Žyma: Apklausa

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) šių metų balandžio–gegužės mėnesiais vykdyta reprezentatyvi medžiotojų apklausa atskleidė, kokius medžioklės būdus labiausiai vertina šalies medžiotojų bendruomenė. Tyrimo rezultatai rodo, kad šiuolaikinėje medžioklėje persipina gilių istorinių tradicijų saugojimas ir ramybės paieška. Tyrimą inicijavusios LMŽD direktorius Laimonas Daukša pažymi, kad respondentai tyrime galėjo pasirinkti kelis atsakymų variantus, todėl bendras balsų skaičius atspindi plačią medžiotojų nuomonę.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad bendrai sudėjus, ramybės, pėdsekystės ir visiško susiliejimo su aplinka būdai – medžioklė tykojant bei sėlinant – sudaro didžiąją dalį visų pasirinkimų (net 53,6 proc.). Medžioklę tykojant, kaip populiariausių būdą pasirinko 31,5 proc. (1320 respondentų), o sėlinant – 22,1 proc. (927 respondentai).

Anot L. Daukšos, medžiotojų bendruomenėje šios praktikos, apimančios laukimą bokštelyje, aktyvų judėjimą bei pėdsekystę, vis dažniau lyginamos su savotiška meditacija gamtoje, kuriai reikalinga visiška ramybė, kantrybė ir gebėjimas stebėti aplinką.

„Medžioklė jau tampa savotiška meditacija, kurioje ramybės paieškos gamtoje virsta aukščiausia atsakomybės ir pareigos jai išraiška“, – sako Laimonas Daukša.

Šalia šių individualių būdų, medžioklė varant surinko 35,7 proc. (1497 pasirinkimus).

„Ji išlieka svarbi kaip gilių istorinių tradicijų puoselėjimo forma – tai bendruomeniškas renginys, suburiantis skirtingas kartas, leidžiantis palaikyti glaudžius ryšius tarp medžiotojų kolektyvų narių bei išlaikyti šimtmečius gyvuojančią medžioklės kultūrą”, – pažymi LMŽD direktorius.

Kiti specializuoti būdai, tokie kaip medžioklė su šunimis populiarūs tik tarp 5,7 proc. (239 respondentų) – šis būdas įvardijamas kaip neįkainojamas laikas, praleidžiamas su keturkoju augintiniu, stiprinant žmogaus ir gyvūno partnerystę bei darbines savybes. Tuo tarpu vandens paukščių medžioklė tesurinko vos 4,9 proc. (206 respondentų) balsus ir išlieka vertinamas kaip vienas seniausių medžioklės būdų, reikalaujantis specifinių žinių ir išskirtinio meistriškumo.

Anot LMŽD direktoriaus Laimono Daukšos, šie rezultatai puikiai iliustruoja, kad medžioklė Lietuvoje pirmiausia yra kultūrinis ir dvasinis reiškinys.

Tyrimas buvo atliktas 2026 m. balandžio–gegužės mėnesiais, jame iš viso dalyvavo 2045 šalies medžiotojai, jų apklausa vykdyta internetu. Atsakinėdami į klausimą dėl medžioklės būdų, respondentai galėjo pasirinkti kelis atsakymų variantus.

Kas iš tikrųjų sudaro Lietuvos medžiotojų bendruomenę? Kokio amžiaus žmonės šiandien aktyviausiai dalyvauja medžioklėje, kiek metų jie turi patirties ir kurie medžioklės būdai populiariausi? Norėdami tai išsiaiškinti, kviečiame visus medžiotojus skirti vieną minutę ir sudalyvauti trumpoje apklausoje.

Apklausa siekiama geriau suprasti bendruomenės amžiaus struktūrą, aktyvumą ir tradicijų tęstinumą. Surinkti duomenys padės susidaryti aiškesnį vaizdą apie tai, kaip keičiasi ir kuo gyvena Lietuvos medžiotojai.

Anketoje – vos keli klausimai: apie amžiaus grupę, medžiotojo stažą, medžioklės dažnumą praėjusiais metais ir mėgstamiausius medžioklės būdus.

Apklausa visiškai anoniminė – nerenkami jokie vardai, pavardės ar tikslios gimimo datos. Atsakymai bus naudojami tik apibendrintai statistinei analizei. Pildymas užtruks mažiau nei minutę.

Iš anksto dėkojame už jūsų indėlį – kiekvienas atsakymas padeda geriau pažinti mūsų bendruomenę. Apklausos nuoroda čia.

Kreipiamės į jus su prašymu skirti keletą minučių savo laiko – norime sužinoti jūsų nuomonę apie tai, kaip veikia medžiotojų organizacijos, kaip vertinate jų veiklą, narystę ir komunikaciją.

Surinkti atsakymai padės geriau atspindėti realią situaciją medžioklės bendruomenėje ir, esant poreikiui, siekti teigiamų pokyčių.

Skirdami kelias minutes šiai apklausai, prisidėsite prie aiškesnio bendruomenės standarto formavimo. Tai puiki galimybė išreikšti savo patirtis ir nuomonę apie svarbius klausimus, kurie aktualūs kiekvienam iš mūsų.