Miske.lt

Žyma: VMU

  • VMU: šėryklos ir viliojimo vietos turi likti atskirtos, o kanopinių žvėrių jaukinimo draudimas – nekeičiamas

    VMU: šėryklos ir viliojimo vietos turi likti atskirtos, o kanopinių žvėrių jaukinimo draudimas – nekeičiamas

    Liepos 3 d. Aplinkos ministerija pateikė derinti Medžioklės taisyklių pakeitimo projektą, kuriuo, be kitų pakeitimų, siūlyta iš taisyklių visiškai išbraukti gyvūnų šėryklos sąvoką ir palikti tik vieną – viliojimo vietos – apibrėžimą. Dabar paaiškėjo, kaip į šį projektą reaguoja Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija: urėdija pateikė savo pastabas, ir jos rodo, kad VMU nesutinka su dalimi siūlomų naujovių – ypač tų, kurios liestų šėryklų ir viliojimo vietų sampratą bei gyvūnų jaukinimo draudimus saugomose teritorijose.

    Pirmiausia VMU pasisako prieš gyvūnų šėryklos sąvokos naikinimą, kaip buvo siūloma projekte. Vietoje to urėdija prašo palikti šią sąvoką, tik patikslinant pašarų kiekio ribą – nuo dabartinių 100 kilogramų arba 125 litrų iki 200 kilogramų. Argumentas remiasi pačiu Medžioklės įstatymu, kuris biotechninėmis priemonėmis laiko būtent papildomą medžiojamųjų gyvūnų šėrimą, skirtą pagerinti jų gyvenimo sąlygas, paskatinti populiacijos augimą ar atitraukti gyvūnus nuo pasėlių ir jauno miško. VMU primena ir svarbų niuansą – prie šėryklų medžioti draudžiama, nes tai yra gyvūnų ramybės vieta, todėl šėrykla kokybiškai skiriasi nuo viliojimo vietos.

    Antra – analogiška logika taikoma ir viliojimo vietos apibrėžimui. VMU siūlo šią sąvoką irgi palikti, keliant leidžiamo masalo kiekį nuo 100 iki 200 kilogramų. Čia urėdija akcentuoja, kad viliojimo vieta iš esmės skiriasi nuo šėryklos savo paskirtimi: tai vieta, kurios tikslas – masalu ar kitomis priemonėmis privilioti gyvūnus, kad juos būtų galima sumedžioti. Medžioklės įstatymas medžiojimą apibrėžia kaip gyvūnų sekimą, tykojimą, persekiojimą, šaudymą ar gaudymą – ir būtent tai vyksta viliojimo vietoje. VMU aiškiai pabrėžia: tai nėra biotechninė priemonė, todėl jos negalima tapatinti su šėrykla.

    Trečia – dėl draudimo įrengti šėryklas kanopiniams žvėrims arba kitaip juos jaukinti ir vilioti, VMU siūlo apskritai nieko nekeisti ir palikti šiuo metu galiojančią redakciją. Kol nėra panaikinta gyvūnų šėryklos sąvoka, urėdijos nuomone ir šis draudimas turi likti nepakitęs.

    Ketvirta – jautriausia dalis liečia saugomas teritorijas: valstybinių gamtinių rezervatų buferines apsaugos zonas, valstybinius parkus, biosferos rezervatus ir gamtinius draustinius, kur galioja draudimas įrengti medžioklės įrenginius medžiuose, taip pat šėryklas, viliojimo vietas ar kitaip jaukinti gyvūnus Europos Bendrijos svarbos pievų ir pelkių buveinėse bei arti saugomų rūšių radaviečių. VMU siūlo šią nuostatą palikti, tačiau papildyti ją išimtimi – leisti naudoti iškamšas, muliažus, profilius, viliojiklius, vilbynes, feromoninius jaukus ar krykštes. Motyvas: naudojant tokias priemones gyvūnai nėra pripratinami prie konkrečios vietos, todėl saugomoms rūšims žala nedaroma.

    Penkta – VMU pasisako už tai, kad liktų nepakitęs ir draudimas šerti medžiojamuosius gyvūnus jiems neįprastu pašaru – gyvūninės kilmės produktais, šalutiniais gyvūniniais produktais ar maisto atliekomis. Šis punktas, urėdijos vertinimu, tiesiogiai susijęs su kitomis medžioklėje draudžiamomis veikomis, todėl keisti jo nėra pagrindo.

    Šioje vietoje verta atkreipti dėmesį į kontekstą. Nuo 2026 m. sausio 7 d. galioja atnaujinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodika, kurios 40.1 punktas numato: žala miškui neskaičiuojama ir neatlyginama, jeigu želdiniai ar žėliniai nebuvo apsaugoti apsaugos priemonėmis ar repelentais – išskyrus atvejį, kai arčiau kaip 250 metrų nuo vertinamo sklypo yra arba einamojo medžioklės sezono metu buvo kanopinių žvėrių viliojimo vieta su natūralios kilmės masalu. Tokiu atveju žala turi būti atlyginama net ir tada, kai patį apsaugos priemonių taikymo pareigą nevykdė miško savininkas. Ši nuostata, kaip žinoma, buvo suformuluota pačios VMU iniciatyva – ir būtent todėl dabartinis VMU nusistatymas Medžioklės taisyklių projekte įgauna aiškesnę prasmę: jei šėryklos ar viliojimo vietos sąvoka Taisyklėse būtų panaikinta, kaip iš pradžių siūlė ministerija, dingtų ir teisinis pagrindas, kuriuo remiantis Metodikos 40.1 punkto išimtis automatiškai perkelia atsakomybę už miško žalą medžiotojams. Kitaip tariant, VMU siekis išsaugoti šėryklos ir viliojimo vietos apibrėžimus Taisyklėse tiesiogiai apsaugo ir jos pačios sukurtą svertą žalos metodikoje.

    Vertinant abu atvejus kartu, ryškėja tam tikra tendencija: pastaruoju metu VMU pozicijos vis dažniau pasisako už esamo reguliavimo išlaikymą ar net griežtinimą, o ne už medžiotojų bendruomenei palankesnių sprendimų paiešką – net ir tada, kai keičiamos taisyklės galėtų iš esmės palengvinti medžiotojų kasdienybę.

  • Miškininkus ir medžiotojus vienijančios akcijos „Medžiotojas ir medelis“ metu apsaugota apie 400 tūkst. medelių

    Miškininkus ir medžiotojus vienijančios akcijos „Medžiotojas ir medelis“ metu apsaugota apie 400 tūkst. medelių

    Vienas svarbiausių VMU miškininkų darbų rudenį – medelių tepimas repelentais. Siekdami apsaugoti jaunus medelius nuo kanopinių miško gyventojų daromos žalos, medelių ūgius miškininkai kasmet tepa repelentais, kurie atbaido elninius žvėris savo kvapu bei skoniu. Antrus metus iš eilės organizuotos akcijos „Medžiotojas ir medelis“ metu miškininkai, talkinami Lietuvos medžiotojų ir žvėrių draugijos bei Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos narių, repelentais aptepė ir apsaugojo apie 400 tūkst. medelių.

    „Džiaugiuosi, kad prieš metus tarp miškininkų ir medžiotojų gimusi iniciatyva įvyko ir šiemet, ir tikiuosi, jog ji taps kasmetine tradicija. Miškininkų ir medžiotojų bendradarbiavimas ne tik stiprina tarpusavio ryšius, bet ir parodo bendrą siekį šviesti visuomenę apie miškus ir jų saugojimo svarbą. Šis vieningas susibūrimas – puikus pavyzdys, kuriuo sekdami ateityje žaliuosiančių miškų labui galime nuveikti dar daugiau naudingų ir prasmingų darbų“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša pasidžiaugė, kad bendradarbiavimas tarp medžiotojų ir miškininkų tęsiasi ir akcentavo vykdomos akcijos naujo partnerio – Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos įsitraukimą. „Visai nesvarbu kokiame miške – valstybiniame ar privačiame buvo tepami repelentai bei, koks plotas ar želdinių skaičius buvo nuteptas, svarbu, kad vyksta bendravimas tarp miškininkų ir medžiotojų. Neabejoju, kad ateityje šis bendradarbiavimas duos apčiuopiamos naudos sprendžiant laukinės faunos daromos žalos miškui problemas bei toliau ugdys medžiotojų socialinę atsakomybę”, – sako medžiotojų atstovas L. Daukša.

    Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis teigia, kad siekiant apsaugoti jaunus medelius ir miškus nuo žvėrių daromos žalos – būtinas bendradarbiavimas tarp miškininkų, miško savininkų ir medžiotojų. „Šiandien matome ženkliai išaugusį elninių žvėrių populiacijos skaičių, o tai reiškia, kad kyla pavojus naujai pasodintiems želdiniams, jauniems miškams sėkmingai augti. Iniciatyva „Medžiotojas ir medelis“ – puikus būdas apsaugoti želdinius, vardan to, kad ateityje mūsų kartos galėtų džiaugtis brandžiais miškais. Ši akcija tuo pat metu leidžia kurti tarpusavio ryšius, stiprinti bendradarbiavimą tarp miško savininkų, miškininkų bei medžiotojų. Tiesa, reikėtų pabrėžti, kad siekiant apsaugoti jaunus želdinius, svarbūs ir reikalingi ne tik repelentai. Medžiotojai, savo ruožtu, taip pat turėtų užtikrinti, kad elninių žvėrių populiacijos būtų efektyviai kontroliuojamos ir neviršytų natūralaus gamtinio talpumo“ – pabrėžia LMSA pirmininkas A. Gaižutis.

    Akcijoje „Medžiotojas ir medelis“ šiais metais dalyvavo daugiau nei 800 medžiotojų. Prasminga, miškininkus ir medžiotojus telkianti talka vyko visoje Lietuvoje, VMU regioninių padalinių bei privačių savininkų prižiūrimuose miškuose, rugsėjo 30 – spalio 5 dienomis. Akcijos metu repelentais nutepta daugiau nei 150 ha miško želdinių, kuriuose apsaugota apie 400 tūkst. medelių. Kadangi akcijos metu rudeniški orai nelepino, dalis talkų vyko visą praėjusią savaitę.

    Želdinių apsaugai naudojamo repelento sudėtyje esančios medžiagos padaro medelių žievę ir ūglius graužti netinkamus. Kasmet miškininkai repelentais vidutiniškai aptepa 54 milijonus medelių arba 21 tūkst. ha miško želdinių plotą. Medeliai taip pat apjuosiami tvoromis ir individualiomis apsaugomis. Palankiausias metas miškuose esančius medelius aptepti repelentais – rugsėjo pabaiga ir visas spalio mėnuo, kuomet jau pasibaigusi medelių vegetacija, tačiau temperatūra dar yra pakilusi aukščiau nulio laipsnių ir augalas yra sausas – medeliai yra apsaugomi repelentais. Repelento tepimo būdas priklauso nuo elninių žvėrių kiekio teritorijoje. Repelentu galima aptepti tik viršūninį medelio ūglį, jeigu elninių gyvūnų aplink nėra daug. Jeigu tokių gyvūnų skaičius miške yra didesnis, būtina apsaugoti ir šoninių šakų ūglius.

    Repelentais medeliai apsaugomi kasmet. Pasodintus medelius miškininkai taip pat apsaugo individualiomis medelių apsaugomis, jomis apgaubdami medelių kamienus. Paūgėjusiam augalui tokia apsauga nebereikalinga, tad ją galima naudoti pakartotinai kitiems medeliams apsaugoti. Šiuo būdu miškininkai apsaugo medelius ne tik nuo elninių žvėrių, bet ir nuo graužikų.

    Nors elniniai gyvūnai labiausiai mėgsta lankytis jaunuolynuose – žemuose spygliuočių želdiniuose, žvėrys žalos pridaryti gali ne tik juose. Ieškodami maisto kanopiniai miško gyventojai nulaupo žievę, išlaužo ar kitaip pažeidžia ir vyresnio amžiaus medynus. Siekdami kiek įmanoma labiau apsaugoti medynus ir želdinių plotus, miškininkai juos tveria vielos tinklo tvora. Nors toks metodas brangus, jis yra laikomas itin efektyvia priemone saugant didesnius želdinių plotus. Tokiu būdu kasmet saugoma apie 7 tūkst. ha miško želdinių plotų.

    Būtina pabrėžti, kad visi želdinių ir žėlinių apsaugos būdai yra parenkami atsižvelgiant į žvėrių populiaciją konkrečiame regione ir kitus gamtinius veiksnius. Taip pat apsaugos būdai gali būti derinami tarpusavyje, pavyzdžiui, repelentais aptepti medeliai taip pat gali būti aptveriami apsaugine tvora.

  • Medžiotojai su miškininkais kviečia jungtis prie gražios iniciatyvos

    Medžiotojai su miškininkais kviečia jungtis prie gražios iniciatyvos

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) bei Valstybinių miškų urėdija (VMU) jungiasi į talką apsaugoti jaunus medelius repelentais!

    Tam, kad jauni medeliai sėkmingai užaugtų, svarbu apsaugoti juos nuo ūglius paskanauti mėgstančių kanopinių miško gyventojų. Miškininkai šiam tikslui kasmet jaunuolynus bei želdynus tepa specialiu repelentu, kuris atbaido į jaunuolyną maitintis užsukančius laukinius gyvūnus.

    Šiemet miškininkams į pagalbą atskuba medžiotojai, kurie kartu padės apsaugoti jaunus medelius nuo žvėrelių daromos žalos medelių augimo laikotarpiu.

    Tai pirmoji LMŽD iškelta iniciatyva, kurios metu miškininkams padėsime apsaugoti medelius nuo laukinių gyvūnų daromos žalos – sako LMŽD direktorius Laimonas Daukša. Juk mes, medžiotojai esame atsakingi už medžiojamųjų gyvūnų populiacijų reguliavimą ir prisidedame prie medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonių įgyvendinimo. Iš medžiotojų sumokėtų mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą yra finansuojamos pagalbinės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonės (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės). Pastaraisiais metais gausėjant medžiojamųjų gyvūnų populiacijoms, didėja žala miškams ir žemės ūkiui, o kartu su didėjančia žala didėja ir medžiotojų atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, medžiotojai turi ieškoti naujų būdų užtikrinti gyvūnų gausos ir padarytos žalos balansą bei kurti glaudesnius santykius su žalą patiriančiais ūkio subjektais.

    Viena iš LMŽD narių (rajoninių draugijų/skyrių) pareigų – aktyviai dalyvauti gamtosaugos veikloje, populiarinti gamtosaugos idėjas bei, vykdant draugijos veiklą, glaudžiai bendradarbiauti su miškų ir žemės ūkio institucijomis bei organizacijomis.

    Siekiant aktyvesnio medžiotojų dalyvavimo gamtosauginėje veikloje ir glaudesnio bendradarbiavimo su miškininkais bei ugdant medžiotojų socialinę atsakomybę, LMŽD kartu su VMU pirmą kartą organizuoja miško želdinių apsaugos nuo laukinių gyvūnų pažeidimų (tepant repelentais) akciją „Medžiotojas ir medelis“. Akcija vyks savaitę laiko spalio 2-7 dienomis, kiekviename VMU regioniniame padalinyje, registraciją vykdo LMŽD rajoninės draugijos/skyriai. Kontaktus rasite čia.

    Akcijoje dalyvauti gali medžiotojai ir jų šeimos nariai bei visi norintys.

    Siekiamybė, kad bendrai akcijoje sudalyvautų bent 1000 medžiotojų, apsaugotume bent 100 ha miško želdinių, užmegztume santykius su vietos miškininkais ir ši akcija taptų tradicine medžiotojų akcija. VMU suteiks visas reikalingas priemones ir praves instruktažą, supažindins su miškininkystės veikla ir miškininkų kasdienybe, papasakos apie repelentų naudą ir t.t. Dalyvių apranga ir avalynė pritaikyta prie oro temperatūros. Po renginio Jūsų laukia medžiotojų vaišės.

  • Panevėžio regione aptikta negyva stumbrė

    Panevėžio regione aptikta negyva stumbrė

    Aplinkos apsaugos departamentas penktadienį, balandžio 30 d., gavo pranešimą apie Panevėžio regiono miške rastą kritusią stumbrę. Siekdami išsiaiškinti įvykio aplinkybes, aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą.

    VMU Panevėžio regioninio padalinio darbuotojai šiandien dirbdami miške aptiko strumbro patelės gaišeną. Apie kritusį žvėrį iš karto buvo pranešta Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams.

    VMU informavo, kad stumbro patelė rasta miške, patenkančiame į VMU valdomus profesionalios medžioklės plotus. Taip pat primenama, kad nuo balandžio 1 d. VMU Panevėžio regioninio padalinio profesionaliosios medžioklės plotuose medžioklės nebuvo vykdomos.

    Pirminiais duomenimis, stumbrė galėjo būti trejų metų. Bendradarbiaujant su policijos pareigūnais bus atliktas patikrinimas, ar stumbro patelė nebuvo pašauta.