Žyma: Seimas

  • Komitetas pritarė pataisoms dėl mažėjančių medžioklės plotų: siūloma sujungti projektus

    Komitetas pritarė pataisoms dėl mažėjančių medžioklės plotų: siūloma sujungti projektus

    Spalio 14 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė Medžioklės įstatymo 8 straipsnio pakeitimo projektui XVP-1207. Pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui siūloma jį tobulinti pagal Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Posėdyje taip pat pasiūlyta sujungti du susijusius projektus ir Seimui pateikti vieną bendrą įstatymo projektą.

    Pataisomis siekiama spręsti medžioklės plotų naudotojams kylančią problemą: įgyvendinant valstybei svarbius projektus ar plečiant teritorijas, kuriose medžioti draudžiama, jų naudojami plotai gali sumažėti dėl nuo pačių naudotojų nepriklausančių sprendimų.

    Kaip nurodoma Vyriausybės kanceliarijos parengtoje projekto vertinimo pažymoje, istoriškai susiformavęs medžioklės plotų vienetas tokiu atveju gali tapti mažesnis nei įstatyme nustatyta 1 000 hektarų riba. Tai kelia jo panaikinimo riziką ir ginčus dėl tolesnio plotų formavimo, nors naudotojai nėra padarę pažeidimų.

    Susijusiu projektu XVP-1569 siūloma prarastą teritoriją pirmiausia kompensuoti kitu naudotojo neturinčiu medžioklės plotu. Jeigu tokios galimybės nebūtų, jau egzistuojančiam medžioklės plotų vienetui būtų leidžiama išlikti mažesniam nei 1 000 hektarų. Taip pat siekiama nustatyti, kad valstybės poreikiams paimta žemė ar įsiterpusi teritorija, kurioje medžioti draudžiama, nesuardytų vieneto vientisumo.

    Kaimo reikalų komiteto posėdyje pasiūlyta projektą XVP-1569 prijungti prie XVP-1207. Aplinkos ministerijos atstovas išsakė pritarimą XVP-1569 ir paaiškino, kad tai ankstesnio projekto variantas, pataisytas atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Svarstant šį projektą komitetas bendru sutarimu pritarė aštuonioms departamento pastaboms.

    Diskusijoje aptartas ir medžioklės plotų ribų nustatymo aiškumas. Kalbėta apie saugomose teritorijose taikomus draudimus bei apribojimus ir poreikį nuosekliau suderinti reguliavimą būsimoje Medžioklės įstatymo redakcijoje. Konkretaus naujo ribų apibrėžimo pateiktoje posėdžio ištraukoje nepatvirtinta.

    Kaimo reikalų komitetas šiuos projektus svarsto kaip papildomas komitetas. Toliau juos nagrinės pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas. Komiteto pritarimas dar nekeičia galiojančios tvarkos – siūlomos nuostatos turi pereiti likusius teisėkūros etapus.

    Apie ankstesnį pataisų pateikimą Seime Miske.lt rašė publikacijoje „Seimas pradėjo svarstyti pataisas dėl mažėjančių medžioklės plotų“.

  • Siūloma uždrausti laikyti ir parduoti galūnes suspaudžiančius spąstus

    Siūloma uždrausti laikyti ir parduoti galūnes suspaudžiančius spąstus

    Seimo Aplinkos apsaugos komitetas spalio 7 d. vienbalsiai pritarė Medžioklės įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma drausti laikyti, gaminti, pirkti ar parduoti gyvūnų galūnes suspaudžiančius spąstus ir medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti skirtas kilpas. Komitetas pateikė patobulintą projektą XVP-1445(2), kuriame taip pat tikslinama pareiga medžioklėje turėti dokumentus.

    Projekte numatyta galūnes suspaudžiančius spąstus aiškiai įrašyti į draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių sąrašą. Jų ir kilpų laikymo, gaminimo, pirkimo bei pardavimo draudimas būtų įtvirtintas atskirame įstatymo straipsnyje. Išimtis numatyta šių įrankių eksponavimui muziejuose ir edukaciniuose renginiuose.

    Siūlomos nuostatos apima būtent gyvūnų galūnes suspaudžiančius spąstus, todėl jų nereikėtų suprasti kaip visų rūšių spąstų draudimo.

    Aiškinamajame rašte nurodoma, kad pataisomis siekiama sustiprinti aplinkos apsaugos kontrolę ir užkirsti kelią prekybai nehumaniškais gaudymo įrankiais. Projektą parengė Seimo narys Linas Jonauskas kartu su Aplinkos ministerija.

    Vertindamas pirminį projektą, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pažymėjo, kad galūnes suspaudžiančių spąstų naudojimą jau draudžia tiesiogiai taikomas Europos Sąjungos reglamentas. Todėl papildomą naudojimo draudimą įstatyme jis laikė pertekliniu.

    Komitetas šiai pastabai pritarė iš dalies ir draudimą laikyti, gaminti, pirkti bei parduoti šiuos įrankius perkėlė į atskirą straipsnį. Komiteto argumentuose nurodyta, kad Medžioklės įstatymas nesuteikia aplinkos ministrui įgaliojimų nustatyti tokius apyvartos apribojimus, todėl Medžioklės taisyklėse įtvirtinto draudimo laikyti ar parduoti kilpas teisėtumas gali būti ginčijamas teisme.

    Lydinčiu Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektu XVP-1446 siūloma už kilpų ir galūnes suspaudžiančių spąstų laikymą, gaminimą, pirkimą ar pardavimą, išskyrus numatytą eksponavimo išimtį, nustatyti 600–1 700 eurų baudą. Šias siūlomas sankcijas Seimas pristatė rugsėjo 24 d. pranešime.

    Kita pataisų dalis susijusi su medžioklės dokumentais. Vietoje pareigos medžiojant su savimi turėti medžiotojo bilietą ir kitus nustatytus dokumentus siūloma įrašyti pareigą turėti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytus dokumentus. Aiškinamajame rašte šis pakeitimas siejamas su dokumentų skaitmeninimu.

    Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad skaitmeninius medžiotojo bilietus ir elektroninius medžioklės lapus galima naudoti jau pagal galiojančią tvarką, todėl pakeitimą laikė netikslingu. Komitetas šiai pastabai nepritarė: jo vertinimu, formuluotę reikia patikslinti dėl teisinio aiškumo ir suderinti su kitų įstatymų nuostatomis. Taigi projektu nesukuriama pati galimybė naudoti elektroninius medžioklės dokumentus.

    Teisingumo ministerijos siūlymui papildyti įstatymo priedą nuoroda į galūnes suspaudžiančių spąstų naudojimą draudžiantį ES reglamentą komitetas pritarė.

    Už komiteto sprendimą balsavo septyni nariai, prieš balsavusių ir susilaikiusių nebuvo. Projekte siūloma nustatyti, kad pataisos įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d., o aplinkos ministrui įgyvendinamuosius teisės aktus priimti iki 2026 m. gruodžio 31 d. Komiteto pritarimas dar nereiškia, kad pataisos priimtos: galutinis sprendimas priklausys Seimui.

    Šaltiniai: projektas XVP-1445(2), Aplinkos apsaugos komiteto išvada, aiškinamasis raštas ir Seimo rugsėjo 24 d. pranešimas.

  • Seimas pradėjo svarstyti pataisas dėl mažėjančių medžioklės plotų

    Seimas pradėjo svarstyti pataisas dėl mažėjančių medžioklės plotų

    Seimas rugsėjo 24 d. po pateikimo pritarė Medžioklės įstatymo pataisų projektui XVP-1569. Juo siūloma apsaugoti medžioklės plotų naudotojus, kai jų naudojamos teritorijos sumažėja dėl ypatingos valstybinės svarbos projektų arba saugomų teritorijų plėtros.

    Gegužės 28 d. įregistruotą projektą pateikė dešimties Seimo narių grupė. Juo numatoma keisti Medžioklės įstatymo 8 ir 10 straipsnius.

    Projektą pristatęs Martynas Gedvilas atkreipė dėmesį, kad medžioklės plotų vienetas paprastai turi būti ne mažesnis kaip 1 000 hektarų. Valstybei paėmus dalį teritorijos arba joje uždraudus medžioti, naudotojai gali netekti dalies plotų dėl nuo jų nepriklausančių sprendimų.

    Siūloma prarastą teritoriją pirmiausia kompensuoti kitu naudotojo neturinčiu medžioklės plotu. Jeigu tokios galimybės nebūtų, jau egzistuojančiam medžioklės plotų vienetui būtų leidžiama išlikti mažesniam nei 1 000 hektarų.

    Taip pat siūloma nustatyti, kad valstybės poreikiams paimta žemė arba teritorija, kurioje medžioti draudžiama, nesuardytų medžioklės plotų vieneto vientisumo.

    Už projektą po pateikimo balsavo 69 Seimo nariai, vienas buvo prieš, 20 susilaikė. Pagrindiniu jį svarstyti paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas. Seimo pranešime tolesnis svarstymas plenariniame posėdyje numatytas gruodžio 1 d.

    Pritarimas po pateikimo reiškia, kad projektas perduotas toliau svarstyti. Siūlomos nuostatos šiuo balsavimu netapo galiojančiu įstatymu.

    Šaltiniai: Seimo 2026 m. rugsėjo 24 d. pranešimas ir projekto XVP-1569 dokumentai. 

  • Praeitą savaitę Seimas pritarė naktinio matymo taikiklių projektui

    Praeitą savaitę Seimas pritarė naktinio matymo taikiklių projektui

    Paeitą savaitę Seimas pritarė naktinio matymo taikiklių projektui, kuriuo siūloma leisti naudoti naktinius ir termovizorinius taikiklius medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras. Šio projekto siūlomas teisinis reguliavimas yra suderinamas su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais ir projektu siūlomas ribotas naktinio matymo taikiklių naudojimas prisidės prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo.

    Šiuo metu šernai, lapės, mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros medžiojami nakties metu juos apšviečiant dirbtinės šviesos šaltiniais (prožektoriais). Prožektorius pakeitus naktiniais taikikliais, medžioklė būtų ne tik sumažėtų sužeistų gyvūnų skaičius, bet taip pat būtų išvengta „šviesos taršos“ ir papildomo gyvūnų trikdymo nakties – jų aktyvumo laiko, metu. Naktinių taikiklių riboto naudojimo įteisinimas atitinka gerąją ir paskutiniąją ES valstybių praktiką. Lenkija, Vokietija, Suomija, Švedija, Latvija, Estija, Kroatija, Čekija, Ispanija ir Italija yra tarp šalių, kurios leidžia naudoti naktinio matymo taikiklius medžiojant šernus ir (ar) smulkiuosius plėšrūnus ir (ar) invazines gyvūnų rūšis.

    Iš viso balsavimui užsiregistravo 102 parlamentarai iš kurių 62 palaikė šį projektą, 37 balsavo prieš ir 3 susilaikė. Kviečiame susipažinti su asmeniniais Seimo narių balsavimo rezultatais, kuriuos rasite čia.

    Naktinio matymo taikiklių klausimas perduotas svarstyti Kaimo reikalų komitetui ir papildomam Aplinkos apsaugos komitetui. Sekantis balsavimas Seimo posėdyje numatytas gruodžio 5 d.

    Taip pat visus medžiotojus kviečiame susipažinti su individualiais Seimo narių vertinimais, kurie sudaryti pagal balsavimus medžiotojams aktualiuose projektuose.

  • Medžiotojus vienijančios organizacijos kreipėsi į LR Seimo Etikos ir procedūrų komisiją

    Medžiotojus vienijančios organizacijos kreipėsi į LR Seimo Etikos ir procedūrų komisiją

    Lietuvos medžiotojus vienijančių organizacijų vadovai ir nariai, išklausę, š. m. balandžio mėn. 29 d., LRS vakariniame posėdyje, Seimo nario p. Lino Jonausko kalbą, pasakytą pristatant LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą, ir jo atsakymus į Seimo narių klausimus, esame šokiruoti ir pasipiktinę.

    Manome, kad p. L. Jonauskas, pateikdamas LR Seimui daugybę neigiamas emocijas sukeliančių, bet niekuo nepagrįstų ir nemotyvuotų teiginių, o vadovaudamasis tik prielaidomis (kas, dar iki posėdžio, buvo plačiai tiražuojama LR medijuose), galimai stengiasi pažeminti Lietuvos medžiotojų bendruomenę (LR visuomenės mažumą) ir skatinti neapykantą jai, tuo pažeisdamas LR Konstitucijos 25 straipsnio ir LR Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas. Be to, p. L. Jonausko pasisakymas rodo jo visišką medžioklės ir kinologijos neišmanymą.

    Manome, kad LR Seimas neturėtų svarstyti jokių įstatymų pataisų, ar kitų dokumentų, paremtų melaginga informacija. Nėra užfiksuota nė vieno fakto apie p. L. Jonausko pasakojamą medžiotojų elgesį su laukiniais gyvūnais. Balandžio 15 d. kreipėmės į AM su prašymu pateikti metinę medžioklės taisyklių pažeidimų statistiką, ypatingai apie pažeidimus medžiojant invazinius gyvūnus, naktį su šunimis. Atsakymo nesulaukėm, nors privačiam pokalbyje buvo pasakyta – tokių pažeidimų užfiksuota nėra.

    Prašome LRS EPK įvertinti Seimo nario p. L. Jonausko pasisakymus (t. tarpe ir viešoje erdvėje), jo elgesio atitikimą mūsų aukščiau nurodytiems LR Teisės aktams bei sustabdyti LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo svarstymą ir priėmimą.

    Dokumentą pasirašė: Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, Sūduvos medžiotojų sąjunga, Ginklų pirklių asociacija, Lietuvos medžiotojų draugija.


    II (PAVASARIO) SESIJOS VAKARINIO POSĖDŽIO NR. 55 STENOGRAMA. (IŠKARPA su L. Jonausko pranešimu – pristatymu)

    16.50 val.

    Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­mo Nr. VIII-500 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-410 (pa­tei­ki­mas)

    Ko­le­gos, ki­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas – Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­mo 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-410. Pra­ne­šė­jas – L. Jo­naus­kas.

    L. JONAUSKAS (LSDPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ki­tas įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas yra su­si­jęs su sie­kiu ma­žin­ti žiau­raus el­ge­sio su gy­vū­nais at­ve­jų skai­čių ir mas­tą, yra ins­pi­ruo­tas 2022 me­tų Me­džiok­lės tai­syk­lių pa­kei­ti­mo. Tai iš tik­rų­jų su­kė­lė daug dis­ku­si­jų ir daug ne­pa­si­ten­ki­ni­mo iš vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų, iš gam­to­sau­gi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, kuo­met iš es­mės bu­vo įtvir­tin­tos to­kios nuo­sta­tos kaip me­džiok­lė su lan­kais, kaip nak­ti­nė in­va­zi­nių gy­vū­nų me­džiok­lė su šu­ni­mis. Tai iš es­mės pa­pik­ti­no dau­ge­lį žmo­nių, jie ma­to, kad bent jau pas­ta­ra­sis at­ve­jis dėl žiau­raus el­ge­sio su gy­vū­nais, kal­bu apie nak­ti­nę me­džiok­lę, yra žiau­rus el­ge­sys su gy­vū­nais. Tai bu­vo pa­da­ry­ta pri­si­den­giant in­va­zi­nių gy­vū­nų – on­dat­rų, man­gu­tų, ka­na­di­nių au­di­nių, nut­rijų ir ki­tų gy­vū­nų me­džiok­le, bet iš es­mės Lie­tu­vo­je nė­ra nė vie­no me­džiok­li­nio šuns, iš­mo­ky­to me­džio­ti vien tik in­va­zi­nius gy­vū­nus, ir nak­tį į miš­ką pa­leis­ti me­džiok­li­niai šu­nys pjau­na ir dras­ko pir­mą pa­si­tai­kiu­sį gy­vū­ną. Tai reiš­kia, kad iš es­mės ne­lie­ka jo­kios ga­li­my­bės gy­vū­nams tu­rė­ti ra­my­bės lai­ko­tar­pį, tarp jų nu­ken­čia ir tie pa­tys šu­nys, ku­rie nak­tį puo­la įvai­riau­sius gy­vū­nus, taip pat ir plėš­rius, ir iš­ei­na abi­pu­sė ža­la.

    Dar svar­bes­nis da­ly­kas, tas žiau­rus el­ge­sys su gy­vū­nais pa­si­reiš­kia dar ir tuo, kad nak­tį lau­ki­nį gy­vū­ną ap­spi­tę šu­nys pjau­na tol, kol at­ei­na me­džio­to­jas, bet ka­dan­gi yra tam­sus me­tas ir šu­nys ak­ty­viai dras­ko tą lau­ki­nį gy­vū­ną, me­džio­to­jas ne­tu­ri jo­kios ga­li­my­bės jo nu­šau­ti, to­dėl yra lau­kia­ma, kol tas gy­vū­nas nu­si­baigs, ar­ba jis yra ar­chaiš­kai bru­ta­liai už­dau­žo­mas kuo­ko­mis ar­ba pri­bai­gia­mas ki­to­kiais įran­kiais. To­dėl siū­lau pa­pil­dy­ti žiau­raus el­ge­sio su gy­vū­nais nuo­sta­tas ir įterp­ti, kad žiau­riu el­ge­siu su gy­vū­nais lai­ko­ma nak­ti­nė me­džiok­lė, iš­sky­rus tuos at­ve­jus, ka­da nak­ties me­tu yra ieš­ko­mas su­žeis­tas gy­vū­nas. Ačiū.

    PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti du Sei­mo na­riai. Klau­sia S. Tu­mė­nas.

    S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, pa­gir­ti­na, kad jūs rū­pi­na­tės gy­vū­nų sau­ga, ta­čiau ma­nęs ne­įti­ki­na ir ke­lia ne­ri­mą čia jū­sų pa­ra­šy­ta vie­na iš­ly­ga. Ar ne­bus pik­tnau­džiau­ja­ma? Jūs da­ro­te iš­ly­gą, kad tam­siuo­ju me­tu lei­si­te me­džiok­lę su šu­ni­mis, iš­sky­rus at­ve­jus, kai šu­nys ieš­ko su­žeis­to gy­vū­no. Na, nak­tį tam­su, kas čia at­skirs, kad tik­rai ieš­ko­ma su­žeis­to gy­vū­no, ar ne­bus to pik­tnau­džia­vi­mo, ar ne ge­riau bū­tų iš­vis nak­tį už­draus­ti tą per­se­kio­ji­mą?

    L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ko­le­ga, už klau­si­mą. Klau­si­mas tik­rai ge­ras. Nuo­sta­ta dėl nak­ti­nės su­žeis­to gy­vū­no pa­ieš­kos Me­džiok­lės tai­syk­lė­se ga­lio­jo ir iki šiol, iš tik­rų­jų tas punk­tas yra rei­ka­lin­gas. Jei­gu tuo me­tu, tar­kim, prieš tems­tant ir taip to­liau gy­vū­nas yra su­žei­džia­mas, tai kar­tais me­džio­to­jams ten­ka va­lan­dą, dvi ar dau­giau ieš­ko­ti to su­žeis­to gy­vū­no. Jei­gu iki ry­to ati­dė­tu­me to su­žeis­to gy­vū­no pa­ieš­kas, tai iš tik­rų­jų kar­tais pa­smerk­tu­me tą gy­vū­ną dar di­des­nėms kan­čioms, ku­rias ga­li su­kel­ti su­žei­di­mas.

    PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti J. Pins­kus.

    J. PINSKUS (MSNG). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, iš tie­sų me­džiok­lę su šu­ni­mis nak­tį siū­lo­ma lai­ky­ti žiau­riu el­ge­siu su gy­vū­nais. Kuo me­džiok­lė su šu­ni­mis nak­tį skir­sis nuo me­džiok­lės su šu­ni­mis die­ną? Jei­gu nak­tį tai yra žiau­rus el­ge­sys, tai die­ną, su­pran­tu, ne žiau­rus el­ge­sys? Tai vie­nas da­ly­kas.

    Ant­ras da­ly­kas. Jūs mi­nė­jo­te, kad nė­ra žvė­rių ra­my­bės lai­ko­tar­pio. Jūs, kaip bu­vęs ap­lin­kos vi­ce­mi­nist­ras, tur­būt ži­no­te, kad pa­grin­di­nis ak­ty­vus žvė­rių gy­ve­ni­mas kaip tik vyks­ta nak­tį, o die­ną jie kaip tik il­si­si. Čia man tru­pu­tį kaž­kas ne­su­ei­na. Gal jūs tu­ri­te at­sa­ky­mą?

    L. JONAUSKAS (LSDPF). Tu­riu at­sa­ky­mus į vi­sus jū­sų klau­si­mus. Ger­bia­mas Jo­nai, pats pui­kiai ži­no­te, kad kar­tais die­ną tiems gy­vū­nams nė­ra ka­da pail­sė­ti, nes va­ro­mi iš vie­no miš­ko į ki­tą, kur ei­lė­je lau­kia me­džio­to­jai me­džiok­lė­je su va­ro­vais ir šau­do tuos žvė­ris. Kal­bu ir apie va­ro­vus, ir taip to­liau, tai tos ra­my­bės die­nos me­tu tik­rai daž­nu at­ve­ju ne­la­bai ra­si. Juo la­biau kad mes kal­bė­jo­me ir prieš tai, įvai­rios pa­tai­sos bu­vo teik­tos ir ma­no dėl va­ži­nė­ji­mo trans­por­to prie­mo­nė­mis po miš­kus ir taip to­liau. Yra ai­bė fak­to­rių, kur die­nos me­tu tie gy­vū­nai ab­so­liu­čiai jo­kios ra­my­bės miš­kuo­se ne­tu­ri.

    Kuo ski­rias nak­ti­nė ir die­nos me­džiok­lė su šu­ni­mis, aš jau sa­kiau, bet pa­si­kar­to­siu, kad nak­tį… Pir­miau­sia yra nuo­sta­ta, kad yra pri­si­den­gia­ma in­va­zi­nių gy­vū­nų me­džiok­le, ir iš tik­rų­jų pui­kiai su­pran­ta­me, kad jo­kia in­va­zi­nių gy­vū­nų me­džiok­lė ne­vyks­ta, tai yra tik­tai prie­dan­ga. Dar kar­tą pa­kar­to­siu: nė­ra jo­kių ga­li­my­bių iš­mo­ky­ti šu­nis at­skir­ti in­va­zi­nius gy­vū­nus nuo ne­in­va­zi­nių, aki­vaiz­du, kad tuo yra pik­tnau­džiau­ja­ma ir no­ri­ma pik­tnau­džiau­ti.

    Ki­tas da­ly­kas, kaip ir sa­kiau, nak­tį, kai šu­nys ap­spie­tę lau­ki­nį žvė­rį in­ten­sy­viai dras­ko ir pjau­na šu­nys, jo pri­baig­ti, nu­šau­ti, su­me­džio­ti nė­ra jo­kios ga­li­my­bės, nes bet ko­kiu at­ve­ju ga­li su­žeis­ti sa­vo šu­nis ir taip to­liau. Tai­gi tik­rai daž­nas at­ve­jis, kai įvai­riau­siais bru­ta­liais daik­tais, prie­mo­nė­mis tie gy­vū­nai pri­bai­gia­mi. Aš ma­nau, kad tai vie­na­reikš­miš­kai žiau­rus el­ge­sys su gy­vū­nais.

    PIRMININKAS. Ačiū. Dau­giau nė­ra no­rin­čių jū­sų klaus­ti.

    L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū.

    PIRMININKAS. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų T. To­mi­li­nas kal­ba už.

    T. TOMILINAS (LVŽSF). Pa­si­sa­kau trum­pai: pa­lai­kau pro­jek­tą ir tau­pau mū­sų vi­sų lai­ką.

    PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­gos, ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu, nes nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti prieš? (Triukš­mas sa­lė­je) Nie­kas ne­pri­eš­ta­rau­ja. Pri­tar­ta. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mu – Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 29 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta.

  • Politikų neišmoktos pamokos gali brangiai kainuoti

    Politikų neišmoktos pamokos gali brangiai kainuoti

    2019 m. birželio 4 d., Seimas balsavo už naująjį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2002(3), t. y. įstatymą Nr. XIII-2164, nepaisant atskirų jo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai ir, dar gi, numačiusį Lietuvos gyventojų besąlyginį nuginklavimą nepaprastosios ar karo padėčių metu.Gyventojų nuginklavimo buvo atsisakyta tik 2019 m. birželio 20 d. Prezidentės dekreto dėl Veto šiam įstatymui dėka.

    2020 m. birželio 5 d. byloje Nr. 1/2019-6/2019. Lietuvos Konstitucinis teismas konstatavo eilės šio įstatymo nuostatų prieštaravimą Lietuvos Konstitucijai, apie kuriuos Vyriausybės ir jos institucijų valdininkus, o taip pat ir Seimo politikus iš anksto pagrįstai, teisingai įspėjo, bei ištįsus 2 (du) metus raštu ir žodžiu įtikinėjo Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA).

    Todėl kyla klausimas kodėl ir vardan ko 2018 – 2019 metais atskiri valdininkai ir politikai individualiai nenorėjo arba nepajėgė suvokti akivaizdžių įstatymdavystės klaidų šiame projekte ir jo keliamų problemų esmės? O svarbiausia, koks teisės aktas suteikia valdininkams ir parlamentarams teisę ignoruoti savo piliečius ir jų visuomenines organizacijas, nepaisyti Valstybės Suvereno vardu reiškiamo susirūpinimo bei teikiamų argumentų?

    Dabar gi, šiomis dienomis iškilo nauja civilinės ginkluotės, jai skirtų šaudmenų ir net žvejybos reikmenų, turinčių sudėtyje daugiau nei 1 % švino, apribojimų bei uždraudimo ženkliuose teritorijų plotuose, vadinamuose šlapžemėmis, grėsmė.

    Šį kartą jai vieningai, argumentuotai pagrįstai prieštarauja visos, aktyviai veikiančios, Lietuvos žvejus, medžiotojus, sportininkus, savigyninkus ir kitus ginklų savininkus vienijančios nacionalinės visuomeninės organizacijos.

    Visuomeninių organizacijų pareikštos, viena kitą papildančios, pozicijos nesuteikia teisės ir neleidžia Lietuvos Respublikos Valstybės vardu konferderacinėje Europos Sąjungoje veikiančioms nacionalinėms valdžios institucijoms bei mūsų visų deleguotiems europarlamentarams pritarti Europos Sąjungos vardu rengiamiems beatodairiškiems REACH Reglamento pakeitimams.

    Kokius sprendimus šį kartą priims ir kieno pozicijai atstovaus Lietuvos Respublikos atsakingųjų institucijų valdininkai bei Valstybės politikai?