Pastaruoju metu kyla neaiškumų dėl Europos komisijos siūlymo uždrausti švino šaudmenų naudojimo šlapžemėse. Dar 2015 metais Europos Komisija kreipėsi į Europos cheminių medžiagų agentūrą su prašymu parengti REACH reglamento XV priedo dokumentaciją pagal REACH reglamento 69 str. 1 d., siekiant praplėsti švino apribojimą.
Šiuo prašymu buvo siekiama įvertinti šaudmenų, kuriuose yra švino ar švino junginių, galimą naudojimo apribojimą šlapžemėse dėl rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai Europos Sąjungos lygmeniu. Tuo pat metu Europos Komisija paprašė Europos cheminių medžiagų agentūros pradėti rinkti informaciją apie kitus švino amunicijos naudojimus, įskaitant medžioklę kitose vietovėse nei šlapžemės, šaudymą į taikinius ir apie švino naudojimą žvejyboje.
2017 m. Europos cheminių medžiagų agentūra užbaigė REACH reglamento XV priedo dokumentaciją, kurioje pasiūlė nustatyti švino ir švino junginių apribojimą šaudmenyse, kurie naudojami šaudant šaunamaisiais ginklais šlapžemėse arba kur paleisti švino šaudmenys galėtų pasiekti šlapžemes.
Europos cheminių medžiagų agentūra taip pat pasiūlė įvesti papildomą apribojimo sąlygą, kuri apimtu švino šaudmenų turėjimą šlapžemėse ir nustatyti buferinę zoną, siekiant užtikrinti pasiūlymo reikalavimų vykdymo kontrolę. Taip pat padarė išvadą, kad švino šaudmenų naudojimas šlapžemėse kelia pavojų vandens paukščiams, kurie praryja tokius šaudmenis ir tai sukelia toksikologinį poveikį, įskaitant mirtį.
Apskaičiuota, kad ES dėl apsinuodijimo švino šaudmenimis per metus žūva daugiau kaip milijonas vandens paukščių. Pažymėtina, kad tai kelia riziką ir toms rūšims, kurios maitinasi vandens paukščiais, kurie paveikti švino šaudmenų, įskaitant ir žmones, kurie vartoja vandens paukščius maistui. Poveikis žmonėms pasireiškia neurologinio vystymosi, inkstų veiklos, vaisingumo sutrikimais, padidėjusiu apsigimimo atvejais, mirtimi.
Europos cheminių medžiagų agentūra nurodė, kad bešvinių šaudmenų alternatyvos, tokios kaip plieno ar bismuto šaudmenys, yra plačiai prieinamos, techniškai tinkamos ir turi žymiai geresnį pavojaus ir rizikos profilį žmonių sveikatai ir aplinkai nei švino šaudmenys. Be to, plieno šaudmenys, kaip labiausiai tikėtina alternatyva, lyginant su švino šaudmenimis yra rinkoje už prieinamą kainą.
2018 m. rugsėjo mėn. Europos cheminių medžiagų agentūra paskelbė tyrimo ataskaitą, kurioje apžvelgiama surinkta informacija apie įvairių švino naudojimo būdų rezultatus, tarp jų ir švino naudojimą šaudmenyse kituose aplinkos elementuose (nešlapžemėse). Kadangi tyrimo rezultatai parodė analogišką susirūpinimą dėl švino šaudmenų naudojimo, Europos komisija paprašė Europos cheminių medžiagų agentūra parengti REACH reglamento XV priedo dokumentaciją dėl galimo amunicijos ir žvejybos reikmenų, turinčių švino ar švino junginių, apribojimo. Šis prašymas taip pat atitinka Rizikos vertinimo komiteto ir Socio-ekonominės analizės komiteto nuomones dėl visiško uždraudimo tiekti į rinką ar naudoti švino šaudmenis visuose aplinkos elementuose.
Kai kuriose šalyse, dėl specifinių geografinių sąlygų, švino šaudmenų apribojimas šlapžemėse ir aplink jas gali sukelti tam tikrų sunkumų. Valstybės narės, kuriose yra didelės teritorijos šlapžemių, apribojimas šaudyti ir neštis švino šaudmenis šlapžemėse ir aplink jas gali prilygti visiškam švino šaudmenų draudimui, nes visi medžiotojai atsidurtų šlapžemėse arba netoli jų. Taip pat tokiu atveju resursai skiriami šlapžemių ir aplink jas esančių teritorijų kontrolės įgyvendinimui gali būti daug didesni nei ištekliai, kurių reikėtų įgyvendinant apribojimą, kuris apimtų visišką švino šaudmenų apribojimą visoje teritorijoje.
Lietuvos Aplinkos Ministerija liepos 9 d. paprašė pateikti pastabas Lietuvos pozicijai dėl švino šaudmenų apribojimo šlapžemėse ir aplink jas. Buvo nurodyta, kad apribojimas apima bet kokių švininių šaudmenų naudojimą ir gabenimą šlapžemių teritorijoje, bei 100 metrų spinduliu aplink su intencija šaudyti šioje teritorijoje.
Pozicijai išdėstyti ir įsigilinti į projektą buvo duotos tik dvi darbo dienos, nors pagal įstatymą numatoma trys ir atsakymus reikėjo pateikti iki liepos 13 d. 15 val. Keista dar ir tai, kad Aplinkos ministerijos darbuotojai nurodė argumentus išdėstyti ne Lietuviu o anglų kalba, kas kelia abejonių dėl tokio reikalavimo teisėtumo.
Įdomu ir tai, kad pateiktame dokumente 14.1 punkte, buvo nurodyta, kad šis projektas jau yra suderintas su visomis medžiotojus atstovaujančiomis organizacijomis ir pastabų dėl ko būtų nepritarta šiam projektui nėra.
Kaip vėliau patikslino Aplinkos ministerijos darbuotojai, tai yra standartinė praktika įrašyti organizacijas su kuriomis yra derinamas projektas. Vėliau dokumentas yra koreguojamas atsižvelgiant į išsakytas pozicijas.
Savo ruožtu medžiotojus ir šaulius atstovaujančios organizacijos pateikė savo pozicijas šiuo klausimu. Iš esmės nei viena organizacija nepritarė šiam projektui.
Europos sąjungos šalių narių pozicijos išsakytos 2020 m. birželio 23 d. vykusio REACH komiteto metu:
Portugalija – pritaria, tačiau mano, kad buferinė zona per maža. Siūlo palikti RVK nurodyta 300 metrų buferinę zoną. Pereinamasis 24 mėn. laikotarpis per ilgas ir turėtų būti sutrumpintas iki 18 mėn. laikotarpio.
Švedija – pritaria, tačiau mano, kad turėtų būti įpareigojimas ženklinti švininius šaudmenis.
Graikija – pritaria, siūlo, kad kiekviena šalis galėtų apsibrėžti, kas yra šlapžemės.
Danija – pritaria, siūlo nurodyti, kad šis apribojimas nurodo tik minimalius reikalavimus.
Olandija – pritaria, turi griežtesni reguliavimą.
Prancūzija – pritaria, laukia visiško švininių šovinių naudojimo draudimo.
Vokietija – pritaria, tačiau galutinės pozicijos dar neturi.
Estija – pritaria, tačiau mano, kad reikia ilgesnio pereinamojo laikotarpio.
Ispanija – pritaria, mano, kad 100 metrų buferinė zona yra tinkamesnė.
Italija, Slovėnija, Belgija, Rumunija, Austrija – pritaria.
Lenkija – susilaikė, nurodė, kad nepalaiko šlapžemių apibrėžimo, nėra tikra kaip reikės įgyvendinti kontrolę.
Latvija – susilaikė, kol kas neturi nuomonės.
Airija – bendrai palaiko švino šaudmenų draudimą šlapžemėse, tačiau nori ilgesnio pereinamojo laikotarpio. Pasisakė už 300 metrų buferinę zoną.
Bulgarija – nepritaria, mano, kad šlapžemių apibrėžimas pagal RAMSAR konvenciją yra per platus.
Malta – nepritaria, mano, kad šlapžemių apibrėžimas pagal RAMSAR konvenciją yra per platus.
Suomija – nepritaria, mano, kad kontrolė bus neįmanoma.
Slovakija, Čekija, Vengrija – nepritaria mano, kad šlapžemių apibrėžimas pagal RAMSAR konvenciją yra per platus. Įžvelgia ekonomines problemas, kurios kiltu dėl sportinio šaudymo centrų, kurie patenka (yra įsikūrę) į teritorijas, kurios pagal RAMSAR‘o konvenciją būtų apibrėžiamos kaip šlapžemės.
Paklausėme Aplinkos apsaugos agentūros kokia Lietuvos pozicija šiuo klausimu, tačiau konkretaus atsakymo taip ir negavome. Planuotas balsavimas 2020 m. liepos 15 d. Europos Komisijos komitete dėl draudimo naudoti švininius šaudmenis šlapžemėse neįvyko. Atsižvelgiant į tai, anot Aplinkos apsaugos agentūros atstovų oficiali Lietuvos pozicija šiuo klausimu Europos Komisijai nebuvo pateikta.
Daugelio Europos sąjungos šalių preliminari pozicija šiuo klausimu buvo išsakyta 2020 m. birželio 23 d. vykusio REACH komiteto metu, tačiau Lietuvos pozicija šiuo klausimų nėra aiški ir kokia ji buvo išsakyta įvykusio komiteto metu sužinoti nepavyko.
Kaip teigia Aplinkos apsaugos agentūra Lietuvos pozicija šiuo metu yra ruošiama kitam REACH komiteto posėdžiui, kuriame bus svarstomas šis klausimas.
Kiek mums yra žinoma, jei Europos sąjungos šalis išviso nepateikia savo pozicijos Europos Komisijai, tai tokiu atveju yra laikoma, kad šalis projektui neprieštarauja ir projektui pritaria. Kokia buvo paruošta Lietuvos pozicija prieš balsavimą kuris turėjo įvykti 2020 m. liepos 15 d. sužinoti nepavyko, o jei tos pozicijos nebuvo visai, tai tokiu atveju kyla dar daugiau klausimų.
