu įsiskaitėte, tai 35 % šalies teritorijos bus nieko negalima medžioti švininiais šoviniais, negana to, minėtose teritorijose jų negalima bus net turėti. Visi „IŽ“ , „TOZ“ markės ginklai netinka šaudyti minėtais šoviniais, be to tūtelės turės būti netrumpesnės kaip 80 mm. Tenka konstatuoti, kad apie 42 t. vnt. lygiavamzdžių Rusijoje pagamintų ginklų teks padėti po presu.
Ore pakibo beveik visų šaudyklų ateitis, iškilo problema žvejams, šauliams ir sportininkams. Negana to, valdininkai parašė, kad jų nuomonė suderinta su visomis medžiotojus vienijančiomis visuomeninėmis organizacijomis (aiškus melas), kad medžiotojas patirs tik 25 € nuostolį (skaičius iš debesų) ir jie nemato jokių ekonominių, socialinių ir teisinių problemų (mistika).
Tenka pripažinti, kad valdininkų širdyse gyvena vergo arba provincialumo sindromas, jie nesupranta, kad ES gyvena konfederacijos principu, kur kiekviena valstybė turi teisę į savo nacionalinių (t. y. savo piliečių) interesų gynimą. Ginklų savininkų asociacija, Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, Sūduvos medžiotojų sąjunga ir Lietuvos medžiotojų draugija suvienijo jėgas apginti medžiotojų, žvejų, šaulių, sportininkų ir šaudyklų interesus. Apie dviprasmišką situaciją informavo europarlamentarus, šalies Prezidentą, seimo narius, organizavo nuotolines diskusijas bei televizijos laidas.
Š.m. rugpjūčio 11 d. Aplinkos ministerija vėl pateikė Medžioklės taisyklių pakeitimo projektą, kurį dabar analizuojame.
Šiandien Aplinkos ministerija pranešė apie medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo pakeitimo projektą. Šiuo metu projektas derinimas su visomis suinteresuotomis pusėmis.
Norime atkreipti dėmesį į kai kuriuos šio medžioklės taisyklių pakeitimo projekto punktus. Visą pakeitimų projektą rasite čia. Iki rugpjūčio mėn. 24 dienos, dar galima teikti pasiūlymus ir pastabas dėl šio medžioklės taisyklių pakeitimo projekto.
Siūloma naikinti punktą „2.11. trukdymas medžioti – aktyvūs asmenų veiksmai medžioklės plotuose, kuriais jie siekia neleisti medžioklės plotų naudotojui teisėtai medžioti, naudotis kitomis Medžioklės įstatymo jam suteiktomis teisėmis arba vykdyti šiame įstatyme numatytas pareigas“.
Punktas „2.11. trukdymas medžioti” yra kaip niekada reikalingas, atsižvelgiant į tai kas vyksta kitose Europos sąjungos šalyse, kur prieš medžioklę nusiteikę asmenys piktybiškai trukdo medžioklėms, gadina biotechninius įrenginius, vykdo provokacijas ir konfliktus. Šio punkto išbraukimu gali būti suinteresuoti tik asmenims kurie siekia kiršinti visuomenę ir skleisti nesantaiką. Nereikėtų pamiršti ir apie medžiotojų teises bei pareigas, kurių vykdymui gali būti trukdomą panaikinus šį punktą.
Naikinamas punktas kuris leido tamsiu paros metu, pasitelkus šunis, medžioti šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines. Šio punkto naikinimui pritariu, tik reikėtų išvengti uždraudimo naudoti šunis paieškai. Galimas toks pakeitimas „…arba ieškant sužeistų žvėrių su šunimis”, kuris leistų ir toliau sėkmingai naudoti šunis sužeistų žvėrių paieškai.
„10.2.6 medžioklinius prožektorius, kuriųe šviestuvas žibintas pritaisytasi prie šautuvo (leidžiama naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras tykojant, su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių)“.”
Pakeičiamas 14 punktas kuris teigė, kad suaugusius elninių žvėrių patinus, vadovaujantis Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatais, gali medžioti tik medžiotojo selekcininko kvalifikaciją. Siūloma, kad jis skambėtų štai taip: Suaugusių elninių žvėrių patinai medžiojami laikantis Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų, tvirtinamų aplinkos ministro, reikalavimų. Tiesą pasakius nelabai supratau prie ko einama, bet kyla įtarimas jog ketinama naikinti selekcininko kvalifikaciją.
Medžiojant varant numatoma leisti medžioti elninių žvėrių patinus.
„15.1 medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus suaugusius elninių žvėrių patinus (draudimas netaikomas medžiojant tauriųjų elnių ir briedžių antramečius patinus bei suaugusius tauriųjų elnių ir briedžių patinus varant tyliuoju būdu)) medžioti varant leidžiama nuo spalio 15 d. iki sausio 31 d., atsižvelgiant į Medžioklės taisyklių 15.2 punkte nustatytus atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių medžioklės terminus. Lapes, mangutus, ir kanadines audines, miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus medžioti varant ne miškuose leidžiama nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d.”
