Miske.lt

Žyma: Švino šaudmenų draudimas

  • Švino šratų ribojimui pritarta REACH komitete – tačiau tai dar ne galutinis sprendimas

    Švino šratų ribojimui pritarta REACH komitete – tačiau tai dar ne galutinis sprendimas

    Birželio 25 dieną Europos Komisijos REACH komitetas pritarė pasiūlymui riboti švino naudojimą medžioklės ir sportinio šaudymo amunicijoje – sprendimas, kurio laukta ilgiau nei metus. Balsavimo rezultatas buvo aiškus: už pasiūlymą pasisakė 17 valstybių narių atstovų, prieš – penki, o dar penki susilaikė. Tačiau svarbu suprasti, kad tai tik vienas žingsnis kelyje iki galutinio reglamento – dabar pasiūlymas pereina trijų mėnesių Europos Parlamento ir Tarybos priežiūros procedūrą, todėl oficialiai jis dar nėra priimtas.

    Naujosios nuostatos bus įtvirtintos pakeitus REACH reglamento XVII priedą, o pagrindinė jų esmė – draudimas medžioklės metu ar vykstant į medžioklę nešiotis švininius šratus, taip pat juos naudoti tiek medžioklėje. Draudimas apims šratus, kuriuose švino koncentracija sudaro ne mažiau kaip 1 proc. masės, tačiau švininėms kulkoms ir vientisiems lygiavamzdžių šautuvų šoviniams (slugs) ši nuostata nebus taikoma.

    Palyginti su pirminiu Komisijos pasiūlymu, galutinis tekstas gerokai pasikeitė – ir daugiausia dėl valstybių narių pastangų per pastaruosius pusantrų metų. Reikšmingiausias pokytis – pereinamasis laikotarpis švino šratams pratęstas nuo trejų iki septynerių metų. Be to, iš pasiūlymo pašalintas planuotas švininių kulkų ribojimas, o tai, pasak medžiotojų organizaciją Europoje atstovaujančios FACE, atspindi platesnius ES politinius prioritetus, susijusius su gynyba ir saugumu. FACE teigimu, dauguma jos siūlytų pataisų buvo įtraukta į galutinį tekstą, todėl rezultatas medžiotojų bendruomenei tapo proporcingesnis ir praktiškesnis nei pradinis variantas.

    Aktyviems sportinio šaudymo federacijų nariams numatyta neterminuota išimtis – jiems leidžiama 1,9–2,6 mm dydžio švininius šratus naudoti lauko šaudyklose, kuriose įdiegtos nustatytos rizikos valdymo priemonės. Tokiose šaudyklose turės būti įrengtos bent dvi šratų sulaikymo priemonės – sienelės, pylimai, tinklai, šratų gaudyklės ar specialios paviršiaus dangos, o panaudotus šratus reikės surinkti ne rečiau kaip kas trejus metus. Kitų švininių šratų tiekimas rinkai bus draudžiamas, o tiekėjai, įskaitant mažmenininkus, privalės informuoti vartotojus apie keliamą riziką – šis reikalavimas įsigalios po šešių mėnesių, o pakuočių ženklinimo reikalavimas – po aštuoniolikos mėnesių nuo reglamento įsigaliojimo. Patys naudojimo ir tiekimo rinkai draudimai bei šaudyklų reikalavimai bus taikomi tik praėjus septyneriems metams nuo reglamento įsigaliojimo.

    Pasiūlymas grindžiamas švino poveikiu aplinkai ir žmonių sveikatai. Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) duomenimis, dėl sportinio šaudymo, medžioklės ir žvejybos ES kasmet į aplinką patenka apie 44 tūkst. tonų švino, iš kurių sportiniam šaudymui tenka 57 proc., medžioklei – 32 proc., o žvejybai – 11 proc.

    Lietuva viso derybų proceso metu pritarė tikslui mažinti švino taršą, tačiau galutiniam pasiūlymui REACH komiteto posėdyje nepritarė. Priežastis – dabartinė geopolitinė situacija ir išorės grėsmės. Lietuvos vertinimu, švino naudojimo amunicijoje ribojimas galėtų neigiamai paveikti gynybos mokymus, ypač pratybas, kuriose šaudoma į bepiločius taikinius – šią kryptį dabartinėje saugumo aplinkoje siekiama stiprinti. Nors reglamento projekte numatyta išimtis kariniams ir gynybos poreikiams, Lietuvos nuomone, siūlomi ribojimai galėtų paveikti šaudmenų gamintojus, sukelti gamybos sutrikimų ir apriboti pilietinio pasipriešinimo bei visuotinės gynybos galimybes. Atsižvelgta ir į galimą neigiamą poveikį lauko šaudykloms bei jų skaičiui. Todėl, Lietuvos vertinimu, galimas neigiamas poveikis gynybai šiuo atveju nusveria numatomą naudą aplinkai.

    Kas toliau? Pasiūlymas dabar keliauja į trijų mėnesių Europos Parlamento ir Tarybos priežiūros procedūrą. FACE nuomone, atsižvelgiant į esminius pakeitimus, kuriuos jau padarė valstybės narės, tikėtina, kad Europos Parlamentas pasiūlymui neprieštaraus. Vis dėlto, kol procedūra nebaigta, kalbėti apie galutinai priimtą reglamentą dar anksti – oficialus jo paskelbimas ir įsigaliojimas numatomas vėliau šį rudenį ar žiemą. Tikroji darbo dalis medžiotojų bendruomenei prasidės vėliau – pereinant nuo švininių prie bešvinių šratų. Šis procesas jau sėkmingai įgyvendintas kai kuriose šalyse, nesumažinus medžioklės dalyvių skaičiaus, todėl verta remtis jų patirtimi.

  • Europos Komisijos pasiūlymas dėl švino: 7 metai ir kulkos lieka be apribojimų

    Europos Komisijos pasiūlymas dėl švino: 7 metai ir kulkos lieka be apribojimų

    2026 m. birželio 25 d. ES Komisijos REACH komiteto posėdyje numatytas balsavimas dėl ilgai brendusio reglamento projekto, kuris apribos švino šaudmenų naudojimą. Galutinis tekstas pasirodė gerokai švelnesnis nei pradinis pasiūlymas: pereinamasis laikotarpis prailgintas iki septynerių metų, o kulkos visiškai pašalintos iš reguliavimo apimties. Tačiau pramonė ir šaudymo bendruomenė vis dar mato nemažai neišspręstų klausimų.

    Klausimas dėl švino šaudmenyse Europos Sąjungoje brandintas keletą metų. Dar 2021 m. Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) pateikė išsamią analizę, kurioje konstatuota, kad švinas kelia rimtą riziką aplinkai ir žmonių, vartojantiems sumedžiotų gyvūnų mėsą, o nuo apsinuodijimo nukentėtų milijonai paukščių.

    Iš pradžių ECHA ir jos rizikos vertinimo bei socialinės-ekonominės analizės komitetai (RAC ir SEAC) siūlė griežtus apribojimus: ne tik šratų, bet ir kulkų draudimą, 18 mėnesių–5 metų pereinamąjį laikotarpį, privalomą šaudytojų licencijavimą bei reikalavimą šaudyklose surinkti bent 90 % iššautų švino šratų. Galutinis Komisijos pasiūlymas, kuris bus pateiktas balsavimui birželio 25 d., yra reikšmingai švelnesnis – tai diskusijų su valstybėmis narėmis ir pramonės atstovais rezultatas.

    Pagal naujausią projekto redakciją reguliavimas apims tik švino šratus (gunshot), naudojamus medžioklėje ir lauko sporto šaudyme. Apribojimai bus taikomi šratams, kuriuose švino koncentracija siekia 1 % ar daugiau. Pereinamasis laikotarpis – septyneri metai. Tai reiškia, kad iki maždaug 2033 m. medžiotojai dar galės naudoti tradicinius švininius šratus, jei nebus papildomų nacionalinių apribojimų.

    Vienas iš ryškiausių pokyčių lyginant su pradiniu pasiūlymu – kulkos visiškai pašalintos iš reguliavimo apimties. Komisija atvirai pripažįsta, kad šis sprendimas priimtas dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos. Po 2022 m. įvykių ES priimti dokumentai – „Baltoji knyga dėl Europos gynybos parengties 2030“ ir „ReArm Europe“ planas – akcentuoja poreikį stiprinti gynybinę pramonę, įskaitant švino kulkų gamybą ir strateginio rezervo kaupimą. Komisija rašo, kad šis sprendimas turės tik nedidelę įtaką bendram reglamentavimo efektyvumui: prognozuojama, kad uždraudus švinines kulkas medžioklėje ir sporto šaudyme švino emisijos sumažėtų apie 8 232 tonomis per 20 metų, o uždraudus šratus – net 558 000 tonų.

    Sporto šaudymas išlieka jautri sritis. Reglamentas nustato, kad lauko sporto šaudyklose švininiai šratai dydžių nuo 1,9 iki 2,6 mm galės būti naudojami ir po pereinamojo laikotarpio, jeigu bus laikomasi nustatytų rizikos valdymo priemonių. Šios sąlygos apima bent dviejų švino sulaikymo priemonių diegimą (sienos, pylimai, tinklai ar paviršiaus danga), pH stebėjimą (palaikant 6,5–8,5 lygį), drenažo vandens valdymą, švino surinkimą bent kartą per trejus metus bei žemės ūkio veiklos draudimą šaudyklos teritorijoje. Šaudyti su švininiais šratais galės tik sporto šaudymo federacijos nariai, o šaudyklos turės vesti detalią apskaitą.

    Šie apribojimai netaikomi vidaus šaudykloms, policijai, kariuomenei, gynybos reikmėms, savigynai, kritinės infrastruktūros apsaugai, taip pat ginklų ir šaudmenų techniniam tikrinimui ar moksliniams tyrimams. Atskira išimtis numatyta istoriniams ginklams – mušamųjų užtaisų šautuvams ir jų moderniosioms kopijoms, nes alternatyvių šaudmenų jiems realiai nėra. Pneumatikai skirtos kulkelės taip pat lieka už reguliavimo ribų, nes alternatyvų jiems trūksta, o švino emisijos iš jų yra nereikšmingos.

    Pramonės pusėje reakcija dvejopa. Europos sportinių šaudmenų gamintojų asociacija (AFEMS), atstovaujanti beveik 70 gamintojų ir platintojų bei daugiau nei 90 % ES mažo kalibro šaudmenų gamybos, septynerių metų pereinamąjį laikotarpį vertina kaip minimumą. Anot AFEMS, perėjimas prie alternatyvių medžiagų reikalauja iš esmės pertvarkyti šaudmenų gamybą – nuo užtaisymo linijų ir parako receptūrų iki balistinio testavimo ir sertifikavimo. AFEMS taip pat atkreipia dėmesį į svarbų faktą: Europoje šiuo metu nėra išvystyto plieninių šratų gamybos pajėgumo, o didžioji dalis tokios pramonės yra sutelkta Kinijoje. Tai reiškia, kad skubotas perėjimas galėtų sukurti naują strateginę priklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekėjų.

    Europos šaudymo sporto forumas (ESSF), jungiantis pagrindines šaudymo sporto, medžioklės, ginklų prekybos ir gamybos organizacijas, savo pareiškime taip pat akcentuoja pereinamojo laikotarpio svarbą. Forumas siūlė net dešimties metų pereinamąjį laikotarpį, o kaip alternatyvą – atskirti prekybos uždraudimo ir naudojimo uždraudimo terminus, kad jau parduoti šaudmenys galėtų būti palaipsniui sunaudoti, o platintojai išvengtų likusių atsargų nuostolių. ESSF mano, kad dabartinė reglamento struktūra, kai abu draudimai įsigalioja vienu metu, sukurs praktines problemas – tikriausiai distributoriai ir mažmenininkai sustabdys užsakymus ir pardavimus gerokai anksčiau formalios datos.

    Šaudymo sporto bendruomenė kelia ir kitą klausimą – nelygiavertį skirtingų sporto disciplinų vertinimą. Galiojanti šratų dydžių išimtis (nuo 1,9 iki 2,6 mm) tinka klasikinėms šratiniam tikslui skirtoms disciplinoms, tokioms kaip „trap“ arba „skeet“, tačiau IPSC (Tarptautinė praktinio šaudymo konfederacija) bei kitos dinaminio šaudymo disciplinos naudoja platesnį šratų dydžių asortimentą. Be to, dabartinės šaudyklų rizikos valdymo priemonės buvo parengtos turint omenyje pirmiausia klasikines lėkštelių šaudymo šaudyklas, todėl mažesnės ir specializuotos šaudyklos gali turėti sunkumų jas įgyvendinti. ESSF perspėja, kad dėl to nemažai sporto šaudyklų gali būti priverstos užsidaryti – o tai dar labiau sumažintų sportinių šaudmenų paklausą Europoje.

    Ką visa tai reiškia Lietuvos medžiotojams? Kulkos lieka be apribojimų, todėl kanopinių žvėrių medžioklė su graižtviniu šautuvu pakitimų nepatirs. Didžiausias pokytis palies lygiavamzdžius šautuvus, kuriais medžiojami paukščiai ir smulkesni žvėrys. Verta paminėti, kad Lietuvoje plieniniai šratai jau ir dabar naudojami medžioklėje prie vandens telkinių. Vis dėlto svarbiausia bus turimo ginklo suderinamumas su plieniniais ar kitais alternatyviais šratais – ne visi, ypač senesni, lygiavamzdžiai šautuvai tam tinka.

    Birželio 25 d. balsavimas REACH komitete – tai dar ne galutinis sprendimas, bet svarbus žingsnis. Jei valstybės narės pritars, reglamentas įsigalios per dvidešimt dienų nuo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o septynerių metų skaičiavimas prasidės nuo įsigaliojimo.

  • Medžiotojų pergalė Briuselyje: kulkos išbrauktos iš švino draudimo pasiūlymo

    Medžiotojų pergalė Briuselyje: kulkos išbrauktos iš švino draudimo pasiūlymo

    Šį mėnesį ES REACH komitetas vėl susirinks aptarti švino šaudmenų ribojimo medžioklėje. Po paskutinio posėdžio aiškėja dvi svarbios naujienos: kulkos iš pasiūlymo tikriausiai bus visiškai išbrauktos, o kai kurios valstybės narės reikalauja prailginti pereinamąjį laikotarpį švino šratams nuo trejų iki penkerių metų. FACE atidžiai stebi šį procesą, kuris paveiks daugiau nei 7 milijonus Europos medžiotojų.

    Kas vyksta Briuselyje?

    ES REACH komitetas — tai valstybių narių atstovų grupė, sprendžianti cheminių medžiagų ribojimo klausimus pagal REACH reglamentą. Vienas iš karščiausių pastarųjų metų klausimų — švino naudojimas medžioklės šaudmenyse. Europos Komisija jau kurį laiką siekia išplėsti esamą ribojimą, kuris šiuo metu apima tik šlapžemes ir pritaikyti jį visai medžioklei visoje ES teritorijoje.

    Pagal FACE paskelbtą informaciją, paskutiniame REACH komiteto posėdyje paaiškėjo, kad kulkos iš pasiūlymo bus visiškai išbrauktos. Tai reiškia, kad dabartinis projektas apima tik švino šratus — tai yra lygiavamzdžių šautuvų šaudmenis, dažniausiai naudojamus paukščių ir smulkių žvėrių medžioklėje bei sporte.

    Kodėl kulkos išbrauktos?

    Kulkų pašalinimas iš pasiūlymo yra reikšminga pergalė medžiotojų bendruomenei. Švino kulkų alternatyvos (daugiausia vario arba jo lydinių) yra gerokai brangesnės, o medžiotojai ne kartą pabrėžė techninius sunkumus — kitokia balistika, kitoks poveikis, senesniems šautuvams kyla suderinamumo problemų.

    Nors tikslios kulkų pašalinimo priežastys oficialiai neskelbiamos, akivaizdu, kad valstybių narių spaudimas ir praktinių bei ekonominių pasekmių analizė atliko svarbų vaidmenį.

    Kova dėl pereinamojo laikotarpio

    Ankstesnio REACH komiteto posėdžio protokolai rodo, kad kai kurios valstybės narės ir toliau reiškia susirūpinimą dėl siūlomo ribojimo laiko. Vyko diskusijos dėl pereinamojo laikotarpio trukmės — ypač dėl galimybės jį pratęsti nuo trejų iki penkerių metų švino šratams, naudojamiems medžioklėje.

    Tai atspindi nuolatinį susirūpinimą dėl praktinių, ekonominių ir logistinių priemonės įgyvendinimo pasekmių. Trys metai — per trumpas laikotarpis tiek medžiotojams pritaikyti įrangą, tiek šaudmenų pramonei perorientuoti gamybą. Penkeri metai būtų realistiškesnis kompromisas.

    Europos Komisija turėtų įvertinti valstybių narių grįžtamąjį ryšį ir pateikti peržiūrėtą projekto redakciją tolesnei diskusijai. Tikėtina, kad balsavimas įvyks artimiausiais mėnesiais.

    Ką tai reiškia Lietuvai?

    Lietuvoje jau dabar galioja vieni griežčiausių švino ribojimų Baltijos regione:

    Nuo 2021 m. uždrausta medžioti paukščius švininiais arba švino junginių turinčiais šratais visoje šalies teritorijoje — ne tik šlapžemėse.

    Nuo 2023 m. vasario 15 d. įsigaliojo ES reglamentas, draudžiantis naudoti šratus, kuriuose yra daugiau nei 1 proc. švino, šlapžemėse arba 100 metrų atstumu aplink jas. Šlapžemėmis laikomi natūralūs ar dirbtiniai, pastovūs ar laikini vandens telkiniai, pelkės ir durpynai.

    Tačiau naujasis ES pasiūlymas yra gerokai platesnis — jis apimtų visą medžioklę, ne tik šlapžemes. Nors Lietuvos medžiotojai jau priprato prie alternatyvų medžiojant paukščius, plataus ribojimo įvedimas paveiktų ir kiškių, ir plėšrūnų medžioklę, kur šratai su švinu vis dar leidžiami.

    Pramonės ir medžiotojų pozicija

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) atstovai ne kartą yra išsakę susirūpinimą dėl švino ribojimų. Pagrindiniai argumentai — alternatyvos yra brangesnės, o Lietuvos indėlis į bendrą švino taršos lygį ES yra santykinai mažas, nes paukščių sumedžiojama palyginti nedaug. Be to, dalis senesnių lygiavamzdžių šautuvų nėra pritaikyti šaudyti plieniniais šratais dėl didesnio slėgio ir kitokių balistinių savybių.

    Kas toliau?

    Artimiausias REACH komiteto posėdis — šį mėnesį. Jame tikimasi tolesnių diskusijų dėl pasiūlymo turinio, pereinamojo laikotarpio ir galimo balsavimo grafiko. FACE ir nacionalinės medžiotojų organizacijos, tarp jų ir LMŽD, atidžiai stebi procesą ir ruošiasi reaguoti į bet kokius Komisijos pasiūlymus.

    Lietuvos medžiotojams verta sekti šią temą — nepriklausomai nuo to, kaip baigsis balsavimas, bet kokios naujos ES taisyklės ateityje bus įtrauktos ir į Lietuvos medžioklės teisinį reglamentavimą.

  • Švinas amunicijoje: naujausia informacija iš ES – kas laukia medžiotojų?

    Švinas amunicijoje: naujausia informacija iš ES – kas laukia medžiotojų?

    Europos Sąjungoje toliau intensyviai diskutuojama dėl švino naudojimo amunicijoje ribojimo. Šį klausimą nagrinėja REACH komitetas, kurį sudaro valstybių narių atstovai, o posėdžiams pirmininkauja Europos Komisija. Naujausias posėdis įvyko 2025 m. spalio 22-23 d., kur pateiktas atnaujintas Komisijos teisinis pasiūlymas.

    Atskiriami du reglamentavimo keliai

    Oficialiame posėdžio santraukos dokumente nurodoma, kad Komisija pasiūlė naują, atskirtą požiūrį:

    • vienas reglamentas būtų skirtas švino ribojimui amunicijoje,
    • kitas – švino ribojimui žvejybos įrankiuose.

    Pastarasis, t. y. žvejybos įrankių reguliavimas, sulaukė plataus palaikymo, tačiau amunicijos klausimas vėl išryškino didelius valstybių narių nesutarimus.

    Kodėl valstybės nesutaria dėl amunicijos?

    Diskusijose daugiausia ginčų sukėlė du aspektai:

    • Perėjimo laikotarpiai – nemaža dalis šalių abejoja, ar siūlomi terminai yra realistiški, atsižvelgiant į gamybos, tiekimo ir rinkos pasiruošimo galimybes.
    • Europos gynybos sektoriaus poreikiai – akcentuojama, kad pernelyg griežti ribojimai gali turėti tiesioginį poveikį Europos karinėms pajėgoms ir jų šaudmenų tiekimo grandinei.

    Visa tai rodo, kad šio klausimo sprendimas – sudėtingas. Jis turi suderinti aplinkosaugos ir žmonių sveikatos tikslus su realiais socialiniais, ekonominiais ir praktinio įgyvendinimo aspektais visoje Europoje.

    Kas toliau?

    Derybos bus tęsiamos gruodžio mėnesį, kai REACH komitetas vėl grįš prie švino amunicijos ribojimo klausimo. FACE, atstovaujanti Europos medžiotojų bendruomenei, toliau atidžiai seka procesą, nes tai – vienas reikšmingiausių šiandieninių teisinio reguliavimo klausimų, galinčių paveikti 7 milijonus Europos medžiotojų.

    Didėjantis Europos Parlamento dėmesys

    Šia tema vis labiau domisi ir Europos Parlamento nariai. Nesenas renginys, kurį surengė europarlamentaras Riho Terras, pritraukė didelį susidomėjusių dalyvių būrį. Jame pristatytos įžvalgos, kaip į švino amunicijos ribojimus žvelgia Europos Komisija ir suinteresuotosios pusės.

  • Švino šaudmenų ribojimas Europoje: pasekmės ir padariniai

    Švino šaudmenų ribojimas Europoje: pasekmės ir padariniai

    Europos Parlamente įvyko diskusija tema „Švino ribojimas šaudmenyse Europoje: pasekmės ir padariniai”, kurią surengė Europos Parlamento narys Riho Terras (EPP, Estija). Renginys subūrė pagrindinius suinteresuotuosius – nuo aplinkosaugos institucijų ir mokslininkų iki šaudmenų gamintojų bei šaudymo sporto atstovų. Aptarta Europos Komisijos siūloma direktyva, kuria siekiama apriboti švino naudojimą medžioklėje ir šaudymo sporte.

    Diskusija, vykusi lapkričio 18 dieną, daugiausia koncentravosi į galimas pasekmes medžioklei, sportiniam šaudymui, pramonei, taip pat į poveikį aplinkai ir visuomenės sveikata
    Politinis akcentas: būtinas balansas

    Renginį vedęs Riho Terras, Europos Parlamento tarpgrupės „Biologinė įvairovė, medžioklė, kaimo vietovės” viceprezidentas, pabrėžė, jog reikia balansuoto požiūrio. Jo teigimu, svarbu atsižvelgti ne tik į aplinkosauginius tikslus, bet ir į realias pasekmes medžiotojams, sportinio šaudymo bendruomenei, Europos šaudmenų pramonei bei net gynybos sektoriui.

    Europos Komisijos pozicija: ribojimai su išimtimis
    Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato (DG ENV) atstovė Valentina Bertato pristatė švino ribojimo šaudmenyse pasiūlymą, parengtą remiantis Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) išvada.

    Pasak jos:
    • ribojimo tikslas – sumažinti švino emisijas į aplinką,
    • kartu paliekamos tam tikros išimtys ir pereinamieji laikotarpiai, kad poveikis medžioklei ir sportiniam šaudymui būtų kuo mažesnis,
    • gynybos pasirengimas nebus paveiktas, nes kulkų naudojimas šaudyklose yra visiškai išbrauktas iš ribojimo taikymo srities.

    Mokslininkų pozicija: švino žala – įrodyta
    Dr. Ruth Cromie, Paukščių ir šlapžemių tyrimų fondo (WWT) mokslinė bendradarbė, pabrėžė mokslinių tyrimų išvadas apie švino šaudmenų žalą:
    • laukinei gyvūnijai,
    • aplinkai,
    • žmonių sveikatai.

    Jos žodžiais:
    „Šis ribojimas – ne tik apie akivaizdžią žalą, kurią sukelia švininiai šaudmenys. Tai ir apie medžioklės tvarumą bei šaudymo įvaizdžio išsaugojimą šiuolaikinėje visuomenėje. Kitos šalys jau pereina prie netoksiškų alternatyvų, todėl tikiuosi, kad ES pasinaudos proga, o ne liks atsilikusi.”

    Pramonės įspėjimai: civilinis ir karinis sektoriai – glaudžiai susiję
    Europos sportinių šaudmenų gamintojų asociacijos (AFEMS) prezidentas Thierry Jacobs pateikė šaudmenų pramonės poziciją.

    Jis akcentavo, kad:
    • civilinė ir karinė šaudmenų gamyba yra tarpusavyje priklausomos,
    • abi naudoja tą pačią technologiją, įrangą ir žaliavas,
    • dauguma karinių gamintojų dirba ir civiliniame sektoriuje, dalindamiesi infrastruktūra.

    Todėl, anot jo:
    „Bet koks ribojimas civiliniam sektoriui neišvengiamai paliečia ir karinį, net jei numatytos išimtys. Esame pasirengę dialogui, tačiau mūsų žvilgsnis į situaciją kol kas buvo per mažai išgirstas.”

    Sportinio šaudymo bendruomenė: būtina palikti realias sąlygas sportui
    Tarptautinės šaudymo sporto federacijos (ISSF) prezidentas Luciano Rossi pabrėžė, kad nuostatos turi būti įgyvendinamos praktiškai. Jo teigimu:

    „Europos sportinio šaudymo bendruomenė stipriai įsipareigojusi tvarumui ir atsakingam elgesiui. Tačiau būsimi reglamentai turi išlikti racionalūs, sąžiningi ir paremti įrodymais, kitaip tai gali pakenkti ne tik aukšto lygio varžyboms, bet ir tūkstančiams klubų visoje Europoje.”

    Diskusijos: poveikis visoms grandims
    Diskusijų metu buvo užduota daug klausimų apie:
    • poveikį šaudmenų pramonei,
    • galimas pasekmes gynybai,
    • situaciją medžioklėje ir prekyboje,
    • bei poreikį pagreitinti teisėkūros procesą, nes delsimas kelia neapibrėžtumo.

    FACE pozicija
    Kol REACH komitetas tęsia svarstymus dėl švino ribojimo šaudmenyse, FACE (Europos medžiotojų asociacijų federacija) lieka aktyviai įsitraukusi į dialogą su ES institucijomis, suinteresuotais sektoriais ir nacionalinėmis organizacijomis.

  • Lietuva kartu su Čekija ir Slovakija kelia švino apribojimo amunicijoje klausimą Aplinkos taryboje

    Lietuva kartu su Čekija ir Slovakija kelia švino apribojimo amunicijoje klausimą Aplinkos taryboje

    Lietuva, Čekija ir Slovakija ragina Europos Komisiją (EK) atsiimti dabartinį pasiūlymą riboti švino naudojimą amunicijoje bei žvejybos reikmenyse, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, išorės grėsmes ir galimas rimtas ir nenumatytas pasekmes tiek valstybių narių, tiek visos ES saugumui ir pasirengimui gynybai. Toks siūlymas bus iškeltas  birželio 17 d. vyksiančioje Aplinkos taryboje. 

    Lietuva pripažįsta ir remia tikslą mažinti švino taršą ir jo neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Tačiau, atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį ir saugumo kontekstą, reiškia rimtą susirūpinimą tiek dėl šio pasiūlymo pateikimo laiko, tiek dėl jo turinio. 

    Tuo metu, kai Europos Sąjunga susiduria su padidėjusiomis išorės grėsmėmis ir kai Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą tęsiasi, siūlomas reglamentas gali turėti rimtų ir nenumatytų pasekmių tiek valstybių narių, tiek visos ES gynybai ir saugumui. Todėl Lietuva negali pritarti Reglamento projektui.  

    Lietuvos pozicija buvo parengta po išsamių diskusijų su gynybos, šaudyklų ir sportinio šaudymo, žvejybos bei medžioklės sektorių atstovais. Vėliau ji buvo pristatyta EK REACH komiteto posėdyje. Aplinkos ministas Povilas Poderskis balandžio mėnesį kreipėsi į 4 EK komisarus bei kitų valstybių aplinkos ministrus, ragindamas persvarstyti EK pasiūlymą bei jo taikymo sritį.  

    Ministras laiške akcentavo, kad siūlomi apribojimai kelia nepriimtiną riziką nacionaliniams ir visos ES gynybos pajėgumams, pramonės atsparumui ir visuomenės pasirengimui gynybai. Jis taip pat pažymėjo, jog šiuo atveju galimos neigiamos pasekmės gynybai nusveria aplinkosaugos tikslus.  

    Lietuvos pozicijoje pabrėžiama, kad pasiūlymas yra nepriimtinas dėl dabartinės geopolitinės situacijos, išorės grėsmių, galimo poveikio visuotinės krašto gynybos stiprinimui. Švino apribojimas amunicijoje neigiamai paveiktų gynybos mokymus, ypač šaudymo į bepiločius taikinius, kuriuos dabartinėje geopolitinių grėsmių aplinkoje siekiama stiprinti.   

    Nors Reglamento projekte numatyta išimtis švino naudojimo karinėms ir gynybos reikmėms, po išsamių diskusijų padaryta išvada, kad ribojimai turėtų poveikį šaudmenų gamintojams, dėl to būtų galimi šaudmenų gamybos sunkumai ar sutrikimai. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad naujų švino apribojimų įvedimas turėtų įtakos pramonei, galėtų pareikalauti technologinių pokyčių. Taigi, gali kilti ir sunkumų kaupti jų atsargas ir nacionalinėms karinėms pajėgoms. Toks draudimas taip pat apribotų pilietinio pasipriešinimo ir visuotinės gynybos galimybes.  

    Rengiant Lietuvos poziciją atsižvelgta ir į tai, jog EK siūlomi reikalavimai turėtų neigiamą poveikį lauko šaudykloms ir jų skaičiui. Nacionalinių šaudymo sporto šakų ir lauko šaudyklų atstovų teigimu, siūlomi reikalavimai lauko šaudykloms yra pertekliniai, jų įgyvendinimas gali turėti įtakos šaudymo sporto šakų ir infrastruktūros plėtrai ateityje, tačiau tai neturėtų reikšmingo poveikio bendram taršos švinu mažinimui. 

    EK reglamento projekte siūloma palaipsniui atsisakyti švininių šratų bei kulkų naudojimo medžioklėje ir sportiniame šaudyme, taip pat švininių žvejybos reikmenų (svarelių, masalų, kt.). EK duomenimis, kasmet į aplinką Europos Sąjungoje patenka apie 44 000 tonų švino, daugiausiai – dėl sportinio šaudymo (57 proc.), toliau – dėl medžioklės  (32 proc.), mažiausiai –  dėl žvejybos (11 proc.).  

    EK reglamento projektas pirmą kartą pristatytas EK REACH komiteto 2025 m. vasario 27 d. posėdyje ir toliau svarstomas šiame komitete. 

  • Aštrėja diskusijos dėl švino draudimo šaudmenyse ir žvejybos reikmenyse

    Aštrėja diskusijos dėl švino draudimo šaudmenyse ir žvejybos reikmenyse

    Europos Sąjungos (ES) valstybės narės išreiškė gilų susirūpinimą dėl Europos Komisijos pateikto siūlymo uždrausti arba reikšmingai apriboti švino naudojimą šaudmenyse ir žvejybos reikmenyse pagal REACH reglamentą, kuris numato chemikalų registracijos, vertinimo, autorizavimo ir apribojimo procedūras. Šį klausimą šiandienos ES ministrų tarybos darbotvarkėje iškėlė Čekijos ir Slovakijos atstovai, pabrėždami būtinybę peržiūrėti ar net atšaukti pasiūlymą dėl potencialių neigiamų pasekmių ekonomikai, aplinkosaugai ir gynybos sektoriui.

    Čekijos žemės ūkio ministras Marekas Výborný, pristatydamas šalies poziciją, pažymėjo, kad nors būtina mažinti švino taršą dėl neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, šio pasiūlymo įgyvendinimas galėtų turėti rimtų padarinių. Pirmiausia jis iškėlė grėsmę, kad toks draudimas susilpnintų Europos Sąjungos gynybinius pajėgumus bei bendrą saugumą, ypač atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, kurią paaštrino Rusijos karas prieš Ukrainą. Taip pat buvo pažymėta, jog šis pasiūlymas prieštarauja ES politikai, nukreiptai į gynybos pramonės stiprinimą.

    Papildomai buvo iškelta problema dėl šiuo metu prieinamų švino alternatyvų šaudmenyse, kurios pasižymi skirtingomis balistinėmis savybėmis ir gali būti mažiau veiksmingos valdant epidemijas, pavyzdžiui, Afrikinį kiaulių marą. Be to, buvo pabrėžtos galimos ekonominės pasekmės: šio draudimo įvedimas gali lemti žvejybos reikmenų, žuvies ir jos produktų kainų augimą bei sumažėjusį gyventojų domėjimąsi žvejyba kaip laisvalaikio veikla ar sportu.

    Čekijos išsakytus nuogąstavimus palaikė Slovakijos bei kitų valstybių, tokių kaip Graikijos, Ispanijos, Portugalijos, Estijos, Lietuvos, Austrijos, Latvijos, Italijos, Švedijos, Suomijos ir Vengrijos atstovai. Jie išreiškė susirūpinimą dėl ekonominių ir socialinių padarinių, reikalavo ilgesnio pereinamojo laikotarpio, taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog alternatyvios medžiagos šiuo metu ekonomiškai neprieinamos. Be to, buvo išsakytos abejonės dėl galimo trečiųjų šalių produktų antplūdžio, galinčio destabilizuoti ES vidaus rinką.

    Lietuvos pozicija šiuo klausimu aiški – šalis tvirtai palaiko Čekijos išreikštą susirūpinimą. Lietuva akcentavo, jog dabartinėje geopolitinėje aplinkoje prioritetu turėtų būti nacionalinio ir visos ES saugumo stiprinimas, todėl šiuo metu kategoriškai atmeta švino draudimo pasiūlymą. Lietuva pabrėžė, kad nors suvokia poreikį mažinti švino poveikį sveikatai ir aplinkai, dabar nėra tinkamas metas imtis tokių radikalių sprendimų, kurie galėtų pakenkti ES gynybos pajėgumams.

    Europos Komisijos atstovė, reaguodama į valstybių narių išreikštas abejones, pabrėžė, kad pasiūlymas paremtas išsamiais moksliniais tyrimais, kuriuos atliko Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA). Komisija taip pat užtikrino, jog pasiūlyme yra numatytos išimtys kariniam ir saugumo sektoriui, siekiant išlaikyti gynybinių pajėgumų tęstinumą. Taip pat buvo akcentuotas reglamento lankstumas, leidžiantis valstybėms narėms nustatyti ilgesnius pereinamuosius laikotarpius ir taikyti išimtis civilinių šaudyklų veiklai.

    Vis dėlto dauguma ES valstybių narių vertina šį pasiūlymą kaip pernelyg radikalų ir nepakankamai subalansuotą, galintį kelti grėsmę nacionaliniam saugumui bei ekonominiam stabilumui. Todėl jos ragina Europos Komisiją atlikti išsamesnę poveikio analizę ir apsvarstyti reikšmingas pataisas ar net visiškai atšaukti šį kontroversišką reglamento projektą.

  • Medžiotojai perspėja: švino šaudmenų draudimas gali būti naudingas tik Maskvai

    Medžiotojai perspėja: švino šaudmenų draudimas gali būti naudingas tik Maskvai

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija perspėja, kad šiuo metu Europos Parlamente gimusi iniciatyva uždrausti švino naudojimą šoviniuose gali turėti katastrofiškų padarinių visos Europos Sąjungos šauliams, sugriauti bet kokias pilietinio pasipriešinimo strategijas, karinio konflikto metu, apriboti visuomenės galimybes ginti savo šalį. Anot Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktoriaus Laimono Daukšos, tokios iniciatyvos prieštarauja ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų šalių interesams.

    „Šiuo ypatingu laikotarpiu, tokie teisiniai aktai aplamai neturėtų išvysti dienos šviesos, tad jų atsiradimo aplinkybes aplamai turėtų būti vertinamos atitinkamų institucijų kaip ir juos inicijavusių įvairių, taip vadinamų žaliųjų organizacijų“, – sako jis.

    Anot jo, apie 30 000 medžiotojų ir žvejų vienijanti LMŽD jau kreipėsi su nerimo laišku į aukščiausius šalies vadovus, Krašto apsaugos ministeriją, o taip pat partijų lyderius ir Europos Parlamento narius, kad Lietuvoje ginklą turinčių asmenų galimybė ir teisė ginti savo valstybę nebūtų apribota.

    „Švino šovinių draudimas visoje Europoje yra naudingas tik vienai šaliai, jei ją tokia galima laikyti ir jos pavadinimą visi žino. Su tuo taikstytis negalima ir padarysime viską, kad toks nelogiškas ribojimas suklaidinus Briuselį, prisidengiant gražiomis meilės gamtai iniciatyvomis, nebūtų įtvirtintas “, – sako draugijos direktorius.

    Švino naudojimo draudimas šoviniuose palies ne tik visus ginklą turinčius, bet ir net žvejus, kurie naudoja švininius svarelius, svorio balansui, taip pat olimpinio šaudymo sporto šaką, visas varžybas, o vien Lietuva kasmet patirtų apie 5 mln. EUR nuostolių.

    „Labai įdomu būtų pamatyti tokios iniciatyvos autorius ją teikiant Ukrainai ar bet kuriai kitai šaliai, šiuo metu savo laisvę ginančią visuotinio pasipriešinimo būdu. Maža to, juk akivaizdu, kad toks draudimas būtų dar ir pelningas tik keliems šaudmenų gamintojams, kurie gal ir galėtų būti monopolistais, jei jų gaminamos kulkos, ne iš švino, bet turėtų minimalius balistinius duomenis, kuriuos pasiekia švino kulkos“, – sako jis.

    Europos Parlamentui tiekiamame draudime švino šoviniams juos siūloma keisti į varines kulkas, tačiau minėtų kulkų balistiniai duomenys yra dešimtis kartų prastesni, o gamintojai jų net nepateikia didesniems atstumams nei trijų šimtų metrų. Tuo tarpu visi graižtviniai ar snaiperiniai šaunamieji ginklai laisvai gali būti naudojami ir daugiau nei 1000 metrų atstumuose.

    „Akivaizdus, pigus ir tikrai nedraugiškų Europai asmenų lobistinis projektas, pridengtas meile gamtai. Daugiau nėra ką ir bepasakyti apie tai“, – sako LMŽD direktorius.

    Jis taip pat priminė, kad švino draudimas jau buvo įteisintas vieną kartą, medžiojant šratais, tačiau vietoj naudos, dėl to atsirado tik šimtus kartų didesnė žala gamtai, nes švininių šratų alternatyvos tik dar labiau žaloja ir sužeidžia paukščius.

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos atviras laiškasParsisiųsti
  • Švino šaudmenų draudimas: reguliaciniai iššūkiai ir neigiamos pasekmės

    Švino šaudmenų draudimas: reguliaciniai iššūkiai ir neigiamos pasekmės

    Europos Sąjunga (ES) šiuo metu svarsto švino naudojimo amunicijoje uždraudimo galimybę, kuri gali turėti reikšmingų pasekmių ne tik medžioklės ir sportinio šaudymo sektoriams, bet ir platesniam ekonominiam bei geopolitiniam kontekstui. Šis reguliavimas apimtų ES valstybes, Europos ekonominės erdvės (EEE) šalis ir Šiaurės Airiją. Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) 2023 m. kovo mėnesį pateikė savo galutinę rekomendaciją Europos Komisijai (EK), dokumentas perduotas komiteto svarstymui 2025 m. vasario 20 d.

    Reguliacinis kontekstas ir draudimo modelis

    Pagal ECHA siūlymą, numatomas beveik visiškas švino šovinių ir kulkų draudimas tiek medžioklėje, tiek sportiniame šaudyme, su labai ribotomis išimtimis tam tikroms šaudykloms. Šis reguliavimas kelia svarbius klausimus, susijusius su rizikos valdymo strategijomis, reguliavimo pagrįstumu ir sektoriaus prisitaikymo galimybėmis.

    Toks draudimas galėtų sukelti didelių iššūkių ne tik atskiriems sektoriams, bet ir visai šaudmenų tiekimo grandinei, ginklų gamybos bei prekybos rinkoms, taip pat su gynyba ir saugumu susijusioms struktūroms.

    Poveikis gynybos pramonei ir geopolitinis kontekstas

    Nors švino draudimas oficialiai neturėtų būti taikomas karinei amunicijai, praktikoje jis gali sukelti didelius gamybos ir tiekimo trikdžius. Karui Ukrainoje išaugus mažo kalibro amunicijos paklausai, gamybos pajėgumai buvo padidinti, tačiau numatomas reguliavimas gali kelti papildomų sunkumų Europos šalyse. Kadangi civilinė ir karinė amunicija gaminama tose pačiose gamybos linijose, perėjimas prie bešvinės amunicijos gali apsunkinti karinės produkcijos gamybą.

    Todėl Europos amunicijos pramonė siūlo bent 10 metų pereinamąjį laikotarpį, leidžiantį įgyvendinti būtinus technologinius ir struktūrinius pokyčius, suderintus su ES gynybos pirkimų ir NATO standartais.

    Žaliavų tiekimo apribojimai ir ekonominiai kaštai

    Vienas esminių švino draudimo iššūkių yra alternatyvių žaliavų prieinamumas ir tiekimo grandinių stabilumas. Šiuo metu didžioji dalis plieno, naudojamo bešvinėje amunicijoje, importuojama iš Kinijos ir kitų ne ES šalių. Tai gali prieštarauti ES strategijai mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekėjų.

    Be to, pagrindinės švino alternatyvos, tokios kaip bismutas ir volframas, yra įtrauktos į ES kritinių žaliavų sąrašą, todėl jų naudojimas gali sukelti tiekimo grandinės disbalansą ir išaugusias sąnaudas. Tokios tendencijos gali daryti reikšmingą poveikį visai ginklų ir amunicijos pramonei.

    Sportinio šaudymo perspektyvos ir techniniai iššūkiai

    Sportinio šaudymo bendruomenė išreiškė susirūpinimą dėl ECHA siūlomų apribojimų, pabrėždama, kad švino amunicijos pakeitimas plienine gali sukelti tiek balistinių, tiek sveikatos problemų. Didesnė atatranka, stipresnės vibracijos ir padidėjęs garso lygis gali neigiamai paveikti sportininkus, ypač jaunimą ir moteris.

    Kai kurios sportinio šaudymo disciplinos, tokios kaip Olimpinis Trap šaudymas, tranšėjos ar sportingo šaudymas, gali tapti nepraktiškį, nes plieniniai šoviniai negali užtikrinti reikiamų balistinių savybių. Tai galėtų lemti šių sporto šakų nykimą Europoje ir konkurencinės pusiausvyros praradimą tarptautinėse varžybose.

    Ekonominiai ir socialiniai padariniai

    Draudimo poveikis ginklų rinkai taip pat gali būti reikšmingas. Daugelis medžioklinių šautuvų yra sukurti naudoti švininę amuniciją, todėl jų pritaikymas bešvinei alternatyvai gali būti sudėtingas arba net neįmanomas. Tai reikštų, kad didelė dalis šautuvų savininkų susidurtų su finansiniais sunkumais, nes reikėtų investuoti į naują įrangą.

    Remiantis naujausiais tyrimais, net 25 % medžiotojų gali visiškai atsisakyti medžioklės, jei būtų priimtas švino amunicijos draudimas, o dar 30 % sumažintų savo aktyvumą. Tai turėtų tiesioginių pasekmių laukinių žvėrių populiacijos valdyme ir ekonomikai.

    Atsižvelgiant į siūlomo švino amunicijos draudimo platų poveikį, būtina išsamiau įvertinti jo praktinį įgyvendinamumą ir alternatyvias priemones, kurios leistų pasiekti aplinkosauginius tikslus, išvengiant neigiamų pasekmių sportiniam, medžioklės ir gynybos sektoriams. Teisėkūros procese turėtų būti užtikrinta, kad priimami sprendimai būtų grindžiami ne tik aplinkos apsaugos, bet ir socialinės bei ekonominės tvarumo perspektyvomis.