Miske.lt

Žyma: Aplinkos apsaugos departamentas

  • Medžiotojai valosi gretas: bendruomenė vis rečiau toleruoja brakonieriavimą ir viešina pažeidimus

    Medžiotojai valosi gretas: bendruomenė vis rečiau toleruoja brakonieriavimą ir viešina pažeidimus

    2025 m. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė 349 medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Išaugo šiurkščių pažeidimų skaičius.

    2025 m. buvo nustatyti 94 šiurkštūs pažeidimai (2024 m. – 69). Trečdalį šių pažeidimų padarė teisės medžioti neturintys asmenys.

    Dažnu atveju šių nusižengimų metu buvo neteisėtai sumedžioti gyvūnai. Nustatyti keli atvejai, kai asmenys ne tik medžiojo ir gabeno neteisėtai sumedžiotus gyvūnus neturėdami teisės medžioti, bet ir medžiojo su nelegaliais ginklais. Dėl šių pažeidimų informacija perduota Policijos departamentui, pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais.

    Žala gyvūnijai – beveik dvigubai didesnė

    2025 m. apskaičiuotas 31 žalos gyvūnijai atvejis (2024 m. – 28 atvejai). Tačiau bendra žalos suma šiemet ženkliai išaugo ir siekia 159 362 Eur, 2024 m. ji sudarė 85 359 Eur.

    Nors žalos atvejų skaičius išliko panašus, nustatyta itin šiurkščių pažeidimų. Nustatyti keli, draudžiamu metu (po sezono) sumedžiotų briedžių patelių atvejai. Vienu atveju Panevėžio rajone neteisėtai sumedžiotos draudžiamu laiku net trys elnių patelės, iš kurių dvi – vaikingos. Apskaičiuota žala aplinkai šiuo atveju siekė 25 506 Eur.

    Paimti ginklai ir priemonės

    2025 m. iš pažeidėjų paimti:

    • 23 šaunamieji ginklai,
    • 106 kiti draudžiami medžioklės įrankiai,
    • 280 kitų medžioklės įrankių ir šaudmenų,
    • penkios transporto priemonės.

    2024 m. buvo paimta daugiau šaunamųjų ginklų – 40, taip pat 173 kiti draudžiami medžioklės įrankiai, 73 kiti medžioklės įrankiai ir šaudmenys bei šešios transporto priemonės.

    2024 m. didesnį paimtų ginklų bei jų priedų kiekį lėmė buvęs kitoks teisinis reglamentavimas dėl naktinių ir termovizorinių taikiklių naudojimo.

    Bendradarbiavimas su medžiotojais

    Nors šiurkščių pažeidimų skaičius šiek tiek augo, bet džiugina, kad daugelis medžiotojų vis mažiau toleruoja daromus pažeidimus. Dažnu atveju patys medžiotojai perduoda informaciją aplinkos apsaugos pareigūnams, ypač tais atvejais, kai sumedžiotos vyresnės nei leistina briedžių patelės. Medžiotojai neprisiima kitų medžiotojų padarytų pažeidimų ir jų neslepia, o viešai deklaruoja atvejus pranešdami aplinkosaugininkams. Glaudus bendradarbiavimas su medžiotojais leidžia identifikuoti ir nustatyti asmenis, kurie šiurkščiai pažeidžia Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisykles.

    Aplinkosaugos pareigūnai – ne baudėjai, o dažnai medžiotojų patarėjai. Aplinkosaugininkai kviečiami į medžiotojų organizuojamus susitikimus, kur rūpimus klausimus galima aptarti ir taip užkirsti kelią pažeidimams.

    Praėjusiais metais Gyvosios gamtos apsaugos departamentas dalyvavo 15-oje susitikimų su medžiotojais, ar juos vienijančiomis asociacijomis.

    „Tik veikdami išvien su medžiotojais galime pasiekti, kad pažeidimų skaičius mažėtų, o gyvūnų populiacija augtų ir būtų optimaliai ir teisingai reguliuojama“, – teigia Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.

    Išskirtiniai šiurkštūs 2025 m. atvejai

    • Radviliškio rajone du asmenys medžiojo draudžiamu būdu, t.y. su dviem Vakarų Sibiro laikomis, neturėdami teisės medžioti ir neturėdami galiojančio medžioklės lapo, medžioti šiame medžioklės plotų vienete. Vakarų Sibiro laikos sulaikė šerną, jį sugavę asmenys vėliau nudūrė peiliu. Sumedžiotą šerną išdorojo miške ir gabeno kuprinėse.
    • Panevėžio rajone sumedžiotos ir gabentos draudžiamu laiku trys elnių patelės. Dvi iš jų buvo vaikingos. Neteisėtai (vietovėje, kurioje medžioti neturėjo teisės) medžiojo vienas turintis teisę medžioti asmuo ir vienas neturintis teisės medžioti asmuo, kuris taip pat savo veikoje naudojo neteisėtai laikomą graižtvinį ginklą. Į neteisėtą veiklą įtrauktas buvo dar vienas  teisės medžioti neturintis asmuo, kuris kartu gabeno neteisėtai sumedžiotus gyvūnus.
    • Jurbarko rajone patikrinus medžioklę vykusią su varovais buvo nustatyti trys neblaivūs medžiotojai, kuriems alkoholio kiekio matuokliu nustatyti 0,63 prom., 0,61 prom., 0,92 prom., neblaivumas.
    • Joniškio rajone draudžiamais galūniniais spąstais medžiotojas sumedžiojo lapę.
    • Alytaus rajone nustatytas medžiotojų klubo vadovas į medžioklės lapus neįrašęs 15 sumedžiotų šernų.
    • Klaipėdos rajone medžioklėje varant sumedžiota vaikinga briedžio patelė.
    • Anykščių rajone nustatytas asmuo kilpa pagavęs elnio jauniklį, kurį išdorojo miške ir persigabeno į namus.
    • Širvintų rajone nustatytas teisės medžioti neturintis asmuo medžiojęs su neteisėtai laikomu ginklu.

    Atsakomybė už pažeidimus

    Už medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė – nuo įspėjimo ar kelių dešimčių eurų baudų iki kelių tūkstančių eurų baudų už šiurkščius nusižengimus, taip pat gali būti konfiskuojami įrankiai, ginklai ar transporto priemonės.

    Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad atsakinga ir teisėta medžioklė yra būtina siekiant išsaugoti gyvūnijos išteklius bei užtikrinti saugias ir sąžiningas sąlygas visiems medžioklės dalyviams. Pareigūnai ir toliau vykdys tikslines kontrolės akcijas bei stiprins prevenciją, ypatingą dėmesį skirdami šiurkštiems pažeidimams. Šiais metais siekdami užkirsti kelią daromiems saugumo medžioklėje pažeidimams numatyti „Medžiok varant atsakingai“ reidai.

  • Pasaloje įkliuvo brakonierius: neteisėtai laikomą ginklą slėpė apleistoje sodyboje

    Pasaloje įkliuvo brakonierius: neteisėtai laikomą ginklą slėpė apleistoje sodyboje

    Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai po ilgo ir kruopštaus darbo sulaikė brakonieriavimu užsiėmusį vyrą. Remiantis gautais operatyviniais duomenimis, buvo nustatyta, kad įtariamasis neturėjo teisės vykdyti medžioklės veiklos Alionių medžiotojų klubo teritorijoje ir neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu.

    Tyrimo metu paaiškėjo, kad įtariamasis siekdamas sumažinti savo veiksmų atsekamumo riziką, neteisėtai laikomą ginklą slėpė toli nuo savo gyvenamosios vietos, atokioje ir apleistoje sodyboje.

    Surinkus pakankamą kiekį faktinių duomenų, buvo nuspręsta imtis asmens sulaikymo. Penktadienį apie 5 valandą ryto, Lauryniškių kaime (Širvintų rajone) buvo vykdyta pasala.

    Įtariamasis atvyko į slėptuvę pasiimti slėpto šautuvo, tačiau, išėjęs į laukus, buvo operatyviai sulaikytas aplinkos apsaugos pareigūnų. Sulaikymo metu jis aktyviai priešinosi teisėtiems pareigūnų nurodymams, bandė sprukti, todėl buvo pritaikytos fizinės poveikio priemonės, o į įvykio vietą iškviestas policijos ekipažas.

    Atliekant sulaikymo veiksmus, pas įtariamąjį buvo rastas neteisėtai laikomas graižtvinis šautuvas „Heym“ su optiniu taikikliu ir garso slopintuvu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais. Taip pat įtariamajam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už neteisėtą medžioklę.

  • Aplinkosaugininkai tikrins viliojimo vietas medžioklės plotuose

    Aplinkosaugininkai tikrins viliojimo vietas medžioklės plotuose

    Aplinkos apsaugos departamentas šių metų vasario 10–24 dienomis tikrins, kaip medžiotojai laikosi Medžioklės taisyklių viliodami maistu medžiojamuosius laukinius gyvūnus. 

    Medžioklės plotuose įrengtos viliojimo vietos skirtos medžiotojams maistu privilioti laukinius gyvūnus su tikslu juos sumedžioti bei atitraukti nuo pasėlių.   

    „Norime priminti medžiotojams, kad medžioklės vietos turi būti tvarkingos. Apie planuojamą akciją pranešame iš anksto, tikėdamiesi, kad medžiotojai atkreips dėmesį ir susitvarkys“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė. 

    Praėjusiais metais Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūnai 194-iuose medžioklės plotų vienetuose apžiūrėjo 706 viliojimo vietas. Daugiausia pažeidimų (po 14) nustatė Šiaulių ir Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyrių pareigūnai. Dažniausiai nustatomas pažeidimas – pašarai viliojimo vietoje išpilti ant žemės.  

    Daugiau informacijos apie 2024 m. vykdytos akcijos rezultatus rasite čia.  

    Svarbu  

    • Viliojimo vietose natūralius pašarus ar masalą draudžiama išpilti ant žemės ir jų kiekis negali viršyti 100 kg (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską).   
    • Medžioklės plotų vienete (1000 ha) draudžiama įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų ir vienoje viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kg arba 125 l natūralaus pašaro.   
    • Atsakomybė už pažeidimus viliojimo vietose nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalyje. Šis pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų.   

    Svarbią informaciją apie medžioklę rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.    

    Primename, kad apie pastebėtus pažeidimus galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt

  • Anykščių rajone sugautas asmuo kilpa neteisėtai sumedžiojęs tauriojo elnio jauniklį

    Anykščių rajone sugautas asmuo kilpa neteisėtai sumedžiojęs tauriojo elnio jauniklį

    Šių metų sausio 14 d. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai Anykščių rajone, Zabelynės kaime nustatė asmenį draudžiamu būdu (kilpa) sugavus tauriojo elnio jauniklį. Žala gyvūnijos ištekliams – 5 101,12 euro, taip pat bus taikoma administracinė atsakomybė.  

    Aplinkosaugos pareigūnai, gavę medžiotojų pranešimą apie galimai neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio jauniklį, operatyviai nuvyko į įvykio vietą ir pradėjo tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad draudžiamu būdu, – kilpomis medžiojo Zabelynės kaimo gyventojas. Aplinkosaugininkai rado visus pažeidimo padarymo įkalčius, pilietis prisipažino, kad pastatė metalinio troso kilpą, kuria sugavo tauriojo elnio jauniklį, jį išdorojo ir dalį skerdienos karučiu parsigabeno į namus. Kitą dalį paliko miškelyje, sumedžiojimo vietoje. 

    Kilpos, skirtos gaudyti laukiniams gyvūnams yra ne tik neteisėtos, bet ir sukelia gyvūnams dideles kančias – gyvūnas blaškosi ir sukasi ratais, bandydamas išsilaisvinti, kol galiausiai žūsta.  

    Už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 ir 7 dalis. Taip pat buvo paimta neteisėtai sumedžioto žvėries skerdiena, kilpa, peilis ir karutis. Pažeidėjui gresia bauda nuo 800 iki 1 800 eurų ir teks atlyginti 5 101,12 eurų padarytą žalą medžiojamųjų gyvūnų ištekliams. 

  • AAD pareigūnai patikrino 238 medžiotojus ir nustatė vieną pažeidimą

    AAD pareigūnai patikrino 238 medžiotojus ir nustatė vieną pažeidimą

    Aplinkos apsaugos departamentas, prasidėjus medžioklei su varovais, sustiprino verslinės medžioklės kontrolę ir šių metų lapkričio 9–17 dienomis visoje Lietuvoje tikrino medžiotojų klubus ir būrelius. Iš viso buvo surengta 10 reidų, patikrinti 24 medžioklės plotų vienetai ir 238 medžiotojai. 

    Nustatytas vienas šiurkštus medžioklės taisyklių pažeidimas – asmuo draudžiamu laiku sumedžiojo stirnos patiną Vilkaviškio rajone. Stirnos patinų medžioklė draudžiama nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 30 d.  

    Už neteistą medžioklę medžiotojui gresia administracinė atsakomybė nuo 800 iki 1 800 eurų ir teks atlyginti gyvūnijos ištekliams padarytą žalą – 2 400 eurų, taip pat jis galimai neteks teisės medžioti nuo 3 iki 5 metų, bus paimtas (konfiskuotas) pažeidimo įrankis – šaunamasis ginklas.   

    Akcijos tikslas yra užtikrinti, kad medžioklės su varovais vyktų laikantis nustatytų taisyklių ir reikalavimų. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kaip medžiotojai laikosi saugaus elgesio reikalavimų medžioklėje,  užtikrinamas medžioklės dalyvių ir joje dalyvaujančių šunų saugumas. Per reidus lapkričio 9–17 d. saugaus elgesio medžioklėje pažeidimų nenustatyta.

    Lapkričio 23 d., ne patikrinimo metu, buvo fiksuotas atvejis, kai Ukmergės rajone sužalotas vienas iš medžioklėje su varovais dalyvavusių medžiotojų. Medžiotojas paleido šūvį, matyt, neįsitikinęs saugumu. Šūvis nuskambėjo per paskutinį varyminės medžioklės varymą. Kulka pataikė ne į laukinį žvėrį, o į medžioklėje dalyvavusį 62 metų Algirdą P. Kulka nutraukė dalį piršto, stipriai sužalojo plaštaką.

    Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūnai toliau tikrins medžiotojus, nes medžioklės varant laikotarpis dar nesibaigė, jis truks iki sausio 31 d., tačiau skiriasi atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių medžioklės terminai. 

  • Aplinkos apsaugos pareigūnų grasinimai medžiotojams

    Aplinkos apsaugos pareigūnų grasinimai medžiotojams

    Pasvalio rajono medžiotojų būrelio „Kiemėnai“ medžiotojai pateko į ne eilinę situaciją. Šių metų rugsėjo 10 d. medžiotojai pastebėjo vaizdo stebėjimo kamerą prie pirminio žvėrių apdorojimo aikštelės, kuri įrengta privačioje klubui priklausančioje teritorijoje.

    Apklausus būrelio narius paaiškėjo, kad tai ne būrelio narių nuosavybė ir neaišku kam priklauso vaizdo stebėjimo kamera. Rugsėjo 11 d. klubo medžiotojai informavo policiją dėl neteisėto filmavimo ir duomenų rinkimo apie asmenis, tuo pat metu kamera buvo paimta.

    Neilgai trukus medžiotojų būrelis sulaukė Gyvosios gamtos aplinkos apsaugos pareigūno skambučio, kuris nurodė, kad kamera yra Aplinkos apsaugos departamento nuosavybė ir medžiotojai privalo ją grąžinti. Tai padaryti atsisakius aplinkos apsaugos pareigūnas pradėjo grasinti, kad medžiotojų būreliui bus inicijuojami nuolatiniai ne planiniai patikrinimai, o taip pat ir Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius įsakymo panaikinimas.

    Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 12 str. yra nurodytos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų teisės ir pareigos. Tačiau teisės aktas nenurodo, jog valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę atliekantis pareigūnas turi teisę rinkti duomenis apie asmenų privatų gyvenimą, pomėgius, laisvalaikį. Taip pat įrengti specialius prietaisus skirtus fiksuoti vaizdo ir garso įrašus privačioje valdoje. Kitaip tariant taikyti operatyvinės žvalgybos veiksmus. Susipažinus su Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento nuostatais paaiškėjo, kad pareigūnai neturi tokio pobūdžio įgalinimų dėl informacijos rinkimo ir disponavimo.

    Negana to 2024 m. rugsėjo 16 d. medžiotojų būrelis sulaukė ir aukštesnes pareigas užimančių Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūno skambučio. Pareigūnas žinojo, kad būrelis yra parašęs pareiškimą policijai ir bandė situaciją švelninti, susitarti gražiuoju. Prašė pasakyti bylos ROIK numerį, kad galėtų pasitikrinti kokie duomenys yra surinkti tyrime. Tokį Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūno skambutį galima vertinti, kaip valstybės tarnautojo bandymą padaryti poveikį juridinio asmens atstovams.

    Atsakingos institucijos renka informaciją ar pareigūnai nepažeidė LR valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo, LR asmens duomenų apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų.

  • Alytaus rajone – danielių gelbėjimo operacija

    Alytaus rajone – danielių gelbėjimo operacija

    Aplinkos apsaugos departamento Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą apie du ragais susikibusius ir niekaip negalinčius išsilaisvinti iš elektrinio piemens virvės danielius. Nuvykę į įvykio vietą aplinkosaugininkai išlaisvino įstrigusius gyvūnus. 

    Alytaus rajone Muiželėnų kaime aplinkosaugininkams aptikus du į vielą patekusius danielių patinus imtasi gyvūnų išlaisvinimo operacijos. 

    „Danieliai buvo labai išsigandę, blaškėsi, neprisileido žmonių, tad buvo nesunku suprasti, kad išpainioti jų lengvai nepavyks. Tačiau delsti galimybių nebuvo, todėl pagalbos kreipėmės į medžiotojų klubo „Kalesnykai“ medžiotojus. Bendromis jėgomis, gyvūnus išlaisvinti pavyko ir danieliai sveiki nušuoliavo į tolėliau esantį miškelį“, – sakė Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas Aringas Janulevičius.

    Aplinkosaugininkai dėkoja už operatyvią pagalbą ir bendradarbiavimą medžiotojų klubo „Kalesnykai“ medžiotojams.

    „Norime padėkoti ir žmonėms, kurie neliko abejingi šiais situacijai ir nusprendė padėti bėdos ištiktiems gyvūnams. Džiugu, kad yra sąmoningų ir gamtai neabejingų žmonių“, – teigė aplinkosaugininkas.

    Pasak aplinkosaugininko gyventojams, o ypač ūkininkams itin svarbu elgtis atsakingai – laukuose nepalikti daiktų (elektrinio piemens, virvių, trosų, polietileno ir kt.), kurie gali sužaloti gyvūną ar kitaip jam pakenkti.

  • Brakonieriavimo pasekmės – paimtas automobilis, šautuvas ir bauda

    Brakonieriavimo pasekmės – paimtas automobilis, šautuvas ir bauda

    Naktį iš vasario 18-osios į 19-ąją Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai sulaikė asmenį, neteisėtai medžiojusį su nelegaliu šaunamuoju ginklu medžiotojų klubo „Aras“ medžioklės ploto vienete, Kėdainių rajone. Už pažeidimus asmeniui gresia iki 1800 eurų bauda ir nelegalaus ginklo bei visureigio „Suzuki“ konfiskacija.  

    Asmuo buvo sulaikytas medžiojantis be medžioklėje būtinų dokumentų, t. y. medžioklės lapo ir medžiotojo bilieto. Per medžioklę asmuo naudojo nelegalų graižtvinį savadarbį medžioklinį ginklą, prie kurio buvo pritaisytas duslintuvas.

    Kadangi medžioklės metu buvo naudojamas nelegalus medžioklinis ginklas, į sulaikymo vietą iškviesti policijos pareigūnai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

    „Asmuo aplinkos apsaugos pareigūnams yra žinomas, prieš kelerius metus jam buvo atimta teisė medžioti. Šį kartą iš asmens paimtas nelegalus medžioklinis ginklas, duslintuvas, 2 šoviniai ir visureigis „Suzuki“. O už neteisėtą medžioklę pažeidėjui gresia susimokėti iki 1800 eurų“, – sako Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius.

  • Aplinkos apsaugos departamentas turės ištaisyti priimtus nutarimus

    Aplinkos apsaugos departamentas turės ištaisyti priimtus nutarimus

    2021 spalio 21 dieną Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, „Sūduvos medžiotojų sąjunga“ ir „Lietuvos medžiotojų draugija“, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją užginčydamą, dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 2021-10-12 rašto Nr. (5.1)-AD5-19820 „Dėl teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijų sudarymo“.

    Aplinkos apsaugos departamentas eilinį kartą atsisakė į Teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijų sudėtį įtraukti medžiotojų klubus ir būrelius vienijančių visuomeninių organizacijų atstovus, kaip tai numato Medžioklės įstatymo 5 strp. 6 d. 2 punktas.

    Ginčas vyko pusantrų metų. Š.m. sausio 17 d. Lietuvos administracinių ginčų komisija savo sprendimu Nr. 21R-29 (AG-776/06-2021) patenkino asociacijų skundą, panaikindama Aplinkos apsaugos departamento priimtus nutarimus ir įpareigojo juos ištaisyti.

    Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Aplinkos apsaugos departamentas raštu atsakinėdamas į pareiškėjų kreipimasi nesilaikė nė vieno iš viešojo administravimo principų.  Šis Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas atvėrė kelius visoms medžiotojų klubus ir būrelius vienijančioms visuomeninėms organizacijos įgyvendinti savo teises, kurias numato medžioklės įstatymo 5 str.

  • Atleista Aplinkos apsaugos departamento direktorė Olga Vėbrienė

    Atleista Aplinkos apsaugos departamento direktorė Olga Vėbrienė

    Penktadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė įsakymą, kuriuo iš pareigų atleidžiama Aplinkos apsaugos departamento (AAD) direktorė Olga Vėbrienė, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.

    Sprendimas priimtas paaiškėjus, kad direktorės vadovaujamo darbo patirtis neatitinka pareigybės, į kurią buvo priimta, reikalavimų – tapdama departamento vadove Olga Vėbrienė turėjo mažesnę nei 2 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir Valstybės tarnybos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pagal kuriuos į šias pareigas apskritai negalėjo būti priimta.