Kitaip nepavadinsi. Prieš dešimtmetį puikioje Vyganto Vaišnoro pirmiausiai medžioklei skirtoje valdoje, pavadintoje „Stalų trikampis“, pastatyta Šv. Huberto koplytėlė, kurią pašventino vienuolis, dabartinis Kretingos parapijos klebonas kun. Astijus Kungys. Renginyje dalyvavo visas būrys šalyje žinomų medžiotojų, kviesti svečiai.
Ir štai koplytėlės įrengimo dešimtmečio proga V. Vaišnoras pakvietė gerokai per 100 medžiotojų ir jų draugų bei artimųjų iš visos Lietuvos. Šeimininko kviesti, rugpjūčio 14-osios pavakarę didžiausias būrys medžiotojų ir tam hobiui pritariančiųjų suvažiavo į „Stalų trikampį“.
Tikriausiai daugeliui iškils klausimas, kodėl ta vieta pavadinta „Stalų trikampiu“? Vos už poros kilometrų nuo tos vietos, kurioje yra V. Vaišnoro valda ir pastatyta koplyčia Šv. Hubertui, į vieną tašką susieina Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos sienos. Pabaigoje renginio grupelė susirinkusiųjų nuvyko į tą vietą.
O renginys prasidėjo sveikinimo maršu, grojant Vilniaus pučiamųjų instrumentų ansamblio „Tauro ragai“ vyrams. Beje, dauguma iš jų yra medžiotojai.
„Prieš dešimtmetį daugelis mūsų buvome kartu „Stalų trikampyje“, dalinomės medžioklės meno paslaptimis, meldėmės Šv. Huberto, visų medžiotojų globėjo, garbei už galimybę patirti miškuose Viešpaties Dievo kūrinijos didingumą ir įprasminome savo dėkingumą Šventojo Huberto koplytėlės įšventinimo ceremonijoje“, – tokiais žodžiais, surašytais kvietime atvykti į „Stalų trikampį“, pradėjo jo įkūrėjas V. Vaišnoras.
Priešais koplytėlę ir susirinkusiuosius išsirikiavo „Tauro rago“ ansamblio dalyviai, prie mikrofono – V. Vaišnoras, Šv. Huberto bendrijos magistras, „Oksalio“ medžioklės reikmenų parduotuvių savininkas Gytis Misiukevičius ir iš Kauno atvykęs mažasis brolis, vienuolis Antanas Grabnickas, kuris pašventino koplyčią ir prie jos susibūrusiuosius.
„Sveikinu visus, atvykusius į „Stalų trikampį“, – tokiais žodžiais renginį pradėjo jo sumanytojas V. Vaišnoras. Nuaidėjo Vilniaus pučiamųjų instrumentų ansamblio „Tauro ragai“ Šv. Huberto maršas.
V. Vaišnoras paprašė medžiotojų Broniaus Paužos ir Kęstučio Gylio pakelti „Stalų trikampio“ vėliavą.
Prie mikrofono pakviestas Šv. Huberto bendrijos magistras G. Misiukevičius: „Malonu, kad susirinko tiek prijaučiančiųjų medžioklei, esančių ir gal būsimųjų medžiotojų. Šiandien itin svarbus momentas, kad po dešimties metų šito altoriaus iškėlimo proga mes esame kaip niekada vieningi. Į renginį atvyko VISŲ Lietuvos medžiotojų draugijų atstovai. Už tai visiems susirinkusiems ploju. Pagaliau susivienijome ir galime drauge būti kartu, švęsti šventę. Ačiū Vygantui, kuris mus sukvietė prie neeilinio objekto – klausytis maldos, susikaupti, galvoti apie save, kaip medžiotojus, gamtos saugotojus, puoselėtojus, galvoti, kas bus po mūsų, nes tai yra labai svarbu.
Esmė – ne mes šiandien, ne mes vakar, o kas bus rytoj. Jeigu mes, medžiotojai, apie tai negalvojame, tada mūsų kaip ir nebėra, neturime prasmės egzistuoti. Ir ypač svarbu, jeigu mes sugebame po savęs palikti kažką, ką prisimins mūsų vaikai, anūkai, mūsų pasekėjai, įvairūs žmonės ir sakys, kaip gera, kad buvo tokie žmonės, kurie kūrė, kurie statė tokias koplyčias, kurie rinkosi, kartu šventė, nežiūrėdami į savo politinius įsitikinimus, bet yra medžiotojai. Tai labai svarbu.
Aš, kaip Šv. Huberto bendrijos magistras, itin džiaugiuosi V. Vaišnoro sumanymu pastatyti tokią koplyčią ir kai prie jos susirenka kilnūs medžiotojai. Šv. Hubertas mus suvienijo ir ves toliau į ateitį, rodys kelią, kaip mes turime eiti, kaip elgtis toliau. Linkiu visiems gero vakaro“.
Paskui jis pratęsė savo pasisakymą, paaiškindamas, kodėl būtent broliai pranciškonai, kodėl jie yra čia ir garbina Šv. Hubertą. „Kai 1997 metais prasidėjo pirmosios užuominos apie Hubertines, būtent pranciškonai pasakė: taip, mes esame su jumis, su medžiotojais. Broliai pranciškonai yra mūsų dvasiniai rėmėjai, mūsų atspara, mūsų ramstis prieš tuos, kurie klaidingai mano apie medžioklę“, –patikino G. Misiukevičius.
Prie mikrofono pakviestas mažasis brolis pranciškonas, vienuolis A. Grabnickas: „Garbė Jėzui Kristui. Brangieji, aš atvykau čia, nors nesu medžiotojas. Dievo įsakymą mylėti vienas kitą mes girdėjome daug kartų. Tačiau neretai žmonės nesiklauso vienas kito. Reikia išmokti girdėti vienas kitą. Girdėti Dievą, kalbant apie jo kūriniją. Šv. Hubertas savo gyvenimu tai įrodo.
Paklausykite medžiotojų maldos: maloningasis Dieve, savo malone palaimink visus medžiotojus, visus, kurie šiuo metu klajoja miškuose ar laukuose, leisk laimingai sugrįžti į namus. Dėkojame Tau, kad laimini mus laimikiu. Leisk mums visada prisiminti, jog tai, Viešpatie, tavo dovana. Dėkojame Tau už medžioklės meno paslaptis, galimybę būti draugais, už nuostabią Tavo sukurtą kūriniją. Leisk mums visada prisiminti, Viešpatie Dieve, jog visa tai yra iš Tavęs. Tu esi visos kūrinijos pradžia ir pabaiga. Šventasis Hubertai, melskis už mus, amen“.
Mažasis brolis pranciškonas, vienuolis Antanas pašventino Šv. Huberto koplytėlę ir visus susirinkusiuosius. Šv. Huberto bendrijos magistras G. Misiukevičius paragino aukoti bažnyčiai.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sakė, jog tai turėtų būti vienijimo žodis visoms Lietuvoje esančioms medžiotojų draugijoms, pirmą kartą jų atstovams, susirinkusiems į vieną vietą, – sutarti dėl vieningos medžioklės sistemos, dėl medžioklės įstatymo, dėl vieningų renginių, gražių kultūrinių švenčių, etikos taisyklių. Visa tai tikrai galima ir mes, medžiotojai, laukiame. „Pirmiausiai būtina pasidžiaugti per pastaruosius metus atsirandančia medžiotojų vienybe. Visuomenėje daug atgarsių dėl medžioklės vertinimo ir neretai neigiamų. Medžiotojams reikia džiaugtis, kad bent Dievas su mumis. Bažnyčios palaikymas yra labai svarbus. Ta bendrystė „Stalų trikampyje“, kuri čia vyksta jau dešimtmetį, yra svarbus, didžiulis pavyzdys visiems Lietuvos medžiotojams. Šaunu, kad dabar kartu yra visų medžioklės organizacijų atstovai“, – kalbėjo jis.
Ministras „Stalų trikampiui“ padovanojo ir kartu su daugeliu susirinkusiųjų pasodino ginkmedį, itin atsparų net radiacijai, ir pažymėjo, jog jis turi vienyti visus šalies medžiotojus. Priminė, jog būtina saugoti gamtą.
Sveikinimo žodį tarė Raimondas Ribačiauskas medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas. Jis patikino, jog tokių klubų, kaip „Stalų trikampis“, Lietuvoje yra nedaug. Nedaug asmenų, kaip V. Vaišnoras, daro tokius medžioklei reikšmingus darbus, vienija Lietuvos medžioklės istoriją, kultūrą, tikėjimą.
Medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas V. Vaišnorui įteikė Šv. Huberto vardinį kryžių, kuriuo apdovanojami žmonės, ypatingai nusipelnę gamtai, aplinkosaugai.
Neeilinės medžioklės sodybos „Stalų trikampis“ savininkas V. Vaišnoras dėkojo visiems klubo nariams, kurie prisidėjo ją kuriant. Tai vieta, kurioje yra medžiotojų klubo „Kurkliai“ vienetas, medžioklės plotai, tačiau medžiotojai susirenka „Stalų trikampyje“. Jis išvardijo daugybę rajonų, miestų, iš kurių į šį renginį suvažiavo medžiotojai, atvyko net kaimynų latvių. Itin džiaugėsi, kad į šventę atvyko koplytėlę Šv. Hubertui sukūręs architektas, dizaineris Aurimas Kliučininkas ir jam 50-mečio proga įteikė Šv. Huberto statulėlę.
Taip pat apdovanojo ir ką tik savo gimtadienius atšventusius medžiotojus. Daugelis atvykėlių įteikė dovanas ir sodybos šeimininkui, patikindami, jog surengtas neeilinis medžioklės kultūros renginys.