Ar medžiojamos paukščių rūšys nyksta dažniau nei nemedžiojamos? Dublino universiteto ir Ispanijos medžiojamųjų gyvūnų tyrimų instituto IREC mokslininkų analizė tokio bendro statistinio ryšio neparodė. Tyrimas suteikia pagrindo kritiškiau vertinti bandymus paukščių populiacijų mažėjimą aiškinti vien medžiokle.
Apie žurnale „Global Ecology and Conservation“ paskelbtą darbą Dublino universitetas pranešė 2026 m. rugsėjo 23 d. Spalio 23 d. jo išvadas savo skaitytojams pristatė ir Danijos medžiotojų organizacija „Danmarks Jægerforbund“.
Analizė apėmė 256 paukščių rūšių perinčių populiacijų pokyčius devyniose Europos šalyse: Ispanijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Lietuva į šį sąrašą nepateko.
Kaip aiškina universitetas, mokslininkai vertino maždaug dviejų dešimtmečių populiacijų tendencijas, atsižvelgdami į rūšių medžiojimo teisėtumą, apsaugos statusą, perėjimo būdą, sąsajas su žemės ūkio buveinėmis ir ūkininkavimo intensyvumą.
Statistiškai reikšmingo ryšio tarp to, ar rūšį konkrečioje šalyje leidžiama medžioti, ir jos populiacijos mažėjimo tikimybės nenustatyta. Atskiroje šešių šalių analizėje tokio ryšio nerasta ir vertinant vidutinį metinį sumedžiojimą kaip apytikrį medžioklės masto rodiklį.
Danijos medžiotojų organizacija savo apžvalgoje akcentuoja buveinių nykimą ir intensyvų žemės ūkį. Jos vertinimu, norint gerinti paukščių populiacijų būklę, būtina rūpintis jų galimybėmis rasti maisto, perėti ir išgyventi. Sprendimai dėl medžioklės turėtų remtis konkrečių rūšių būkle ir moksliniais duomenimis.
Parašykite komentarą