Bajorų k., Kriaunų sen. ūkininkų sodyboje vilkai papjovė tris avis, viena dingusi, penkioms nuplėšti kailiai, išdraskyti sprandai, kojos, nugaros, papilvės.
Pasak ūkininko, per vilkus gyventi tapo nesaugu, nes įsidrąsinę plėšrūnai nesibaimina nei triukšmo, nei šviesų. „Daug kartų mačiau juos sėlinančius tuo pačiu keliu. Eina vienas paskui kitą vorele, apsidairo, išuostinėja, įvertina, numato, kur grobis, o naktį puola. Baugu, greitai gal užpuls ir žmogų.
Kėdainių rajone vilkai jau tampa tikru galvos skausmu net ir juos užtariantiems žmonėms. Vilkai ne tik pjauna ūkininkų gyvulius, tačiau gąsdina ir atokiau gyvenančius gyventojus. Praradę baimės jausmą jie eina vis arčiau žmonių. Šį kartą vilkai išgąsdino Krakių seniūnijoje į mokyklą ėjusius mokinius.
Pasirodė Pašušvyje
Šį kartą vilkai buvo pastebėti Krakių seniūnijos Pašušvio krašte. Į mokyklą ėję vaikai vilkus išvydo visai netoliese, vaikai juos netgi nufotografavo mobiliaisiais telefonais. Vaikai labai išsigando netoliese išvydę šiuos plėšrius ir neregėtai išdrąsėjusius gyvūnus.
„Pašušvio apylinkėse vėl pasirodė vilkai. Gavęs informaciją su socialine darbuotoja skubiai nuvykome į įvykio vietą ir sužinojome, kad vilką pastebėjo mokiniai, ryte einantys į autobuso sustojimo vietą“, – pranešė Krakių seniūnas Ernestas Barčas.
Ėmėsi priemonių
Seniūnas E. Barčas nedelsiant apie susidariusią situaciją, kuomet vilkai ėmė gąsdinti net mokinius, informavo Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos administraciją. Seniūno iniciatyva skubiai buvo sušauktas pasitarimas ir sprendžiama, kokių priemonių imtis, kad tokie atvejai daugiau nepasikartotų.
„Buvau susitikęs su gimnazijos direktoriumi Alanu Magyla. Išgirdęs nelabai smagią naujieną, mokyklos vadovas priėmė sprendimą, kad atokiau gyvenančius mokinius mokyklinis autobusas atvyks paimti kuo arčiau namų. Noriu nuoširdžiai padėkoti gerbiamam direktoriui už tinkamą šios rimtos situacijos įvertinimą bei operatyvų sprendimo priėmimą“, – sakė E. Barčas.
Pastebi pakitimus
Ne vieną kartą „Rinkos aikštės“ kalbinti medžioklės žinovai patvirtino, jog vilkų gyvenime pastebėti pakitimai – vilkai tampa vis drąsesni ir eina arčiau žmogaus. Miškuose beveik nebelikus šernų, vilkai masiškai medžioja stirnas. Jie taip pat nevengia ir lengvesnio grobio – besiganančių veršiukų, ožkų ar avių. Lauke pririšti gyvuliai vilkams yra labai lengvas grobis. Jie eina artyn sodybų visai nesibaimindami žmogaus. Medžiotojai sako, kad vilkų populiacija mūsų krašte labai padidėjo. Jų teigimu, ją būtina reguliuoti siekiant išvengti žmogaus ir šio plėšrūno susidūrimo.
„Šis veršiukas buvo visų mūsų numylėtas. Pamelžus karves visada pirmiausia pagirdydavome jį, nes jis buvo pripratęs viską gauti pirmas. Jis sekiodavo mums iš paskos, buvo labai prieraišus, visų mūsų labai mylimas ir lepinamas“, – apžiūrėdamas penktadienio rytą vilkų gaujos sudraskytą savaitės laiko veršiuką kalbėjo Gudžiūnų seniūnijos Miegėnų kaimo ūkininkas Motiejus Šidlauskas.
Siautė paryčiais
Vilkų gauja 40 galvijų bandą užpuolė ankstyvą penktadienio rytą. Gyvulių banda ganėsi netoli Miegėnų kaimo esančiuose laukuose, greta Lebedžio miško. Iš miško atsliūkinusi vilkų gauja puolė jauniausią bandos narį – vos savaitės laiko veršiuką. Vilkai negailestingai suplėšė veršiuką ir iš jo liko tik kojos, galva ir žarnos. Visa kita mėsa buvo suėsta. Ūkininkas M. Šidlauskas net nesuabejojo, jog tai vilkų darbas, mat minkštoje žemėje liko vilkų gaujos pėdsakai. Beje, šiame rajone vilkai siaučia jau ne pirmą kartą.
„Šis veršiukas niekur nesitraukdavo nuo karvių. Visada būdavo kartu su jomis. Taip buvo ir tą lemtingą rytą. Vilkų gauja suaugusių galvijų nepuolė, jie pasirinko mažiausią veršiuką. Tiesa, veršiukai buvo keli, bet jie pasirinko vieną. Liūdna, nes banda ganėsi visai netoli mūsų fermos. Dabar bijosime čia gyvulius laikyti. Parsivedėme juos arčiau, gal ten nedrįs eiti, bet kas ten žino, jie darosi vis įžūlesni“, – svarstė ūkininkas.
Tikisi gauti paramą
Vyriškis apie vilkų siautėjimą pranešė Medžiotojų ir žvejų draugijai. Šie patarė kreiptis į seniūniją dėl kompensacijos už sudraskytą naminį gyvulį. Ūkininkas sakė taip ir padarysiąs vos tik atsigausiąs po patirto šoko. Vyriškiui labai gaila jo paties auginto belgų rūšies veršiuko.
„Daug darbo tenka įdėti juos auginat, prižiūrint. Tikrai labai liūdna žiūrėti, bet ką padarysi, juk vilkus šaudyti uždrausta. Dabar ne medžioklės sezonas, todėl ir medžiotojai negali nieko padaryti“, – dėstė M. Šidlauskas.
Atvejų daugėja
Tai, kad daugėja atvejų, kuomet vilkai užpuola naminius gyvūnus, patvirtino ir Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius.
„Iš tiesų mūsų rajone pastebimas vilkų populiacijos pagausėjimas. Vilkai daro žalą ne tik naminiams gyvuliams, bet ir laukiniams gyvūnams. Mūsų medžiotojai yra nustatę ne vieną faktą, kai buvo sudraskyti laukiniai gyvūnai. Šiuo metu vilkų daroma žala pastebima Surviliškio, Gudžiūnų seniūnijose. Randama sudraskytų elnių, stirnų, žvėrių liekanų. Registruojami naminių papjautų gyvulių atvejai“, – aiškino L. Stanevičius.
Pastebima daug
„Mūsų rajone pastebima labai daug vilkų. Juos užfiksuoja medžiotojai būtent varyminių medžioklių metu. Tikrai yra fiksuojamas didelis vilkų populiacijos pagausėjimas.
Pernai sumedžiotas vienas vilkas yra labai nedaug. Tikimės, kad naujasis aplinkos ministras peržiūrės limitus ir leis sumedžioti dar vilkų, nes iš pradžių ir buvo galvojama leisti sumedžioti daugiau vilkų, bet po to buvo priimtas toks sprendimas. O jų populiaciją reguliuoti tikrai reikia, juk visi matome, kas darosi. Vilkai artinasi prie žmonių namų“, – teigė Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas.
Papjovė avį ir ožką
„Vilkų siautėjimai fiksuojami Surviliškio seniūnijoje esančiuose kaimuose. Kiek anksčiau buvo papjauta ožka, o štai vakar Berželės kaime vilkai papjovė ūkininko avį. Situacija darosi išties grėsminga, o neleidžiant mums jų medžioti bus tik blogiau. Manome, kad vilkų sumedžiojimo limitas kėdainiečiams turi būti didinamas, nes plėšrūnų skaičius labai išaugo“, – teigė L. Stanevičius.
Moko medžioti
L. Stanevičius minėjo, jog toks vilkų siautėjimas dažniausia pasireiškia tada, kai jie moko savo jauniklius medžioti.
„Liepos, rugpjūčio mėnesiais vilkai moko savo jauniklius medžioti. Manome, kad atvejų, kuomet bus užpulti naminiai gyvuliai, tik daugės. Pats buvau nuvykęs į vietas, kuriose vilkai sudraskė naminius gyvulius, pastebiu, kad jie tampa vis drąsesni, eina vis arčiau sodybų. Taip yra todėl, kad vilkų populiacija pas mus gausėja ir tam yra visos palankios sąlygos“, – pažymėjo medžiotojas.
Sumedžiojo vieną
„Praėjusiais metais Kėdainių rajone buvo sumedžiotas vilkas. Plėšrūną pavyko sumedžioti patyrusiam Šventybrasčio medžiotojų klubo medžiotojui Audroniui Vaidalauskui.
Vilkas buvo sumedžiotas Vilainių seniūnijos Šventybrasčio miške lapkričio 24 dieną. Tą dieną, kuomet vilkas buvo sumedžiotas Vilainių seniūnijoje, mūsų medžiotojai ir kitose vietose paleido ne vieną šūvį. Į vilkus tądien buvo šauta ir Surviliškio, ir Josvainių seniūnijose. Deja, šūviai tikslo nepasiekė ir vilkai pabėgo“, – teigė Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas.
Rajono privatūs veterinarijos gydytojai jau pradėjo fiksuoti pranešimus apie naminius gyvūnus, kuriuos nudaigojo laukiniai žvėrys.
Liepos 22 dieną buvo papjautas trijų mėnesių avinukas, kurį augino Parovėjos seniūnijos Latvelių kaimo gyventojas Henrikas Karitonas. Jo gyvulių ganykla ribojasi su Biržų giria. Gyvuliuką papjovė į ganyklą atėjęs vilkas.
Avinuko šeimininkui apie tai, kad jo sodyboje kažkas tapo žvėries grobiu, pranešė Tamošiūnų medžiotojų būrelio vadovas Rimantas Šarkanas.
Biržų girioje netoli Karitonų sodybos yra pastatyta vaizdo kamera. Vieną naktį buvo užfiksuota, kad iš Karitonų sodybos į mišką nuėjo vilkas. Buvo matyti, kad vilkas savo nasruose kažką tamsų neša. Po kurio laiko į Latvelių kaimą pilkakailis sugrįžo be nieko. Neatmetama, kad tikėjosi kokio nors grobioi.
R. Šarkanas paskambino H. Karitonui ir paklausė, ar nedingo koks jo laikomas gyvuliukas. Ūkininkas iš pradžių nieko nepasigedo. Tik po kurio laiko pastebėjo, kad ganykloje nebėra juodo avinuko.
Šių metų gimimo kiek silpnesnis už kitus avinukas dažnai atsilikdavo nuo bandos.
Po šio įvykio praėjus penkioms dienoms vilkai sugrįžo į Karitonų ganyklą ir papjovė dvi ožkas. Ožkeles šeimininkai laikė dėl pieno – jo duodavo Gendrutės ir Henriko Karitonų įkurtos vaikų šeimynos globotiniams.
Po šių įvykių Karitonai naktimis ganykloje, kur ganomos jų karvės ir avys pradėjo budėti pakaitomis. Paleido ir iki tol pririštus šunis, kuriuos vėliau ne kartą girdėjo kažką varant iš ganyklos.
Karitonai laiko kelis Podhalės veislės aviganius.
G. Karitonienė pasakojo, kad prieš du mėnesius jų šunys susigrūmė su į ganyklą atėjusiu vilku. Nukentėjo vilkas, bet buvo apkandžioti ir jų šunys, ilgą laiką juos teko gydyti. Todėl kuriam laikui juos teko pririšti.
Po šių įvykių medžiotojai Karitonams paskolino dujinę patranką. Ją medžiotojai specialiai įsigijo, kad apsaugotų ūkininkų laukus nuo plėšrūnų. Šiuo metu naktimis patranka įjungiama ir imituoja šūvių garsą.
Nežinia, ar tai padėjo, ar šunys vilką išgujo, bet plėšrūnas pastaruoju metu pasitraukė. Jo nebefiksuoja ir miške pastatytos kameros.
Dar vienas atvejis, kai vilkai sudraskė naminį gyvulį, šią vasarą buvo užfiksuotas Vabalninko seniūnijos Ramongalių kaime.
Birželio 27 dieną sudraskytą trijų mėnesių telyčaitę rado šio kaimo gyventojas Audrius Kondrotas.
Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai mano, kad laukinių gyvūnų mirtinai sudraskytų naminių gyvulių gali būti ir daugiau. Tačiau kai kurie gyvulių laikytojai nelinkę pranešti apie tai, kad nereikėtų mokėti pinigų ir gyvulių liekanų išvežti į utilizavimo įmonę. Todėl jie veterinarijos tarnybai nurodo, kad gyvulius suvartojo savo reikmėms.
Esu keturių vaiku mama ir su vyru Vilkaviškio raj. turime nedideli pieninių karvučių ūkį. Vyras dirba, o aš su dviem savo vyresniais sūnumis prižiūrime gyvulius. Suaugusias karves ganome aptvare, o mažuosius laikome pievoje visai netoli namo už sodo. Kasdieninius darbus dirba mano sūnus, jis kasdien rūpinasi vandeniu ir perriša mažąsias karvutes.
Visi rytai prasidėdavo kaip įprasta, tik rugpjūčio 10 d. rytą mano vaikas įsimins ilgam. Iš ryto nuėjęs į pievą rado vieną iš trijų telyčių pusiau suėsta. Iš to, kas padaryta gyvuliui supratome, kad tai didžiai saugomų vilkų darbas!
Man kaip mamai buvo sunku matyt kaip 17 metų sūnus nesulaiko ašarų. Kieme turime 6 nedidelius šunis ir per karščius laikome namo langus atidarytus, tad girdime kiekvieną šunų amtelėjamą. Tačiau ta naktis buvo ypatingai rami, negirdėjome jokio triukšmo ar šunų lojimo, tik kaimynas sakė, kad puse dviejų nakties įdomiu balsu sukaukė jo šuo. Išėjus apsidairyt jis nieko negirdėjo. Tikriausiai tuo metu ir puotavo pilkieji.
Mano šeimoje tai jau antras vilkų sudraskytas gyvulys. Prieš pora metų iš kiemo dingo dukrytes ožka, kurią laikėm dėl pieno sergančiai mažylei. Ožkos likučius (dvi kanopas ir kailio gabaliuką) radom netoli laukuose.
Suaugusiems nėra taip sunku išgyventi tokius įvykius, bet vaikams, kurie kasdien glosto savo auginamus gyvulius, tokios šokiruojančios akimirkos liks ilgam. Dukros visa diena kalbėdamos ašarojo ir nuo šiol bijo net į sodą nueiti.
Mūsų valdžia kiaules naikina, už pieną nieko gero nemoka, o prieauglį, kurį auginam papildyt melžiamu karvių būrelį dar ir vilkai papjauna. Kitiems gali pasirodyt, kad trijų mėnesių veršelio praradimas mažas nuostolis, bet musu gausiai šeimai – tai didelė netektis.
Esame gausi šeima, bet iš valstybės jokių pašalpų neprašome, o stengiamės viską patys užsidirbti. Bet po tokių įvykių norėtųsi, kad atsakingi ponai išgirstų paprastų žmonių prašymą mažinti vilkų skaičių, nes jų jau tikrai per daug! Per paskutinę savaitę 3km. spinduliu papjautos 6 avys ir mano telyčaitė, o kiek dar nežinom?