Miske.lt

Žyma: Vilkų daroma žala

  • Švedijoje vilkas pražudė 22 avis nepaisant elektrinio aptvaro: kompensuotos ne visos išlaidos

    Švedijoje vilkas pražudė 22 avis nepaisant elektrinio aptvaro: kompensuotos ne visos išlaidos

    Švedijos Vermlando regione po vilko išpuolio žuvo arba dėl sužalojimų buvo užmigdytos 22 avys, nors ganyklą juosė elektrinis apsauginis aptvaras. Kaip spalio 12 d. pranešė „Svensk Jakt“, augintojui skirta 142 166 Švedijos kronų kompensacija, tačiau dalis prašytų išlaidų nebuvo atlyginta.

    Leidinio duomenimis, prarasta 14 ėriukų ir aštuonios avys. Augintojas prašė 156 286 kronų kompensacijos už gyvūnus, veterinarijos paslaugas, gaišenų tvarkymą, gyvūnų paiešką ir transportavimą.

    Vermlando apskrities administracija atsisakė kompensuoti papildomos priežiūros ir administracinio darbo išlaidas. „Svensk Jakt“ nurodo, kad tokios išlaidos pagal Švedijos laukinių gyvūnų žalos centro rekomendacijas nepriskiriamos kompensuojamoms.

    Per išpuolį ganyklą juosė laikinas apsauginis aptvaras, kuris, leidinio teigimu, atitiko plėšrūnus atbaidančiam aptvarui keliamus reikalavimus. Išmatuota įtampa siekė apie 6 000 voltų. Kompensacija patvirtinta įvertinus, kad prevencijos priemonių buvo imtasi ir kitos sąlygos įvykdytos.

    Didžioji skirtos sumos dalis tenka prarastiems gyvūnams. Likusi dalis apima veterinarijos paslaugas, gaišenų sunaikinimą, transportavimą ir dalį darbo sąnaudų.

    Šis atvejis parodo, kad net ir naudojant apsaugos priemones gali būti patirta žala. Tačiau iš vieno išpuolio negalima spręsti, kiek elektriniai aptvarai sumažina užpuolimų tikimybę kituose ūkiuose.

    Kompensacijų ribų klausimą kelia ir Lietuvos avių augintojai. Atsakydama į „Miske.lt“ klausimus, Lietuvos avių augintojų asociacija pabrėžė, kad nuostoliai neapsiriboja prarastais gyvūnais: papildomų sąnaudų reikalauja bandų priežiūra ir apsauga, o kompensacijos ne visada padengia visą žalą.

    Šaltinis: „Svensk Jakt“, 2026 m. spalio 12 d.

  • Apsaugai nuo plėšrūnų – beveik 1,15 mln. eurų: NMA priima paraiškas

    Apsaugai nuo plėšrūnų – beveik 1,15 mln. eurų: NMA priima paraiškas

    Ūkinių gyvūnų laikytojai iki 2026 m. lapkričio 30 d. gali kreiptis paramos apsaugai nuo didžiųjų plėšrūnų. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) spalio 1 d. paskelbė kvietimą, kuriam skirta beveik 1,15 mln. eurų.

    Pagal priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ finansuojama prevencija: aptvarai, jų dalys, elektros tiekimo ir palaikymo įrenginiai bei aviganių įsigijimas. Tai nėra kompensacija už papjautus ar sužalotus gyvulius.

    Aptvarams ir įrangai finansuojama 90 proc. tinkamų išlaidų be PVM. Vienam gavėjui per visą 2023–2027 metų strateginio plano laikotarpį numatyta iki 10 tūkst. eurų be PVM, o kartu įsigyjant aviganių – iki 12 tūkst. eurų be PVM.

    Šunims taikomi atskiri fiksuotieji įkainiai: Podhalės aviganiui – iki 1 000 eurų, Vidurio Azijos aviganiui – iki 850 eurų be PVM. Galima įsigyti ne daugiau kaip du, iki keturių mėnesių amžiaus aviganius su kilmės dokumentais.

    Parama skirta žemės ūkio veiklą vykdantiems, valdą įregistravusiems ir reikalavimus atitinkančius ūkinius gyvūnus laikantiems pareiškėjams. Būtina įvertinti ir savivaldybei taikomas sąlygas bei užtikrinti, kad tos pačios išlaidos nebūtų finansuojamos pakartotinai.

    Paraiškos teikiamos per ŽŪMIS pranešimų funkciją arba kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyti dokumentai siunčiami NMA elektroniniu paštu.

    Išsamios sąlygos ir dokumentų nuorodos – NMA spalio 1 d. pranešime.

  • Vilko statuso pakeitimas: daugiau laisvės ieškant tinkamiausių sprendimų

    Vilko statuso pakeitimas: daugiau laisvės ieškant tinkamiausių sprendimų

    Europos Parlamente įvykęs balsavimas, kuriuo pritarta vilko statuso keitimui iš „griežtai saugomas“ į „saugomas“ pagal Berno konvenciją, žymi reikšmingą žingsnį ne tik aplinkosaugos, bet ir žmogaus ir gamtos santykių valdyme. Šis sprendimas yra didelis laimėjimas 1992 m. įsteigtai Buveinių direktyvai, kurios tikslas – atkurti buveines ir rūšis Europoje. Vilkas, kažkada buvęs beveik išnykęs Vakarų Europoje, dabar plačiai išplitęs visame žemyne. Tai rodo, kad šis teisinis instrumentas veikia ir gali prisidėti prie sėkmingų gamtos apsaugos istorijų.

    Vilko populiacija Europoje šiuo metu išgyvena neįtikėtiną augimą – per pastaruosius dešimt metų ji išaugo net 81%. Tačiau šis atsigavimas, nors ir džiuginantis gamtosaugos specialistus, neišvengiamai kuria naujus iššūkius, ypač kalbant apie konfliktus su žmonėmis, kurie turi sugyventi su šia plėšrūnų rūšimi.

    Šis apsaugos statuso pakeitimas nėra spontaniškas sprendimas. Jį lėmė daugelį metų trukę valstybių narių prašymai ir keturios Europos Parlamento rezoliucijos, taip pat Regionų komiteto raginimai imtis veiksmų. Europos Komisija, atsižvelgdama į šiuos signalus, 2023 m. rugsėjį inicijavo naują darbo etapą, skirtą analizuoti vilkų sugrįžimą bei jo keliamas problemas. Šio proceso metu buvo pakviesti mokslininkai, vietos bendruomenės ir suinteresuotos šalys pateikti aktualius duomenis apie vilkų populiaciją ir jos poveikį.

    Svarbu pabrėžti, kad vilko perkėlimas iš IV į V priedą pagal Buveinių direktyvą nekeičia esminių valstybių narių įsipareigojimų – jos vis dar privalės pasiekti ir išlaikyti palankų apsaugos statusą. Tačiau dabar valstybės turės daugiau laisvės spręsti, kaip valdyti vilkų populiaciją savo teritorijoje, pritaikant labiausiai tinkamas priemones pagal vietos sąlygas.

    Europos Komisijos pasiūlymas sulaukė palankaus vertinimo kaip puikus balansas tarp rūšies apsaugos ir praktiško valdymo. Šis sprendimas leidžia užtikrinti, kad Europa, nepaisant savo biologinės įvairovės, galėtų geriau spręsti tiek aplinkosaugos, tiek socialinius iššūkius, susijusius su vilkais.

    Vilko populiacijos augimas yra džiuginantis, tačiau kartu kelia ir naujų problemų. Jei vilkų populiacija nebus tinkamai valdomas, konfliktai su vietos bendruomenėmis gali paaštrėti. Vienas iš pasekmių – brakonieriavimo ir nuodijimo atvejų augimas. Tai ne tik grėsmė vilkams, bet ir kitiems gyvūnams bei visai aplinkai. Jau dabar pastebima, kad tokie nuodai paveikia ne tik vilkus, bet ir šunis, lokius, maitėdas paukščius, o ilgainiui teršia upių vandenis. Tai ekologinė katastrofa, kurios sprendimai reikalauja ne tik vietinio, bet ir europinio dėmesio.

    Tokioje situacijoje reikalingas ilgalaikis ir stabilus sprendimas, leidžiantis valstybėms narėms veikti efektyviai ir užtikrinti ilgalaikį vilkų ir žmonių sambūvį. Tai leis ne tik sumažinti konfliktus, bet ir užtikrinti, kad šių didžiųjų plėšrūnų apsauga būtų ilgalaikė, o aplinkosaugos laimėjimai būtų išsaugoti.

  • Vilkai „šventė“ Valstybės dieną

    Vilkai „šventė“ Valstybės dieną

    Plungės rajono Vilkaičių kaimo gyventojui 79 metų Aleksandrui Adomavičiui liepos 6-osios – Valstybės dienos – rytas buvo nemalonus: vilkai papjovė jo motininę avį.

    A. Adomavičius turėjo penkiolika avių, dabar liko keturiolika. Vyriškis pasakojo, kad vos praaušus ėmė loti šunys. Avys buvo nedideliame spygliuotos vielos aptvare prie pat namų, be to, buvo įjungtas elektrinis „piemuo“. Bet peršokti aptvarą vilkui – vieni niekai.

    Kai išėjo į lauką, Aleksandras avių neišvydo. Pasirodo, jos persigandusios subėgo į daržinę. Bevaikščiodamas po sodybą vyriškis pamatė, kad pati didžiausia motininė avis yra įvirtusi į kūdrą. Visas gyvulio priekis buvo kruvinas. Vilkai apgraužė tik galvą ir kaklą. Ko gero, jiems tęsti puotą sutrukdė tai, kad avis įvirto į vandens telkinį, o jis gana gilus.

    Dažniausiai vilkai pirma išplėšia vidurius, išdrasko, sugraužia kumpius, o šį kartą apdraskyta galva ir kaklas. Tad pagalvojau, ar tik nebus lūšies darbas, nes būtent ši plėšrūnė išdrasko kaklą. Prieš metus netoli esančios sodybos sode lūšis papjovė stirniną. Dar ankstesniais metais šalia plytinčiame miške lūšis nugalabijo stirną. Minėtųjų plėšrūnių dažnai mato „Kontaučių“ klubo medžiotojai.

    Tačiau šį kartą kalbame apie vilkus, ir tų kalbų „Kontaučių“ klube vis daugėja. Praėjusį sezoną miške netoli A. Adomavičiaus sodybos trijose medžioklėse su varovais iš eilės buvo šaudoma į vilkus. Nebereikia nė vėliavėlių. Nėra ko stebėtis, kad vis dažniau sudraskomi kaimo gyventojų gyvuliai, nes pilkių daugėja.

    Žiemos besniegės, tad ne taip paprasta vilkus aptikti. Asociacija „Baltijos vilkas“ visais būdais stengiasi, kad tik mažiau būtų patiesta šių plėšrūnų. Aplinkos ministerija vilkų sumedžiojimo skaičių riboja, nors kažkada už paguldytą pilkį net buvo mokama premija. Tikriausiai ne kiekvienas skaitytojas žino, jog prie nugalabyto gyvulio ar kokio kanopinio žvėries negalima tykoti vilkų. Toks Aplinkos ministerijos nutarimas. Leidžiama tik jei vilkas probleminis ir jam sumedžioti išduotas specialus leidimas.

    Medžiotojai piktinasi ir tuo, kad būtina pateikti sumedžioto vilko iltį, o jei patelė – dar ir gimdą. Kaip medžiotojui ne veterinarui rasti gimdą? O išlupta iltis – tai sugadintas trofėjus.

    Akivaizdžiai daroma taip, kad net neturėtum noro patiesti vilką. Aiškinama, jog nurodymas duodamas dėl kažkokių tyrimų.

    Pakaks piktintis. Reikia gerai ištirti egzekucijos vietą. Vaikštau, tyrinėju pėdas. Geriau apžiūrėjęs įsitikinu, jog tai neabejotinai vilkų darbas. Pėdos matosi puikiai, nes jie avį vaikė, voliojo, draskė tokioje vietoje, kur paliktas pūdymas ir jokios žolės, tik žemė. Buvusi visa vilkų šeimyna. Nėra abejonės, kad tėvai mokė savo vaikus, tad egzekucija buvo ilga – pėdų pilna, išvoliota visa dirva.

    Esu įsitikinęs, jog tokių įvykių vis daugės. Dažnai girdime vilkų kaukimą Dievo Krėslo masyve gretimame Telšių rajone. Kaimyninių medžioklės klubų plotuose taip pat pilkių yra. O lūšių irgi daugybę kartų mačiau. Stirnų toje pusėje beveik neliko. Jau negirdėti nė oželio „lojimo“.

    Mes, medžiotojai, mokame už medžioklės plotus nemenką mokestį, tačiau plėšrūnai daro savo darbą. Lūšys net yra įtrauktos į Raudonąją knygą. Taip, atėjo metas, kai vilkai moko vaikus žudymo meno, tad panašių tragedijų vis daugės.

    Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Sauliaus Vengalio nuomonė: „Vilkas pas mus tapo kaip Indijoje šventa karvė. Labai jau saugomas. Matyt, taip bus, kol atsitiks nelaimė – kai sudraskys kokį vaiką, grybautoją ar uogų rinkėją. Tada sakys, kur žiūri medžiotojai. Pagaliau, gal valstybės biudžete, kurį suneša mokesčių mokėtojai, pritrūks pinigų mokėti ūkininkams už vilkų padarytus nuostolius.“

  • Bajorų kaime vilkai surengė skerdynes

    Bajorų kaime vilkai surengė skerdynes

    Bajorų k., Kriaunų sen. ūkininkų sodyboje vilkai papjovė tris avis, viena dingusi, penkioms nuplėšti kailiai, išdraskyti sprandai, kojos, nugaros, papilvės.

    Pasak ūkininko, per vilkus gyventi tapo nesaugu, nes įsidrąsinę plėšrūnai nesibaimina nei triukšmo, nei šviesų. „Daug kartų mačiau juos sėlinančius tuo pačiu keliu. Eina vienas paskui kitą vorele, apsidairo, išuostinėja, įvertina, numato, kur grobis, o naktį puola. Baugu, greitai gal užpuls ir žmogų.

  • Vilkų nesustabdė net aukšta tvora

    Vilkų nesustabdė net aukšta tvora

    Žaslių seniūnijos gyventojus ne juokais įbaugino apylinkėse siaučiantys vilkai, kurie ne tik pjauna šalia gyvenamųjų namų būnančius gyvūnus, bet ir visai nebijo žmonių.

    Vakar Žaslių seniūnė Gintarė Stankevičienė savo Facebook’o profilio paskyroje patalpino pranešimą, kad Naujažerio kaime, naktį iš vasario 1 d. į vasario 2 d., vilkai, nebijodami aplink esančių gyventojų, šalia gyvenamojo namo papjovė 3 aptvare laikytus danielius. Pasak seniūnės, prieš tai, sausio 27 dieną, buvo gautas pranešimas, kad vilkai buvo pastebėti ir Mikalaučiškių kaime gyvenančio žmogaus kieme. Laimei, ten žala nebuvo padaryta.

    Kaip po pranešimu komentavo kiti socialinio tinklo nariai, pas kai kuriuos jų kieme, taip pat Naujažerio kaime, buvo atklydusi net keturių vilkų gauja.

    Dar viena komentatorė rašo, kad pas juos kieme vilkai buvo atklydę net du kartus ir, pastebėję žmones, net nesiruošė nuo jų bėgti – tiesiog stovėjo ir žiūrėjo į juos.

    Pasirodo, kad, pajautę lengvą grobį, šiąnakt vilkai vėl grįžo į tą pačią vietą. Šį kartą vilkai papjovė dar du aptvare laikytus danielius. Trys danieliai apskritai dingo. Viso šių dviejų atakų metu ūkininkai neteko visų 8 savo augintinių. Viena papjauta danielių patelė buvo nėščia.

    Aptvaras, kuriame auginami danieliai, apjuostas maždaug 2 metrų aukščio tvora. Vilkai, nesibaimindami žmonių, iki aptvaro atkeliavo tiesiog per sodybos kiemą. Pasak Žaslių seniūnės, šeimininkai šią naktį vilkus bandė vaikyti, tačiau, panašu, kad baimės jausmo pas juos nebelikę.

    Praėjusiais metais Žaslių seniūnijoje taip pat buvo užfiksuoti vilkai, tačiau dėl žalos atlyginimo gyventojai nesikreipė.

    „Kaisiadorieciams.lt“

  • Siaučianti vilkų gauja užpuolė 40 galvijų bandą

    Siaučianti vilkų gauja užpuolė 40 galvijų bandą

    „Šis veršiukas buvo visų mūsų numylėtas. Pamelžus karves visada pirmiausia pagirdydavome jį, nes jis buvo pripratęs viską gauti pirmas. Jis sekiodavo mums iš paskos, buvo labai prieraišus, visų mūsų labai mylimas ir lepinamas“, – apžiūrėdamas penktadienio rytą vilkų gaujos sudraskytą savaitės laiko veršiuką kalbėjo Gudžiūnų seniūnijos Miegėnų kaimo ūkininkas Motiejus Šidlauskas.

    Siautė paryčiais
    Vilkų gauja 40 galvijų bandą užpuolė ankstyvą penktadienio rytą. Gyvulių banda ganėsi netoli Miegėnų kaimo esančiuose laukuose, greta Lebedžio miško. Iš miško atsliūkinusi vilkų gauja puolė jauniausią bandos narį – vos savaitės laiko veršiuką. Vilkai negailestingai suplėšė veršiuką ir iš jo liko tik kojos, galva ir žarnos. Visa kita mėsa buvo suėsta. Ūkininkas M. Šidlauskas net nesuabejojo, jog tai vilkų darbas, mat minkštoje žemėje liko vilkų gaujos pėdsakai. Beje, šiame rajone vilkai siaučia jau ne pirmą kartą.

    „Šis veršiukas niekur nesitraukdavo nuo karvių. Visada būdavo kartu su jomis. Taip buvo ir tą lemtingą rytą. Vilkų gauja suaugusių galvijų nepuolė, jie pasirinko mažiausią veršiuką. Tiesa, veršiukai buvo keli, bet jie pasirinko vieną. Liūdna, nes banda ganėsi visai netoli mūsų fermos. Dabar bijosime čia gyvulius laikyti. Parsivedėme juos arčiau, gal ten nedrįs eiti, bet kas ten žino, jie darosi vis įžūlesni“, – svarstė ūkininkas.

    Tikisi gauti paramą
    Vyriškis apie vilkų siautėjimą pranešė Medžiotojų ir žvejų draugijai. Šie patarė kreiptis į seniūniją dėl kompensacijos už sudraskytą naminį gyvulį. Ūkininkas sakė taip ir padarysiąs vos tik atsigausiąs po patirto šoko. Vyriškiui labai gaila jo paties auginto belgų rūšies veršiuko.

    „Daug darbo tenka įdėti juos auginat, prižiūrint. Tikrai labai liūdna žiūrėti, bet ką padarysi, juk vilkus šaudyti uždrausta. Dabar ne medžioklės sezonas, todėl ir medžiotojai negali nieko padaryti“, – dėstė M. Šidlauskas.

    Atvejų daugėja
    Tai, kad daugėja atvejų, kuomet vilkai užpuola naminius gyvūnus, patvirtino ir Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius.

    „Iš tiesų mūsų rajone pastebimas vilkų populiacijos pagausėjimas. Vilkai daro žalą ne tik naminiams gyvuliams, bet ir laukiniams gyvūnams. Mūsų medžiotojai yra nustatę ne vieną faktą, kai buvo sudraskyti laukiniai gyvūnai. Šiuo metu vilkų daroma žala pastebima Surviliškio, Gudžiūnų seniūnijose. Randama sudraskytų elnių, stirnų, žvėrių liekanų. Registruojami naminių papjautų gyvulių atvejai“, – aiškino L. Stanevičius.

    Pastebima daug
    „Mūsų rajone pastebima labai daug vilkų. Juos užfiksuoja medžiotojai būtent varyminių medžioklių metu. Tikrai yra fiksuojamas didelis vilkų populiacijos pagausėjimas.

    Pernai sumedžiotas vienas vilkas yra labai nedaug. Tikimės, kad naujasis aplinkos ministras peržiūrės limitus ir leis sumedžioti dar vilkų, nes iš pradžių ir buvo galvojama leisti sumedžioti daugiau vilkų, bet po to buvo priimtas toks sprendimas. O jų populiaciją reguliuoti tikrai reikia, juk visi matome, kas darosi. Vilkai artinasi prie žmonių namų“, – teigė Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas.

    Papjovė avį ir ožką
    „Vilkų siautėjimai fiksuojami Surviliškio seniūnijoje esančiuose kaimuose. Kiek anksčiau buvo papjauta ožka, o štai vakar Berželės kaime vilkai papjovė ūkininko avį. Situacija darosi išties grėsminga, o neleidžiant mums jų medžioti bus tik blogiau. Manome, kad vilkų sumedžiojimo limitas kėdainiečiams turi būti didinamas, nes plėšrūnų skaičius labai išaugo“, – teigė L. Stanevičius.

    Moko medžioti
    L. Stanevičius minėjo, jog toks vilkų siautėjimas dažniausia pasireiškia tada, kai jie moko savo jauniklius medžioti.
    „Liepos, rugpjūčio mėnesiais vilkai moko savo jauniklius medžioti. Manome, kad atvejų, kuomet bus užpulti naminiai gyvuliai, tik daugės. Pats buvau nuvykęs į vietas, kuriose vilkai sudraskė naminius gyvulius, pastebiu, kad jie tampa vis drąsesni, eina vis arčiau sodybų. Taip yra todėl, kad vilkų populiacija pas mus gausėja ir tam yra visos palankios sąlygos“, – pažymėjo medžiotojas.

    Sumedžiojo vieną
    „Praėjusiais metais Kėdainių rajone buvo sumedžiotas vilkas. Plėšrūną pavyko sumedžioti patyrusiam Šventybrasčio medžiotojų klubo medžiotojui Audroniui Vaidalauskui.

    Vilkas buvo sumedžiotas Vilainių seniūnijos Šventybrasčio miške lapkričio 24 dieną. Tą dieną, kuomet vilkas buvo sumedžiotas Vilainių seniūnijoje, mūsų medžiotojai ir kitose vietose paleido ne vieną šūvį. Į vilkus tądien buvo šauta ir Surviliškio, ir Josvainių seniūnijose. Deja, šūviai tikslo nepasiekė ir vilkai pabėgo“, – teigė Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas.

    Rinkosaikste.lt

  • Kruvinoji puota

    Kruvinoji puota

    Kur bepažvelgsi ganykloje – vien avių kūnai. Per kraupią naktį – daugiau nei 20 prarastų gyvulių, kiti taip išgąsdinti, kad susispietę būriais dreba. Dar kelios jaunos avytės – kitame Nevėžio upės krante. Jos išsigelbėjo tik todėl, kad įveikusios baimę puolė į vandenį… O ūkininkų šeimai širdys plyšta regint tokį vaizdą.

    Bliovimas reiškė bėdą
    „Su vilkais nepakovosi“, – penktadienį apžiūrėdama sudraskytas avių maitas liūdnai kalbėjo prie Krekenavos (Panevėžio r.) ūkininkaujanti 52 metų Daiva Morkūnienė.

    Ūdrų kaimo ganykloje per vieną naktį plėšrūnai papjovė 21 avį. Dar keturias sunkiai sužeistas avis, kad nesikankintų, veterinaras penktadienį paskerdė.

    Patirti nuostoliai greičiausiai sieks 3 tūkst. eurų.

    Moteris pasakojo, kad ketvirtadienio rytą į ganyklą su vyru nuvykusi ji išvydo išsigandusias avis.

    „Gyvuliai lakstė po aptvarą ir bliovė. Iškart supratome, kad kažkas nutiko“, – vis dar neatslūgus jauduliui kalbėjo D.Morkūnienė.

    Eidami 8 hektarų ploto ganykla jie kraupo nuo regimo vaizdo ir skaičiavo prarastus gyvulius. Jiems tiesiog buvo perkąstos gerklės. Tik viena avis buvo išmėsinėta iki pat kaulų.

    Toliau apie tai skaitykite „Panevėžio krašto“ laikraštyje spalio 27 d. numeryje.

    Šaltinis „Panskliautas.lt”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Vilkų padarytą žalą turėtų atlyginti Aplinkos ministerija

    Vilkų padarytą žalą turėtų atlyginti Aplinkos ministerija

    Vilkų padarytą žalą žmonėms ir naminiams gyvuliams nuo 2019-ųjų gegužės turėtų atlyginti Aplinkos ministeriją, šią funkciją perimdama iš savivaldybių, siūlo parlamentinio Aplinkos apaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika. Tokia tvarka dabar taikoma kompensuojant stumbrų padarytą žalą.

    „Vilkų skaičių nustato ministerija, tai ji turi prisiimti atsakomybę už tą skaičių, kurį patvirtina, ir jų padarytą žalą. Tada tas žalos atlyginimas nebus našta savivaldybėms, nes ta žala kartais būna didesnė, negu savivaldybės apskritai gauna lėšų kompensuoti vilkų padarytai žalai“, – BNS tvirtino K.Mažeika. Jis su dar septyniais parlamentarais Seime užregistravo Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo įstatymo pataisas dėl vilkų padarytos žalos kompensavimo tvarkos pakeitimo.

    Pasak K.Mažeikos, Aplinkos ministerijai pradėjus kompensuoti vilkų padaromą žalą, savivaldybės galės daugiau lėšų skirti gyventojų švietimui, kaip apsisaugoti nuo vilkų. „Toms (švietimo – BNS) priemonėms savivaldybėms dabar pritrūksta lėšų, nes visi pinigai skiriami tiesioginei žalai kompensuoti. Dabar savivaldybės galės kompensuoti priemones, atbaidančias vilkus, daugiau lėšų skirti švietimui, kaip apsisaugoti, ką rekomenduoja visuomenininkai“, – aiškino K.Mažeika.

    Pasak jo, nuo 2019 metų keisis už medžiojamus gyvūnus surenkamų lėšų paskirstymo tvarka – po 50 proc. jų bus skiriama Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai. Iki šiol lėšų daugiau gaudavo savivaldybės. K.Navicko teigimu, šių lėšų kitąmet bus surenkama daugiau, nes nuo 2019-ųjų du kartus didinami mokesčiai už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.

    Šaltinis „15min.lt”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

  • Lietuvos teritorijoje gyvena apie 1000 vilkų?

    Kol vieni rėkia, kad vilkų Lietuvoje yra per mažai, o kiti rėkia vilkų per daug, žmonės klausia – tai koks gi tas vilkų skaičius Lietuvoje ir kiek tų vilkų turi būti, kad ir avis sveika būtų, ir vilkas sotus?

    Galiu preliminariai atsakyt apie skaičių ir kiek jų reikia. Aplinkos apsaugos ministras kalbėjo, kad 2015m. skaičius buvo 299-300. Tris metus vilkai buvo neskaičiuoti dėl to, kad, ministro teigimu, „visi automobiliais važinėjam, tai sniego todėl ir nėra“, o visom kitom metodikom ministerija kurčia ir akla.

    Tiesa, pagaliau gera žinia, kad metodika visgi ruošiama ir kažkada, vilkai bus suskaičiuoti… Taigi, nieko nelaukiant, pasitelkus žinias apie plėšrūnų fiziologiją, populiacijos ekologiją ir matematines žinias, paskaičiuokime!

    Anot aplinkos apsaugos ministerijos, pastaruosius tris metus turime 300 vilkų, tame tarpe tebūnie 50 reprodukcinių porų (čia jau atmetus kasmetinį medžioklės limitą 60 ir visus atskalūnus).
    Kiekviena reprodukcinė pora kasmet atveda apie 5-10 vilkiukų. Paliekam 4, atmetę visus išgyvenamumo faktorius ir pan. Taigi suskaičiuojame kas metinį pagausėjimą 50 porų, kart 4 išgyvenę vilkiukai ir gauname 200 per metus. Dauginame iš 3m. kuriais nebuvo suskaičiuoti vilkai, gaunam plius 600 individų. Tada dar pridedam ministro įvardintą skaičių 300 šimtus (kuris nekito tris metus) ir šiai dienai gauname 900 vilkų.

    Pokalbyje LMŽD pirmininkas įvardino 1000vnt. ir mažai suklydo, nes vilkų skaičius sparčiai didėja, o išpuolių tankumas ir geografija tą tik patvirtina.
    Apie populiacijos dydį ir aplinkos talpą yra paskaičiuota (Šiaurės Kaukazo, KBR mokslininko), kad efektyviai reguliuoti eko sistemą, yra pakankamas vilkų populiacijos tankis – 220 000 ha. 12-13 vilkų (ne šeimų).
    Lietuvos bendras plotas yra 6,35 mln. ha., iš jų 3,01 mln. ha. dirbama žemė, 320 tūkst. ha. užima natūralios pievos ir ganyklos ir 2,2 mln. ha. miškai.

    Taigi, pagal šiuos paskaičiavimus ir plotus, vilkai jau seniai verčiasi lauk iš miškų ir smarkiai viršija aplinkos talpą. Remiantis šiaurės Kaukazo, KBR mokslininko skaičiavimais, Lietuvoje vilkai galėtų optimaliai gyventi sau įprastoje aplinkoje, Lietuvos miškuose, jų skaičius turi neviršyti 130 individų! O visai Lietuvai pagal bendrą ha. plotą pilnai pakanka 385 vilkų individų.

    Taigi išvada – vilkų skaičius Lietuvoje, kad jie optimaliai gyventų jiems tinkamoje aplinkoje, turi neviršyti 130 individų. Šiai dienai pagal preliminarius paskaičiavimus turime 900-1000 ir daugiau vilkų. Organizacija „Baltijos vilkas“ rėkia, kad „Vilkams Lietuvoje dar yra pakankamai laisvos vietos gyventi ir vilkų Lietuvoje dar per mažai“.
    Remiantis kitų šalių mokslininkų išvadomis, skaičiavimais ir ekologijos pagrindais, tokiame plote kaip Lietuvos, vilkams liko tik užimti ežerus, miestų parkus ir Lietuvos Respublikos seimą.

    MISKE.LT
    Autorius: Aurelija
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!