Šioje laidoje „Medžiotojų pokalbiai“ kalbinome Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą. Aptarėme aktualiu medžioklės klausimus, elektorinį medžioklės lapą, elnių limitus, medžioklės taisykles. Jūs taip pat galite prisidėti prie mūsų kuriamo turinio „Patreon“ platformoje.
Žyma: Simonas Gentvilas
-
Aplinkos ministerija leidžia sau klaidinti politikus ir visuomenę
Svarstant naktinio matymo taikiklių įstatymo projektą Seime, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, 2023m. lapkričio 29d. vykusiame Kaimo reikalų komiteto pasėdyje patikino, kad prie esamo medžioklės reguliavimo galima naudoti naktinio matymo taikiklius, tiesiog niekas nesikreipė su tokiu prašymu.
Video Sekančią dieną 2023m. lapkričio 30d. kreipiausi į Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu man išduoti individualų leidimą naudoti naktinio matymo taikiklius medžiojant šernus, kad užtikrinti efektyvesnę populiacijos kontrolę ir prevenciją kovojant su Afrikiniu kiaulių maru.
2023m. gruodžio 17d. „Žinių radijas“ laidoje Prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius taip pat patikino, kad prie dabartinio medžioklės reguliavimo galima individualiai kreiptis dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo.
Tų pačių metų gruodžio 29d. gavau raštą iš Aplinkos apsaugos agentūros, kad leidimas naudoti naktinio matymo taikiklius negali būti išduotas, nes įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad leidimas naudoti laukinius gyvūnus negali būti išduodamas, jeigu ketinama medžioti ar laukinių gyvūnų paėmimą iš aplinkos vykdyti Medžioklės taisyklėse draudžiamais medžioti įrankiais, priemonėmis ir draudžiamais medžioklės būdais.
Dokumento kopija:
Kylą klausimas ar visuomenė gali pasitikėti Simono Gentvilo vadovaujama Aplinkos ministerija, kai šios ministerijos aukštas pareigas užimantys atstovai klaidina politikus ir visuomenę siekdami neleisti naudoti prietaisų kuriuos naudoja didžioji dalis Europos.
-
Aplinkos ministras sustabdė medžioklę Punios šile
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pavedė Valstybinių miškų urėdijai užtikrinti, kad nuo gegužės 1 d. profesionalios medžioklės plotuose Punios šile nebūtų planuojamos ir organizuojamos elninių žvėrių medžioklės, iki bus apsispręsta dėl Punios šilo rezervato statuso.
Aplinkos ministro patarėjo bioįvairovei ir gyvūnų gerovei Mariaus Čepulio teigimu, toks ribojimas padeda pasiruošti artėjančiam faktui, kad Punios šile žvėrių medžioklė anksčiau ar vėliau nebebus galima. „Tame miške tradiciškai organizuojamos garsios elnių medžioklės. Dabar jas sustabdome, o ateityje medžioklės ten iš viso nebevyks“, – sako Marius Čepulis.
Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė atkreipia dėmesį, kad Nemuno kilpų vieta visuomet pasižymėjo elninių žvėrių populiacijos gausa. Tuo metu kiškiai ten nesiveisia, o šernų negausu. „Medžioklės tradicijos Punios šile turi senas ir gilias tradicijas. Suprantame šiuolaikinės visuomenės lūkesčius: jeigu šioje vietoje norima matyti rezervatą, natūralu, kad profesionalios medžioklės veikla Punios šile neturi būti vykdoma“, – sako Valdas Kaubrė.
Šiuo metu Aplinkos ministerijoje keičiama Nemuno kilpų regioninio planavimo schema, pagal kurią bus išplėstas Punios šilo rezervatas. Planuojama Punios šilo gamtinį rezervatą ir Punios šilo botaninį zoologinį draustinį sujungti į vieną ir pakeisti jo statusą į lankomo gamtinio rezervato.
Punios šilo gamtinis rezervatas apima 457 hektarų teritoriją, o naujojo rezervato teritorija sudarytų per 2,7 tūkst. hektarų.
-
Įvyko VMVT organizuotas pasitarimas dėl AKM kontrolės plano
VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis susitikimo pradžioje pristatė pasitarimo eigą „Dėl afrikinio kiaulių maro plitimo šernų populiacijoje valdymo plano“. Pasitarimo metu akcentuota, kad priimtas sprendimas nesivadovauti kitų šalių patirtimi, o susikoncentruoti į mūsų šalies prioritetus, gamtinius išteklius, galimą institucinį ir medžiotojų asociacijų susivienijimą sukurti Nacionalinį Planą, kuris bus paremtas visų turima praktine patirtimi ir praktinėmis priemonėmis.
Plano tikslas – afrikinio kiaulių maro likvidavimas šernų populiacijoje todėl turi būti kuriamas vieningai, dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims: valstybinėms institucijoms, medžiotojams, gamtos apsaugos organizacijoms ir visuomenei. Pagrindinis akcentas – rasti praktines ir efektyviai veikiančias priemones, skirtas afrikinio kiaulių maro likvidavimui šernų populiacijoje.
Pasitarimo metu svarstyti pasiūlymai:
1. Korekcinio pobūdžio pastabos dėl Plane vartojamų prieveiksmių (aktyviai, uoliai, stropiai) ir terminų bei sąvokų naudojimo (stengtis, ekspertų, apmokytų, profesionalų ir kt.).
Plano rengimo ir veikimo kompetencija tarp VMVT ir Aplinkos ministerijos.
2. Nedrausti kitų medžiojamųjų žvėrių medžioklės, apriboti šernų medžiokles ir medžiokles su varovais.
3. Sumažinti numatytas AKM likvidavimo teritorijas nuo 200 km² iki 20 km² (maksimaliai 50 km²).
4. Šernų utilizavimo būdai, diskutuota, kad nereikėtų visų šernų utilizuoti užkasant, būtų racionaliau atlikti tyrimus ir nustatyti, kurie iš jų užsikrėtę, o jei yra sveiki, leisti juos vartoti maistui.
5. Šernų šėrimo draudimo atšaukimas/viliojimui skirto pašaro kiekio didinimas. Vieni teigia, kad šėrimas būtinas, kadangi kuo gausiau šeriami šernai, tuo lengviau šernus išlaikyti vienoje vietoje, jų judėjimo plotas sumažėja. Kitas pasiūlymas, palikti šėrimą, bet atsisakyti viliojimo tik tose vietose, kur siekiama sumedžioti šerną.
6. Leisti medžiotojams naudoti naktinio matymo taikiklius ir garso slopintuvus šernų medžioklėje.Lietuvos medžiotojų draugija pateikė pasiūlymą, kad Planas negali būti skirtas tik vienai grupei – medžiotojams. Prievolės plane išimtinai tik medžiotojams negali būti taikomos, kadangi šernų populiacijos aplinkoje dalyvauja ir kiti asmenys: valstybiniai organai, visuomenė, grybautojai, uogautojai ir kt. VMVT nuomone, Plano papildymas įtraukiant daugiau institucijų ir asmenų, kurie vykdytų plano nuostatas, įmanomas ir labai geras pasiūlymas.
Vytautas Kaminskas pritaria, kad 20 km² ribojimų ploto nustačius AKM virusą pakaktų. Taip pat Plane nustatytų specialiai apmokytų medžiotojų poreikio nemato, ir mano, kad tai turi vykdyti medžioklės ploto naudotojai.
Jonas Talmantas peržiūrėjo Plano projektą kartu su Lietuvos medžiotojų ir žvejų asociacijai priklausančiais 48 skyriais. Jų nuomone, dabartiniai AKM likvidavimo veiksmai nustačius AKM medžioklės plote veikia gerai, todėl keisti strategijos nemato reikalo, siūlo likti prie esamo plano jį papildant tam tikrais punktais. Mano, kad kiaulių laikytojai per kaimo plėtros programas buvo skatinti pagerinti biosaugą, o reikėtų skirti papildomą finansavimą medžioklės plotų biosaugos priemonėms. Pareiškė, kad jeigu visi kiaulių laikytojai laikytųsi biosaugos reikalavimų, AKM virusas neturėtų galimybių patekti į kiaulių laikymo vietas. Pateikė pavyzdį kad kitose šalyse leidžiama naudoti naktinio matymo prietaisus ir garso slopintuvus medžiojant, akcentuodamas, kad šie prietaisai padeda sumedžioti šernus, ypatingai suaugusias kiaules. Anot medžiotojų, sudėtinga sumedžioti suaugusias šernų pateles be papildomų priemonių ir todėl negalima pasiekti balanso 50/50 tarp sumedžiotų patinų ir patelių. Daugelis pirmamečių ir antramečių šernų patelių juda ne daugiau kaip 6-12 km. spinduliu, jeigu yra viliojimas ir šėrimas. Pastebima, kad vis daugiau sumedžiojamų šernų yra teigiami serologiškai. Pateiktas prašymas, kad VMVT neprieštarautų naktinio matymo prietaisų bei garso slopintuvų naudojimui medžioklės tikslams, siekiant vykdyti šernų populiacijos reguliavimą.
VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis pareiškė, kad medžiotojų bendruomenė turi apsispręsti, kaip jie nori gyventi. Ar su liga, ar be jos? Šiai dienai nedidelėse teritorijose nustatomas virusas ir būtent šiose teritorijose reikia griežtų AKM likvidavimo priemonių. Viskas priklauso nuo pasirengimo ir medžiotojų bendruomenės pritarimo sukurti ir vykdyti Planą, akcentuojantis į tas vietas, kur yra viruso aktyvi cirkuliacija ar papildyti šiuo metu taikomas priemones.
Ginklų pirklių asociacija pritaria dėl naktinio matymo priemonių bei garso slopintuvų naudojimo medžioklėje. Paminėjo, kad užkrėstos šalys legalizavo šias priemones, kurios padeda sumedžioti šernus tamsiuoju paros metu. Mano, kad VMVT turi palaikyti šios priemonės legalizavimą.
Deividas Staponkus iš portalo „Miske.lt“ sutinka su kolegų nuomone ir pasiūlymais. Pasiūlė nustačius teigiamą AKM šerną, vykdyti užkrėstos šernų bandos likvidaciją, juos išmedžiojant ir leisti medžiotojams naudoti naktinio matymo taikiklius ir garso slopintuvus. Pritaria, kad nereikėtų visų šernų utilizuoti užkasant, būtų racionaliau atlikti tyrimus ir nustatyti, kurie iš jų užsikrėtę, o jei yra sveiki, leisti juos vartoti maistui.
Lietuvos medžiotojų draugija suabejojo mokslininkų nuomone dėl šernų šėrimo įtakos AKM plitimui, kadangi ne visuomet gauna priėjimą prie publikuojamų straipsnių. Paprašė pasidalinti moksliniais tyrimais ir straipsniais dėl šernų šėrimo ir t.t. Akcentavo, kad vadovybės ir institucijų suinteresuotumas turi būti prioritetas siekiant likviduoti AKM iš šalies, jei tai iš ties yra prioritetinis klausimas Valstybei.Kęstutis Motiekaitis negalėjo dalyvauti pirmame susitikime, todėl negirdėjo Plano projektui iškeltų pastabų ir nutarimo, dėl Plano projekto atšaukimo. Pritarė, kad Planas reikalingas ir Aplinkos apsaugos departamentas dalyvaus tiek, kiek yra deleguota funkcijose. Pateikė pastabas Plano projektui.
Marius Masiulis padėkojo už pateiktas pastabas ir dalyvavimą. Pristatė, kad pirmo susitikimo metu buvo nutarta nekreipti dėmesio ir nesivadovauti senuoju Plano projektu, o bandyti ieškoti priemonių, kurios veiktų Lietuvoje ir padėtų ne gyventi su liga, o ją likviduoti.
Aplinkos Ministras padėkojo medžiotojams, kad problema kuri yra didelio mąsto yra sprendžiama, diskutuojama ir medžiotojai jaučia pareigą, dėl šios pandemijos sprendimo.
VMVT atstovas pakomentavo, kad vienos medžiotojų organizacijos išreiškė palaikymą, kad Planas turi gimti, tačiau konkrečių priemonių nebuvo pasiūlyta, kad Planą būtų galima įgyvendinti nedelsiant. Daugelis medžioklės asociacijų akcentavo vieną iš priemonių t. y. naktinių taikiklių ir garso slopintuvų legalizavimą. Tačiau šios priemonės legalizavimas neįvyks greitai, kadangi yra specialios procedūros.
Lietuvos medžiotojų draugija pritarė VMVT, kad Planas turi būti realus. Akcentavo, kad šiuo metu medžioklės vykti negali dėl šalyje taikomų karantino ribojimų. Šiandien daliai medžiotojų nėra galimybių vykdyti tiek vilkų tiek kitų medžiojamųjų gyvūnų apskaitą. Prašė aplinkos ministro, kad būtų judėjimo liberalizavimas medžiotojams vykdyti funkcijas.
Aplinkos ministras atsakė, kad yra gavę 4 medžiotojų asociacijų kreipimąsi, kurį pateikė vyriausybei, tačiau dabartinės taisyklės draudžia judėjimą tarp savivaldybių. Tikimasi greitu metu peržiūrėti karantino reikalavimus. Supranta situacija, kad šiuo metu, kai yra gausiai prisnigta sąlygos vykdyti gyvūnų apskaitą tinkamiausios. Tikisi greitu metu išspręsti judėjimo klausimą.
Deividas Staponkus pakomentavo, kad nėra reikalo skubėti, gyvename su liga 7 metai, geriau neskubant padaryti Planą, kuris būtų veiksmingas ilguoju laikotarpiu.
Sūduvos medžiotojų sąjunga iškėlė gaišenų tvarkymo klausimą. Pasiūlė, kad gaišenos būtu užkasamos ne miškuose, o surenkamos ir utilizuojamos, siekiant išvengti gruntinių vandenų užteršimo. Akcentavo, kad gaišenų užkasimas yra sudėtingas.
Jonas Talmantas pasiūlė Plane numatyti terminus, per kuriuos būtų įgyvendinti užsibrėžti tikslai.
Išsakytas Europos medžioklės su lanku federacijos viceprezidento Karolio Girulio pasiūlymas tart medžioklės priemonių naudoti lankus. Aiškiai išdėstyta ir pagrindė nuomonę bei siūlymą tai svarstyti, ypač kada susiduriama su medžioklės būtinumu urbanizuotose teritorijose.
Nutarta:
1. VMVT ir toliau vykdyti pasyvią ir aktyvią stebėseną. Imti mėginius iš visų nugaišusių arba auto įvykių numuštų šernų. Užkrėstoje teritorijoje imti visų sumedžiotų šernų mėginius. Tyrimai vykdomi valstybinėmis lėšomis.2. Patvirtinus AKM šernui, ji sunaikinti medžioklės ploto naudotojui, kurio teritorijoje rastas arba sumedžiotas šernas.
3. Pirminiam plano Projektui nepritariama ir bus kuriamas naujas Plano projektas arba bus koreguojamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. B1-265, papildant jį naujais punktais.4. Plano projekte parengti pagrindinius 5 metų strateginius tikslus.
5. Pateikti mokslinių tyrimų dėl AKM laukinėje faunoje informaciją medžiotojus vienijančioms asociacijoms.
-
Biosferos rezervatuose draudžiama medžioti vandens ir pelkių paukščius
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, pasirašė įsakymą Nr. D1-827, kuris uždraudžia biosferos rezervatuose medžioti vandens ir pelkių paukščius.
571. Valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose, gamtiniuose draustiniuose draudžiama įrengti medžioklės įrenginius medžiuose. Nurodytose saugomose teritorijose taip pat draudžiama įrengti gyvūnų šėryklas, viliojimo vietas ar kitaip jaukinti gyvūnus Europos Bendrijos svarbos pievų ir pelkių buveinėse ir arčiau kaip 100 m iki saugomų rūšių informacinėje sistemoje registruotų saugomų rūšių radaviečių.
Medžiojant saugomose teritorijose privaloma laikytis medžioklės apribojimų, susijusių su šiose teritorijose saugomų natūralių buveinių ir gyvūnų ar augalų rūšių apsauga.Keičiama į:
Medžiojant saugomose teritorijose privaloma laikytis medžioklės apribojimų, susijusių su šiose teritorijose saugomų natūralių buveinių ir gyvūnų ar augalų rūšių apsauga. Biosferos rezervatuose draudžiama medžioti vandens ir pelkių paukščius
-
Aplinkos ministras – Simonas Gentvilas
Simonas Gentvilas pradeda vadovauti Aplinkos ministerijai. 36 m. naujasis ministerijos vadovas yra patyręs politikas, per pastaruosius rinkimus į Seimą perrinktas antrai kadencijai.
Jis gerai susipažinęs su šalies aplinkos sektoriaus realijomis ir problemomis. Ne vienas ministerijos darbuotojas jį pažįsta kaip Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotoją, aktyvų parlamentarą, siekiantį iš esmės spręsti aplinkosaugos skaudulius.
Vilniuje gimęs Simonas Gentvilas mokėsi Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, o nuo 16 m. – Karlskronos m. gimnazijoje Švedijoje. Po sociologijos bakalauro studijų Oslo universitete baigė urbanistikos magistrantūrą Vienos universitete, o prieš ketverius metus – Rytų Europos šalių profesionalams skirtą Švedijos instituto Vadybos programą. Simonas Gentvilas moka 7 užsienio kalbas: anglų, vokiečių, rusų, ispanų, norvegų, danų ir švedų.
Darbinė naujojo aplinkos ministro veikla iki 2016 m., kai tapo Seimo nariu, daugiausia buvo susijusi su Klaipėda. Čia dirbo miesto mero patarėju, regiono savivaldybių asociacijos vykdomuoju direktoriumi, įkūrė Baltijos technologijų institutą, dėstė Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje.
Uostamiestyje prasidėjo ir Simono Gentvilo politinė karjera. Grįžęs į Lietuvą po studijų užsienyje, kur buvo Švedijos liberalų partijos (Folkpartiet) ir Norvegijoskonservatorių partijos (Høyre) nariu, įstojo į Liberalų sąjūdį. Po poros metų išrinktas Klaipėdos skyriaus pirmininku, o 2015 m. – šios partijos pirmininko pavaduotoju. Liberalų sąjūdžiui atstovavo ir išrinktas į Klaipėdos m. savivaldybės tarybą.
Aktyvią visuomeninę veiklą Simonas Gentvilas pradėjo dar studijų metais – tapo lietuvių bendruomenės Malmėje ir Norvegijos lietuvių jaunimo organizacijos steigėju. 2010 m. įkūrė humanistinės minties organizaciją „Lietuvos humanistai“. Be to, jis yra Klaipėdoje veikiančios pradedančiųjų verslininkų ir startuolių bendruomenės „Mazgas“, orientavimosi vaikų mokyklos, Klaipėdos senamiesčio bendruomenės steigėjas, Klaipėdos senamiesčio „Rotary“ klubo narys.
Simonas Gentvilas yra vedęs, augina du vaikus. Mėgsta keliones ir orientavimosi sportą.
-
Simonas Gentvilas gali tapti aplinkos Ministru
Šiandien Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė prezidentui Gitanui Nausėdai pateikė Ministrų kabineto sąrašą.
Liberalų sąjūdžio atstovas, parlamentaras Simonas Gentvilas siūlomas į Aplinkos ministro postą.
Primename, kad Simonas Gentvilas buvo vienas iš nedaugelio, kuris susirūpino švino šaudmenų naudojimu šlapžemėse ir ragino atsakingas institucijas suderinti poziciją su medžiotojus, ir sportininkus atstovaujančiomis organizacijomis.
Prieš šį kandidatą į aplinkos Ministro postą, žaliųjų asociacijos inicijavo peticiją „Prašome neatiduoti Aplinkos ministerijos Liberalų sąjūdžiui”. Po peticija pasirašė daugiau nei 5 tūkstančiai piliečių, tačiau šis skaičius gali neatsipndėti realybės, apie tai kalbėjome šiame video „Peticijos tik dar vienas manipuliacijos įrankis?„.
-
Sąjunga „Gamta” palaiko Simoną Gentvilą
Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta” pasisako prieš, save laikančio gamtosaugininku, A. Gaidamavičiaus vykdomą viešųjų ryšių akciją Simono Gentvilo atžvilgiu.
Mes palaikome Simoną Gentvilą dėl paprastų priežasčių, jis buvo vienas iš nedaugelio Seimo narių, kurie domėjosi ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, kovojo prieš jo priėmimą, jis gilinosi ir turėjo tvirtą nuomonę švino šaudmenų uždraudimo įgyvendinimo tvarkoje, pasisakė prieš miškų naudojimo politikos reorganizavimą.
Tai labai nepopuliarios temos visuomenėje ypač prieš pat rinkimus. Tai rodo, kad šis jaunas politikas turi stuburą ir jam rūpi aplinkosaugos klausimai daugiau, negu visai rėksnių grupei, kurie neturi jokios atsakomybės ir atsižvelgiant į visuomeninės organizacijos Labanoro klubas įsteigimo datą, peticijos turinį, yra aiškiai galimai užsakomojo pobūdžio.
Būkime tvirti, atrinkime galų gale pelus nuo grūdų…
-
Simonas Gentvilas kreipėsi dėl švino šaudmenų naudojimo šlapžemėse
Seimo narys Simonas Gentvilas kreipėsi į Aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką ir Aplinkos apsaugos agentūros direktorių Rimgauda Špoką, bei kitus atsakingus asmenis dėl švino šaudmenų naudojimo šlapžemėse.
Simono Gentvilo kreipimasis dėl Lietuvos pozicijos ketvirtadienio REACH komitete dėl švino ribojimų šlapžemėse:
Atkreipiu dėmesį, jog šį ketvirtadienį yra numatytas „REACH” komiteto posėdis, kuriame bus pateikta Lietuvos Respublikos pozicija dėl švino ribojimo medžioklėje (prisegama).
Ji yra kitokia nei viešai komentavo ministras. Suformuluota pozicija siūlo riboti visus šaudmenis, turinčius daugiau nei 1% švino savo sudėtyje, ribojimai galios šlapžemėse ir buferinėse 100 m. zonose. Pereinamasis laikotarpis sutrumpintas nuo 3 iki 2 metų. Išimtys netaikomos net sportiniam šaudymui šaudyklose, įsikūrusiose šlapžemėse.
Tokiai bekompromisinei šalies pozicijai prieštaravo visos Lietuvos medžioklę vienijančios asociacijos ir sportinio šaudymo atstovai.
Prašau ministro, atsižvelgti į daugybinius socialinių partnerių pasiūlymus, ieškoti tarpinės Lietuvos pozicijos. Nemaža dalis valstybių narių teikė kompromisinius pasiūlymus, tuo tarpu Lietuva komiteto derinimuose iš esmės visada pritardavo maksimaliam ribojimui. Pritarimas šiandien Aplinkos apsaugos agentūros suformuluotai, maksimaliai Europos Komisijos siūlomai pozicijai, yra pernelyg radikalus.
Papildomai atkreipiu dėmesį, jog šiandieninė Lietuvos pozicija nėra aptarta su socialiniais partneriais. Neformalų aptarimą su Aplinkos apsaugos agentūra ir soc. partneriais mano iniciatyva vykdėme liepos 27 d. Tuomet buvo pažadėta, jog teikiant pakartotinę šalies poziciją, bus konsultuojamasi. Deja, Aplinkos apsaugos agentūra savo nuomonę visuomeninėms organizacijoms išplatino penktadienio (rugpjūčio 28 d.) vakare be reikalingų konsultacijų. Tai yra dar vienas reikšmingas argumentas persvarstyti dabartinę šalies poziciją. -
Turime rasti subalansuotą sprendimą dėl šaudmenų su švinu draudimo šlapžemėse
Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas ragina LR Vyriausybę pradėti konsultacijas su ornitologais, mokslininkais, medžiotojais, šauliais ir sportininkais dėl itin plataus ES draudimo švino šaudmenyse šlapžemėse.
„Prieš 40 metų pasaulis suprato švino kenksmingą poveikį mūsų sveikatai. Švinas pradėtas riboti keramikoje, maisto produktuose, naftos produktuose, popieriuje, geriamajame vandenyje, kosmetikoje ir kitur. Šiandien atėjo eilė švino draudimams šaudmenyse“, – teigia Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas.
ES REACH reglamento pakeitimai netrukus reikšmingai ribos ir Lietuvos 142 sportines šaudyklas, 35 000 medžiotojų, nes Lietuva yra drėgna ir šlapžemės su buferinėmis zonomis apima net 30-40 procentų šalies. Dėl kulkų su didesne nei 1 procentas švino koncentracija draudimo, net 90 procentų medžiotojų ginklų taps nenaudotini, o prie šlapžemių esančiose šaudyklose iš esmės gali būti uždrausta veikla, nes tam nėra alternatyvų.
Skaičiuojama, jog kasmet į Europos gamtą patenka per 150 000 000 kilogramų švino medžioklės ir žvejybos metu. Dėl šių priežasčių Europos Sąjungos Cheminių medžiagų registravimo (REACH) reglamente yra numatoma griežtinti švino kiekio reguliavimą šlapžemėse. Rugsėjį Lietuva turės būti pasiruošusi išreikšti savo nuomonę Europos Sąjungai.
„Šis klausimas itin subtilus, nes šiuo metu švino kiekis šlapžemėse itin mažas, o numatomi ES draudimai labai griežti. Ligšiolinė Lietuvos pozicija ES REACH reglamento komitete sveikino itin radikalius draudimus. Manau, turime ieškoti subalansuotesnės pozicijos. Pagrindinė Lietuvos problema yra nesurenkamos ir neteisingai utilizuojamos švino baterijos ir akumuliatoriai. Jie yra artimoje žmogaus aplinkoje. Tuo tarpu švinas šaudmenyse yra tikrai mažiau grėsmės mūsų sveikatai keliantis teršalas dėl mažų apimčių. Ateina laikas Lietuvai formuluoti savo poziciją šiuo klausimu, kurią pasiekti tikrai nebus lengva. Todėl raginu LR Vyriausybę inicijuoti diskusijas su medžiotojais, ornitologais, sportininkais ir kitais suinteresuotais asmenimis, kad būtų rastas tinkamiausias sprendimas atitinkantis sveikatos ir prisitaikymo balansą“, – sako parlamentaras S. Gentvilas.