Skuodo rajone, Ylakių seniūnijoje medžiotojų būrelio narių sumedžiotiems šernams specialistai nustatė kiaulių marą.
Pirmadienį Skuodo rajono savivaldybės administracija gavo pranešimą iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento Skuodo skyriaus.
Specialistai informavo, kad Laumių miške ir Gailiškės kaime bei Dobiliškės miške sumedžiotiems šernams nustatytas afrikinis kiaulių maras.
Kinijoje, vienoje didžiausių kiaulių fermų, nustatytas afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis – iš 73 tūkst. gyvūnų nugaišo 4 tūkst. Kai diagnozė buvo patvirtinta, visa iš dalies Danijos investuotojams priklausančios fermos kaimenė buvo sunaikinta.
LR aplinkos ministerija praneša, kad tai buvo didžiausia Kinijos ferma, kurią AKM palietė 2018 metais, nors joje buvo laikomasi aukščiausių biologinės saugos reikalavimų, naudoti įvairūs AKM profilaktikos įrenginiai ir dezinfekcinės priemonės.
Baltijos šalims ši labai gerai žinoma infekcija šiuo metu sparčiai plinta Kinijoje, apsunkindama populiariausios mėsos prekybą, taip pat tai atsiliepia kainoms – jos nuolat auga.
Kinijos žemės ūkio ir kaimo reikalų ministerijos susirūpino AKM ir jo poveikiu valstybės ekonomikai. Šiuo metu liga nustatyta 23 provincijose. Kad sulėtintų infekcijos plitimą, draudžiama kiaules maitinti žmonių maisto atliekomis. Apribotas šviežios mėsos ir kiaulienos produktų gabenimas iš infekuotų zonų. Infekuotuose ūkiuose utilizuota daugiau kaip 200 tūkst. kiaulių.
Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad mūsų šalyje pernai AKM nustatytas 3093 šernams (2653 nugaišusiems ir 440 sumedžiotų).
Žemės ūkio ministrui praėjusią savaitę paprašius medžiotojų „vykdyti pareigą valstybei“ ir naikinti daugiau šernų dėl plintančio afrikinio kiaulių maro (AKM), Aplinkos viceministras Martynas Norbutas sako, kad yra išnaudotos visos priemonės liberalizuoti šernų medžioklę, tačiau medžiotojai – ne naikintojai, kurie turėtų sunaikinti visą rūšį.
„Visos priemonės, kurios galimos, yra priimtos. Šernai medžiojami visus metus ir be jokių apribojimų. Tai labai ženklus palengvinimas“, – sakė M. Norbutas. Taip pat, pasak viceministro, su medžiotojų būreliais yra kalbama apie šernų medžiojimą. „Jie kaip tik skundžiasi, kad tam tikrose teritorijose išvis šernų neliko. Leidžiama net šernes, kurios pilve nešioja šerniukus, medžioti. Tai reikia suprasti, kad retam medžiotojui kyla ranka tai daryti. Medžioklė nėra tiesiog šaudymas, jos tikslas – padaryti, kad liktų genetiškai stipriausi individai.
Medžiotojai daro tai, o ne kažkokius valymus ar valstybinius užsakymus“, – teigė M. Norbutas. Viceministras sakė, kad daugelis medžiotojų vis dėlto atsakingai žiūri į šernų populiacijos kontrolę dėl AKM, tačiau nėra siekio išvis sunaikinti šią gyvūnų rūšį. „Neįmanoma išnaikinti tam tikros rūšies – gyvename teritorijoje, kuri ribojasi su kitomis. Be to, išnaikinti šernus apskritai nėra ir negali būti mūsų tikslas. Ši rūšis turi teisę išlikti. Yra persirgusių šia liga šernų, ne visi krenta. Gamta po truputį tvarkosi, rūšis prisitaiko net ir esant tokiai pavojingai ligai“, – sakė M. Norbutas.
Anot jo, maro užkratą į ūkius atneša ne šernas, o žmogus. „Nė vienas šernas neįbėga į kiaulių kompleksą ir tarp kiaulių nelaksto. Ten, kur yra žmogus, ten visada gali būti ir klaidos. Didesnių saugumo priemonių, kaip būna atominėse elektrinėse, taip pat galbūt jau negali būti, bet ir ten pasitaiko avarijų. Tad labai svarbus žmonių suvokimas, kad jie dirba tokiame jautriame objekte, ir visų reikalavimų laikymasis. Tai atsakomybė kiekvieno (fermos – ELTA) darbuotojo. Jeigu darbuotojas su tais pačiais drabužiais buvo miške ir atėjo į kompleksą, to gali pakakti, kad virusas būtų atneštas“, – Eltai kalbėjo M. Norbutas. ELTA jau skelbė, kad rugpjūčio 7 d. AKM židinys nustatytas bendrovei „Idavang“ priklausančioje kiaulių fermoje, kurioje buvo laikoma apie 19 tūkst. 500 kiaulių. Rugpjūčio 9 d. fermoje pradėti vykdyti maro židinio likvidavimo darbai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teigimu, tai jau 43 AKM atvejai kiaulių laikymo vietose šiais metais užfiksuoti Lietuvoje ir 5 ligos židinys Akmenės rajone. Anksčiau šiame rajone užfiksuoti 4 AKM atvejai buvo fiksuoti smulkiuose ūkiuose.
Rugpjūčio 8 d. surengtoje spaudos konferencijoje žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sakė, kad medžiotojai į šernų populiacijos mažinimą turėtų žiūrėti kaip į pareigą valstybei, nes „situacija ekonomiškai skausminga“. „Noriu kreiptis į Lietuvos medžiotojus. Gerbiamieji, yra įrodyta, kad marą nešioja šernai, ir iš tikrųjų jūs galite padėti kiaulių augintojams mažindami šernų populiaciją.
Atsižvelgdamas ir į liūdną situaciją, kai krito 20 tūkst. kiaulių, labai prašau Lietuvos medžiotojų pažiūrėti į šernų populiacijos mažinimą kaip į pareigą valstybei. Nes tikrai situacija ir ekonomiškai yra labai skausminga“, – kalbėjo ministras. VMVT direktorius Darius Remeika konferencijoje sakė, jog virusas Lietuvoje priartėjęs prie tų teritorijų, kur yra didelė šernų ir kiaulių koncentracija. „Todėl yra labai didelis spaudimas į kiaulių ūkius. Tai yra Vidurio Lietuva, Šiaurės Lietuva, Suvalkija – tuose regionuose yra daug kiaulių laikytojų ir daug šernų. Yra daug AKM atvejų tarp šernų: šiemet per 7 mėnesius nustatėme tiek pat atvejų, kiek pernai per visus metus. Todėl viruso yra daug, ir jis ieško spragų pas kiaulių laikytojus“, – teigė D. Remeika.
Jis pripažino, kad biosaugos pažeidimų pasitaiko ir pas stambius, ir pas smulkius kiaulių laikytojus. Tuo tarpu nekomerciniams ūkiams yra taikomi minimalūs, o komerciniams kiaulių augintojams – labai griežti biosaugos reikalavimai. Rudenį bus svarstoma dar griežtinti biosaugos reikalavimus ir didinti sankcijas už jų nesilaikymą. Žemės ūkio ministerija smulkiesiems augintojams parengė, kaip vadina, motyvavimo planą laikytis biosaugos reikalavimų arba atsisakyti kiaulininkystės. Šis planas esą turėtų būti efektyvesnis nei ankstesnės priemonės.
Kiekvienam smulkiam augintojui rajonuose, kur yra kritusi kiaulė ar šernas, siūloma pasvarstyti pasiūlymą ir pereiti prie kitų gyvūnų auginimo. Nuo 1 iki 100 kiaulių auginantys gaus po 100 eurų už kiekvieną paskerstą kiaulę. Taip pat galės gauti iki 1500 eurų paramą kitiems ūkio gyvūnams įsigyti. Nenorintys atsisakyti kiaulininkystės, galės gauti iki 1500 eurų paramos biosaugos priemonėms. Pasiūlymas būtų aktualus 14 rajonų – tiek dabar yra paliesta AKM. Jeigu visi tų rajonų augintojai sutiktų pasinaudoti siūlomu paketu, šiemet tam reikėtų 3 mln. eurų, kitais metais skaičiavimai būtų naujinami. Skaičiuojama, kad 14-oje AKM paliestų zonų yra apie 6000 kiaulių augintojų, turinčių apie 18 tūkst. kiaulių.
Smulkiųjų kiaulių augintojų asociacijos vadovė Jurgita Patašienė Eltai sakė, jog siūlomas 100 eurų kompensacijos dydis jai atrodo juokingai mažas. Stambiųjų kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas sakė, kad stambieji kiaulių augintojai taip pat tikėtųsi paramos biologinės saugos užtikrinimui.
Taline kovo pabaigoje įvyko COST darbo grupės susitikimas, kuriame kalbėta apie AKM kontrolę Rytų Europoje, pabrėžiant žinių spragas ir įrodymais paremtų duomenų poreikį. COST yra tarptautinė programa, remianti mokslininkų bendradarbiavimą įvairiose Europos mokslo ir technologijų plėtros srityse.
Programa siekiama remti ikikonkurencinius ir aktualias visuomenės problemas sprendžiančius tyrimus. Medžiotojams nuo pernai šioje programoje atstovauja Europos Sąjungos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE), užpildydama mokslininkų informacijos apie įvairias medžioklės praktikas ir metodus trūkumą.
Šį kartą susirinkime kalbėta apie situaciją Afrikoje, gyvų šernų transportavimą iš vienos Europos šalies į kitą, AKM plitimą Sardinijoje, šernų apskaitos metodus, jaukinimo įtaką ir epidemiologijos situaciją įvairiose šalyse. Vienas įdomiausių tyrimų – Čekijoje įgyvendintas projektas, įrodantis, kad jaukinimas iš tiesų mažina šernų judėjimą ir migraciją.
Vis dėlto kiekvieno pristatymo pabaigoje konstatuota, kad klausimų apie AKM yra daugiau nei atsakymų. Aišku tik viena – mokslo srityje kol kas esame labai toli nuo kokio nors sprendimo.
Dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės Aplinkos ministerija skubos tvarka buvo rekomendavusi įvairiems medžiotojų būreliams 10 km spinduliu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos intensyviau medžioti šernus, o medžiojant griežtai laikytis nustatytų veterinarinių reikalavimų (šernus doroti tik šernų apdorojimo aikštelėse, o visas antrinės liekanas utilizuoti specialiuose šuliniuose).
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) prašymą, aplinkos viceministras Linas Jonauskas pavedė Aplinkos ministerijos pavaldžioms institucijoms kas savaitę teikti VMVT sumedžiotų šernų skaičių kontroliuojamose teritorijose ir kreiptis į medžiotojus, kad suintensyvintų šernų medžioklę pasienio su Baltarusijos Respublika rajonuose.
„Privalome skubiai reaguoti ir imtis visų prevencijos priemonių, siekiant užkirsti kelią greitai plintančiam afrikiniam kiaulių marui, nes tai yra grėsmė tiek kiaulininkystei, tiek Lietuvos ekonomikai“, – sakė L. Jonauskas.
Aplinkos ministerija prašo medžiotojų ir visų gamtos mylėtojų bei miško lankytojų atkreipti dėmesį į šernų sveikatos būklę, o pastebėjus bent menkiausius užkrečiamosios ligos požymius nedelsiant pranešti regionų aplinkos apsaugos departamentams ir VMVT. Kadangi gydymo nuo maro nėra, sergantys šernai turi būti sunaikinti. Pastebėjus nugaišusį šerną, apie tai taip pat būtina skubiai pranešti aplinkosaugininkams ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Visuomenės informavimo skyrius
GRYNAS.lt jau rašė apie kiaulių maro grėsmę Lietuvoje ir drastiškas priemones, kurių būtų imtasi, jei maras peržengtų Lietuvos-Baltarusijos sieną. Aplinkos ministerija šiomis dienomis skubos tvarka nurodė įvairiems medžiotojų būreliams 10 km spinduliu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos nešerti šernų, t. y. nenaudoti (daugiau…)
Afrikinis kiaulių maras (AKM) yra ypač pavojinga užkrečiama virusinė infekcija. Serga bet kokio amžiaus kiaulės ir šernai, bet kokiu metų laiku. Žmonių sveikatai ir gyvybei grėsmės nėra!
AKM virusas labai atsparus. Gamtoje, vandenyje, maisto produktuose gali išlikti ilgus mėnesius, jo neveikia nei džiovinimas, nei šaldymas. Žūsta tik aukštoje temperatūroje.
AKM aukšto mirtingumo liga, kuri labai greitai plinta, nešdamas didelius nuostolius. Sergamumas ir gaištamumas siekia 100%. Liga nepagydoma, vakcinos nėra. Gyvūnai užsikrečia tiesioginio kontakto būdu nuo sergančiųjų ir netiesioginio kontakto būdu per pašarus, ypač šeriant virtuvės atliekomis, vandenį, inventorių, užterštas transporto priemones, nuo gaišenų ar skerdimo produktų.
Taip pat ligos virusą platina naminiai ir laukiniai paukščiai, graužikai ir vabzdžiai.
Šiuo metu AKM nustatytas Baltarusijos Respublikoje.
Dėl grėsmingos situacijos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba laikinai uždraudžia importuoti iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką afrikiniam kiaulių marui imlius gyvūnus (kiaules ir šernus), iš jų gautus produktus, šalutinius gyvūninius produktus, žaliavas, pašarus ir jų priedus.
Daugiau informacijos apie afrikinį kiaulių marą galima rasti: http://www.vmvt.lt/lt/gyvunu.sveikata/gyvunu.ligos/informacija.apie.afrikini.kiauliu.mara/
Kaip pažinti ligą:
-nuo užsikrėtimo pirmieji simptomai gali pasireikšti po 5-15 dienų;
-kūno temperatūra pakyla iki 42 оС;
-padažnėja kvėpavimas, atsiranda kosulys, dingsta apetitas;
-padidėja troškulys;
-vėmimas, viduriavimas, galūnių paralyžius;
-odos paraudimas, cianozinės dėmės (baltosioms kiaulėms) – apie ausis, uodegą, galūnių distalinė dalis, pilvą bei krūtinę;
-gyvūnai gaišta po 6-13 parų, retais atvejais vėliau.
Primename, kad už veiksmus (neveikimą), kuriais buvo išplatintas AKM virusas, numatomos administracinės ir baudžiamosios poveikio priemonės!
Įtarus ligą ar sužinojus apie kiaulių gaišimo atvejus prašome visais atvejais nedelsiant informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą visą parą veikiančiu nemokamu telefonu 8 800 40 403, el. paštu vmvt@vet.lt arba tiesiogiai kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį padalinį, kurį galima rasti kiekviename rajone, ar pranešti privačiam veterinarijos gydytojui.
Ligos nepripažįsta sienų!
Gyvūniniai produktai, kuriuos vežatės asmeniniame bagaže, gali būti užkrėsti mikroorganizmais, sukeliančiais pavojingas užkrečiamąsias ligas, įskaitant afrikinį kiaulių marą.
PRIMENAME!!!
Afrikinio kiaulių maro protrūkis kelia didelę grėsmę šalies žemės ūkiui. Pasireiškus šiai pavojingai ligai, kiaulės ir šernai gaišta staiga, t.y. be jokių matomų ligos požymių. Ligos prevencinės priemonės yra vienintelis būdas apsaugoti Lietuvos valstybę, todėl būtini apribojimai importuojant šiai ligai imlius gyvūnus (kiaules ir šernus), iš jų gautus produktus, šalutinius gyvūninius produktus, žaliavas, pašarus ir jų priedus.
Afrikinis kiaulių maras žmonėms nėra pavojingas. Šia liga serga tik kiaulės ir šernai.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad remiantis Baltarusijos žiniasklaidos pranešimais, Kopti kaime, Vitebsko rajone esančiame kiaulių komplekse, kuriame laikoma apie 19 tūkst. kiaulių, galimai atsirado naujas afrikinio kiaulių maro židinys.
Pasak Baltarusijos žiniasklaidos, afrikinio kiaulių maro židiniui likviduoti pasitelktos sukarintos pajėgos, milicija. Protrūkio vieta apsupta milicijos, į izoliuotą teritoriją niekas neįleidžiamas.
Neoficialiais duomenimis, kiaulės jau naikinamos penkiuose Baltarusijos rajonuose, bet neįvardijama, kuriuose. Atsakinga šios šalies institucija tvirtina, kad Baltarusijoje nustatytas tik vienas afrikinis kiaulių maro protrūkis Čiapun kaime, Ivjevsko rajone, Gardino srityje.
,,Baltarusijos žiniasklaidoje pasirodžiusi neoficiali informacija kelia itin didelį susirūpinimą, nes tai reikštų, kad afrikinio kaulių maro eiga Baltarusijoje tampa sunkiai kontroliuojama, o tai itin didelė grėsmė visam Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių žemės ūkiui. Situacija dar sudėtingesnė dėl to, kad iki šiol Baltarusijos kompetentinga institucija nepateikė informacijos apie afrikinio kiaulių maro kontrolės priemones ir ligos epidemiologiją jų šalyje.
Kadangi patvirtintas protrūkio židinys yra tik apie 40 km nuo Lietuvos sienos, norėtume dar kartą paraginti kiaulių laikytojus būti itin budriais ir griežtai laikytis biosaugos reikalavimų. Medžiotojams – tirti kiekvieną sumedžiotą šerną, doroti žvėris laikantis biosaugos taisyklių“, – komentavo VMVTdirektoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.
Šią pavojingą ligą itin sunku sustabdyti, nes virusas labai greitai plinta ir ilgai išlieka gyvybingas kraujyje, išmatose, audiniuose, jį platina ir erkės (ornithodorus).
