Žyma: Pasiutligė

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad š. m. rugsėjo 16 d. planuojama pradėti rudeninį laukinių gyvūnų vakcinavimą nuo pasiutligės naudojant orlaivius. Laukinių gyvūnų vakcinavimas nuo pasiutligės bus atliekamas 50 kilometrų pasienio su kaimyninėmis šalimis Lenkija ir Baltarusija (žr. šio rašto 1 priedą) ruožo teritorijos dalyje, kuri priskirta buferinei zonai, t. y. Šalčininkų r. sav., Trakų r. sav., Vilniaus r. sav., Elektrėnų sav., Kaišiadorių r. sav., Prienų r. sav., Alytaus r. sav., Varėnos r. sav., Druskininkų sav., Zarasų r. sav., Ignalinos r. sav., Švenčionių r. sav., Rokiškio r. sav., Utenos r. sav., Anykščių r. sav., Molėtų r. sav., Ukmergės r. sav., Širvintų r. sav., Kaišiadorių r. sav., Elektrėnų r. sav., Birštono sav., Marijampolės sav., Kalvarijos sav.

Viename kvadratiniame kilometre bus išmėtyta ne mažiau kaip 25 jaukai su vakcina nuo pasiutligės. Iš viso Lietuvos teritorijoje bus išmėtyta apie 505 000 jaukų su šia vakcina. Jeigu bus palankios meteorologinės oro sąlygos, rudeninį laukinių gyvūnų vakcinavimą nuo pasiutligės planuojama baigti š. m. gruodžio 15 d. Laukiniams gyvūnams vakcinuoti bus naudojami jaukai su vakcina LYSVULPEN, gyva vakcina, peroralinė suspensija, kuri yra registruota Lietuvos Respublikoje ir įtraukta į Lietuvos Respublikos veterinarinių vaistų registrą.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia dėmesį, kad radus jaukų su vakcina nuo pasiutligės, negalima jų liesti, rinkti ar kitaip sunaikinti.

Lietuvoje pastaruosius keletą metų neužregistruojamas nei vienas pasiutlige užsikrėtusio naminio ar laukinio gyvūno atvejis. Taikant ilgalaikę ir sistemingą laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės, kurią Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo nuo pat 2006 m., ši pavojinga liga tampa kontroliuojama ir teigiami rezultatai stebimi kasmet. Vis dėlto, tai nereiškia, kad naujų pasiutligės atvejų nebebus.

Pasiutlige gali sirgti ir laukiniai gyvūnai (pavyzdžiui, lapės, vilkai, usūriniai šunys) ir naminiai (šunys, katės, galvijai). Pasiutligė ne mažiau pavojinga liga ir žmonėms, užsikrečiama, kai įkanda, įdreskia, apseilėja pasiutlige sergantis gyvūnas ir su seilėmis virusas patenka į žaizdą.

Todėl, nors mūsų šalyje nėra pasiutligės ir 2021 metais Lietuva pripažinta šalimi, neapimta pasiutligės, gautas nuo pasiutligės laisvos šalies statusas, atsipalaiduoti dar negalima.

„Pastebime, kad saugios ir veiksmingos vakcinos padeda užkirsti kelią pasiutligei, nes ši liga pražūtinga ir žmogui, ir gyvūnui. Siekiant efektyvios prevencijos, ilgalaikės priemonės labai svarbios ir, akivaizdu, kad tai duoda rezultatų. Beje, labai svarbu nuo to apsaugoti ne tik laukinius, bet ir naminius gyvūnus – juos laiku paskiepyti, kad išvengtų pasiutligės“, – pabrėžia VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

Dar 2005 m. pasiutligės atvejų mūsų šalyje stipriai daugėjo, jų užregistruota daugiau nei 1,6 tūkst. Daugiausia liga buvo išplitusi tarp laukinių gyvūnų (80 proc. atvejų). Iki 2006 m. ligos prevencijai profilaktiškai vakcinuoti tik naminiai augintiniai, o galvijai ir kiti gyvūnai skiepyti ligos židiniuose. VMVT pradėjus vykdyti ilgalaikę pasiutligės likvidavimo programą, iš orlaivių visoje šalyje du kartus per metus mėtant oralinę vakciną, teigiami rezultatai buvo stebimi jau po poros metų – 2007 m. pasiutligės atvejų užregistruota net tris kartus mažiau nei 2005 m.

Pastaraisiais metais laukiniai gyvūnai vakcinuojami nuo pasiutligės kiekvieną pavasarį ir rudenį pasienio ruože su Baltarusija ir Lenkija. Vakcinacijos metu jaukai su vakcina nuo pasiutligės mėtomi iš nedidelių orlaivių. Kiekvieną pavasarį ir rudenį išmėtoma po 505 tūkst. jaukų. Šiemet pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija vykdyta balandžio ir gegužės mėnesiais, rudeninę vakcinaciją VMVT planuoja pradėti rugsėjį.

Vakcinacijos efektyvumą patvirtina tyrimai

Lietuvoje nemažai dėmesio skiriama ne vien vakcinacijai, bet ir pasiutligės diagnostiniams bei vakcinacijos veiksmingumo tyrimams. Tokie tyrimai atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI). Kasmet VMVT teritoriniai padaliniai, bendradarbiaudami su medžiotojais, atrenka ir perduoda laboratoriniam ištyrimui po kelis šimtus laukinių gyvūnų mėginių – daugiausia lapių ir usūrinių šunų, sumedžiotų, sužalotų auto įvykiuose ar kitaip žuvusių.

NMVRVI atlikti pirmojo šių metų pusmečio stebėjimo duomenys patvirtina, kad po 2020 m. rudenį atliktos vakcinacijos, 82,5 proc. ištirtų laukinių gyvūnų buvo suėdę jauką su vakcina, o antikūnai susidarė 41 proc.

Ar reikia nuo pasiutligės skiepyti augintinius?

VMVT specialistai primena ir gyvūnų augintinių šeimininkams jų pareigą skiepyti auginamus gyvūnus nuo šios pavojingos ligos. Šunų, kačių ar šeškų laikytojai turi tuo pasirūpinti kartą per 12 mėnesių, arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina, – pagal vakcinos gamintojo instrukcijas. Yra vakcinų, kurių gamintojai po atliktų išsamių tyrimų garantuoja, kad imunitetas išsilaiko ilgiau, pvz., 3 metus. Vakcinavimą atlikęs veterinarijos gydytojas į skiepų pažymėjimą arba gyvūno augintinio pasą turi įrašyti datą ir skiepų galiojimo laiką.

Ketinantys keliauti su gyvūnu taip pat turi jį prieš tai paskiepyti. Keliaujant su gyvūnu tarp Europos Sąjungos valstybių, reikalingas Europos Sąjungos gyvūno augintinio pasas, gyvūnas turi būti paženklintas mikroschema ir vakcinuotas nuo pasiutligės, vakcinavimo data negali būti ankstesnė nei ženklinimo. Vykstant į kitas valstybes, gali prireikti ir veterinarijos sertifikato, į kurį įrašomi vakcinavimo nuo pasiutligės duomenys.

Faktai apie pasiutligę

* Pasiutligė – ūminė virusinė mirtina centrinės nervų sistemos infekcija, kuri plinta per sergančio gyvūno seiles ir pasireiškia progresuojančiu kamieniniu encefalitu.

* Paskutinį kartą pasiutligė Lietuvoje nustatyta nugaišusiai lapei pasienyje su Baltarusija 2018 m., dar anksčiau – 2015 m. pasienyje su Baltarusija pasiutligė nustatyta lapei ir usūriniam šuniui, kurie turėjo kontaktų su nevakcinuotais šunimis. Prieš tai 2014 metais pasiutligė nustatyta šuniui Varėnos r.

* Kaimyninėse šalyse (Baltarusijoje, Lenkijoje) vis dar pasitaiko šios ligos atvejų tiek tarp naminių, tiek ir tarp laukinių gyvūnų, todėl visada išlieka rizika, kad į Lietuvą užsikrėtusių laukinių gyvūnų gali atklysti.

* Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tarp žmonių pasiutligė vis dar paplitusi infekcija pasaulyje, ypač Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos žemynuose. Didžiausi sergamumo rodikliai suaugusiems ir vaikams registruojami Azijoje, Indijoje. Lietuvoje paskutinis mirties atvejis nuo šios ligos registruotas 2007 m., kai vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.

* Žmonės, norėdami apsisaugoti, turėtų vengti tiesioginių kontaktų su bešeimininkiais, bepriežiūriais naminiais gyvūnais bei laukiniais gyvūnais.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad nuo šio ketvirtadienio, balandžio 22 d., Lietuvoje pradedama pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės. Kaip ir kasmet, jaukai su vakcina bus išmėtomi iš orlaivių buferinėje zonoje – pasienio teritorijose, besiribojančiose su Lenkija ir Baltarusija. Jie saugūs ir nekelia pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai, tačiau gamtoje laiką leidžiantys gyventojai suradę jauką raginami jo neliesti, nes viduje yra aštri membrana su pasiutligės vakcina, dėl to galima susižeisti.

Jeigu leis oro sąlygos, pavasarinio etapo vakcinaciją planuojama baigti gegužės mėnesio pabaigoje.

Jaukas savo sudėtimi panašus į šunų ar kačių maistą, tik jo viduje paketėlyje yra keli lašai skysčio – tai vakcina. Vakcina sukelia gyvūno organizmo imuninį atsaką ir laukiniai gyvūnai – lapės, usūriniai šunys tampa atsparūs pasiutligės sukėlėjui.

Pačiupinėjus jaukus, užsikrėsti pasiutlige žmogui pavojaus nėra – vakcina visiškai saugi ir patikrinta. Jaukų aptikus prie gyvenamųjų namų, apie tai būtina pranešti teritorinei VMVT, kurios specialistai atvyks jo paimti. Jei tokį jauką netyčia surado ir suėdė augintinis, rekomenduojama keletą dienų stebėti jo sveikatą, pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Naminiams gyvūnams šie jaukai taip pat nepavojingi.

VMVT laukinių gyvūnų vakcinaciją sistemingai vykdo nuo pat 2006 m. Įgyvendinant ilgalaikę pasiutligės likvidavimo programą, teigiami rezultatai stebimi kasmet, o pastaruosius dvejus metus Lituvoje šios ligos atvejų nebenustatoma nei laukiniams, nei naminiams gyvūnams.

Vis dėl to atsipalaiduoti dar negalima, nes kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje pasiutligė paplitusi tarp naminių ir laukinių gyvūnų, todėl rizika, kad į Lietuvą užsikrėtusių laukinių gyvūnų gali atklysti, visada išlieka.

Užkrečiamosios ligos nepaiso valstybių sienų, todėl savo pareigą reguliariai skiepyti auginamus gyvūnus nuo pasiutligės turi prisiminti ir gyvūnų laikytojai. Šunų, kačių ar šeškų šeimininkai savo augintinius nuo pasiutligės privalo paskiepyti kartą per 12 mėnesių, arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina, – pagal jos gamintojo instrukciją. Vakcinavimą atlikęs veterinarijos gydytojas į gyvūno vakcnacijos pažymėjimą arba gyvūno augintinio pasą turi įrašyti informaciją apie vakciną, vakcinavimo datą ir galiojimo laiką.

VMVT taip pat atkreipia dėmesį dėl į Lietuvą iš trečiųjų šalių (Baltarusijos, Rusijos Federacijos) įvežamų gyvūnų augintinių (šunų, kačių), privalomos vakcinacijos nuo pasiutligės, be to, įvežant gyvūnus augintinius iš Ukrainos, Gruzijos, Moldovos ir daugelio kitų ES nepriklausančių šalių – be privalomos vakcinacijos nuo pasiutligės turi būti atliktas ir gyvūnų augintinių kraujo mėginio pasiutligės antikūnių titravimo tyrimas (ne mažesnis kaip 0,5 TV/ml).

Norėdami apsisaugoti, gyventojai turėtų vengti tiesioginių kontaktų su bešeimininkiais, bepriežiūriais naminiais gyvūnais ar laukiniais gyvūnais.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tarp žmonių pasiutligė vis dar paplitusi infekcija pasaulyje, ypač Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos žemynuose. Didžiausi sergamumo rodikliai suaugusiems ir vaikams registruojami Azijoje, Indijoje. Lietuvoje paskutinis mirties atvejis nuo šios ligos registruotas 2007 m., kai vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.

2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvoje pradedama rudeninė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės. Jaukai su vakcina bus mėtomi iš lėktuvų buferinėje zonoje – pasienio teritorijose, besiribojančiose su Lenkija ir Baltarusija. Priklausomai nuo oro sąlygų, šį vakcinavimo etapą planuojama baigti gruodžio mėn.

Mėtomi jaukai su vakcina yra saugūs ir nekelia pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai, tačiau gyventojai, radę jauką, raginami jo neliesti, nes viduje yra aštri membrana su vakcina, į kurią galima susižeisti. Radus jauką prie gyvenamųjų namų, būtina apie tai pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kurios specialistai atvyks jo paimti. Pačiupinėjus jaukus, užsikrėsti pasiutlige žmogui pavojaus nėra – vakcina yra visiškai saugi ir patikrinta. Jei tokį jauką netyčia surado ir suėdė augintinis, rekomenduojama keletą dienų stebėti jo sveikatos būklę, pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Naminiams gyvūnams šie jaukai taip pat nepavojingi, tačiau perdozavus, galimos komplikacijos.

„Laukinių gyvūnų vakcinacija mūsų šalyje sistemingai vykdoma nuo 2006 m. Galime pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais Lietuvoje pasiutligės atvejų beveik nepasitaiko. Tačiau kaimyninėse šalyse, pvz., Baltarusijoje, pasiutligė yra paplitusi tarp naminių ir laukinių gyvūnų, todėl išlieka pavojus, kad užsikrėtę ar sergantys gyvūnai atklys ir į Lietuvą. Pavyzdžiui, 2018 m. užfiksuotas vienas atvejis, kai Šalčininkų rajone, netoli sienos su Baltarusija, buvo rasta nugaišusi, pasiutlige sirgusi lapė“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika.

Laukinių gyvūnų vakcinaciją pasienio su Baltarusija ruože šių metų rugsėjo 9 dieną pradėjo ir kaimyninė Latvija.

Vienintelis efektyvus būdas kovoti su šia žmonėms ir gyvūnams itin pavojinga liga – vakcinuoti naminius ir laukinius gyvūnus. Norėdami apsisaugoti, gyventojai turėtų vengti tiesioginių kontaktų su benamiais ar laukiniais gyvūnais. Visi šunų, kačių ar šeškų šeimininkai savo augintinius nuo pasiutligės privalo paskiepyti kartą per 12 mėnesių, arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina, – pagal jos gamintojo instrukciją. Vakcinavimą atlikęs veterinarijos gydytojas į skiepų pažymėjimą arba gyvūno augintinio pasą turi įrašyti datą ir skiepų galiojimo laiką.

VMVT duomenimis, per 2018 m. dėl pasiutligės Lietuvoje ištirti 428 mėginiai, daugiausia lapių ir usūrinių šunų (atitinkamai 286 ir 69 gyvūnų). Taip pat ištirta 15 šunų ir 36 katės. Visų tyrimų rezultatai buvo geri, liga nenustatyta. Per 2019 m. 8 mėnesius ištirti 228 gyvūnų mėginiai (iš jų 10 kačių ir 15 šunų), pasiutligė taip pat nebuvo nustatyta.