Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) įspėja, kad Seime svarstomas siūlymas leisti žuvininkystės tvenkinių teritorijose medžioti visus medžiojamuosius gyvūnus, išskyrus limituojamus, sukeltų rimtų pasekmių dėl laukinių gyvūnų apsaugos, atsakingo populiacijų valdymo ir vienodų medžioklės principų taikymo visoje Lietuvoje.
Tokį pasiūlymą dėl šio reguliavimo 2026 m. balandžio 28 d. Seimo Aplinkos apsaugos komitetui pateikė Lietuvos akvakultūros produktų gamintojų asociacija – juo siūloma žuvininkystės tvenkiniuose leisti medžioti visus medžiojamuosius gyvūnus, išskyrus limituojamus.
„Žuvininkystės ūkių problemos turi būti sprendžiamos ieškant veiksmingų ir proporcingų priemonių. Tačiau negalima dėl atskirų ūkio subjektų interesų kurti išimčių, kurios iš esmės keistų medžioklės principus. Laukinė gyvūnija yra bendras valstybės turtas, todėl jos naudojimas turi būti pagrįstas atsakomybe, mokslu ir pagarba gamtos dėsniams“, – sako LMŽD direktorius Laimonas Daukša.
LMŽD dar praeitą savaitę raštu kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą ir Aplinkos ministeriją, pateikdama pastabas dėl tokio Medžioklės įstatymo pataisų projekto Nr. XVP-1569(2). Draugija, pakartotinai pastabas dėl žuvininkų ambicijų kuria būtų išplėstos elninių žvėrių medžioklės galimybės žuvininkystės tvenkinių teritorijose Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariams išsiuntė ir šią savaitę.
Draugija primena, kad žuvininkystės tvenkiniuose šernus leidžiama medžioti visus metus, tuo tarpu siūlomas pakeitimas išplėstų galimybes medžioti ne tik juos, bet ir svarbiausia kitus nelimituojamus elninius medžiojamuosius gyvūnus: tauriuosius elnius, stirnas ir danielius.
„Būtent toks medžioklės galimybių išplėtimas kelia LMŽD susirūpinimą, o ne visas projektas“, – sako L. Daukša. Anot jo, LMŽD neprieštarauja kitoms projekto nuostatoms, tačiau nepritaria siūlymui išplėsti žuvininkystės tvenkinių teritorijose galimų medžioti gyvūnų sąrašą, motyvuojant juos jų daroma žala, teritorijoms, kuriose paprasčiausiai beveik nėra net miškų.
Didžioji dalis žuvininkystės tvenkinių teritorijų pasižymi specifine struktūra: didelius plotus užima vandens telkiniai, juos skiria pylimai, keliai ir įvairūs hidrotechniniai statiniai bei įrenginiai, o natūralių miško masyvų ir kitų elniniams žvėrims būdingų buveinių trūksta arba jų visai nėra. Tokios teritorijos nėra tinkama aplinka elninių žvėrių gyvenimui, nes jų struktūra ir natūralių buveinių stoka neužtikrina tinkamų sąlygų gyvūnų apsaugai, juolab tinkamam ir nuosekliam populiacijų valdymui. Todėl šios teritorijos, nepaisant jų ploto, negali būti vertinamos kaip lygiavertės įprastiems medžioklės plotams, kuriuose užtikrinamos natūralios laukinių gyvūnų gyvenimo sąlygos.
„Medžioklė nėra vien galimybė sumedžioti gyvūną. Tai atsakomybė už populiacijų būklę, tinkamą atranką ir gamtos pusiausvyrą. Negalime vertinti teritorijos tik pagal jos plotą ar ūkinę paskirtį ir ignoruoti ekologinių sąlygų. Kai kalbame apie elninių žvėrių medžioklę vos 150 hektarų žuvininkystės tvenkinių teritorijose, abejonių kelia net ir gerokai didesni – 500–700 hektarų – plotai, kurie vis tiek yra 10-15 kartų mažesni už vidutinį, 7 000 hektarų, medžioklės plotų vienetą. Tokiose nedidelėse teritorijose kyla rimtų iššūkių užtikrinant tinkamą gyvūnų apsaugą ir nuoseklų populiacijų valdymą, o specialios išimtys kelia riziką, kad šie plotai taps savotiškais asmeniniais šaudymo gardais“, – teigia LMŽD direktorius Laimonas Daukša.
Anot jo, vos 150 hektarų teritorija yra beveik 47 kartus mažesnė už vidutinį Lietuvos medžioklės plotų vienetą, o toks skirtumas parodo, kokio masto išimtį siūloma įteisinti.
LMŽD pabrėžia, kad medžiojamųjų gyvūnų naudojimo principai turi būti nuoseklūs ir vienodai taikomi visiems naudotojams. Specialaus medžiojamųjų gyvūnų medžioklės režimo nustatymas žuvininkystės tvenkinių teritorijose neturėtų sudaryti prielaidų taikyti išimtines sąlygas, nepagrįstas ekologiniais ir gamtosauginiais argumentais.
„Visiems medžioklės plotų naudotojams turi būti taikomi aiškūs ir nuoseklūs principai. Negalime vieniems nustatyti bendrųjų reikalavimų, o kitiems sukurti išimtines sąlygas vien dėl jų vykdomos ūkinės veiklos ar ambicijų. Tokie sprendimai turi būti pagrįsti ne tik ekonominiais interesais, bet ir atsakomybe už laukinę gyvūniją“, – pabrėžia LMŽD direktorius.
Anot LMŽD, ateina metas galutinai suprasti, kad negalima vienu teisės akto pakeitimu įteisinti siaurų grupių interesus, aukojant visą medžioklės sistemą, neįvertinus ne tik jo poveikio gamtai, bet dar ir grindžiant tikrovės neatitinkančia informacija apie elninių žvėrių daromą žalą, ne miškų teritorijoms, o tvenkiniams su pylimais ar būtinybe spręsti žalą, medžiojant šernus, kuriuos ir taip jau galima medžioti, nekalbant apie tragišką situaciją su jų populiacija šalyje.
LMŽD ragina Seimo Aplinkos apsaugos komitetą atsakingai įvertinti Lietuvos akvakultūros produktų gamintojų asociacijos pasiūlymo pasekmes ir nepritarti nuostatai, kuria būtų išplėstos medžioklės galimybės žuvininkystės tvenkinių teritorijose, tinkamai neįvertinus jos poveikio laukinei gyvūnijai, medžioklės principams ir vienodoms sąlygoms visiems medžioklės plotų naudotojams.
