Aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė traukiasi iš pareigų, ketvirtadienį pranešė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Jis teigė R.Vaitkevičiūtės prašymo kol kas nepasirašęs, nes yra Seime. Žadėjo tai padaryti vėliau ketvirtadienį.
Žyma: Rasa Vaitkevičiūtė
-
Lankai, strėlės ir muilo burbulas
Pastarųjų dienų įvykiai verčia susimastyti, kokioje visuomenėje gyvename ir ar tikrai taip lengva manipuliuoti visuomenės nuomone. Kaip žinote, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika praeitą penktadienį išleido įsakymą kuriuo keičiamos Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklės.
Mano nuomone taisyklių pakeitimai yra daugiau teigiami nei neigiami, kai kuriuos punktus reikėtų taisyti, kad užkirsti kelią nelegaliai medžioklei, bet apie tai kitą kartą.
Šiame projekte buvo vienas nelemtas punktas, kuris turėjo įteisinti medžioklę su lankais nuo 2022 metų ir dėl kurio ir užvirė košė.
Žalieji puolė demonizuoti medžioklę su lankais, gąsdindami visuomenę prastai suklastotomis nuotraukomis, sakydami, kad tai brakonierių įrankis ir žvėrių kankinimas. Noriu atkreipti dėmesį, kad žaliųjų nuotraukose, neva tai sužaloti gyvūnai vaizduojami su sportinėmis strėlėmis, išskyrus vieną baltauodegį elnią, kuris stovi laimingas su strėle nosyje net neįtardamas, kad ji ten yra. Apie katinus su strėlėmis galvose aš net nekalbėsiu, nes tokiomis išgyvenimo galimybėmis stebėtųsi ir pats Čakas Norisas.
Dauguma nuotraukų padarytos Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur sportui skirtus lankus ir strėles gali įsigyti nepilnamečiai ir kurie su medžioklei skirtais įrankiais neturi nieko bendra.
Į gąsdinimus, kad tai brakonierių įrankis, galiu atsakyti tik tiek, kad viena strėlė kainuoja apie 40EUR ir šiais termovizorių laikais, joks brakonierius nesėdės su lanku rankose puse nakties ir nerizikuos būti pagautas. Brakonieriams leidimų nereikia naudoti lankus, nei naktinio matymo taikiklius, nei garso slopintuvus, tad ir gąsdinti visuomenės tokiais dalykais nereikėtų.
Žvelgiant bendrai į tai kaip dirba žalieji, manau jog vaidybinį darbą jie padarė tikrai gerai ir koloboracija su žiniasklaida yra puiki. Tik žiniasklaida pamiršta, kad yra daugiau nei viena pusė ir užsiima neigiamu nuomonės formavimu. Opozicija taip pat puikiai sureagavo į vykstantį balaganą ir užregistravo net kelis medžioklės taisyklių pakeitimus su kuriais tikisi susilaukti visuomenės dėmesio prieš artėjančius rinkimus.
Dabar pakalbėkime apie palaikymą iš medžiotojų pusės. Tikiuosi kolegos iš medžiotojus vienijančių organizacijų neįsižeis, bet palaikymo nebuvo. Nei per TV, nei per radiją medžiotojų atstovų nemačiau, nei girdėjau. Vakar LMŽD vadovas Jonas Talmantas išreiškė palaikomąjį žodį aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai.
„Medžiotojų yra 30 tūkst., žvejų – dar 27 tūkst. Reikia pridėti ir po tris keturis šeimos narius. Iš viso mūsų yra labai daug ir visi dabar pripažįsta, kad K. Mažeika yra drąsus vyras su tvirtu stuburu. Manau, jis sulauks rimtos paramos rinkimuose“, – sakė J. Talmantas.
Palaikymas turi būti savalaikis, konkretus ir duodantis atkirtį opozicijai. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ne visada laikosi žodžio, tačiau ar už tai jį reikia atiduoti sudrąskymui – nemanau. Mano nuomone palaikymo iš medžiotojų vienijančių organizacijų aplinkos ministras nesulaukė, o politikavimas po visko gali duoti neigiamą rezultatą. Kaip sakoma barškinti šaukštais po vakarienės nėra prasmės.
Visų šių dienų įvykių rezultatą matote patys. Vakar aplinkos ministras Kęstutis Mažeika neatlaikęs spaudimo atšaukė pataisas dėl lankų. Negana to, dabar jau ieškomas atpirkimo ožys kuriuo greičiausiai taps viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė ir visa tai dėl kelių punktų medžioklės taisyklėse.
Kaip matote ar tai normalu ir kur mus tai nuves? Medžiotojų organizacijom siūlau baigti politikuoti ir imtis realių veiksmų, pradėti rimtai dirbti su visuomenės nuomonės formavimu.
Šiandien medžiotojai ruošiasi eiti į mitingą ir palaikyti aplinkos ministrą. Tai puikus žingsnis ir tikiuosi, kad mūsų „objektyvi“ žiniasklaida tai pastebės ir apie mitingą informuos visuomenę.
-
Siūloma didinti elninių žvėrių sumedžiojimo limitus
Medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudotojų atliekamų medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenimis, elninių žvėrių populiacijos šalyje yra gerokai išaugusios. Šią tendenciją patvirtina miškų būklės vertinimas: Lietuvos valstybinių miškų 2018 m. sanitarinės būklės apžvalgoje pateiktais duomenimis, 2018 metais medžiojamieji žvėrys pažeidė 2304 ha miško, daugiausia – 2261 ha pažeidė elniniai žvėrys.
Tikėtina, kad pažeistų plotų yra dar daugiau, kadangi ne visada girininkijų darbuotojai informaciją apie žvėrių padarytus pakenkimus užregistruoja Valstybinės miškų tarnybos sukurtame Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui registracijos elektroniniame žurnale.
Valstybinės miškų tarnybos nuomone, dėl žvėrių daromos žalos privačių miškų savininkai jau praktiškai nustojo atkūrinėti miškus pušimi. Prevencinės priemonės miško želdinių apsaugai (tvoros, repelentai) VĮ Valstybinių miškų urėdijai kasmet kainuoja apie 2 mln. Eur. Per didelė elninių žvėrių gausa pamažu tampa aplinkosaugine problema.
Vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių1 35 punktu, savivaldybių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos (toliau – Komisijos) kasmet iki balandžio 15 d. priima sprendimus dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Priimdamos sprendimus, Komisijos privalo atsižvelgti ne tik į medžioklės plotų naudotojų prašymus, praėjusios medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis, bet ir į VĮ Valstybinių miškų urėdijos pateikiamą informaciją apie elninių žvėrių miško želdiniams, žėliniams ir kitiems medynams daromo neigiamo poveikio pokytį.
Prašome VĮ Valstybinių miškų urėdijos užtikrinti, kad regioniniai padaliniai kruopščiai įvertintų elninių žvėrių miško želdiniams, žėliniams ir kitiems medynams daromą neigiamą poveikį ir jo pokytį ir išvadas pateiktų Komisijoms.
Prašome Aplinkos apsaugos departamento informuoti Komisijų pirmininkus ir jų narius apie būtinybę atsakingai vertinti elninių žvėrių populiacijų gausos tendencijas, priimti domėn žvėrių daromo neigiamo poveikio miško želdiniams ir žėliniams, medynams ir žemės ūkio kultūroms pokyčius ir didinti elninių žvėrių sumedžiojimo limitus naujame medžioklės sezone, kad ilgalaikėje perspektyvoje būtų suvaldyta pernelyg išaugusi šių žvėrių daroma žala žemės ir miškų ūkiui.
Aplinkos viceministrė
Rasa Vaitkevičiūtė -
Perdavė linkėjimus iš Aplinkos ministerijos
Neseniai buvau medžioklėje Suomijoje, kur jau ne pirmą kartą medžiojame baltauodegius elnius. Kaip visada medžioklė Suomijoje paliko tik gerus įspūdžius, žmonės geros nuotaikos, be jokių baimių, kad ką padarys ne taip. Žodžiu visi mėgaujasi medžioklės procesu.
Grįžinėjome namo puikios nuotaikos, tačiau įvažiavus į Lietuva sulaukiau įdomios žinutės iš vieno asmens, kurio ir buvo paprašyta perduoti man „linkėjimus“.
Atvirai pasakius likau nustebęs ir negalėjau patikėti, kad tokie dalykai gali vykti šiais laikais demokratinėje valstybėje.
Daugelis tikriausiai skaitėte mano straipsnį pavadinimu „Aplinkos ministerija praranda medžiotojų pasitikėjimą“. Šiame straipsnyje aš išdėsčiau savo pastebėjimus dėl aplinkos ministerijos darbo ir paraginau medžiotojus aktyviau atstovauti savo interesus.
Pasirodo, kad šiuo straipsniu aš įžeidžiau kai kuriuos aplinkos ministerijos klerkus, ko pasekoje buvo pasinaudota trečiu asmeniu ir bandyta man daryti spaudimą.
Žinučių turinys skambėjo įdomiai:
– Tu biški pristabdyk su savo straipsniais…
– Nelenk lazdos per prievarta…
– Perspėju Deivi, ant tavęs jau dantį griežia…
– 13d. kaip išėjo straipsnis gali būti lemtinga…Aš puikiai žinau kas man perdavė „linkėjimus“, tačiau taip pat kol kas neįvardinsiu to asmens. Aš nelabai suprantu, jūs ten naujieji valstybės tarnautojai patekę į aplinkos ministeriją, visai su protu susipykote? Pamiršot ką ten veikti turite ir kieno interesus atstovauti? O gal apskritai kai kuriems iš jūsų ten ne vieta, nes kompetencijų ir supratimo kaip save turi vesti valstybės tarnautojas nėra…
Kaip matote, gerbiami kolegos medžiotojai, šiai dienai Lietuvoje bandoma apriboti žodžio laisvę, o ateityje žiūrėk sulauksime ir represijų.
Miske.lt
Deividas Staponkus -
Baudų už medžioklės taisyklių pažeidimus neadekvatumas
Diskusijos apie baudų už medžioklės taisyklių pažeidimus neadekvatumą vyksta jau senai. Kalbama, kad kai kurie momentai turi būti peržiūrimi, nes yra neadekvatūs atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes. Kaip bebūtų gaila, tačiau kalbos nepasiekia atsakingų asmenų aplinkos ministerijoje, o už tai turi mokėti paprasti žmonės.
Vienas paskutinių atvejų, buvo apie tai kaip medžiotojas Šalčininkų rajone per klaidą sumedžiojo šaukštasnapės anties jauniklį. Šaukštasnapė antis yra įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.
Už padarytą Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą asmeniui buvo surašytas protokolas, jam gresia bauda nuo 800 iki 1800 eurų, teisės medžioti atėmimas nuo 1 iki 5 metų bei pažeidimo padarymo įrankio, t. y. medžioklinio šautuvo, konfiskavimas. Taip pat asmuo turės atlyginti Lietuvos saugomoms rūšims padarytą žalą, kuri siekia kiek daugiau nei 340 eurų.Šiais metais dryžgalvė kryklė ir rudgalvė antis įtrauktos į raudonąją knygą, nors tai yra vienos labiausiai paplitusios antys po didžiosios anties Lietuvoje.
Kaimyninės šalys jas intensyviai medžioja, mums uždraudžiama, motyvuojant įtraukimu į raudonąją knygą. Rudenį medžiojant krykles, išsišėrusius suaugusius paukščius ir jauniklius, rudgalvę kryklę ir dryžgalvę kryklę galima atskirti tik atidžiai apžiūrėjus sparno veidrodėlius, skrendančio paukščio atskirti neįmanoma!
Pagal mūsų medžioklės terminus, kaip mes pradedame medžioti, kryklių migracija jau būna įpusėjusi ir „lietuviškos“ kryklės jau būna Lenkijoje, kur yra sėkmingai medžiojamos Lenkijos kolegų.
Paklausėme aplinkos ministerijos kokiu pagrindu minėtieji paukščiau buvo įtraukti į raudonąją knyga ir gavome atsakymą, kad už rūšių įtraukimą į raudonąją knygą yra atsakinga Lietuvos raudonosios knygos komisija.
Aplinkos ministerija, tvirtindama saugomų rūšių sąrašą, atsižvelgė į aplinkos ministerijos ir valstybinio mokslinio instituto gamtos tyrimų centro kartu su Lietuvos ornitologų draugija pasirašytą sutartį Nr. VPS-2017-16-AARP, ir Lietuvos raudonosios knygos komisijos siūlymą.
„Neturime duomenų, kad dryžgalvė kryklė ir rudgalvė antis šiai dienai yra labiausiai paplitusios antys po didžiosios anties Lietuvoje – jeigu turite kitų duomenų dėl dryžgalvės kryklės ir rudgalvės anties būklės Lietuvoje, prašome šią informaciją pateikti Aplinkos ministerijai ir gavę ją, kreipsimės į Lietuvos raudonosios knygos komisiją su prašymu įvertinti Jūsų pateiktą medžiagą dėl šių ančių rūšių būklės šalyje.“
Paklausėme aplinkos ministerijos kaip atpažinti skrendančią rudgalvę kryklę nuo dryžgalvės kryklės, kad per klaidą nesumedžioti paukščio įtraukto į raudonąją knygą? Mums buvo atsakyta, kad aplinkos ministerija negali atsakyti į šį klausimą, o medžiotojai turi patys žinoti kaip tai padaryti.
Brakonieriai nušovę elnią be medžioklės lapo, svetimuose medžioklės plotuose, sulauks lygiai tokių pačių baudų kaip jūs netyčia sumedžiojęs dryžgalvę kryklę, tik jam bus paskaičiuota didesnė žala gamtai. Iš jūsų bus konfiskuoti ginklai, atimta teisė medžioti, skirta bauda ir gal būt konfiskuota transporto priemonė.
Visa šita situacija skamba kaip vienas didelis nesusipratimas, kurio iš viso neturėjo būti. Yra daugiau niuansų dėl baudų už medžioklės taisyklių pažeidimus neadekvatumą ir jos turi būti sprendžiamas kaip galima greičiau. Tikėsimės, kad atsakingos institucijos imsis tikrai aktualių klausimų, anot kaitalioję medžioklės lapą tuo pačiu dar labiau spausdami medžiotojus į kampą.
„Miske.lt“
Deividas Staponkus -
Istorinis įvykis tarp medžiotojų organizacijų
Aplinkos ministerijos inicijuotas medžioklės lapo pakeitimo projektas iššaukė istorinį įvykį, kurio visi laukė nuo nepriklausomybės laikų. Jau seniai yra kalbama, jog medžiotojus vienijančios organizacijos turi dirbti kartu ir siekti bendrų tikslų, o ne pyktis tarpusavyje.
Šią savaitę buvo kreiptasi į aplinkos ministeriją dėl naujo medžioklės lapo projekto, po kuriuo pasirašė visos medžiotojus vienijančios organizacijos: LMŽD, Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, Sūduvos medžiotojų sąjunga, LMD ir „Ginklų pirklių asociacija“. Mano akimis – tai pirmas žingsnis šviesesnio rytojau link!
Pamenu, dar prieš metus bendraujant su K.Mažeika kalbėjome, kad Lietuvos medžiotojų organizacijos yra susiskaldžiusios ir eina ne tuo keliu, kuriuo turėtų eiti. Neseniai vykusio LMŽD susirinkimo metu K.Mažeika paragino visas organizacijas sėsti prie apvalaus stalo ir siekti bendrų tikslų, o ne kariauti tarpusavyje. LMŽD pirmininkas Jonas Talmantas taip pat entuziastingai palaikė šią idėją ir panašu, kad kalbos nenuėjo perniek.
Žiūrint į šiandieninę situaciją, kuri yra susiklosčiusi, medžiotojai jau seniai nebuvo tokioje palankioje aplinkoje, kokioje yra dabar.
Noriu pasidžiaugti, kad pagaliau turime normalų dialogą su maisto ir veterinarijos tarnyba, kuriai vadovauja Darius Remeika. Taip pat aplinkos ministrą K.Mažeiką, su kuriuo galima kalbėtis ir ieškoti bendrų sprendimų. Tikiuosi, kad esamas aplinkos ministras pratęs darbus po prezidento inauguracijos.
Aplinkos viceministrės pareigas einanti Rasa Vaitkevičiūtė, atsakinga už gamtos apsaugos ir miškų sektorius, taip pat puikiai išmano medžioklės niuansus ir aktualijas.
Naujai išrinktas LMŽD pirmininkas J.Talmantas taip pat eina teisingu keliu. Tikėsimės, kad ir visos kitos medžiotojus vienijančios organizacijos sės prie stalo ir pradės dirbti drauge.Miske.lt
Deividas Staponkus -
Medžiotojų organizacijos ir VMVT vienija jėgas
Praeitą savaitę vyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos išplėstinis tarybos posėdis kuriame buvo aptarti medžiotojams aktualūs klausimai. Susirinkime taip pat dalyvavo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė, valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika ir direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.
Susirinkimo metu buvo pritarta, kad medžiotojus vienijančios organizacijos privalo dalyvauti keičiant medžioklės taisykles, su jomis turi būti tariamasi ir atsižvelgiama į jų nuomonę.
Vyko diskusija ir dėl dvigubai išaugusių mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklius panaudojimo. Medžiotojų organizacijos tikisi, kad turės aiškiai reglamentuotą galimybę panaudoti dalį šių lėšų medžiojamosios faunos ir jos gyvenamosios aplinkos apsaugai, gausinimu ir turtinimui.
Su valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais buvo aptarti klausimai, dėl Europos Komisijos pristatytos Afrikinio kiaulių maro strategijos Europos Sąjungoje projekto.
Siūlomos AKM strategijos priemonės skiriasi skirtingose teritorijose. Pagrindiniai pakeitimai kurie liečia mus – šernų šėrimas ir jų jaukinimas turi būti uždrausti. Jaukinti galima būtų tik su tikslu pagauti šernus gaudyklėmis ar žudymo tikslais, t. y. ne maistui vartoti, o sunaikinti.
Prieita bendros nuomonės, kad Lietuvos medžiotojų organizacijos kartu su VMVT pakankamai gerai tvarkosi su AKM paplitimu šalies teritorijoje ir Briuselio siūlomos pataisos yra perteklinės. Nutarta suvienyti jėgas ir atstovėti šią poziciją kartu.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai pateikė duomenis dėl šernų sumedžiojimo AKM zonose ir išsakė savo pastebėjimus bei pageidavimus. Bendra situacija nėra bloga, tačiau VMVT pageidavo, kad būtų sumedžiojamą daugiau šernų patelių. Norima pasiekti sumedžiojimo santyki 50% patinų ir 50% patelių.
Bendru sutarimu prieita prie nuomonės, kad norit pasiekti VMVT pageidaujamą šernų sumedžiojimo santyki, medžiotojams turėtų būti leidžiama naudoti įrangą kuri leistų atlikti taiklų šūvį tamsiu paros metu nenaudojant prožektorių.Nesenai pasirodė nepatvirtinta informacija, kad Ispanai sėkmingai išbandė vakciną nuo AKM. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai patvirtino, kad šis faktas yra teisingas ir vakcina dabar yra bandymų stadijoje. Jei bandymai pavyks sėkmingai, vakcina bus išleista į rinką. Anot VMVT sėkmės atveju vakcina mūsų šalį pasieks ne greičiau kaip po trijų metų.
„Miske.lt“
Deividas Staponkus -
Naujoji viceministrė kuruos gamtos apsaugą ir miškus
Šiandien aplinkos viceministrės pareigas pradėjusi eiti Rasa Vaitkevičiūtė kuruos gamtos apsaugos ir miškų sektorius. Naujoji viceministrė gerai žino šių sektorių problemas, nes yra įgijusi tiek mokslinio, tiek praktinio darbo patirties.
Iš Kauno kilusi 34 metų Rasa Vaitkevičiūtė baigė aplinkotyros ir ekologijos studijas Lietuvos žemės ūkio universitete, o prieš šešerius metus už apgintą miškotyros mokslo darbą jai buvo suteiktas žemės ūkio mokslų daktaro laipsnis. Naujoji viceministrė jau šeštus metus skaito paskaitas studentams Aleksandro Stulginskio universitete.
Rasa Vaitkevičiūtė gerai susipažinusi su mišku – yra dirbusi Kazlų Rūdos mokomojoje miškų urėdijoje. Pastaruoju metu jos darbas buvo susijęs su valstybine aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrole Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Kauno agentūroje.
