Galbūt vegetarų ir veganų filosofija nėra jau tokia bloga, galbūt žolė yra sveikas maistas ir naudingas žmogaus organizmui. Tam, kad gauti daugiau naudos, aš nutariau valgyti koncentruotą žolę. Pasirodo, labiausiai koncentruota žolė yra jautienos steikas. O pats ekologiškiausias – tai žvėriena.
Šią vasarą, būrelis pažįstamų sėdėjome terasoje, grilinome mėsą, užgerinėjome gardžiais gėrimais. Dvi moteriškės, padrąsintos alkoholio, provokuojančiai manęs paklausė: „O kam tu medžioji? Tau ką, maisto trūksta?”.
Nu blemba, iš kur tiek cinizmo, kad ką tik prisišveitus mėsos, taukuotais veidais klausinėti tokių dalykų?
Tam ir medžioju, kad imbicilai, avėdami odinius batus, prisišveitę steikų, galėtų vaidinti pacifistus ir gamtos mylėtojus.
Nors daug kartų mačiau, kaip keičiasi tokių supermamyčių požiūris. O keičiasi jis tada, kai alergiškas vaikas negali valgyti nieko, kas auginama mūsų ūkiuose. Ir kai medicina jau bejėgė, daktaras pasako: „pabandykite žvėrieną”.
Tada medžiotojas pasidaro jau ne toks blogas. Nesuprantu žmoniu, kurie naudodamiesi visais gyvuniškais ištekliais nekenčia medžiotojų. Sako, kad mes žudikai. Sakysite, kad gyvulių skerdimas skerdykloje yra kažkoks humaniškas?
Aš labai norėčiau visus, kurie taip galvoja, nuvesti į skerdyklą ir į medžioklę. O po to užduoti klausimą – kur visgi daugiau humanizmo.
Ir aplamai, aš nesuprantu, kodėl smerkiami ir kartais net persekiojami žmonės, kurių hobis yra medžioklė?
Tai įstatymo, visuomenės ir gamtos suteikta teisė. Visuomenė, kurią sudarome mes visi, medžiotojai, vegetarai, mėsos, makaronų ir picų megėjai. Nesvarbu tai jums patinka ar ne, bet persekioti, nekęsti viešai ar smerkti niekas neturi teisės.
Valstybė ir visuomenė, įstatymo numatyta tvarka, leidžia medžiotojams naudotis, puoselėti ir auginti tam tikrus gamtos resursus. Ir jei kas nors manote, kad visi turi vienodą teisę į gamtos išteklius, tai nuėję į mišką pabandykite atsinešti namo medį ar kokį gyvūną. Jums bus greitai iššaiškinta kas ir kam priklauso. Ir jei jau norite kažką keisti, tai pradėkite nuo savęs.
Pakeiskite visuomėnę ir gal kažkas pavyks. Čia žinoma sukils veganai ir vegetarai, kurie atsisakė mėsos.
Mielieji, tai Jūsų asmeninis pasirinkimas ir tai nereiškia, kad jis naudingas ar reikalingas viosuomenei. Jus pasirinkote ir aš gerbiu Jūsų pasirinkimą. Aš pasirinkau irgi, tad prašyčiau gerbti ir mano pasirinkimą.
Tiek aš tiek jūs esame gamtos dalis – žinduoliai. Kiekvienas pasirenkame savo evoliucijos kelią. Vieni tampa žolėdžiais, kiti medžiotojais. Tokia ta gamta ir evoliucija. Tokia yra mitybos piramidė, ir taip jau nutiko, kad aš esu jos viršūnėjė.
„Tai pasiimk lazdą ar peilį ir eik medžioti. Palik gyvūnui šansą” – sako dauguma. Bet evoliucija ir progresas liečia visus. Kuoka, pirmykščio žmogaus rankose, pavirto į šautuvą su optiniu taikikliu. Ir teisė naudotis tuo ginklu man suteikė ta pati visuomenė.
Beje, aš labai džiaugiuosi, kad ginklai neleidžiami psichiškai nestabiliems. Neseniai varčiau vieną Facebook gamtos mylėtojų grupę. Aš buvau pakraupęs – iš kur pas žmones tiek pykčio ir pagiežos.
Ten atviru tekstu siulomą žudyti medžiotojus. Nežinia kas būtų, jei tokie neadekvatūs žmonės turėtų ginklus.
Kad ir kaip kažkam neįprastai tai skambėtų, bet už tokią gausią žvėrių populiaciją, kokia yra dabar – turite būti dėkingi tik medžiotojams. Nes jie dėjo daugiausia pastangų. Jie išgyveno sovietinio kirpimo „bebrus”, jie dėjo daug pastangų kovoje su brakonieriais, jie pirmieji skuba į miška su pašarais, esant sunkiai žiemai. Jie visada gamtoje, jie laiko ranka ant gamtos arterijos ir jaučia jos pulsą.
Skirtingai nuo daugumos gamtos mylėtoju, kurių dauguma neskiria stirnos nuo elnio ar barsuko nuo usurinio šuns.
Tai tokios tokelės, Ir jei manęs paklausite, kodėl aš medžioju? Aš atsakysiu: todėl, kad aš myliu gamtą ir esu jos dalis.
Miske.lt
Marius Razmys