Vis nerimstanti ir netylanti vilkų tema – susidūrę du priešingi požiūriai – vilkų populiacijos valdymas medžiojant prieš visišką nesikišimą į natūralius vilkų gaujų gyvavimo procesus. Visiems žinoma, kad vilkas yra saugoma rūšis, kuriai, pagal Lietuvos įsipareigojimus ES ir tarptautinėje srityje, turi būti užtikrinta palanki apsaugos būklė. Deja, faktais grįstų duomenų apie Lietuvos vilkų ekologiją trūkumas neleidžia valstybės institucijoms patikimai argumentuoti priimamus sprendimus dėl vilko populiacijos valdymo.
Vilkai daro žalą ūkiniams gyvūnams, stebimas poveikis laukinei faunai, plinta niežai, todėl ūkininkai ir medžiotojai reikalauja mažinti vilkų populiaciją. Nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos tam prieštarauja. Likusi visuomenės dalis su susidariusia situacija susipažįsta lankydamiesi socialiniuose tinkluose, žiūrėdami televizijos programas ar skaitydami spaudą; ko pasėkoje, taip pat susidaro nuomonę ir aktyviai ją reiškia, taip kyla socialinė įtampa.
Iš 2018–2019 metų medžioklės sezono metu sumedžiotų vilkų buvo imami pavyzdžiai genetiniams, amžiaus ir reprodukciniams tyrimams. Tyrimus atliko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos mokslininkai. Ataskaitą apie šių tyrimų rezultatus galima rasti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos puslapyje: https://vstt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/biologines-ivairoves-apsauga/zveriu-apskaita.
Pasibaigus 2019–2020 metų medžioklės sezonui taip pat buvo susisiekta su kiekvienu vilką sumedžiojusiu medžiotoju ir atvykta pasiimti mėginių tyrimams. Rugsėjo pabaigoje bus pristatyti šių tyrimų rezultatai. Planuojama apibendrintus duomenis vėl pateikti spaudoje, o taip pat vėl kiekvienas medžiotojas galės sužinoti apie konkrečiai jo sumedžioto vilko tyrimų rezultatus.
2020 metų pavasarį startavo Lietuvos mokslų tarybos inicijuotas projektas ,,Vilko (Canis lupus) ekologijos tyrimai“, kurio tikslas – ištirti vilkų populiacijos struktūrą ir būklę bei vilkų daromą poveikį gyvulininkystei ir laukinei faunai. Numatyta ištirti vilkų populiacijos demografinę struktūrą; nustatyti vilkų šeimų skaičių ir dydį bei jauniklių skaičiaus pokytį šeimoje; atskleisti vilkų užimamas teritorijas ir dispersiją; apibūdinti tinkamas vilkų buveines ir jų kokybę veikiančius faktorius; atlikti vilkų mitybos tyrimus bei išsiaiškinti vilkų daromos žalos gyvulininkystei dėsningumus; pateikti moksliniais tyrimais pagrįstus, patikimus duomenims apie vilkų populiacijos būklę.
Šio tyrimo tikslais Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos mokslininkai keliose Lietuvos vietose pradėjo detalius vilkų gaujų tyrimus. Vykdomi intensyvūs stebėjimai gamtoje. Jau žiemą buvo rinkti sumedžiotų vilkų skrandžiai mitybos tyrimams, taip pat tęsiamas ekskrementų rinkimas.
Vadovaujantis šiais pavyzdžiai, pagal surastus grobio likučius, bus analizuojamas maisto racionas. Pagal galimybes stengiamasi lankytis vilkų daromos žalos ūkiniams gyvūnams vietose, ypač kreipiamas dėmesys į tas teritorijas, kuriose žalos atvejai registruojami nebe pirmą kartą. Tyrėjai jau gali iš praktikos patvirtinti, kad toli gražu ne visi žalos atvejai yra užregistruojami savivaldybėse. Taip pat ryškėja šešėlyje likusi naminių šunų pjovimo problema. Šiuo metu jokia kompensacija už vilkų papjautą šunį nėra skiriama, todėl tik labai reti tokie atvejai yra oficialiai registruojami. Tačiau tyrėjai jau atkreipė dėmesį, kad vilkai šunis pjauna visoje Lietuvos teritorijoje ir tai nėra retas reiškinys.
Pradedant darbus, buvo surinkta informacija apie vilkų pasiskirstymą ir gausą iš medžioklės plotų vienetų valdytojų bei Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus valdybų. Medžioklės plotų vienetų valdytojai kiekvienų metų pavasarį teikia Prašymus dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo sekančiam medžioklės sezonui. Šiuose prašymuose taip pat būna nurodomi preliminarūs vilkų skaičiai medžioklės plotų vienetuose. Surinkus duomenis apie preliminarius vilkų skaičius medžioklės ploto vienetuose 2019-2020 metų medžioklės sezono metu, paaiškėjo, kad 54,7% medžioklės plotų vienetų vilkai „negyveno“.
Vadovaujantis šiais duomenimis, išeitų, kad vilkų gyvenamos teritorijos neapima ne pusės medžioklės plotų vienetų? Tačiau mums yra žinoma visa eilė pavyzdžių, kai medžioklės plotų vieneto teritorijoje yra vilkų, o prašymo formoje vilkų skaičius nepateiktas arba įrašytas nulis.
Buvo ir priešingų pavyzdžių, kai medžioklės plotų vieneto teritorijoje „tilpo“ virš dvidešimt vilkų ar net 39 vilkai 6 tūkst. ha medžioklės plotų vienete. Bet reikia paminėti ir tai, kad 26% medžioklės plotų vienetų valdytojų deklaravo, kad jų teritorijoje gyveno 2–5 vilkai. Norėtųsi tikėti, kad didžioji dalis duomenų atspindi tikrąją situaciją, tačiau kai kuriuos atvejus reikia tikrinti.
Medžiotojai dažnai „vilkų langelyje“ įrašo nulį, nes vilkų veiklą savo plotų teritorijoje pastebi retai arba tik tam tikru metų laiku. Tačiau, jei praėjusių vienų metų bėgyje buvo pastebėta vilkų veikla, vadinasi ši teritorija priklauso vilkų gaujai, todėl pildomoje lentelėje ir reikėtų įrašyti preliminarų registruotų individų kiekį. Apibendrinus tokius duomenis, matysis vilkų paplitimas ir gausa; šie duomenys vilkų ar jų šeimų skaičiaus neatskleidžia.
Vadovaujantis informacija, pateikta Prašymuose dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo 2019-2020 medžioklės sezonui, atrinkti 195 medžioklės plotų vienetai, kurių valdytojai manė, kad jų teritorijoje gyveno 5 ir daugiau vilkai. Tokio kiekio vilkų veikla negalėtų likti nepastebėta metų bėgyje. Tačiau daugiau nei pusė tokių medžioklės plotų vienetų valdytojų nepateikė nei vieno pranešimo į www.biomon.lt per pastaruosius 2019 ir 2020 metus (laikotarpis nuo 2019.01.01 iki 2020.07.01).
Dar 21 % valdytojų pateikė po vieną pranešimą (dažniausiai ne aukščiausio patikimumo bei mažesnių vilkų skaičių). Taigi aptinkame dar vieną „įrodymą“, kad Lietuvoje vilkų „beveik nėra“. Tuomet, kokiu pagrindu skirti vilkų populiacijos valdymą? Kai įstatymuose numatyta, kad populiacijos valdymas skiriamas atsižvelgiant į faktais pagrįstus stebėsenos duomenis vieningoje sistemoje. Atskiru sakiniu reikėtų paminėti didžiausią vilkų gausą (virš 20 vilkų) prašymuose deklaravusius valdytojus, kurie į www.biomon.lt nepateikė nei vieno pranešimo nuo 2019 metų arba pateikė pranešimus, kuriuose atsispindi kelis kartus mažesnis vilkų skaičius.
Apžvelgta situacija rodo didžiulį įrodymais pagrįstų duomenų „trūkumą“. Žodis „trūkumas“ įrašytas kabutėse tikslingai, nes duomenys Yra, tik jie išsibarstymę socialinių tinklų ir žiniasklaidos platybėse, nugulę automatinių vaizdo registravimo kamerų, telefonų ar kompiuterių atmintyse. Šie duomenys yra geras informacijos lobis, kurio kopiją verta pateikti į www.biomon.lt.
Todėl kreipiamės į visus medžiotojus, miškininkus, gamtininkus ir kviečiame, pastebėjus vilkus ar jų veiklos požymius, juos fotografuoti ir/ar filmuoti bei informaciją pateikti www.biomon.lt sistemoje, administruojamoje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos.
Registruojant stambiuosius plėšrūnus visus metus, atsidarius puslapį www.biomon.lt, reikėtų eiti sekančia seka: „Žvėrių apskaitos žemėlapiai“ → „Įjungti žemėlapį“ → „Duomenų pateikimas“. Tada spausti „Pridėti“ → „Pelės pagalba pažymėti žemėlapyje vietą, kurioje registruotas atvejis“ → „Užpildyti lentelėje prašomus duomenis“ ir „Išsaugoti“. www.biomon.lt sistemoje ne tik visus metus registruojami pranešimai apie didžiuosius plėšrūnus, čia taip pat medžiotojai pildo informaciją apie kartą metuose vykdomas apskaitas pagal pėdsakus sniege bei pateikia duomenis apie sumedžiotus vilkus.
Sistema sukurta taip, kad būtų paprasta teisingai užpildyti. Pildant informaciją, labai svarbu pridėti nuotrauką(-ų) ar vaizdo įrašą. Jei pamatėte vilką, bet nepavyko jo nufotografuoti, verta nueiti iki tos vietos, kur buvo vilkas, ir nufotografuoti pėdsakus. Pateikta nuotrauka ar vaizdo įrašas, leidžia pranešimui suteikti aukštesnį patikimumo lygį (esant aukštesniam patikimumo lygiui, pakanka mažiau pranešimų, kad būtų įrodytas vilkų buvimas teritorijoje). Registruojant vilkų pėdsakus, reikėtų pateikti dvi nuotraukas: vieną iš toliau, kad matytųsi praėjusių vilkų skaičius, ir kitą, vertikaliai iš viršaus fotografuojant ryškiausią vieną pėdsaką su žinomų matmenų daiktu greta.
Jei šiuo metu turite iki vienų metų (nuo 2019.09.01) senumo duomenų apie vilkų buvimą, verta skirti laiko, tam, kad juos įkelti į bendrą duomenų sistemą iki 2020.09.01. Primename, kad pagal dabar galiojančias taisykles, vilkų šeima registruojama, kai vilkų grupę sudaro ne mažiau kaip keturi vienu metu registruoti individai.
Medžiotojai turi labai daug aukščiausio patikimumo duomenų, įrodančių vilkų buvimą – tai nuotraukos ir vaizdo įrašai iš automatinių vaizdo registravimo kamerų. Pateikus šią informaciją į vieningą sistemą, gautume išsamią informaciją apie vilkų išplitimą ir gausą visoje šalyje. Kuo „Puzzle“ dėlionėje daugiau dalelių savo vietose, tuo lengviau matyti bendrą tikrąjį vaizdą. Jei medžiotojai baiminasi dėl savo kamerų pastatymo vietos saugumo, tai pateikiant duomenis galima vietos tašką dėti kitame kvartalo gale ar gretimame kvartale. Vieno kilometro buvimo vietos paklaida nedaro reikšmingos įtakos galutiniam tyrimo rezultatui. Daug svarbiau yra apskritai turėti patikimų duomenų iš kiekvienos vilkų gaujos.
