Kategorija: Medžiojame

Kūnas juodai pilkos spalvos, patino ir patelės galva, gerklė, pagurklis, uodega ir sparnai juodi. Kita kūno dalis pilka. Snapas ir kojos juosvi. Jauniklių apdaras blankesnis. Kūno ilgis 47-52 cm, sparnų tarpugalių atstumas 90–100 cm, kūno masė 440–690 gramų. Lietuvoje tai gana dažnas ir įprastas paukštis.

Varna gana apdairus ir atsargus paukštis. Ištikus pavojui, pakelia didžiulį triukšmą. Kranksi „kaar“. Kovo mėn. pradeda krauti lizdą. Dažnai jį suka aukštai medyje, 2-20 m aukštyje. Lizdą stato abu porelės nariai iš įvairių medžių šakų, žolių stiebų, vidų iškloja minkštesne medžiaga – vilna, plunksnomis, sausa žole, popieriaus skiautėmis ir kt. Deda vidutiniškai 5 kiaušinius, kurie žalsvai melsvi, išmarginti juosvais ar rusvais taškeliais, dėmelėmis, brūkšneliais. Peri 18-20 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po mėnesio, dažnai dar silpnai skraidydami.

Minta gyvūniniu maistu – įvairiais vabzdžiais, peliniais graužikais, paukščių kiaušiniais, paukščių jaunikliais. Žiemą lesa įvairias maisto atliekas, dvėselieną. Varnos padaro nemažai žalos sodams, sulesa daug vaisių. Jų padarytuose lizduose apsigyvena sakalai, mažieji apuokai bei kiti paukščiai. Šių sparnuočių skaičius turi būti reguliuojamas.

Kovas, kovarnis (lot. Corvus frugilegus, angl. Rook, vok. Saatkrähe) – varninių (Corvidae) šeimos paukštis. Spalva panašus į kranklį, bet už jį gerokai mažesnis, snapas laibesnis. Abu poros nariai juodi, metalo žvilgesio. Snapo pamatinė dalis balsvos spalvos. Jaunikliai matinės juodos spalvos. Kovo kūno ilgis 40-49 cm, atstumas tarp sparnų tarpugalių 81-94 cm, sveria apie 380-520 g. Lietuvoje kovai pasirodo apie kovo pradžią (4 dieną) ar vidurį, dalis jų čia būna pasilikę žiemoti. Per migraciją traukia į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Nyderlandus.

Keršulis (lot. Columba palumbus, angl. wood pigeon) – karvelinių (Columbidae) šeimos paukštis, kuris nuo ulduko skiriasi balta dėme priekiniame sparno krašte. Galva ir kaklas melsvai pilki, krūtinė violetiškai rausva. Ant kaklo šonų ir sparnų priekyje yra po didelę baltą dėmę. Nugarinė dalis rusva, apatinė pilka. Uodegos gale – plati tamsi juosta. Snapas geltonas, tik pamatas raudonas. Kojos violetiškai raudonos.

Lietuvoje dažnas, paplitęs visame krašte. Peri įvairiuose miškuose, ypač pamiškėse ir laukų giraitėse, parkuose, gausiai apželdintose sodybose. Maitintis gali laukuose toli nuo miško. Pastaruoju metu retėja. Aptinkamas kovo–spalio mėn.

Fazanas (lot. Phasianus colchicus, angl. common pheasant) – fazaninių (Phasianidae) šeimos vištinis paukštis.
Suaugęs fazanas yra 50-90 cm ilgio kartu su uodega, kuri dažnai sudaro pusę viso ilgio. Patinai poliginiški, dažnai lydimi keleto patelių „haremo“.
Gyvena miškuose ir krūmynuose. Maitinasi ant žemės, daugiausia grūdais, lapais ir bestuburiais, bet naktis praleidžia medžiuose. Lizdus suka ant žemės, deda apie 10 kiaušinių. Peri apie 23 dienas.

Slanka (lot. Scolopax rusticola, angl. Eurasian Woodcock, vok. Waldschnepfe) – tilvikinių (Scolopacidae) šeimos medžiojamas paukštis. Kūno viršutinė pusė išmarginta juodai rudomis, ryškiai rudomis ir pilkomis dėmėmis. Kakta pilka, pakaušis skersai dėmėtas. Apatinė kūno pusė pilka su siauromis skersinėmis tamsiai rudomis juostelėmis. Snapas labai ilgas, šviesiai rudas, tik galas tamsesnis. Kojos pilkai rausvos ar rudos. Kūnas 33–38 cm ilgio, svoris 210–460 g.

Lietuvoje dažna. Aptinkama kovo – spalio mėn. Gyvena drėgnuose miškuose. Lizdą įsiruošia ant žemės, dažnai po nulaužtomis šakomis. Deda 4 kiaušinius, kurie šviesiai rusvi ir išmarginti tamsiomis dėmėmis. Peri 20-21 d. Po dešimties dienų jaunikliai pradeda skraidyti, o po 5-6 savaičių jau gyvena savarankiškai.

Perkūno oželis (lot. Gallinago gallinago, angl. common snipe, vok. Bekassine) – tilvikinių (Scolopacidae) šeimos veiklus sutemų paukštis su išilgai dryžuota galva, tik viršūnėje baltais uodegos šonais. Pabaidytas savotiškai rikteli ir skrenda mėtydamasis į šonus. Nugarinė pusė išmarginta juodomis, rudomis ir ryškiai rudomis dėmėmis. Viršugalvis rusvai juodas su plačia šviesia juosta per vidurį ir panašia juosta virš akių. Kaklas, gurklys, krūtinė ir pauodegys gelsvai rusvi su tamsiomis išilginėmis juostelėmis. Pilvas baltas, šonuose skersinės tamsios juostos. Snapas tiesus, gerokai ilgesnis už galvą, tamsiai rudas. Kojos žalsvai rudos. Jauniklių nugara tamsesnė. Jų kūno pilvinėje pusėje stambesnės negu suaugusių juodos juostelės. Sveria 80-112 g. Gyvena iki 12 metų.

Lietuvoje dažnas, aptinkamas nuo kovo iki lapkričio mėn. Gyvena įvairiose pelkėse, užpelkėjusiuose paupiuose. Lizdą krauna ant žemės ir paslepia tarp žolių. Deda 4 gelsvai rusvus kiaušinius, išmargintus rudomis dėmėmis. Peri 20-21 dieną.

Paukščio pavadinimas paremtas senaisiais lietuvių tikėjimais. Laikytas dievo Perkūno palydovu, Perkūno oželis siųstas pranešti žmonėms apie besiartinančią perkūniją ir audras. Prieš audrą paukštis tyliai kyla aukštyn ir staiga leidžiasi žemyn, bliaudamas lyg ožio balsu, o pavasarį, kai pirmą kartą sumekena Perkūno oželis, tikėta – greitai ateis perkūnija.

Kuoduotoji antis (lot. Aythya fuligula, angl. Tufted Duck, vok. Reiherente) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Aptinkama visoje Lietuvoje. Paplitusi vidutinio klimato ir šiaurės Europoje ir Azijoje, kartais numigruoja į Šiaurės Ameriką. Žiemoja pietų ir vakarų Europoje, pietų Azijoje. Gyvena vandens telkiniuose su gausia augalija, kurioje galima paslėpti lizdą. Minta moliuskais, vandens vabzdžiais, kartais augalais.

Laukys (lot. Fulica atra, angl. Eurasian Coot, vok. Blässhuhn) – vištelinių (Rallidae) šeimos paukštis. Visas kūnas vienspalvis – matinės juodos spalvos, tik pilvas pilko atspalvio. Ant kaktos balta odos plokštelė. Snapas trumpas, baltas. Kojos melsvos, pirštai su plaukiojamosiomis skiautėmis. Jaunikliai pilkesni už suaugusius, gerklė ir kaklo priekinė dalis balsvos.

Lietuvoje dažnas. Aptinkamas balandžio – lapkričio mėn. Gyvena apaugusiuose sekliuose vandens telkiniuose. Lizdą krauna tarp augalų, visai prie vandens. Deda 7-9 kiaušinius, kurie švieisiai pilki ir išmarginti taškeliais. Peri 21-23 dienas. Išveda vieną vadą.

Klykuolė (lot. Bucephala clangula, angl. Common Goldeneye, vok. Schellente) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Aptinkama visoje Lietuvos teritorijoje. Patinai sveria 890-1400 g., patelės – 500-1180 g. Peri drevėse, inkiluose. Patelė peri 28-32 dienas. Jaunikliai lizde lieka 1-1,5 paros. Maždaug dviejų mėnesių ima skraidyti. Minta įvairiais vandens gyvūnais ir augalais.

Tai viena iš mažiausių ančių – 34-43 cm. ilgio ir sveria apie 360 gramų. Iš tolo ši antis atrodo pilkos spalvos su tamsia galva. Jų galva ir kaklo viršutinė dalis yra kaštonų spalvos su ryškia juosta ašaros ar mėnulio formos, kuri prasideda prie akių ir baigiasi netoli kaklo. Krūtinė dažniausiai būna baltos spalvos su mažais, apvaliais, rudais taškeliais.

Lizdai statomi ant žemės netoli vandens. Lizdas būna tuščiaviduris, iš sausų lapų ir plunksnų. Kai patelė pradeda perėti, patinas pasitraukia į tolimesnę distanciją. Padedamų kiaušinių skaičius svyruoja nuo 5-16, bet vidurkį sudaro 8-11. Jie perimi 21-23 dienas. Išsiperėję jaunikliai greitai palieka lizdą, tačiau motina juos prižiūri apie 25-30 dienų, kol jie apsiplunksnuoja.
Mityba Redaguoti

Ši antis ieškodama maisto gali panardinti galvą ar netgi nardyti, kad jį pasiektų. Veisimosi metu dažniausiai minta įvairiais vandens bestuburiais, tokiais kaip: vėžiagyviai, vabzdžiai ir jų lervos, kirminai. Žiemos metu jos minta vandens augalų sėklomis ir žolėmis, taip pat įvairiais grūdais.