Žyma: Medžioklės taisyklės

  • VMU: šėryklos ir viliojimo vietos turi likti atskirtos, o kanopinių žvėrių jaukinimo draudimas – nekeičiamas

    VMU: šėryklos ir viliojimo vietos turi likti atskirtos, o kanopinių žvėrių jaukinimo draudimas – nekeičiamas

    Liepos 3 d. Aplinkos ministerija pateikė derinti Medžioklės taisyklių pakeitimo projektą, kuriuo, be kitų pakeitimų, siūlyta iš taisyklių visiškai išbraukti gyvūnų šėryklos sąvoką ir palikti tik vieną – viliojimo vietos – apibrėžimą. Dabar paaiškėjo, kaip į šį projektą reaguoja Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija: urėdija pateikė savo pastabas, ir jos rodo, kad VMU nesutinka su dalimi siūlomų naujovių – ypač tų, kurios liestų šėryklų ir viliojimo vietų sampratą bei gyvūnų jaukinimo draudimus saugomose teritorijose.

    Pirmiausia VMU pasisako prieš gyvūnų šėryklos sąvokos naikinimą, kaip buvo siūloma projekte. Vietoje to urėdija prašo palikti šią sąvoką, tik patikslinant pašarų kiekio ribą – nuo dabartinių 100 kilogramų arba 125 litrų iki 200 kilogramų. Argumentas remiasi pačiu Medžioklės įstatymu, kuris biotechninėmis priemonėmis laiko būtent papildomą medžiojamųjų gyvūnų šėrimą, skirtą pagerinti jų gyvenimo sąlygas, paskatinti populiacijos augimą ar atitraukti gyvūnus nuo pasėlių ir jauno miško. VMU primena ir svarbų niuansą – prie šėryklų medžioti draudžiama, nes tai yra gyvūnų ramybės vieta, todėl šėrykla kokybiškai skiriasi nuo viliojimo vietos.

    Antra – analogiška logika taikoma ir viliojimo vietos apibrėžimui. VMU siūlo šią sąvoką irgi palikti, keliant leidžiamo masalo kiekį nuo 100 iki 200 kilogramų. Čia urėdija akcentuoja, kad viliojimo vieta iš esmės skiriasi nuo šėryklos savo paskirtimi: tai vieta, kurios tikslas – masalu ar kitomis priemonėmis privilioti gyvūnus, kad juos būtų galima sumedžioti. Medžioklės įstatymas medžiojimą apibrėžia kaip gyvūnų sekimą, tykojimą, persekiojimą, šaudymą ar gaudymą – ir būtent tai vyksta viliojimo vietoje. VMU aiškiai pabrėžia: tai nėra biotechninė priemonė, todėl jos negalima tapatinti su šėrykla.

    Trečia – dėl draudimo įrengti šėryklas kanopiniams žvėrims arba kitaip juos jaukinti ir vilioti, VMU siūlo apskritai nieko nekeisti ir palikti šiuo metu galiojančią redakciją. Kol nėra panaikinta gyvūnų šėryklos sąvoka, urėdijos nuomone ir šis draudimas turi likti nepakitęs.

    Ketvirta – jautriausia dalis liečia saugomas teritorijas: valstybinių gamtinių rezervatų buferines apsaugos zonas, valstybinius parkus, biosferos rezervatus ir gamtinius draustinius, kur galioja draudimas įrengti medžioklės įrenginius medžiuose, taip pat šėryklas, viliojimo vietas ar kitaip jaukinti gyvūnus Europos Bendrijos svarbos pievų ir pelkių buveinėse bei arti saugomų rūšių radaviečių. VMU siūlo šią nuostatą palikti, tačiau papildyti ją išimtimi – leisti naudoti iškamšas, muliažus, profilius, viliojiklius, vilbynes, feromoninius jaukus ar krykštes. Motyvas: naudojant tokias priemones gyvūnai nėra pripratinami prie konkrečios vietos, todėl saugomoms rūšims žala nedaroma.

    Penkta – VMU pasisako už tai, kad liktų nepakitęs ir draudimas šerti medžiojamuosius gyvūnus jiems neįprastu pašaru – gyvūninės kilmės produktais, šalutiniais gyvūniniais produktais ar maisto atliekomis. Šis punktas, urėdijos vertinimu, tiesiogiai susijęs su kitomis medžioklėje draudžiamomis veikomis, todėl keisti jo nėra pagrindo.

    Šioje vietoje verta atkreipti dėmesį į kontekstą. Nuo 2026 m. sausio 7 d. galioja atnaujinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodika, kurios 40.1 punktas numato: žala miškui neskaičiuojama ir neatlyginama, jeigu želdiniai ar žėliniai nebuvo apsaugoti apsaugos priemonėmis ar repelentais – išskyrus atvejį, kai arčiau kaip 250 metrų nuo vertinamo sklypo yra arba einamojo medžioklės sezono metu buvo kanopinių žvėrių viliojimo vieta su natūralios kilmės masalu. Tokiu atveju žala turi būti atlyginama net ir tada, kai patį apsaugos priemonių taikymo pareigą nevykdė miško savininkas. Ši nuostata, kaip žinoma, buvo suformuluota pačios VMU iniciatyva – ir būtent todėl dabartinis VMU nusistatymas Medžioklės taisyklių projekte įgauna aiškesnę prasmę: jei šėryklos ar viliojimo vietos sąvoka Taisyklėse būtų panaikinta, kaip iš pradžių siūlė ministerija, dingtų ir teisinis pagrindas, kuriuo remiantis Metodikos 40.1 punkto išimtis automatiškai perkelia atsakomybę už miško žalą medžiotojams. Kitaip tariant, VMU siekis išsaugoti šėryklos ir viliojimo vietos apibrėžimus Taisyklėse tiesiogiai apsaugo ir jos pačios sukurtą svertą žalos metodikoje.

    Vertinant abu atvejus kartu, ryškėja tam tikra tendencija: pastaruoju metu VMU pozicijos vis dažniau pasisako už esamo reguliavimo išlaikymą ar net griežtinimą, o ne už medžiotojų bendruomenei palankesnių sprendimų paiešką – net ir tada, kai keičiamos taisyklės galėtų iš esmės palengvinti medžiotojų kasdienybę.

  • Siūlomi Medžioklės taisyklių pakeitimai: paprastesnis viliojimas, aiškesni terminai, humaniškesni varymai

    Siūlomi Medžioklės taisyklių pakeitimai: paprastesnis viliojimas, aiškesni terminai, humaniškesni varymai

    Aplinkos ministerija liepos 3 d. pateikė derinti aplinkos ministro įsakymo projektą, kuriuo keičiamos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Projektas apima platų pakeitimų spektrą — nuo esminio šėrimo ir viliojimo reglamentavimo pertvarkymo afrikinio kiaulių maro prevencijos kontekste iki praktinių medžiotojams svarbių pakeitimų: vienodinami briedžių medžioklės terminai, atsisakoma reikalavimo pristatyti vilkų kaukoles į trofėjų apžiūrą, o varyme dalyvaujantiems medžiotojams numatoma galimybė turėti trumpąjį šaunamąjį ginklą sužeisto žvėries kančioms nutraukti. Svarbu pabrėžti, kad tai kol kas tik projektas — jis skelbiamas Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS), o suinteresuotos institucijos ir organizacijos, tarp jų ir medžiotojų asociacijos, pastabas gali teikti per 10 darbo dienų.

    Bene reikšmingiausias pakeitimų blokas susijęs su medžiojamųjų gyvūnų šėrimu. Projektu siūloma iš Medžioklės taisyklių visiškai išbraukti gyvūnų šėryklos sąvoką ir su ja susijusias nuostatas. Šis žingsnis brendo nuo šių metų vasario 27 d., kai Nacionalinio afrikinio kiaulių maro valdymo veiksmų plano darbo grupės pasitarime nutarta šėryklos ir šėrimo sąvokų atsisakyti, siekiant Lietuvos reglamentavimą suderinti su ES afrikinio kiaulių maro prevencijos, kontrolės ir likvidavimo gairėse vartojama jauko naudojimo apibrėžtimi. Praktinė logika paprasta: taisyklėse liktų viena — viliojimo vietos — sąvoka, apibrėžiama kaip medžioti tykojant ar sėlinant skirta vieta, kurioje gyvūnams privilioti naudojamas natūralios kilmės masalas ar kitos viliojimo priemonės — iškamšos, muliažai, profiliai, viliokliai, vilbynės, feromoniniai jaukai ar krykštės.

    Kartu iš apibrėžimo dingtų dabartinė sudėtinga konstrukcija su 100 kilogramų masalo riba, skiriančia viliojimo vietą nuo šėryklos. Vis dėlto kiekybiniai apribojimai visai neišnyksta: išliktų draudimas medžioklės plotų vienete (10 kv. km, arba 1000 ha) įrengti daugiau kaip 10 viliojimo vietų, tik šis limitas būtų taikomas nebe vien šernų, o visoms viliojimo vietoms. Viliojimo vietose, kaip ir dabar, būtų draudžiama naudoti gyvūninės kilmės produktus, šalutinius gyvūninius produktus, maisto atliekas ar gyvūnams neįprastą pašarą, kurio jie negali rasti natūraliomis gamtinėmis sąlygomis — su išimtimi plėšrūnų medžioklei, kai viliojimo vietoje paliekamas sumedžioto ar kitaip žuvusio elninio žvėries ar paukščio kūnas arba plėšrūnų papjauto ūkinio gyvūno kūnas.

    Atkreiptinas dėmesys, kad kartu netektų galios ir tiesioginis draudimas šerti šernus visoje Lietuvos teritorijoje bei draudimas medžioti tykojant ar sėlinant gyvūnus, esančius šėrykloje ar arčiau kaip 100 metrų nuo jos. Panašiai koreguojamos ir nuostatos dėl saugomų teritorijų: jose liktų draudimas įrengti viliojimo vietas ar kitaip jaukinti gyvūnus Europos Bendrijos svarbos pievų ir pelkių buveinėse bei arčiau kaip 100 metrų nuo registruotų saugomų rūšių radaviečių, o draudimas jaukinti ir vilioti kanopinius žvėris išliktų ten, kur galiojo iki šiol.

    Antras medžiotojams itin aktualus pakeitimas — briedžių medžioklės terminai. Šiuo metu jie skirtingi: patinai medžiojami nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d., patelės — nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d., o jaunikliai — nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d. Projektu siūloma patelių ir jauniklių medžioklės pabaigą suvienodinti su patinais — iki gruodžio 15 d. Patelėms tai reikštų dviem savaitėmis ilgesnį sezoną, o jauniklių medžioklė, priešingai, trumpėtų pusantro mėnesio. Ministerija šį pakeitimą grindžia praktine problema: kai terminai skirtingi, teisėtai medžiojant jauniklius per klaidą sumedžiojus gumbaragį, ragus numetusį patiną ar antrametę patelę, tarp medžiotojų ir aplinkos apsaugos pareigūnų kyla ginčų, ar tokia situacija laikytina medžioklės terminų pažeidimu. Suvienodinus terminus, ši ginčytina situacija iš esmės išnyksta, todėl atitinkamai paprastėja ir taisyklių 28.3 papunktis, reglamentuojantis klaidų fiksavimą medžioklės dokumentuose.

    Verta atkreipti dėmesį ir į formuluotės pakeitimą nuostatose dėl sumedžiojimo limitų: vietoje bendrinės frazės „kanopinių žvėrių, kurių medžioklė yra limituojama” projekte visur įrašoma konkrečiai „briedžių”. Savivaldybių komisijos ir aplinkos ministro tvirtinamas bendras limitas pagal projektą būtų siejamas tik su briedžiais.

    Trečia naujovė palengvins gyvenimą vilkų medžiotojams: siūloma atsisakyti reikalavimo, sumedžiojus vilką, jo kaukolę pasibaigus sezonui pristatyti į medžioklės trofėjų apžiūrą. Ministerijos argumentacija logiška — trofėjų apžiūros tikslas yra tikrinti, ar laikomasi elninių žvėrių atrankinės medžioklės reikalavimų, o vilkams atrankinės medžioklės reikalavimai apskritai nenustatyti. Vilkų genetiniai tyrimai atliekami paimant tam tikras sumedžioto žvėries dalis, o kaukolių, ypač jaunų vilkų, paruošimas apžiūrai neretai reikalauja laiko ir sąnaudų be aiškios praktinės naudos. Elninių žvėrių ragų su kaukole ir apatiniu žandikauliu pristatymo pareiga išlieka nepakitusi.

    Ketvirtas pakeitimas atspindi skaitmenizacijos realijas: siūloma patikslinti nuostatą, pagal kurią draudžiama medžioti neturint su savimi galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklą. Iš taisyklių braukiami žodžiai „su savimi” — mat Aplinkos apsaugos departamentas tapo Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenų tvarkytoju, ir duomenys apie medžiotojų ginklus pareigūnams pasiekiami elektroniškai. Viešojo administravimo įstatymas draudžia reikalauti dokumentų, kurių duomenys jau yra valstybės informacinėse sistemose, be to, tokio reikalavimo nėra ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Kitaip tariant, leidimas privalės galioti, bet popieriuko kišenėje nešiotis nebereikės.

    Galiausiai — pakeitimas, susijęs su medžioklės etika ir gyvūnų gerove varymuose. Dabar varantiems medžiotojams galioja besąlygiškas draudimas neštis užtaisytus ginklus ir šaudyti į žvėris bei paukščius, o tai apsunkina galimybę nedelsiant nutraukti varymo metu rasto sužeisto gyvūno kančias. Projektu siūloma numatyti išimtį: varantys galėtų neštis B ir C kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus — privalomai neužtaisytus, — kurie būtų užtaisomi tik suradus sužeistą ar sužalotą gyvūną ir panaudojami jo kančioms nutraukti. Saugumo principas varyme išlieka, tačiau atsiranda humaniškas sprendimas situacijai, kuri praktikoje pasitaiko neretai.

    Tarp smulkesnių, bet praktiškai reikšmingų patikslinimų — šunų vedžiojimo taisyklė: nuostata, kad medžioklės plotuose šunys vedžiojami tik su pavadėliais, būtų papildyta žodžiais „ne medžioklės metu”. Taip išsklaidoma dabartinė interpretacinė painiava, ar šunį galima paleisti nuo pavadėlio vykdant medžiokles su šunimis ar ieškant sužeisto žvėries. Taip pat tikslinamas sąvokų šaltinių sąrašas: iš taisyklių braukiama nuoroda į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, dėl kurios buvo galima dvejopai traktuoti tamsųjį paros metą (medžioklės taisyklėse tai laikas praėjus pusantros valandos po saulėlydžio ir likus pusantros valandos iki saulėtekio, o saugaus eismo įstatyme — tiesiog nuo saulėlydžio iki saulėtekio), ir įrašomos nuorodos į Gyvūnų gerovės ir apsaugos bei Laukinės gyvūnijos įstatymus.

    Projektą parengė Aplinkos ministerijos Gyvūnijos išteklių valdymo politikos grupė, jį pasirašė aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė. Dokumentas derinimui išsiųstas plačiam adresatų ratui — nuo Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Aplinkos apsaugos departamento iki medžiotojų organizacijų: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos, Lietuvos medžiotojų konfederacijos, Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta”, Sūduvos medžiotojų sąjungos ir Lietuvos medžiotojų draugijos. Papildomų valstybės lėšų projektui įgyvendinti nenumatoma. Kada pakeitimai bus priimti ir įsigalios, paaiškės tik pasibaigus derinimo procedūrai ir įvertinus gautas pastabas — apie tolesnę projekto eigą informuosime.

  • Medžioklės reglamentavimo pokyčiai kurie įsigalios nuo 2025 m. gegužės 1 d.

    Medžioklės reglamentavimo pokyčiai kurie įsigalios nuo 2025 m. gegužės 1 d.

    Nuo 2025 m. gegužės 1 d. įsigalios reikšmingi Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimai, patvirtinti aplinkos ministro įsakymu. Šie pakeitimai, susiję su medžioklės dokumentų administravimu, gyvūnų populiacijos reguliavimu bei pašarų naudojimo kontrolės stiprinimu.

    Popierinių medžioklės lapų išdavimas

    Atsižvelgiant į teisines ir praktines aplinkybes, popierinius medžioklės lapus galės išduoti ne tik medžioklės plotų naudotojai (turintys leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius), bet ir Aplinkos apsaugos departamento (AAD) įgalioti specialistai. Ši nuostata taikoma specifiniais atvejais, pavyzdžiui, kai leidimai išduodami gyvūnų gausos reguliavimui teritorijose, kuriose medžioklė paprastai draudžiama, arba kai būtina sumedžioti probleminius vilkus ar kitus medžiojamuosius gyvūnus, kuriems nėra nustatyto leistino medžioklės termino, naudojant medžioklės įrankius, neperduotus medžioklės plotų naudotojui.

    Taip pat įtvirtinta nauja pareiga: visi panaudoti popieriniai medžioklės lapai turi būti saugomi ne trumpiau kaip trejus metus nuo jų grąžinimo. Tai padės užtikrinti veiklos atsekamumą ir efektyvesnę priežiūrą.

    Popierinis medžioklės lapas nesuteikia teisės medžioti limituotus gyvūnus, jei atitinkamas limitas nebuvo suteiktas arba jau yra išnaudotas, išskyrus atvejus, kai išduotas specialus leidimas vilkų paėmimui pagal Saugomų rūšių naudojimo tvarką.

    Dokumentacijos pildymo tikslinimas

    Atnaujintas 192.1 papunktis tiksliai nurodo, kad medžioklės lape privaloma įrašyti asmens, turinčio teisę reguliuoti gyvūnų gausą ar paimti konkrečius gyvūnus iš gamtos, vardą ir pavardę. Tokia nuostata užtikrina aiškų teisinį atsekamumą ir veiklos skaidrumą.

    Šernų viliojimo ribojimai: nauji kvantiniai ir metodiniai apribojimai

    Siekiant sumažinti rizikas, susijusias su afrikiniu kiaulių maru bei kitais epizootiniais veiksniais, įvesta griežtesnė viliojimo kontrolė:

    • Viename medžioklės plotų vienete (10 km²) leidžiama ne daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų;
    • Vienoje viliojimo vietoje vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 100 kg arba 125 litrų natūralaus pašaro (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską);
    • Draudžiama berti pašarą tiesiai ant žemės, išskyrus atvejus, kai naudojamos automatinės šėryklos (barstytuvai);
    • Griežtai ribojamas šalutinių gyvūninių produktų naudojimas jaukui, nebent jie skirti plėšrūnų viliojimui ir yra paliekami laikantis Europos Sąjungos reglamentų (EB Nr. 1069/2009 ir ES Nr. 142/2011) nuostatų.

    Gausos reguliavimas riboto naudojimo teritorijose

    Pakeistas Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašo 4 punktas.

    Tvarkos aprašo reikalavimai taikomi tik reguliuojant medžiojamųjų gyvūnų, kuriems Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytas leistinas jų medžiojimo terminas, išskyrus vilkus, populiacijų gausą teritorijose, kuriose medžioti draudžiama. Teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, medžiojamųjų gyvūnų, kuriems minėtose taisyklėse nėra nustatyto leistino jų medžiojimo termino, ir vilkų populiacijų gausa reguliuojama vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“.“

  • Atnaujintos medžioklės taisyklės

    Atnaujintos medžioklės taisyklės

    2025 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo buvo iš esmės peržiūrėti ir pakeisti Medžioklės taisyklių 58.33 ir 19.2.1 punktai, atsižvelgiant į naujausias ekologines ir aplinkosaugines rekomendacijas bei praktiką, susijusią su plėšrūnų populiacijos reguliavimu.

    Šie norminiai pakeitimai įsigalios nuo 2025 m. gegužės 1 d.

    Vadovaujantis naująja redakcija, medžioklės praktikoje medžiojant plėšrūnus, teisės aktas numato galimybę viliojimo vietose eksploatuoti sumedžioto arba natūraliai žuvusio elninio žvėries ar paukščio kūną ar jo dalis kaip viliojimo priemonę, kas anksčiau buvo draudžiama.

    Papildomai, taisyklėse įteisinta galimybė palikti plėšrūnų papjautų ūkinių gyvūnų kūnus ar jų dalis tose vietose, kur įvyko ataka, su sąlyga, kad toks veiksmas atitinka Šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tvarkymo bei apskaitos reikalavimus, kurie yra nustatyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. B1-190.

    Akcentuotina, kad šių taisyklių laikymasis reikalauja ne tik formalios atitikties teisės aktams, bet ir atsakingo požiūrio į aplinkosaugos principus, biologinės įvairovės išsaugojimą bei gyvūnų gerovės užtikrinimą.

  • Nebūkite suklaidinti dėl šratų ar grankulkių šaudmenų naudojamo medžiojant kanopinius žvėris

    Nebūkite suklaidinti dėl šratų ar grankulkių šaudmenų naudojamo medžiojant kanopinius žvėris

    Neseniai Lietuvos medžiotojų bendruomenėje kilo diskusijos dėl šratų ir grankulkių šaudmenų naudojimą medžiojant kanopinius žvėris. Nors įvairiuose šalies regionuose šie klausimai iškyla vis dažniau, svarbu aiškiai suvokti, kad teisės aktai šiuo klausimu nėra pasikeitę.

    Kalbos apie tai, kad šratų ir grankulkių šaudmenys vėl galėtų būti naudojami šių žvėrių medžioklėje, yra klaidinančios. Medžioklės taisyklėse, kurios anksčiau reguliavo draudžiamų ginklų ir šaudmenų naudojimą, buvo aiškiai nurodyta, kad tokios medžioklės priemonės yra neleistinos.

    Nors šiais metais šios nuostatos buvo perkeltos į Medžioklės įstatymą, jokie pakeitimai leidžiantys vėl naudoti tokius šaudmenis kanopinių žvėrių medžioklei nebuvo atlikti.

    Ši teisinė pertvarka galėjo sukelti painiavą tarp medžiotojų, tačiau reikia pabrėžti, kad pagrindinės nuostatos išliko nepakitę. Medžiotojų bendruomenę raginame būti atsakingais ir laikytis galiojančių teisės aktų, kartu pasitikrinant bet kokius gandus su patikimais šaltiniais prieš priimant sprendimus dėl medžioklės metodų.

    Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas

    151 straipsnis. Draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės

    1) automatinius šaunamuosius ginklus;

    2) elektros aparatus, skirtus gyvūnams apsvaiginti ar užmušti;

    3) sprogmenis, nuodus, užnuodytą ar anestezuojantį jauką arba jaukui ir masalui naudoti gyvus gyvūnus;

    4) dūmus, dujas ar ugnį gyvūnams varyti iš jų slėptuvių;

    5) naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, išskyrus šio įstatymo 152 straipsnio 12 punkte numatytas išimtis;

    6) kilpas gyvūnams gaudyti;

    7) veidrodžius ar kitas akinamąsias priemones, dirbtinius šviesos šaltinius, išskyrus prie šautuvo pritvirtintus prožektorius, kai medžiojami šernai, lapės, mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros, medžiojama su medžiokliniais šunimis arba ieškoma sužeistų žvėrių;

    8) pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu dėtuvėse įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinių), arbaletus, lankus ir kitus templinius ginklus;

    9) elektrinius, elektroninius ar magnetinius garso atkūrimo prietaisus gyvūnams vilioti;

    10) graižtvinių ginklų kitokias nei ekspansyviąsias kulkas medžiojant kanopinius žvėris;

    11) visų dydžių šratus ir grankulkes medžiojant kanopinius žvėris;

    12) švininius arba švino junginių turinčius šratus paukščiams medžioti;

    13) šovinius, neturinčius būtinos šaudmens energijos: medžiojant stirnas – graižtvinių ginklų šovinius, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 1 000 J; medžiojant danielius, antramečius šernus ir jauniklius – graižtvinių ginklų šovinius, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 000 J; medžiojant briedžius, tauriuosius elnius ir suaugusius šernus – graižtvinių ginklų šovinius, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 500 J;

  • Ar panaikintas saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimo reikalavimas?

    Ar panaikintas saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimo reikalavimas?

    2024 m. gegužės 3 d. įsigaliojo nauji Medžioklės taisyklių pakeitimai. Aplinkos ministro įsakymu buvo panaikintas reikalavimas, pagal kurį medžiotojai privalėjo kas trejus metus atlikti saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimą.

    Pagal 2002 m. rugsėjo 30 d. patvirtintas taisykles, medžiotojai privalėjo reguliariai atlikti rašytinį testą bei praktinių įgūdžių patikrinimą. Neatlikus šio patikrinimo, medžioti buvo draudžiama. Tačiau nuo 2024 m. gegužės 3 d. šis reikalavimas buvo panaikintas.

    Šis pakeitimas buvo dalis platesnių Medžioklės taisyklių pakeitimų, skirtų sumažinti administracinę naštą medžiotojams. Nors dabar nebereikia pratęsti pažymos, saugus ir atsakingas elgesys medžioklėje vis dar išlieka pagrindiniu prioritetu.

    Svarbu pažymėti, kad šis taisyklių pakeitimas nereiškia, jog medžioklės saugumo reikalavimai tapo mažiau reikšmingi. Medžiotojai turi nuolat tobulinti savo įgūdžius šaudyklose ir sekti teisės aktų pakeitimus. Tai padės išvengti nesusipratimų ir užtikrins, kad medžioklės veikla būtų vykdoma teisėtai ir saugiai.

    Šaltinis: Atnaujintos Medžioklės Lietuvoje taisyklės

  • Medžiotojai buvo išgirsti: el. lapas – neprivalomas ir tai tik dalis palankių medžioklės tvarkos pokyčių

    Medžiotojai buvo išgirsti: el. lapas – neprivalomas ir tai tik dalis palankių medžioklės tvarkos pokyčių

    Aplinkos ministras Simonas Gentvilas įtvirtino medžioklės pasikeitimus Lietuvoje. Remiantis jo įsakymu, elektroninis medžioklės lapas nebus privalomas, tad invazines rūšis, tokias kaip mangutus, kanadines audines, nutrijas, ondatras bus galima medžioti ištisus metus naudojant ne tik naktinio matymo įrangą bet ir prožektorius pritvirtintus prie ginklo. Taip pat – išplėsti ir tauriųjų elnių medžiojimo terminai, atšaukiant jų limitus.

    Anot Laimono Daukšos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktoriaus, elnių populiacijos augimas tampa savotišku iššūkiu visai Lietuvos gamtai. Jų populiacija siekia apie 85 tūkst., tad tokia priemonė, kaip elektroninis lapas, netenka prasmės, todėl minėtas ministro sprendimas – pagrįstas.

    „Esminiai pakeitimai, lemti diskusijos, argumentų ir įsiklausymo, įneša medžioklėje tik dar daugiau tvarkos ir logikos, kuri veda prie vakarietiškos medžioklės tradicijų formavimo Lietuvoje kartu didinant pasitikėjimą mūsų bendruomene“, – teigia L. Daukša.

    Elektroninis medžioklės lapas neduotų naudos

    Anot jo, tokios priemonės, kaip elektroninis medžioklės lapo įteisinimas, ne tik nesukurtų jokios naudos tiek valstybei, tiek medžiotojų bendruomenei. Tai taip pat apsunkintų pačią medžioklę ar padarytų ją neprieinama, kai kurioms medžiotojų socialinėms arba amžiaus grupėms. 

    „Visuomet tai laikėme perteklinės kontrolės priemone, kuri net negalėtų būti įgyvendinta dėl techninių aplinkybių, tokių kaip ryšio, informacinių technologijų žinių, informacinių įrenginių techninių savybių trūkumų ar net tinkamų išmaniųjų priemonių neturėjimo bei apribotų bendruomenės konstitucines teises į laisvę. Tad šis įsakymas tik patvirtina, kad mūsų argumentai ir pozicija buvo išgirsta ir tinkamai įvertinta“, – sako LMŽD direktorius.

    Kaip priduria L. Daukša, tam tikros technologinės spragos sudarytų nepalankias aplinkybes: „Ryšio trukdžiai, įrenginių techninių savybių trūkumai ir tam tikrų įgūdžių stoka gali sudaryti prielaidas įvykdyti netyčinį medžioklės reikalavimų pažeidimą, kurį vėliau bus sunku įrodyti.“

    Padidins smulkiosios faunos apsaugą

    Prie viso to, naujuose medžioklės pasikeitimuose,LMŽD direktoriaus teigimu, patvirtintos tam tikros medžioklės tvarkos medžiojant invazines rūšis, išplečiant medžioklės įrangos panaudojimą, automatiškai padidins smulkiosios faunos apsaugą bei sumažins įvairių parazitinių ligų plitimą.

    „Invazinių plėšrūnų medžioklės pakeitimai automatiškai sąlygos geresnę paukščių perinčių ant žemės ar smulkiosios faunos  apsaugą, kas yra labai sveikintina“, – priduria jis.

    Užtikrins augančios elnių populiacijos balansą šalyje

    Tuo tarpu pakeisti tauriųjų elnių medžioklės terminai ir tvarka užtikrins dar geresnį žvėrių populiacijos balansą Lietuvoje.

    „Deja, elnių populiacijos augimas tampa nauju iššūkiu šalies gamtai. Jų populiacija smarkiai išaugo, o tą patvirtina ne tik statistika, nelaimės keliuose, bet ir padaroma žala gamtai, ūkininkams ir miškininkams. Tad jų medžioklės tvarkos pakeitimai yra įgyvendinti laiku ir tinkamai bei padės spręsti šią opią problemą“, – priduria L. Daukša.

    Lietuvos elnių populiacija pernai pasiekė 85 tūkst., o metinis minimalus jos prieaugis gali siekti apie 15-20 tūkst. vienetų. Pagal naujus pakeitimus tauriųjų elnių pateles ir jauniklius nuo šiol bus galima medžioti nuo rugsėjo 1 d., o patinų medžioklė pratęsta iki vasario 28 d.

    1. Nuo 2024-08-08 įsigalioja nauji Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje pakeitimai.

    Atkreipiame dėmesį, kad daugelis pakeitimų įsigalios nuo 2024 m. spalio 15 d.

    Esminiai pakeitimai:

    • Atsiranda naujo formato papildoma elektroninė medžioklės lapo forma, tačiau ji neprivaloma ir be įsigaliojimo termino. Popierinis medžioklės lapas ir toliau galės būti naudojamas kaip pagrindas, o lygiagrečiai veiks laisvanoriška elektroninio medžioklės lapo e-sistema;
    • Panaikinti limitai tauriesiems elniams. Medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė yra limituojama lieka: briedis ir vilkas.
    • Patikslinti tauriųjų elnių medžioklės terminai. Nuo šiol t. elnių pateles ir jauniklius bus galima medžioti nuo rugsėjo 1 d., o t. elnių patinų medžioklė prailginta iki vasario 28 d.;
    • Iki 24 val. prailgintas reikalingų duomenų pateikimo laikas sumedžiojus vilką (buvo 12 val.);
    • Prie stambiosios medžiojamosios faunos priskirtas Dovydo elnias ir jam bei dėmėtajam elniui suteiktas medžioklės terminas – medžiojamas visus kalendorinius metus;
    • Patikslinta Tykojimo sąvoka, kad tykojamus medžiojamuosius gyvūnus galima vilioti natūraliu masalu;
    • Mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras medžioti apšviečiant prožektoriumi leista – visus kalendorinius metus, tame tarpe ir šernus. Pastaba: lapes medžioti apšviečiant prožektoriumi galima tik nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. su naktiniais taikikliais ištisus metus;
    • Atsirado patikslinimas, kad naudojant skaitmeninio formato medžiotojo bilietą, medžioklės metu privaloma su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka;
    • Patikslinta, kad DRAUDŽIAMA statyti ir eksploatuoti stacionarius medžioklės įrenginius, taikyti biotechnines priemones negavus žemės sklypo savininko sutikimo ar valdytojo leidimo arba nesudarius su juo sutarties dėl biotechninių priemonių taikymo, stacionarių medžioklės įrenginių statymo ir eksploatavimo jo žemėje (jei teisiniai santykiai dėl biotechninių priemonių taikymo, stacionarių medžioklės įrenginių statymo ir eksploatavimo trunka ilgiau kaip 1 metus, turi būti sudaroma rašytinė sutartis).
    • Kasmetinės ataskaitos apie medžiojamųjų išteklių panaudojimą, prašymai dėl sumedžiojimo limitų nustatymo ir prašymai dėl papildomo limito skyrimo, nuo šiol bus teikiami naudojantis Biologinės įvairovės informacinės sistemos funkcionalumais, o ne popieriniu būdu kaip iki šiol;
    • Naujoje taisyklių redakcijoje detalizuota tvarka kaip naudojamas popierinis ir elektroninis medžioklės lapas bei kaip bus išnaudojami Biologinės įvairovės informacinės sistemos funkcionalumai.

    Nuoroda į teisės akto pakeitimą.

    1. 2024-08-07 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-265 patvirtinti kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2024–2025 metų medžioklės sezoną limitai.

    Nuo šiol medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė yra limituojama: briedis ir vilkas.

    Briedžių sumedžiojimo limitai kiekvienam medžioklės plotų naudotojui bus paskelbti vėliau.

    Nuoroda į teisės akto pakeitimą.

    1. Nuo 2024-08-06 įsigaliojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymo pakeitimas Nr. B1-265 „Dėl afrikinio kiaulių maro valdymo“.

    Pakeitimo esmė: rajonuose, kuriuose 12 mėn. ir daugiau nepasireiškė AKM ir mėsa bus naudojama asmeninėms reikmėms namuose (neperdirbama mėsos perdirbimo įmonėse ar cechuose), supaprastinamas šernienos trichineliozės tyrimas, kuris gali būti atliekamas ir oficialiose laboratorijose ar pas vietinius rajoninius veterinarijos gydytojus, turinčius reikalingą atestaciją.

    Trumpas paaiškinimas: iš sumedžiotų šernų, kuriems nereikia atlikti AKM tyrimų (16 savivaldybių teritorijose sumedžiotiems šernams – Akmenės r., Anykščių r., Ignalinos r., Joniškio r., Kėdainių r., Kupiškio r., Neringos, Pagėgių r., Pakruojo r., Panevėžio r., Radviliškio r., Skuodo r., Švenčionių r., Tauragės r., Utenos r. ir Visagino r.)  ir, kurių mėsa bus naudojama asmeninėms reikmėms namuose, diafragmos mėginiai trichineliozės tyrimams tirti, gali būti pristatyti tokią teisę turintiems veterinarijos gydytojams rajonuose.

    Visais atvejais pildomas Mėginių paėmimo trichinelių lervoms nustatyti aktas, o tyrimai apmokami medžioklės plotų naudotojų lėšomis.

    Nuoroda į teisės akto pakeitimą.

  • Aplinkos ministerijai pateikti reikalingi medžioklės taisyklių pakeitimų siūlymai

    Aplinkos ministerijai pateikti reikalingi medžioklės taisyklių pakeitimų siūlymai

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, atsižvelgdama į Aplinkos ministerijos vis naujai teikiamus medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo projektus ,,Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo, teikia reikšmingus siūlymus: 

    1. Remiantis tauriųjų elnių ir vilkų metinių medžioklės limitų neišnaudojimu bei didėjančia kitų laukinių žvėrių ir paukščių gausa, taip pat augančia ūkio subjektų žala, siūlome pakeisti kai kurių medžiojamųjų gyvūnų medžioklės terminus:

    15.2.2. tauriuosius elnius:

    patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki  sausio 31 d. vasario 28 d.

    pateles ir jauniklius – nuo rugsėjo 15 d. rugpjūčio 1 d. iki sausio 15 d. (Išaugusi tauriųjų elnių populiacija daro vis didesnę žalą miškui ir žemės ūkio pasėliams, kas verčia sunerimti ir leistų optimizuoti tauriųjų elnių populiaciją šalyje).

    15.2.6. vilkus, paprastuosius šakalus – nuo spalio 15 d. rugpjūčio 1 d. iki kovo 31 d. (išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau, aplinkos ministro įsakymą paskelbiant Teisės aktų registre); (šiuo laikotarpiu vilkai moko jauniklius ir padaro didžiausią žalą ūkininkams, taip būtų galima spręsti naminių gyvūnų išsaugojimą ir probleminių vilkų skaičiaus reguliavimą, nebereikėtų kreiptis į seniūnijas, savivaldybių komisijas ir kt. Estijoje ir Latvijoje vilkai medžiojami nuo liepos 15 d., o ankstesnė vilkų medžioklės termino pradžia padėtų sumažinti naminių gyvulių augintojų patiriamą žalą ).

    15.2.8. barsukus – nuo spalio 1 d. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d. gruodžio 31 d. (Dėl gausios barsukų populiacijos medžiojimo terminą reikėtų ilginti, nes pagal statistinius duomenis Lietuvoje gyvena apie 15 000 barsukų, o per metus sumedžiojama iki 500 individų).

    15.2.10. bebrus – nuo rugpjūčio 1 d. iki  balandžio 15 d. kovo 31 d. (Siūlome trumpinti bebrų medžiojimo terminą, nes neetiška kada sumedžiojamos vaikingos patelės. Taip pat ši data sutaptų ir su medžioklės sezono pabaiga).

    15.2.11. želmenines, tundrines ir baltakaktes žąsis – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d. (Tundrinei žąsiai priskirti medžioklės terminą, nes dėl ornitologų draugijos sistematikos ji nepasidarė kita rūšimi, ji ta pati želmeninė žąsis, kuri visada buvo medžiojama).

    15.2.12. didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles, laukius, kanadines bernikles – nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.; atitinkamai pakeičiant 15.2.13. papunktį kuoduotąsias antis, laukius – nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 15 d. (Prieš keliolika metų, dėl šalto ir užsitęsusio pavasario, buvo labai vėlyvos laukių jauniklių vados, tais metais buvo pakeistos medžioklės taisyklės ir pavėlintas šių paukščių medžiojimo terminas, kuris liko iki šių dienų. Taigi, ankstesnis laukių medžioklės terminas ir buvo nuo rugpjūčio 15 d.

    Kanadinė berniklė yra invazinė svetimžemė rūšis, todėl atitinkamai turėtų būti papildytas 15.2.18. papunktis lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras, kanadines bernikles – visus metus;

    15.2.16. keršulius, uolinius karvelius – nuo rugsėjo 1 rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 1 d.(Keršulius dėl populiacijos didėjimo ir pastebimos žalos žemės ūkiui medžioti būtų tikslinga nuo rugpjūčio 15 d. Metai metams nelygu, bet kartais rugsėjo pradžioje keršuliai jau išskrenda, todėl labai trumpas sezonas, kurį reikia ankstinti).

    Papildyti nauju 15.2.19 punktu jį išdėstant:

    želmenines ir baltakaktes žąsis nuo kovo 1 d. iki balandžio 15 d. žemės ūkio pasėliuose per vieną medžioklę vienam medžiotojui leidžiama sumedžioti ne daugiau 2 vnt. paukščių. (Su tikslu apsaugoti žemė ūkio pasėlius ir nuimti ūkininkų įtampas dėl pavasarinės paukščių daromos žalos).  

    2. Siūlome naikinti medžioklės taisyklių 8 priedą ir atisakyti medžioklės lapų registravimo ir žymėjimo specialiu spaudu Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos (AAD). Šis reikalavimas daugiau kaip 800 medžioklės plotų naudotojų sukuria administracinę naštą, o pati ženklinimo galimybė medžioklės lapus ženklinti tik ADD Gyvosios gamtos apsaugos departamento devyniuose skyriuose (po pertvarkos liks tik keturi), kurie randasi apskričių centruose, lokacijos prasme yra nepatogu.

    3. Atsisakyti reikalavimo medžioklės plotų naudotojams atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege, nes atliekama apskaita neatspindi realios laukinių žvėrių populiacijos gausos. (Siūlome naikinti medžioklės taisyklių 421 papunktį, ateityje žvėrių apskaitą inicijuojant medžioklėtvarkos darbų ar nepriklausomos žvėrių apskaitos pagrindu, taip valstybei patikimiau ir tiksliau inventorizuojant laukinės gyvūnijos išteklų būklę).

    4. Vilko sumedžiojimo fakto įrašymo laikas elektroninėje formoje per 12 valandų yra nepatogus. Pageidautina per 24 valandas. (Siūlome tikslinti medžioklės taisyklių 28.4. papunktį).

    5. Siūlytina į medžioklės taisykles sugrąžinti sąvoką trukdymas medžioti – aktyvūs asmenų veiksmai medžioklės plotuose, kuriais jie siekia neleisti medžioklės plotų naudotojui teisėtai medžioti, naudotis kitomis Medžioklės įstatymo jam suteiktomis teisėmis arba vykdyti šiame įstatyme numatytas pareigas.

  • Atnaujintos Medžioklės Lietuvoje taisyklės

    Atnaujintos Medžioklės Lietuvoje taisyklės

    Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė atnaujintas Medžioklės Lietuvoje taisykles, kuriose numatoma naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje tvarką, draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą ir kasmetinio jų sumedžiojimo limitų Lietuvos Respublikoje bei atskiruose medžioklės plotų vienetuose nustatymo tvarką, saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus ir kitus medžiojimo reikalavimus.

    Susipažinti su kitais Medžioklės Lietuvoje taisyklių pakeitimais galite žemiau, arba paspaudę šią nuorodą. Atnaujintos Medžioklės Lietuvoje taisykles įsigalios nuo 2024 gegužės 3d. Nuoroda į teisės aktų registrą.

    1. P a k e i č i u Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“:

    1.1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

    „1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – Medžioklės taisyklės) nustato medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą, ir kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikoje bei atskiruose medžioklės plotų vienetuose nustatymo tvarką, saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus ir kitus medžiojimo reikalavimus.“

    1.2. Pripažįstu netekusiu galios II skyrių.

    II SKYRIUS

    TEISĖS MEDŽIOTI SUTEIKIMAS IR MEDŽIOTOJO BILIETO IŠDAVIMAS

    5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos(toliau šiame skyriuje – Komisija) medžioklės egzaminą organizuoja ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Informaciją apie rengiamą medžioklės egzaminą Komisija paskelbia Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) interneto svetainėje, nurodydama darbo kalendorinį grafiką, vietą, laiką ir Medžioklės taisyklių 6 punkte išvardytų dokumentų pateikimo terminą.

    6. Asmuo, pageidaujantis įgyti teisę medžioti ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus tokia teisė gali būti suteikta, privalo Komisijai iki nustatyto termino pateikti šiuos dokumentus ir jų kopijas (dokumentų originalai, įsitikinus kopijų tikrumu, grąžinami juos pateikusiam asmeniui):

    6.1. asmens dokumentą su fotonuotrauka, kuriame būtų nurodyta gimimo data arba asmens kodas;

    6.2. pažymėjimus apie baigtus medžiotojų mokymo kursus ir atliktą stažuotę pagal Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510, arba aukštojo ar aukštesniojo mokslo diplomą, liudijantį įgytą aukštąjį ar aukštesnįjį biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą, ir šio diplomo priedą apie studijų metu išklausytą specialų medžioklės kursą ir išlaikytą atitinkamą egzaminą;

    6.3. prašymą Komisijai leisti laikyti medžioklės egzaminą;

    6.4. pažymas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1–5 punktų reikalavimus;

    6.5. dvi amžių atitinkančias fotonuotraukas, skirtas dokumentams įforminti.

    7. Visus 6 punkte nurodytus dokumentus pateikusiems ir išlaikiusiems medžioklės egzaminą asmenims medžiotojo bilietą Komisijos pirmininkas išduoda per 30 kalendorinių dienų. Išduodamas medžiotojo bilietas turi būti patvirtintas AAD herbiniu antspaudu ir medžiotojo bilietą išduodančio asmens parašu. Už medžiotojo bilieto išdavimą arba jo pakeitimą nauju turi būti sumokėta nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Komisijos pirmininkas Medžiotojų bilietų išdavimo registre įrašo medžiotojo bilieto išdavimo datą, numerį, asmens, kuriam išduodamas bilietas, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą. Registre pasirašo bilietą gavęs medžiotojas ir bilietą išdavęs asmuo, nurodydami savo vardą, pavardę ir pareigas. Pametus arba sugadinus medžiotojo bilietą, išduodamas kitas medžiotojo bilietas. Šiais atvejais išduodamame medžiotojo biliete įrašomos senajame medžiotojo biliete buvusios žymos apie medžiotojo kvalifikaciją, nurodoma data, iki kada galioja žyma apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą, ir patvirtinama AAD herbiniu antspaudu. Medžiotojo bilieto pavyzdinę formą tvirtina aplinkos ministras.

    8. Kas treji metai medžiotojų organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytos komisijos organizuoja medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą (toliau – Patikrinimas);

    Saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas atliekamas testuojant raštu. Testų klausimų programa ir turinys atitinka Medžiotojų mokymų kursų ir stažuotės programos medžioklės saugumo ir pirmosios medicininės pagalbos temų turinį. Testo klausimus tvirtina aplinkos ministras.

    Testą sudaro 10 klausimų: 9 klausimai iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ir 1 saugaus elgesio medžioklėje šaudymo situacija (schema). Testui spręsti skiriama 10 minučių. Testas yra išlaikytas, jei per nustatytą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 90 procentų klausimų. Neišlaikius testo, atlikti praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo neleidžiama.

    Praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliekamas pagal Medžioklės egzamino tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Medžioklės egzamino tvarkos ir programos ir Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programos patvirtinimo“, nuostatas.

    Patikrinimo rezultatai fiksuojami Saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo protokole.

    Protokolą pasirašo visi Patikrinimą atlikę asmenys. Pagal šį protokolą šiame punkte nurodytų komisijų pirmininkai Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto puslapyje „Kitos žymos“ arba kitame puslapyje įrašo žymą, kurią sudaro: užrašas „Saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliktas“, vardas, pavardė, parašas, data.

    9. Asmenys, kuriems už Medžioklės taisyklių pažeidimus teisė medžioti, vykdant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo laikinai atimta, prieš atsiimdami medžiotojo bilietą privalo Komisijoje išlaikyti Medžioklės egzaminą ir pateikti tai patvirtinančią pažymą AAD. Jei asmuo minėtus teisės pažeidimus padarė būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pasibaigus terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami įvykdžius išvardytus reikalavimus ir pateikus dokumentus, liudijančius, kad asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išklausė paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai.

    1.3. Pakeičiu III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

    „MEDŽIOKLĖS ĮRANKIAI IR PRIEMONĖS, MEDŽIOKLĖS BŪDAI IR TERMINAI, LEIDŽIAMŲ NAUDOTI ĮRANKIŲ IR PRIEMONIŲ NAUDOJIMO MEDŽIOKLĖJE TVARKA“

    1.4. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:

    „10. Medžiojant leidžiama naudoti šiuos įrankius ir priemones: Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 152 straipsnyje nurodytus įrankius ir priemones.

    10.1. įrankius:

    10.1.1. ilguosius graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus su optiniais taikikliais ar be jų, B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus. B ir C kategorijų trumpieji šaunamieji ginklai naudojami, kai siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas;

    10.1.2. tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančias gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą; 

    10.1.3. selektyviuosius spąstus, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį;

    10.1.4. medžioklinius durklus – kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas medžiojamasis gyvūnas;

    10.2. priemones:

    10.2.1. iškamšas, profilius, muliažus, krykštes, natūralios kilmės masalą, feromoninius ir cheminius jaukus, vilkioklius, vilbynes;

    10.2.2. peilius, vėliavėles;

    10.2.3. medžioklinius šunis, plėšriuosius paukščius, žirgus;

    10.2.4. žiūronus, naktinio stebėjimo prietaisus, stacionarius ar kilnojamus tykojimo bokštelius ir dirbtines priedangas, slėptuves;

    10.2.5. sausumos ir vandens transporto priemones;

    10.2.6. prožektorius, kurie pritaisyti prie šautuvo (leidžiama naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras tykojant, su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių).“

    1.5. Papildau 11.12 papunkčiu:

    „11.12. Naktinius taikiklius leidžiama naudoti tik medžiojant tykojant.“

    1.6. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:

    „21. Prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje, turi teisę medžioti ir ji nėra panaikinta. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje.“

    1.7. Pakeičiu 24.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „24.3. patikrinti prieš medžioklę visų medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų bilietus, pasirūpinti pirmosios pagalbos priemonėmis;“

    1.8.Pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip:

    „33. Kasmet iki balandžio 5 d. gegužės 1 d. medžioklės plotų naudotojai Komisijai turi pateikti nustatytos formos prašymą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo (4 priedas). Kai leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete buvo išduotas  nuo balandžio 5 d. gegužės 1 d., tai einamojo medžioklės sezono prašymas dėl sumedžiojimo limitų nustatymo turi būti pateikiamas Komisijai tik gavus leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Jei medžioklės plotų vienetas įsiterpia į daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją, prašymas dėl sumedžiojimo limitų nustatymo pateikiamas tos savivaldybės Komisijai, kurios teritorijoje yra didesnė konkretaus medžioklės plotų vieneto dalis. Prašyme medžioklės plotų naudotojai turi nurodyti:

    33.1. praėjusios medžioklės sezono medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitus;

    33.2. kiek medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, praėjusiame medžioklės sezone buvo faktiškai sumedžiota pagal atskiras rūšis;

    33.3. preliminarius prašymo formoje nurodytų medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenis; 

    33.4. pasiūlymą dėl medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitų nustatymo ateinančiam medžioklės sezonui.“

    1.9. Pakeičiu 35 punktą ir jį išdėstau taip:

    „35. Komisija kasmet iki balandžio 15 d. gegužės 15 d. priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Priimdama sprendimą, Komisija privalo atsižvelgti į medžioklės plotų naudotojų prašymus, praėjusios medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis, VĮ Valstybinių miškų urėdijos pateikiamą informaciją apie elninių žvėrių miško želdiniams, žėliniams ir kitiems medynams daromo neigiamo poveikio pokytį, jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nenustato specialių reikalavimų dėl atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių sumedžiojimo limitų. Komisija privalo atitinkamai sumažinti nustatytą tam tikros limituojamo medžiojamojo gyvūno rūšies sumedžiojimo limitą dėl Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytų atvejų. Prireikus, Komisija gali medžioklės plotų naudotojus ar VĮ Valstybinių miškų urėdijos prašyti papildomos informacijos, reikalingos sprendimui priimti.“

    1.10. Pakeičiu 39 punktą ir jį išdėstau taip:

    „39. Medžioklės plotų naudotojai, kurių medžioklės plotuose medžioklės sezono metu dėl labai padidėjusio limituojamų medžiojamųjų gyvūnų tankumo (kai tankumas ne mažiau kaip 2 kartus viršija Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. D1-162 „Dėl Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 priede nurodytas didžiausias leistinas elninių žvėrių tankumo orientacines normas) pasireiškia didelė žala žemės ūkio ar miško naudmenoms, taip pat medžioklės plotų naudotojai, kurių naudojamuose medžioklės plotuose nustatytą medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitą dėl objektyvių priežasčių būtina peržiūrėti, gali iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą Komisiją, kad iš patvirtinto nepaskirstyto konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies sumedžiojimo limito būtų skirtas papildomas limitas šiems gyvūnams sumedžioti. Su prašymu turi būti pateikiamas ir Komisijos posėdžio, kuriame buvo pritarta šiam prašymui, protokolas. Gavusi tokį kreipimąsi, Komisija iki nustatytos konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos peržiūri medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, kad nebūtų viršytas bendras limitas, nustatytas išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje. Komisijos sprendimo dėl papildomo limito skyrimo protokolas išsiunčiamas el. paštu AAD ir Aplinkos apsaugos agentūrai. Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, ne vėliau kaip per dvi darbo dienas, paskelbiama gauta informacija apie medžioklės plotų naudotojui Komisijos paskirtą papildomą limitą, atitinkamai pakeičiamas medžioklės plotų naudotojui nustatytas sumedžiojimo limitas ir nepaskirstyto konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies sumedžiojimo limito likutis. Medžioklės plotų naudotojams pageidaujant, Komisija turi teisę iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos peržiūrėti medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, neviršijant bendro limito, nustatyto išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje.“

    1.11. Pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:

    „42. Bendras kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitas Lietuvos Respublikoje tvirtinamas aplinkos ministro įsakymu pagal Komisijų iki kiekvienų kalendorinių metų gegužės 20 d. gegužės 31 d. Aplinkos ministerijai pateiktus suvestinius duomenis.

    Informacija apie kiekvienam medžioklės plotų naudotojui nustatytą kanopinių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitą pagal Komisijų Aplinkos apsaugos agentūrai iki kalendorinių metų gegužės 31 d. pateiktus duomenis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas paskelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje po to, kai įsigalioja aplinkos ministro įsakymas dėl bendro kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limito Lietuvos Respublikoje patvirtinimo.

    Informacija apie medžioklės plotų naudotojui Medžioklės taisyklių 39 punkte nustatyta tvarka paskirtą papildomą limitą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai priimamas sprendimas dėl papildomo limito paskyrimo, paskelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, atitinkamai pakeičiant medžioklės plotų naudotojui nustatytą sumedžiojimo limitą. Paskirtas papildomas limitas įsigalioja jį paskelbus Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

    Vilkų sumedžiojimo limitą Lietuvos Respublikoje tvirtina aplinkos ministras Vilko (Canis lupus) apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“, nustatyta tvarka.“

    1.12. Pakeičiu 53 punktą ir jį išdėstau taip: 

    „53. Medžiojant medžioklės plotų vienetuose, sudarytuose žuvininkystės tvenkinių teritorijose pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 8 dalies reikalavimus (toliau šiame skyriuje – Žuvininkystės tvenkiniai), papildomai taikomi 54–55 punktų reikalavimai.

    Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, atsižvelgiant į vietos sąlygas, greta esančias paukščių apsaugai svarbias teritorijas ir kitus veiksnius, medžioklė Žuvininkystės tvenkiniuose gali būti draudžiama arba ribojama nustatant trumpesnius leidžiamus medžiojamųjų gyvūnų medžioklės terminus, papildomai uždraudžiant tam tikrus medžioklės būdus, tam tikrų įrankių ar priemonių naudojimą ar nustatant kitus reikalavimus.“

    1.13. Pakeičiu 58.3.9 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „58.3.9. naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant turėti juos su savimi medžioti gyvūnus, kurie pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą negali būti medžiojami naudojant naktinius taikiklius ar naudoti naktinius taikiklius kitais medžiojimo būdais nei nustatyta 11.12 papunktyje;“

    1.14. Pripažįstu netekusiu galios 58.5 papunktį.

    58.5. medžioti medžiotojo biliete neturint žymos, įrašytos ne seniau kaip prieš 3 metus, apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus (šis reikalavimas netaikomas 3 metus nuo teisės medžioti suteikimo);

    1.15. Pripažįstu netekusiu galios 58.9 papunktį.

    58.9. medžioti pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, kurių dėtuvėje telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu dėtuves įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinių), arbaletais;

    1.16.Pripažįstu netekusiu galios 58.10 papunktį.

    58.10.vilioti elektriniais, elektroniniais ar magnetiniais garso atkūrimo prietaisais;

    1.17. Pakeičiu 58.11 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „58.11. gyvūnams gaudyti ar žudyti naudoti klijus, kablius ir kitus įrankius, ir priemones arba būdus, kurie Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu uždrausti naudoti ar Medžioklės taisyklėse neįvardyti kaip leistini arba naudoti medžioklės būdus, kurie Medžioklės taisyklėse neįvardinti kaip leistini;“

    1.18. Pripažįstu netekusiu galios 58.12 papunktį.

    58.12. medžiojamuosius gyvūnus akinant veidrodžiais ar kitomis priemonėmis;

    1.19. Pripažįstu netekusiu galios 58.13 papunktį.

    58.13. medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais (išskyrus atvejus, nurodytus Medžioklės taisyklių 10.2.6 papunktyje);

    1.20 Pripažįstu netekusiu galios 58.17 papunktį.

    58.17. medžioti kanopinius žvėris graižtvinių ginklų neekspansyviosiomis kulkomis;

    1.21. Pripažįstu netekusiu galios 58.18 papunktį.

    58.18. medžioti kanopinius žvėris visų dydžių šratais ir grankulkėmis;

    1.22. Pripažįstu netekusiu galios 58.20 papunktį.

    58.20. medžioti kanopinius žvėris šoviniais, neturinčiais būtinos šaudmens energijos:

    58.20.1. stirnas – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 1 000 J;

    58.20.2. danielius, antramečius šernus ir jauniklius – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 000 J;

    58.20.3. briedžius, tauriuosius elnius ir suaugusius šernus – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 500 J;

    1.23. Pripažįstu netekusiu galios 58.34 papunktį.

    58.34. medžioklėje naudoti Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąraše, patvirtiname Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 „Dėl Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo patvirtinimo“, nurodytų veislių šunis;

    1.24. Pakeičiu 59 punktą ir jį išdėstau taip:

    „59. Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme,

    Kas treji kalendoriniai metai medžiotojų asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytos komisijos organizuoja savo narių saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą (toliau – Patikrinimas);

    Saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas atliekamas testuojant raštu. Testų klausimų programa ir turinys atitinka Medžiotojų mokymų kursų ir stažuotės programos medžioklės saugumo ir pirmosios medicininės pagalbos temų turinį. Testo klausimus tvirtina aplinkos ministras.

    Testą sudaro 9 klausimai iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ir 1 saugaus elgesio medžioklėje šaudymo situacija (schema). Testui spręsti skiriama 10 minučių. Testas yra išlaikytas, jei per nustatytą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 90 procentų testo klausimų. Neišlaikius testo, neleidžiama atlikti praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo.

    Praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliekamas pagal Medžioklės egzamino tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Medžioklės egzamino tvarkos ir programos ir Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programos patvirtinimo“, nuostatas.“

    1.25. Pakeičiu 60 punktą ir jį išdėstau taip:

    „60. Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioti reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine ar katilu – pradėjus medžioti. B ir C kategorijos trumpieji šaunamieji ginklai užtaisomi, kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas. Jeigu medžiojant einant su užtaisytu ginklu tenka įveikti kliūtį (peršokti upelį ar kanalą, perlipti tvorą, pereiti slidų lieptą ir visais atvejais, kai kyla pavojus parkristi), prieš ją įveikiant būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių. Medžioklės varant metu medžioklės plotų vienete judant iš vienos medžiojimo vietos į kitą medžioklinis ginklas nešamas arba vežamas be šovinio lizde, jeigu šautuvas atlaužiamas,– atlaužtas. Pasibaigus medžioklei, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami, medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami.“

    2. N u s t a t a u, kad šio įsakymo 2, 14 ir 21 punktai įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

  • Pristatytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių projektas

    Pristatytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių projektas

    Aplinkos ministerija pristatė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių projektą, derinimui su visuomeninėmis organizacijomis.

    P a k e i č i u Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“:

    1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

    „1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – Medžioklės taisyklės) nustato medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą, ir kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikoje bei atskiruose medžioklės plotų vienetuose nustatymo tvarką, saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus ir kitus medžiojimo reikalavimus.“

    2. Pripažįstu netekusiu galios II skyrių.

    II SKYRIUS

    TEISĖS MEDŽIOTI SUTEIKIMAS IR MEDŽIOTOJO BILIETO IŠDAVIMAS

    5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos(toliau šiame skyriuje – Komisija) medžioklės egzaminą organizuoja ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Informaciją apie rengiamą medžioklės egzaminą Komisija paskelbia Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) interneto svetainėje, nurodydama darbo kalendorinį grafiką, vietą, laiką ir Medžioklės taisyklių 6 punkte išvardytų dokumentų pateikimo terminą.

    6. Asmuo, pageidaujantis įgyti teisę medžioti ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus tokia teisė gali būti suteikta, privalo Komisijai iki nustatyto termino pateikti šiuos dokumentus ir jų kopijas (dokumentų originalai, įsitikinus kopijų tikrumu, grąžinami juos pateikusiam asmeniui):

    6.1. asmens dokumentą su fotonuotrauka, kuriame būtų nurodyta gimimo data arba asmens kodas;

    6.2. pažymėjimus apie baigtus medžiotojų mokymo kursus ir atliktą stažuotę pagal Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510, arba aukštojo ar aukštesniojo mokslo diplomą, liudijantį įgytą aukštąjį ar aukštesnįjį biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą, ir šio diplomo priedą apie studijų metu išklausytą specialų medžioklės kursą ir išlaikytą atitinkamą egzaminą;

    6.3. prašymą Komisijai leisti laikyti medžioklės egzaminą;

    6.4. pažymas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1–5 punktų reikalavimus;

    6.5. dvi amžių atitinkančias fotonuotraukas, skirtas dokumentams įforminti.

    7. Visus 6 punkte nurodytus dokumentus pateikusiems ir išlaikiusiems medžioklės egzaminą asmenims medžiotojo bilietą Komisijos pirmininkas išduoda per 30 kalendorinių dienų. Išduodamas medžiotojo bilietas turi būti patvirtintas AAD herbiniu antspaudu ir medžiotojo bilietą išduodančio asmens parašu. Už medžiotojo bilieto išdavimą arba jo pakeitimą nauju turi būti sumokėta nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Komisijos pirmininkas Medžiotojų bilietų išdavimo registre įrašo medžiotojo bilieto išdavimo datą, numerį, asmens, kuriam išduodamas bilietas, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą. Registre pasirašo bilietą gavęs medžiotojas ir bilietą išdavęs asmuo, nurodydami savo vardą, pavardę ir pareigas. Pametus arba sugadinus medžiotojo bilietą, išduodamas kitas medžiotojo bilietas. Šiais atvejais išduodamame medžiotojo biliete įrašomos senajame medžiotojo biliete buvusios žymos apie medžiotojo kvalifikaciją, nurodoma data, iki kada galioja žyma apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą, ir patvirtinama AAD herbiniu antspaudu. Medžiotojo bilieto pavyzdinę formą tvirtina aplinkos ministras.

    8. Kas treji metai medžiotojų organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytos komisijos organizuoja medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą (toliau – Patikrinimas);

    Saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas atliekamas testuojant raštu. Testų klausimų programa ir turinys atitinka Medžiotojų mokymų kursų ir stažuotės programos medžioklės saugumo ir pirmosios medicininės pagalbos temų turinį. Testo klausimus tvirtina aplinkos ministras.

    Testą sudaro 10 klausimų: 9 klausimai iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ir 1 saugaus elgesio medžioklėje šaudymo situacija (schema). Testui spręsti skiriama 10 minučių. Testas yra išlaikytas, jei per nustatytą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 90 procentų klausimų. Neišlaikius testo, atlikti praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo neleidžiama.

    Praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliekamas pagal Medžioklės egzamino tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Medžioklės egzamino tvarkos ir programos ir Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programos patvirtinimo“, nuostatas.

    Patikrinimo rezultatai fiksuojami Saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo protokole.

    Protokolą pasirašo visi Patikrinimą atlikę asmenys. Pagal šį protokolą šiame punkte nurodytų komisijų pirmininkai Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto puslapyje „Kitos žymos“ arba kitame puslapyje įrašo žymą, kurią sudaro: užrašas „Saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliktas“, vardas, pavardė, parašas, data.

    9. Asmenys, kuriems už Medžioklės taisyklių pažeidimus teisė medžioti, vykdant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo laikinai atimta, prieš atsiimdami medžiotojo bilietą privalo Komisijoje išlaikyti Medžioklės egzaminą ir pateikti tai patvirtinančią pažymą AAD. Jei asmuo minėtus teisės pažeidimus padarė būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pasibaigus terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami įvykdžius išvardytus reikalavimus ir pateikus dokumentus, liudijančius, kad asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išklausė paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai.

    3. Pakeičiu III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

    „MEDŽIOKLĖS ĮRANKIAI IR PRIEMONĖS, MEDŽIOKLĖS BŪDAI IR TERMINAI, LEIDŽIAMŲ NAUDOTI ĮRANKIŲ IR PRIEMONIŲ NAUDOJIMO MEDŽIOKLĖJE TVARKA“

    4. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:

    „10. Medžiojant leidžiama naudoti šiuos įrankius ir priemones: Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 152 straipsnyje nurodytus įrankius ir priemones.

    10.1. įrankius:

    10.1.1. ilguosius graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus su optiniais taikikliais ar be jų, B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus. B ir C kategorijų trumpieji šaunamieji ginklai naudojami, kai siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas;

    10.1.2. tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančias gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą; 

    10.1.3. selektyviuosius spąstus, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį;

    10.1.4. medžioklinius durklus – kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas medžiojamasis gyvūnas;

    10.2. priemones:

    10.2.1. iškamšas, profilius, muliažus, krykštes, natūralios kilmės masalą, feromoninius ir cheminius jaukus, vilkioklius, vilbynes;

    10.2.2. peilius, vėliavėles;

    10.2.3. medžioklinius šunis, plėšriuosius paukščius, žirgus;

    10.2.4. žiūronus, naktinio stebėjimo prietaisus, stacionarius ar kilnojamus tykojimo bokštelius ir dirbtines priedangas, slėptuves;

    10.2.5. sausumos ir vandens transporto priemones;

    10.2.6. prožektorius, kurie pritaisyti prie šautuvo (leidžiama naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras tykojant, su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių).“

    5. Papildau 11.12 papunkčiu:

    „11.12. Naktinius taikiklius leidžiama naudoti tik medžiojant tykojant iš kilnojamų ar nekilnojamų medžioklės bokštelių, kitų virš žemės pakeltų priedangų ir slėptuvių, nuo kilnojamų kopėčių, kai ginklas yra laikomas ne žemesniame kaip žmogaus ūgis aukštyje, užtikrinant šaudmenų kritimą į gruntą matomame šaudymo sektoriuje.“

    6. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:

    „21. Prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje, turi teisę medžioti ir ji nėra panaikinta. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje.“

    7. Pakeičiu 24.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „24.3. patikrinti prieš medžioklę visų medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų bilietus, pasirūpinti pirmosios pagalbos priemonėmis;“

    8.Pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip:

    „33. Kasmet iki balandžio 5 d. gegužės 1 d. medžioklės plotų naudotojai Komisijai turi pateikti nustatytos formos prašymą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo (4 priedas). Kai leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete buvo išduotas  nuo balandžio 5 d. gegužės 1 d., tai einamojo medžioklės sezono prašymas dėl sumedžiojimo limitų nustatymo turi būti pateikiamas Komisijai tik gavus leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Jei medžioklės plotų vienetas įsiterpia į daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją, prašymas dėl sumedžiojimo limitų nustatymo pateikiamas tos savivaldybės Komisijai, kurios teritorijoje yra didesnė konkretaus medžioklės plotų vieneto dalis. Prašyme medžioklės plotų naudotojai turi nurodyti:

    33.1. praėjusios medžioklės sezono medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitus;

    33.2. kiek medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, praėjusiame medžioklės sezone buvo faktiškai sumedžiota pagal atskiras rūšis;

    33.3. preliminarius prašymo formoje nurodytų medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenis; 

    33.4. pasiūlymą dėl medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitų nustatymo ateinančiam medžioklės sezonui.“

    9. Pakeičiu 35 punktą ir jį išdėstau taip:

    „35. Komisija kasmet iki balandžio 15 d. gegužės 15 d. priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Priimdama sprendimą, Komisija privalo atsižvelgti į medžioklės plotų naudotojų prašymus, praėjusios medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis, VĮ Valstybinių miškų urėdijos pateikiamą informaciją apie elninių žvėrių miško želdiniams, žėliniams ir kitiems medynams daromo neigiamo poveikio pokytį, jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nenustato specialių reikalavimų dėl atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių sumedžiojimo limitų. Komisija privalo atitinkamai sumažinti nustatytą tam tikros limituojamo medžiojamojo gyvūno rūšies sumedžiojimo limitą dėl Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytų atvejų. Prireikus, Komisija gali medžioklės plotų naudotojus ar VĮ Valstybinių miškų urėdijos prašyti papildomos informacijos, reikalingos sprendimui priimti.“

    10. Pakeičiu 39 punktą ir jį išdėstau taip:

    „39. Medžioklės plotų naudotojai, kurių medžioklės plotuose medžioklės sezono metu dėl labai padidėjusio limituojamų medžiojamųjų gyvūnų tankumo (kai tankumas ne mažiau kaip 2 kartus viršija Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. D1-162 „Dėl Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 priede nurodytas didžiausias leistinas elninių žvėrių tankumo orientacines normas) pasireiškia didelė žala žemės ūkio ar miško naudmenoms, taip pat medžioklės plotų naudotojai, kurių naudojamuose medžioklės plotuose nustatytą medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitą dėl objektyvių priežasčių būtina peržiūrėti, gali iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą Komisiją, kad iš patvirtinto nepaskirstyto konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies sumedžiojimo limito būtų skirtas papildomas limitas šiems gyvūnams sumedžioti. Su prašymu turi būti pateikiamas ir Komisijos posėdžio, kuriame buvo pritarta šiam prašymui, protokolas. Gavusi tokį kreipimąsi, Komisija iki nustatytos konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos peržiūri medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, kad nebūtų viršytas bendras limitas, nustatytas išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje. Komisijos sprendimo dėl papildomo limito skyrimo protokolas išsiunčiamas el. paštu AAD ir Aplinkos apsaugos agentūrai. Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, ne vėliau kaip per dvi darbo dienas, paskelbiama gauta informacija apie medžioklės plotų naudotojui Komisijos paskirtą papildomą limitą, atitinkamai pakeičiamas medžioklės plotų naudotojui nustatytas sumedžiojimo limitas ir nepaskirstyto konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies sumedžiojimo limito likutis. Medžioklės plotų naudotojams pageidaujant, Komisija turi teisę iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos peržiūrėti medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, neviršijant bendro limito, nustatyto išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje.“

    11. Pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:

    „42. Bendras kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitas Lietuvos Respublikoje tvirtinamas aplinkos ministro įsakymu pagal Komisijų iki kiekvienų kalendorinių metų gegužės 20 d. gegužės 31 d. Aplinkos ministerijai pateiktus suvestinius duomenis.

    Informacija apie kiekvienam medžioklės plotų naudotojui nustatytą kanopinių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitą pagal Komisijų Aplinkos apsaugos agentūrai iki kalendorinių metų gegužės 31 d. pateiktus duomenis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas paskelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje po to, kai įsigalioja aplinkos ministro įsakymas dėl bendro kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limito Lietuvos Respublikoje patvirtinimo.

    Informacija apie medžioklės plotų naudotojui Medžioklės taisyklių 39 punkte nustatyta tvarka paskirtą papildomą limitą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai priimamas sprendimas dėl papildomo limito paskyrimo, paskelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, atitinkamai pakeičiant medžioklės plotų naudotojui nustatytą sumedžiojimo limitą. Paskirtas papildomas limitas įsigalioja jį paskelbus Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

    Vilkų sumedžiojimo limitą Lietuvos Respublikoje tvirtina aplinkos ministras Vilko (Canis lupus) apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“, nustatyta tvarka.“

    12. Pakeičiu 53 punktą ir jį išdėstau taip: 

    „53. Medžiojant medžioklės plotų vienetuose, sudarytuose žuvininkystės tvenkinių teritorijose pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 8 dalies reikalavimus (toliau šiame skyriuje – Žuvininkystės tvenkiniai), papildomai taikomi 54–55 punktų reikalavimai.

    Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, atsižvelgiant į vietos sąlygas, greta esančias paukščių apsaugai svarbias teritorijas ir kitus veiksnius, medžioklė Žuvininkystės tvenkiniuose gali būti draudžiama arba ribojama nustatant trumpesnius leidžiamus medžiojamųjų gyvūnų medžioklės terminus, papildomai uždraudžiant tam tikrus medžioklės būdus, tam tikrų įrankių ar priemonių naudojimą ar nustatant kitus reikalavimus.“

    13. Pakeičiu 58.3.9 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „58.3.9. naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant turėti juos su savimi medžioti gyvūnus, kurie pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą negali būti medžiojami naudojant naktinius taikiklius;“

    14. Pripažįstu netekusiu galios 58.5 papunktį.

    58.5. medžioti medžiotojo biliete neturint žymos, įrašytos ne seniau kaip prieš 3 metus, apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus (šis reikalavimas netaikomas 3 metus nuo teisės medžioti suteikimo);

    15. Pripažįstu netekusiais galios 58.9 ir 58.10 papunkčius.

    58.9. medžioti pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, kurių dėtuvėje telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu dėtuves įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinių), arbaletais;

    58.10.vilioti elektriniais, elektroniniais ar magnetiniais garso atkūrimo prietaisais;

    16. Pakeičiu 58.11 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „58.11. gyvūnams gaudyti medžioti naudoti klijus, kablius ir kitus įrankius, ir priemones arba būdus, kurie Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu uždrausti naudoti ar Medžioklės taisyklėse neįvardyti kaip leistini arba naudoti medžioklės būdus, kurie Medžioklės taisyklėse neįvardinti kaip leistini;“

    17. Pripažįstu netekusiais galios 58.12 ir 58.13 papunkčius.

    58.12. medžiojamuosius gyvūnus akinant veidrodžiais ar kitomis priemonėmis;

    58.13. medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais (išskyrus atvejus, nurodytus Medžioklės taisyklių 10.2.6 papunktyje);

    18. Pripažįstu netekusiais galios 58.17 ir 58.18 papunkčius.

    58.17. medžioti kanopinius žvėris graižtvinių ginklų neekspansyviosiomis kulkomis;

    58.18. medžioti kanopinius žvėris visų dydžių šratais ir grankulkėmis;

    19. Pripažįstu netekusiu galios 58.20 papunktį.

    58.20. medžioti kanopinius žvėris šoviniais, neturinčiais būtinos šaudmens energijos:

    58.20.1. stirnas – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 1 000 J;

    58.20.2. danielius, antramečius šernus ir jauniklius – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 000 J;

    58.20.3. briedžius, tauriuosius elnius ir suaugusius šernus – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 500 J;

    20. Pripažįstu netekusiu galios 58.34 papunktį.

    58.34. medžioklėje naudoti Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąraše, patvirtiname Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 „Dėl Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo patvirtinimo“, nurodytų veislių šunis;

    21. Pakeičiu 59 punktą ir jį išdėstau taip:

    „59. Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme,

    Kas treji kalendoriniai metai medžiotojų asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytos komisijos organizuoja savo narių saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą (toliau – Patikrinimas);

    Saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas atliekamas testuojant raštu. Testų klausimų programa ir turinys atitinka Medžiotojų mokymų kursų ir stažuotės programos medžioklės saugumo ir pirmosios medicininės pagalbos temų turinį. Testo klausimus tvirtina aplinkos ministras.

    Testą sudaro 9 klausimai iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ir 1 saugaus elgesio medžioklėje šaudymo situacija (schema). Testui spręsti skiriama 10 minučių. Testas yra išlaikytas, jei per nustatytą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 90 procentų testo klausimų. Neišlaikius testo, neleidžiama atlikti praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo.

    Praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliekamas pagal Medžioklės egzamino tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Medžioklės egzamino tvarkos ir programos ir Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programos patvirtinimo“, nuostatas.“

    22. Pakeičiu 60 punktą ir jį išdėstau taip:

    „60. Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioti reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine ar katilu – pradėjus medžioti. B ir C kategorijos trumpieji šaunamieji ginklai užtaisomi, kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas. Jeigu medžiojant einant su užtaisytu ginklu tenka įveikti kliūtį (peršokti upelį ar kanalą, perlipti tvorą, pereiti slidų lieptą ir visais atvejais, kai kyla pavojus parkristi), prieš ją įveikiant būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių. Medžioklės varant metu medžioklės plotų vienete judant iš vienos medžiojimo vietos į kitą medžioklinis ginklas nešamas arba vežamas be šovinio lizde, jeigu šautuvas atlaužiamas,– atlaužtas. Pasibaigus medžioklei, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami, medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami.“

    23. N u s t a t a u, kad:

    23.1. šio įsakymo 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 22 punktai įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d.;

    23.2. šio įsakymo 2, 7, 14 ir 21 punktai įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.