Spalio 14 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė Medžioklės įstatymo 8 straipsnio pakeitimo projektui XVP-1207. Pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui siūloma jį tobulinti pagal Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Posėdyje taip pat pasiūlyta sujungti du susijusius projektus ir Seimui pateikti vieną bendrą įstatymo projektą.
Pataisomis siekiama spręsti medžioklės plotų naudotojams kylančią problemą: įgyvendinant valstybei svarbius projektus ar plečiant teritorijas, kuriose medžioti draudžiama, jų naudojami plotai gali sumažėti dėl nuo pačių naudotojų nepriklausančių sprendimų.
Kaip nurodoma Vyriausybės kanceliarijos parengtoje projekto vertinimo pažymoje, istoriškai susiformavęs medžioklės plotų vienetas tokiu atveju gali tapti mažesnis nei įstatyme nustatyta 1 000 hektarų riba. Tai kelia jo panaikinimo riziką ir ginčus dėl tolesnio plotų formavimo, nors naudotojai nėra padarę pažeidimų.
Susijusiu projektu XVP-1569 siūloma prarastą teritoriją pirmiausia kompensuoti kitu naudotojo neturinčiu medžioklės plotu. Jeigu tokios galimybės nebūtų, jau egzistuojančiam medžioklės plotų vienetui būtų leidžiama išlikti mažesniam nei 1 000 hektarų. Taip pat siekiama nustatyti, kad valstybės poreikiams paimta žemė ar įsiterpusi teritorija, kurioje medžioti draudžiama, nesuardytų vieneto vientisumo.
Kaimo reikalų komiteto posėdyje pasiūlyta projektą XVP-1569 prijungti prie XVP-1207. Aplinkos ministerijos atstovas išsakė pritarimą XVP-1569 ir paaiškino, kad tai ankstesnio projekto variantas, pataisytas atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Svarstant šį projektą komitetas bendru sutarimu pritarė aštuonioms departamento pastaboms.
Diskusijoje aptartas ir medžioklės plotų ribų nustatymo aiškumas. Kalbėta apie saugomose teritorijose taikomus draudimus bei apribojimus ir poreikį nuosekliau suderinti reguliavimą būsimoje Medžioklės įstatymo redakcijoje. Konkretaus naujo ribų apibrėžimo pateiktoje posėdžio ištraukoje nepatvirtinta.
Kaimo reikalų komitetas šiuos projektus svarsto kaip papildomas komitetas. Toliau juos nagrinės pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas. Komiteto pritarimas dar nekeičia galiojančios tvarkos – siūlomos nuostatos turi pereiti likusius teisėkūros etapus.
Seimas rugsėjo 24 d. po pateikimo pritarė Medžioklės įstatymo pataisų projektui XVP-1569. Juo siūloma apsaugoti medžioklės plotų naudotojus, kai jų naudojamos teritorijos sumažėja dėl ypatingos valstybinės svarbos projektų arba saugomų teritorijų plėtros.
Gegužės 28 d. įregistruotą projektą pateikė dešimties Seimo narių grupė. Juo numatoma keisti Medžioklės įstatymo 8 ir 10 straipsnius.
Projektą pristatęs Martynas Gedvilas atkreipė dėmesį, kad medžioklės plotų vienetas paprastai turi būti ne mažesnis kaip 1 000 hektarų. Valstybei paėmus dalį teritorijos arba joje uždraudus medžioti, naudotojai gali netekti dalies plotų dėl nuo jų nepriklausančių sprendimų.
Siūloma prarastą teritoriją pirmiausia kompensuoti kitu naudotojo neturinčiu medžioklės plotu. Jeigu tokios galimybės nebūtų, jau egzistuojančiam medžioklės plotų vienetui būtų leidžiama išlikti mažesniam nei 1 000 hektarų.
Taip pat siūloma nustatyti, kad valstybės poreikiams paimta žemė arba teritorija, kurioje medžioti draudžiama, nesuardytų medžioklės plotų vieneto vientisumo.
Už projektą po pateikimo balsavo 69 Seimo nariai, vienas buvo prieš, 20 susilaikė. Pagrindiniu jį svarstyti paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas. Seimo pranešime tolesnis svarstymas plenariniame posėdyje numatytas gruodžio 1 d.
Pritarimas po pateikimo reiškia, kad projektas perduotas toliau svarstyti. Siūlomos nuostatos šiuo balsavimu netapo galiojančiu įstatymu.
Lietuvoje sparčiai įgyvendinant strateginės reikšmės projektus – nuo „Rail Baltica“ vėžės tiesimo iki karinių poligonų plėtros ar energetikos objektų statybų – dalis medžiotojų bendruomenės susiduria su teisine aklaviete. Valstybei perimant žemę visuomenės poreikiams, kai kurie medžioklės plotų vienetai fiziškai sumažėja tiek, kad nebesiekia įstatyme numatytos minimalios 1000 hektarų ribos. Siekiant išvengti situacijų, kai dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių medžiotojų klubai praranda teisę veikti, Seime įregistruotos Medžioklės įstatymo pataisos, siūlančios švelninti plotų dydžio reikalavimus.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas yra griežtas: medžioklės plotų vienetas privalo apimti ne mažiau kaip 1000 ha vientisų medžioklės plotų, o išimtys taikomos tik specifiniais mokslo, mokymo ar žuvininkystės tvenkinių atvejais. Tačiau realybė rodo, kad koreguojant sklypus ir paimant žemę valstybės reikšmės projektams, istoriškai susiformavę medžiotojų būrelių plotai gali susitraukti žemiau šios kritinės ribos, nors iki tol jie visus reikalavimus atitiko. Pagal dabartinę tvarką, toks ploto sumažėjimas, net jei jis įvyko ne dėl pačių medžiotojų kaltės ar pažeidimų, sukuria teisinį neapibrėžtumą ir realią riziką, kad medžioklės plotų vienetas gali būti panaikintas.
Spręsti šią problemą ėmėsi Seimo Demokratų frakcijos narys Kęstutis Mažeika, parengęs įstatymo pakeitimo projektą. Parlamentaro teigimu, valstybei įgyvendinant strateginius tikslus, visuomenė ir medžiotojų bendruomenė neturėtų patirti papildomų neigiamų pasekmių. Jo siūloma pataisa numato aiškią išimtį: 1000 ha reikalavimas nebūtų taikomas tais atvejais, kai medžioklės plotas sumažėja būtent dėl Vyriausybės ar Seimo priimtų sprendimų. Tai leistų medžiotojų klubams ir būreliams tęsti ūkinę veikla toje teritorijos dalyje, kurioje medžioklė išlieka galima ir nesikerta su valstybinės svarbos projektais.
Toks reguliavimo pakeitimas ne tik užtikrintų veiklos tęstinumą sąžiningai veikiantiems klubams, bet ir sumažintų administracinę naštą bei ginčų tarp institucijų ir naudotojų tikimybę. Iniciatorių teigimu, naujoji tvarka padėtų suderinti viešuosius ir aplinkosauginius interesus, išvengiant neproporcingų pasekmių medžiotojams, kurie situacijos nekontroliuoja. Be to, tikimasi, kad tai padėtų sutaupyti ir valstybės lėšų, nes mažėtų poreikis mokėti kompensacijas už atimtas medžioklės teises proporcingai paimtai ploto daliai. Jei Seimas pritars šioms pataisoms, naujosios nuostatos, apsaugančios medžiotojų interesus valstybinių projektų akivaizdoje, turėtų įsigalioti nuo 2026 m. liepos 1 d.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija: medžiotojų klubams ir būreliams neteikiant duomenų valstybei – jie bus išregistruoti, o medžioklės plotai perduoti į valstybės aukcionus.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ragina visus medžiotojus kur kas daugiau dėmesio skirti medžiotojų klubų/būrelių finansinei ir ūkinei veiklai, o jų vadovus būtinai teikti visus privalomus duomenis valstybės institucijoms. Anot LMŽD direktoriaus Laimono Daukšos, medžiotojų klubų ir būrelių veiklos ir finansinių ataskaitų teikimo vengimas gali baigtis jų likvidavimų ir medžioklės plotų netekimu, tuo tarpu medžiojantiems tokiuose medžiotojų klubuose/būreliuose – kaltinimai brakonieriavimu.
„Jau daugiau nei dvejus metus dedame visas pastangas skaidrindami draugijos skyrių veiklą. Rezultatai akivaizdūs. Tiek visuomenė, tiek atsakingos institucijos disponuoja visa reikiama informacija apie tai ką mes darome, kaip veikiame, su ja gali susipažinti ir mūsų bendruomenė. Tačiau, kaip rodo oficialūs duomenys, tokia praktika dar ne visada nepersikelia į medžiotojų kolektyvus – klubus ar būrelius“, – sako jis.
Remiantis Registrų centro duomenimis, Registrų centro iniciatyva šiais metais buvo likviduota ir iš Juridinių asmenų registro išregistruota apie 17 tūkst. juridinių asmenų, tarp jų 8 juridiniai asmenys, kurie pavadinime turėjo žodį „medžiotojų“, pvz. medžiotojų klubas … ar medžiotojų būrelis…
„Remiantis LR įstatymais medžiotojų klubai/būreliai (asociacijos, viešosios įstaigos ar kitos juridinės formos medžioklės plotų naudotojai) privalo pateikti metinę ataskaitą ar veiklos ataskaitą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį Registrų centrui kiekvienų metų pirmąjį pusmetį. To nepadarius laiku ir tinkamai, Registrų centras turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimo procedūrą ir, padėties neištaisius, medžiotojų klubą/būrelį likviduoti. Likvidavus medžiotojų klubą/būrelį, jo nariai automatiškai neteks galimybės medžioti nebeegzistuojančiam medžiotojų klubui/būreliui priklausiusiuose plotuose, kuriems ilgainiui gali būti paskelbtas naujas plotų valdymo aukcionas“, – sako draugijos direktorius.
Anot jo, Lietuvoje medžiotojų klubų bei būrelių veiklą reglamentuoja LR asociacijų įstatymas, pagal kurį kiekvienas jo narys turi lygias teises ir pareigas, o medžiotojų kolektyvų vadovai ar administracija (valdyba) jo narius privalo tinkamai ir vienodai visus informuoti, tiek apie finansines medžiotojų klubų/būrelių būkles, priimtus sprendimus, tiek atitinkamą informaciją pateikti atsakingoms šalies institucijoms laiku, kaip tai numatyta LR įstatymuose.
„Deja, bet šiuo metu Lietuvoje jau turime kelis atvejus kuomet dėl galimo aplaidumo ar prievolių valstybei nevykdymo buvo likviduoti keli medžiotojų klubai ar būreliai, o jų nariai apie tai sužinojo po fakto“, – sako jis.
LMŽD pažymi, kad Registrų centrui likvidavus medžiotojų klubą/būrelį, bet kokia medžioklė jam iki tol priklausančiuose plotuose yra negalima, o jei būtų vykdoma, tokia medžioklė galėtų būti prilyginta ir brakonieriavimui, net ir tuo atveju, jei apie medžiotojų klubo/būrelio likvidavimą informacija buvo nuslėpta nuo medžiotojų klubo/būrelio narių.
L. Daukša primena, kad kiekvienas medžiotojų klubo/būrelio narys turi vienodas teises medžiotojų klube/būrelyje, tad siekiant užkardyti tokius atvejus turėtų nebijoti iniciatyvos imtis ir pats.
„Tikrai rekomenduoju kiekvienam medžiotojų klubo/būrelio nariui patikrinti savo medžioklės klubo statusą Registrų centre arba rekvizitai.vz.lt, įsitikinti, kad yra laiku ir tinkamai pateiktos visos finansinės ir kt. ataskaitos atsakingoms institucijoms, patikrinti, kad kontaktinis medžiotojų klubo/būrelio adresas, telefonas, el. paštas yra teisingai nurodytas ir veikiantis, taip pat susipažinti su medžiotojų klubo/būrelio finansinėmis veiklos ataskaitomis kiekvienam, jas gaunant iš medžiotojų klubo/būrelio vadovo, nustatyti klube/būrelyje tvarką, kaip bus teikiami minėti duomenis jo nariams, oficialioms institucijoms ir ypatingai kontroliuoti piniginių lėšų apskaitą, tame tarpe ne tik klubo narių mokesčius, bet ir svečių mokesčius, varovų paslaugų apmokėjimą, paramą ar kitas grynąsias lėšas“, – sako jis.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija šiuo metu vienija daugiau nei 18 000 šalies medžiotojų ir apie 5 000 žvejų.
2023 m. daugumai medžiotojų būrelių/klubų (medžioklės plotų naudotojų) baigiasi leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės ploto vienete galiojimo terminai (toliau – Leidimas). Atsižvelgiant į tai, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija išnagrinėjo leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės ploto vienete tvarką ir teikia teisinio reguliavimo išaiškinimą bei rekomendacijas.
Leidimų pratęsimo reglamentavimas
Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius galioja 10 metų, kuris Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo nustatyta tvarka suteikia teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete. Leidimą išduoda, jo galiojimą pratęsia, sustabdo arba išduotą Leidimą panaikina Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau –AAD).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, pasibaigus leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete laikotarpiui, kuriam jis buvo išduotas, jeigu šio leidimo gavėjas tinkamai vykdė visas jame nustatytas sąlygas ir pasibaigus šio leidimo galiojimui per 2 mėnesius pateikė prašymą pratęsti jo galiojimo laiką, šis leidimas pratęsiamas.
Pagal Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarkos patvirtintos 2002 m. rugsėjo 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 512 „Dėl leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarkos patvirtinimo“ 13 punktą, medžioklės plotų naudotojas, kuriam išduoto Leidimo galiojimo laikas baigėsi, norėdamas pratęsti jo galiojimą, privalo per 2 mėnesius po Leidimo galiojimo pabaigos pateikti AAD rašytinį prašymą pratęsti Leidimo galiojimą. Tai reiškia, kad medžioklės plotų naudotojai iki šiol naudoję medžioklės plotus nepažeisdami teisės aktų reikalavimų ir laiku AAD pateikę prašymus, toliau galės naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų naudojimo tęstinumo principu, t. y. be konkurso. Svarbu, laiku ir nepavėluotai pateikti prašymą pratęsti leidimą. Leidimai bus pratęsiami 10-čiai metų.
Remiantis 2021 m. liepos 16 d. AAD direktoriaus įsakymu Nr. AD1-266 „Dėl leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete pratęsimo“ AAD valdybų Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijų viršininkams pavesta:
1. sekti turimą informaciją apie valdybų kontroliuojamose teritorijose esančių medžioklės plotų vienetų naudotojams išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose galiojimo pabaigą;
2. pasibaigus leidimo galiojimo terminui per 10 darbo dienų raštu informuoti medžioklės plotų vienetų naudotojus apie pasibaigusį leidimo galiojimą ir galimybę, pateikus prašymą AAD, pratęsti pasibaigusį leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius“.
Nors pagal minėtą įsakymą AAD valdybų Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijų viršininkai yra įpareigoti apie pasibaigusį leidimą raštu informuoti medžioklės plotų vienetų naudotojus, vengiant nesusipratimų, medžioklės ploto vienetų naudotojus kviečiame patiems sekti leidimo galiojimo terminą, akcentuojant, kad jo negalima pradelsti daugiau kaip 2 mėnesiuspo leidimo galiojimo pabaigos.
Leidimo prątęsimo sąlygos
Medžioklės plotų naudotojui, laiku pateikusiam prašymą pratęsti Leidimą bei tinkamai vykdžiusiam Leidime nustatytas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo, apsaugos ir gausinimo sąlygas, Leidimas pratęsiamas 10 metų. AAD Leidimą pratęsti arba motyvuotą atsakymą dėl atsisakymo jį pratęsti turi pateikti per 10 darbo dienų nuo atitinkamo prašymo gavimo.
DĖMESIO! Svarbu žinoti, kad pasibaigus Leidimui ir pateikto prašymo nagrinėjimo laikotarpiu, medžioklės plotų naudotojas NEGALI organizuoti medžioklių, tol kol AAD pagal pateiktą prašymą nepriims sprendimo pratęsti Leidimą ir jį įteiks medžioklės plotų naudotojui.
Pratęsiamas Leidimas parengiamas dviem egzemplioriais, kurių vienas paliekamas saugoti AAD.
Leidimas gali būti nepratęstas ir panaikinamas dėl medžioklės plotų naudotojo veiksmų: šiurkščių ar sistemingų teisės aktų pažeidimų, vengimo atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ar nemokant mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.
Remiantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas:
1. nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas;
2. ilgiau kaip 6 mėnesius nemokėjo mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą;
3. nesilaikė leidime nurodytų medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sąlygų;
4. ilgiau kaip 3 mėnesius nuo leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete sustabdymo dėl priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 19 straipsnyje, dienos neatlygino žemės, miško ar vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos;
5. pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimą.
Rekomendacijos medžioklės plotų naudotojams
Nedelsdami pasitikrinkite Leidimo galiojimo terminą.
Daugeliui medžioklės plotų naudotojų Leidimai baigiasi š. m. balandžio-birželio mėn.
Pasibaigus Leidimo galiojimo terminui, AAD per2 mėn. pateikite prašymą.
Pastaba. Teisės aktuose nenurodyta, jog prašymo negalima pateikti anksčiau iki Leidimo galiojimo termino pabaigos. AAD teikiant prašymą likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki Leidimo termino pabaigos, taip Leidimas prasitęs nenutrūkstamai ir nereikės laikytis medžioklės neorganizavimo (sustabdymo) reikalavimo prašymo nagrinėjimo laikotarpiu.
Prašymas turi būti raštiškas (forma nenurodyta). Tam, kad medžioklės plotų naudotojams būtų lengviau, LMŽD parengė prašymo formą (pridedama).
Prašymą galima pateikti šiais būdais: tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į AAD administracijos patalpas, atsiuntus prašymą paštu arba elektroniniu paštu.
AAD kontaktai:
El. paštas info@aad.am.lt, adresas Smolensko g. 15, 03201 Vilnius, tel. (8 5) 216 3385
Rekomenduojame prašymą nusiųsti ir AAD Valdybai, kurios veiklos teritorijoje randasi medžioklės ploto vienetas.
2021 m. lapkričio 25 d. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas Lietuvos Respublikos Seime įregistravo Medžioklės įstatymo 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Projektu siekiama pakeisti beveik 20 metų galiojančią medžioklės plotų vienetų sudarymo tvarką, numatant galimybę medžioklės vienetą steigti kartu ar atskirai veikiantiems stambiems žemės ir miško valdytojams ar komerciniais pagrindais medžioklę ketinantiems organizuoti subjektams.
Be to, Projektu siūloma atsisakyti reikalavimo, kad į naujai sudaromą medžioklės plotų vienetą patenkantys sklypai būtų susisiekiantys, kartu įtvirtinant, jog iki 30% naujai formuojamo medžioklės plotų vieneto ploto galėtų būti „papildoma“ kitų medžioklės plotų vienetų sąskaita. Taip pat nebelieka reikalavimo, kad medžioklės plotų vienetus gali formuoti tik teisę medžioti turintys asmenys.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (toliau – LMŽD) Projektą vertina kaip pakartotinį itin ribotą asmenų ratą atstovaujančių interesų grupių bandymą komercializuoti medžioklę ir sukoncentruoti vertingiausius medžioklės plotus kelių įtakingųjų rankose.
Pasak LMŽD direktoriaus Laimono Daukšos, Seimui pritartus naujai siūlomam reguliavimui, būtų sugriauta per eilę metų susiformavusi tausojančios medžioklės sistema, grindžiama nevyriausybinių ir ne pelno siekiančių organizacijų, kurių nariais dažnai yra vietinių bendruomenių nariai, sąranga.
LMŽD Direktorius Laimonas Daukša
Lietuvoje šiuo metu yra apie 1000 medžioklės ploto vienetų, kuriuose medžioklės veiklą vykdo per 900 medžiotojų būrelių, klubų ir individualių medžiotojų. Vidutinis vieno medžioklės ploto vieneto dydis – 8650 ha. Vidutinis narių skaičius medžiotojų kolektyvuose – 41 medžiotojas. Dabartinė medžioklės ploto vienetų vientisumo sistema užtikrina racionalų medžioklės išteklių panaudojimą ir mokesčių už juos valstybei sumokėjimą, tvarų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą ir reguliavimą juos medžiojant. Didesnio ploto medžioklės ploto vienetai užtikrina vieną iš svarbiausių medžiotojų priedermių – medžiojamosios gyvūnijos globą, gausinimą, medžiojamųjų gyvūnų produktyvumo didinimą, tvarios ir etiškos medžioklės propagavimą.
Akivaizdus esamos medžioklės sąrangos privalumo įrodymas – šiuo metu kaip niekad gausūs ir stabilūs medžiojamųjų žvėrių ir atsistatę daugelio retųjų, nemedžiojamų rūšių, ištekliai. Pavyzdžiui, t. elnių populiacija per 10 metų pagausėjo 2, kai kur net 3 kartus, vilkų 2010 m. buvo priskaičiuojama 250 individų, mokslininkų teigimu šiai dienai Lietuvoje gyvena ne mažiau 800-900 vilkų, lūšių skaičius per tą patį laikotarpį nuo 100 individų išaugo iki 250-300.
Primintina, kad iki dabartinės redakcijos Medžioklės įstatymo įsigaliojimo (2002 m.) galiojusi tvarka sudarė sąlygas steigti nedidelio ploto medžioklės plotų vienetus, dėl ko medžiojamųjų žvėrių, pirmiausia tauriųjų elnių ir stirnų populiacijos buvo sumažėjusi iki kritinės ribos.
Priėmus dabartinį medžioklės teisinį reguliavimą faktiškai pasibaigė iki tol buvę pavieniai nesutarimai tarp medžiotojus vienijančių asociacijų ir privačių žemių ir miškų savininkų.
Taigi, beveik 20 metų nekeičiamos bazinės medžioklės tvarkos taisyklės stabilizavo padėtį medžioklės srityje bei pagerino santykius tarp medžiotojų ir žemių savininkų.
Dabartinė medžioklės sistema nesukuria išskirtinių teisių jokioms konkrečioms interesų grupėms ir nedidina socialinės atskirties, kadangi sudaro maksimaliai vienodas galimybes medžioti visiems to norintiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Medžiotojų klubuose medžioja tiek miesto, tiek kaimo gyventojai ir įvairių specializacijų medžiotojai: žemės ūkio (pastarųjų daugiausia), verslo, valstybės tarnybos ir t.t.
Priėmus Projektu siūlomą įteisinti reguliavimą, naują medžioklės ploto vienetą galės formuoti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra žemės ūkio ar miško paskirties žemės sklypų savininkai, bet ir naudotojai.
Ką tai reiškia? Naujus medžioklės ploto vienetus Lietuvoje galės įsteigti ūkininkai ar ūkininkų grupės, žemės ūkio bendrovės, miškininkystės veikla užsiimančios neretai užsienio investuotojų tiesiogiai ar per tarpininkus valdomos įmonės, kurios nuosavybės ar naudojimo teise valdo žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemes. Kaip minėta, nebebūtina sklypų valdyti nuosavybės teise, kas vėl suteiks galimybę „aktyvistams“ važinėti per žemės savininkus su įvairaus pobūdžio sutartimis siekiant surinkti kuo didesnį „naudojamos“ žemės ir miško plotą.
Kitas momentas, minimalus medžioklės ploto vieneto dydis išlieka tas pats – 1000 ha, tačiau nuosavybės ar valdymo teise užteks valdyti 70 proc. Klausimas, kaip bus įforminama likusi 30 proc. dalis? Nejaugi bus grįžta prie privalomų sutarčių su žemės ir miško savininkais? Tuomet šis pakeitimas sukels nemažai sumaišties ir sukurs medžiotojams ir atsakingiems valstybės tarnautojams administracinę naštą.
Įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte teigiama, kad nebus pakenkta greta esančių medžioklės plotų vieneto naudotojams – išsaugoma ta pati plotų vienetų ribų derinimo tvarka, kuri numatyta šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje. Šis teiginys kelia dvejonių, nes LMŽD nuomone, priėmus šias pataisas atsiras daug smulkių medžioklės ploto vienetų ir 30 proc. gali padaugėti medžioklės ploto vienetų Lietuvoje, ypač jų bus daug „žemdirbiškuose“ regionuose.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, medžioklė pirmiausia reguliuojama atsižvelgiant į pagrindinį šios veiklos objektą – medžiojamuosius gyvūnus ir jų apsaugą. Tačiau visuotinai pripažįstama, kad aiškinantis medžiotojų ir savininkų santykius labiausiai nukečia žvėrys ir paukščiai, o jų ištekliai pereikvojami ar naudojami neatsižvelgiant į ekologijos reikalavimus. Todėl mūsų šalyje vyraujantis vidutinis medžioklės ploto vieneto dydis apie 8 500 ha, yra optimalus atsižvelgiant į mūsų krašto ekologines sąlygas. Tai patvirtina ir vieninga šalies bei kitų Europos šalių žymiausių mokslininkų nuomonė, kad tik dideliuose medžioklės plotuose įmanomas racionalus laisvėje gyvenančių gyvūnų išteklių naudojimas.
Pritariame, kad kaimyninėje Lenkijoje minimalus medžioklės plotų vienetas, siekiantis 3000 ha, o Estijoje – 5000 ha, optimaliai atitinka šio regiono stambiųjų medžiojamųjų žvėrių biologiją. Lietuvoje minimalus medžioklės ploto vienetas 1000 ha, todėl minimalaus ploto medžioklės ploto vienetuose turi būti atsakingai vertinamas stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų medžiojimas, juolab jei medžioklės plotai driekiasi laukais, kur gyvena tik smulkioji fauną. Apie tai turi būti atsakingai pagalvota, nes kitaip nebus užtikrinta medžiojamųjų gyvūnų apsauga. Pavyzdžiui kaimyninėje Latvijoje 1000 ha medžioklė ploto vienete galima medžioti tik šernus ir smulkiąją medžiojamąja fauną, t. elnių pateles ir jauniklius galima medžioti 1500 ha, t. elnio patiną 2000 ha, briedžius 2500 ha ir didesniuose medžioklės ploto vienetuose.
Reikia nepamiršti, kad medžiotojų organizacijos yra nemažai investavusios į biotechnines priemones: ėdžias, pašarines aikšteles ir kitas priemones, gerinančias medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas. Daug kur miškuose medžiotojai yra įrengę pavėsines ar atokvėpio vietas, įsigiję žemės sklypus ir investavę į pastatus, juose pagal reikalavimus įrengę pirminio žvėrių dorojimo aikšteles, patalpas ar susirinkimų sales.
Pasak Advokatų kontoros „Glimstedt“ advokato dr. Felikso Miliučio, dar 2005 metų Lietuvos Konstitucinio Teismo buvo konstatuota, jog palaipsniui yra grįžtama prie iki sovietų okupacijos buvusios medžioklės tradicijos. Nors pagal dabar galiojančius teisės aktus laukinė gyvūnija, įskaitant medžiojamąją fauną, vis dar yra laikoma valstybės nuosavybe, privataus sklypo savininkas gali bet kada uždrausti medžioklę jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Be to, daugiau kaip 15 ha valdos savininkas, turintis teisę medžioti, turi galimybę būti priimtas į medžiotojų asociaciją, į kurios medžioklės plotų vienetą tokia valda patenka, arba tokiame medžioklės plotų vienete medžioti sutartiniais pagrindais. 1000 ha turintis asmuo gali įkurti savarankišką medžioklės plotų vienetą ir jame organizuoti medžiokles. Taip pat žemės sklypo savininkas bet kada gali nustatyti sąlygas, kurias turėtų įvykdyti medžioklės plotų naudotojas, norėdamas medžioti jam priklausančiame sklype. Taigi, tvirtinti, kad privačių žemės ir miško savininkų interesų nėra paisoma, negalima.
Pagal Konstituciją, valstybė rūpinasi gyvūnijos apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Aplinkos apsauga yra viešasis interesas, todėl nuosavybės teisių įgyvendinimas neturi prieštarauti valstybės politikos nuostatoms aplinkos apsaugos srityje.
Konstitucinis Teismas 2005 m. nutarime pripažino, kad laukinių gyvūnų (jų išteklių) apsauga gali būti užtikrinta nustatant tam tikrus draudimus ar ribojimus, įskaitant reikalavimą dėl minimalaus medžioklės ploto vieneto dydžio. Dabartinė medžioklės organizacinė sistema yra patikrinta, veikianti ir užtikrinanti valstybės turto – laukinių gyvūnų gausėjimą. Projektu siūlomi pakeitimai gali sumažinti esamų plotų dydį, reikšmingai padidinti medžioklės plotų valdytojų, taigi ir laukinės gyvūnijos naudotojų, skaičių. Kadangi dėl to medžiojamųjų gyvūnų populiacijų kontrolė gali tapti mažiau efektyvi bei racionali, bet kokie siūlymai keisti esamą teisinį reguliavimą turi būti itin motyvuoti ir įvertinti viešojo intereso – aplinkos apsaugos aspektu.
Be to, dėl Projektu siūlomos įtvirtinti galimybės sudaryti medžioklės plotų vienetą ne tik nuosavybės teise valdomoje žemėje, kartu prie šios žemės „prijungiant“ kitiems medžioklės plotų vienetams priklausančias teritorijas, didelė diskrecija suteikiama už medžioklės plotų vienetų sudarymą ir jų ribų keitimą atsakingoms savivaldybių komisijoms. Dėl šių priežasčių, tikėtina, ženkliai išaugs tarp esamų ir potencialių medžioklės plotų valdytojų kylančių ginčų skaičius.
Primintina, kad panašaus turinio siūlymai keisti nusistovėjusią medžioklės tvarką p. Eugenijaus Gentvilo ir kitų Liberalų frakcijos narių Seimui buvo teikiami ir 2017 bei 2018 metais. Šiems siūlymams buvo vieningai nepritarta Seimo komitetuose. Be to, dalis jų susilaukė neigiamo antikorupcinio vertinimo.
LMŽD, vienijanti daugiau kaip 17 000 medžiotojų, vieningai pasisako, kad Lietuvos Respublikoje išliktų dabartinė stabili medžioklės ploto vienetų sistema, funkcionuojanti jau 20 m., o medžioklės reguliavimas užtikrintų kiekvieno Lietuvos gyventojo teisę medžioti ir kartu būtų užtikrintas medžiojamos gyvūnijos klestėjimas.
Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs FACE – Europos medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos konfederacijos prezidentas Torbjorn Larsson būtent atkreipė dėmesį, kad mūsų šalyje medžioklės plotų vienetų skaičius ir jų vidutinis dydis 8 500 ha yra optimalus ir užtikrinantis ne tik tvarią medžioklę, tačiau ir medžiojamųjų gyvūnų apsaugą.
Virginijus Kantauskas LMŽD prezidentas, Torbjörn Larsson FACE presidentas, Laimonas Daukša LMŽD direktorius, Cy Griffin FACE aplinkosaugos specialistas
Nesinori, kad priėmus siūlomus pakeitimus būtų pažeistas viešasis interesas, medžioklės plotų vienetų sudarymo klausimus sprendžiantiems valstybės tarnautojams suteikta laisvė be aiškesnių taisyklių spręsti dėl teritorijų priskirtinumo vienam ar kitam plotų vienetui, taip sukuriant prielaidas korupcijai, reikšmingai padidinant teisminių ginčų skaičių tuo padidinant valstybės biudžeto išlaidas.
Pirminiais duomenimis, 2020 m. gruodžio 18-ąją vykusiame Utenos rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti posėdyje, AAD pareigūnas, privalantis atstovauti valstybės interesams ir užtikrinti įstatymo viršenybę, galimai pažeidė šiuos principus ir pritarė galimai teisės aktais nepagrįstiems komisijos sprendimams, kuriais galimai savininko šiuo metu neturinčio ir aukcione planuojamo realizuoti medžioklės ploto sąskaita buvo išplėstos besiribojančių medžioklės plotų vienetų ribos.
2020 spalio 9 d. Aplinkos apsaugos departamentas skelbė, kad panaikino Vilniaus universitetui išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Vilniaus universiteto medžioklėtvarkos bazė“. Šis medžioklės ploto vienetas yra Ignalinos r. ir Utenos r. savivaldybių teritorijose. Šio medžioklės ploto vieneto sąskaita galimai buvo padidinti aplinkiniai medžioklės plotais.
Plotą numatyta perduoti naudoti aukciono būdu. Sumažinus ploto apimtis, galimai ateityje gali būti padaryta turtinė žala valstybei.
Dėl šio sprendimo taip pat bus kreipiamasi į Vyriausybės atstovų įstaigą.
AAD vadovybė, siekdama skaidrinti institucijos veiklą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, nuo 2021 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą atšaukti visus iki šiol į savivaldybių komisijas medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti deleguotus AAD atstovus ir rotacijos principu paskirti naujus institucijos atstovus. Nuo šiol AAD pareigūnai dalyvaus ne savo valdybų aptarnaujamose savivaldybėse veikiančiose komisijose, be to, turės atsiskaityti už tarnybinę veiklą balsuojant komisijose.
Šiuo metu yra inicijuotas projektas kuriuo norima pakeisti Medžioklės plotų vientisumo kriterijus. Dėl kokių aktualių problemų ir kokiu tikslu prireikė tikslinti medžioklės plotų vientisumo kriterijus atsakyti negalime. Šiuo metu projektas yra derinimo stadijoje.
II. Medžioklės plotų vientisumo kriterijai
3. Medžioklės plotų vienetas laikomas vientisu, jeigu iš bet kurios jo dalies medžiojant galima pereiti, pervažiuoti ar plaukiojimo priemone persikelti į bet kurią kitą medžioklės plotų vieneto dalį, nekertant medžioklės plotų vieneto ribos ir teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, išskyrus kai kurias šiame skyriuje nurodytas išimtis ir apribojimus.
4. Medžioklės plotų vientisumo nesuardo per jį einantys įvairūs keliai, geležinkelių ruožai, elektros perdavimo linijos, dujotiekio, naftotiekio ar kitos trasos, natūralūs ar dirbtiniai vandens telkiniai ir kiti panašūs objektai, jeigu jų forma, dydis bei statiniai ir įrenginiai juose netrukdo laisvai migruoti medžiojamajai faunai ar medžiotojams pereiti iš vienos medžioklės plotų vieneto dalies į kitą.
5. Jeigu medžioklės plotų vienete įrengiant naujus ar rekonstruojant egzistuojančius 4 punkte išvardytus objektus juose įrengiami statiniai ar įrenginiai, trukdantys laisvai migruoti žvėrims ar organizuoti medžioklę, sprendimą dėl medžioklės plotų vieneto vientisumo priima komisija, sudaranti medžioklės plotų vienetus ir keičianti jų ribas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka.
6. Medžioklės plotų vienete esantys privačios žemės sklypai, kuriuose jų savininkai uždraudė medžioti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, nesuardo medžioklės plotų vieneto vientisumo nepriklausomai nuo šių sklypų dydžio ar išsidėstymo.
7. Objektai, išvardyti 4 punkte, negali būti laikomi išilgine jungtimi, vienijančia atskiras, viena nuo kitos nutolusias medžioklės plotų vieneto dalis.
8. Siauriausia medžioklės plotų vieneto dalis negali būti siauresnė nei 300 metrų. Siauresni nei 300 metrų intarpai į kitus medžioklės plotų vienetus yra neleistini, išskyrus atvejus, kai jie yra upių, upelių ar kelių vingiuose.
9. Medžioklės plotų vienetas nėra vientisas, jeigu atskiras medžioklės plotų vieneto dalis skiria didžiosios upės – Nemunas ir Neris (atkarpoje nuo Buivydžių iki Kauno) arba ežerai, tvenkiniai ir kiti vandens telkiniai, didesni nei 1000 ha.
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 512 „Dėl Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (toliau – projektas).
Projekto tikslas – papildyti Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarką, nurodant atvejus, kada pakeičiamas jau išduotas Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, numatyti pakeičiamo leidimo derinimo procedūrą ir terminus.
Įvyko visi trys aukcionai, kurių metu buvo parduoti leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius valstybiniuose medžioklės plotų vienetuose „Baleliai“, „Taujėnai“ ir „Stirniškiai“. Kiekviename iš aukcionų vidutiniškai varžėsi apie dešimt dalyvių.
1. Bendras medžioklės plotų vieneto „Taujėnai“ plotas – 2662,9 ha. Medžioklės plotų kategorijos pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi bei veistis sudaro 2596,5 ha., pradinė kaina 2942 EUR. Parduotas už 230,000 EUR įmonei „Reik bandyt“.
2. Bendras medžioklės plotų vieneto „Baleliai“ plotas – 4069,6 ha. Medžioklės plotų kategorijos pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi bei veistis sudaro 3943,0 ha., pradinė kaina 2699 EUR. Parduotas už 352,900 EUR įmonei „Plentlita“.
3. Bendras medžioklės plotų vieneto „Stirniškiai“ plotas – 1990,3 ha. Medžioklės plotų kategorijos pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi bei veistis sudaro 1897,4 ha., pradinė kaina 1594 EUR. Parduotas už 183,000 EUR įmonės pavadinimas bus skelbiamas vėliau, po dokumentų pasirašymo.
Pasibaigus Aukcionui, Aukciono organizatorius surašo protokolą, kurį pasirašo ir Aukciono laimėtojas ir per 3 darbo dienas nuo Aukciono pabaigos informuoja apie Aukciono rezultatus savo interneto svetainėje.
Aukciono dalyvis, kurio pasiūlyta įmoka didžiausia, turi šią įmoką sumokėti per 3 darbo dienas po Aukciono pabaigos iki protokolo pasirašymo. Aukciono dalyvis informuojamas, kada ir kur jam bus išduotas leidimas.
Aukciono laimėtojui leidimas išduodamas vadovaujantis Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 512 „Dėl Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo tvarkos patvirtinimo”, pateikus įrodančius dokumentus, kad aukciono laimėtojas sumokėjo pasiūlytą didžiausią kainą.
