Blog

Vasario 9 d. Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos šernų aptvare rengiami lauko bandymai laikoms (FCI V grupė). Bandymuose galės dalyvauti iki 15 šunų. Registracija išankstinė el. paštu: lmzdss@splus.lt arba telefonu 841440791.

Registruojantis į bandymus būtina pateikti kilmės dokumentų kopiją, kurioje įrašytas šuns savininkas ir jo adresas, LŠVK Nr. Bandymus reglamentuoja Medžioklinių šunų bandymų su šernu aptvare taisyklės.

Starto mokestis:
Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos nariams – 30 Lt.
Kitiems – 40 Lt.
Bandymų pradžia – 8.30 val.

Teisėjaus:
J. Isajevas – Nacionalinės kategorijos teisėjas (vyr. teisėjas);
E. Junevičienė – Nacionalinės kategorijos teisėja;
P. Valužis – Nacionalinės kategorijos teisėjas.

Daugiau informacijos telefonu – 868249786, Algirdas Laucevičius.

Informuojame, kad Aplinkos ministro 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. D1-37, vilkų medžiojimas 2012-2013 m. medžioklės sezono metu yra nutraukiamas, nes nustatytasis jų sumedžiojimo limitas išnaudotas.
Šis įsakymas įsigalios kitą dieną po jo paskelbimo „Valstybės žiniose“. Tikėtina, kad „Valstybės žinios“ paskelbs įsakymą jau šį šeštadienį, tad tokiu atveju jau šį sekmadienį vilkų medžioklė bus draudžiama.
Prašome informuoti medžiotojų būrelius ir klubus, kad jie atkreiptų į tai dėmesį ir pasitikslintų, kada bus išspausdintas įsakymas dėl vilkų medžioklės „Valstybės žiniose“.

Šaltinis: www.valstybes-zinios.lt

Miškininkai spėja, kad ši žiema nebus ilga, ir laukia ankstyvo pavasario. Esą tai išpranašavo jau nebemiegantis Telšių miškų urėdijos „Žverinčiaus“ gyventojas meškinas Timas.

Nors žiema vos įpusėjo, 15-metis meškinas Timas jau nebemiega. Visą šaltą gruodį šleivakojis snaudė, tačiau vos orai atšilo, pabudo.

„Timas iki Naujųjų metų taip jau buvo įmigęs, atrodė, net nekvėpavo. Orams atšilus ir jis pabudo, paskui vėl buvo užsnūdęs savaitei ir vėl pradėjo busti. Matyt, vėl bus atšilimas“, – spėjo Telšių miškų urėdijos eigulys Petras Dabrišius.

Pasak gamtininkų ir senolių, sausio 25-oji – pats viduržiemis, kai meška apsiverčia ant kito šono ir pradeda čiulpti antrąją leteną. Timas jau prabudo, todėl miškininkai spėja, kad ir pavasaris šiemet bus ankstyvas.

Išgirdusi eigulio balsą ir kibiro su grūdais žvangėjimą, į pamiškę atskuba ir šernė Jadzė su dukra. Keturi jaunikliai lūšiukai, jau atskirti nuo tėvų, mokosi savarankiško gyvenimo.

„Gamta keičiasi. Vilkai beveik prieš savaitę pradėjo rujoti, pernai tai vasario mėnesį tos vestuvės buvo. Labai daug jie kaukė naktimis. Ankstyvesnis pavasaris bus, ir bitės jau tą rodo – perus pradėjo dviem savaitėmis anksčiau auginti. Viskas vyksta anksčiau“, – pastebi P. Dabrišius.

Kokia bus antroji žiemos pusė, spėjama ir pagal barsuko elgesį – jei viduržiemį jis pabunda ir saulėtą dieną, pamatęs savo šešėlį, išsigandęs grįžta vėl miegoti, tai žiema, sakoma, bus ilga ir šalta, o jeigu diena niūri, barsukas šmirinėja po mišką ir nebemiega, tai antroji žiemos pusė bus nešalta, o pavasaris ankstyvas.

Būtent tokį jau pranašauja meškinas Timas. Pamatysime, ar po kelių dienų jo pranašystę patvirtins barsukas.

Šerno ir kiaulės hibridas – šernakiaulė – iki šiol Lietuvoje draudžiamas, nors yra šalių įteisinusių tokį sukryžminimą.

Mokslininkai, tyrę šernakiaulės mėsą, sako, kad ji kokybiškesnė ir yra siūlę leisti šernakiaulės hibridus veisti su sąlyga, kad jie nebūtų paleidžiami į gamtą. Aplinkosaugininkai savo ruožtu nerimauja dėl šernakiaulių keliamo pavojaus gamtai ir pasisako prieš jų auginimą ūkiuose.

Šernakiaulės – irgi turtas
Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas yra atlikęs šernakiaulių mėsos kokybės tyrimą. Anot gyvūnų genetikos ir veisimo skyriaus vyresniosios mokslo darbuotojos Violetos Razmaitės, tyrimo rezultatai atskleidė, kad šernakiaulių mėsa žymiai skanesnė nei kiauliena. Kitokia riebalų rūgščių sudėtis lemia, kad šernakiaulių mėsa išsiskiria geresnėmis skoninėmis savybėmis.

„Aplinkos apsaugos įstatyme yra nurodyta, kad šernakiaulių veisti neleidžiama. Mes siūlėme, kad būtų leista, bet kadangi Latvijoje nustatė šernų marą, tai dėl veterinarinių sumetimų šitas reikalas kol kas nepasistūmėja į priekį. Dėl to gali neleisti. O šiaip faktiškai auginti šernakiaules reikėtų leisti, juk jų niekas į gamtą nepaleis, kad ten susimaišytų su laukiniais gyvūnais“, – komentavo V. Razmaitė.

Pačių kiaulių yra ne viena veislė, viena gal turi geresnes mėsos savybes, kita – blogesnes, tegu selekcininkai dirba šitą darbą, nes selekcija tam ir yra, kad turėtume, pavyzdžiui, mažiau riebią mėsą, kad joje būtų mažiau cholesterolio ir pan. Nemanau, kad tokiems tikslams pats geriausias būdas kryžminti laukinius gyvulius su naminiais.
A. Mikašauskas

Jeigu vis dėlto nutiktų taip, kad šernakiaulės iš uždarų ūkių pabėgtų į laukinę gamtą, ten jos galėtų veistis ir keisti jauniklių genetiką. „Bet juk kas augina, nepaleis jų. Jeigu žmonės psichiškai normalūs, tokios kiaulės irgi yra turtas. Kaip kad leidžiama laikyti ginklą, patikrinus, kad žmogus būtų stabilios psichikos, lygiai taip pat ir tuos gyvūnus būtų galima leisti auginti“, – svarstė pašnekovė.

Mokslininkė neigė kalbas, kad išveistos šernakiaulės pasižymi agresyvumu, todėl kelia pavojų: „Jos yra šiek tiek dirglesnės, bet kad būtų agresyvios, to nepastebėjome“.

V.Razmaitė pabrėžė, kad genetinių šernakiaulių savybių Lietuvoje tirta nebuvo, tačiau tokius tyrimus yra atlikę švedai. Yra nemažai šalių, kuriose leidžiama šernakiaules veisti ir auginti.

„Žinau, kad yra uždaruose ūkiuose šernakiaulės auginamos Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje. Pietinėse Europos šalyse – Ispanijoje, Italijoje, Šveicarijos kalnuose šernakiaulės vaikšto laisvai, susimaišiusios su laukine populiacija“, – vardijo pašnekovė. Jos teigimu, šernakiaulės yra paplitusios ir Amerikoje.

Įstatymo laužytojus pamokė baudomis
Nors Lietuvoje šernakiaulių veisimas leidžiamas tik moksliniais tikslais, yra ūkininkų, kurie nepaisydami draudimų, slapta jas veisia ir augina. Tokią problemą tenka spręsti ne vienam regioniniam aplinkos apsaugos departamentui.

„Tokia problema buvo, bet mes pasistengėme, kad jos neliktų – baudėm, bylinėjomės teisme ir įrodėme, kad esame teisūs“, – savo miesto patirtį prisiminė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Albertas Mikašauskas. Jo teigimu, buvo nustatyti 2 atvejai, kai ūkininkai nelegaliai augino šernakiaules. Nors tai nebuvo dideli jų kiekiai (5-10 vienetų ūkyje), įstatymo laužytojai „pamokyti“ baudomis, o nelegalūs augintiniai konfiskuoti.

„Gal dabar slepiasi, bet jeigu ateina tokie dalykai iki mūsų, stengiamės bausti ir padaryti, kad jų neliktų, nes neturint leidimų iš ministerijos kiaulių ir šernų kryžminti niekas neleidžia. Tokių leidimų niekas lengva ranka nedalija“, – dėstė A. Mikašauskas.

Jeigu žmonės psichiškai normalūs, šernakiaulės irgi yra turtas. Kaip kad leidžiama laikyti ginklą, patikrinus, kad žmogus būtų stabilios psichikos, lygiai taip pat ir tuos gyvūnus būtų galima leisti auginti. V. Razmaitė

Aplinkosaugininkas prisiminė, kad abiem atvejais, kai teko kovoti su šernakiaulių augintojais, šie galvijai ištrūko į laisvę, nors kurį laiką ir buvo sėkmingai auginti uždaroje patalpoje.

„Kad šernakiaulės ištrūktų į laisvę – mums visiems mažiausiai to reikia. Reikia suprasti, kad šernakiaulė nėra grynas šernas – ji gali toliau kryžmintis miške, tai yra nepageidaujamas dalykas“, – sakė Panevėžio RAAD aplinkosaugininkas.

A. Mikašauskas kritiškai vertino mokslininkų siūlomą šernakiaulių veisimą uždarose patalpose dėl kokybiškesnės mėsos: „Kad kažkas užsimanė skanesnės mėsos… Manau, kad pačių kiaulių yra ne viena veislė, viena gal turi geresnes mėsos savybes, kita – blogesnes, tegu selekcininkai dirba šitą darbą, nes selekcija tam ir yra, kad turėtume, pavyzdžiui, mažiau riebią mėsą, kad joje būtų mažiau cholesterolio ir pan. Nemanau, kad tokiems tikslams pats geriausias būdas kryžminti laukinius gyvulius su naminiais. Esu prieš tokį kryžminimą“, – sakė A. Mikašauskas.

Eksperimentus tegu daro mokslininkai, ne piliečiai
Šiaulių RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Šiukšteris teigė, kad vieną šernakiaulių auginimo atvejį pavyko nustatyti Pakruojyje. Šiuo metu vyksta teisminiai procesai su įstatymo pažeidėju. Byla nagrinėjama Vyriausiame administraciniame teisme.

Teisiamas asmuo, anot R. Šiukšterio, laikė bandą šernakiaulių ir jas daugino, ką daryti draudžia įstatymas.

„Ir anksčiau yra buvę tokių dalykų, bet jau dabar tos problemos nebėra. Buvo panaikintas leidimas, ir išveistų gyvulių jau nebėra“, – situaciją komentavo aplinkosaugininkas.

Įsivaizduokite, yra šernas ir yra kiaulė. Jau mišrūnas ir paskui dar vėl patenka į laisvę ir iškreipia visą genofondą. Rimti dalykai išeina. Tai būtų nebe natūralu, o žmogaus sukurta, todėl gali vystytis neprognozuojami dalykai.
R. Šiukšteris

Jis pasisakė prieš šernakiaulių veisimą: „Šernakiaulės galbūt dabar žalos nedaro, bet kas gali garantuoti, kad jos nepabėgs į gamtą? Jeigu jos susikryžmins su šernais, natūraliai bus iškreipta gamta. Tokių dalykų neturėtų būti. Nereikia daryti bandymų, kur nereikia. Yra mokslininkai, kurie gali tokiais dalykais užsiimti, o kad kiekvienas pilietis tą darytų, nemanau, kad tai būtų geras sprendimas“.

Svarstydamas apie mokslininkų pateiktus siūlymus, kad šernakiaulės galėtų būti auginamos uždaruose ūkiuose dėl kokybiškesnės mėsos, aplinkosaugininkas kėlė klausimą, kas duotų garantiją, kad tokios šernakiaulės „neišeis į platųjį pasaulį“.

„Įsivaizduokite, yra šernas ir yra kiaulė. Jau mišrūnas ir paskui dar vėl patenka į laisvę ir iškreipia visą genofondą. Rimti dalykai išeina. Tai būtų nebe natūralu, o žmogaus sukurta, todėl gali vystytis neprognozuojami dalykai“.

Baudos siekia nuo kelių šimtų iki tūkstančio litų
Pagal Administracinį teisės pažeidimų kodeksą, neteisėtas laukinių gyvūnų paėmimas iš natūralios aplinkos, perkėlimas, žalojimas, gaudymas arba kitoks neteisėtas naudojimas ar naikinimas užtraukia baudą nuo 200 iki 400 litų su šių gyvūnų konfiskavimu.

Nusikalstama veika, padaryta valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke ar biosferos rezervate užtraukia baudą nuo 300 iki 500 litų. Jei šia veika buvo padaryta žala gyvūnijai, bauda siektų nuo 500 iki 1000 litų.

 

2013 m. sausio 11 d. apie 14.00 val. Druskininkų agentūros darbuotojai sulaukė telefoninio pranešimo iš druskininkietės A.S., dėl sužalotos laukinės anties. Jos teigimu, vaikščiojant Nemuno upės pakrante, tarp būrio laukinių ančių, buvo pastebėta antis be snapo. Agentūros darbuotojui nuvykus į minėtą vietą, iškarto nepavyko pastebėti paukščio, tik vėliau su pranešėjos pagalba buvo aptikta minėta sužeista laukinė antis. Agentūros darbuotojo manymu, paukštis atrodė energingai ir su šia negalia gyvena jau kurį laiką, žaizda jau spėjusi apgyti. Informacija buvo perduota Druskininkų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojams, jie ėmėsi tolimesnių veiksmų. Pastaraisiais metais pastebima, kad Druskininkų mieste yra daug šių laukinių paukščių. Maisto antims negaili ne tik praeiviai, aplink gyvenantys žmonės, bet ir miesto svečiai, kurių šiuo metų periodu yra ypač daug. Dėl tokio didelio žmonių rūpesčio antys yra pernelyg drąsios, jos šeimininkauja ne tik pakrantėse, bet aptinkamos pėsčiųjų takuose, prie judrių miesto centro gatvių. O tai kelia pavojų – gatvėse bėgioja palaidi šunys, lapės ir kiti plėšrūnai, o ir vairuotojams sukelia nemažai problemų. Toks besaikis lesinimas kenkia ir patiems paukščiams – jie nutunka, negali pakilti kelionėn ir nyksta instinktas ieškoti žiemaviečių.

Taigi, mieli druskininkiečiai ir miesto svečiai, esant tokiai situacijai, prašome Jūsų laukinius paukščius lesinti saikingai. Pastebėję ant ledo ar kurioje nors kitoje vietoje sužeistus ar sergančius laukinius paukščius prašome kreiptis į Alytaus regiono gyvūnų globos namų specialistus tel. (8~315) 58 929, mob. tel. (8~686) 29 110, kurie toliau suteis reikalingą pagalbą.

Druskininkų agentūros vyr.specialistė, vyresn. aplinkos apsaugos inspektorė Irena Jurgionienė
Šaltinis: www.ard.am.lt

Žiema laukiniams gyvūnams – tai kovos dėl išlikimo laikas. Kovoti tenka ne tik, su natūraliais gamtos paspęstais šalčio ir sniego spąstais, bet ir su žmogaus kląstą, kuri kartais būna išties žiauri. Todėl vis dar dažnas reiškinys, kai nugalėjęs žiemą, gyvūnas liūdnai baigia savo dienas kilpoje. Kilpoje, kuri pasmerkia lėtai ir skausmingai žūčiai. Toks likimas galėjo ištikti ne vieną po Aukštadvario sen. Trakų r. miškus lakstantį laukinį žvėrelį. Rūpestingų medžiotojų ir Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų bendromis pastangomis, 2013 m. sausio 4 d. buvo nutraukta Karapolio kaimo gyventojo barbariška medžioklė. Miške pastatytos trys kilpos gyvūnams gaudyti nurinktos, o iki „medžiotojo“ namų atvedė jo paties palikti pėdsakai. Pėdsakais iki sodybos atėję pareigūnai rado ir kilpų šeimininką, ir dar vieną „medžioklei“ paruoštą kilpą. Nors kilpomis žvėrelių sugauta nebuvo, už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą A. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, paimti neteisėtos medžioklės įrankiai – kilpos, o pagal LR ATPK 85 str. 4 dalį numatytas sankcijas, gresia iki 4000 litų bauda bei kilpų konfiskavimas.