Naujausia bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad Lietuvos medžiotojų įvaizdis šalyje ne tik išlieka tvirtas, bet ir stiprėja. Šiuo metu net 62 proc. suaugusių šalies gyventojų medžiotojų veiklą vertina teigiamai – tai yra daugiau nei praėjusiais metais, kai taip manančių buvo beveik60 proc. Visiškai teigiamai medžiotojus šiemet vertina 18 proc., o greičiau teigiamai – 44 proc. respondentų. Tuo tarpu neigiamą nuomonę išsakė vos penktadalis (21 proc.) apklaustųjų (5 proc. – labai neigiamai, 16 proc. – greičiau neigiamai).
Lyginant 2026 m. birželio antroje pusėje atlikto tyrimo duomenis su praėjusių metų (2025 m. kovo) apklausa, ryškėja nauja tendencija – visuomenė tampa labiau apsisprendusi, o piliečių abejingumas tirpsta. Neturinčių nuomonės ar į klausimą neatsakiusių asmenų skaičius per metus sumažėjo net 6 procentiniais punktais – nuo buvusių 23 proc. iki 16 proc.
Anot LMŽD direktoriaus Laimono Daukšos, tai rodo, kad visuomenė tampa geriau informuota apie medžioklės kultūrą šalyje, o ilgalaikės medžiotojų bendruomenės investicijos į virsmą gamtosaugine organizaciją, skaidrumą, edukaciją bei kovą su brakonieriavimu duoda lauktų rezultatų.
Remiantis tyrimo duomenimis, didžiausią palaikymą medžiotojų bendruomenei rodo aktyviausia ir ekonomiškai pajėgiausia visuomenės dalis. Teigiamą vertinimą dažniausiai išreiškia vyrai, 30–64 metų amžiaus grupės atstovai, darbininkai, ūkininkai bei privačiame sektoriuje dirbantys specialistai ir tarnautojai. Palankumu taip pat išsiskiria aukštesnes pajamas gaunantys asmenys, kurių šeimos biudžetas per mėnesį siekia nuo 1501 iki daugiau nei 2500 eurų, ir politinės dešinės rinkėjai, ketinantys balsuoti už Liberalų sąjūdį, Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus ir kt. partijas.
Kritiškiau medžiotojus linkusios vertinti moterys, vadovai, aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai, taip pat besimokantis jaunimas, namų šeimininkės bei bedarbiai. Neigiamas nusistatymas dažnesnis tarp partijos „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rinkėjų.
Savo nuomonės medžioklės klausimais dažniausiai neturėjo mažesnių miestų gyventojai, kitų tautybių Lietuvos piliečiai, nedirbantys asmenys bei šeimos, kurių pajamos neviršija 1500 eurų per mėnesį.
“Senieji mitai apie medžiotojų bendruomenę nyksta, o šalies gyventojai vis geriau supranta tvarios medžioklės vertę, jos indėlį, saugant tiek pačią gamtą, tiek ūkininkų pasėlius bei palaikant ekologinę pusiausvyrą gamtoje” – sako Laimonas Daukša.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2026 m. birželio antroje pusėje LMŽD užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai. Rezultatai lyginiami su analogiška „Baltijos tyrimų“ apklausa, atlikta 2025 m. kovo 8–24 dienomis. Remiantis LMŽD duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra arti 30 000 medžiotojų.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija šią apklausą vykdo jau trečius metus iš eilės.
Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas iš Danijos, kuriame žmogus susiduria su vilku. Nors labai panašu, kad toks žvėries elgesys yra instinktyvus, ginant jauniklį, bendras kontekstas šalyje kelia vis didesnį nerimą.
Danijos aplinkos agentūra fiksuoja prastėjančią statistiką: vilkų išpuoliai prieš naminius gyvulius šalyje per kelerius metus išaugo daugiau nei trigubai (nuo 16 atvejų 2021 m. iki 57 atvejų 2023 m.), o žvėrys vis labiau praranda natūralų atsargumą žmonių atžvilgiu. Ilgus dešimtmečius be vilkų gyvenusi šalis šiandien susiduria su sunkiais nekontroliuojamo populiacijos augimo padariniais.
Svarbu paminėti – Danijoje vilkai iki šiol nebuvo medžiojami, nes ši rūšis saugoma pagal ES Buveinių direktyvą. Tačiau problemai tik gilėjant, nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos taisyklės, leidžiančios imtis griežtesnių priemonių:
Gyvulių augintojams leidžiama eliminuoti vilką, įsiveržusį pas gyvulius, jei jis nepasitraukia po įspėjamojo šūvio.
Panašiai medžiotojai gali elgtis ir gindami savo medžioklinius šunis, jei šiuos užpuola vilkas.
Tai – pirmas toks žingsnis šalyje per kelis dešimtmečius, kai iki tol visiškai saugoma rūšis sulaukė bent dalinio reguliavimo.
Lietuvoje panašaus scenarijaus išvengiame dėl kryptingos politikos. Mūsų šalyje vilkų populiacijos valdymas yra limituojamas ir grindžiamas moksliniais duomenimis. Tai yra savalaikė prevencija, užtikrinanti balansą tarp žmogaus ir laukinės gamtos, užuot desperatiškai reagavus į jau padarytą žalą.
Aplinkos ministrė pasirašė įsakymą „Dėl kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2026–2027 metų medžioklės sezoną limitų patvirtinimo”, kuriuo leidžiama sumedžioti 3935 briedžius.
Šį ir praėjusį medžioklės sezonus šis limitas siekė 4300 briedžių. Briedžiai yra vieninteliai medžiojami kanopiniai žvėrys, kurių medžioklė Lietuvoje yra limituojama.
Briedžių sumedžiojimo limitus kiekvienoje savivaldybėje nustato tos savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija, sudaryta iš Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinių miškų urėdijos specialistų, privačių miškų ir žemės savininkų bei medžiotojų klubus ir būrelius vienijančių organizacijų atstovų. Bendras šių žvėrių sumedžiojimo limitas tvirtinamas aplinkos ministro įsakymu pagal Aplinkos ministerijai pateiktus ir Biologinės įvairovės informacinėje sistemoje suvestus duomenis.
Didžiausias briedžių sumedžiojimo limitas nustatytas Švenčionių r. savivaldybėje – 214, Varėnos r. savivaldybėje – 205, Ignalinos r. savivaldybėje – 201.
Briedžių patinai medžiojami nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d., patelės – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d., jaunikliai – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.
Daugelis suaugusiųjų iki šiol prisimena ryškiausius vaikystės nuotykius: miške sutiktą stirną, pavasario lakštingalą ar pirmą pagautą žuvį. Šiandienos vaikams šie patyrimai virsta egzotika – mišką ir gyvūnus jie dažniau mato išmaniųjų telefonų ekranuose nei gyvai.
Siekiant sugrąžinti vaikus į realų pasaulį, šalyje vykdoma jau sėkmingai startavusi iniciatyva „Vaikai gamtoje“, siūlanti pamokas iš klasių perkelti tiesiai į miškus ir prie vandens telkinių.
Anot LMŽD pirmininko Virginijaus Kantausko, šiuolaikinė biologinė įvairovė vaikams vis dažniau tampa teorine sąvoka vadovėlyje, o skaitmeninės technologijos užėmė laisvalaikį, atimdamos galimybę judėti, uosti, liesti ir tyrinėti aplinką patiems.
“Mūsų pradėta programa pabrėžia, kad ekranai negali pakeisti tikros patirties, nes miške surasti pėdsakai, paukščių stebėjimas per žiūronus ar lauke gamintas maistas ugdo vaiko smalsumą, kantrybę ir pasitikėjimą savimi gerokai efektyviau nei dešimtys perskaitytų puslapių”, – sako jis.
Šalyje vykdoma LMŽD programa “Vaikai gamtoje” aktyviai remiasi miško praktikų bei ekspertų pagalba.
„Joks, net pats moderniausias telefono ekranas ar vadovėlis vaikui neparodys, kaip kvepia rytinis miškas ir kaip po kojomis grikši sausa šaka, sekant laukinio žvėries pėdsakais. Šalyje vykdoma iniciatyva „Vaikai gamtoje“ yra mūsų visų investicija į ateities kartą. Mes norime, kad vaikai užaugtų ne stebėtojais iš šono, o atsakingais žmonėmis, suprantančiais tikruosius gamtos dėsnius. Medžiotojai, žvejai bei miškininkai turi neįkainojamos praktinės patirties ir vertybių, kurias privalome tiesiogiai perduoti jaunimui, kol jie visiškai nepasiklydo virtualioje erdvėje“, – teigia LMŽD pirmininkas Virginijus Kantauskas.
“Vaikai gamtoje” iniciatyva nesiekia pakeisti mokyklos – jis papildo formalųjį švietimą praktika, integruodamas biologijos, geografijos, matematikos ar net dailės pamokas, kurios organizuojamos pagal aiškų modelį: pirma tema pristatoma specialioje klasėje, tuomet vaikai su mokytojais bei ekspertais vyksta į gamtą patirti temos gyvai, o grįžus įgyta patirtis ir surinkta medžiaga išsamiai aptariama.
Sėkmingai startavusi iniciatyva apima platų spektrą saugių veiklų – nuo pažintinių žygių, orientavimosi miškuose, gyvūnų stebėjimo natūraliose buveinėse bei žvejybos pamokų iki kūrybinių dirbtuvių naudojant tik gamtines medžiagas ir edukacijų apie tvarią miškininkystę bei medžioklę.
Ši programa atliepia visoje Europoje stiprėjančią tendenciją grąžinti vaikus prie natūralių šaknų, o jos organizatoriai neabejoja, kad vaikai, pažinę gamtą savo rankomis, užaugę ją saugos, todėl kviečia aktyviai jungtis šeimas, vietos bendruomenes, savivaldybes bei klubus, kad laiko leidimas gamtoje taptų nauja šeimos tradicija.
Programą vykdo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kartu su specialiai tam paruoštais lektoriais.
Artėjant elnių medžioklės sezonui, kuris prasidės rugpjūčio 15 d., norėjome pakelti jums motyvaciją ir pasidalinti anksčiau nerodytu elnio medžioklės vaizdo įrašu. Ši medžioklė buvo nufilmuota anksčiau, tačiau medžiaga taip ir pragulėjo nepanaudota iki šiol. Kadre užfiksuotos tikros, nesuvaidintos emocijos ir rujos metu verdančios aistros, kurios padės iš naujo pajusti tą ypatingą miško atmosferą.
Pasinerkite į artėjančio sezono nuotaiką ir įkvėpkite naujiems laukiamiesiems patyrimams – gero žiūrėjimo!
Estijos Vyriausybė regionų ir žemės ūkio ministro Hendriko Johanneso Terraso siūlymu nusprendė nukreipti rezervo lėšas afrikinio kiaulių maro prevencijos veiksmams. Šiemet pinigai bus panaudoti šernų medžioklės skatinimui, šernų tyrimams, medžiotojams mokamų kompensacijų didinimui, laboratorijų pajėgumų stiprinimui bei Žemės ūkio ir maisto departamento pasirengimo kovai su ligomis gerinimui.
Regionų ir žemės ūkio ministerijos Maisto saugos skyriaus vadovės Kadri Kaugerand teigimu, afrikinio kiaulių maro rizika Estijoje išlieka aukšta, nes virusas toliau plinta tarp šernų. „Mūsų tikslas – sumažinti viruso plitimą miškuose ir neleisti infekcijai pasiekti kiaulių ūkių. Tam ir toliau remsime medžioklę, mėginių ėmimą, nugaišusių šernų šalinimą bei biosaugos stiprinimą“, – sakė K. Kaugerand.
Pasak jos, 1 084 788 eurų bus skirta šernų mėsos konservų supirkimui ir medžiotojams mokamų kompensacijų didinimui. Iš šios sumos 959 788 eurai bus panaudoti papildomiems 356 000 konservų užsakymui. Medžiotojams mokamos kompensacijos didinamos 25 procentais už patelių šalinimą, negyvai rastų ir AKM-teigiamų šernų utilizavimą bei mėginių ėmimą iš šernų.
Klimato ministerijos valdymo sričiai skiriama 350 000 eurų medžioklės rėmimui, dronų komandų mokymams ir jų veiklos rėmimui bei Medžioklės informacinės sistemos plėtrai. Tai padės pagerinti šernų stebėseną ir greičiau perduoti medžioklės bei ligų duomenis institucijoms. Trichinelių, arba trichinelezės, tyrimų kompensavimui skiriama 250 000 eurų.
Klimato ministerijos Biologinės įvairovės ir aplinkos apsaugos viceministras Antti Toomingas teigė, kad Estijos medžiotojai valstybei yra itin svarbūs partneriai stabdant afrikinio kiaulių maro plitimą. „Vertinu Estijos medžiotojus, kurie stabdant afrikinio kiaulių maro plitimą buvo labai svarbūs valstybės partneriai. Būtent dėl medžiotojų didelio indėlio medžiojant šernus, renkant mėginius ir šalinant nugaišusius gyvūnus galime geriau apsaugoti tiek Estijos gamtą, tiek kiaulininkystę. Papildomas finansavimas padės šį bendradarbiavimą tęsti ir stiprinti“, – aiškino A. Toomingas.
LABRIS laboratorijos pajėgumams stiprinti skiriama 300 000 eurų. Šios lėšos bus panaudotos naujų ypač pavojingų gyvūnų ligų analizės metodų diegimui ir laboratorijos pajėgumų stiprinimui. Žemės ūkio ir maisto departamento pasirengimui kovoti su ligomis gerinti skiriama 150 000 eurų – pinigai skirti kovos su ligomis įrangai, plovimo ir dezinfekcijos pajėgumams, apsaugos bei dezinfekcijos priemonėms ir pratyboms.
Praėjusiais metais Estijoje nustatyti 11 afrikinio kiaulių maro protrūkių naminių kiaulių ūkiuose, dėl kurių žuvo arba buvo paskersta daugiau nei 62 000 naminių kiaulių. Šiemet virusas šernų populiacijoje aptiktas visų pirma Saremos saloje, Jervamos, Harju bei Vakarų ir Rytų Virumos apskrityse. „Praėjusiais metais bendros afrikinio kiaulių maro kontrolės išlaidos siekė daugiau nei 18 milijonų eurų. Prevencinės priemonės yra pigesnės nei naujų protrūkių likvidavimas ir nuostoliai, patiriami skerdžiant naminius kiaulius“, – sakė K. Kaugerand.
Aplinkos ministerija liepos 3 d. pateikė derinti aplinkos ministro įsakymo projektą, kuriuo keičiamos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Projektas apima platų pakeitimų spektrą — nuo esminio šėrimo ir viliojimo reglamentavimo pertvarkymo afrikinio kiaulių maro prevencijos kontekste iki praktinių medžiotojams svarbių pakeitimų: vienodinami briedžių medžioklės terminai, atsisakoma reikalavimo pristatyti vilkų kaukoles į trofėjų apžiūrą, o varyme dalyvaujantiems medžiotojams numatoma galimybė turėti trumpąjį šaunamąjį ginklą sužeisto žvėries kančioms nutraukti. Svarbu pabrėžti, kad tai kol kas tik projektas — jis skelbiamas Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS), o suinteresuotos institucijos ir organizacijos, tarp jų ir medžiotojų asociacijos, pastabas gali teikti per 10 darbo dienų.
Bene reikšmingiausias pakeitimų blokas susijęs su medžiojamųjų gyvūnų šėrimu. Projektu siūloma iš Medžioklės taisyklių visiškai išbraukti gyvūnų šėryklos sąvoką ir su ja susijusias nuostatas. Šis žingsnis brendo nuo šių metų vasario 27 d., kai Nacionalinio afrikinio kiaulių maro valdymo veiksmų plano darbo grupės pasitarime nutarta šėryklos ir šėrimo sąvokų atsisakyti, siekiant Lietuvos reglamentavimą suderinti su ES afrikinio kiaulių maro prevencijos, kontrolės ir likvidavimo gairėse vartojama jauko naudojimo apibrėžtimi. Praktinė logika paprasta: taisyklėse liktų viena — viliojimo vietos — sąvoka, apibrėžiama kaip medžioti tykojant ar sėlinant skirta vieta, kurioje gyvūnams privilioti naudojamas natūralios kilmės masalas ar kitos viliojimo priemonės — iškamšos, muliažai, profiliai, viliokliai, vilbynės, feromoniniai jaukai ar krykštės.
Kartu iš apibrėžimo dingtų dabartinė sudėtinga konstrukcija su 100 kilogramų masalo riba, skiriančia viliojimo vietą nuo šėryklos. Vis dėlto kiekybiniai apribojimai visai neišnyksta: išliktų draudimas medžioklės plotų vienete (10 kv. km, arba 1000 ha) įrengti daugiau kaip 10 viliojimo vietų, tik šis limitas būtų taikomas nebe vien šernų, o visoms viliojimo vietoms. Viliojimo vietose, kaip ir dabar, būtų draudžiama naudoti gyvūninės kilmės produktus, šalutinius gyvūninius produktus, maisto atliekas ar gyvūnams neįprastą pašarą, kurio jie negali rasti natūraliomis gamtinėmis sąlygomis — su išimtimi plėšrūnų medžioklei, kai viliojimo vietoje paliekamas sumedžioto ar kitaip žuvusio elninio žvėries ar paukščio kūnas arba plėšrūnų papjauto ūkinio gyvūno kūnas.
Atkreiptinas dėmesys, kad kartu netektų galios ir tiesioginis draudimas šerti šernus visoje Lietuvos teritorijoje bei draudimas medžioti tykojant ar sėlinant gyvūnus, esančius šėrykloje ar arčiau kaip 100 metrų nuo jos. Panašiai koreguojamos ir nuostatos dėl saugomų teritorijų: jose liktų draudimas įrengti viliojimo vietas ar kitaip jaukinti gyvūnus Europos Bendrijos svarbos pievų ir pelkių buveinėse bei arčiau kaip 100 metrų nuo registruotų saugomų rūšių radaviečių, o draudimas jaukinti ir vilioti kanopinius žvėris išliktų ten, kur galiojo iki šiol.
Antras medžiotojams itin aktualus pakeitimas — briedžių medžioklės terminai. Šiuo metu jie skirtingi: patinai medžiojami nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d., patelės — nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d., o jaunikliai — nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d. Projektu siūloma patelių ir jauniklių medžioklės pabaigą suvienodinti su patinais — iki gruodžio 15 d. Patelėms tai reikštų dviem savaitėmis ilgesnį sezoną, o jauniklių medžioklė, priešingai, trumpėtų pusantro mėnesio. Ministerija šį pakeitimą grindžia praktine problema: kai terminai skirtingi, teisėtai medžiojant jauniklius per klaidą sumedžiojus gumbaragį, ragus numetusį patiną ar antrametę patelę, tarp medžiotojų ir aplinkos apsaugos pareigūnų kyla ginčų, ar tokia situacija laikytina medžioklės terminų pažeidimu. Suvienodinus terminus, ši ginčytina situacija iš esmės išnyksta, todėl atitinkamai paprastėja ir taisyklių 28.3 papunktis, reglamentuojantis klaidų fiksavimą medžioklės dokumentuose.
Verta atkreipti dėmesį ir į formuluotės pakeitimą nuostatose dėl sumedžiojimo limitų: vietoje bendrinės frazės „kanopinių žvėrių, kurių medžioklė yra limituojama” projekte visur įrašoma konkrečiai „briedžių”. Savivaldybių komisijos ir aplinkos ministro tvirtinamas bendras limitas pagal projektą būtų siejamas tik su briedžiais.
Trečia naujovė palengvins gyvenimą vilkų medžiotojams: siūloma atsisakyti reikalavimo, sumedžiojus vilką, jo kaukolę pasibaigus sezonui pristatyti į medžioklės trofėjų apžiūrą. Ministerijos argumentacija logiška — trofėjų apžiūros tikslas yra tikrinti, ar laikomasi elninių žvėrių atrankinės medžioklės reikalavimų, o vilkams atrankinės medžioklės reikalavimai apskritai nenustatyti. Vilkų genetiniai tyrimai atliekami paimant tam tikras sumedžioto žvėries dalis, o kaukolių, ypač jaunų vilkų, paruošimas apžiūrai neretai reikalauja laiko ir sąnaudų be aiškios praktinės naudos. Elninių žvėrių ragų su kaukole ir apatiniu žandikauliu pristatymo pareiga išlieka nepakitusi.
Ketvirtas pakeitimas atspindi skaitmenizacijos realijas: siūloma patikslinti nuostatą, pagal kurią draudžiama medžioti neturint su savimi galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklą. Iš taisyklių braukiami žodžiai „su savimi” — mat Aplinkos apsaugos departamentas tapo Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenų tvarkytoju, ir duomenys apie medžiotojų ginklus pareigūnams pasiekiami elektroniškai. Viešojo administravimo įstatymas draudžia reikalauti dokumentų, kurių duomenys jau yra valstybės informacinėse sistemose, be to, tokio reikalavimo nėra ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Kitaip tariant, leidimas privalės galioti, bet popieriuko kišenėje nešiotis nebereikės.
Galiausiai — pakeitimas, susijęs su medžioklės etika ir gyvūnų gerove varymuose. Dabar varantiems medžiotojams galioja besąlygiškas draudimas neštis užtaisytus ginklus ir šaudyti į žvėris bei paukščius, o tai apsunkina galimybę nedelsiant nutraukti varymo metu rasto sužeisto gyvūno kančias. Projektu siūloma numatyti išimtį: varantys galėtų neštis B ir C kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus — privalomai neužtaisytus, — kurie būtų užtaisomi tik suradus sužeistą ar sužalotą gyvūną ir panaudojami jo kančioms nutraukti. Saugumo principas varyme išlieka, tačiau atsiranda humaniškas sprendimas situacijai, kuri praktikoje pasitaiko neretai.
Tarp smulkesnių, bet praktiškai reikšmingų patikslinimų — šunų vedžiojimo taisyklė: nuostata, kad medžioklės plotuose šunys vedžiojami tik su pavadėliais, būtų papildyta žodžiais „ne medžioklės metu”. Taip išsklaidoma dabartinė interpretacinė painiava, ar šunį galima paleisti nuo pavadėlio vykdant medžiokles su šunimis ar ieškant sužeisto žvėries. Taip pat tikslinamas sąvokų šaltinių sąrašas: iš taisyklių braukiama nuoroda į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, dėl kurios buvo galima dvejopai traktuoti tamsųjį paros metą (medžioklės taisyklėse tai laikas praėjus pusantros valandos po saulėlydžio ir likus pusantros valandos iki saulėtekio, o saugaus eismo įstatyme — tiesiog nuo saulėlydžio iki saulėtekio), ir įrašomos nuorodos į Gyvūnų gerovės ir apsaugos bei Laukinės gyvūnijos įstatymus.
Projektą parengė Aplinkos ministerijos Gyvūnijos išteklių valdymo politikos grupė, jį pasirašė aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė. Dokumentas derinimui išsiųstas plačiam adresatų ratui — nuo Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Aplinkos apsaugos departamento iki medžiotojų organizacijų: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos, Lietuvos medžiotojų konfederacijos, Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta”, Sūduvos medžiotojų sąjungos ir Lietuvos medžiotojų draugijos. Papildomų valstybės lėšų projektui įgyvendinti nenumatoma. Kada pakeitimai bus priimti ir įsigalios, paaiškės tik pasibaigus derinimo procedūrai ir įvertinus gautas pastabas — apie tolesnę projekto eigą informuosime.
Vakar į pirmąjį posėdį susirinko naujai išrinkta Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) taryba. Konstruktyvaus susitikimo metu priimti svarbūs strateginiai sprendimai, brėžiantys aiškią organizacijos ateities kryptį – stiprinti visuomenės švietimą, naujų medžiotojų rengimą, modernizuoti veiklą, plėtoti gamtosaugines iniciatyvas ir auginti bendruomenę.
Anot LMŽD pirmininko Virginijaus Kantausko, pirmajame naujos tarybos posėdyje daug dėmesio skirta organizacijos finansų ir veiklos planavimo klausimams. Taryba patvirtino LMŽD I–II ketvirčio lėšų panaudojimo ataskaitą, įvertino svarbiausias biudžeto eilutes, tarp jų – administracinių išlaidų poreikį bei planuojamas investicijas į organizacijos veiklai, edukacinėms iniciatyvoms ir gamtosauginiams projektams reikalingą inventorių. Posėdyje pažymėta, kad iš įvairių rėmėjų draugijai pavyko pritraukti apie 60 tūkst. eurų paramos – tai atspindi aukštus darbo rezultatus ir tvirtą organizacijos reputaciją. Taip pat, įvertinusi praėjusios kadencijos veiklos rezultatus, taryba nustatė direktoriaus pareigybės atlyginimą – iki 4 000 eurų atskaičius mokesčius. Prie draugijos bendruomenės taip pat oficialiai prisijungė nauji LMŽD nariai, stiprinantys organizacijos gretas.
„Siekdama žengti koja kojon su inovacijomis ir užtikrinti aukščiausius etikos bei gamtosaugos standartus, taryba priėmė sprendimą įsigyti profesionalų droną su termovizorine kamera (termodroną). Ši išmani įranga bus naudojama faunos apsaugai, laukinių gyvūnų gelbėjimo misijoms pavasario šienapjūtės metu bei efektyvesnei biologinės įvairovės stebėsenai“, – pažymėjo LMŽD direktorius Laimonas Daukša.
Siekdama stiprinti visuomenės švietimą ir ugdyti jaunajai kartai atsakingą požiūrį į gamtą, taryba taip pat patvirtino iniciatyvos „Vaikai gamtoje“ tvarkos aprašą. Šia iniciatyva bus siekiama sudaryti daugiau galimybių vaikams ir jaunimui pažinti Lietuvos gamtą, dalyvauti edukacinėse veiklose bei praktiškai susipažinti su gamtosaugos principais.
Siekdama kelti medžioklės kultūrą ir užtikrinti aukščiausio lygio būsimų medžiotojų teorinį bei praktinį pasirengimą, taryba nutarė pradėti vieningų medžiotojų rengimo standartų kūrimo procesą.
„Ši iniciatyva užtikrins, kad visoje Lietuvoje medžiotojų mokymas būtų grindžiamas vienodais, moderniais ir visuomenės lūkesčius atitinkančiais principais“, – sako LMŽD pirmininkas Virginijus Kantauskas.
Vienu svarbiausių posėdžio akcentų tapo sprendimas įsteigti naują mokymų ir renginių koordinatoriaus pareigybę. Į šias pareigas paskirtas Andrius Rapalas, kuris koordinuos LMŽD edukacines programas, naujų medžiotojų rengimą, renginius, stovyklas ir kitas visuomenės švietimo iniciatyvas.
Anot LMŽD vadovų, šis sprendimas žymi kokybiškai naują organizacijos etapą – draugija įsipareigoja dar daugiau dėmesio ir resursų skirti naujų medžiotojų pritraukimui, medžioklės veiklos populiarinimui bei kokybiškam būsimų medžiotojų teoriniam ir praktiniam parengimui. Kartu draugija įsipareigoja stiprinti visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, pažindinimą su gamta, atsakingos medžioklės ir žvejybos kultūra bei gamtosaugine veikla.
Taryba taip pat pritarė LMŽD edukacinės, renginių ir reprezentacinės infrastruktūros stiprinimui. Numatyta įsigyti kelias organizacijos veikloms ir atstovavimui regionuose pritaikytas bei edukacijoms skirtas palapines, mobilią edukacijų ir renginių platformą ant ratų, taip pat papildyti renginių organizavimui ir viešajam atstovavimui reikalingą inventorių. Siekiant sukurti vieningų ir atpažįstamą LMŽD vizualinį identitetą, bus atnaujinta reprezentacinė atributika – įsigytos vėliavos, stendai bei suformuota oficiali reprezentacinės aprangos linija, įskaitant LMŽD kaklaraiščius. Šios investicijos leis sustiprinti organizacijos matomumą, užtikrinti kokybiškesnį renginių organizavimą ir nuoseklų LMŽD įvaizdžio formavimą visoje Lietuvoje.
„Šis pirmasis naujosios tarybos posėdis aiškiai parodė, kad esame pasirengę esminiams kokybiniams pokyčiams. Priimti sprendimai rodo mūsų tvirtą pasiryžimą investuoti ne tik į pažangias technologijas, bet ir į visuomenės švietimą bei naujų medžiotojų pritraukimą. Patvirtinta iniciatyva „Vaikai gamtoje“, įsteigta nauja mokymų ir renginių koordinatoriaus pareigybė, numatytos investicijos į edukacinei bei gamtosauginei veiklai reikalingą infrastruktūrą. Esame įsitikinę, kad būtent švietimas, atsakomybė ir modernus požiūris yra tvirtas pagrindas organizacijos ateičiai“, – teigia LMŽD direktorius Laimonas Daukša.
Naujoji LMŽD taryba džiaugiasi sėkmingu startu ir kviečia visus narius bei visuomenę aktyviai įsitraukti į kuriamas edukacines ir gamtosaugines iniciatyvas.
Geopolitinės įtampos fone Lietuvoje vis garsiau kalbama apie būtinybę stiprinti visuomenės pasirengimą gynybai, plėsti karinio rengimo bei šaudymo įgūdžių lavinimo infrastruktūrą. Vis dėlto realybė neretai prasilenkia su skambiomis deklaracijomis, o šalyje susiformavęs paradoksas bado akis: kol politikai ir saugumo ekspertai sutaria dėl kritinio šaudyklų trūkumo, jau veikiantys objektai yra stabdomi, o naujų įteisinimas stringa klampiuose biurokratijos gniaužtuose.
Ši įsisenėjusi problema, persipinanti su teisinio reguliavimo spragomis, aplinkosaugos reikalavimais ir valstybės saugumo interesais, tapo pagrindine Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio ašimi. Jame pristatyti Krašto apsaugos ministerijos inicijuotos tarpinstitucinės darbo grupės siūlymai bei realūs pavyzdžiai iš verslo bei aplinkosaugos politikos užkulisių atskleidė sisteminį šalies infrastruktūros paralyžių.
Ryškiausiu šio teisinio bei administracinio absurdo pavyzdžiu tapo daugiau nei dešimtmetį sėkmingai veikusios šaudyklos „Medžiotojų sostinė“ likimas. Įsigaliojus naujiems teisės aktams, Aplinkos apsaugos departamentas visiškai sustabdė šio objekto veiklą, pareikalavęs atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV) – procedūrą, kurios šaudyklai neprireikė visą jos gyvavimo laikotarpį.
Kadangi įstatymų leidėjai nenumatė jokio protingo pereinamojo laikotarpio, leidžiančio atlikti formalumus nestabdant veiklos, strategiškai svarbi infrastruktūra buvo paralyžiuota akimirksniu.
Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis šį reiškinį atvirai įvardija „biurokratijos destrukcijos spirale“, kurioje aplinką saugoti turinti sistema suveikia kaip imuninis atsakas, puolantis savo paties organizmą.
Dažnu atveju atokiose teritorijose įsikūrusios šaudyklos niekam nekliūva tol, kol aplinkui neatsiranda naujakurių prabangių sodybų, o vieno asmens pramoginiai skundai nusveria bendruomenės, verslo ir valstybės gynybinių pajėgumų interesus.
Siekdamas pažaboti šią destruktyvią tendenciją, P. Poderskis siūlo skubias įstatymines korekcijas, apimančias tris esmines kryptis:
Veiklos stabdymas turėtų būti kraštutinė priemonė, taikoma tik nustačius realią, tiesioginę ir reikšmingą žalą aplinkai ar grėsmę žmonių sveikatai, o kitais atvejais privaloma suteikti protingą terminą PAV procedūroms atlikti;
Privalu įvesti skundo teikėjo asmeninės rizikos principą (angl. skin in the game), numatant, kad akivaizdaus piktnaudžiavimo atveju – pavyzdžiui, kai iš dešimties skundų devyni pasirodo nepagrįsti – pareiškėjui tektų dalis institucijų patikrinimo kaštų;
Būtina užtikrinti griežtą kontroliuojančių institucijų veiksmų koordinavimą, kad vieno objekto vienu metu nekrėstų kelios skirtingos tarnybos, visiškai nežinančios viena apie kitos veiksmus.
Lygiagrečiai su šiais sisteminiais iššūkiais, Krašto apsaugos ministerijos tarpinstitucinė darbo grupė Seimo komitetui pateikė išsamią viziją, kaip skaitmenizuoti šiuo metu vis dar popieriniu formatu vykdomą šaudyklų apskaitą bei supaprastinti naujų objektų steigimą.
Didžiausios diskusijos posėdyje kilo dėl teritorijų planavimo ir žemės paskirties keitimo. Nors dėl šaudyklų steigimo žemės ūkio paskirties žemėje pasiektas bendras sutarimas, numatant lanksčias alternatyvas (riboti steigimą žemėje, kurios našumas mažesnis už šalies vidurkį – iki 39,79 balo, netaikyti jokių našumo apribojimų tolygiai plėtrai arba nustatyti prievolę atkurti ankstesnę paskirtį), ties miškų ūkio paskirties žeme nuomonės išsiskiria.
Aplinkos ministerija griežtai prieštarauja darbo grupės siūlymui įteisinti išimtis Miškų įstatyme, argumentuodama tuo, kad šaudyklos naikina ekosistemas, trikdo fauną triukšmu, reikalauja miško kirtimų, o šalyje trūksta infrastruktūrai reikalingų vidutinių laukymių, kurių plotas siektų nuo 0,69 iki 0,79 hektaro.
Kadangi valstybės gynybiniai poreikiai reikalauja greitų sprendimų, kaip galima išeitis siūlomas „Valstybei svarbaus projekto“ statuso suteikimas valstybės, savivaldybių ar atrinktoms privačioms šaudykloms. Tai leistų centralizuotai spręsti žemės ginčus, nuomoti valstybinę žemę be aukciono bei garantuotų tikslinį valstybės ar Europos Sąjungos lėšų finansavimą triukšmo valdymo priemonėms.
Be to, darbo grupė pasiūlė naują saugos zonų ir infrastruktūros architektūrą. Vietoj dabartinės itin ribojančios 200 metrų saugos linijos šūvio kryptimi, stendinėms šaudykloms siūloma taikyti 100 metrų saugos zoną pačios teritorijos viduje, nes, remiantis fizikiniais dėsniais, lygiavamzdžių ginklų šratai iki 2,5 milimetro kinetinę energiją praranda kur kas anksčiau.
Taip pat išskiriamos penkios infrastruktūros saugumo kategorijos – nuo griežčiausios pirmosios su 6 metrų pylimais automatiniams ginklams iki pneumatinių tirų. Sprendžiant opią švino taršos problemą senose šaudyklose, kur įprastos 80/150 miligramų kilograme normos praktiškai neįgyvendinamos, siūlomas privalomas švino šalinimas iš ugnies linijos ir pylimų kas 20 000 šūvių bei griežta dirvožemio pH kontrolė. Jei dirva tampa rūgšti (pH žemiau 5,5), numatomas privalomas kalkinimas, palaikant neutralią terpę (pH 6,5–7), kas užkerta kelią švino tirpimui ir patekimui į gruntinius vandenis, tam suteikiant 10 metų pereinamąjį laikotarpį.
Triukšmo prevencijai įvedamas principas „modeliuok prieš statydamas“, įpareigojantis atlikti privalomą akustinį modeliavimą prieš išduodant veiklos leidimą.
Šis siekis suderinti valstybės priežiūrą, verslo gyvybingumą ir vienodus standartus atsispindėjo ir kitoje emocingoje komiteto diskusijoje dėl Aplinkos monitoringo įstatymo pataisų. Seimo narys Simonas Gentvilas pateikė pasiūlymą įpareigoti valstybines laboratorijas akredituotis visiems tyrimų metodams, jei tokia pati griežta akreditavimo našta užkraunama privačiam verslui.
Politiko teigimu, valstybės laboratorijos negali būti žemesnio standarto nei verslas, o vienodas principas užtikrintų patikimus duomenis ir leistų Aplinkos apsaugos agentūrai teikti komercines paslaugas Lietuvos įmonėms, užuot vertus jas paslaugų ieškoti užsienyje.
Vis dėlto ministerijos atstovai ir kiti komiteto nariai tokį siūlymą įvertino kaip perteklinį ir finansiškai nepakeliamą, pabrėždami, kad privaloma visuotinė akreditacija sukeltų milžinišką administracinę naštą. Nors idėjinei krypčiai – lygybei tarp valstybės ir verslo – buvo pritarta, konkretus Simono Gentvilo pasiūlymas po balsavimo buvo atmestas.
Atsakomybės ir pilietinių įsipareigojimų tema posėdyje kulminaciją pasiekė svarstant Medžioklės bei Mėgėjiškos žūklės įstatymų pataisas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatė dramatišką statistiką: šalyje piktybiškai vaikų išlaikymo lėšų vengiančių asmenų skola jau viršija 200 milijonų eurų, o ši našta tiesiogiai nugula ant valstybės fondo ir mokesčių mokėtojų pečių.
Seimo nario Dariaus Razmislevičiaus inicijuotas projektas siūlo riboti specialiąsias teises – ginklo turėjimą, teisę medžioti ar žvejoti – tiems, kurie nevykdo šių moralinių ir konstitucinių pareigų.
Nors parlamentaras Tomas Domarkas įžvelgė riziką, kad tokie ribojimai gali pastūmėti žmones į šešėlinę ekonomiką ir palygino tai su Kinijos socialinio kredito sistema, komiteto dauguma palaikė griežtesnį toną.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša išreiškė moralinį bendruomenės pritarimą, pabrėždamas, kad medžioklė nėra absoliuti teisė, o privilegija, neatsiejama nuo civilinės atsakomybės.
Posėdžio pabaigoje komitetas žengė dar vieną žingsnį į priekį ir išplėtė sankcijų spektrą: specialiosios teisės ir medžiotojo bilieto galiojimas bus stabdomi ne tik už vaikų išlaikymo vengimą, bet ir tiems asmenims, kurie yra padarę nusikalstamą žalą gamtai ar valstybei ir jos neatlygina.
Taip Aplinkos apsaugos komitetas nubrėžė aiškią takoskyrą: valstybės ištekliai ir laisvalaikio privilegijos priklauso tik tiems, kurie gerbia jos įstatymus, savo šeimą ir aplinką.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMZD) šių metų balandžio–gegužės mėnesiais vykdyta reprezentatyvi apklausa siunčia rimtą signalą šalies medžiotojų klubams ir būreliams. Gauti rezultatai atskleidė sparčią bendruomenės senėjimo tendenciją: daugiau nei trečdalis aktyvių medžiotojų jau yra perkopę 56 metų ribą, didžioji šios vyresnio amžiaus grupės dalis yra 56-65 metų. Tuo tarpu jaunoji karta juos keičia itin vangiai.
Šių metų pavasarį vykusioje LMŽD apklausoje nuomonę pareiškė net 2044 šalies medžiotojai. Gauti rezultatai parodė, kad vyresnio amžiaus grupės sudaro kritinę bendruomenės dalį. Sudėjus visus tyrimo dalyvius nuo 56 metų ir vyresnius, jie sudaro net 34,5 proc. (706 medžiotojai) tyrime nuomonę išsakiusių.
Tai reiškia, kad kas trečias miško takais žengiantis medžiotojas šalyje yra garbaus amžiaus, 56-65 metų grupė sudaro net 19,3 proc. (395 respondentai), 66-75 metų – 13,2 proc. (270 respondentai), o vyresni nei 76 metų veteranai – 2 proc. (41 respondentas).
Tuo tarpu medžiotojų bendruomenės ateitis išlieka miglota. Jaunimo iki 35 metų dalis tarp visų apklaustųjų tėra vos 16,5 proc. (338 respondentai). Iš jų jauniausi medžiotojai iki 25 metų sudaro vos simbolinius 2,8 proc. (57 respondentus), o 26-35 metų grupė – 13,7 proc. (281 respondentai).
Anot LMŽD direktoriaus Laimono Daukšos, toks menkas jaunimo įsitraukimas rodo, kad gamtosaugos veikla pralaimi kovą prieš modernias skaitmenines veiklas, o jaunimas tampa vis mažiau įsitraukęs į gamtoje vyksiančius procesus.
„Šie balandžio–gegužės mėnesių apklausos skaičiai – aiškus pavojaus skambutis medžiotojų kolektyvų vadovams. Tai rimtas signalas medžiotojų klubams ir būreliams, pasirinkusiems uždarumo politiką, o ne atvirumą, nes viena diena jų narių tiesiog liks mažuma, bet pareigos valstybei ir gamtai liks. Jeigu per artimiausius kelerius metus nebus imtasi aktyvių veiksmų pritraukti jaunąją kartą, po dešimtmečio susidursime su rimta krize. Medžioklė nėra hobis, o valstybės deleguota funkcija saugoti miškus, pasėlius ar reguliuoti gyvūnų populiaciją bei užtikrinti biosaugą – valdant afrikinį kiaulių marą ar kitas ligas. Vyresnio amžiaus medžiotojams pasitraukus, jų tiesiog nebus kam pakeisti“, – situaciją komentuoja LMŽD direktorius.
Remiantis tyrimu, stabiliausią šalies medžiotojų branduolį sudaro vidutinio amžiaus atstovai. Didžiausias aktyvumas fiksuojamas 36–45 metų grupėje (25,9 proc. arba 529 respondentai) bei 46–55 metų grupėje (23 proc. arba 471 respondentai).
LMŽD pažymi, kad pavasario tyrimo rezultatai rodo būtinybę medžiotojų organizacijoms skubiai keisti veiklos strategijas, iš uždarų tapti atviromis, šiuolaikiškomis, jaunimą sudominančiomis bei užtikrinančiomis šio amato, tradicijų tęstinumą ir ilgalaikių valstybės strateginių tikslų įgyvendinimą Lietuvoje.
Tyrimas buvo atliktas 2026 m. balandžio–gegužės mėnesiais, jame dalyvavo 2045 šalies medžiotojai, jų apklausa vykdyta internetu.
