Šiandien, spalio 15 d., prasideda 2026–2027 m. vilkų medžioklės sezonas. Kartu įsigaliojo aplinkos ministrės Ievos Andriulaitytės pasirašytas įsakymas, kuriuo patvirtintas 318 vilkų sumedžiojimo limitas.
Įsakymas Nr. D1-185 priimtas spalio 14 d. ir tą pačią dieną paskelbtas Teisės aktų registre. Jo įsigaliojimo data – spalio 15 d. Taigi anksčiau derintas 318 vilkų limitas jau yra patvirtintas ir galiojantis sprendimas, o ne tik ministerijos siūlymas.
Įsakymu nustatytas bendras vilkų sumedžiojimo limitas visam 2026–2027 metų medžioklės sezonui. Praėjusiam, 2025–2026 m., sezonui buvo nustatytas 307 vilkų limitas, todėl šiemet jis padidintas 11 vilkų.
Miske.lt sveikina visus vilkų medžiotojus su sezono pradžia! Linkime kantrybės, įsimintinų susitikimų gamtoje ir atsakingų sprendimų. Tegul kiekvienoje medžioklėje svarbiausia išlieka saugumas ir pagarba gamtai. Gražaus sezono!
Vytauto Didžiojo universiteto Medžioklėtyros laboratorija kviečia medžiotojus prisidėti prie paprastojo šakalo (Canis aureus) tyrimų. Tyrėjai prašo pranešti apie kiekvieną Lietuvoje sumedžiotą ar rastą kritusį šakalą, taip pat patikimais įrodymais užfiksuotus gyvų šakalų stebėjimus. Surinkta informacija padės aiškintis, ar mūsų šalyje aptinkami tik pavieniai migruojantys individai, ar jau formuojasi vietinė populiacija.
Laboratorijos pateiktais duomenimis, Lietuvoje pirmasis šakalas sumedžiotas 2015 m. Šakių rajone. Kol kas kasmet sumedžiojami arba randami kritę tik pavieniai šios rūšies gyvūnai. Tačiau vien tokių duomenų nepakanka patikimai įvertinti jų paplitimą ir įsikūrimą mūsų šalyje.
Istoriškai Pietryčių Europoje paplitę šakalai per pastaruosius dešimtmečius išplito į šiaurę ir vakarus. Kaip nurodoma tyrėjų kvietime, kitų šalių patirtis rodo, kad pradiniu įsikūrimo laikotarpiu jie gali likti nepastebėti dėl nedidelės gausos ir painiojimo su lapėmis ar kitais šuniniais. Dėl rūšies gebėjimo prisitaikyti mokslininkams svarbu duomenis pradėti rinkti dar prieš galimą gausos didėjimą.
Tyrimais siekiama nustatyti Lietuvoje aptinkamų šakalų genetinę kilmę ir tarpusavio giminingumą, išsiaiškinti, ar jie čia dauginasi. Taip pat norima įvertinti galimą poveikį laukinei faunai bei ekosistemoms ir nustatyti, kokias ligas bei parazitus šie gyvūnai gali nešioti. Tai klausimai, į kuriuos atsakymų dar ieškoma, todėl kiekvienas tyrimams perduotas individas ar patikimai užfiksuotas stebėjimas yra svarbus.
Sumedžiojus ar radus kritusį šakalą, prašoma susisiekti su VDU tyrėja Renata Špinkyte telefonu +370 615 54101. Kreiptis galima skambučiu, SMS žinute, taip pat per „Viber“, „WhatsApp“ ar „Messenger“. Su tyrėjais reikėtų suderinti biologinės medžiagos paėmimą ir išsaugojimą genetiniams bei kitiems tyrimams.
Tyrimams reikalingos įvairios kūno dalys, todėl mokslininkai prašo perduoti visą šakalo kūną. Jį tyrėjai gali pasiimti atvykę į vietą arba kitu iš anksto sutartu laiku ir vietoje. Medžiotojui pageidaujant, po tyrimų galima grąžinti paruoštą kaukolę ir nuluptą kailį.
Jeigu kyla abejonių, ar aptiktas gyvūnas tikrai yra šakalas, tyrėjai kviečia pasikonsultuoti ir atsiųsti nuotraukų ar vaizdo įrašų. Vertingi ir pranešimai apie pastebėtus gyvus šakalus, jų šeimų grupes ar jauniklius. Tokius stebėjimus prašoma pagrįsti nuotraukomis, vaizdo įrašais ar kitais patikimais įrodymais.
Medžiotojų bendruomenės pagalba leistų sukaupti duomenų apie šios rūšies paplitimą, biologiją ir įsikūrimą Lietuvoje. Laboratorija pabrėžia, kad tyrimo tikslas – gauti patikimą mokslinį pagrindą šakalų būklei ir galimam poveikiui vertinti bei būsimiems sprendimams priimti.
Spalio 14 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė Medžioklės įstatymo 8 straipsnio pakeitimo projektui XVP-1207. Pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui siūloma jį tobulinti pagal Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Posėdyje taip pat pasiūlyta sujungti du susijusius projektus ir Seimui pateikti vieną bendrą įstatymo projektą.
Pataisomis siekiama spręsti medžioklės plotų naudotojams kylančią problemą: įgyvendinant valstybei svarbius projektus ar plečiant teritorijas, kuriose medžioti draudžiama, jų naudojami plotai gali sumažėti dėl nuo pačių naudotojų nepriklausančių sprendimų.
Kaip nurodoma Vyriausybės kanceliarijos parengtoje projekto vertinimo pažymoje, istoriškai susiformavęs medžioklės plotų vienetas tokiu atveju gali tapti mažesnis nei įstatyme nustatyta 1 000 hektarų riba. Tai kelia jo panaikinimo riziką ir ginčus dėl tolesnio plotų formavimo, nors naudotojai nėra padarę pažeidimų.
Susijusiu projektu XVP-1569 siūloma prarastą teritoriją pirmiausia kompensuoti kitu naudotojo neturinčiu medžioklės plotu. Jeigu tokios galimybės nebūtų, jau egzistuojančiam medžioklės plotų vienetui būtų leidžiama išlikti mažesniam nei 1 000 hektarų. Taip pat siekiama nustatyti, kad valstybės poreikiams paimta žemė ar įsiterpusi teritorija, kurioje medžioti draudžiama, nesuardytų vieneto vientisumo.
Kaimo reikalų komiteto posėdyje pasiūlyta projektą XVP-1569 prijungti prie XVP-1207. Aplinkos ministerijos atstovas išsakė pritarimą XVP-1569 ir paaiškino, kad tai ankstesnio projekto variantas, pataisytas atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Svarstant šį projektą komitetas bendru sutarimu pritarė aštuonioms departamento pastaboms.
Diskusijoje aptartas ir medžioklės plotų ribų nustatymo aiškumas. Kalbėta apie saugomose teritorijose taikomus draudimus bei apribojimus ir poreikį nuosekliau suderinti reguliavimą būsimoje Medžioklės įstatymo redakcijoje. Konkretaus naujo ribų apibrėžimo pateiktoje posėdžio ištraukoje nepatvirtinta.
Kaimo reikalų komitetas šiuos projektus svarsto kaip papildomas komitetas. Toliau juos nagrinės pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas. Komiteto pritarimas dar nekeičia galiojančios tvarkos – siūlomos nuostatos turi pereiti likusius teisėkūros etapus.
Švedijos Vermlando regione po vilko išpuolio žuvo arba dėl sužalojimų buvo užmigdytos 22 avys, nors ganyklą juosė elektrinis apsauginis aptvaras. Kaip spalio 12 d. pranešė „Svensk Jakt“, augintojui skirta 142 166 Švedijos kronų kompensacija, tačiau dalis prašytų išlaidų nebuvo atlyginta.
Leidinio duomenimis, prarasta 14 ėriukų ir aštuonios avys. Augintojas prašė 156 286 kronų kompensacijos už gyvūnus, veterinarijos paslaugas, gaišenų tvarkymą, gyvūnų paiešką ir transportavimą.
Vermlando apskrities administracija atsisakė kompensuoti papildomos priežiūros ir administracinio darbo išlaidas. „Svensk Jakt“ nurodo, kad tokios išlaidos pagal Švedijos laukinių gyvūnų žalos centro rekomendacijas nepriskiriamos kompensuojamoms.
Per išpuolį ganyklą juosė laikinas apsauginis aptvaras, kuris, leidinio teigimu, atitiko plėšrūnus atbaidančiam aptvarui keliamus reikalavimus. Išmatuota įtampa siekė apie 6 000 voltų. Kompensacija patvirtinta įvertinus, kad prevencijos priemonių buvo imtasi ir kitos sąlygos įvykdytos.
Didžioji skirtos sumos dalis tenka prarastiems gyvūnams. Likusi dalis apima veterinarijos paslaugas, gaišenų sunaikinimą, transportavimą ir dalį darbo sąnaudų.
Šis atvejis parodo, kad net ir naudojant apsaugos priemones gali būti patirta žala. Tačiau iš vieno išpuolio negalima spręsti, kiek elektriniai aptvarai sumažina užpuolimų tikimybę kituose ūkiuose.
Kompensacijų ribų klausimą kelia ir Lietuvos avių augintojai. Atsakydama į „Miske.lt“ klausimus, Lietuvos avių augintojų asociacija pabrėžė, kad nuostoliai neapsiriboja prarastais gyvūnais: papildomų sąnaudų reikalauja bandų priežiūra ir apsauga, o kompensacijos ne visada padengia visą žalą.
Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba (PVD) iš medžiotojų pradeda priimti sumedžiotas lapes ir mangutus pasiutligės vakcinacijos veiksmingumui patikrinti. Už kiekvieną programos reikalavimus atitinkantį pristatytą gyvūną numatyta 15 eurų kompensacija.
Spalio 12 d. paskelbtame pranešime tarnyba nurodo, kad gyvūnai renkami Latvijos rytinio pasienio teritorijose, kuriose buvo vykdoma vakcinacija. Laboratorijoje tikrinama, ar lapės ir mangutai suėdė vakciną ir ar susidarė apsauga nuo pasiutligės.
Tyrimai atliekami rudenį, praėjus 30 dienų po laukinių gyvūnų vakcinacijos. Dalyvauti norinčius medžiotojus PVD ragina susisiekti su teritoriniais padaliniais ir suderinti reikalingų mėginių skaičių bei pristatymo sąlygas. Kompensacija susieta su šia stebėsenos programa ir joje nurodytomis teritorijomis.
PVD pateiktais 2025 m. tyrimų duomenimis, 86 proc. patikrintų gyvūnų buvo suėdę vakciną. Iš jų 70 proc. nustatytas pakankamas antikūnų lygis apsaugai nuo pasiutligės.
Sisteminga laukinių gyvūnų vakcinacija Latvijoje vykdoma nuo 2005 metų, pavasarį ir rudenį. Paskutinis pasiutligės atvejis tarp laukinių gyvūnų šalyje nustatytas 2010 m., tarp naminių gyvūnų – 2012 metais. 2015 m. Latvija oficialiai pripažinta laisva nuo pasiutligės.
Ši programa parodo, kaip medžiotojų pristatomi gyvūnai padeda patikrinti prevencijos rezultatus. Vakcinų išplatinimas ir jų poveikio nustatymas yra skirtingi darbai: laboratoriniai tyrimai leidžia įvertinti, ar priemonė pasiekė laukinius gyvūnus ir suteikė jiems apsaugą.
Susitikime su Aplinkos ministerijos atstovais aptartas 2026–2027 metų medžioklės sezonui siūlomas 318 vilkų sumedžiojimo limitas. Ministerija kol kas neketina keisti pateikto projekto, tačiau medžiotojų organizacijos ragina peržiūrėti Vilko apsaugos planą, limito skaičiavimo metodiką ir praktinius reikalavimus sumedžiojus vilką. Diskusijoje išsiskyrė požiūriai į populiacijos reguliavimą, žalos apskaitą ir moksliniams tyrimams renkamus mėginius.
Kaip anksčiau skelbė Miske.lt, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) kreipėsi į ministeriją prašydama pagrįsti, kaip siūlomas limitas padėtų pasiekti populiacijos valdymo tikslus. Draugija taip pat pateikė pasiūlymus dėl mėginių rinkimo ir informacijos teikimo procedūrų supaprastinimo.
Ministerijos atstovai susitikime nurodė, kad siūlomas limitas grindžiamas mokslininkų rekomendacijomis. Jie taip pat atkreipė dėmesį į pastaraisiais sezonais neišnaudotus limitus. Ministerijos vertinimu, vien didesnio leistino sumedžioti vilkų skaičiaus nustatymas savaime neužtikrintų didesnio faktinio sumedžiojimo. Pasiūlymus dėl skaičiavimo metodikos numatoma perduoti mokslininkams.
LMŽD atstovas Deividas Staponkus kėlė klausimą, kaip kasmet nustatomas limitas siejasi su Vilko apsaugos plane numatytais šeimų skaičiaus valdymo tikslais. Jo vertinimu, svarbu analizuoti ne tik apskaičiuotą prieaugį, bet ir ankstesnių sezonų rezultatus, faktinį sumedžiojimą bei nustatyto šeimų skaičiaus pokyčius.
Laimonas Daukša pabrėžė, kad prieš pat sezono pradžią nesitikima per kelias dienas išspręsti visų susikaupusių klausimų. Tačiau, jo teigimu, patvirtinus šio sezono limitą diskusija neturėtų pasibaigti. LMŽD siūlo grįžti prie apsaugos plano, medžioklės terminų ir administracinių reikalavimų peržiūros, kad reglamentavimas būtų aiškus ir proporcingas.
Lietuvos medžiotojų draugijos (LMD) atstovas Gediminas Vaitiekūnas atkreipė dėmesį, kad panašūs klausimai kartojasi kasmet, o jiems aptarti laiko dažnai pritrūksta. Jis ragino konsultacijas su medžiotojų bendruomene pradėti anksčiau ir siekti sprendimų, kurie būtų nuosekliai taikomi kelis sezonus.
Nemaža susitikimo dalis skirta moksliniams tyrimams renkamiems mėginiams. LMŽD atstovai pabrėžė, kad genetinių tyrimų reikalingumo nekvestionuoja. Klausimai keliami dėl privalomo gimdų ir ilčių paėmimo: kiek šie duomenys prisideda prie populiacijos vertinimo ir limito nustatymo, kokios apimties mėginių reikia ir kas turėtų juos surinkti.
Tinkamai išimti gimdą reikia specifinių žinių bei įgūdžių, o išimant iltį kyla danties ar žandikaulio pažeidimo rizika. Todėl siūlyta su mokslininkais įvertinti galimybę dalį mėginių rinkti atrankos būdu arba pasitelkiant specialistus. Ministerijos atstovai nurodė, kad sprendžiant dėl reikalavimų pakeitimo būtina įvertinti tyrėjų poreikius.
Aptartas ir besidubliuojantis informacijos teikimas. Medžiotojų organizacijų atstovai klausė, ar pateikus duomenis elektroninėje sistemoje būtinas papildomas telefoninis pranešimas. Ministerijos atstovai pripažino, kad duomenų tikrinimas skirtingose sistemose kelia praktinių sunkumų, ir kalbėjo apie poreikį turėti vieną aiškią informacijos pateikimo vietą.
Diskutuojant apie vilkų daromą žalą, G. Vaitiekūnas iškėlė neregistruojamų nuostolių klausimą. Jo teigimu, dalis atvejų nepatenka į apskaitą, todėl siūlyta atskirti įvykio registravimą nuo teisės gauti kompensaciją. Ministerijos atstovai nurodė galintys įvertinti tikslesnės apskaitos galimybes.
Gamtosaugos poziciją pristatęs dalyvis kritikavo dabartinį medžioklės mastą ir siūlė medžioklę stabdyti, kol būtų peržiūrėta populiacijos valdymo tvarka. Jis pabrėžė vilkų šeimų socialinės struktūros, žalos prevencijos ir konkrečių probleminių atvejų sprendimo svarbą. Medžiotojų organizacijų atstovai šiam požiūriui nepritarė, kėlė klausimus dėl naudojamų duomenų ir kitų šalių praktikos pritaikymo Lietuvoje.
Susitikimo pabaigoje ministerija patvirtino ketinanti laikytis siūlomo 318 vilkų limito. Kartu nurodyta, kad pastabos dėl mėginių rinkimo, apsaugos plano ir kitų reikalavimų bus aptartos su mokslininkais. Ministerija taip pat išsakė ketinimą dažniau susitikti su medžiotojų bendruomene ir tęsti šių klausimų svarstymą.
Mažėjantis registruotų vilkų išpuolių skaičius savaime neparodo, kad avių augintojams gyventi tapo saugiau. Lietuvoje mažėja ir avis laikančių žmonių, ir pačių avių. Atsakydama į „Miske.lt“ klausimus, Lietuvos avių augintojų asociacija ragina šias tendencijas vertinti kartu ir kelia klausimą, ar pakankamai operatyviai reaguojama į pasikartojančius išpuolius.
Per metus – 486 laikytojais ir 6 462 avimis mažiau
Asociacijos vadovės Gintarės Kisielienės pateiktais Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, 2024 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje buvo registruoti 7 925 avių laikytojai, laikę 139 150 avių. Po metų laikytojų buvo 7 439, o avių – 132 688.
Rodiklis
2024 m. rugsėjo 1 d.
2025 m. rugsėjo 1 d.
Pokytis
Avių laikytojai
7 925
7 439
−486 (−6,13 %)
Avys
139 150
132 688
−6 462 (−4,64 %)
Mažėjimas fiksuotas ir 2026 metais. Birželio 1 d. registruoti 7 123 laikytojai ir 130 705 avys. Palyginti su ta pačia 2025 m. data, laikytojų sumažėjo 4,99 proc., avių – 4,19 proc. Asociacija pabrėžia, kad šie duomenys apima visą Lietuvą, ne vien jos narius.
Laikytojų skaičiaus sumažėjimas rodo grynąjį pokytį registre. Jis neleidžia nustatyti, kiek ūkių per tą laiką nutraukė veiklą ir kiek naujų laikytojų atsirado.
Vilkai – viena iš sektoriaus sunkumų priežasčių
Asociacijos vertinimu, avininkystės traukimąsi lemia ekonominiai sunkumai, nepakankamas pelningumas, realizacijos problemos, didėjančios sąnaudos, ūkininkų senėjimas ir veiklos tęstinumo klausimai. Vilkų daroma žala taip pat apsunkina augintojų darbą.
Pasak G. Kisielienės, nuostoliai neapsiriboja papjautais ar sužalotais gyvūnais. Augintojai patiria nuolatinę įtampą, skiria papildomų lėšų apsaugai ir daugiau laiko bandų priežiūrai. Kompensacija ne visada padengia visus nuostolius, ypač praradus veislinius gyvūnus ar sutrikus bandos reprodukcijai.
„Asociacija neturi atskiros statistikos, kiek ūkių veiklą nutraukė būtent dėl vilkų. Todėl nebūtų teisinga visą avių laikytojų mažėjimą tiesiogiai sieti su plėšrūnų daroma žala“, – atsakyme „Miske.lt“ pažymi G. Kisielienė.
Vien išpuolių skaičiaus nepakanka
Mažesnis avių ir jų laikytojų skaičius gali prisidėti prie mažesnio registruotų išpuolių skaičiaus. Tačiau kiek jis paaiškina šią tendenciją, iš pateiktų duomenų nustatyti negalima.
„Jeigu Lietuvoje mažėja avių laikytojų ir laikomų avių skaičius, natūraliai mažėja ir potencialiai vilkų išpuolių veikiamų bandų skaičius. Todėl vien absoliutus užregistruotų išpuolių skaičius neleidžia objektyviai įvertinti, ar vilkų daroma grėsmė iš tiesų mažėja“, – teigia asociacijos vadovė.
Asociacija siūlo išpuolių skaičių vertinti kartu su ūkių ir laikomų gyvūnų skaičiumi, atskirai nagrinėjant teritorijas, kuriose išpuoliai kartojasi. Tokiam palyginimui reikėtų vienodų laikotarpių duomenų, o žalą avims atskirti nuo žalos kitų rūšių ūkiniams gyvūnams. Bendro visų gyvulių užpuolimų skaičiaus dalijimas vien iš avių skaičiaus būtų klaidinantis.
Išpuolių mažėjimui gali turėti įtakos ir elektriniai aptvarai, apsauginiai šunys bei kitos apsaugos priemonės. Asociacijos teigimu, jų veiksmingumui įvertinti reikia žinoti, kiek ūkių jas naudoja ir kaip šiuose ūkiuose keitėsi išpuolių skaičius.
Neatmetama ir galimybė, kad dalis augintojų ne apie visą patirtą žalą praneša. Tačiau asociacija pabrėžia, kad šio reiškinio mastas neištirtas.
Ar leidimai sumedžioti probleminius vilkus duoda rezultatų?
Asociacija ragina įvertinti dabartinės leidimų išdavimo sistemos rezultatus: kiek savivaldybių kreipiasi dėl leidimų, kiek jų išduodama ir kiek probleminių vilkų pagal juos faktiškai sumedžiojama.
G. Kisielienės teigimu, asociacija jau yra siūliusi svarstyti operatyvesnį reagavimo į pasikartojančius išpuolius mechanizmą, pasitelkiant specializuotas medžiotojų grupes.
Asociacijos atsakymas pagrindžia poreikį vertinti platesnę statistiką. Avių ir jų laikytojų mažėja, tačiau dar reikia nustatyti, kaip keičiasi žalą patiriančių ūkių dalis ir nuostoliai, tenkantys laikomiems gyvūnams. Be šių rodiklių registruotų išpuolių mažėjimą sieti vien su mažesne vilkų keliama grėsme būtų per anksti.
Šaltinis: Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovės Gintarės Kisielienės rašytinis atsakymas „Miske.lt“. Skaičiai pateikti pagal asociacijos nurodytus ŽŪDC duomenis.
Piliečiai skatinami ruoštis valstybės gynybai, tačiau kur jiems įgyti ir palaikyti šaudymo įgūdžius? Šį klausimą kanalo „Neredaguota“ pokalbyje kelia šaudyklų įkūrėjas Vidas Silvestravičius. Jis pasakoja apie aplinkosaugines procedūras, neaiškius reikalavimus ir finansinius sunkumus, ribojančius šaudyklų veiklą Lietuvoje.
Pasak V. Silvestravičiaus, Kėdainių rajone jo plėtotos šaudyklos veiklai teko palikti vieną hektarą vietoje anksčiau naudotų 23 hektarų. Veiklą pareikalauta sustabdyti dėl neatliktų privalomų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. Pašnekovo teigimu, vien atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų parengimui išleista daugiau kaip 10 tūkst. eurų, o atlikus atranką nustatyta, kad būtinas ir pats poveikio aplinkai vertinimas.
Jo vertinimu, sumažinus šaudymui naudojamą teritoriją, apribotos sudėtingesnių sportinių treniruočių ir varžybų organizavimo galimybės. Šaudykloje buvo plėtojamos ir treniruotės su dronų skrydžio trajektorijas imituojančiais taikiniais. V. Silvestravičius pabrėžia, kad pradedančiajam tinkamos aikštelės nepakanka pažengusio šaulio treniruotėms.
Pokalbyje aptariama ir šaudyklų išlaikymo problema. Pasak pašnekovo, dalis jų veikia entuziastų pastangomis, o nedidelis lankytojų srautas riboja galimybes investuoti. Jis ragina geriau išnaudoti esamą infrastruktūrą, stiprinti bendradarbiavimą su Lietuvos šaulių sąjunga ir sudaryti sąlygas reguliariai treniruotis. Jo nuomone, naujos šaudyklos statyba turi būti siejama su tuo, kas ir kaip dažnai ja naudosis.
Ūkinės veiklos stabdymo reguliavimo trūkumus įvardijo ir Seimo kontrolierius Aleksandr Radčenko. Spalio 6 d. pažymoje dėl VšĮ „Shooting Club LT“ skundo jis konstatavo, kad įstatyme nustatyta pareiga stabdyti veiklą tam tikrais atvejais neleidžia atsižvelgti į konkrečias aplinkybes ir pasirinkti švelnesnės poveikio priemonės. Kontrolierius rekomendavo operatyviau svarstyti reguliavimo pakeitimus. (lrski.lt)
Šaudyklų problemos aptartos ir rugsėjo 30 d. bendrame Seimo Aplinkos apsaugos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų sprendime. Komitetai atkreipė dėmesį į nepakankamai aiškų žemės paskirties, šaudyklų steigimo, veiklos licencijavimo, poveikio aplinkai vertinimo, triukšmo valdymo ir atliekų tvarkymo reglamentavimą. Vyriausybei pasiūlyta imtis teisės aktų pakeitimų, kad šaudyklų steigimo ir veiklos reikalavimai būtų aiškūs ir tarpusavyje suderinti. (lrs.lt)
Medžiotojams šaudyklų prieinamumas taip pat tiesiogiai aktualus: ginklams prišaudyti ir šaudymo įgūdžiams palaikyti reikia vietų, kuriose būtų galima reguliariai treniruotis. Gyventojų saugą ir aplinkos apsaugą turi užtikrinti aiškūs, proporcingi reikalavimai, o valstybės raginimus ruoštis gynybai turi lydėti galimybės tai daryti praktiškai.
Visą pokalbį su Vidu Silvestravičiumi žiūrėkite pridėtame kanalo „Neredaguota“ vaizdo įraše.
Rytoj, spalio 10 d., šeštadienį, Raudonės pilyje, Jurbarko rajone, vyks Šv. Huberto – medžiotojų globėjo – minėjimo šventė „Medžiotojų diena“. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija kviečia atvykti medžiotojus, jų šeimas ir visus, kuriems įdomios medžioklės tradicijos bei gamta.
Pagal papildytą renginio programą, 10.00–13.00 val. numatytas Šv. Huberto žygis su pėsčiųjų klubu „Žygių magija“. 11.00 val. Raudonės miestelyje prasidės iškilminga eisena, lydima medžioklinių ragų ansamblių. 11.20 val. pilies vidiniame kiemelyje bus aukojamos šv. Mišios, o nuo 12.00 val. vyks sveikinimai, padėkos ir apdovanojimai.
Atvykstančioms šeimoms verta atkreipti dėmesį į projekto „Vaikai gamtoje“ edukacijas: jos Raudonės pilyje vyks 11.00–14.00 val. Organizatoriai informuoja, kad edukacijos bus filmuojamos ir fotografuojamos, o vaizdo medžiaga naudojama projekto veikloms viešinti.
Nuo 13.00 val. programoje numatyta medžioklinių ragų muzika, Medžiotojiškos sriubos virimo čempionatas ir kraujo donorystės akcija „Medžiotojai donuoja“. Bus pristatyta Artūro Rimkaus dovana – pirmieji eksponatai kuriamai Raudonės pilies medžioklės trofėjų menei.
Medžioklinių ragų muzikos programoje „Medžioklei valio!“ dalyvaus Aukštaitijos medžioklės ragų ansamblis „Medeina“, Mažosios Lietuvos medžioklės ragų ansamblis „Kurtinys“ ir dirigentas Kazys Daugėla.
14.00–14.30 val. koncertuos grupė „Medžiotojų Trio“. Jos pasirodymas papildys medžiotojų bendruomenei skirtą muzikinę programą, o 14.30 val. prasidės sriubos virimo čempionato nugalėtojų paskelbimas ir apdovanojimai.
15.00–16.00 val. numatytas Ryčio Cicino koncertas, 16.00–17.15 val. pasirodys grupė „Dinamika“. Nuo 17.15 iki 19.00 val. šventę pratęs šokiai su DJ Indigo.
Renginys vyks Raudonės pilyje ir jos prieigose. Generalinis šventės rėmėjas – „Pulsar“.
Artėjant naujam Europos Sąjungos švininių šratų ribojimui, Vokietijos medžiotojų asociacija (DJV) ragina valstybę padėti šaudykloms prisitaikyti: finansuoti reikalingas investicijas ir spartinti leidimų išdavimą. Spalio 8 d. paskelbtame pranešime organizacija pabrėžia, kad prieinamas šaudyklų tinklas būtinas reguliarioms treniruotėms ir atsakingai medžioklei. Šis reikalavimas aktualus ir Lietuvos diskusijai apie šaudyklų veiklos stabdymą bei administracines kliūtis.
DJV teigimu, daug šaudyklų reikės atnaujinti arba pertvarkyti, kad jose būtų galima naudoti alternatyvius šratus. Asociacija kreipiasi į federalinę valdžią ir žemių vyriausybes, prašydama finansinės paramos bei greitesnių leidimų procedūrų.
Asociacija nurodo, kad numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis suteikia laiko pasirengti. Jos prezidento Helmuto Dammanno-Tamke vertinimu, šį laiką reikia panaudoti medžiotojams ir šaudykloms pritaikyti prie naujų reikalavimų.
Pagal DJV pateiktą būsimo reguliavimo aprašymą, lauko šaudyklose būtų galima toliau naudoti 1,9–2,6 mm skersmens švininius šratus, jeigu būtų vykdomi nustatyti aplinkosaugos reikalavimai. Tarp jų – švino sulaikymas, panaudotų šratų surinkimas bent kas trejus metus ir dirvožemio bei vandens stebėsena. Konkrečias sąlygas ir terminus reikės vertinti pagal paskelbtą galutinį reglamentą.
Lietuvoje šaudyklų infrastruktūros problemos viešai keliamos jau kurį laiką. LRT paskelbtame BNS 2025 m. birželio 13 d. pranešime aprašytas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis, kuriame šaudyklų atstovai kritikavo sunkiai įgyvendinamus aplinkosaugos reikalavimus. Aptartos triukšmo, švino normų ir šaudmenų atliekų tvarkymo problemos. Išklausęs suinteresuotas puses, komitetas nutarė kreiptis į Vyriausybę dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo.
Veiklos sustabdymo proporcingumą kritikavo ir Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis. Miske.lt 2026 m. gegužės 26 d. paskelbtame jo komentare aptarta penkiolika metų Kėdainių rajone veikusi šaudykla, kurios veikla sustabdyta dėl neatlikto poveikio aplinkai vertinimo. Autorius pabrėžė, kad institucijos veikė teisėtai, tačiau bendrą rezultatą vertino kaip neproporcingą.
P. Poderskis siūlė, nesant realaus, tiesioginio ir reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ar grėsmės sveikatai, suteikti terminą poveikio aplinkai vertinimui atlikti. Jis taip pat ragino geriau koordinuoti institucijų patikrinimus. Gegužę paskelbtose įžvalgose kancleris kėlė klausimą, kaip suderinti aplinkos apsaugą su galimybe tęsti veiklą šalinant procedūrinius trūkumus.
Vokietijos medžiotojų reikalavimas Lietuvos diskusijai suteikia konkretų orientyrą: naujus aplinkosaugos reikalavimus turi lydėti praktiškai įgyvendinami sprendimai, aiškūs terminai ir pagalba infrastruktūrai atnaujinti. Šaudyklų savininkams tenka pareiga valdyti triukšmą bei taršą, o valstybei – užtikrinti nuoseklias ir proporcingas procedūras. Vertinant reguliavimą svarbu klausti, ar jis leidžia pašalinti trūkumus ir išsaugoti saugiam šaudymo mokymui reikalingą infrastruktūrą.
