Miske.lt

Žyma: Paukščių gripas

  • Paukščių gripas laukinėje gamtoje apėmė dar 7 naujas Lietuvos apskritis

    Paukščių gripas laukinėje gamtoje apėmė dar 7 naujas Lietuvos apskritis

    Šiandien Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai patvirtino dar 9 naujus labai patogeniško paukščių gripo H5N1 (LPPG) atvejus laukiniams paukščiams skirtinguose Lietuvos regionuose.

    Atlikus tyrimus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, nustatyti nauji LPPG židiniai, kurie pasitvirtino radus kirų gaišenas Šiaulių r. sav., Talkšos ežero pakrantėje, Prienų r. sav. Nemuno saloje ties Bagrėnų kaimu, Marijampolės r. sav. Daukšių mstl., Utenos r. sav., Panevėžio r. sav., Kretingos r. sav. bei Šilutės r. sav. Viena kiro gaišena užkrėsta paukščių gripu rasta Vilniuje, Ozo gatvėje.

    Kirai paukščių gripą ir toliau platina jau anksčiau nustatytame židinyje Marijampolės r. sav. esančioje privačios įmonės teritorijoje: naujai rastoms 4 kirų gaišenoms vėl patvirtintas LPPG.

    Nustačius naujas LPPG virusu užkrėstas vietas, VMVT ėmėsi visų reikalingų prevencijos priemonių: nustatyti židiniai pažymėti įspėjamaisiais ženklais, kuriuose nerekomenduojamas žmonių lankymasis, laukinių paukščių lesinimas.  Apie atvejus informuotos vietos savivaldybės. VMVT ir toliau vykdys laukinių ir naminių paukščių stebėseną.

    Gyventojų, VMVT prašo nesilankyti nustatytose paukščių gripo židinių teritorijose, kitose laukinių paukščių būriavimosi teritorijose, ypač jei jos prie vandens telkinių. Ieškodami maisto paukščiai ypač gausiai būriuojasi sąvartynuose, laukuose, kur vyksta žemės ūkio darbai, todėl tokios vietos potencialios tapti paukščių gripo židiniu. 

    Nors virusas nėra pavojingas žmogaus sveikatai, apsilankius užkrėstoje teritorijoje, didelė tikimybė virusu užkrėsti naminius paukščius. Šiuo metu vyksta intensyvus laukinių paukščių judėjimas, todėl naminių paukščių augintojai privalo nepamiršti laikytis biologinio saugumo priemonių.

    Gyventojai taip pat raginami būti atsakingi bei pranešti VMVT trumpuoju numeriu 1879 apie rastą laukinio vandens paukščio gaišeną bei tokiu būdu padėti greičiau nustatyti ir likviduoti galimus paukščių gripo židinius laukinėje gamtoje.

  • Reikalingas intensyvesnis medžiotojų bei ūkininkų įsitraukimas į užkrečiamų ligų valdymą

    Reikalingas intensyvesnis medžiotojų bei ūkininkų įsitraukimas į užkrečiamų ligų valdymą

    Šiemet afrikinio kiaulių maro (AKM) židiniai laukinėje gamtoje fiksuoti daugiau nei šimte vietų, o drauge sezoniškai plintantis Labai patogeniškas paukščių gripas (LPPG) jau nustatytas viename Varėnos rajono ūkių ir vienas atvejis laukiniuose paukščiuose Marijampolės rajone. Nesitraukiant šių pavojingų ligų grėsmei, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kauno departamento Kėdainių skyrius organizavimo pasitarimą – mokymus vietos medžiotojams bei ūkininkams, informuojantį apie šių užkrečiamų ligų plitimo prevenciją bei apsaugos priemones.

    „Gegužės mėnesį, įprastai intensyvėja šernų medžioklės, todėl AKM prevencija ir stebėsena šiuo metu yra ypač reikšminga. Medžiotojams nuolat akcentuojame ir tai, kad šernų populiaciją reguliuoti yra svarbu nuolat, o šiuo metu dauguma šernų patelių jau atsivedusios jauniklius, todėl populiacija ženkliai didėja. Pastebime, kad dėl didėjančios šernų populiacijos didėja AKM atvejų skaičius, o šiltuoju metu laiku padidėja rizika ir AKM virusui iš laukinės gamtos patekti į kiaulių ūkius. Na, o pastaruoju metu ir Kėdainių rajone bent vienam sumedžiotam šernui kas mėnesį nustatoma ši pavojinga liga. Kadangi AKM ir LPPG plitimo pavojus išlieka didžiulis, nuolat informuojame tiek ūkininkus, tiek medžiotojus apie užkrečiamų ligų kontrolės priemonių taikymą, stebėseną, prevenciją bei įgyvendinimą, akcentuojame saugumo priemones, kad iš laukinės gamtos virusai nepatektų į ūkius“, – sako VMVT Kauno departamento Kėdainių skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Jurgita Jagačanskė.

    Nuo metų pradžios Lietuvoje nustatyti 196 AKM užsikrėtę šernai. Šylant orams, šis pavojingas virusas, grėsmę keliantis ir kiaulių ūkiams, ima plisti dar aktyviau. Vieną iš svarbiausių vaidmenų, siekiant kuo greičiau nustatyti AKM viruso cirkuliacijos vietas, atlieka medžiotojai, todėl šiuo metu vėl intensyvinant šernų medžiokles, jų įsitraukimas į viruso stebėseną bei valdymą gali turėti lemiančių pasekmių užkrato plitimui.

    Šiais metais Kėdainių rajone vykdoma ne tik AKM, bet ir Klasikinio kiaulių maro stebėsena šernų populiacijoje, kadangi gretimame Jonavos rajone 2011 metais buvo nustatyti šios ligos židiniai kiaulių ūkiuose – stebima, ar virusas nėra išlikęs laukinėje gamtoje. Per visus stebėsenos metus teigiamų atvejų nenustatyta.

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje vykusių mokymų metu dalyviams buvo primintos svarbiausios biologinio saugumo priemonės ir ligų prevencijos būdai, kuriais galima užkirsti kelią gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimui, išdalinta mokomoji bei informacinė medžiaga.

    VMVT primena – radus šerno, lapės ar usūrinio šuns ar laukinio vandens paukščio gaišeną, ėmus gaišti naminiams paukščiams ar ūkiniams gyvūnams reikia apie tai pranešti trumpuoju VMVT numeriu 1879.

    VMVT inspektoriai reaguoja į visus pranešimus ir nuvykę į vietą atrenka oficialios kontrolės mėginius dėl AKM, LPPG ar pasiutligės.

  • Lenkijoje ir Vengrijoje patvirtinti nauji paukščių gripo židiniai

    Lenkijoje ir Vengrijoje patvirtinti nauji paukščių gripo židiniai

    Atsakingos Lenkijos ir Vengrijos veterinarijos tarnybos praneša apie pastarosiomis dienomis užregistruotus naujus didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) paukščių gripo židinius.

    Kaimyninėje Lenkijoje (Sulencino apskritis, Liubušo vaivadija) liga patvirtinta komerciniame kalakutų ūkyje, kuriame buvo auginama daugiau kaip 94 tūkst. paukščių. Įtarimai kilo, staiga nugaišus daugiau kaip 600 kalakutų (13 savaičių amžiaus). 

    Nauji viruso židiniai užregistruoti ir Vengrijos Bač Kiškūno regione įsikūrusiose penkiose ančių fermose – iš viso čia laikyta per 95 tūkst. ančių, kurių amžius nuo 2 iki 12 savaičių.  

    Siekdami išvengti tolesnio paukščių gripo plitimo, Vengrijos ir Lenkijos valstybių veterinarijos specialistai aplink ūkius nustatė 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonas bei įgyvendina kitas papildomas kontrolės priemones. Visi laikyti paukščiai, jų produkcija, lesalai saugiai sunaikinami ir utilizuojami, ūkiuose atliekami dezinfekavimo darbai.

    „Per šiuos 2020 metus daugelis Europos valstybių patyrė didelių ekonominių nuostolių tiek dėl prekybos paukštiena apribojimų iš virusą patvirtinusių zonų, tiek dėl daugybės sunaikintų paukščių. Daugiau kaip 60 paukščių gripo židinių jau sunaikinta per 1 mln. naminių paukščių. Didelio patogeniškumo virusas labiausiai paveikė komercinius kalakutų ūkius ir kol kas plinta aplenkdamas Lietuvą – iki šiol paukščių gripas nebuvo nustatytas nė vienam ištirtam paukščio mėginiui. Tačiau primename, kad šiuo itin sudėtingu laiku paukščių laikytojai, įvertinę rizikas, privalo griežtai laikytis biosaugos reikalavimų, saugoti savo paukščius“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika.

    Akcentuojama, kad apsisaugoti nuo didelius ekonominius nuostolius nešančios ligos galima tik griežtai laikantis biologinio saugumo priemonių paukštininkystės ūkiuose. Juose laikomi paukščiai negali turėti jokių kontaktų su išorine aplinka. Todėl visiems paukščių laikytojams toliau galioja laikini apribojimai – vis dar vyksta pavasarinė laukinių vandens paukščių migracija ir iki šio laikotarpio pabaigos Lietuvoje privaloma laikyti savo naminius paukščius uždarytus arba išleisti tik į aptvertas lauko aikšteles. Paukščių laikytojams taip pat rekomenduojama kuo dažniau skalbti drabužius, dezinfekuoti batus, instrumentus, transporto priemones ir kt.

    Pastebėjus ar radus gaišusių naminių ar laukinių vandens paukščių, prašoma apie tai kuo skubiau pranešti veterinarijos gydytojams arba informuoti artimiausius VMVT departamentus visą parą veikiančia nemokama telefono linija 8 800 40 403.

  • Paukščių gripas nustatytas Bulgarijos ūkyje

    Paukščių gripas nustatytas Bulgarijos ūkyje

    Bulgarijoje užfiksuotas aukšto patogeniškumo H5 potipio paukščių gripo atvejis. Liga nustatyta ūkyje, kur buvo laikoma beveik 35 tūkst. vištų.

    Įtarimų dėl ligos Bulgarijos atsakingos institucijos pareigūnams kilo ūkyje ėmus gaišti paukščiams. Iš viso Plovdivo srityje veikusiame ūkyje nugaišo 298 paukščiai. Ištyrus gaišenų mėginius, buvo nustatytas aukšto patogeniškumo paukščių gripo H5N8 virusas.

    Siekiant, kad virusas neišplistų, visi likę 34700 ūkyje augintų paukščių nugaišinti, gaišenos saugiai sunaikintos. Atsakingos Bulgarijos institucijos imasi visų būtinų priemonių, kad virusas toliau neplistų.

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena paukščių augintojams, kad jie privalo griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų. Specialistų teigimu, ligą dažniausiai perneša paukščių gripo virusu užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai, kurie užkrečia aplinką. Sveiki paukščiai gali užsikrėsti nuo užkrėsto lesalo ar vandens. Didžiausią tikimybę užsikrėsti turi paukščiai, laikomi šalia atvirų vandens telkinių. Paukščių gripas gali būti perduodamas ir per užsikrėtusių paukščių išmatas, apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, rūbus, avalynę.

    Pastebėjus pakitusią auginamų paukščių elgseną, jų sveikatos sutrikimo požymių, privalu nedelsiant pranešti veterinarijos gydytojams ar teritorinėms valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyboms.

  • Paukščių gripas plinta Europoje

    Paukščių gripas plinta Europoje

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat gauna informaciją iš Europos Sąjungos (ES) valstybių apie nustatomus vis naujus paukščių gripo atvejus.

    Italijos kompetentinga institucija šiomis dienomis pranešė apie naują paukščių gripo židinį Vicenza regione, ūkyje, kuriame buvo laikoma daugiau kaip 12 tūkst. ančių ir vištų broilerių. Šiais metais Italijoje buvo nustatyta 40 paukščių gripo židinių, dėl šios ligos ūkiuose sunaikinta apie 1,32 mln. naminių paukščių.

    Nuo praėjusių metų spalio 1 d. iki šių metų rugsėjo mėnesio paukščių gripo (H5 tipo) protrūkiai naminių paukščių laikymo vietose užregistruoti 21 Europos šalyje: Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Švedijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Kroatijoje, Makedonijoje, Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Ukrainoje. Visose šiose šalyse užregistruota daugiau kaip tūkstantis ligos židinių naminių paukščių laikymo vietose, sunaikinta beveik 5 mln. paukščių. Prancūzijoje užregistruotas ir vienas H5N1 tipo viruso protrūkis, dėl kurio sunaikinta apie 3 tūkst. paukščių.

    27 Europos valstybėse paukščių gripas (H5) 1 437 vietose nustatytas ir laukiniams paukščiams: Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Suomijoje, Slovėnijoje,  Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Serbijoje, Kroatijoje, Makedonijoje, Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Ukrainoje.

    „Situacija ES dėl paukščių gripo išlieka įtempta. Dar kartą norėtume perspėti naminių paukščių laikytojus, kad jie būtų ypač budrūs, nes tęsiasi rudeninė laukinių paukščių migracija. Įtarus, kad paukščiai serga, nedelsiant pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar privatiems veterinarijos gydytojams. Ūkininkai privalo griežtai laikytis biologinio saugumo priemonių – laikyti paukščius atokiau nuo atvirų vandens telkinių ir laukinių paukščių, ūkių teritorijose atvirai nelaikyti pašarų, galinčių pritraukti vandens paukščius, vengti pašalinių asmenų ir transporto lankymosi paukštynuose, nepirkti paukščių iš nežinomų, nepatikrinto sveikatingumo pulkų,“ – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.