Miske.lt

Žyma: Šernų medžioklė

  • Žemaitijoje – nauji afrikinio kiaulių maro atvejai šernams

    Žemaitijoje – nauji afrikinio kiaulių maro atvejai šernams

    Iš Lietuvos afrikinio kiaulių maro virusas (AKM) dar nesitraukia. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad AKM užsikrėtusių šernų nustatoma nuolat. Per šiuos metus AKM patvirtintas 120 šalies vietų, o naujausias atvejis praėjusią savaitę užfiksuotas Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos apylinkėse aštuonioms rastoms šernų gaišenoms. 

    Naujausi atvejai nutolę 22 km atstumu nuo ankstesnio AKM atvejo Plungės rajone, kur virusas buvo patvirtintas 5 šernų gaišenoms. AKM 4 šernų gaišenoms buvo aptiktas ir maždaug tokiu pat atstumu esančioje Latvijos teritorijoje. Nustačius teigiamus AKM atvejus, šernų gaišenos visuomet saugiai sunaikinamos, vykdoma intensyvi gaišenų paieška, nuolatinė informacinė sklaida kiaulininkystės ūkiams dėl biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo. 

    Pasak veterinarijos specialistų, šių metų pradžioje virusas buvo nustatytas tik Plungėje ir Ignalinoje, tačiau metų eigoje AKM virusas vėl nustatytas 11-oje šalies rajonų, kuriuose kurį laiko nebuvo nustatomas: Telšių, Šiaulių, Kaišiadorių, Trakų, Šalčininkų, Vilniaus, Švenčionių, Ignalinos, Zarasų, Kretingos bei Plungės savivaldybėse.

    Gyventojams, radusiems šernų gaišenų, primenama jų neliesti, o apie tai pranešti VMVT teritoriniams padaliniams arba bendruoju nemokamu VMVT telefonu 8 800 40 403. Pranešus apie rastą šerno gaišeną yra mokama 30 eurų kompensacija. 

    Apie naujus AKM atvejus laukinėje faunoje praneša ir Europos valstybės. Latvijoje šiemet AKM patvirtintas 218 vietų, Estijoje – 47-iose. Lenkijoje per 2021 m. AKM patvirtintas daugiau kaip 2,2 tūkst. vietų, Vokietijoje – 1,7 tūkst., Slovakijoje – 1,4 tūkst., Vengrijoje – 2,5 tūkst., Rumunijoje – 800, Bulgarijoje – 200, Serbijoje – per 70 vietų. Pavienių viruso atvejų laukinėje faunoje patvirtinta ir Italijoje (5) bei Ukrainoje (2).

    Liga neaplenkia ir kiaulių laikymo vietų Europoje: Latvijoje šiemet patvirtinti 2 židiniai, Estijoje – vienas, Lenkijoje – 110, Bulgarijoje – 5, Vokietijoje – 3, Ukrainoje – 9, Serbijoje – 33, Rumunijoje – per 1,3 tūkst.

    Nors Lietuvoje AKM kiaulių laikymo vietose 2021 m. nenustatytas, VMVT primena laikytis visų biosaugos reikalavimų, padedančių apsisaugoti nuo pavojingos užkrečiamos ligos. Labai svarbu užtikrinti, kad kiaulių laikymo vietoje nesilankytų pašaliniai asmenys, kartu su kiaulėmis nebūtų laikomi iš laukų, ganyklų parginti gyvuliai, šerti kiaules tik termiškai apdorotais pašarais.

  • Tauragės rajono savivaldybė prašo Medžiotojų pagalbos

    Tauragės rajono savivaldybė prašo Medžiotojų pagalbos

    Kaip informuoja portalas „Tauragės Kurjeris“,  Tauragės rajono savivaldybė išplatino pranešimą, kad šį savaitgalį į Oko mišką patekti bus draudžiama. Šernams įsismaginus naktimis knaisiotis net pačiame Tauragės miesto centre, bus vykdoma varyminė jų medžioklė.

    Tauragiškius visą rudenį stebina šernų puotos miesto centre – išknista ne tik pakelėse ir pamiškėse. Laukiniai knysliai nesibodėjo „padailinti“ Kartų parko, atkeliavo ir iki miesto centro. Išknistas J.V.Kalvano parkas, „Sodros“ kiemelis. Tauragiškiai nufilmavo, kaip šernai naktį laksto miesto centre.

    Tauragės valdžios atstovai ilgai skėsčiojo rankomis, stebėdamiesi neįtikėtina laukinių gyvūnų drąsa. Viename susitikimų su Tauragės gyventojais rajono meras Dovydas Kaminskas patikino kalbėsiąs su medžiotojais, nes ėmė baimintis ne tik dėl žolynų grožio, bet ir dėl žmonių saugumo. Ketvirtadienį išplatinta žinia apie būsimą medžioklę. Informuojama, kad visą savaitgalį bus draudžiama lankytis Oko miške – jame vyks varyminė šernų medžioklė.

    Išknistas Jono Viktoro Kalvano parkas `Tauragėje. Mortos Mikutytės nuotraukos

    Savivaldybės Architektūros ir geodezijos skyriaus vedėjas Tadas Pauparis „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad medžioklė miesto teritorijoje draudžiama, tačiau šįkart gauta Aplinkos apsaugos departamento išvada, kuria tam tikromis sąlygomis leista vykdyti medžioklę.

    – Medžioklės metu vyks žvėrių išvarymas iš miesto teritorijos. Pati medžioklė vyks Oko miške esančiuose medžiotojų būrelio plotuose ir ji paankstinama dviem savaitėmis. Oko miško teritorija priklauso medžiotojų būreliui „Kurtinys“ ir šiuose plotuose galima medžioklė, ­– teigė T.Pauparis.

    Skyriaus vedėjas tvirtino, kad anksčiau bandyta šernus iš miesto išbaidyti garsinėmis patrankomis, išdėlioti specialūs repelentai. Tačiau tai negelbėjo. Trečiadienį gauta Aplinkos apsaugos departamento populiacijos gausos reguliavimo tikslingumo išvada. Pagal ją leista vykdyti šernų medžioklę Tauragės miesto teritorijoje.
    – Tikslas – medžioklės metu sureguliuoti šernų populiaciją taip, kad jie nebeitų į miestą, – atsakė T.Pauparis.

    Šernai lankėsi prie Gedimino g. 37 daugiabučio Tauragėje. Vlado Alejevo nuotrauka

    Paprastai varyminė medžioklė vykdoma tik nuo spalio 15 dienos. Šįkart padaryta išimtis ir medžioklė prasidės spalio 2 dieną, 10 val. Gyventojai informuojami, kad įėjimai į mišką bus aptverti Stop juostomis ir tvorelėmis. Budės policijos pareigūnai.

    – Policijos pareigūnai apie planuojamą šernų medžioklę Oko miške informuos ir įspės gyventojus garsiniais pranešimais, užtikrins viešąją tvarką, – sakė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Lina Banienė.

    Varyminės medžioklės vyksta varovams su šunimis varant medžiojamus gyvūnus link bokšteliuose ar ant žemės esančių medžiotojų.

  • Neįrašius šerno į medžioklės lapą laukia nuostoliai

    Neįrašius šerno į medžioklės lapą laukia nuostoliai

    Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė medžiotoją, medžioklės lape nepažymėjusio per teisėtą medžioklę sumedžioto šerno.

    Per šiuos metus Klaipėdos aplinkosaugininkams tai jau ketvirtas nustatytas medžiotojas, padaręs tokį pažeidimą. Asmuo medžiojo  Skuodo rajone ir sumedžioto šerno nepažymėjo medžioklės lape. Gyvūnai, nepažymėti medžioklės lape, laikomi sumedžiotais neteisėtai.

    Asmeniui surašytas protokolas, gresia bauda iki 1800 eurų, taip pat reiks atlyginti gamtai padarytą žalą, viršijančią 1000 eurų. Paimtas šautuvas. Aplinkosaugininkai perspėja, kad už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą gali būti konfiskuota ir transporto priemonė.

    Primename, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite telefonu 112 arba AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995.

  • Vieno vakaro medžioklė

    Vieno vakaro medžioklė

    Diena buvo graži, švietė saulė, tik buvo didelis vėjas, o orų prognozė rodė, kad vakaras taip pat bus geras be lietaus ir nutariau pabūti gamtoje, ir tuo pačiu pamedžioti. Vakare važiuojant prie bokštelio, kuris stovėjo pamiškėje prie nupjauto kviečių lauko, stabtelėjau ir su žiūronais apžiūrėjau aplinką.

    Pamiškėje pastebėjau stirną. Privažiavęs prie miško, kiek toliau nuo bokštelio, palikau mašiną ir neskubėdamas, kiek atsitraukęs nuo miško, kulniavau link bokštelio, protarpiais sustodamas ir apsidairydamas su žiūronais. Prieš mane iš lauko miškan įbėgo lapė, o toliau pamačiau tą pačią stirną jau išėjusią į lauką. Pasirodo, kad tai buvo stirninas, o rageliai gal kelis centimetrus aukštesni už ausis, todėl iš toli ir neįžiūrėjau ragų.

    Stovėjau ir tyrinėjau stirniną kiek vizualiai jam metų ar ne selekcinis ir po truputį ėjau artyn. Kiek paėjęs, vėl ilgai jį tyrinėjau. Žvėriukas, kiek paskabęs žolę, nubėgo miškan. Svarbu, kad jis manęs nepastebėjo ir manau, kad turėtų dar pasirodyti.

    Bokštelyje prabuvęs apie pusvalandį, toje pačioje vietoje į lauką išeina tas pats stirninas. Pro žiūronus vėl jį tyrinėju ir nusprendžiu, kad jam apie keturis metus, kad ragai maži ir prasti, kad geresnių ragų neužaugins ir kad jį galima būtu sumedžioti. Kiek pabuvęs lauke, stirninas vėl nubėga miškan.

    Kiek toliau, avižų lauke pastebiu stirną su dviem stirniukais. Jie besiganydami tolsta ir padarydami didelį lanką įlenda kairėje pusėje į mišką. Pasuku galvą dešinėn ir žiūriu vėl išeina laukan tas pats stirninas. Nutariau, kad jį reikia sumedžioti, kad pats to prisiprašė, nes jau trečią kartą man pasirodo. Lėtai pakeliu šautuvą, prisitaikau, – šūvis… ir matau, kaip kulka sulindo į žemę, pakilo dulkės, o stirninas sekundę pastovėjęs, lodamas nubėgo miškan. Ramu, prašoviau, na sakau ir gerai, nes ilgai galvojau ir mėčiausi.

    Po truputį pradėjo tempti. Staiga žiūriu, man iš kairės pusės iš miško išlenda tas pats stirninas ir atstumas visai neblogas. Bet aš jau ramus, žiūriu į jį ir šautuvo nekeliu. Šiandien jis laimėjo ir turi gyventi. Stirninas iš lėto įėjo į avižų lauką ir aš ilgai dar jį mačiau kol visai sutemo ir žvėriukas dingo man iš akiračio.

    Saulė nusileido todėl iš kuprinės išsitraukiau termovizorių, kad geriau matyti didesniais atstumais. Toje vietoje, kur į mišką įlindo stirna su stirniukais, pastebiu kelis šviesius taškelius. Pamaniau, kad vėl ta pati stirna su stirniukais. Bet žiūriu, kad taškelių vis daugėja ir suskaičiuoju net aštuonis. Supratau, kad tai šernai.

    Išėję iš miško, jie ramiai pradėjo ganytis. Toje vietoje buvo nupjautas kviečių laukas ir matyt jie ten rasdavo pribirėjusių grūdų. Dar ilgai juos stebėjau per termovizorių, bet šernai niekur nejudėjo ir nutariau pabandyti prisėlinti. Atstumas iki jų buvo apie 450 metrų. Tiesiai iki jų negalėjau eiti, nes lauke styrojo nupjautų kviečių kotai ir jie labai šnarėjo, o svarbiausia, kad buvo tylu, nebuvo vėjo. Nusprendžiau iš pradžių eiti pamiškę, o po to lauko keliuku, kuriuo atvažiavau.

    Tyliai, iš lėto jau eidamas keliuku, miške išgirdau traškesį ir pamaniau, kad dar vienas šerniukas eina. Griebiau termovizorių, dairausi ir matau, kur jau praėjau, į keliuką išbėga barsukas ir bėga tiesiai į mane. Aš pasimečiau, nespėjau ir pagalvoti ką daryti, kai barsukas metras nuo manęs prabėga, o iš paskos išbėgo kitas barsukas, bet mane pamatęs, nusuka laukan.

    Atsipučiau ir vėl lėtai slenku link šernų. Suskaičiuoju, kad jų yra dešimt. Staiga pastebiu, kad tarp manęs ir šernų atsirado stirninas, turbūt tas pats, kurį ganiau visą vakarą ir kurį prašoviau. Kol galvojau ką daryti, kaip ir iš kokios pusės jį apeiti, stirninas dingo be triukšmo, o svarbiausia be lojimo.

    Jau suskaičiuoju, kad šernų yra penkiolika. Lėtai sėlinu artyn, vis pasižiūrėdamas per termovizorių. Gerai, kad man iš dešinės augo nedidelės pušaitės ir buvo gera priedanga. Jau girdžiu kaip jie kriuksi ir kaip visai netoli, nutariau, kad pakaks sėlinti, kad atstumas geras ir reikia bandyti medžioti. Pasistatau trikojį, ramiai padedu šautuvą, prisitaikau, per optiką matau juodulius. Vienas šerniokas gerai šonu stovi, spaudžiu gaiduką…, trenksmas, įjungiu prožektorių, bet laukas jau tuščias ir net nežinau kurion pusėn nubėgo šernai. Greitai iš kišenės išsitraukiu termovizorių ir apsidairau, bet aplinkui tuščia, šernų nėra. Pažiūriu į šūvio vietą, – šviečia balta dėmė…

    Medžioklei valio!

  • Šernų medžioklė iš bokštelio

    Šernų medžioklė iš bokštelio

    Medžioklėse būna įvairių nutikimų, kartais pasiseka medžiotojui, o kartais žvėriui. Važiuodamas į medžioklę niekada negali žinoti kokia ji bus, ką pamatysi, kaip susiklostys įvykiai. Kviečiu pasižiūrėti kaip man susiklostė įvykiai šernų medžioklėje.

    „Miske.lt“
    Deividas Staponkus

  • Medžiotojo dienoraštis – medžioklė tykojant

    Medžiotojo dienoraštis – medžioklė tykojant

    Visai sukvailiojau – šeštadienį medžioklė su varovais svečiuose, sekmadienį – irgi, tik jau savo klubo medžioklės plotuose, o pirmadienį svainis Virginijus prikalbino medžioti tykojant. Girdi, šernai pasirodė šėrykloje. Na, ir gavosi taip, kad vakar kelių medžiotojų kompanija turėjome neeilinę medžioklę. Žodžiu, į medžioklę jau einu, kaip į kokį darbą.  Virginijus pasiūlė man eiti į vieną jo bokštelį, o jis – į kitą, esantį už gero puskilometrio.

     Pakilo didelis vėjas. Tamsu – pirštu į akį nepataikysi, bokštelio siena vos įžiūriu. Gal apie 18 valandą girdžiu, kad nosimi traukdamas orą sušnypštė šernas. Už kelių minučių susižvygino – į papildomo maitinimo šėryklą atėjo šeimyna. Neskubu įjungti prie šautuvo pritvirtinto prožektoriaus, tegu įsivalgo, gal nebijos šviesos. Kai pagaliau apsisprendžiu, ir tik įjungiu prožektorių, tai šernai, kaip kulka nulėkė į mišką. Prisitaikyti niekaip nespėsi.

    Po kurio laiko vėl ateina. Vėl tą patį padarau, ir vėl šernai nubėga. Bambu ant politikų, nuo kurių valios priklauso, ar bus Lietuvoje įteisintos naktinio matymo optikos. Jiems mat vaidenasi, jog visi tapsime brakonieriais. Kas nori pažeidinėti medžioklės istatymus, tas jau seniai tokias optikas turi. Turi ir naktinio matymo žiūronus, termovizorius, navigacijas ir ko tik nori iš naujausių technologijų. Šernai daugiau nebepasirodo.

    Prasėdėjau gal valandą toje tamsybėje, vėl sušnypštė. Gerokai palaukiu, įjungiu prožektorių – prie geldos stovi gana didelis šernas ir pašvietus nenorom nubindzena į mišką. Na, tos geldos tai pastyčiojimas iš gamtos. Tai lyg kokia miškinė gyvūlininkystė. Tai jau nebe medžioklė…

     Po kelių minučių švysteliu – vėl atėjęs, bet vėl neskubėdamas nubėga. Ir taip daug kartų. Galiausiai pripratinau. Gali šviesti kiek nori, nors plaukus skaičiuok ir gerai apžiūrėjau – besanti gal trijų, keturių metų šernė. Nusibodau aš jai su tuo švysčiojimu – „nupindzeno“. Džiaugiuosi, kad jau seniai nebedegu aistra būtinai sumedžioti, kad nepaskubėjau paleisti šūvį ir šernės nenušoviau.

    O vėjas įsisiautėjo kaip reikiant. Pasidarė šaltoka, žvarbu. Šernų nebėra, tad, pamaniau, ko čia besėdėti bokštelyje. Vos įlipu į mašiną, svainis rašo, jog šovė šerną, vietoje nekrito, tad reikia paieškoti su mano kale.

    Kalei navigacijos neturiu – tik skambutį pakabinu ant kaklo. Ji niekad toli nenueina, visada girdžiu skambalą, tad tos navigacijos kaip ir nereikia. Randa sumedžiotą šerną, kartais suloja, o skambalą, jei kalė surado žvėrį, girdžiu toje pačioje vietoje. Tačiau šį kartą velniškas vėjas, miškas tiesiog ūžia ir nieko negirdėti. Tada suvokiu, jog navigacija žvėries paieškai šuniui reikalinga.

    Einame į tą pusę, kur nubėgo šautas šernas. Jų buvę keturi. Trys nulėkė kartu. Einame, kur nubėgo šautasis. Kažkur miške sulojo kalė Brita. Kolegai sakau, kad šernas gyvas, bet šautuvai tai palikti mašinoje, o ji užrakinta, ir jau atstumas iki mašinos nemenkas.

     Gal už 50 metrų randame kraujo. O kalė dingo. Nebegirdėti nė skambalo, nė lojimo. Virginijui sakau, jog tikrai Brita jau yra prie šerno. Privažiuoja dar vienas klubietis – Augustas, tas su šautuvu. Visi švysčiodami prožektoriais, tamsybėje slampinėjame po mišką, vis baiminamiesi pasiklysti – miškas tai didelis.

    Galiausiai Augustas išgirsta skambalą. Paeiname į tą pusę – kalė loja. Bėgiojame po mišką paskui tą skambalą. Kartais kalę pamatau. Pamatau ir šerną – ne toks jau mažas besąs. Iš kažkur atsiranda dar vienas klubietis – Arūnas. Pasirodo, pamatė mūsų mašinas ir švysčiojimą miške, ir atlėkė padėti. O padėti tikrai reikėjo.

     Šernas vaiko kalę. Pasislepia tankmėje, bet Brita vis aptinka ir aploja. Talkininkas atima iš Augusto šautuvą ir nubėga arčiau „mūšio“ vietos. Jis greitesnis negu mes seni „klipatos“ ir labiau dega medžioklės azartu. Pamatė šerną ir šovė. Matyt nekliuvo, nes šernas ir toliau vis nuveja kalę. O šovinys tebuvo tik vienas. Kas dabar bus?

     Bet Arūnas nebūtu Arūnas, jo medžioklinio azarto užtektų keliems, tiesiog pribėgęs šoko ant šerno, atbėgusiam Augustui irgi liepia šokti ant žvėries. Ne itin noriai, bet Augustas paklausė. Arūnas šaukia, kad duotų peilį. Tas neturi. Pribėgu aš, nes turiu peilį. Kalė aplink bėgioja ir pasiutusiai loja. Nieko čia nepadarysi, kaip ir netiktų medžiotojams taip elgtis, bet šerną teko pribaigti peiliu. Tikrai ne be reikalo žalieji mus žudikais pavadina.

     Na, postringauti gali kas tik nori, bet medžioklė yra medžioklė su visokiausiais niuansais. Be medžioklės žmonija tikrai neapsieis, vien dėl to, jog tenka reguliuoti žvėrių skaičių. Kitas klausimas – medžioklės kultūra…

    Po tokio medžioklinio nuotykio, visi kolegos sakys, jog be Arūno talkos, to šerno nebūtume įveikę. Nieko panašaus, tegu ir „klipatos“, bet būtume susitvarkę…  

    O paskui namelyje valgėme klubietės Aušros padarytą tortą. Ir ne bet kokį, o tiesiog vyrų džiaugsmelį. Priprašiau Aušrą, kad supasakotu, kaip tas tortas daromas.

     Pailgais gabaliukais supjaustoma ir pakepinama duona. Tuos gabaliukus pamirko į majonezą ir užberia tarkuotu sūriu. Duonos gabaliukai tampa balti. Tada, vieną prie kito, sudeda kaip apvalų tortą, o ant viršaus – tiesiog fantazijos reikalas: mažytės trumpos rūkytos dešrelės, kitos supjaustytos, agurkėliai, gabaliukai sūrelių, alyvuogės ar dar kas nors, ką randi šaldytuve.

    Kažkuris iš kolegų sako, jog ant pačio vidurio dar pritiktų česnako galvutė. Tiesiog pasakiškas būtu vyrų tortas. Manau, paskaičiusi mano dienoraštį, kokio tai medžiotojo žmonelė sumanys savo brangiajam tokią dovaną.

    „Miske.lt”
    Kostas Slivskis

  • Pilietis tuštinasi žvėrių jaukinimo vietoje

    Pilietis tuštinasi žvėrių jaukinimo vietoje

    Šį pilietį medžiotojų jaukyklų vaizdo kameros užfiksuoja jau ne pirmą kartą. Šis asmuo buvo užfiksuotas prieš savaitę, kaip keikdamas medžiotojus ketino nulaužti kuolą ant kurio buvo mineralinė druska skirta žvėrims laižyti. Tačiau pamatęs žvėrių stebėjimo kamerą greitai pasišalino.

    Šį kartą, tas pats asmuo radęs šernų jaukinimo vietą, piktybiškai išsituštino norėdamas atbaidyti žvėris nuo šios vietos. Žmogaus išmatos atbaido žvėris ir po tokių veiksmų jie nesilankys šioje jaukykloje pora savaičių.

    Tokie veiksmai papiktino medžiotojų bendruomenę. Kaip žinome medžiotojai moką mokesčius valstybei už teisę medžioti, o tokie piliečio veiksmai atbaido žvėris ir taip trukdo medžioklei. Lietuvoje turime sudėtingą situacija dėl afrikinio kiaulių maro ir tokie veiksmai dar labiau apsunkina jų medžioklę.

    Miske.lt

  • VMVT siūlo leisti naudoti papildomas priemones kovai su AKM

    VMVT siūlo leisti naudoti papildomas priemones kovai su AKM

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, siekdama įgyvendinti Europos Sąjungos afrikinio kiaulių maro strategiją, atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nėra įgyvendinami tam tikri strategijos elementai.

    Afrikinio kiaulių maro kontrolės ir kovos priemonės yra nustatytos Europos Sąjungos strategijoje, kuri privalomai įgyvendinama visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Vienas iš AKM strateginių tikslų yra šernų populiacijos reguliavimas, mažinant jos dydį. Tai gali būti pasiekiama tik per tikslingą patelių medžiojimą (ypatingai – suaugusias šernų pateles) ir išlaikant sumedžiojamų šernų patinų ir patelių balansą (50% patinų ir 50% patelių).

    VMVT informuoja, kad š.m. birželio 12-13 d. Europos Komisijos nuolatinio komiteto darbo grupės posėdyje buvo pristatyta strategijos projekto 11 versija, kurioje, siekiant įgyvendinti strategijos tikslus, kaip papildoma kovos su AKM priemonė, yra numatyta galimybė šernų populiacijai reguliuoti naudoti naktinio matymo taikiklius, jų priedus ir garso slopintuvus.

    Minėtos papildomos šernų populiacijos reguliavimo priemonės yra leidžiamos naudoti Europos Sąjungos valstybėse narėse, kuriose nustatytas afrikinis kiaulių maras, t.y. Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir Vengrijoje.

    Siekiant tinkamai kontroliuoti AKM plitimą tikslu likviduoti AKM šernų populiacijoje, VMVT prašo reglamentuoti galimybę naudoti naktinio matymo taikiklius, jų priedus ir garso slopintuvus šernų medžioklėje.

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikisi, kad leidus medžioti šernus naudojant papildomas priemones, bus pasiektas šernų patinų ir patelių sumedžiojimo balansas, o medžiotojai efektyviai sieks užsibrėžtų tikslų.

  • Tauro Ragas – Šernų medžioklė Norkiškėje

    Tauro Ragas – Šernų medžioklė Norkiškėje

    Šioje laidoje medžiosime šernus iš bokštelio, Norkiškės medžiotojų klube. Taip pat laidoje reportažas apie afrikinį kiaulių marą (AKM) ir kokių reikia imtis priemonių norint nuo jo apsisaugoti. Kalbinsime Tauragės VMVT viršininką Kęstutį Patašių.

  • Privaloma utilizuoti visus šernus šaldiklyje

    Privaloma utilizuoti visus šernus šaldiklyje

    Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad siekiant mažinti AKM viruso plitimą pakeistas VMVT direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. B1-265.

    Nurodoma, kad jei vienu metu sumedžioti šernai, tarp kurių yra ir AKM užsikrėtusių, transportuojamų į žvėrių dorojimo aikštelę ar patalpas ta pačia transporto priemone, išdorojamų vienoje aikštelėje tais pačiais įrankiais, laikomų vienoje patalpoje ar šaldymo įrenginyje, visi turi būti laikomi užsikrėtusiais AKM dėl kryžminės taršos.

    Visos tokių šernų skerdenos, mėsa, trofėjai, šalutiniai produktai (širdys, kepenys, plaučiai ir kita) turi būti sunaikinti.