Šiandien, spalio 15 d., prasideda 2026–2027 m. vilkų medžioklės sezonas. Kartu įsigaliojo aplinkos ministrės Ievos Andriulaitytės pasirašytas įsakymas, kuriuo patvirtintas 318 vilkų sumedžiojimo limitas.
Įsakymas Nr. D1-185 priimtas spalio 14 d. ir tą pačią dieną paskelbtas Teisės aktų registre. Jo įsigaliojimo data – spalio 15 d. Taigi anksčiau derintas 318 vilkų limitas jau yra patvirtintas ir galiojantis sprendimas, o ne tik ministerijos siūlymas.
Įsakymu nustatytas bendras vilkų sumedžiojimo limitas visam 2026–2027 metų medžioklės sezonui. Praėjusiam, 2025–2026 m., sezonui buvo nustatytas 307 vilkų limitas, todėl šiemet jis padidintas 11 vilkų.
Miske.lt sveikina visus vilkų medžiotojus su sezono pradžia! Linkime kantrybės, įsimintinų susitikimų gamtoje ir atsakingų sprendimų. Tegul kiekvienoje medžioklėje svarbiausia išlieka saugumas ir pagarba gamtai. Gražaus sezono!
Susitikime su Aplinkos ministerijos atstovais aptartas 2026–2027 metų medžioklės sezonui siūlomas 318 vilkų sumedžiojimo limitas. Ministerija kol kas neketina keisti pateikto projekto, tačiau medžiotojų organizacijos ragina peržiūrėti Vilko apsaugos planą, limito skaičiavimo metodiką ir praktinius reikalavimus sumedžiojus vilką. Diskusijoje išsiskyrė požiūriai į populiacijos reguliavimą, žalos apskaitą ir moksliniams tyrimams renkamus mėginius.
Kaip anksčiau skelbė Miske.lt, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) kreipėsi į ministeriją prašydama pagrįsti, kaip siūlomas limitas padėtų pasiekti populiacijos valdymo tikslus. Draugija taip pat pateikė pasiūlymus dėl mėginių rinkimo ir informacijos teikimo procedūrų supaprastinimo.
Ministerijos atstovai susitikime nurodė, kad siūlomas limitas grindžiamas mokslininkų rekomendacijomis. Jie taip pat atkreipė dėmesį į pastaraisiais sezonais neišnaudotus limitus. Ministerijos vertinimu, vien didesnio leistino sumedžioti vilkų skaičiaus nustatymas savaime neužtikrintų didesnio faktinio sumedžiojimo. Pasiūlymus dėl skaičiavimo metodikos numatoma perduoti mokslininkams.
LMŽD atstovas Deividas Staponkus kėlė klausimą, kaip kasmet nustatomas limitas siejasi su Vilko apsaugos plane numatytais šeimų skaičiaus valdymo tikslais. Jo vertinimu, svarbu analizuoti ne tik apskaičiuotą prieaugį, bet ir ankstesnių sezonų rezultatus, faktinį sumedžiojimą bei nustatyto šeimų skaičiaus pokyčius.
Laimonas Daukša pabrėžė, kad prieš pat sezono pradžią nesitikima per kelias dienas išspręsti visų susikaupusių klausimų. Tačiau, jo teigimu, patvirtinus šio sezono limitą diskusija neturėtų pasibaigti. LMŽD siūlo grįžti prie apsaugos plano, medžioklės terminų ir administracinių reikalavimų peržiūros, kad reglamentavimas būtų aiškus ir proporcingas.
Lietuvos medžiotojų draugijos (LMD) atstovas Gediminas Vaitiekūnas atkreipė dėmesį, kad panašūs klausimai kartojasi kasmet, o jiems aptarti laiko dažnai pritrūksta. Jis ragino konsultacijas su medžiotojų bendruomene pradėti anksčiau ir siekti sprendimų, kurie būtų nuosekliai taikomi kelis sezonus.
Nemaža susitikimo dalis skirta moksliniams tyrimams renkamiems mėginiams. LMŽD atstovai pabrėžė, kad genetinių tyrimų reikalingumo nekvestionuoja. Klausimai keliami dėl privalomo gimdų ir ilčių paėmimo: kiek šie duomenys prisideda prie populiacijos vertinimo ir limito nustatymo, kokios apimties mėginių reikia ir kas turėtų juos surinkti.
Tinkamai išimti gimdą reikia specifinių žinių bei įgūdžių, o išimant iltį kyla danties ar žandikaulio pažeidimo rizika. Todėl siūlyta su mokslininkais įvertinti galimybę dalį mėginių rinkti atrankos būdu arba pasitelkiant specialistus. Ministerijos atstovai nurodė, kad sprendžiant dėl reikalavimų pakeitimo būtina įvertinti tyrėjų poreikius.
Aptartas ir besidubliuojantis informacijos teikimas. Medžiotojų organizacijų atstovai klausė, ar pateikus duomenis elektroninėje sistemoje būtinas papildomas telefoninis pranešimas. Ministerijos atstovai pripažino, kad duomenų tikrinimas skirtingose sistemose kelia praktinių sunkumų, ir kalbėjo apie poreikį turėti vieną aiškią informacijos pateikimo vietą.
Diskutuojant apie vilkų daromą žalą, G. Vaitiekūnas iškėlė neregistruojamų nuostolių klausimą. Jo teigimu, dalis atvejų nepatenka į apskaitą, todėl siūlyta atskirti įvykio registravimą nuo teisės gauti kompensaciją. Ministerijos atstovai nurodė galintys įvertinti tikslesnės apskaitos galimybes.
Gamtosaugos poziciją pristatęs dalyvis kritikavo dabartinį medžioklės mastą ir siūlė medžioklę stabdyti, kol būtų peržiūrėta populiacijos valdymo tvarka. Jis pabrėžė vilkų šeimų socialinės struktūros, žalos prevencijos ir konkrečių probleminių atvejų sprendimo svarbą. Medžiotojų organizacijų atstovai šiam požiūriui nepritarė, kėlė klausimus dėl naudojamų duomenų ir kitų šalių praktikos pritaikymo Lietuvoje.
Susitikimo pabaigoje ministerija patvirtino ketinanti laikytis siūlomo 318 vilkų limito. Kartu nurodyta, kad pastabos dėl mėginių rinkimo, apsaugos plano ir kitų reikalavimų bus aptartos su mokslininkais. Ministerija taip pat išsakė ketinimą dažniau susitikti su medžiotojų bendruomene ir tęsti šių klausimų svarstymą.
Mažėjantis registruotų vilkų išpuolių skaičius savaime neparodo, kad avių augintojams gyventi tapo saugiau. Lietuvoje mažėja ir avis laikančių žmonių, ir pačių avių. Atsakydama į „Miske.lt“ klausimus, Lietuvos avių augintojų asociacija ragina šias tendencijas vertinti kartu ir kelia klausimą, ar pakankamai operatyviai reaguojama į pasikartojančius išpuolius.
Per metus – 486 laikytojais ir 6 462 avimis mažiau
Asociacijos vadovės Gintarės Kisielienės pateiktais Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, 2024 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje buvo registruoti 7 925 avių laikytojai, laikę 139 150 avių. Po metų laikytojų buvo 7 439, o avių – 132 688.
Rodiklis
2024 m. rugsėjo 1 d.
2025 m. rugsėjo 1 d.
Pokytis
Avių laikytojai
7 925
7 439
−486 (−6,13 %)
Avys
139 150
132 688
−6 462 (−4,64 %)
Mažėjimas fiksuotas ir 2026 metais. Birželio 1 d. registruoti 7 123 laikytojai ir 130 705 avys. Palyginti su ta pačia 2025 m. data, laikytojų sumažėjo 4,99 proc., avių – 4,19 proc. Asociacija pabrėžia, kad šie duomenys apima visą Lietuvą, ne vien jos narius.
Laikytojų skaičiaus sumažėjimas rodo grynąjį pokytį registre. Jis neleidžia nustatyti, kiek ūkių per tą laiką nutraukė veiklą ir kiek naujų laikytojų atsirado.
Vilkai – viena iš sektoriaus sunkumų priežasčių
Asociacijos vertinimu, avininkystės traukimąsi lemia ekonominiai sunkumai, nepakankamas pelningumas, realizacijos problemos, didėjančios sąnaudos, ūkininkų senėjimas ir veiklos tęstinumo klausimai. Vilkų daroma žala taip pat apsunkina augintojų darbą.
Pasak G. Kisielienės, nuostoliai neapsiriboja papjautais ar sužalotais gyvūnais. Augintojai patiria nuolatinę įtampą, skiria papildomų lėšų apsaugai ir daugiau laiko bandų priežiūrai. Kompensacija ne visada padengia visus nuostolius, ypač praradus veislinius gyvūnus ar sutrikus bandos reprodukcijai.
„Asociacija neturi atskiros statistikos, kiek ūkių veiklą nutraukė būtent dėl vilkų. Todėl nebūtų teisinga visą avių laikytojų mažėjimą tiesiogiai sieti su plėšrūnų daroma žala“, – atsakyme „Miske.lt“ pažymi G. Kisielienė.
Vien išpuolių skaičiaus nepakanka
Mažesnis avių ir jų laikytojų skaičius gali prisidėti prie mažesnio registruotų išpuolių skaičiaus. Tačiau kiek jis paaiškina šią tendenciją, iš pateiktų duomenų nustatyti negalima.
„Jeigu Lietuvoje mažėja avių laikytojų ir laikomų avių skaičius, natūraliai mažėja ir potencialiai vilkų išpuolių veikiamų bandų skaičius. Todėl vien absoliutus užregistruotų išpuolių skaičius neleidžia objektyviai įvertinti, ar vilkų daroma grėsmė iš tiesų mažėja“, – teigia asociacijos vadovė.
Asociacija siūlo išpuolių skaičių vertinti kartu su ūkių ir laikomų gyvūnų skaičiumi, atskirai nagrinėjant teritorijas, kuriose išpuoliai kartojasi. Tokiam palyginimui reikėtų vienodų laikotarpių duomenų, o žalą avims atskirti nuo žalos kitų rūšių ūkiniams gyvūnams. Bendro visų gyvulių užpuolimų skaičiaus dalijimas vien iš avių skaičiaus būtų klaidinantis.
Išpuolių mažėjimui gali turėti įtakos ir elektriniai aptvarai, apsauginiai šunys bei kitos apsaugos priemonės. Asociacijos teigimu, jų veiksmingumui įvertinti reikia žinoti, kiek ūkių jas naudoja ir kaip šiuose ūkiuose keitėsi išpuolių skaičius.
Neatmetama ir galimybė, kad dalis augintojų ne apie visą patirtą žalą praneša. Tačiau asociacija pabrėžia, kad šio reiškinio mastas neištirtas.
Ar leidimai sumedžioti probleminius vilkus duoda rezultatų?
Asociacija ragina įvertinti dabartinės leidimų išdavimo sistemos rezultatus: kiek savivaldybių kreipiasi dėl leidimų, kiek jų išduodama ir kiek probleminių vilkų pagal juos faktiškai sumedžiojama.
G. Kisielienės teigimu, asociacija jau yra siūliusi svarstyti operatyvesnį reagavimo į pasikartojančius išpuolius mechanizmą, pasitelkiant specializuotas medžiotojų grupes.
Asociacijos atsakymas pagrindžia poreikį vertinti platesnę statistiką. Avių ir jų laikytojų mažėja, tačiau dar reikia nustatyti, kaip keičiasi žalą patiriančių ūkių dalis ir nuostoliai, tenkantys laikomiems gyvūnams. Be šių rodiklių registruotų išpuolių mažėjimą sieti vien su mažesne vilkų keliama grėsme būtų per anksti.
Šaltinis: Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovės Gintarės Kisielienės rašytinis atsakymas „Miske.lt“. Skaičiai pateikti pagal asociacijos nurodytus ŽŪDC duomenis.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl 2026–2027 metų sezonui siūlomo 318 vilkų sumedžiojimo limito. Draugijos vertinimu, trūksta pagrindimo, kaip šis limitas padėtų pasiekti Vilko apsaugos plane numatytus populiacijos valdymo tikslus. Kartu siūloma atsisakyti privalomo iltinio danties ir gimdos pateikimo tyrimams bei papildomo telefoninio pranešimo sumedžiojus vilką.
Spalio 6 dienos rašte LMŽD prašo ministerijos pateikti skaičiavimus, kokio vilkų šeimų skaičiaus tikimasi po būsimo medžioklės sezono. Draugija taip pat siūlo parengti kelių sezonų populiacijos valdymo planą, kuriame būtų numatytas konkretus tikslo pasiekimo laikotarpis ir tarpiniai metiniai rodikliai.
Rašte primenama Vilko apsaugos plano nuostata: esant daugiau kaip 62 vilkų šeimoms, populiacijos naudojimas turi būti planuojamas užtikrinant jos tolygų sumažinimą ir išlaikymą 32–62 šeimų ribose. LMŽD nurodo, kad 2026 metų tyrime nustatyta ne mažiau kaip 85 šeimos – bent 23 šeimomis, arba apie 37 proc., daugiau už plane numatytą viršutinę ribą.
Ankstesnis vertinimas rodė ne mažiau kaip 82 šeimas. Draugijos teigimu, naujausias padidėjimas reiškia didėjantį atotrūkį nuo nustatyto tikslo. Kartu rašte pažymima, kad šeimų skaičius ankstesniais metais svyravo, todėl duomenys nerodo nenutrūkstamo kasmetinio augimo.
Siūlomo limito pagrindimą LMŽD vertina remdamasi tyrėjų rekomenduojamu 3,75 prieaugio koeficientu. Jį padauginus iš nustatyto minimalaus 85 šeimų skaičiaus, gaunama 318,75. Pasak draugijos, siūlomas 318 vilkų limitas iš esmės atitinka taip apskaičiuotą metinį prieaugį, tačiau pateiktuose dokumentuose trūksta atskiro pagrindimo, kaip būtų pasiektas šeimų skaičiaus mažėjimas.
LMŽD pripažįsta, kad vien šio aritmetinio palyginimo populiacijos pokyčiui prognozuoti nepakanka. Jį lemia ir natūralus mirtingumas, migracija, šeimų struktūra bei faktinis sumedžiojimas. Todėl ministerijos prašoma įvertinti tiek visiško, tiek dalinio limito panaudojimo scenarijus ir surengti konsultacijas dėl prognozuojamą metinį prieaugį viršijančio limito.
Praktinio limito įgyvendinimo klausimą iliustruoja praėjusio sezono rezultatai: nustačius 307 vilkų limitą, sumedžioti 275 vilkai, arba apie 89,6 proc. leisto skaičiaus. LMŽD siūlo kartu su medžiotojų organizacijomis rengti praktinius mokymus, patirties mainus ir stiprinti gretimų medžioklės plotų naudotojų bendradarbiavimą. Ministerijos prašoma įvertinti galimybes prisidėti prie šių veiklų.
Nemaža rašto dalis skirta pareigoms sumedžiojus vilką. Draugija siūlo panaikinti privalomą iltinio danties išėmimą ir pateikimą tyrimams. Šį pasiūlymą grindžia trofėjaus išsaugojimo argumentu: išimant iltį kyla danties ar žandikaulio pažeidimo rizika, o kaukolės vientisumas medžiotojui turi reikšmingą vertę.
Taip pat siūloma atsisakyti privalomo gimdos išėmimo ir pateikimo. LMŽD pažymi, kad tinkamai atpažinti ir nepažeistą išimti šį organą reikia specifinių anatomijos žinių bei praktinių įgūdžių. Rašte pateiktais 2026 metų tyrimo duomenimis, iš 102 pristatytų mėginių 71 buvo tinkamai išimta gimda, 15 atvejų pateikta tik jos dalis, o 16 atvejų – kiti vidaus organai.
Reprodukcijos tyrimams reikalingus mėginius draugija siūlo rinkti pasitelkiant specialistus ir savanoriškai bendradarbiaujančius medžiotojus.
Trečiasis procedūrų supaprastinimo pasiūlymas – atsisakyti papildomo privalomo telefoninio pranešimo Aplinkos apsaugos departamentui prieš dorojant vilką arba išvykstant iš medžioklės plotų vieneto. LMŽD siūlo išlaikyti sumedžiojimo apskaitą medžioklės lape ir duomenų pateikimą atitinkamoje elektroninėje sistemoje, per ją užtikrinant ir kontrolei reikalingos informacijos prieinamumą.
Pareigą paimti, pažymėti, išsaugoti ir perduoti raumens mėginį genetiniams tyrimams siūloma palikti. Kaip papildoma priemonė minimas dažnesnis mėginių surinkimas sezono metu.
LMŽD taip pat prašo kasmet viešai įvertinti ankstesnio limito panaudojimą, nustatyto šeimų skaičiaus ir vilkų daromos žalos pokyčius. Draugijos vertinimu, tokia analizė turėtų parodyti, ar pasirinktos priemonės priartino prie numatytų populiacijos valdymo tikslų.
Aplinkos ministerijos parengtame projekte 2026–2027 metų medžioklės sezonui siūloma nustatyti 318 vilkų sumedžiojimo limitą. Tai būtų 11 vilkų daugiau nei praėjusį sezoną. Naujausiame tyrime nustatyta ne mažiau kaip 85 vilkų šeimos – gerokai daugiau už Vilko apsaugos plane numatytą 62 šeimų viršutinę ribą. Todėl svarstant būsimą limitą aktualus ir platesnis klausimas: kokių priemonių reikia, kad populiacijos valdymo tikslai būtų pasiekti praktiškai?
2025–2026 metų sezoną Lietuvoje buvo leista sumedžioti 307 vilkus, tačiau sumedžioti 275. Vadinasi, panaudota apie 89,6 proc. limito, o 32 leisti sumedžioti vilkai liko nesumedžioti. Sezonas baigėsi nustatytu laiku, kovo 31 dieną, neišnaudojus viso limito. Šie rezultatai primena, kad leidžiamas sumedžioti skaičius ir faktinis medžioklės rezultatas gali skirtis.
Siūlomas naujojo sezono limitas siejamas su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų atlikto tyrimo „Vilkų tyrimai 2026 m.“ rezultatais. Ataskaitoje nustatytas minimalus 85 vilkų šeimų skaičius ir rekomenduojama taikyti 3,75 prieaugio koeficientą. Padauginus šiuos dydžius, gaunama 318,75 – projekte siūlomam 318 vilkų limitui artima reikšmė.
Medžioklės sezonas
Nustatyta šeimų
Skirtumas nuo 62
2018–2019
84
+22
2019–2020
54
-8
2020–2021
63
+1
2021–2022
87
+25
2022–2023
91
+29
2023–2024
83
+21
2024–2025
82
+20
2025–2026
85
+23
Šis koeficientas naudojamas metiniam prieaugiui apskaičiuoti. Jis nereiškia, kad vieną vilkų šeimą sudaro 3,75 individo. Taip pat ir nustatytas šeimų skaičius nėra tikslus visų Lietuvoje gyvenančių vilkų skaičius.
Vilko apsaugos plane numatyta, kad, esant daugiau kaip 62 šeimoms, populiacijos naudojimas turi būti planuojamas užtikrinant jos tolygų sumažinimą ir išlaikymą 32–62 šeimų ribose. Naujausias nustatytas rodiklis šią viršutinę ribą viršija bent 23 šeimomis, arba maždaug 37 procentais.
Ankstesnis vertinimas rodė ne mažiau kaip 82 šeimas, naujausias – 85. Pagal šį rodiklį atotrūkis nuo plane numatytos ribos padidėjo. Vis dėlto būtų netikslu teigti, kad šeimų skaičius augo kiekvienais metais: ankstesniuose tyrimuose buvo nustatytas ir didesnis jų skaičius, po kurio fiksuotas sumažėjimas. Esminė aplinkybė išlieka ta pati – naujausias vertinimas tebėra gerokai aukščiau plane numatytos ribos.
Kadangi siūlomas limitas iš esmės atitinka pagal pasirinktą koeficientą apskaičiuotą prieaugį, verta aiškiau įvertinti, kokio šeimų skaičiaus tikimasi po būsimo sezono. Vien aritmetikos tam nepakanka: populiaciją veikia natūralus mirtingumas, migracija, šeimų struktūra ir faktinis sumedžiojimas. Dėl to prasminga būtų vertinti kelių sezonų perspektyvą, numatant tarpinius rezultatus ir laikotarpį, per kurį siekiama priartėti prie apsaugos plane nustatytų ribų.
Diskusijoje apie limitą daugiau dėmesio reikėtų skirti ir medžiotojų galimybėms jį įgyvendinti. Vilkų medžioklė reikalauja laiko, vietovės pažinimo, stebėjimo ir praktinių įgūdžių. Naudingi galėtų būti mokymai, patirties mainai su patyrusiais vilkų medžiotojais bei glaudesnis gretimų medžioklės plotų naudotojų bendradarbiavimas. Aplinkos ministerija galėtų prisidėti prie tokių veiklų organizavimo, o esant galimybėms – ir prie bendrų projektų finansavimo.
Kita svarstytina kryptis – procedūrų sumedžiojus vilką supaprastinimas. Moksliniams tyrimams reikalingų duomenų surinkimas svarbus, tačiau verta įvertinti, ar visas mėginių paėmimo pareigas tikslinga privalomai pavesti kiekvienam medžiotojui.
Viena tokių pareigų – iltinio danties išėmimas ir pateikimas tyrimams. Vilko kaukolė medžiotojui yra vertingas trofėjus, o išimant iltį kyla danties ar žandikaulio pažeidimo rizika. Todėl būtų pagrįsta svarstyti privalomo ilties pateikimo atsisakymą, kartu su mokslininkais įvertinant, kaip kitu būdu ar savanoriškai surenkamais mėginiais būtų užtikrinti amžiaus tyrimų poreikiai.
Dar daugiau praktinių sunkumų gali kelti gimdos atpažinimas ir tinkamas išėmimas. 2026 metų tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad iš 102 pristatytų mėginių 71 buvo tinkamai išimta gimda, 15 atvejų pateikta tik jos dalis, o 16 atvejų – kiti vidaus organai. Taigi beveik trečdaliu atvejų nebuvo pateikta tinkamai išimta visa gimda. Dalis nepilnų mėginių tyrimui buvo panaudota, tačiau šie rezultatai parodo pačios procedūros sudėtingumą.
Galimas sprendimas – atsisakyti visuotinės pareigos medžiotojams išimti gimdą, o reprodukcijos tyrimams reikalingus mėginius rinkti pasitelkiant specialistus ir savanoriškai bendradarbiaujančius medžiotojus. Tokio modelio tinkamumą reikėtų vertinti pagal tai, ar būtų surenkama pakankamai kokybiškų mėginių.
Pristatytas mėginys
Skaičius
Dalis
Tinkamai išimta gimda
71
69,6 %
Tik gimdos dalis
15
14,7 %
Kiti vidaus organai
16
15,7 %
Iš viso
102
100,0 %
Taip pat verta svarstyti papildomo telefoninio pranešimo atsisakymą ten, kur kontrolei reikalingą informaciją būtų galima operatyviai gauti elektroniniu būdu. Aplinkos apsaugos departamentas yra paaiškinęs, kad elektroninio medžioklės lapo naudotojai duomenis apie sumedžiotą vilką pateikia BĮIP sistemoje, o papildomai jų teikti „Biomon“ nereikia. Popierinio lapo naudotojams nurodyta duomenis pateikti „Biomon“ ir papildomai pranešti telefonu prieš dorojimą arba išvykstant iš medžioklės plotų vieneto.
Supaprastinant šią tvarką, būtų galima išlaikyti sumedžiojimo apskaitą, duomenų pateikimą atitinkamoje sistemoje ir raumens mėginio perdavimą genetiniams tyrimams. Patogesnis mėginių surinkimas sezono metu taip pat palengvintų medžiotojų bendradarbiavimą su tyrėjais.
Tai – svarstytinos procedūrų tobulinimo kryptys. Jų nereikėtų painioti su jau priimtais pakeitimais. O vertinant projekte siūlomą 318 vilkų limitą svarbiausia pagrįsti, kokio populiacijos pokyčio tikimasi ir kokiomis praktinėmis priemonėmis bus siekiama numatyto rezultato.
Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas iš Danijos, kuriame žmogus susiduria su vilku. Nors labai panašu, kad toks žvėries elgesys yra instinktyvus, ginant jauniklį, bendras kontekstas šalyje kelia vis didesnį nerimą.
Danijos aplinkos agentūra fiksuoja prastėjančią statistiką: vilkų išpuoliai prieš naminius gyvulius šalyje per kelerius metus išaugo daugiau nei trigubai (nuo 16 atvejų 2021 m. iki 57 atvejų 2023 m.), o žvėrys vis labiau praranda natūralų atsargumą žmonių atžvilgiu. Ilgus dešimtmečius be vilkų gyvenusi šalis šiandien susiduria su sunkiais nekontroliuojamo populiacijos augimo padariniais.
Svarbu paminėti – Danijoje vilkai iki šiol nebuvo medžiojami, nes ši rūšis saugoma pagal ES Buveinių direktyvą. Tačiau problemai tik gilėjant, nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos taisyklės, leidžiančios imtis griežtesnių priemonių:
Gyvulių augintojams leidžiama eliminuoti vilką, įsiveržusį pas gyvulius, jei jis nepasitraukia po įspėjamojo šūvio.
Panašiai medžiotojai gali elgtis ir gindami savo medžioklinius šunis, jei šiuos užpuola vilkas.
Tai – pirmas toks žingsnis šalyje per kelis dešimtmečius, kai iki tol visiškai saugoma rūšis sulaukė bent dalinio reguliavimo.
Lietuvoje panašaus scenarijaus išvengiame dėl kryptingos politikos. Mūsų šalyje vilkų populiacijos valdymas yra limituojamas ir grindžiamas moksliniais duomenimis. Tai yra savalaikė prevencija, užtikrinanti balansą tarp žmogaus ir laukinės gamtos, užuot desperatiškai reagavus į jau padarytą žalą.
Aplinkos ministerija 2025–2026 m. medžioklės sezonui nustatė 307 vilkų sumedžiojimo limitą. Šiuo metu jau sumedžioti 260 vilkai, tad liko 47.
Atkreipiame dėmesį, kad vilkų medžioklės sezonas gali būti nutrauktas anksčiau nei kovo 31 d., jei bus išnaudotas visas nustatytas limitas.
Medžioklės plotų naudotojai, pildantys popierinį medžioklės lapą, per 24 val. privalo pateikti informaciją Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Duomenys teikiami elektronine forma per Biologinės įvairovės informacinės sistemos (BIOMON) modulį, skiltyje „Žvėrių apskaitos žemėlapiai“ – „Sumedžioti vilkai“.
Medžioklės plotų naudotojai, pildantys elektroninį medžioklės lapą, visus duomenis apie sumedžiotą vilką pateikia tiesiogiai jame.
Nepaisant to, kokios formos medžioklės lapas pildomas, medžioklės plotų naudotojas privalo užtikrinti, kad būtų paimti sumedžioto vilko mėginiai tolesniems amžiaus, genetiniams bei produktyvumo tyrimams. Mėginius būtina saugoti, kol juos paims tarnybos įgaliotas atstovas.
Taip pat apie sumedžiotą vilką privaloma informuoti AAD telefonu +370 5 273 2995. Tai turi būti padaryta prieš pradedant gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto (priklausomai nuo to, kuris veiksmas atliekamas pirmiau).
Aplinkos ministerija 2025–2026 m. medžioklės sezonui nustatė 307 vilkų sumedžiojimo limitą. Šiuo metu jau sumedžioti 245 vilkai, tad liko 62.
Atkreipiame dėmesį, kad vilkų medžioklės sezonas gali būti nutrauktas anksčiau nei kovo 31 d., jei bus išnaudotas visas nustatytas limitas.
Medžioklės plotų naudotojai, pildantys popierinį medžioklės lapą, per 24 val. privalo pateikti informaciją Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Duomenys teikiami elektronine forma per Biologinės įvairovės informacinės sistemos (BIOMON) modulį, skiltyje „Žvėrių apskaitos žemėlapiai“ – „Sumedžioti vilkai“.
Medžioklės plotų naudotojai, pildantys elektroninį medžioklės lapą, visus duomenis apie sumedžiotą vilką pateikia tiesiogiai jame.
Nepaisant to, kokios formos medžioklės lapas pildomas, medžioklės plotų naudotojas privalo užtikrinti, kad būtų paimti sumedžioto vilko mėginiai tolesniems amžiaus, genetiniams bei produktyvumo tyrimams. Mėginius būtina saugoti, kol juos paims tarnybos įgaliotas atstovas.
Taip pat apie sumedžiotą vilką privaloma informuoti AAD telefonu +370 5 273 2995. Tai turi būti padaryta prieš pradedant gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto (priklausomai nuo to, kuris veiksmas atliekamas pirmiau).
Aplinkos ministerija 2025–2026 m. medžioklės sezonui nustatė 307 vilkų sumedžiojimo limitą. Šiuo metu jau sumedžioti 236 vilkus, tad liko 71.
Atkreipiame dėmesį, kad vilkų medžioklės sezonas gali būti nutrauktas anksčiau nei kovo 31 d., jei bus išnaudotas visas nustatytas limitas.
Medžioklės plotų naudotojai, pildantys popierinį medžioklės lapą, per 24 val. privalo pateikti informaciją Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Duomenys teikiami elektronine forma per Biologinės įvairovės informacinės sistemos (BIOMON) modulį, skiltyje „Žvėrių apskaitos žemėlapiai“ – „Sumedžioti vilkai“.
Medžioklės plotų naudotojai, pildantys elektroninį medžioklės lapą, visus duomenis apie sumedžiotą vilką pateikia tiesiogiai jame.
Nepaisant to, kokios formos medžioklės lapas pildomas, medžioklės plotų naudotojas privalo užtikrinti, kad būtų paimti sumedžioto vilko mėginiai tolesniems amžiaus, genetiniams bei produktyvumo tyrimams. Mėginius būtina saugoti, kol juos paims tarnybos įgaliotas atstovas.
Taip pat apie sumedžiotą vilką privaloma informuoti AAD telefonu +370 5 273 2995. Tai turi būti padaryta prieš pradedant gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto (priklausomai nuo to, kuris veiksmas atliekamas pirmiau).
Aplinkos ministerija 2025–2026 m. medžioklės sezonui nustatė 307 vilkų sumedžiojimo limitą. Šiuo metu jau sumedžioti 230 vilkų, tad liko 77.
Atkreipiame dėmesį, kad vilkų medžioklės sezonas gali būti nutrauktas anksčiau nei kovo 31 d., jei bus išnaudotas visas nustatytas limitas.
Medžioklės plotų naudotojai, pildantys popierinį medžioklės lapą, per 24 val. privalo pateikti informaciją Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Duomenys teikiami elektronine forma per Biologinės įvairovės informacinės sistemos (BIOMON) modulį, skiltyje „Žvėrių apskaitos žemėlapiai“ – „Sumedžioti vilkai“.
Medžioklės plotų naudotojai, pildantys elektroninį medžioklės lapą, visus duomenis apie sumedžiotą vilką pateikia tiesiogiai jame.
Nepaisant to, kokios formos medžioklės lapas pildomas, medžioklės plotų naudotojas privalo užtikrinti, kad būtų paimti sumedžioto vilko mėginiai tolesniems amžiaus, genetiniams bei produktyvumo tyrimams. Mėginius būtina saugoti, kol juos paims tarnybos įgaliotas atstovas.
Taip pat apie sumedžiotą vilką privaloma informuoti AAD telefonu +370 5 273 2995. Tai turi būti padaryta prieš pradedant gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto (priklausomai nuo to, kuris veiksmas atliekamas pirmiau).
